Byla 2A-1344-259/2013
Dėl kredito sutarties nutraukimo pripažinimo neteisetu ir kredito sutarties atnaujinimo

1Kauno apygardos teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš teiseju: Galinos Blaževic, Gintauto Koriagino ir Arvydo Žibo (kolegijos pirmininko ir pranešejo), teismo posedyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinejo civiline byla pagal ieškovu A. B. ir L. D. apeliacini skunda del Kauno miesto apylinkes teismo 2012 m. birželio 11 d. sprendimo civilineje byloje Nr. 2-237-568/2012 pagal ieškovu A. B., L. D. ieškini atsakovui AB „Swedbank“, treciasis asmuo UAB „Busto paskolu draudimas“ del kredito sutarties nutraukimo pripažinimo neteisetu ir kredito sutarties atnaujinimo.

2Teiseju kolegija n u s t a t e :

3I. Ginco esme

4Ieškovai praše pripažinti atsakovo AB „Swedbank“ vienašališka 2007-10-09 kredito sutarties Nr. 07-113335-FA nutraukima neteisetu; ipareigoti atnaujinti sutarties galiojima bei priteisti bylinejimosi išlaidas. Nurode, kad 2007-10-09 tarp šaliu buvo pasirašyta kredito sutartis Nr. 07-113335-FA del buto, esancio ( - ), pirkimo, kuri užtikrinta busto hipoteka bei UAB „Busto paskolu draudimas“ 2007-10-16 draudimo liudijimu. Mokejimu nesklandumai pagal kredito sutarti atsirado tik 2008-11-12, kuomet pablogejo finansine padetis. Buvo bandyta susitarti ir su treciuoju asmeniu, siekiant tarpininkavimo, taciau prašymas nebuvo patenkintas. Ispejimo del sutarties nutraukimo nebuvo gauta, imokas mokejo, velavo tik du menesius, o sutartis buvo nutraukta ieškovu neispejus.

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esme

6Kauno miesto apylinkes teismas 2012 m. birželio 11 d. sprendimu ieškini atmete.

7Teismas nurode, kad ieškovai pripažino, jog nemokejo savalaikiai pagal pasirašyta kredito sutarti del finansiniu sunkumu, veliau, jau 2009 m., kreipesi del galimybes atideti paskolos gražinima, ka patvirtina ir pateiktas rašytinis irodymas 2009-01-12 prašymas (b.l. 96, 1 t.). Taciau jau 2008-12-01 raštu Nr. A-SR-3261 atsakovas siule susidariusia situacija spresti geranoriškai bei nurode, jog nepašalinus kredito sutarties pažeidimo per viena menesi, kredito sutartis bus laikoma nutraukta (b.l. 90-91, 1 t.). Ši korespondencija ir buvo siunciama ieškovu nurodytu adresu –( - ), ka patvirtina ir atžyma apie išsiusta korespondencija (b.l. 92-93, 1 t.). Remiantis kredito 2007-10-09 sutarties Nr. 07-113335-FA bendrosios dalies 15.2 punktu, visi pranešimai ir kitas susirašinejimas, vykdant kredito sutarti, iteikiami pasirašytinai arba siunciami paštu, faksimiliu ryšiu, o paštu išsiusti pranešimai laikomi gautais 5 kalendorine diena nuo ju išsiuntimo dienos. Atsakovas neturejo papildomos informacijos apie ieškovo gyvenamosios vietos pasikeitima, todel teismas sprende, jog ieškovas laiku ir tinkamai nepraneše apie gyvenamosios vietos pasikeitima, o atsakovas vykde susitartiems salygas bei isipareigojima, skaiciuodamas laiko tarpa butent nuo pranešimo išsiuntimo momento, nes toks susitarimas tarp šaliu ir buvo itvirtintas ju pasirašytoje 2007-10-09 sutartyje ir tai teismas laike, jog informacija apie sutarties pažeidima bei teisines pasekmes ieškovams pateikta laiku, netgi siekiant bendradarbiavimo. Teismas nurode, kad nera nugincyta ar paneigta aplinkybe, jog ieškovai nustatytu vieno menesio terminu sutarties pažeidimo nepašalino, taigi, atsirado ieškovams pareiga gražinti visa kredita ir 4000 Lt buvo imoketa 2009-01-12, taciau jau po 2009-01-05 priimto sprendimo sutarti nutraukti. Šiuo atveju teismas vertino tai, kad ieškovai nesieke buti aktyvus ir savo veiksmais tik venge bendradarbiauti su atsakovu, tokiu budu, nevykdant sutartiniu isipareigojimu arba netinkamai juo vykdant, atsakovas igijo teise prieš termina nutraukti sutarti. Ieškovai pripažino, jog mokejimai buvo uždelsti del finansines padeties, taciau paskolos sutartis numato paskolos sumos gražinima dalimis, o eilines paskolos sumos dalies laiku negražinus, paskolos davejas turi teise reikalauti gražinti prieš termina visa likusia paskolos suma kartu su priklausanciomis moketi palukanomis (CK 6.874 str. 2 d.).

8Teismas taip pat pažymejo, kad sutarties 11.2.1 punktas suteikia teise nutraukti kredito sutarti, bet tai nera ipareigojimas, ir, tik nustacius pažeidimo buvimo fakta, kuris kiekvienu atveju vertinamas atskirai, sutartis gali buti nutraukta, apie tai informavus skolininka. Tokia nuostata ir buvo vadovautasi, priimant atitinkama sprendima, perspejant ieškovus del isipareigojimo nevykdymo, galimybes susisiekti su banku ir papildomai susitarti del prievoles pažeidimo pašalinimo budo, priešingu atveju – del sutarties nutraukimo. Be to, atsakovas negali bet kada nutraukti kredito sutarties, o tik esant aiškiai apibrežtiems ivykiams, kurie nustatyti ir itvirtinti kredito sutarties 11.2.1 punkte, ivertinant ir tai, jog ieškovams buvo suteikta teise bet kada nutraukti kredito sutarti, gražinti paskola prieš termina. Šiuo konkreciu atveju kredito sutarties nutraukimas buvo suderintas su busto paskolu draudimo salygomis, pagal kurias butent palukanu mokejimo draudimine apsauga apima tik 2 menesius besitesianti kredito sutarties pažeidima. Tretysis asmuo - busto paskolu draudimas pateiktame atsiliepime (b. l.106-108, 1 t.) nurode, jog ieškovai siekia ne apginti savo pažeistas teises, o apsunkinti ir vilkinti priverstini skolos išieškojima.

9Kauno apygardos teismas 2012-10-04 nutartimi Kauno miesto apylinkes teismo 2012-06-11 sprendima paliko nepakeista. Sutikdama su pirmosios instancijos teismo išvada, teiseju kolegija nurode, kad byloje nera duomenu, patvirtinanciu, jog nevykdydami sutartiniu prievoliu ieškovai tinkamai bendradarbiavo su kredito daveju (atsakovu) Kredito sutarties 15.1–15.4 punktuose nustatyta tvarka. Teiseju kolegija sprende, kad aplinkybe, jog ieškovai laiku (iki vienašalio Kredito sutarties nutraukimo) nevykde sutartiniu prievoliu, patvirtina ne tik atsakovo 2009 m. gegužes 6 d. informacija treciajam asmeniui UAB „Busto paskolu draudimas“, šio 2009 m sausio 27 d. Sprendimas del draudimo išmokos išmokejimo, bet ir tai, kad ieškovai gauta kredita naudojo ne tik butui ( - ), isigyti, bet ir savo verslui, aptartam Kredito sutarties 3.2 punkte, pletoti. Teiseju kolegija konstatavo, kad, ivertines pirmiau nurodytas aplinkybes ir tai, jog atsakovui ikeistu turtu ieškovai laidavo už treciuju asmenu (UAB „Pramogu era“) isipareigojimus, pirmosios instancijos teismas pagristai ginco sandorio nelaike vartojimo sutartimi ir taike ne CK 6.188 straipsnio 2 dalies nuostatas, bet 6.874 straipsnio 2 dalies reikalavimus. Teiseju kolegija atmete ieškovu argumentus, kad, jiems 2009 m. sausio 12 d. ir 2009 m. vasario 5 d. atlikus mokejimus, Kredito sutarties šaliu valia sutartiniai santykiai tesiami. Teiseju kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovu padarytas Kredito sutarties salygu pažeidimas buvo esminis, patvirtino ne tik Kauno miesto apylinkes teismo hipotekos teisejo 2011 m. sausio 26 d. nutartimi nustatytos aplinkybes, bet ir tai, jog nuo 2009 m. liepos 10 d. inicijuodami teismo procesus Vilniaus miesto 2-ajame apylinkes teisme ieškovai bande perkelti Kredito sutarties nutraukimo atsakomybe kitiems proceso dalyviams, nesirupindami operatyviu ginco išsprendimu. Teiseju kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nera irodymu, patvirtinanciu ieškovu teigini del to, jog Kredito sutarties vykdymas iš esmes buvo suvaržytas del atsakovo veiksmu bei ne nuo ieškovu valios priklausanciu aplinkybiu, pakeitusiu šaliu sutartiniu prievoliu pusiausvyra, atsiradimo. Teiseju kolegija konstatavo, kad, tenkinant ieškovu prašyma atnaujinti Kredito sutarties galiojima (iš esmes pakeisti Kredito sutarties salygas po ju pažeidimo ir sutarties nutraukimo), butu neproporcingai pažeistos kitos sutarties šalies (atsakovo) teises ir teiseti interesai, tai neatitiktu CK 1.5 straipsnyje itvirtintu teisingumo, protingumo ir sažiningumo principu.

10Lietuvos Aukšciausiasis Teismas 2013-05-14 nutartimi Kauno apygardos teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegijos 2012-10-04 nutarti panaikino ir byla perdave teismui iš naujo nagrineti apeliacine tvarka. Teismas konstatavo, jog kad teismai tinkamai vertino pranešimo apie sutarties nutraukima iteikimo veiksmus, pripažino, jog ieškovams pranešimas del kredito sutarties nutraukimo buvo iteiktas tinkamai. Taciau teismas pažymejo, kad teismas sprendime neanalizavo Kredito sutarties vartojimo sutartis reglamentuojanciu teises normu kontekste, nevertino, ar ji atitinka kasacinio teismo praktikoje suformuotus vartojimo sutarties požymius, nevertino ir nepasisake del prielaidu, nustatanciu atsakovo teise vienašališkai nutraukti sutarti del esminiu sutarties pažeidimu, teisetumo, neanalizavo ginco šaliu santykiu vykdant sutarti, nevertino vienašali Kredito sutarties nutraukima nustatanciu Kredito sutarties salygu teisetumo.

11III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimu i apeliacini skunda argumentai

12Apeliaciniu skundu ieškovai prašo Kauno miesto apylinkes teismo 2012 m. birželio 11 d. sprendima panaikinti ir priimti nauja sprendima – ieškini patenkinti, priteisti bylinejimosi išlaidas. Nurodo, kad sprendimas naikintinas del šiu motyvu:

131. Teismas nepagristai pripažino, kad apeliantai buvo tinkamai informuoti apie galima sutarties nutraukima, žinojo apie gresiancias pasekmes, taciau laiku nepašalino sutarties pažeidimu, todel atsakovas turejo teise vienašališkai nutraukti sutarti. Apeliantai adresu Naujakuriu 82-12, Kaunas, sutarties nutraukimo metu, negyveno, todel banko siustu pranešimu negavo ir nieko nežinojo apie atsakovo ketinimus vienašališkai nutraukti sutarti. Apeliantu gyvenamoji vieta buvo ( - ). Atsakovo byloje pateikti irodymai patvirtina tik fakta, jog pranešimai buvo siusti, taciau nera jokiu irodymu, kad pranešimai buvo iteikti ir kad apeliantai faktiškai juos gavo bei su jais susipažino. Nors apeliantai ir neinformavo atsakovo apie gyvenamosios vietos pasikeitima, taciau manytina, kad tai nebuvo butina, nes apeliantes L. D. gyvenamoji vieta buvo nurodyta ( - ). Todel apeliantai pagristai galejo tiketis, kad bet koks pranešimas susijes su sutarties vykdymu, taip pat bus siunciamas L. D. gyvenamosios vietos adresu. Tai tik parodo, kad atsakovas neišnaudojo visu protingu galimybiu informuoti apeliantus apie galima sutarties nutraukima. Nesant irodymu, kad apeliantai gavo pranešima apie sutarties salygu nevykdyma ar kad kitomis priemonemis jie buvo informuoti apie gresiancias sutarties nevykdymo pasekmes, galima teigti, jog apeliantams nebuvo suteiktas terminas ivykdyti sutarties salygas, tai yra sumoketi pradelstas imokas ir toliau sekmingai bendradarbiauti su atsakovu. Apeliantams iš treciojo asmens sužinojus, kad sutartis yra vienašališkai nutraukta, šie sumokejo visas pradelstas moketi imokas ir taip pašalino visus sutarties pažeidimus, del ko sutartis negalejo buti nutraukta. Apeliantams negaunant pranešimu del sutarties salygu nevykdymo, jie neturejo galimybiu buti aktyvus ir bendradarbiauti, kas reiškia, jog bendruju sutarciu vykdymo principu apeliantai nepažeide. Nepaisant to, apeliantai ne karta žodžiu kreipesi i atsakova, prašydami atideti imoku mokejima, taciau i apeliantu prašymus nebuvo atsižvelgta.

142. Teismas, vertindamas, kad atsakovui nesumoketa kredito eiline imoka yra sutarties esminis pažeidimas, neatsižvelge i tai, jog sutartis sudaryta su vartotoju, todel nepagristai neišsiaiškino aplinkybes, ar sutarties salyga vienašališkai nutraukti sutarti nepažeidžia vartotojo, sudariusio sutarti prisijungimo budu ir negalejusio daryti itakos kredito sutarties bendrosios dalies salygoms, rengiamoms neapibrežtam skaiciui asmenu, interesu. Teismas nepagristai netyre, ar šiuo atveju nebuvo pagrindo skirti papildoma protinga termina sutarciai ivykdyti, neivertino, kad atsakovas, kaip sutarties šalis, apeliantams neivykdžius isipareigojimu, gauna turta kaip sutarties ivykdyma ir nepraranda reikalavimo teises iki tol, kol skola bus išieškota. Atsakovas nepatiria realiu nuostoliu, o apeliantai po sutarties nutraukimo nebeturi gynybos priemoniu, privalo vykdyti isipareigojimus, iš kuriu neturejo naudos, tuo tarpu atsakovas igis turta, jam bus gražinta skola ir gaus pelno. Tokia situacija reiškia, kad vartotojo interesai visiškai neginami. Teismas neatsižvelge i tai, kad prieš sutarties nutraukima, apeliantai su atsakovu bendravo telefonu, atsakovas žinojo apie laikinus apeliantu finansinius sunkumus, žinojo apeliantes L. D. gyvenamosios vietos adresa. Del to teismas turejo ivertinti aplinkybe, kad apeliantai apie planuojama sutarties nutraukima pagristai galejo tiketis gauti informacija telefonu ar pranešima L. D. gyvenamosios vietos adresu ir tuomet pašalinti sutarties pažeidimus. Atsakovas privalejo pasinaudoti šiomis galimybemis, to nepadares, sutarti vienašališkai nutrauke nepagristai. Apeliantu ir atsakovo sudaryta sutartis yra ilgalaike, galutinis kredito gražinimo terminas yra 31 metai, kreditas turi buti gražinamas nedidelemis dalimis kas menesi. Todel teismas turejo pareiga ex officio ivertinti vartojimo sutarties salygas sažiningumo aspektu. Konstatuotina, kad Sutarties bendrosios dalies 11.2.1 ir 11.2.1.1 punktuose itvirtintos sutarties nutraukima reglamentuojancios salygos ta apimtimi, kuria jos suteikia kreditoriui teise, jei kredito gavejas sutartyje nustatytais terminais negražina bankui bent vienos kredito dalies, ir/arba nemokejimas palukanu, delspinigiu, baudu bei kitu sutartyje numatytu mokejimu, nutraukti kreditavimo sutarti ir reikalauti iki sutarties nutraukimo termino suejimo sugražinti visa paimta kredita prieštarauja bendriesiems sažiningumo reikalavimams ir iš esmes pažeidžia šaliu teisiu ir pareigu pusiausvyra vartotojo (kredito gavejo) nenaudai (CK 6.188 str. 1 ir 2 d.).

153. Teismas nustate, kad apeliantai nesumokejo kreditoriui kredito ir palukanu už du iš eiles einancius menesius, taciau pagal sutarties Specialiojoje dalyje pateikta imoku mokejimo grafika (už 2008 m. lapkricio ir gruodžio men.), tai sudaro 295,82 EUR pradelstos negražintos skolos. Šios aplinkybes leidžia teigti, jog termino praleidimas nera susijes su didele sutartiniu isipareigojimu dalimi (CK 6.209 str. 4 d.), nes visa paskolos suma buvo 102.815,11 EUR ir pradelstas mokejimas sudare tik labai nedidele (apie 0,002 proc.) visos paskolos sutarties sumos dali. Net ir priskaiciavus visas palukanas bei delspinigius, tai nesudarytu dideles sumos lyginant su visa paskolos sutarties suma. Be to, apeliantams du menesius praleidus imoku mokejimo termina, atsakovui neatsirado neigiamu padariniu (žalos), todel šiuo atveju vien tik del formalaus sutarties esminiu nuostatu pažeidimo nebuvo pagrindo sutarciai pagal CK 6.217 straipsnio 1 dali nutraukti.

164. Apeliantai sieke bendradarbiauti su atsakovu ir toliau vykdyti prisiimtus isipareigojimus bei atnaujinti sutarties galiojima. Tai patvirtina 2009-01-12 A. B. prašymas atsakovui del paskolos mokejimo atidejimo bei 4000,00 Lt sumokejimas. Be to, treciasis asmuo ivertines apeliantu veiksmus po atsakovo vienašališko sutarties nutraukimo, sprende, jog yra pagrindas atnaujinti sutarties galiojima ir sutiko atstatyti draudimine apsauga. Tai tik patvirtina, kad apeliantai sieke bendradarbiauti, jokiu piktybišku veiksmu vykdant sutarties salygas neatliko, o sutarties pažeidimai atsirado tik del laikinu finansiniu sunkumu apeliantu šeimoje. Todel vienašališkas sutarties nutraukimas yra neteisetas ir nepagristas, tai neatitinka šaliu interesu pusiausvyros ir pažeidžia sažiningumo ir teisingumo principus. Kita vertus, apeliantai 2009-01-12 ne tik sumokejo visa skola su delspinigiais, tokiu budu visiškai atsiskaitydami, bet ir dar iki pareigos sumoketi eiline imoka 2009-02-05 atsiradimo, sumokejo atsakovui papildomai, i ateiti 2979,43 Lt, tuo pagrisdami savo ketinimus sutarti vykdyti ir ateityje. Atsakovas 2008-12-01 pranešimu nustate apeliantams termina iki 2009-01-02 Sutarties pažeidimams pašalinti. Jokio kito papildomo termino apeliantams nebuvo nustatyta. Sutartis vienašališkai 2009-01-05 buvo nutraukta prieš tai daugiau apeliantu neispejus, todel atsakovas, nutraukdamas Sutarti, pažeide CK 6.209 straipsnio 3 dali. Taip pat svarbu ir tai, kad šios istatymines nuostatos netaikomos, jeigu neivykdyta prievole sudaro nedidele sutarties neivykdžiusios šalies sutartiniu prievoliu dali (CK 6.209 str. 4 d.; Lietuvos Aukšciausiojo Teismo 2011-06-15 nutartis civilineje byloje Nr. 3K-7-272/2011) ir kas šiuo atveju turi esmine reikšme sprendžiant klausima del atsakovo vienašališko sutarties nutraukimo teisetumo.

17Atsiliepimu i apeliacini skunda atsakovas prašo Kauno miesto apylinkes teismo 2012 m. birželio 11 d. sprendima palikti nepakeista. Nurodo šiuos argumentus:

181. Teismas pagristai vadovavosi kredito sutarties salygomis, reglamentuojanciomis šaliu informavima. 2008-12-01 raštas Nr. A-SR-3261 del isiskolinimo padengimo arba kitokio bendradarbiavimo pasiulymo buvo išsiustas paskutiniu žinomu abieju bendraskoliu adresu( - ) . Tai kredito sutartyje nurodytas kontaktinis A. B. adresas. Šiuo adresu yra butas, kuri abu ieškovai bendrosios dalines nuosavybes teise igijo iš banko gauto kredito. Kredito sutartyje nurodytu L. D. adresu( - ), pranešimas nesiustas pagristai. Iš ankstesnio bendravimo su ieškovais banko atstovams buvo žinoma, kad L. D. gyvena ir veda bendra uki su A. B. adresu ( - ). 2012-03-20 vykusio teismo posedžio metu L. D. patvirtino, kad iki kredito sutarties nutraukimo ji gyveno adresu ( - ), taip pat paaiškino, kad kredito sutartyje nurodytu adresu ( - ) ji buvo tik registruota, nes ten gyvena jos tevai. Banko 2008-12-01 pranešimas buvo išsiustas ir pasieke ieškovu gyvenamaja vieta( - ). Iš pašto operatores nuorodos matyti, kad 2008-12-04 neradus ieškovu namie I paliktas pranešimas apie gauta registruota laiška. Gave ši pranešima ieškovai nenuvyko i pašta atsiimti registruotos siuntos, todel ji gražinta Bankui. Remiantis kredito sutarties Bendrosios dalies 15.2 punktu, visi pranešimai ir kitas susirašinejimas, vykdant kredito sutarti, iteikiami pasirašytinai arba siunciami paštu ar faksimiliu ryšiu. Paštu išsiusti pranešimai laikomi gautais 5 (penkta) kalendorine diena nuo ju išsiuntimo dienos. Apie tinkama informavima taip pat pagrindžia kredito sutarties Bendrosios dalies 15.3 p. salyga.

192. Teismas teisingai vertino, kad kredito sutarties ivykdyma užtikrinus draudimu su 2 menesiu draudimine apsauga, kredito sutarties pažeidimas besitesiantis ir viršijantis du menesius turi esmine reikšme. Apeliantai pripažista, kad pažeide kredito sutarties salygas, taciau nemano, kad tokiu budu galejo pažeisti kreditoriaus teises. Istatyme nustatyta, kad bet kokia turtine prievole turi buti vykdoma laiku ir tinkamai (CK 6.38 str. 1 d.). Imperatyviai draudžiama vienašališkai atsisakyti vykdyti prievole ar vienašališkai pakeisti jos ivykdymo salygas (CK 6.59 str.). Skolininko teisinio statuso bruožai negali atleisti nuo pareigos laiku ir tinkamai ivykdyti prievoles salygas. Apeliantai nepagristai nurodo, kad teismas netinkamai atliko Kredito sutarties salygu vertinima pagal sažiningumo kriterijus. Taciau teismas pagristai aiškino, kad Kredito sutarties nutraukimo nuostatos turi buti vertinamos ivertinant abieju sutarties šaliu elgesi ir visas konkrecias tiek sandorio sudarymo, tiek vykdymo aplinkybes.

203. Byloje pateikti argumentai ir irodymai neleidžia teigti, kad Kredito sutarties salygos yra nesažiningos ar suteikia nepagrista pranašuma kreditoriui, kadangi Kredito sutartis nutraukta butent del ieškovu padaryto pažeidimo bei vengimo bendradarbiauti. Bankas, vykdydamas kreditavimo veikla, siekia maksimaliai atvirai ir bendradarbiaudamas su klientais rasti priimtinus abiem pusem sprendimus. Šiuo tikslu Bankas išsiunte ieškovams 2008-12-01 pranešima, taciau ieškovai visiškai venge bendradarbiauti ir ieškoti galima taiku sprendima. Kredito sutartis užtikrinta draudimu, todel šalys privalo atsižvelgti ne tik i kreditavimo, taciau taip pat draudimo sutarties salygas, draudimine apsauga bei jos igyvendinimo tvarka. Ieškovai žinojo visas Kredito sutarties bei draudimo salygas ir turejo buti ypatingai aktyvus. Butent bankas kooperavosi su ieškovais, ieškojo galimu sprendimu, taciau patys ieškovai nevykde isipareigojimu pagal sudaryta Kredito sutarti, venge bendradarbiauti su kreditoriumi ir buvo nesažiningai. Kadangi Lietuvos Respublikos Finansu istaigu istatymo 31 straipsnyje itvirtinti reikalavimai del sutarties nutraukimo nuostatu itvirtinimo sutartyse, atsakovas mano, kad Kredito sutarties Bendrosios dalies 11.2 punktas neturi buti vertinamas nesažiningumo atžvilgiu. Kredito sutartis nutraukta neautomatiškai. Kredito sutarties Bendrosios dalies 11.2.1 punktas suteikia teise nutraukti sutarti, bet ne ipareigoja. Tik nustacius pažeidimo buvimo fakta, bankas kiekvienu atveju vertina pažeidima, jo keliamas pasekmes ir gresme sutarties tolimesniam vykdymui ir kitas aplinkybes. CK 6.188 str. 2 d. išvardina vartojimo sutarciu salygas (kriterijus), kada sutarties salyga laikoma nesažininga. Kredito sutarties 11.2.1 punktas neatitinka šiu kriteriju. Iš visu CK 6.188 str. 2 d. išvardintu nesažiningu salygu, su sutarties nutraukimu susijes tik numatytas CK 6.188 str. 2 d. 6 p. Taciau ir ši salyga šiuo konkreciu atveju netaikytina, nes, pirma, Bankas negali bet kada nutraukti Kredito sutarties, o tik esant aiškiai apibrežtiems ivykiams, numatytiems Kredito sutarties 11.2.1 p., antra, butent ieškovai vadovaudamiesi Kredito sutarties Bendrosios dalies 11.1 str. turejo teise bet kada nutraukti Kredito sutarti ir gražinti paskola prieš termina.

214. Po kredito sutarties nutraukimo 2009-01-12 ieškovai pateike Bankui prašyma atideti prievoles vykdyma vieneriu metu terminui. 2009-04-21 Bankas taip pat gavo treciojo asmens rašta su sutikimu atnaujinti draudimine apsauga. Vertinant treciojo asmens pasiulyma nustatyta, kad skolininku pajamos nepakankamos kredito sutarties vykdymui. Apeliantai atskirai visu savo turtu laidavo už UAB „Pramogu era" isipareigojimu ivykdyma „Swedbank lizingas". 2008-06-09 UAB „Pramogu era" iškelta bankroto byla, likusiu neivykdytu imones isipareigojimu lizingo bendrovei dydis siekia 240 527,67 Lt. Už visiška šiu isipareigojimu ivykdyma taip pat atsako solidarus bendraskoliai A. B. ir L. D.. Kadangi skolininkai pažeide dar galiojancia kredito sutarti, veliau pateike prašyma atideti sutarties vykdyma vieneriems metams bei visu savo turtu solidariai privalo ivykdyti nemokios bendroves isipareigojimus, buvo aišku, kad skolininkai yra nemokus gražinti kredita. Todel bankas pagristai nutrauke kredito sutarti ir pasinaudojo draudimine apsauga. Apeliantai nepateikia irodymu, kad yra mokus ir gales vykdyti atnaujintos kredito sutarties salygas. Teisme savo mokuma ieškovai grinde kreditoriniais reikalavimais, patvirtintais UAB „Pramogu era" bankroto byloje. Tokiu turtu ieškovai negaletu atsiskaityti su banku. Be to, bankrutavusia imone likvidavus, taip pat pasibaigia ir visos kreditoriu teises. Ieškovams neturint lešu moketi pagal kredito sutarti, bankas butu priverstas iš naujo ginti savo teises nutraukdamas sutarti ir realizuodamas užtikrinimo priemones. Treciasis asmuo 2009-01-30 išmokejo bankui 103692,05 Eur dydžio draudimo išmoka ir 2009-02-09 Reikalavimo perleidimo sutartimi igijo visas banko teises ieškovu atžvilgiu. Kauno m. apylinkes teismo 2011-01-26 nutartimi civilineje byloje Nr.2-3781-285/2011 treciojo asmens naudai iš ieškovu priteista 358223,71 Lt skola nukreipiant išieškojima i ikeista turta. Ši teismo nutartis yra isiteisejusi ir pateikta vykdymui. Todel teismo sprendimas, kuriuo kredito sutarties nutraukimas butu pripažintas neteisetu, negaletu buti ivykdytas.

22Atsiliepimu i apeliacini skunda treciasis asmuo UAB „Busto paskolu draudimas“ prašo apeliacini skunda atmesti. Nurodo, kad neturi prieštaravimu del Kauno miesto apylinkes teismo 2012 m. birželio 11 d. sprendimo, nes teismas tinkamai išnagrinejo ieškini.

23IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybes, teisiniai argumentai ir išvados

24Byloje nustatyta, jog A. B. ir L. D. 2007 m. spalio 9 d. ir atsakove AB Swedbank (sutarties sudarymo metu buvusi AB bankas “Hansabankas“) sudare Kredito sutarti Nr. 07-113335-FA, pagal kuria ieškovams atsakove suteike 102 815,11 EUR kredita nekilnojamojo turto isigijimui (t. 1, b. l. 13-20). Ieškovai isipareigojo gražinti jiems suteikta kredita priede Nr.1 prie kredito sutarties Nr.07-113335-FA (t.1, b. l. 22-27) nustatyta tvarka ir terminais, taciau ne veliau kaip iki 2038-06-05, isipareigodami nuo 2008-02-05 bankui gražinti kredita dalimis ir terminais, nustatytais aukšciau paminetame Kredito sutarties priede Nr. 1 bei 7 kredito sutarties dalies nuostatose. Kredito gražinimas buvo užtikrintas kredito draudimu (t. 1, b. l. 28). Ieškovams laiku nevykdant savo prievoliu bankui, bankas 2008-12-01 praneše skolininkams, kad ju skola 2008-12-01 dienai sudaro 684,92 EUR bei nustate termina iki 2009-01-02 skolai sumoketi, priešingu atveju, nurode, jog Kredito sutartis bus nutraukta (b. l. 90). Ieškovams per nustatyta termina skolos nesumokejus, 2009-01-05 bankas Kredito sutarti nutrauke.

25Ieškovai, nesutikdami su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde teigia, jog teismas nepagristai pripažino, kad apeliantai buvo tinkamai informuoti apie galima sutarties nutraukima, žinojo apie gresiancias pasekmes, taciau laiku nepašalino sutarties pažeidimu, todel atsakovas turejo teise vienašališkai nutraukti sutarti. Šiuos ieškovu argumentus ivertino Lietuvos Aukšciausiasis Teismas 2013-05-14 nutartyje, nurodydamas, jog teismai tinkamai vertino pranešimo apie sutarties nutraukima iteikimo veiksmus, pripažino, jog ieškovams pranešimas del kredito sutarties nutraukimo buvo iteiktas tinkamai, todel spresdamas byla iš naujo, apeliacines instancijos teismas del šiu argumentu placiau nepasisako.

26Apeliantai apeliaciniame skunde kelia klausima, ar aplinkybe, kad ieškovai nesumokejo keleto eiliniu kredito imoku bankui, laikytinas esminiu Kredito sutarties pažeidimu, kuris suteike bankui teise vienašališkai nutraukti sutarti. Teiseju kolegija pažymi, kad pagrindas vienašališkai nutraukti civiline sutarti gali buti jos pažeidimas iš kitos šalies puses. Šalis gali nutraukti sutarti, jeigu kita šalis sutarties neivykdo ar netinkamai ivykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas (CK 6.217 str. 1 d.). Esminiu sutarties pažeidimu gali buti toks pažeidimas, kai jis tokiu yra laikomas pagal istatyma (CK 6.217 str. 2 d., nagrinejamu atveju ir CK 6.889 str.) arba pagal sutarti, t.y. kai šalys sutartyje tam tikra jos vykdymo pažeidima yra sutarusios laikyti esminiu, sudaranciu pagrinda kitai šaliai vienašališkai nutraukti sutarti. Jeigu šalys susitare, kad tam tikros sutarties salygos pažeidimas yra pagrindas vienašališkai nutraukti sutarti, tai nebutina, kad jos butu susitarusios ši pažeidima vertinti kaip esmini (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilineje byloje Nr. 3K-3-244/2013). Sutartyje numatytas sutarties nutraukimo pagrindas yra sutarties salyga, kuri gali buti tesimo kontroliuojama teisetumo aspektu, t. y. teismas tikrina, ar ši sutarties salyga nepažeidžia imperatyviuju istatymo normu (CK 1.80 str.), viešosios tvarkos ir geros morales (CK 1.81 str.), teisingumo, protingumo bei sažiningumo principu (CK 1.5 str., 6.188 str. ir kt.). Nagrinejamu atveju pagal Kredito sutarties 11.2.1.1 punkta šalys buvo susitarusios, kad bankas turi teise, ne mažiau kaip prieš 15 kalendoriniu dienu raštu ispejes kredito gavejus, vienašališkai, nesikreipdamas i teisma nutraukti Sutarti prieš termina ir pareikalauti, kad kredito gavejai iki Sutarties nutraukimo dienos gražintu bankui visa negražinta kredita, jeigu kredito gavejai ilgiau kaip 30 kalendoriniu dienu negražina sutartyje numatytais terminais nustatytos kredito dalies ir/ar nesumoka priskaiciuotu palukanu ir/ar kitu mokejimu (t. 1, b. l. 19). Taigi, šalys Kredito sutartimi esminiu jos pažeidimu susitare laikyti aplinkybe, kad kredito gavejai neivykdo kurios nors savo pinigines prievoles bankui pagal Kredito sutarti. Pabrežtina, kad iš Kredito sutarties turinio matyti, kad esminiu sutarties pažeidimu laikoma ne tik kredito gražinimo imoku, bet ir kitu piniginiu sutartiniu prievoliu nevykdymas ar netinkamas vykdymas. Pastebetina, kaip ir nurode pirmosios instancijos teismas, byloje nera ginco del to, kad ieškovai, kaip kredito gavejai, netinkamai vykde pinigines prievoles pagal Sutarti ir tai truko gerokai ilgiau nei 30 dienu. Iš atsakovo 2008-12-01 pranešimo apie reikalavima sumoketi skola, matyti, jog ieškovu skola bankui 2008-12-01 dienai buvo 684,92 EUR (t. 1, b. l. 90). Iš Sutarties Priedo Nr. 1 matyti, jog ieškovai per menesi privalejo vidutiniškai moketi po 102,65 EUR skolos (t. 1, b. l. 22). Tokie skaiciai rodo, jog ieškovai laiku nesumokejo keleto imoku, t.y. keleta kartu praleido nustatyta 30 dienu termina skolai sumoketi. Be to, atkreiptinas demesys ir i tai, kad pagal Kredito sutarti skolininkai nuo 2008-02-05 iki kredito sutarties nutraukimo, t.y. 2009-01-05, bankui iš viso turejo sumoketi 1068,03 EUR kredito imoku, tuo tarpu 2008-12-01 ieškovu skola bankui sudare daugiau nei puse visu ieškovu moketinu imoku, t.y. 684,92 EUR. Tokios aplinkybes apeliacines instancijos teismui leidžia daryti išvada, jog ieškovai Kredito sutarti pažeide iš esmes, bankas negavo, to, ko teisetai tikejosi. Be to, pamineta Kredito sutarties 11.2.1.1 punkto salyga yra nenugincyta, todel pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad atsakovo veiksmai nutraukiant Sutarti del aplinkybiu, atitinkanciu Sutarties 11.2.1.1 punkte itvirtinta vienašalio sutarties nutraukimo pagrinda, nepažeide šaliu susitarimo.

27Nesutikdami su atsakovo vienašališku kredito sutarties nutraukimu ir pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo sutarties nutraukimas pripažintas teisetu, apeliantai teigia, kad atsakovas vienašališkai nutraukdamas sutarti, pažeide CK nuostatas, reguliuojancias vartojimo sutarties teisinius santykius. Taigi iš esmes byloje gincas kilo ne tik del vienašališko sutarties nutraukimo teisetumo, bet ir sutarties kvalifikavimo, t. y. ar šalys sudare vartojimo kredito sutarti, ar ieškovai gali buti laikytini vartotoju ir taikytinos vartotoju apsaugines nuostatos. Vartojimo kredito sutarties samprata pateikta CK6.886 straipsnyje. Lietuvos Aukšciausiojo Teismo praktikoje suformuluoti esminiai požymiai, kuriuos atitinkanti sutartis kvalifikuojama kaip vartojimo: pirma, prekes ar paslaugas isigyja fizinis asmuo; antra, fizinis asmuo prekes ir paslaugas isigyja ne del savo ukines-komercines ar profesines veiklos, o savo asmeniniams, šeimos, namu ukio poreikiams tenkinti; trecia, prekes ar paslaugas teikia verslininkas (fizinis ar juridinis asmuo, veikiantis verslo tikslais) (LAT 2003 m. gegužes 12 d. nutartis Nr. 3K-3-579/2003; 2008 m. vasario 29 d. nutartis Nr. 3K-3-211/2008). Vartojimo sutarciu ypatumas yra tas, kad jas sudariusios šalys yra vertinamos ne kaip lygiavertes, vartotojas laikomas silpnesniaja šalimi ir jo teisiu apsaugai taikomas specialus vartotojo teisiu gynimo mechanizmas. Taigi teismui konkreciu atveju sprendžiant, ar sudaryta sutartis yra vartojimo, butina identifikuoti sutarties šalis (vartotoja ir prekiu (paslaugu) tiekeja) bei nustatyti, kokio tikslo, sudarydama sutarti, siekia viena iš sutarties šaliu – vartotojas. Teiseju kolegija daro išvada, jog byloje yra pagrindas spresti, kad ieškovai pripažintini vartotojais. Ta aplinkybe, kad gautas kreditas buvo tikslinis, t.y. asmeniniam bustui pirkti, rodo, kad kreditas buvo paimtas asmeniniams poreikiams tenkinti. Nors ir padares tokia išvada, apeliacines instancijos teismas nesutinka su ieškovu argumentu, jog ju teisiu gynyba šiuo atveju turi viršenybe prieš banko interesu gynyba. Pirmiausia pažymetina tai, kad byloje nera pateikta duomenu, del kokiu priežasciu kreditas nebuvo mokamas bankui tinkamai ir laiku. Byloje nenustatytos aplinkybes, kad ieškovai butu neteke darbiniu pajamu, butu susiklosciusi sunki ju finansine padetis, ieškovai geranoriškai butu derejesi su banku del galimybes atideti kredito imoku mokejima velesniam laikui ar imtusi kitokiu veiksmu, kad ir toliau galetu moketi kredita, nenutraukiant sutarties. Kaip matyti iš ieškovo A. B. 2009-01-12 prašymo (t. 1, b. l. 96), ieškovas kreipesi i banka del galimybes deretis del sutarties vykdymo atidejimo tik 2009-01-12, t.y. kai Kredito sutartis jau buvo nutraukta. Toks delsimas, tuo paciu nevykdant prisiimtu prievoliu, nepateisina ieškovu, nors ir silpnesniosios sutarties šalies, neveikimo ar netgi sutarties salygu ignoravimo. Atsižvelgdama i tai, teiseju kolegija daro išvada, kad atsakovo veiksmai, vienašališkai nutraukiant sutarti su ieškovais, atitiko protingumo kriteriju, nes tokie banko veiksmai buvo proporcingi ieškovu padarytam sutarties pažeidimui. Ieškovams per 1 metus laiko nesumokejus daugiau kaip puses visu privalomu per metus moketinu mokejimu, atsakovas turejo teise imtis atitinkamu priemoniu ginti savo interesus. Banko veikimas, kai skolininkai buvo tinkamai ir ne karta informuoti apie savo prievoliu nevykdyma, buvo proporcingas ir iš esmes nepažeidžiantis sutarties šaliu lygiateisiškumo principo. Atsižvelgdama i tai, teiseju kolegija daro išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagristai sprende, kad atsakovas sutarti su ieškovais nutrauke teisetai.

28Lietuvos Aukšciausiasis teismas šioje byloje nurode, jog teismai turetu ivertinti ir vienašali Kredito sutarties nutraukima nustatanciu Kredito sutarties salygu teisetuma. CK 6.217 str. nustato, jog sutartis gali buti nutraukta sutartyje numatytais atvejais. Kaip matyti iš byloje pateiktos Kredito sutarties turinio, šios sutarties 11.2.1 punktas suteike bankui tik teise, bet neipareigojo banko nutraukti sutarti tuo atveju, jeigu skolininkai laiku ir tinkamai nevykdys savo prievoliu. Pripažintina, jog kiekvienu atveju, nustacius sutarties pažeidimo fakta, bankas privalo ivertinti faktiškai susiklosciusia situacija. Kaip matyti, Sutarties 11.2.1 punktas ipareigojo banka, prieš sprendžiant del sutarties nutraukimo, informuoti skolininkus apie prievoliu nevykdyma bei nustatyti termina šioms prievolems ivykdyti. Sutarties nutraukimo galimybe Kredito sutartyje itvirtinta tik tada, jeigu skolininkai nereaguoja i perspejimus ir savo prievoliu dalies neivykdo per protinga termina. Iš bylos duomenu matyti, jog 2008-12-01 pranešimu bankas nustate skolininkams 30 dienu termina, t.y. iki 2009-01-02 prievoliu daliai ivykdyti. Tai rodo, jog skolininkams buvo sudarytos salygos realiai ivertinti sutarties pažeidimo buvimo fakta, jo pasekmes ir gresme tolimesniam sutarties vykdymui. Tokia sutarties salyga atitinka CK 6.209 str. nuostatas, ipareigojancias kreditoriu sutarties nevykdanciam asmeniui nustatyti termina prievolems pagal sutarti ivykdyti. Be to, kaip matyti, išlaikant abieju šaliu teisiu ir interesu pusiausvyra, Kredito sutarties 11.1 punktas nustate ir skolininku teise nutraukti sutarti tuo atveju, jeigu skolininkai gražintu kredita prieš termina. Tokios aplinkybes leidžia teiseju kolegijai daryti išvada, jog nagrinejamos Kredito sutarties salygos, apibrežiancios šaliu teises ir pareigas, buvo lygiavertes, nepažeide šaliu lygiateisiškumo principo. Be to, atkreiptinas demesys ir i tai, kad Kredito sutarties 11.2.1 punktas griežtai reglamentavo sutarties nutraukimo tvarka, kurios bankas privalejo laikytis, negaledamas sutarties nutraukti jokiais kitais, negu sutartyje numatytais atvejais. Atsižvelgdama i tai, teiseju kolegija daro išvada, jog vienašali Kredito sutarties nutraukima nustatancios2007-10-09 Kredito sutarties Nr. 07-113335-FA salygos atitiko šaliu interesus, užtikrino ju lygiateisiškuma kreditavimo teisiniuose santykiuose, todel nustatytos salygos negali buti vertinamos kaip nesažiningos.

29Atsižvelgdama i tai, kas pasakyta teiseju kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas teisingai vertino byloje surinktus irodymus, nepažeide materialiosios ir procesines teises normu, del ko prieme teisinga ir pagrista sprendima, kurio naikinti apeliaciniame skunde išdestytais motyvais pagrindo nera. Todel ieškovu apeliacinis skundas atmestinas, o Kauno miesto apylinkes teismo 2012 m. birželio 11 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

30Kauno apygardos teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegija, vadovaudamasi LR CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

31Kauno miesto apylinkes teismo 2012 m. birželio 11 d. sprendima palikti nepakeista.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti... 2. Teiseju kolegija n u s t a t e :... 3. I. Ginco esme... 4. Ieškovai praše pripažinti atsakovo AB „Swedbank“... 5. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esme... 6. Kauno miesto apylinkes teismas 2012 m. birželio 11 d. sprendimu ieškini... 7. Teismas nurode, kad ieškovai pripažino, jog nemokejo savalaikiai pagal... 8. Teismas taip pat pažymejo, kad sutarties 11.2.1 punktas suteikia teise... 9. Kauno apygardos teismas 2012-10-04 nutartimi Kauno miesto apylinkes teismo... 10. Lietuvos Aukšciausiasis Teismas 2013-05-14 nutartimi Kauno apygardos teismo... 11. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimu i apeliacini skunda argumentai... 12. Apeliaciniu skundu ieškovai prašo Kauno miesto apylinkes teismo 2012 m.... 13. 1. Teismas nepagristai pripažino, kad apeliantai buvo tinkamai informuoti apie... 14. 2. Teismas, vertindamas, kad atsakovui nesumoketa kredito eiline imoka yra... 15. 3. Teismas nustate, kad apeliantai nesumokejo kreditoriui kredito ir palukanu... 16. 4. Apeliantai sieke bendradarbiauti su atsakovu ir toliau vykdyti prisiimtus... 17. Atsiliepimu i apeliacini skunda atsakovas prašo Kauno miesto apylinkes teismo... 18. 1. Teismas pagristai vadovavosi kredito sutarties salygomis,... 19. 2. Teismas teisingai vertino, kad kredito sutarties ivykdyma užtikrinus... 20. 3. Byloje pateikti argumentai ir irodymai neleidžia teigti, kad Kredito... 21. 4. Po kredito sutarties nutraukimo 2009-01-12 ieškovai pateike Bankui prašyma... 22. Atsiliepimu i apeliacini skunda treciasis asmuo UAB „Busto paskolu... 23. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybes, teisiniai argumentai ir... 24. Byloje nustatyta, jog A. B. ir L. D.... 25. Ieškovai, nesutikdami su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame... 26. Apeliantai apeliaciniame skunde kelia klausima, ar aplinkybe, kad ieškovai... 27. Nesutikdami su atsakovo vienašališku kredito sutarties nutraukimu ir... 28. Lietuvos Aukšciausiasis teismas šioje byloje nurode, jog teismai turetu... 29. Atsižvelgdama i tai, kas pasakyta teiseju kolegija sprendžia, jog pirmosios... 30. Kauno apygardos teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegija, vadovaudamasi... 31. Kauno miesto apylinkes teismo 2012 m. birželio 11 d. sprendima palikti...