Byla 2-871/2012
Dėl Kauno apygardos teismo 2012 m. sausio 12 d. nutarties, kuria iš dalies patvirtintas kreditoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Swedbank lizingas“ finansinis reikalavimas uždarosios akcinės bendrovės „Remigijaus verslas“ bankroto byloje Nr. B2-987-153/2012

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Čekanauskaitės, Artūro Driuko ir Alvydo Poškaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal kreditoriaus uždarosios akcinės bendrovės ,,Swedbank lizingas“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2012 m. sausio 12 d. nutarties, kuria iš dalies patvirtintas kreditoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Swedbank lizingas“ finansinis reikalavimas uždarosios akcinės bendrovės „Remigijaus verslas“ bankroto byloje Nr. B2-987-153/2012.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Byloje kilo ginčas dėl dalies finansinio reikalavimo patvirtinimo atsakovo bankroto byloje.

52011 m. spalio 10 d. nutartimi UAB „Remigijaus verslas“ iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirtas A. B. .

6Bankrutuojančios UAB „Remigijaus verslas“ bankroto administratorius A. B. pateikė teismui prašymą dėl kreditorinių reikalavimų patvirtinimo, tarp jų ir kreditoriaus UAB „Swedbank lizingas“ 111 481,08 Lt dydžio finansinį reikalavimą (b.l. 6-8). Administratorius nurodė, kad visi gauti kreditoriniai reikalavimai patikrinti pagal bendrovės buhalterinės apskaitos duomenis, pateiktus dokumentus, pripažinti pagrįstais ir teikiami teismui tvirtinti (b.l. 4).

7II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

8Kauno apygardos teismas 2012 m. sausio 12 d. nutartimi UAB „Remigijaus verslas“ bankroto administratoriaus A. B. prašymą tenkino iš dalies, patvirtino kreditorių finansinius reikalavimus, tarp jų UAB „Swedbank lizingas“ 52 605,51 Lt sumai (b.l. 79-80). Teismas nurodė, kad UAB „Remigijaus verslas“ skola UAB „Swedbank lizingas“ susidarė pagal lizingo sutartis LT054942, LT054941, LT056569, LT052804, LT052805. Lizingo sutartys yra nutrauktos vienašališkai UAB „Swedbank lizingas“ nuo 2008 m. lapkričio 6 d. Pagal lizingo sutartis LT054942, LT054941, LT056569 turtas yra sugrąžintas UAB „Swedbank lizingas“, parduotas patiriant 40 669,53 Lt nuostolį. Pagal lizingo sutartis LT052804, LT052805 turtas nėra grąžintas, todėl UAB „Swedbank lizingas“ prašė jo reikalavimą padidinti šio turto likutine 58 875,57 Lt verte bei grąžinti per 14 dienų pagal šias sutartis naudojamą turtą. UAB „Swedbank lizingas“ pretenzija administratoriui buvo surašyta 2011 m. lapkričio 30 d., likusias negrąžintas transporto priemones UAB „Remigijaus verslas“ turėjo sugrąžinti per 14 dienų. Teismui nėra pateikta duomenų, ar minėtos transporto priemonės yra grąžintos ar ne. Teismas sprendė, kad UAB „Swedbank lizingas“, nutraukęs lizingo sutartis ir pateikęs reikalavimą lizingo gavėjui grąžinti turtą, pasirinko tokį savo pažeistų teisių gynimo būdą, todėl neteko teisės reikalauti sumokėti periodines įmokas prieš terminą, kurių suma yra lygi negrąžinto turto likutinei vertei, todėl šiuo atveju 58 875,57 Lt negrąžinto turto pagal lizingo sutartis likutinė vertė negali būti įtraukta į UAB „Swedbank lizingas“ kreditorinį reikalavimą. Teismas patvirtino UAB „Swedbank lizingas“ 52 605,51 Lt finansinį reikalavimą UAB „Remigijaus verslas“ bankroto byloje, kuris susideda iš 40 669,53 Lt nuostolių, pardavus susigrąžintą turtą, 9 716,46 Lt įsiskolinimo pagal išrašytas, bet neapmokėtas sąskaitas, 2 219,52 Lt papildomų išlaidų.

9III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

10Atskiruoju skundu kreditorius UAB ,,Swedbank lizingas“ (toliau – apeliantas) prašo Kauno apygardos teismo 2012 m. sausio 12 d. nutarties dalį, kuria atmestas UAB „Swedbank lizingas“ reikalavimas padengti negrąžinto turto neišpirktą vertę, ir priimti naują sprendimą – patvirtinti UAB „Swedbank lizingas“ reikalavimą padengti negrąžinto turto pagal lizingo sutartis Nr. LT052804, LT052805 neišpirktą vertę 58 575,57 Lt sumai (b.l. 82-84). Apeliantas nurodo, kad jis nereikalauja sumokėti periodines įmokas prieš terminą, o kaip teisingai nurodo teismas, jis pasirinko teisę nutraukti lizingo sutartis ir reikalauti grąžinti turtą. Apelianto teigimu, turto nėra galimybių susigrąžinti, todėl apeliantas turi teisę reikalauti negrąžinto turto neišpirktos vertės. Atsižvelgiant į tai, reikalavimas padengti negrąžinto turto pagal lizingo sutartis Nr. LT052804, LT052805 neišpirktą vertę – 58 875,57 Lt yra pagrįstas ir teisėtas. Teismas, nesant jokių duomenų apie tai, jog turtas apeliantui galimai buvo grąžintas ir nebandęs to nustatyti, skundžiama nutartimi šį apelianto reikalavimą atmetė.

11Bankrutuojanti UAB „Remigijaus verslas“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti (b.l. 91). Nurodo, kad lizingo dalykas (transporto priemonės) yra ir lieka nutraukus sutartį lizingo davėjo (apelianto) nuosavybėje. Teismui tenkinus apelianto reikalavimą ir bankroto byloje patvirtinus visą kreditorinį reikalavimą, CK 6.574 straipsnio nuostata būtų pažeista, nes įvykdžius lizingo sutartį, lizingo dalykas tampa lizingo gavėjo nuosavybe, o nagrinėjamu atveju lizingo davėjas ne tik būtų grąžintas į tokią padėtį, kurios jis galėjo tikėtis tinkamai vykdant sutartį, bet ir papildomai gautų lizingo dalyku buvusias transporto priemones. Administratorius teigia, kad transporto priemonės lizingo davėjui (apeliantui) faktiškai nėra grąžintos, tačiau tai nekeičia situacijos, nes daikto savininkas turi teisę bet kada išreikalauti jį iš neteisėto svetimo valdymo. Administratorius pažymėjo, kad ginčo transporto priemonės jam nebuvo perduotos iškėlus bankroto bylą, nes buvęs įmonės direktorius paaiškino, kad jos yra sugedę ir likę Moldovoje.

12IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.

14Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi apelianto finansinį reikalavimą atsakovo bankroto byloje tenkino iš dalies. Skundžiama nutarties dalis, kuria nepatvirtintas apelianto 58 875,57 Lt reikalavimas dėl negrąžinto turto pagal lizingo sutartis Nr. LT052804, LT052805. Taigi, apeliacinio nagrinėjimo dalykas – ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas netenkino šios apelianto finansinio reikalavimo dalies.

15Atskirasis skundas tenkintinas.

16Bankroto proceso vienas iš pagrindinių tikslų – iš bankrutavusios įmonės turto patenkinti visiškai ar kiek įmanomą didesnę dalį įrodymais pagrįstų bankrutavusios įmonės kreditorių reikalavimų (Įmonių bankroto įstatymo 11 str. 3 d. 10 p., 21 str. 1 d., 26 str., 34-35 str.). Iš pradžių kreditoriaus pareikštų reikalavimų patikrinimą atlieka bankrutuojančios (bankrutavusios) įmonės administratorius, kuriam įstatymo leidėjas įtvirtino pareigą teismui teikti tvirtinti kaip neginčijamus tik tokius reikalavimus, kurie atitinka įmonės apskaitos dokumentus (Įmonių bankroto įstatymo 11 str. 3 d. 10 p.). Nepriklausomai nuo to, kokia yra teismui pateikiama administratoriaus pozicija dėl tvirtintinų kreditorių sąrašo, kreditorių finansinių reikalavimų pagrįstumą dar kartą tikrina teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 22 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-188/2011). Kasacinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad teismas kreditoriaus reikalavimą tvirtina tik tokiu atveju, jei iš byloje esančių duomenų galima prieiti išvadą, kad jis pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai. Tuo atveju, jeigu byloje nėra pakankamai duomenų išvadai dėl kreditoriaus pareikšto reikalavimo pagrįstumo padaryti, teismas turi imtis priemonių išaiškinti reikšmingas bylos aplinkybes tam, kad teisingai išspręstų nagrinėjamą klausimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-369/2009). Atsižvelgiant į viešojo intereso egzistavimą bankroto bylose, teismas jose turi būti aktyvus ir, nesant byloje pakankamai duomenų išvadai dėl kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo, imtis priemonių išaiškinti kreditoriaus reikalavimo patvirtinimui reikšmingas aplinkybes. Tai apima ir teisę rinkti įrodymus (CPK 1 str. 1 d., 179 str. 2 d., Įmonių bankroto įstatymo 9 str. 2 d., 10 str. 1 d., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 22 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-188/2011).

17Kaip matyti iš bylos duomenų, lizingo sutartys LT052804, LT052805 tarp apelianto ir atsakovo yra nutrauktos (b.l. 66). Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog pagal CK 6.574 straipsnį lizingo davėjas turi teisę reikalauti grąžinti jam sutarties dalyką bei išieškoti iš lizingo gavėjo tokio dydžio nuostolius, kad jie grąžintų lizingo davėją į tokią padėtį, kokia būtų buvusi, jeigu lizingo gavėjas būtų tinkamai įvykdęs sutartį.

18Apeliantas savo 2011 m. lapkričio 30 d. pareiškime dėl finansinių reikalavimų nurodė, kad reikalauja iš atsakovo nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 14 dienų nuo šio pareiškimo gavimo perduoti jam turtą pagal minėtas lizingo sutartis, šio turto likutinė vertė be PVM 58 875,57 Lt (b.l. 6-8). Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad apeliantas, pateikęs reikalavimą lizingo gavėjui grąžinti turtą pagal lizingo sutartis, pasirinko tokį savo pažeistų teisių gynimo būdą, dėl ko neteko teisės reikalauti sumokėti periodines įmokas prieš terminą. Todėl negrąžinto turto likutinė vertė negali būti įtraukta į apelianto finansinį reikalavimą. Tačiau teisėjų kolegija su tokia išvada nesutinka.

19Visų pirma, apskritai nėra pagrindo teigti, kad apeliantas pasirinko tik tokį savo teisių gynimo būdą – turto grąžinimą natūra. 2011 m. lapkričio 30 d. pareiškime dėl finansinių reikalavimų apeliantas iš tikrųjų buvo nurodęs, jog reikalauja perduoti jam pagal minėtas lizingo sutartis lizinguotas transporto priemones. Tačiau po to pareiškime yra nurodyta, kad pareiškimo padavimo dienai transporto priemonės nėra perduotos, todėl apelianto finansinis reikalavimas didinamas 58 875,57 Lt suma ir bendra šio reikalavimo suma yra 111 481,08 Lt. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, iš pateikto apelianto pareiškimo nebuvo pakankamo pagrindo daryti vienareikšmišką išvadą, kad apeliantas pasirinko savo teisių gynybos būdu išimtinai turto susigrąžinimą, nes bendrą finansinio reikalavimo sumą jis nurodė būtent su jam dar neperduoto turto verte. Antra, teisėjų kolegija sutinka, kad lizingo davėjas iš principo turi pasirinkimo teisę ar išsireikalauti daiktą, už kurį lizingo gavėjas nesumokėjo, ar pareikšti lizingo gavėjo nesumokėtos kainos dalies dydžio finansinį reikalavimą bankroto procedūrose. Pastaroji situacija kreditoriaus interesų požiūriu realiai tikėtina tada, kai kreditorius turi pakankamą pagrindą manyti, kad bankroto procedūrų eigoje lizingo gavėjas yra tikrai pajėgus atsiskaityti pagal lizingo sutarties sąlygas arba turto susigrąžinimo tikimybė yra menka. Šiuo atveju iš bylos duomenų matyti, kad nei apelianto 2011 m. lapkričio 30 d. pareiškimo pateikimo metu, nei iki šiol turtas ne tik nėra grąžintas, bet faktiškai ir jo realus grąžinimas labai abejotinas – tiek iš paties atsakovo administratoriaus 2012 m. vasario 6 d. rašto apeliantui (b.l. 86), tiek iš jo atsiliepimo į atskirąjį skundą matyti, kad transporto priemonės yra sugedusios Moldovoje ir jų pargabenimas į Lietuvą apskritai vargu ar būtų ekonomiškas. Taigi, atsakovas nėra įvykdęs pareigos grąžinti lizinguotą turtą apeliantui, ką privalėtų padaryti pagal įstatymą ir lizingo sutarčių nuostatas, ir neaišku ar turtas apskritai gali būti/bus grąžintas. Todėl akivaizdu, kad esant tokiai faktinei situacijai, joks normaliai apdairus asmuo net ir nepasirinktų savo teisių gynybos būdu reikalavimą grąžinti turtą, kurį grąžinti nežinia ar galima, juo labiau, pasirinktų jį vieninteliu savo teisių gynimo būdu. Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad bet kuriuo atveju apeliantas ir nėra pareiškęs, kad jis pasirinko tik tokį savo teisių gynybos būdą ir atsisako teisės reikšti finansinį reikalavimą negrąžinto turto verte.

20Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs 2011 m. lapkričio 30 d. pareiškime dėl finansinių reikalavimų apelianto tik nurodytą reikalavimą perduoti jam transporto priemones, neatsižvelgė į tai, kad apeliantas šiame pareiškime buvo nurodęs, jog transporto priemonės jam nėra perduotos ir dėl to jis reiškia finansinį reikalavimą su neperduotų transporto priemonių likutine verte, taip pat esant galimai nevienareikšmiškam vertintinam prašymui nepagrįstai nesiaiškinęs faktinių aplinkybių apie turto buvimą ir jo perdavimo galimybes, o nurodęs, jog teismui nėra žinoma, ar transporto priemonės yra grąžintos ar ne, padarė išvadą apie apelianto pasirinktą teisių gynybos būdą susigrąžinti transporto priemones.

21Dėl aukščiau paminėtų motyvų teisėjų kolegija, atsižvelgiant į tai, kad lizingo davėjas turi teisę reikalauti grąžinti jam sutarties objektą bei išieškoti iš lizingo gavėjo tokio dydžio nuostolius, kad jie lizingo davėją grąžintų į tokią padėtį, kokia būtų buvusi, jeigu lizingo gavėjas būtų tinkamai įvykdęs sutartį, sprendžia, kad esant duomenims, jog lizinguotas turtas nėra grąžintas, ir nesant duomenų, kad apeliantas būtų pasirinkęs vieninteliu savo teisių gynimo būdu turto grąžinimą natūra bei atsisakęs kitokio savo teisių gynimo būdo, atskirasis skundas iš esmės tenkintinas. Šiame kontekste pastebėtina, kad, jeigu atsakovas įvykdytų savo pareigą grąžinti turtą, priklausomai nuo grąžinto apeliantui turto vertės, apelianto nuostolių (ne)buvimo jo finansinis reikalavimas turėtų būti tikslinamas, nes, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, tokia galimybė išlieka iki teismas priims sprendimą dėl įmonės (atsakovo) pabaigos. Pažymėtina, kad pats apeliantas savo prašyme ir yra nurodęs savo finansinio reikalavimo mažinimo perspektyvą tuo atveju, jei turtas jam bus grąžintas. Todėl nepagrįstas atsakovo atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentas, kad apeliantas turės ir patvirtintą visa apimtimi finansinį reikalavimą, ir turtą.

22Pirmosios instancijos teismas skundžiamos nutarties rezoliucinėje dalyje nėra konstatavęs, kad apelianto reikalavimas iš dalies yra atmestas, tik patvirtino mažesnį apelianto finansinį reikalavimą motyvuojamojoje dalyje išdėstytų motyvų pagrindu. Todėl skundžiama nutartis pakeičiama papildomai patvirtinant apelianto 58 875,57 Lt finansinį reikalavimą atsakovui (CPK 337 str. 1 d. 4 p.).

23Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 336-338 straipsniais,

Nutarė

24Pakeisti Kauno apygardos teismo 2012 m. sausio 12 d. nutarties dalį, kuria patvirtintas „Swedbank lizingas“, UAB finansinis reikalavimas atsakovui bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Remigijaus verslas - padidinti finansinį reikalavimą 58 875,57 Lt suma ir patvirtinti bendrą 111 481,08 Lt finansinį reikalavimą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Byloje kilo ginčas dėl dalies finansinio reikalavimo patvirtinimo atsakovo... 5. 2011 m. spalio 10 d. nutartimi UAB „Remigijaus verslas“ iškelta bankroto... 6. Bankrutuojančios UAB „Remigijaus verslas“ bankroto administratorius A. B.... 7. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 8. Kauno apygardos teismas 2012 m. sausio 12 d. nutartimi UAB „Remigijaus... 9. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 10. Atskiruoju skundu kreditorius UAB ,,Swedbank lizingas“ (toliau –... 11. Bankrutuojanti UAB „Remigijaus verslas“ atsiliepimu į atskirąjį skundą... 12. IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados... 13. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka... 14. Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi apelianto... 15. Atskirasis skundas tenkintinas.... 16. Bankroto proceso vienas iš pagrindinių tikslų – iš bankrutavusios... 17. Kaip matyti iš bylos duomenų, lizingo sutartys LT052804, LT052805 tarp... 18. Apeliantas savo 2011 m. lapkričio 30 d. pareiškime dėl finansinių... 19. Visų pirma, apskritai nėra pagrindo teigti, kad apeliantas pasirinko tik... 20. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas,... 21. Dėl aukščiau paminėtų motyvų teisėjų kolegija, atsižvelgiant į tai,... 22. Pirmosios instancijos teismas skundžiamos nutarties rezoliucinėje dalyje... 23. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 336-338... 24. Pakeisti Kauno apygardos teismo 2012 m. sausio 12 d. nutarties dalį, kuria...