Byla 2A-547-124/2014

Dėl neteisėtai išmokėtų piniginių lėšų priteisimo

1Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laisvės Aleknavičienės (pirmininkė ir pranešėja), Danutės Burbulienės, Danutės Matiukienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo UAB „Skolų išieškojimas“ apeliacinį skundą dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-20-187/2014 pagal ieškovo UAB „Skolų išieškojimas“ atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Gilius ir Ko“, trečiajam asmeniui atsakovo pusėje antstolio V. D. kontorai dėl neteisėtai išmokėtų piniginių lėšų priteisimo, ir

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3Ieškovas BUAB „Sanvalda“ ieškiniu (1–4 b. l.) kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo UAB „Gilius ir Ko“ 21 364,70 Lt, 6 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

4Ieškovas nurodė, kad UAB „Drūtsraigtis“ 2012 m. vasario 15 d. pareiškimu kreipėsi į Šiaulių apygardos teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ieškovui UAB „Sanvada“. Šiaulių apygardos teismas 2012 m. vasario 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-591-71/2012 iškėlė bankroto bylą UAB „Sanvada“, administratoriumi skirta UAB „Ius Positivum“. Nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjo 2012 m. kovo 6 d.

5A. V. D. 2012 m. vasario 3 d. kreipėsi į AB „Kauno baldai“ su reikalavimu pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą pinigines lėšas, kurias AB „Kauno Baldai“ skolinga UAB „Sanvada“. Vykdydama antstolio patvarkymus, AB „Kauno Baldai“ 2012 m. vasario 17 d. pervedė 91 287,31 Lt dydžio sumą į antstolio depozitinę sąskaitą. Antstolis V. D. 2012 m. vasario 21 d. pervedė 21 364,70 Lt dydžio sumą BUAB – „Sanvada“ kreditoriui UAB „Gilius ir KO“, taip pažeisdamas imperatyvias Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo nuostatas.

6Pareiškimas dėl bankroto bylos UAB „Sanvada“ iškėlimo buvo priimtas 2012 m. vasario 15 d. Taigi, būtent nuo tada bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimai turėjo būti tvirtinami ir tenkinami pagal ĮBĮ nuostatas, laikantis kreditorių reikalavimų tenkinimo eiliškumo ir proporcingumo. Nustačius antstolio veiksmų neteisėtumą, pasireiškusį imperatyvių įstatymo normų pažeidimu, yra pagrindas reikalauti priteisti UAB „Gilius ir KO“ pervestus pinigus kaip neteisėtai įgytas lėšas, kadangi iš neteisėtų veiksmų negali kilti teisėtos pasekmės. Šiuo atveju neturi reikšmės aplinkybė, kas atliko neteisėtus veiksmus: pati bankrutuojanti įmonė ar antstolis, nes toks prievolės įvykdymas yra neteisėtas.

72013-10-21 teisme gautas UAB „Skolų išieškojimas“ prašymas ieškovą BUAB „Sanvada“ pakeisti ieškovu UAB„Skolų išieškojimas“, vadovaujantis 2013-08-23 Reikalavimo perleidimo sutartimi (72–82 b. l.).

8Telšių rajono apylinkės teismo 2013-10-21 nutartimi ieškovas BUAB „Sanvada“ pakeista ieškovu UAB „Skolų išieškojimas“ (84 b. l.).

9Atsiliepimu į ieškinį (38–40 b. l.) atsakovas UAB „Gilius ir Ko“ prašė ieškinį atmesti, nurodė, kad ginčo atveju antstolis jokių neteisėtų veiksmų neatliko. Pinigus AB „Kauno Baldai“ į antstolio depozitinę sąskaitą pervedė 2012 m. vasario 3 d. reikalavimo pagrindu, kuomet bankroto procedūra dar nebuvo inicijuojama ir pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo nebuvo paduotas teismui, todėl antstolio veiksmai yra teisėti ir pagrįsti.

10Antstolis nebuvo informuotas apie tai, kad UAB „Drūtsraigtis“ 2012 m. vasario 15 d. pareiškimu kreipėsi į Šiaulių apygardos teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ieškovui UAB „Sanvada“ ir jis neturėjo jokio faktinio pagrindo apie tai sužinoti. Nors ginčo atveju pareiškimas dėl bankroto bylos UAB „Sanvada“ iškėlimo teisme buvo priimtas 2012 m. vasario 15 d., tačiau jokiais norminiais teisės aktais nėra nustatyta tvarkos dėl šios informacijos paskleidimo, nes pagal galiojančias teisės aktų normas visa informacija yra nustatyta tvarka skleidžiama tik po bankroto iškėlimo, o ne nuo pareiškimo teisme priėmimo. Byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių antstolio veiksmų neteisėtumą ar kreditorių teisių pažeidimą,, todėl restitucijos taikymas yra negalimas ir ieškinys turi būti atmestas kaip nepagrįstas, kadangi lėšos pervestos teisėtai vykdant antstolio 2012 m. vasario 3 d. reikalavimą, kuris buvo vykdomas dar iki kreipimosi į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo (2013-02-15).

11Atsiliepimu į ieškinį (32–33 b. l.) trečiasis asmuo antstolis V. D. prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, nurodė, kad tik 2012-02-27 antstolis suišpažino su Šiaulių apygardos teismo elektroniniu laišku, kuriame buvo pateikta informacija apie tai, kad 2012-02-23 nutartimi iškelta bankroto byla UAB „Sanvada“. Šiuo atveju Šiaulių apygardos teismas nebuvo pateikęs duomenų apie priimtą pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Sanvada“ ginčijamų lėšų paskirstymo momentui, t.y. 2012-02-21 dienai. Antstoliui pervedus lėšas atitinkamiems kreditoriams, sumažėjo įmonės turimų lėšų, tačiau lygiai tiek pat sumažėjo ir jos kreditorių reikalavimai. Tai reiškia, kad bendra įmonės turtinė padėtis nepablogėjo ir žalos bankrutuojančiai įmonei nepadaryta.

12II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

13Telšių rajono apylinkės teismas 2014 m. kovo 3 d. sprendimu (1 t., 134–136 b. l.) ieškinį atmetė, rėmėsi CK 1.5 str.

14Teismas nurodė, kad antstolio V. D. kontoroje buvo vykdomoji byla Nr. 0047/12/00109, pradėta pagal Telšių rajono apylinkės teismo 2012-01-17 vykdomąjį raštą Nr. 2-2602-339/2011 dėl 99062,81 Lt skolos,palūkanų išieškojimo iš skolininkės UAB“Sanvada” išieškotojo UAB “Gilius ir KO” naudai. Iš 2012-02-21 antstolio V. D. kontoros išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymo matyti, kad iš skolininko UAB “Sanvada” išieškotų lėšų UAB “Gilius ir KO” grąžinama 799,00 Lt vykdymo išlaidų, išmokama 20565,70 Lt skola, iš viso 21364,70 Lt. Šitos aplinkybės šalys taip pat neginčijo.

15Lietuvos Respublikos Įmonių bankroto įstatymas reglamentuoja įmonių bankroto procesą, o šioje byloje nei ieškovas, nei atsakovas nėra bankrutuojančios įmonės. Ieškinys negali būti tenkinamas vadovaujantis ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.145 straipsniu, nes šioje konkrečioje byloje tarp šalių nėra susiklostę tokie santykiai, kad būtų galima taikyti jų atžvilgiu restituciją. Ieškovas neatstovauja ir negina kreditorių interesų, atsakovas atgavo tik dalį jai priklausiusios skolos, o ieškovas įsigijo skolas už mažą sumą, siekia prisiteisti lėšas, kurios priklauso pačiai atsakovei.

16III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

17Ieškovas UAB „Skolų išieškojimas“ apeliaciniu skundu (1 t., 140–144 b. l.) prašo panaikinti Telšių rajono apylinkės teismo 2014-03-03 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį tenkinti, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

181. Pirminiam ieškovui civilinėje byloje BUAB „Sanvada“ reikalavimo teisę perleidus apeliantui, pastarojo teisė remtis ĮBĮ nuostatomis neišnyko, kadangi jis įgijo pirminio ieškovo būtent ĮBĮ nuostatų pagrindu atsiradusią reikalavimo teisę. Priešingas aiškinimas paneigtų visų aukščiau išdėstytų materialinės teisės normų esmę ir prasmę, nes reikštų, kad pasikeitus asmenims prievolėje pakinta ar apskritai nustoja galioti pati prievolė. Tai, kad BUAB „Sanvada“ administratorius perleido apeliantui reikalavimo teisę į atsakovą, nereiškia, kad ĮBĮ 9 straipsnio 3 dalies normos pažeidimas išnyko ir nustojo galioti šios normos pagrindu atsiradusi atsakovo prievolė.

192. Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nevertino imperatyvaus ĮBĮ 9 straipsnio 3 dalies normos pobūdžio, nevertino aplinkybės, kad pažeidžiant šią teisės normą atlikti veiksmai savaime yra neteisėti, todėl draudžiami, todėl atitinkamai neįvertino ir pasekmių, kurias sukėlė imperatyvios įstatymo normos pažeidimas.

203. Antstolio veiksmai pervedant vienam iš bankrutuojančios įmonės kreditorių pinigus jau po to, kai teisme buvo priimtas pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo, yra neteisėti, nes prieštarauja imperatyvioms teisės normoms. Iš neteisėtų veiksmų, negali kilti teisinės pasekmės, taigi, teismas ginčo situacijoje privalėjo taikyti restituciją.

21Atsiliepimu į apeliacinį skundą (2 t., 1–3 b. l.) atsakovas UAB „Gilius ir Ko“ prašo apeliacinį skundą atmesti, palikti galioti Telšių rajono apylinkės teismo 2014-03-03 sprendimą, priteisti 1000 Lt už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Atsiliepime nurodė, kad nei 2012-02-17 d., kuomet AB „Kauno baldai“ į antstolio depozitinę sąskaitą pervedė 91 287,31 Lt sumą, nei 2012-02-21 d., kuomet antstolis pervedė atsakovui dalį išieškotos įsiskolinimo sumos, jokių duomenų Šiaulių apygardos teismo sistemoje, ar viešoje erdvėje apie pareiškimą dėl UAB „Sanvada“ bankroto bylos iškėlimo nebuvo. Pervedant lėšas tokių duomenų nevaldė ir antstolis. Pirmos instancijos teismas pagristai ir teisingai išsprendė ginčą ir ta prasme, kad pasikeitęs ieškovas - UAB „Skolų išieškojimas“ jau nebėra tas asmuo, kuris apgintų kitų BUAB „Sanvada“ kreditorių teises. UAB „Skolų išieškojimas“ gina tik savo interesus ir siekia prisidengti bankrutuojančios bendrovės kreditorių interesų apsauga. Pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo iki 2013-02-23 nebuvo priimtas ir bankroto byla iki 2013-02-23 bendrovei UAB „Sanvada“ nebuvo iškelta, dėl ko antstolis 2012-02-21 atlikdamas privalomuosius veiksmus vykdomojoje byloje ĮBĮ 9 straipsnio 3 dalies normos nepažeidė. Esminis restitucijos bruožas (požymis) yra tas, kad restitucija galima tik tarp sandorio šalių. Ginčo atveju atsakovas UAB „Gilius ir Ko“ bei apeliantas UAB „Skolų išieškojimas“ nėra sandorio šalys, ieškinys negali būti tenkinamas ir restitucija negali būti vykdoma.

22Atsiliepimu į apeliacinį skundą (2 t., 10 b. l.) antstolis V. D. prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad įmonės bankroto administratorius, gindamas visų kreditorių interesus, gali išreikalauti bankrutuojančios įmonės lėšas iš jas gavusių kreditorių. Tokiu būdu lėšų susigrąžinimas iš bankrutuojančios bendrovės kreditoriaus galimas tik vienu atveju - ginant visų kreditorių interesus. Šiuo atveju ieškovė reikalavimą teikia ne ginant visų kreditorių interesus, o tenkinant savo asmeninius poreikius. Kadangi pagal cesijos sutartį ieškovas gavo didesnę lėšų sumą nei sumokėjo BUAB „Sanvada“, todėl ieškovas neturi teisės remtis kreditorių interesus ginančia įstatymo norma. Tokio pobūdžio reikalavimo perleidimas draudžiamas.

23IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

24teisiniai argumentai ir išvados

25Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, taip pat ir priimtus CPK 314 str. tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama atsakovo UAB „Skolų išieškojimas“ apeliacinio skundo ribose. Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d.).

26Bylos duomenimis ieškovas BUAB „Sanvada“ kreipėsi į teismą dėl neteisėtai įgytų lėšų grąžinimo iš atsakovo, kuriuos atsakovas UAB „Gilius ir Ko“ įgijo dėl neteisėtų antstolio veiksmų. Ieškinyje ieškovas rėmėsi Įmonių bankroto įstatymo nuostata, įpareigojančia sustabdyti bankrutuojančios įmonės turto realizavimo ir išieškojimo procesus nuo to momento, kai teismas priima pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo (ĮBĮ 9straipsnio 3 d.).Tokiu būdu prašė taikyti restituciją (CK 6.145 str.) ir reikalavo iš atsakovo priteisti 21 364,70 Lt neteisėtai antstolio pervestas lėšas atsakovui.

272013 m. rugpjūčio 23 d. Reikalavimo perleidimo sutartimi ieškovas BUAB „Sanvada“ CK 6.101 straipsnio pagrindu perleido reikalavimo teises ir 2013 m. spalio 21 d. Telšių rajono apylinkės teismo nutartimi buvo pakeistas ieškovas, vietoj bankrutuojančios įmonės ieškovu byloje tapo UAB „Skolų išieškojimas“(1t.,84 b. l.).Teisėjų kolegija nesutinka su teismo argumentais, kad ieškinys negali būti tenkintinas, nes nei viena iš šalių nėra bankrutuojanti įmonė, o tarp šalių nėra susiklostę tokie santykiai, jog būtų galima taikyti jų atžvilgiu restituciją.

28Teisėjų kolegija sprendžia, kad teismas padarė nepagrįstas išvadas ir netinkamai taikė materialinės teisės normas, dėl ko priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Šiuo atveju bylos nagrinėjimo metu įvyko teisių perleidimas, t.y. buvo perleista kreditoriaus reikalavimo teisė, kuri gali būti perleista bendraisiais pagrindais kitam asmeniui (CK 6.101 str.1d.).Apie tai atsakovui buvo pranešta, (1 t.,72-80,84-85 b. l.).Vadovaujantis LR CK nuostatomis kreditoriaus reikalavimo teisė, kaip prievolinė subjektinė teisė, yra savarankiškas civilinių teisinių santykių objektas (LR CK 1.112 straipsnio 1 dalis), todėl gali būti perleista kitam asmeniui bendraisiais pagrindais (LR CK 1.112 straipsnio 2 dalis). Reikalavimo perleidimas (cesija) (LR CK 6.101 straipsnis) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi. Šis esminis cesijos požymis atskleidžiamas reikalavimo perleidimo instituto normose: LR CK 6.101 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad reikalavimo teisės perleidimas neturi pažeisti skolininko teisių ir labiau suvaržyti jo prievolės, LR CK 6.107 straipsnio 1 dalyje - kad skolininkas turi teisę reikšti naujojo kreditoriaus reikalavimams visus atsikirtimus, kuriuos jis turėjo teisę reikšti pradiniam kreditoriui tuo metu, kai gavo pranešimą apie reikalavimo perleidimą; pagal LR CK 6.101 straipsnio 2 dalį reikalavimo įgijėjui (naujajam kreditoriui) pereina ne tik pagrindinė prievolė, bet ir prievolės įvykdymui užtikrinti nustatytos bei kitos papildomos teisės. Pagal cesijos sutartį pradiniam kreditoriui perdavus savo reikalavimo teisę naujajam kreditoriui, jis nustoja būti prievolės šalis, o vietoje jo prievolėje atsiranda naujasis kreditorius. Naujasis kreditorius yra saistomas pradinio kreditoriaus ir skolininko prievolės. Naujasis kreditorius negali įgyti daugiau teisių, nei jų turėjo pradinis kreditorius, pradinis ir naujasis kreditorius negali keisti prievolės įvykdymo sąlygų. Šiuo atveju buvo perleista realiai egzistuojantis, apibrėžto dydžio reikalavimas, jis perleistas kreditorių susirinkimo nutarimu, nenuginčytas. Perleidus reikalavimo teisę, nenustojo galioti šio reikalavimo pagrindas, kurį pirminis ieškovas nurodė ĮBĮ 9straipsnio 3 dalies normų pažeidimą ir to pažeidimo pagrindu atsiradusi prievolė atsakovo prievolė grąžinti neteisėtai gautas sumas. Byloje buvo pakeistas ieškovas, juo tapo UAB „Skolų išieškojimas“, ieškovas cesijos sutarties pagrindu įgijo teisę už pradinį ieškovą (kreditorių) atgauti neteisėtai pervestas lėšas.Sutiktina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sutapatino teisinio santykio šalies pasikeitimą su prievolės pasibaigimu.

29Pagal reikalavimo perleidimo sutartį ieškovas perėmė visas ieškovo teises ir pareigas, susijusias su jo pareikštu reikalavimu dėl atsakovo neteisėtai gautų 21 364,70 Lt priteisimu.

30Bylos duomenimis antstolio V. D. kontoroje buvo vykdomas išieškojimas iš UAB „Sanvada“ turto, lėšų pagal atskirus vykdomuosius dokumentus eilės kreditorių naudai. Tame tarpe buvo vykdomas ir išieškojimas vykdomojoje byloje Nr.0047/12/00109 iš skolininkės UAB „Sanvada“ išieškotojo(atsakovo) UAB „Gilius ir Ko“ naudai dėl 99 062,81 Lt išieškojimo pagal 2011-12-12 Telšių rajono apylinkės teismo preliminarųjį sprendimą išduotą vykdomąjį raštą Nr.2-2602-339/2011.

31Bylos duomenimis antstolis V. D. nustatęs, kad UAB „Sanvada“ piniginės lėšos yra pas trečiąjį asmenį AB „Kauno baldai“(1t.,12b.l.), 2012 m. vasario 3 d. kreipėsi į šią įmonę prašymu pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą pinigines lėšas–skolą bendrovei „Sanvada“(1T.,15,17 b. l.), kuri 2012-02-17 d. pervedė į antstolio depozitinę sąskaitą 91 287,31 Lt.(1t,14 b.l.), o pastarasis gautas lėšas 2012-02-21 pervedė kreditoriams UAB „Gerunda“,UAB „Technosta“, kitiems kreditoriams, tame tarpe ir 21 364,70 Lt pervedė atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Gilius ir Ko“(1t.,22-27 b. l.).

32Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas ir priėmė neteisėtą sprendimą.

33Bylos bei Lietuvos informacinės sistemos duomenimis nustatyta, kad 2012m. sausio 23 d. Šiaulių apygardos teisme buvo gautas ieškovo UAB „Drūtsraigtis“ieškinys dėl bankroto bylos iškėlimo uždarajai akcinei bendrovei „Sanvada“, užvesta civilinė byla Nr.B2-591-71/2012. 2012 m. sausio 25 d. nutartimi Šiaulių apygardos teismas šioje byloje taikė laikinąsias apsaugos priemones (2 t.,23-24 b.l.).

34LITEKO sistemos duomenimis tą pačią dieną 2012m. sausio 25 d. tame pačiame teisme pradėta civ. byla Nr. B2-599-71/2012 pagal ieškovo V. Š. ieškinį tam pačiam atsakovui dėl bankroto bylos iškėlimo, kuris priimtas 2012-01-26 d. teisėjos rezoliucija(2t.,25, b. l.).

352012 m. vasario 23 d. Šiaulių civilinių bylų skyriaus pirmininko nutartimi šios bylos sujungtos į vieną bylą, suteikiant bylai Nr.B2-591-71/2012 (teism. proceso Nr.2-58-3-00042-2012-9) (2t.,22 b.l.).

36Iš Liteko duomenų teisėjų kolegija nustatė, kad 2012 sausio 25 d. Šiaulių apygardos teismo nutartimi bankroto byloje Nr. B2-591-71/20012 buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės- turto areštas bei išieškojimo iš atsakovo UAB „Sanvada“turto, sąskaitų sustabdymas iki kol bus priimta nutartis iškelti UAB „Sanvada“ bankroto bylą ar atsisakyti ją iškelti(2t.,23-24b.l.).Šios nutarties priėmimas rodo, kad ieškinys jau priimtas nagrinėjimui. Ši nutartis išviešinta,2012 m. sausio 26 d. įregistruota Centrinėje Hipotekos įstaigoje, turto arešto Nr.0912000463, nurodant nutartyje išvardintus apribojimus, taikomus iki bankroto bylos iškėlimo(2t.,26-27b.l. ), bankroto byla iškelta 2012 m vasario 23 d. Šiaulių apygardos teismo nutartimi, kuri įsiteisėjo 2012 kovo 6 d.(2t., 28-30 b. l.).

37Nagrinėjamu atveju išieškotos iš AB „Kauno baldai“ lėšos pateko į antstolio V. D. kontoros depozitinę sąskaitą jau po ieškinio priėmimo teisme bei jam pritaikius uždarajai akcinei bendrovei „Sanvada“apribojimus, kai turto realizavimas ir išieškojimas buvo sustabdytas. Nors trečiasis asmuo antstolis V. D. nurodo, kad jam apie priimtą ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo nebuvo žinoma, tačiau Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 22 straipsnyje įtvirtintos antstolio teisės vykdant įstatymines funkcijas neatlygintinai gauti iš informaciją, tame tarpe ir kadastrų registrų, kitų juridinių asmenų, gauti reikalingus duomenis , dokumentų nuorašus, kopijas apie skolininko turtą, pajamas, išlaidas, veiklą, kitus duomenis, reikalingus antstolio funkcijoms atlikti. Kaip minėta, atliekant ginčo vykdymo veiksmus, informacija apie tai, jog dėl bankroto bylos areštuotas UAB „Sanvada“ turtas, sustabdomi išieškojimai iki bankroto bylos iškėlimo, buvo išviešinta Turto arešto aktų registre, antstolis turėjo galimybę naudodamasis Antstolių įstatymo 22 straipsnyje įtvirtinta teise nemokamai gauti informaciją iš šio registro(2t.,26-27 b.l.).

38Įmonių bankroto įstatymo (ĮBĮ) 9 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, kad teismas pasirengimo bankroto bylos nagrinėjimui stadijoje gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka, galiosiančias iki nutarties iškelti bankroto bylą ar atsisakyti ją kelti įsiteisėjimo; ĮBĮ 9 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta norminė taisyklė kad teismui priėmus pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, jeigu dėl įmonės buvo priimti teismų ir kitų institucijų sprendimai ir pagal juos išduoti vykdomieji dokumentai, įmonės turtas (lėšos) pagal šiuos vykdomuosius dokumentus gali būti areštuojamas, tačiau šio turto realizavimas ir (ar) išieškojimas sustabdomas. Šios įstatymo normos skirtos galimos bankroto bylos procedūroms užtikrinti ir turi būti aiškinamos atsižvelgiant į bendruosius šių procedūrų principus bei tikslus. Nurodytų įstatyminių nuostatų paskirtis yra užtikrinti, kad galima bankroto procedūra bus įvykdyta įstatymo nustatyta tvarka ir kad bus pasiektas vienas iš pagrindinių įmonės bankroto instituto tikslų – apsaugoti įmonės kreditorių teises ir teisėtus interesus. ĮBĮ 9 straipsnio 2 dalyje numatytos teismo taikomos laikinosios apsaugos priemonės ir 9 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas draudimas vykdyti išieškojimą iš bankrutuojančios įmonės turto yra skirti bankrutuojančios įmonės turto padalijimui Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka užtikrinti. Teismų praktikoje išaiškinta, kad tiek pagal ĮBĮ 9 straipsnio 2 dalies 5 punktą pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, tiek ĮBĮ 9 straipsnio 3 dalies nuostata vertintini kaip imperatyvieji ribojimai. Šiuos ribojimus pažeidžiantys atsiskaitymai su bankrutuojančios įmonės kreditoriais yra neteisėti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2011, 2008 m. lapkričio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-565/2008; 2008 m. birželio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-328/2008; kt.). Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant nuostatą ,,turto realizavimas ir (ar) išieškojimas sustabdomas“ laikomasi pozicijos, kad vykdymo veiksmai turi būti stabdomi bet kuriame skolininko turto realizavimo ar išieškojimo etape, t. y. turi būti privalomai sustabdomas net ir jau išieškotų bei antstolio depozitinėje sąskaitoje esančių skolininko – įmonės, dėl kurios yra priimtas pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo – lėšų išmokėjimas išieškotojams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2011; 2010 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2010; 2010 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-30/2010; 2009 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-438/2009ir kt.).Trečiasis asmuo antstolis V. D. sumų paskirstymą negalėjo pradėti vykdyti, o jį pradėjus, tai buvo padaryta pažeidžiant imperatyviąsias ĮBĮ normas, tuo pačiu ir kreditoriaus (atsakovo) lėšų gavimas yra neteisėtas. Antstolis ginčijamus vykdymo veiksmus atliko po to, kai teisme buvo priimtas pareiškimas dėl bankroto bylos pirminiam ieškovui–UAB „Sanvada“ iškėlimo ir šios įmonės turtui buvo uždėtas areštas taikant laikinąsias apsaugos priemones, sustabdyti išieškojimai. Tai reiškia, kad ginčo vykdymo veiksmai pažeidė ĮBĮ 9 straipsnio 3 dalyje nustatytą draudimą ir teismo nutartį dėl arešto įmonės turtui taikymo, todėl objektyviąja prasme jie atitinka neteisėto veikimo požymius (CK 6.246 straipsnio 1 dalis).Tokie veiksmai negali sukelti teisėtų padarinių, jie prieštarauja imperatyvams ir tų veiksmų neteisėtumas yra akivaizdūs, neteisėtais veiksmais įgytos lėšos pagrįstai reikalaujamos priteisti iš jas įgijusio asmens. Šiuo atveju neteisėtą atsiskaitymą su atsakovu atliko ne pati įmonė, o vykdymo veiksmus išieškant iš įmonės turto atlikęs antstolis. Toks, nors ir priverstinis, skolininko prievolės vykdymas yra neteisėtas. Pirminis ieškovas– bankrutavusią įmonę byloje atstovaujantis bankroto administratorius turėjo teisę išreikalauti neteisėtai sumokėtas įmonės lėšas (ĮBĮ 11 str. 3 d. 8 p.) iš jas gavusio asmens. Kasacinis teismas eilėje nutarčių yra konstatavęs, kad neteisėto turto gavimas yra pagrindas grąžinti šalis į pradinę padėtį (CK 6.145 str.1 d)(LAT 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-391/2011; 2009 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-591/2009; 2008 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-230/2008; kt.).Šiuo atveju reikalavimo teisę atlygintine Reikalavimo perkėlimo sutartimi perėmė ieškovas UAB „Skolų išieškojimas, todėl ši neteisėtai išmokėta suma priteistina pastarajam (CK 6.101 str. ), o atsakovas turi galimybę žalą reikalauti iš kaltų asmenų.Tenkintinas prašymas dėl procesinių palūkanų priteisimo(CK6.37str.2d.,6.210 str.2d.)

39Nustatytas netinkamas materialiosios teisės normų taikymas yra pagrindas naikinti apskųstą sprendimą (CPK 326 str. 1 d. 2 p., 330 str.).Jį panaikinus, priimtinas naujas sprendimas, kuriuo ieškovo ieškinys tenkintinas (CPK 326 str.1d.,2p.).

40Panaikinus teismo sprendimą, yra perskirstomos bylinėjimosi išlaidos(CPK 93 str.5 d.), taip pat spręstina dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo apeliacinėje instancijoje.

41Iš atsakovo ieškovui priteistinos ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos 640,94 Lt sumokėtas žyminis mokestis pirmosios instancijos teisme (1t., 83 b. l.) bei apeliacinėje instancijoje 640,94 Lt(1 t.145 b. l.) už apeliacinį skundą (CPK 93 str.1d.).Kadangi ieškovas permokėjo žyminį mokestį, 30 Lt permoka grąžintina ieškovui iš valstybės (CPK 87 str.1 d. 1 p.). Taip pat iš dalies tenkintinas ieškovo prašymas dėl atstovavimo išlaidų priteisimo apeliacinėje instancijoje. Ieškovas pateikė įrodymus, kad patyrė 3 000 Lt atstovavimo išlaidų už apeliacinio skundo paruošimą, teisnių konsultacijų teikimą, ką pagrindžia rašytiniai įrodymai(2t.,14-18b.l.). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo 8.9 punktą, įvertinus bylos bei apeliacinio skundo apimtį, tai, kad nebuvo reikalinga taikyti specialias žinias, byla nagrinėjam rašytinio proceso tvarka, teisėjų kolegija vertina, kad nebuvo didelės advokato darbo laiko sąnaudos, kurios atitiktų maksimalius dydžius, todėl ieškovo prašymas tenkintinas iš dalies ir jam priteistinas iš atsakovo 1500 Lt advokato pagalbai apmokėti turėtų išlaidų atlyginimas (CPK 98 straipsnio 1, 2 dalys).Viso priteistina 2140,94 Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje.

42Iš atsakovo UAB „Gilius ir Ko“ priteistina valstybei 72,34 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (LR CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str.).

43Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

44Panaikinti 2014 m. kovo 3 d. Telšių rajono apylinkės teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą.

45Ieškinį tenkinti.

46Priteisti iš uždarosios akcinės bendrovės „Gilius ir Ko“(įm. kodas 134506482) uždarajai akcinei bendrovei „Skolų išieškojimas“(įmonės kodas 303088065) 21 364,70 Lt (dvidešimt vieną tūkstantį tris šimtus šešiasdešimt keturis litus 70 ct.) skolos, 6 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo dienos 2013-07-01 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, 640,94 Lt (šešis šimtus keturiasdešimt litų ir 94 ct.) bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme.

47Priteisti iš uždarosios akcinės bendrovės „Gilius ir Ko „(įm.kodas 134506482) 72,34 Lt (septyniasdešimt du litus 34 centus) teismo turėtų procesinių išlaidų į valstybės biudžetą (į valstybės biudžeto surenkamąją sąskaita Nr. ( - ), įmokos kodas 5660).

48Priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Gilius ir Ko“(įm.kodas 134506482) ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „Skolų išieškojimas“(įmonės kodas 303088065) 2 140,94 Lt (du tūkstančius vieną šimtą keturiasdešimt litų ir 94 ct) bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje.

49Grąžinti iš valstybės uždarajai akcinei bendrovei „Skolų išieškojimas“(įmonės kodas 303088065) 30 Lt(trisdešimt litų) žyminio mokesčio permoką.