Byla 3K-3-167/2011

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Antano Simniškio, Juozo Šerkšno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Prano Žeimio, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės ,,Namučiai“ kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 20 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės ,,Magna Charta“ skundą suinteresuotiems asmenims antstolei D. M., uždarajai akcinei bendrovei ,,Namučiai“, Danske Bank A/S Lietuvos filialui dėl antstolės veiksmų pripažinimo neteisėtais.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Byloje sprendžiami materialiosios ir proceso teisės normų, reglamentuojančių vykdymo veiksmų (turto pardavimo iš varžytynių) vykdomojoje byloje atlikimą, kai teismui pateiktas pareiškimas dėl bankroto bylos skolininkui iškėlimo ir taikytos laikinosios apsaugos priemonės – skolininko turto areštas, taip pat nutarties iškelti skolininkui bankroto bylą panaikinimo iki bankroto bylos iškėlimo atliktiems vykdymo veiksmams padarinius, bylų dėl antstolio veiksmų nagrinėjimą, aiškinimo ir taikymo klausimai.

5Vilniaus miesto l-ojo apylinkės teismo Hipotekos skyrius 2008 m. balandžio 28 d. išdavė suinteresuotam asmeniui Danske Bank A/S Lietuvos filialui (toliau – ir išieškotojas) vykdomąjį dokumentą 759 252,76 Lt skolai ir palūkanoms iš suinteresuoto asmens UAB ,,Namučiai“ (toliau – ir skolininkas) išieškoti.

6Suinteresuotas asmuo antstolė D. M. (toliau – ir antstolė D. M.), vykdydama pateiktą vykdomąjį dokumentą, 2010 m. kovo 3 d. suorganizavo priverstinį skolininko nekilnojamojo turto - 233,75 kv. m kavinės patalpų, pažymėtų plane žymomis R-10, R-l l, R-12, R-14, R-17, R-18, R-19, R-20, R-21 nuo 1-9 iki 1-18, unikalus numeris ( - ), esančių ( - ), pardavimą iš varžytynių. Varžytynes laimėjo pareiškėjas UAB „Magna Charta“ (toliau – pareiškėjas), 2010 m. kovo 4 d. už nupirktą turtą jis sumokėjo pavedimu per banką. Po varžytynių, rengdama vykdomąją bylą teismui, antstolė D. M. nustatė, kad Kauno apygardos teismo 2010 m. vasario 24 d. nutartimi suinteresuotam asmeniui UAB „Namučiai“ yra taikytos laikinosios apsaugos priemonės – turto areštas, taip pat kad yra pateiktas pareiškimas iškelti šiai įmonei bankroto bylą. Antstolė D. M., remdamasi Įmonių bankroto įstatymo 9 straipsnio 3 dalimi, 2010 m. kovo 4 d. patvarkymu panaikino turto pardavimo iš varžytynių aktą ir grąžino sumokėtas lėšas pareiškėjui.

7Kauno apygardos teismo 2010 m. kovo 10 d. nutartimi suinteresuotam asmeniui UAB ,,Namučiai“ iškelta bankroto byla.

8Pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti antstolės D. M. 2010 m. kovo 4 d. patvarkymą dėl turto pardavimo iš varžytinių akto panaikinimo ir lėšų grąžinimo ir patvirtinti 2010 m. kovo 3 d. turto pardavimo iš varžytynių aktą.

9Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2010 m. balandžio 19 d. nutartimi pareiškėjo skundą atmetė ir nurodė, kad antstolė pagrįstai panaikino turto pardavimo iš varžytynių aktą ir sustabdė skolininko turto realizavimą dėl to, jog dar iki varžytynių pradžios Kauno apygardos teismui buvo pateiktas pareiškimas iškelti suinteresuotam asmeniui UAB ,,Namučiai“ bankroto bylą ir taikytos laikinosios apsaugos priemonės – skolininko turto areštas.

10Kauno apygardos teismas 2010 m. balandžio 20 d. nutartimi panaikino teismo 2010 m. kovo 10 d. nutartį iškelti suinteresuotam asmeniui UAB ,,Namučiai“ bankroto bylą ir 2010 m. vasario 24 d. nutartį taikyti skolininkui laikinąsias apsaugos priemones.

11Pareiškėjas 2010 m. gegužės 6 d. pateikė teismui atskirąjį skundą, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2010 m. balandžio 19 d. nutartį. Pareiškėjas nurodė, kad bankroto bylos skolininkui iškėlimas yra vykdomosios bylos sustabdymo, bet ne turto pardavimo iš varžytynių akto panaikinimo pagrindas. Kadangi teismo nutartys, kuriomis suinteresuotam asmeniui UAB ,,Namučiai“ buvo iškelta bankroto byla ir taikytos laikinosios apsaugos priemonės, panaikintos, tai, pareiškėjo nuomone, pripažintina, kad 2010 m. kovo 3 d. ginčo nekilnojamasis turtas buvo parduotas iš varžytynių.

12II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutarčių esmė

13Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2010 m. gegužės 10 d. nutartimi atskirąjį skundą tenkino: panaikino Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2010 m. balandžio 19 d. nutartį; tenkino pareiškėjo skundą dėl antstolės veiksmų ir panaikino antstolės D. M. 2010 m. kovo 4 d. patvarkymą dėl turto pardavimo iš varžytynių akto panaikinimo ir lėšų grąžinimo; pripažino 2010 m. kovo 3 d. varžytynes dėl suinteresuoto asmens UAB ,,Namučiai“ nekilnojamojo turto pardavimo įvykusiomis.

14Teismas nustatė, kad Kauno apygardos teismo 2010 m. balandžio 20 d. nutartimi, kuri neapskųsta aukštesnės instancijos teismui, panaikinta Kauno apygardos teismo 2010 m. kovo 10 d. nutartis iškelti suinteresuotam asmeniui UAB „Namučiai“ bankroto bylą ir 2010 m. vasario 24 d. nutartis, kuria skolininkui taikytas turto areštas. Teismas konstatavo, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog, vykdant 2010 m. kovo 3 d. varžytynes dėl suinteresuotam asmeniui UAB „Namučiai“ nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto pardavimo, buvo pažeistos proceso teisės normos, byloje dalyvaujantys asmenys neginčija varžytynių teisėtumo, todėl, vadovaudamasis protingumo, teisingumo ir ekonomiškumo principais, sprendė, jog 2010 m. kovo 3 d. varžytynės įvyko, o antstolės 2010 m. kovo 4 d. patvarkymą dėl turto pardavimo iš varžytynių akto panaikinimo ir lėšų grąžinimo, kaip neturinčio teisinio pagrindo, panaikino.

15Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi suinteresuoto asmens UAB ,,Namučiai“ atskirąjį skundą, 2010 m. rugsėjo 20 d. nutartimi Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2010 m. gegužės 10 d. nutartį paliko nepakeistą.

16Teisėjų kolegija nurodė, kad Kauno apygardos teismo 2010 m. vasario 24 d. nutartimi laikinosios apsaugos priemonės dėl suinteresuoto asmens UAB ,,Namučiai“ taikytos Įmonių bankroto įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 5 punkto pagrindu, t. y. siekiant užtikrinti visų galimų, o ne konkretaus kreditoriaus reikalavimus. Teisėjų kolegija atkreipė dėmesį į tai, kad įkeitimu ir (arba) hipoteka užtikrinti kreditoriaus reikalavimai iš lėšų, gautų pardavus įkeistą įmonės turtą arba perduodant įkeistą turtą, tenkinami pirmiausia. Įkaito turėtojo, hipotekos kreditoriaus reikalavimas tiek, kiek jis užtikrintas įkeitimu (hipoteka), nepatenka į kitų kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę, nustatytą Įmonių bankroto įstatymo 35 straipsnyje, nes įkaito turėtojas, hipotekos kreditorius yra privilegijuoti – įkeitimu (hipoteka) užtikrintas reikalavimas iš įkeisto turto tenkinamas be eilės (Įmonių bankroto įstatymo 34, 35 straipsniai, CPK 754 straipsnio 1 dalis). Dėl to teisėjų kolegija sprendė, kad net ir tuo atveju, jeigu suinteresuotam asmeniui UAB ,,Namučiai“ būtų iškelta bankroto byla, suinteresuotas asmuo Danske Bank A/S Lietuvos filialas, kaip hipotekos kreditorius, įgytų teisę be eilės tenkinti savo reikalavimą iš įkeisto turto. Be to, teisėjų kolegija pažymėjo, kad išieškojimas iš suinteresuoto asmens UAB ,,Namučiai“ suinteresuoto asmens Danske Bank A/S Lietuvos filialo naudai pradėtas 2008 m. spalio 16 d., parduoto turto kaina nuolat mažėja, 2010 m. gegužės 28 d. Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo teisėjo rezoliucija buvo patvirtintas 2010 m. kovo 3 d. turto pardavimo iš varžytynių aktas, o 2010 m. birželio 2 d. įsiteisėjusia Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo Hipotekos skyriaus teisėjo nutartimi išieškotos lėšos yra sumokėtos suinteresuotam asmeniui Danske Bank A/S Lietuvos filialui; suinteresuotas asmuo UAB ,,Namučiai“, pateikdamas atskirąjį skundą, kitų argumentų, išskyrus tai, kad antstolė realizavo areštuotą turtą, nenurodė, byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog antstolė atliko kitus veiksmus, dėl kurių galėtų kilti abejonių varžytynių teisėtumu, apie varžytynių datą, laiką ir pradinę parduodamo turto kainą suinteresuotas asmuo UAB ,,Namučiai“ buvo informuotas įstatymo nustatyta tvarka, tačiau jokių prieštaravimų ar skundų nepateikė. Atsižvelgdama į šias aplinkybes, teisėjų kolegija sprendė, kad antstolės D. M. padarytas pažeidimas yra formalus, jis neturėjo įtakos skolininko, išieškotojo ar trečiųjų asmenų teisėms ir teisėtiems interesams; panaikinus skundžiamą nutartį, būtų pažeisti proceso ekonomiškumo ir koncentracijos principai.

17III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai

18Kasaciniu skundu suinteresuotas asmuo UAB ,,Namučiai“ prašo panaikinti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2010 m. gegužės 10 d. ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 20 d. nutartis ir priimti naują nutartį – pareiškėjo skundą dėl antstolės D. M. veiksmų atmesti. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais teisiniais argumentais:

191. 2010 m. kovo 3 d. varžytynės ir turto pardavimo iš varžytynių aktas prieštarauja imperatyviosioms įstatymo nuostatoms, neatitinka Europos Žmogaus Teisių Teismo ir nacionalinių teismų praktikos. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje akcentuojama, kad, vykdant teismo sprendimus, privalu griežtai laikytis priverstinės teismų sprendimų vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko ir trečiųjų asmenų teisės ir teisėti interesai, t. y. turi būti užtikrintas antstolio veiksmų teisėtumas; skolininko nuosavybės teisių ribojamas laikomas pateisinamu, kai jis atliekamas teisės aktų pagrindu; nacionalinėje teisėje neturi būti nustatytos galimybės atlikti tokį sandorį, kai nepaisoma tikrosios turto vertės ir teisėtų skolininko bei kreditoriaus interesų; turi būti siekiama skolininko teisių apsaugos ir teisingos konkuruojančios interesų pusiausvyros, akcentuojant skolininko galimybes parduoti turtą už kainą, atitinkančią rinkos vertę (Kanala v. Slovakia, judgment of 10 July 2007, no. 57239/00, par. 61). Kasatoriaus teigimu, parduodant kasatoriaus turtą iš varžytynių, nebuvo užtikrinta nei jo (skolininko), nei kreditoriaus – suinteresuoto asmens Danske Bank A/S Lietuvos filialo, teisių ir teisėtų interesų apsauga.

20Kasatoriaus nuomone, varžytynės yra turto pardavimo sandoris ir jam taikytinos pirkimą-pardavimą reglamentuojančios teisės normos. Tam, kad prievolė galiotų, ją turi būti įmanoma įvykdyti (prievolės dalyko įmanomumas). Pirkimo-pardavimo sutarties dalyko įmanomumas suprantamas kaip fizinės ir teisinės aplinkybės. Fizinis įmanomumas apibūdinamas faktine padėtimi, kuri nekliudo prievolę įvykdyti, o teisinis – tokia teisine padėtimi, kad nebūtų kliūčių (ribojimų, draudimų ar kitokių suvaržymų) ją įvykdyti. Nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartį būtų neįmanoma įvykdyti tada, kai nekilnojamasis daiktas iki sutarties sudarymo būtų sunykęs arba dėl kitokių priežasčių fiziškai neegzistuotų (fizinis neįmanomumas), arba jeigu būtų teisinių ribojimų jį pirkti ar parduoti (teisinis neįmanomumas). Kasatoriaus turto pardavimo iš varžytynių dieną (2010 m. kovo 3-iąją) dėl imperatyviųjų teisinių ribojimų (pareiškimo dėl bankroto bylos kasatoriui iškėlimo, taikytų laikinųjų apsaugos priemonių – kasatoriaus turto arešto) egzistavo teisinis neįmanomumas šį turtą parduoti. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad antstolio priimti turto realizavimo aktai gali būti ginčijami tiek bendraisiais sandorių negaliojimo pagrindais, tiek remiantis antstolio padarytais proceso teisės normų pažeidimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. vasario 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje ŽŪB Vanaginė v. Teisingumo ministerija ir kt., bylos Nr. 3K-3-140/2004; 2005 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. V. ir kt. v. V. Š. ir kt., bylos Nr. 3K-3-360/2005; 2006 m. kovo 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. V. ir kt. v. antstolis G. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-188/2006; 2009 m. kovo 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB ,,Išlaužo žuvis“ v. G. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-65/2009). CK 1.80 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad imperatyviosioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Įmonių bankroto įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad, teismui priėmus pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, jeigu dėl įmonės buvo priimti teismų ir kitų institucijų sprendimai ir pagal juos išduoti vykdomieji dokumentai, įmonės turtas (lėšos) pagal šiuos vykdomuosius dokumentus gali būti areštuojamos, tačiau šio turto realizavimas ir (ar) išieškojimas sustabdomas. Kasatoriaus nuomone, formuluotė ,,turto realizavimas ir (ar) išieškojimas sustabdomas“ vertintina kaip imperatyvioji teisės norma, nes įstatymų leidėjas nenustatė jokių jos išimčių, tai reiškia, kad 2010 m. kovo 3 d. turto pardavimo iš varžytynių aktas prieštarauja imperatyviajai įstatymo normai ir yra negaliojantis ab initio, o 2010 m. kovo 4 d. suinteresuoto asmens antstolės D. M. patvarkymas panaikinti šį aktą yra teisėtas. Kasatoriaus nuomone, ta aplinkybė, kad jo turto varžytynės buvo paskelbtos iki pareiškimo iškelti kasatoriui bankroto bylą Kauno apygardos teismui pateikimo, nereiškia, kad nereikėjo vykdyti Įmonių bankroto įstatymo 9 straipsnio 3 dalies reikalavimų. Kadangi 2010 m. vasario 25 d. Turto areštų aktų registre Kauno apygardos teismo 2010 m. vasario 24 d. nutarties taikyti laikinąsias apsaugos priemones pagrindu įregistruotas kasatoriaus turto areštas, tai suinteresuotas asmuo antstolė D. M., vadovaudamasi CPK 703 straipsnio 1 dalimi, privalėjo atšaukti varžytynes, o to nepadariusi – panaikinti 2010 m. kovo 3 d. turto pardavimo iš varžytynių aktą. Kasatoriaus teigimu, ta aplinkybė, kad 2010 m. balandžio 20 d. nutartimi Kauno apygardos teismas panaikino savo 2010 m. kovo 10 d. nutartį iškelti kasatoriui bankroto bylą ir 2010 m. vasario 24 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, savaime nereiškia suinteresuoto asmens antstolės D. M. veiksmų, parduodant kasatoriaus turtą iš varžytynių, teisėtumo ir antstolės 2010 m. kovo 4 d. patvarkymo neteisėtumo. Kasatoriaus nuomone, Kauno apygardos teismo 2010 m. balandžio 20 d. nutarties negalima taikyti retroaktyviai, nes taip būtų pažeistos materialiosios ir proceso teisės normos ir rationae temporis principas. Pagal Įmonių bankroto įstatymo 9 straipsnio 3 dalies antrojo sakinio normas išieškojimas ir kasatoriaus turto realizavimas, inter alia skelbiant naujas varžytynes, galėjo būti atnaujinamas tik įsiteisėjus Kauno apygardos teismo 2010 m. balandžio 20 d. nutarčiai.

21Nepagrįsta apeliacinės instancijos teismo išvada, kad kasatorius nepateikė įrodymų, patvirtinančių suinteresuoto asmens antstolės D. M. veiksmų, vykdant 2010 m. kovo 3 d. varžytynes, neteisėtumą. Šioje byloje skundo dalykas - ne turto pardavimo iš varžytynių akto, bet antstolės 2010 m. kovo 4 d. patvarkymo panaikinti 2010 m. kovo 3 d. turto pardavimo iš varžytynių aktą teisėtumas. Kadangi antstolės D. M. patvarkymu turto pardavimo iš varžytynių aktas buvo panaikintas, tai kasatorius neturėjo teisinio pagrindo jo ginčyti, t. y. nebuvo ginčo objekto. Be to, antstolės veiksmų neteisėtumą patvirtina pirmiau nurodytos aplinkybės – Kauno apygardos teismui 2010 m. vasario 24 d. pritaikius laikinąsias apsaugos priemones bankroto byloje, kasatoriaus turto varžytynės negalėjo vykti, o įvykusios yra a priori neteisėtos.

222. Teismai, išspręsdami bylą rašytinio proceso tvarka, pažeidė CPK 725 straipsnio reikalavimus. CPK 725 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu yra paduotas skundas dėl antstolio veiksmų, susijusių su varžytynėmis, klausimas dėl turto pardavimo iš varžytynių akto tvirtinimo nagrinėjamas teismo posėdyje; tame pačiame teismo posėdyje išnagrinėjami skundai dėl antstolio veiksmų. Apie posėdžio laiką ir vietą pranešama antstoliui, išieškotojui, skolininkui, turtą varžytynėse nupirkusiam asmeniui ir skundus padavusiems asmenims, tačiau jų neatvykimas netrukdo nagrinėti bylą (CPK 725 straipsnio 3 dalis). Pareiškėjo skundas dėl suinteresuoto asmens antstolės D. M. veiksmų išnagrinėtas rašytinio proceso tvarka, t. y. kaip skundas apskritai dėl antstolio veiksmų (CPK 443 straipsnio 5 dalis), o ne kaip dėl antstolio veiksmų, susijusių su varžytynėmis CPK 725 straipsnių 2, 3 dalių prasme. Kasatoriaus teigimu, bylą nagrinėjant ne teismo posėdyje, o rašytinio proceso tvarka, suvaržytos byloje dalyvaujančių asmenų procesinės teisės: būti išklausytam, teikti prašymus, įrodymus, paaiškinimus, prieštarauti kitų dalyvaujančių byloje asmenų prašymams, pateikti atsikirtimus ir t. t. Kasatoriaus nuomone, ta aplinkybė, kad Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2010 m. gegužės 10 d. nutarties rezoliucinėje dalyje pavartota formuluotė ,,pripažinti 2010 m. kovo 3 d. varžytynes <...>įvykusiomis“, o ne ,,patvirtinti 2010 m. kovo 3 d. turto pardavimo iš varžytynių aktą“, esminės reikšmės neturi, nes, pripažinus varžytynes įvykusiomis, aktą reikėjo patvirtinti tik formaliai; nepaisant to, kad nebuvo pasibaigęs terminas atskirajam skundui dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2010 m. gegužės 10 d. nutarties pateikti, Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo teisėjo 2010 m. gegužės 28 d. rezoliucija 2010 m. kovo 3 d. turto pardavimo iš varžytynių aktas buvo patvirtintas.

233. Nepagrįsta apeliacinės instancijos teismo išvada, kad dėl to, jog suinteresuotas asmuo Danske Bank A/S Lietuvos filialas yra hipotekos, t. y. privilegijuotas kreditorius, tai, net ir iškėlus kasatoriui bankroto bylą, jis įgytų teisę be eilės patenkinti savo reikalavimą iš įkeisto turto. Kasatoriaus nuomone, nors hipotekos kreditorius yra privilegijuotas, tai nereiškia, kad bankroto procese jo teisės įgyvendinamos, neatsižvelgiant į Įmonių bankroto įstatymo nuostatas. Teismui priėmus pareiškimą iškelti skolininkui bankroto bylą ir taikius laikinąsias apsaugos priemones, išieškoti hipotekos kreditoriaus naudai vykdomojoje byloje negalima.

244. Suinteresuoto asmens antstolės D. M. padarytas pažeidimas nėra formalus ir pažeidžia suinteresuoto asmens Danske Bank A/S Lietuvos filialo ir kasatoriaus interesus. Kasatoriaus turtas parduotas už 680 000 Lt, o jo skola suinteresuotam asmeniui Danske Bank A/S Lietuvos filialui buvo 759 252,76 Lt. Šiuo metu kasatorius skolingas suinteresuotam asmeniui 109 366,28 Lt.

25Prisidėjimu prie kasacinio skundo suinteresuotas asmuo Danske Bank A/S Lietuvos filialas prašo kasacinį skundą tenkinti jame nurodytais motyvais.

26Atsiliepimu į kasacinį skundą pareiškėjas UAB ,,Magna Charta“ prašo kasacinį skundą atmesti ir skundžiamas nutartis palikti nepakeistas. Atsiliepimas grindžiamas tokiais teisiniais argumentais:

271. Kasatorius nepagrįstai remiasi CK įtvirtintais bendraisiais sandorių negaliojimo pagrindais. Turto pardavimo iš varžytynių akto, kaip sandorio, pripažinimo negaliojančiu pagrindai reglamentuoti CPK 602 straipsnyje. Šios teisės normos santykis su CK normomis, įtvirtinančiomis sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindus, vertintinas kaip specialiosios su bendrosiomis. Toks turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu teisinis reglamentavimas teisės aktuose įtvirtintas, atsižvelgiant į varžytynių ir antstolio institutų esmę ir specifiką. Tokias išvadas patvirtina ir kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. G. ir kt. v. antstolė R. S., bylos Nr. 3K-7-90/2009). Pareiškėjo nuomone, vertinant 2010 m. kovo 3 d. įvykusių varžytynių ir turto pardavimo iš varžytynių akto teisėtumą, nėra nė vieno iš CPK 602 straipsnyje nustatytų pagrindų, dėl kurių jie turėtų būti pripažinti negaliojančiais.

282. Nepagrįstas kasatoriaus teiginys, kad skundas dėl antstolės veiksmų turėjo būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka. Pareiškėjas padavė skundą dėl antstolės veiksmų, susijusių su 2010 m. kovo 4 d. patvarkymu dėl turto pardavimo iš varžytynių akto panaikinimo ir lėšų pareiškėjui grąžinimo. Teismai pagrįstai dėl šio skundo nutartis priėmė rašytinio proceso tvarka, remdamiesi CPK 209 straipsnio 2 dalimi, pagal kurią teismo nutartis turi būti rašytinė, jeigu pagal šį kodeksą ji gali būti skundžiama atskiruoju skundu.

293. 2010 m. kovo 3 d. vyko antrosios kasatoriui priklausančio nekilnojamojo turto varžytynės, kuriose dalyvavo du pirkėjai, pasiūlę didesnę parduodamo turto kainą nei toji, kuri galėjo būti nustatyta pagal CPK 713 straipsnio 4 dalies taisykles. Tai, pareiškėjo nuomone, reiškia, kad varžytynės buvo teisėtos, ir nei kasatoriaus, nei išieškotojo Danske Bank A/S Lietuvos filialo interesai nepažeisti. 2010 m. birželio 2 d., įsiteisėjus Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo Hipotekos skyriaus teisėjo nutarčiai, išieškotos lėšos pervestos suinteresuotam asmeniui Danske Bank A/S Lietuvos filialui; jis nutarties neskundė ir nepateikė prieštaravimų.

30Atsiliepimu į kasacinį skundą suinteresuotas asmuo antstolė D. M. prašo skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas tokiais teisiniais argumentais:

311. Kasatoriui priklausiusio turto pardavimo iš varžytynių aktas patvirtintas teismo rezoliucija 2010 m. gegužės 28 d., todėl, suinteresuoto asmens nuomone, būtent ši diena laikytina turto realizavimo diena (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje bankrutuojanti V. B. IĮ v. antstolė N. D., bylos Nr. 3K-3-565/2008). Kadangi Kauno apygardos teismo 2010 m. balandžio 20 d. nutartis, kuria panaikinta šio teismo 2010 m. kovo 10 d. nutartis iškelti kasatoriui bankroto bylą, įsiteisėjo 2010 m. balandžio 28 d., o turtas parduotas 2010 m. gegužės 28 d., tai kasatoriaus argumentai, kad egzistavo imperatyvieji teisiniai ribojimai šį parduoti, atmestini kaip nepagrįsti. Suinteresuoto asmens teigimu, turto išvaržymo procedūros atlikimas, galiojant draudimui realizuoti turtą, vertintinas kaip formalus imperatyviųjų normų pažeidimas, neturėjęs įtakos skolininko, išieškotojo ar trečiųjų asmenų teisėms ir teisėtiems interesams. Kadangi pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo atskirąjį skundą, panaikino suinteresuoto asmens patvarkymą dėl turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu ir nustatė, kad varžytynės įvyko, tai suinteresuotam asmeniui kilo pareiga pateikti turto pardavimo iš varžytynių aktą teismui tvirtinti. Kasatoriui 2010 m. gegužės 26 d. buvo įteiktas pranešimas apie tai, kad turto pardavimo iš varžytynių aktas siunčiamas tvirtinti teismui, išaiškinta jo teisė skųsti antstolio veiksmus ir ginčyti varžytynių aktą, tačiau kasatorius šia teise nepasinaudojo. Dėl to, suinteresuoto asmens nuomone, nepagrįstas kasacinio skundo argumentas, kad, Vilniaus miesto 1-ajam apylinkės teismui 2010 m. gegužės 10 d. nutartimi pripažinus varžytynes įvykusiomis, jis neteko galimybės skųsti antstolio veiksmų ar ginčyti turto pardavimo iš varžytynių.

322. Įvykusios varžytynės atitinka tiek skolininko, tiek išieškotojo interesus. Parduoto nekilnojamojo turto kaina nuolat krinta. Tai patvirtina VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro pateikiama vidutinių rinkos verčių informacija. Ta aplinkybė, kad turtas galbūt parduotas ne už tokią kainą, kuri užtikrintų visišką skolininko ir išieškotojo interesų patenkinimą, nagrinėjamoje situacijoje ne esminė, nes turtas parduotas priverstine tvarka, vykdant teismo sprendimą. Išieškotojas suinteresuotas asmuo Danske Bank A/S Lietuvos filialas nereiškė prieštaravimų dėl areštuoto turto kainos nustatymo, varžytynių skelbimo ir vykdymo, neskundė teismo nutarties, kuria varžytynės pripažintos teisėtomis, nors apie išieškojimo eigą ir atliekamus procesinius veiksmus buvo informuotas. Suinteresuoto asmens nuomone, toks išieškotojo elgesys patvirtina, kad jis sutiko, jog būtų patenkintas ne visas jo turimas reikalavimas kasatoriui, be to, jis turi galimybę išieškoti likusią skolos dalį, pateikdamas vykdomąjį dokumentą toliau vykdyti.

33Teisėjų kolegija

konstatuoja:

34IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

35Civiliniame procese galioja dispozityvumo principas. Tai reiškia, kad nustatyti teisminio nagrinėjimo dalyką yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga. Teismas nagrinėja ginčą neperžengdamas ginčo šalių nustatytų ribų. CPK 353 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kasacinis teismas patikrina byloje priimtus teismų procesinius sprendimus teisės taikymo aspektu, o kasacijos funkciją vykdo neperžengdamas kasacinio skundo ribų. Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad ši funkcija vykdoma remiantis bylą nagrinėjusių teismų procesiniuose sprendimuose nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir iš naujo faktai nenustatinėjami (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas žemesniųjų instancijų teismų procesinius sprendimus fakto klausimų aspektu analizuoja tiek, kiek reikia nustatyti, ar teismas teisingai taikė materialiosios ir proceso teisės normas.

36Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl vykdymo veiksmų, parduodant skolininko turtą iš varžytynių, kai teismui pateiktas pareiškimas dėl bankroto bylos skolininkui iškėlimo ir taikytos laikinosios apsaugos priemonės – turto areštas, teisėtumo. Atsižvelgdama į ginčo dalyką ir kasacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje būtina pasisakyti dėl bankroto teisinius santykius, vykdymo veiksmų atlikimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo.

37Dėl Įmonių bankroto įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 5 punkto, 3 dalies reikšmės vykdymo procedūroms

38Įmonių bankroto įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 5 punkte (2008 m. gegužės 22 d. įstatymo Nr. IX-216 redakcija, galiojusi ginčijamų vykdymo veiksmų atlikimo metu) nustatyta, kad teismas pasirengimo bankroto bylos nagrinėjimui stadijoje gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka, galiosiančias iki nutarties iškelti bankroto bylą ar atsisakyti ją kelti įsiteisėjimo; Įmonių bankroto įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad, teismui priėmus pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, jeigu dėl įmonės buvo priimti teismų ir kitų institucijų sprendimai ir pagal juos išduoti vykdomieji dokumentai, įmonės turtas (lėšos) pagal šiuos vykdomuosius dokumentus gali būti areštuojamas, tačiau šio turto realizavimas ir (ar) išieškojimas sustabdomas. Įvardytų nuostatų paskirtis yra užtikrinti, kad galima bankroto procedūra bus įvykdyta įstatymo nustatyta tvarka ir kad bus pasiektas vienas iš pagrindinių įmonės bankroto instituto tikslų – apsaugoti įmonės kreditorių teisės ir teisėti interesai. Tiek pagal Įmonių bankroto įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 5 punktą pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, tiek šio įstatymo 9 straipsnio 3 dalies nuostata vertintini kaip imperatyvieji ribojimai. Šiuos ribojimus pažeidžiantys atsiskaitymai su bankrutuojančios įmonės kreditoriais yra neteisėti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje AB bankas Hansabankas v. UAB ,,Baltijos žuvys“, bylos Nr. 3K-3-637/2006; 2008 m. birželio 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB ,,Omė“ v. antstolis D. J., bylos Nr. 3K-3-328/2008; 2008 m. lapkričio 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje bankrutuojanti V. B. IĮ v. antstolė N. D. ir kt., bylos Nr. 3K-3-565/2008; kt.).

39Taikant Įmonių bankroto įstatymo 9 straipsnio 3 dalies nuostatą konkretiems bankroto teisiniams santykiams, būtina atkreipti dėmesį į keletą svarbių aspektų. Pirma, šioje teisės normoje nustatyti ribojimai turi būti taikomi nuo pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo priėmimo, t. y. nuo datos, kai pareiškimo dėl bankroto bylos priėmimas patvirtinamas teisėjo rezoliucija (CPK 137 straipsnio 1 dalis). Antra, priėmus pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, visi vykdymo veiksmai, susiję su išieškojimu iš skolininko (įmonės, kuriai pareikštas pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo) turto, išskyrus skolininko turto areštą, pagal pateiktus vykdomuosius dokumentus yra sustabdomi. Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant nuostatą ,,turto realizavimas ir (ar) išieškojimas sustabdomas“ laikomasi pozicijos, kad ši nuostata taikoma net ir tada, jei turto realizavimo ar išieškojimo procedūros (skolininko turto paieška, areštas, turto pardavimas iš varžytynių ir pan.) jau prasidėjusios, t. y. vykdymo veiksmai turi būti stabdomi bet kuriame skolininko turto realizavimo ar išieškojimo etape (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje AB bankas Hansabankas v. UAB ,,Baltijos žuvys“, bylos Nr. 3K-3-637/2006; 2009 m. spalio 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB ,,Kauno vaisių ir daržovių prekyba“ v. antstolė B. Č. ir kt., bylos Nr. 3K-3-438/2009; 2010 m. sausio 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Vokietijos bendrovė „EURODUNA Food Ingredients GmbH“ v. antstolė V. U. ir kt., bylos Nr. 3K-3-30/2010; kt.).

40Kasacinio teismo praktikoje taip pat pasisakyta, kad vykdomosios bylos sustabdymo atvejis, kai teismas priima pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, CPK 626 straipsnyje tiesiogiai neįvardytas kaip privalomasis, tačiau tokiu laikytinas pagal Įmonių bankroto įstatymo 9 straipsnio 3 dalies normą, kuri vertintina kaip turinti pirmenybę prieš CPK nuostatas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. sausio 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje „EURODUNA Food Ingredients GmbH“ v. antstolė V. U. ir kt., bylos Nr. 3K-3-30/2010; 2010 m. gegužės 18 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB ,,VSA Vilnius“ v. antstolis R. V., bylos Nr. 3K-3-220/2010).

41Priklausomai nuo to, kaip išsprendžiamas bankroto bylos iškėlimo klausimas, arba vykdomoji byla ir išieškojimas yra atnaujinami, taikytos laikinosios apsaugos priemonės panaikinamos (teismui atsisakius iškelti įmonei bankroto bylą) (Įmonių bankroto įstatymo 9 straipsnio 3 dalis), arba vykdomasis dokumentas, išskyrus neturtinio pobūdžio bylas, persiunčiamas teismui (kai teismas iškelia įmonei bankroto bylą) ir vykdomoji byla laikoma baigta (CPK 626 straipsnio 3 punktas, 632 straipsnio 6 punktas).

42Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad Kauno apygardos teismas 2010 m. vasario 24 d. priėmė pareiškimą dėl bankroto bylos kasatoriui iškėlimo ir taikė laikinąsias apsaugos priemones - kasatoriaus turto areštą. Laikinosios apsaugos priemonės Turto arešto aktų registre įregistruotos 2010 m. vasario 25 d. Suinteresuotas asmuo antstolė D. M., vykdydama pateiktą vykdomąjį dokumentą dėl išieškojimo iš kasatoriaus kreditoriaus Danske Bank A/S naudai, 2010 m. kovo 3 d. suorganizavo priverstinį skolininko nekilnojamojo turto - kavinės patalpų, esančių Vilniuje, Tilto g. 13, - pardavimą iš varžytynių. Šias laimėjo pareiškėjas UAB „Magna Charta“, 2010 m. kovo 4 d. už nupirktą turtą jis sumokėjo, pervesdamas nustatytą sumą į antstolės sąskaitą. Byloje nustatyta, kad po varžytynių antstolei D. M. paaiškėjo, jog kasatoriui taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir teisme priimtas pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo, todėl ji patvarkymu panaikino 2010 m. kovo 4 d. turto pardavimo iš varžytynių aktą ir grąžino sumokėtas lėšas pareiškėjui. Kauno apygardos teismo 2010 m. kovo 10 d. nutartimi kasatoriui iškelta bankroto byla; 2010 m. balandžio 20 d. teismo nutartimi 2010 m. kovo 10 d. nutartis panaikinta ir atsisakyta kasatoriui iškelti bankroto bylą; 2010 m. balandžio 28 d. nurodyta nutartis įsiteisėjo.

43Remdamasi teismų nustatytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija sprendžia, kad kasatoriaus turto varžytynės buvo suorganizuotos ir įvykdytos, pažeidžiant imperatyviąsias Įmonių bankroto įstatymo nuostatas, todėl negali būti laikomos teisėtomis. Minėta, kad nuo pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo priėmimo dienos turto realizavimo procedūros vykdymo procese turi būti sustabdomos. Nors CPK nėra tiesiogiai įtvirtintos antstolio teisės patvarkymu panaikinti turto pardavimo iš varžytynių aktą dėl to, kad paaiškėja, jog varžytynių metu egzistavo imperatyvieji ribojimai turto realizavimo veiksmams atlikti, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad antstolis privalo skelbti varžytynes neįvykusiomis, jeigu dėl įstatymų pažeidimo teisėjas atsisako tvirtinti turto pardavimo iš varžytynių aktą (CPK 717 straipsnio 5 punktas), darytina išvada, kad tam tikrais atvejais, įgyvendinant civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principus, antstoliui turėtų būti suteikiama teisė ištaisyti akivaizdžius vykdymo proceso pažeidimus savo iniciatyva. Byloje dalyvaujantiems asmenims abejojant dėl antstolio atliktų veiksmų teisėtumo, tokie veiksmai gali būti skundžiami teismui. Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju antstolė D. M. pagrįstai savo iniciatyva patvarkymu panaikino kasatoriaus turto varžytynių aktą ir grąžino sumokėtas lėšas pareiškėjui.

44Teisėjų kolegija pažymi, kad ta aplinkybė, jog Kauno apygardos teismas 2010 m. balandžio 20 d. nutartimi atsisakė iškelti kasatoriui bankroto bylą, negali reikšti antstolio bankroto procedūros metu atliktų draudžiamų turto realizavimo veiksmų vykdymo procese įteisinimo. Tokia teismo nutartis neturi retroaktyvaus poveikio iki jos priėmimo susiklosčiusiems teisiniams santykiams ir sukelia tik tokius teisinius padarinius, kurie nustatyti Įmonių bankroto įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje, t. y. išieškojimo atnaujinimą. Tai reiškia, kad iki vykdomosios bylos sustabdymo atlikti vykdymo veiksmai, jeigu jie buvo teisėti, tęsiami toliau, o jeigu pripažinti neteisėtais, – atliekami iš naujo. Minėta, kad Įmonių bankroto įstatymo 9 straipsnio 3 dalies nuostata yra imperatyvioji ir turi būti taikoma visais atvejais, kai teisme priimamas pareiškimas dėl bankroto bylos skolininkui iškėlimo, nepriklausomai nuo to, kaip bus išspręstas bankroto bylos iškėlimo klausimas. Dėl to nepagrįsta apeliacinės instancijos teismo išvada, kad antstolė D. M., realizuodama kasatoriui priklausantį turtą, padarė formalų pažeidimą. Vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnis). Teismų sprendimų vykdymo taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje S. B. v. antstolis A. S. ir kt., bylos Nr. 3K-7-277/2008; 2010 m. vasario 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje antstolis G. J. v. M. Ch. IĮ ir kt., bylos Nr. 3K-3-40/2010; 2010 m. gruodžio 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija v. antstolė M. L. ir kt., bylos Nr. 3K-3-556/2010; kt.). Jeigu vykdomojoje byloje antstolio atlikti veiksmai prieštarauja imperatyviosioms Įmonių bankroto įstatymo nuostatoms, tai tokie veiksmai negali sukelti teisėtų padarinių bet kurioje bankroto bylos nagrinėjimo stadijoje. Remdamasi nustatytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismo nutartis yra priimta, netinkamai aiškinant ir taikant imperatyviąsias Įmonių bankroto įstatymo ir vykdymo procesą reglamentuojančias teisės normas, todėl yra neteisėta.

45Dėl skundo dėl antstolio veiksmų, susijusių su varžytynėmis, nagrinėjimo

46CPK 442 straipsnyje nustatytas nebaigtinis sąrašas atvejų, kada teismas bylą nagrinėja ypatingosios teisenos tvarka, vienas iš jų – kai paduodamas skundas dėl antstolio veiksmų (CPK 442 straipsnio 6 punktas). Bylos, kurios yra priskirtos ypatingos teisenos tvarka nagrinėtinų bylų kategorijai, nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, išskyrus atitinkamus atvejus, nurodytus Kodekso V dalyje, kartu nustatyta teismo teisė nuspręsti konkrečią bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka (CPK 443 straipsnio 5 dalis). Taigi bendroji taisyklė yra tokia, kad bylos dėl antstolio veiksmų yra priskirtinos ypatingąja teisena nagrinėtinų bylų kategorijai ir nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka.

47Įstatyme nustatyti atvejai, kada dėl atliktų antstolio veiksmų teisėtumo turi būti sprendžiama žodiniame teismo posėdyje. Vienas iš tokių yra įtvirtintas CPK 725 straipsnio 2 dalyje. Pažymėtina, kad CPK 725 straipsnis yra skirtas varžytynių akto tvirtinimo tvarkai nustatyti. Paprastai turto pardavimo iš varžytynių aktas yra tvirtinamas teisėjo rezoliucija (CPK 725 straipsnio 1 dalis). Tačiau jeigu yra paduotas skundas dėl antstolio veiksmų, susijusių su varžytynėmis, arba jeigu dėl varžytynių teisėtumo teisėjui kyla abejonių, tai tiek skundo pagrįstumo, tiek varžytynių akto tvirtinimo klausimai sprendžiami teismo posėdyje, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešant antstoliui, išieškotojui, skolininkui, turtą varžytynėse nupirkusiam asmeniui ir skundą padavusiems asmenims (CPK 725 straipsnio 2, 3 dalys). Išvardytos nuostatos sudaro pagrindą išvadai, kad skundas dėl antstolio veiksmų, susijusių su varžytynėmis, kaip ir kiti skundai dėl antstolio veiksmų, paprastai nagrinėjami rašytinio proceso tvarka (ypatingosios teisenos tvarka). Tačiau jeigu teisėjui tvirtinant varžytynių aktą kylą abejonių dėl varžytynių teisėtumo ar yra gautas skundas dėl antstolio veiksmų, susijusių su varžytynėmis, tai visos abejonės turėtų būti šalinamos ir skundo pagrįstumas vertinamas žodiniame teismo posėdyje.

48Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėjas pateikė skundą teismui, prašydamas panaikinti antstolės D. M. 2010 m. kovo 4 d. patvarkymą dėl turto pardavimo iš varžytynių akto panaikinimo ir lėšų grąžinimo ir patvirtinti 2010 m. kovo 3 d. turto pardavimo iš varžytynių aktą. Skundžiamais teismų procesiniais sprendimais nenuspręsta dėl turto pardavimo iš varžytynių akto tvirtinimo. Pirmosios instancijos teismas rezoliucinėje nutarties dalyje nurodė, kad varžytynės laikytinos įvykusiomis, tačiau toks vertinimas negali būti prilyginamas turto pardavimo iš varžytynių akto tvirtinimui ir nesukelia CPK 725 straipsnio 6 dalyje nustatytų teisinių padarinių. Iš byloje pateiktų duomenų ir teismų nustatytų aplinkybių matyti, kad turto pardavimo iš varžytynių aktas patvirtintas Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2010 m. gegužės 28 d. rezoliucija, tačiau jo tvirtinimo metu skundų dėl antstolio veiksmų, susijusių su varžytynėmis, byloje dalyvaujantys asmenys nepateikė. Remdamasi išvardytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija daro išvadą, kad teismai pagrįstai pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų nagrinėjo rašytinio proceso tvarka ir proceso teisės normų, reglamentuojančių antstolio veiksmų apskundimą ir tokių skundų nagrinėjimą, nepažeidė.

49Dėl kitų kasacinio skundo argumentų, kaip neturinčių esminės reikšmės nagrinėjamos bylos teisiniam rezultatui, teisėjų kolegija nepasisako.

50Kadangi apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl antstolės D. M. atliktų vykdymo veiksmų teisėtumo, netinkamai aiškino ir taikė įmonių bankroto teisinius santykius ir vykdymo procesą reglamentuojančias teisės normas, tai skundžiama teismo nutartis naikintina, o byla perduotina iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui (CPK 359 straipsnio 5 dalis).

51Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

52Kadangi byloje pareikštų reikalavimų pagrįstumo klausimas neišspręstas, tai nėra galimybės tiksliai paskirstyti šalių turėtų bylinėjimosi išlaidų. Dėl nurodytų išlaidų paskirstymo turės pasisakyti apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą pakartotinai.

53

54Dėl išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasacinės instancijos teisme

55Kasacinės instancijos teismo išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, sudaro 92,20 Lt (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 11 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Kadangi byla grąžinama nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui, tai nurodytų išlaidų priteisti valstybės naudai šioje proceso stadijoje nėra galimybės (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Dėl nurodytų išlaidų priteisimo valstybės naudai turės pasisakyti apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą pakartotinai.

56Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsniu,

Nutarė

57Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 20 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą Vilniaus apygardos teismui nagrinėti apeliacine tvarka iš naujo.

58Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Byloje sprendžiami materialiosios ir proceso teisės normų,... 5. Vilniaus miesto l-ojo apylinkės teismo Hipotekos skyrius 2008 m. balandžio 28... 6. Suinteresuotas asmuo antstolė D. M. (toliau – ir antstolė D. M.), vykdydama... 7. Kauno apygardos teismo 2010 m. kovo 10 d. nutartimi suinteresuotam asmeniui UAB... 8. Pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti antstolės D. M.... 9. Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2010 m. balandžio 19 d. nutartimi... 10. Kauno apygardos teismas 2010 m. balandžio 20 d. nutartimi panaikino teismo... 11. Pareiškėjas 2010 m. gegužės 6 d. pateikė teismui atskirąjį skundą,... 12. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutarčių esmė... 13. Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2010 m. gegužės 10 d. nutartimi... 14. Teismas nustatė, kad Kauno apygardos teismo 2010 m. balandžio 20 d.... 15. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 16. Teisėjų kolegija nurodė, kad Kauno apygardos teismo 2010 m. vasario 24 d.... 17. III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai... 18. Kasaciniu skundu suinteresuotas asmuo UAB ,,Namučiai“ prašo panaikinti... 19. 1. 2010 m. kovo 3 d. varžytynės ir turto pardavimo iš varžytynių aktas... 20. Kasatoriaus nuomone, varžytynės yra turto pardavimo sandoris ir jam... 21. Nepagrįsta apeliacinės instancijos teismo išvada, kad kasatorius nepateikė... 22. 2. Teismai, išspręsdami bylą rašytinio proceso tvarka, pažeidė CPK 725... 23. 3. Nepagrįsta apeliacinės instancijos teismo išvada, kad dėl to, jog... 24. 4. Suinteresuoto asmens antstolės D. M. padarytas pažeidimas nėra formalus... 25. Prisidėjimu prie kasacinio skundo suinteresuotas asmuo Danske Bank A/S... 26. Atsiliepimu į kasacinį skundą pareiškėjas UAB ,,Magna Charta“ prašo... 27. 1. Kasatorius nepagrįstai remiasi CK įtvirtintais bendraisiais sandorių... 28. 2. Nepagrįstas kasatoriaus teiginys, kad skundas dėl antstolės veiksmų... 29. 3. 2010 m. kovo 3 d. vyko antrosios kasatoriui priklausančio nekilnojamojo... 30. Atsiliepimu į kasacinį skundą suinteresuotas asmuo antstolė D. M. prašo... 31. 1. Kasatoriui priklausiusio turto pardavimo iš varžytynių aktas patvirtintas... 32. 2. Įvykusios varžytynės atitinka tiek skolininko, tiek išieškotojo... 33. Teisėjų kolegija... 34. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 35. Civiliniame procese galioja dispozityvumo principas. Tai reiškia, kad... 36. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl vykdymo veiksmų, parduodant skolininko... 37. Dėl Įmonių bankroto įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 5 punkto, 3 dalies... 38. Įmonių bankroto įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 5 punkte (2008 m. gegužės... 39. Taikant Įmonių bankroto įstatymo 9 straipsnio 3 dalies nuostatą konkretiems... 40. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pasisakyta, kad vykdomosios bylos... 41. Priklausomai nuo to, kaip išsprendžiamas bankroto bylos iškėlimo klausimas,... 42. Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad Kauno apygardos teismas 2010 m. vasario... 43. Remdamasi teismų nustatytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija sprendžia,... 44. Teisėjų kolegija pažymi, kad ta aplinkybė, jog Kauno apygardos teismas 2010... 45. Dėl skundo dėl antstolio veiksmų, susijusių su varžytynėmis, nagrinėjimo... 46. CPK 442 straipsnyje nustatytas nebaigtinis sąrašas atvejų, kada teismas... 47. Įstatyme nustatyti atvejai, kada dėl atliktų antstolio veiksmų teisėtumo... 48. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėjas pateikė skundą teismui,... 49. Dėl kitų kasacinio skundo argumentų, kaip neturinčių esminės reikšmės... 50. Kadangi apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl antstolės D. M.... 51. Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo... 52. Kadangi byloje pareikštų reikalavimų pagrįstumo klausimas neišspręstas,... 53. ... 54. Dėl išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasacinės... 55. Kasacinės instancijos teismo išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu,... 56. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 57. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m.... 58. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...