Byla 2-1540-727/2015
Dėl neteisėto atleidimo iš darbo, išmokų, susijusių su darbo santykiais, priteisimo, neturtinės žalos atlyginimo

1Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Natalija Daškovienė, sekretoriaujant Nijolei Jašinskytei, dalyvaujant ieškovui V. B., ieškovo atstovui advokatui Nerijui Kasiliauskui, atsakovo atstovams Ivan Attila Pasker ir advokatui Jonui Masiokui, vertėjai Jolantai Liambertai Bakinovskajai, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo V. B. ieškinį atsakovui UAB „Doka Lietuva“ dėl neteisėto atleidimo iš darbo, išmokų, susijusių su darbo santykiais, priteisimo, neturtinės žalos atlyginimo,

Nustatė

2ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo atnaujinti Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau- DK) 300 str. 1 d. nustatytą vieno mėnesio terminą kreiptis į teismą dėl neteisėto atleidimo iš darbo, pripažinti ieškovo atleidimą iš darbo UAB „Doka Lietuva“ neteisėtu, negrąžinti į darbą, priteisti ieškovui iš atsakovo keturių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką, vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo, 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimo bei turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad nuo 2004-07-26 dirbo UAB „Doka Lietuva“ direktoriaus pareigose, 2014-02-26 buvo atšauktas iš šių pareigų kaip praradęs vienintelės akcininkės pasitikėjimą. Ieškovo teigimu, jis buvo atleistas nepaaiškinus priežasčių, neįvardijus veiksmų, dėl kurių jis neva prarado pasitikėjimą. Per visą darbo įmonėje laikotarpį ieškovas savo darbines pareigas vykdė tinkamai, neturėjo nuobaudų, buvo lojalus ir užtikrino bendrovės ekonominių rezultatų augimą, be to įmonės veiklą ne kartą tikrinę mokesčių inspekcija ir Ernst Young kompanijos auditas jokių pastabų jam taip pat neturėjo, todėl atleidimas iš darbo buvo jam netikėtas. Be to, pažeidžiant DK normų reikalavimus, jis buvo atšauktas iš pareigų laikinojo nedarbingumo metu: ieškovas sirgo ir turėjo laikiną nedarbingumą nuo 2014-02-26 iki 2014-04-17. Atsakovo neteisėti veiksmai nutraukiant darbo santykius be įspėjimo ir neigiamu pagrindu laikinojo nedarbingumo metu ieškovui sukėlė stresą, įtampą ir neužtikrintumo ateitimi jausmą. Tai sąlygojo ieškovo sveikatos pablogėjimą: ieškovas sirgo du mėnesius. Dėl atsakovo neteisėtų veiksmų patirtą neturtinę žalą ieškovas vertina 5 000 Lt (1 t. b.l. 1-4).

3Atsakovas atsiliepime su ieškiniu nesutiko, prašė ji atmesti, taikyti ieškinio senatį. Nurodė, kad UAB „Doka Lietuva“ yra dukterinė bendrovės Doka GmbH, kurios vienintelė akcininkė yra Umdasch AG, ir priklauso įmonių grupei (koncernui) Umdasch Group. UAB „Doka Lietuva“ veiklą vykdo statybų sektoriuje, specifinėje srityje - statybinių klojinių betono konstrukcijoms gamyba ir realizavimas. Darbo sutartis su ieškovu sudaryta 2004-07-26, su ieškovu pasirašytos valdymo organo veiklos taisyklės (jų nauja redakcija galioja nuo 2010-01-01). 2013 m. rugpjūčio mėn. Rygoje vykdant personalo mokymus bendrovėje Doka Latvia, SIA, kurios valdybos nariu buvo ieškovas, buvo nustatytas atsargų vertės suklastojimas. To pasekoje buvo pradėtas vidinis auditas, kuriuo metu nustatyta, kad ieškovas netinkamai vykdė savo, kaip įmonės vadovo, pareigas, padarė visą eilę pažeidimų, kurie ir buvo užfiksuoti audito ataskaitoje. Paaiškėjo, kad suklastoti inventorizacijos duomenys, kad vien tik Lietuvoje yra keturios susijusios su ieškovu statybų sektoriaus bendrovės, kurios yra UAB „Doka Lietuva“ tiekėjai arba klientai, su kuriais ieškovas, neinformuodamas atsakovo, sudarė sutartis savo ar šeimos interesams tenkinti, veikė nesąžiningai, priešingai atsakovo interesams. Be to, buvo nustatyta, kad ieškovas, pažeisdamas Umdasch Group elgesio kodekso nuostatas, suteikė tretiesiems asmenims didesnės nei 100 Eur vertės dovanas (naudą). Taigi ieškovas atsakovui ir kitoms Umdasch Group bendrovėms nebuvo lojalus, veikė priešingai atsakovo interesams, todėl netinkamai vykdydamas direktoriaus pareigas prarado įmonių grupės (t.y. vienintelio akcininko) pasitikėjimą, dėl ko 2014-02-21 vienintelio akcininko sprendimu pagrįstai buvo atšauktas iš pareigų. Pranešimas apie atšaukimą iš pareigų pateiktas ieškovui 2014-02-25, tačiau ieškovas tą dieną atsisakė jį priimti, pranešimas pasirašytinai įteiktas antrojo susitikimo metu- kitą dieną, t.y. 2014-02-26, kai apie 14 val. ieškovas atvyko į darbą pasiimti daiktų. Šio susitikimo metu ieškovas neinformavo atsakovo apie negalavimus ir turėtą nedarbingumą. Naujas direktorius Ivan Pasker priėmė įsakymą dėl darbo sutarties su ieškovu nutraukimo bei galutinio atsiskaitymo. Ieškovui išmokėtas atlyginimas už 18 dirbtų darbo dienų bei kompensacija už nepanaudotas atostogas. Atsakovo nuomone, išeitinė pašalpa ieškovui nepriklauso, kadangi jis atleistas iš darbo esant jo kaltei. Pranešimas apie atšaukimą iš pareigų ieškovui įteiktas 2014-02-26, tačiau jis kreipėsi į teismą dėl atleidimo iš darbo tik 2014-05-15, taigi praleidęs 1 mėnesio ieškinio senaties terminą tokiam reikalavimui pareikšti. Kadangi ieškovas laikinojo nedarbingumo metu turėjo visas galimybes įgyvendinti savo teises per atstovą, tai pagrindo atnaujinti jam ieškinio senaties terminą, atsakovo manymu, nėra, o ieškinio senaties termino, kurio nėra pagrindo atnaujinti, pabaiga yra pagrindas ieškinį atmesti.

4Atsikirsdamas į atsakovo teiginius, ieškovas teismui aiškino, jog neturėjo jokių galių ir įtakos koreguoti metinės inventorizacijos rezultatus, už ją buvo atsakingi kiti asmenys, dalis jų, paaiškėjus inventorizacijos rezultatams ir atsargų vertės neatitikimams, buvo nubausti drausminėmis nuobaudomis, įmonės finansinės veiklos rodikliai dėl inventorizavimo rezultatų nenukentėjo, paties ieškovo dalyvavimas inventorizacijoje pasireiškė tik būtinumu sužiūrėti, kad ji būtų atliekama laiku; narystė kitose bendrovėse ar šių bendrovių sąsajos su kitais ieškovo šeimos nariais jokios žalos atsakovo bendrovei nepadarė, atlygio už buvimą valdybos nariu bendrovėje ,,Eurokortas“ ieškovas negavo; buvimas valdybos nariu bendrovėje ,,Visorių centras“ – formalus, atlygio už tai ieškovas teigia taip pat negavęs, o informacija apie dalyvavimą valdyboje buvo ir yra juridinių asmenų registre, tad buvo prieinama visiems, tame tarpe ir atsakovui, pastarasis tebesinuomoja patalpas iš ,,Visorių centras“, nuomos kaštai didesni nei buvo ieškovui vadovaujant, tad jokių nuostolių ar žalos dėl to atsakovas nepatyrė; verslo santykiai su UAB ,,Conkreta“ buvo palankūs pačiam atsakovui, tiesiogiai sutarčių su šia bendrove ieškovas pats asmeniškai nesudarinėjo, už tai buvo atsakingi kiti asmenys, šiuo aspektu jokių neigiamų pasekmių, anot ieškovo, atsakovas taip pat nepatyrė, pirkimai-pardavimai atsakovui atnešė tik naudą, nes maržos buvo pelningos, pardavimų apyvarta ir apimtys nuo to tik didėjo; atsakovo įmonėje dėl visko buvo atliekami patikrinimai ir auditai visus 10 ieškovo vadovavimo įmonei metų, jokių pažeidimų nebuvo nustatyta; jokių dovanų tiesiogiai niekam pats ieškovas neteikė, už tai buvo atsakingi kiti asmenys, šiam klausimui kuruoti buvo paskirti kiti darbuotojai; dėl etikos kodekso reikalavimų nesilaikymo jokios ieškovo kaltės, anot jo, nėra, nes paties šio kodekso ieškovo vadovavimo įmonėje metu dar nebuvo, jo įgyvendinimas tik buvo realizuojamas.

5Ieškinys atmestinas.

6Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas V. B. buvo UAB „Doka Lietuva“, kurios vienintelis akcininkas yra Doka GmbH, vadovu nuo 2004-07-16 (paskyrimo (išrinkimo) data) iki 2014-02-25 (įgaliojimų pabaiga), 2004-07-26 su juo buvo sudaryta neterminuota darbo sutartis Nr.1, pagal kurią jis buvo priimtas dirbti UAB „Doka Lietuva“ vadovo (direktoriaus) pareigose nuo 2004-07-27 (1 t., b.l. 16- 19, 42- 47-52). VSDFV duomenimis, ieškovas dirbo UAB „Doka Lietuva“ nuo 2004-07-29 iki 2014-02-26. 2014-02-21 vienintelė akcininkė Doka GmbH priėmė sprendimą atšaukti ieškovą nuo 2014-02-25 iš UAB „Doka Lietuva“ direktoriaus pareigų, kadangi jis savo veiksmais prarado vienintelės akcininkės pasitikėjimą, paskirti nuo 2014-02-25 naujuoju UAB „Doka Lietuva“ direktoriumi p. Ivan Attila Pasker (1 t., b.l. 53). Byloje yra du pranešimai dėl atleidimo iš direktoriaus pareigų ir darbo sutarties nutraukimo: vienas yra 2014 metų vasario 25 dienos, jame nurodyta, kad minėta data yra paskutinė ieškovo darbo diena, bei yra prierašas, kad „2014-02-25 p. B. atsisakė pasirašyti šį dokumentą. Dokumentas buvo jam perduotas per p. Pasker“, kitas- 2014-02-26, jame nurodyta paskutinė darbo diena 2014-02-26, jis ieškovo pasirašytas su prierašu, jog su darbo sutarties nutraukimo pagrindu nesutinka (1t. b.l. 54- 58). Susitikimo fakto neneigia pats ieškovas, apklausti teisme akcininko atstovai Ivan Pasker, B. L. ir F. H. patvirtino pranešimo įteikimo ieškovui faktą, kartu nurodydami, kad su ieškovu buvo sutarta dėl susitikimo dar ir kitą dieną – 2014-02-26, kadangi ieškovas pageidavo, jog susitikime dalyvautų ir jo advokatas.

72014-02-26 UAB „Doka Lietuva“ direktoriaus įsakyme Nr. 14-0078 nurodyta, kad darbo sutartis su ieškovu nutraukiama nuo 2014-02-26 pagal DK 124 str. 1d. 1p., 2014-02-26 16:42 val. buvo išsiųstas pranešimas SODRAI apie darbo sutarties nutraukimą (1t. b.l. 59, 62-63). Atsakovo teigimu, jokių duomenų apie ieškovo laikiną nedarbingumą 2014-02-26 atsakovas neturėjo, nes ieškovas jų nepateikė. Iš ieškovo pateiktos informacijos iš VSDFV apie asmeniui išduotus elektroninius nedarbingumo pažymėjimus ir pranešimus dėl pašalpos skyrimo matyti, kad 2014-05-15 duomenimis, ieškovo nedarbingumo laikotarpis užfiksuotas nuo 2014-02-26 iki 2014-04-17, kad pirmojo pažymėjimo už nedarbingumo laikotarpį nuo 2014-02-26 iki 2014-03-12 išdavimo data yra 2014-03-12 (1t. b.l. 8); VšĮ Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė gydymo stacionare ligos istorijoje Nr. 2014/5312 nurodyta, kad ieškovas atvyko į stacionarą 2014-02-26 15:43 val., kur buvo paguldytas į chirurgijos skyrių, išrašytas- 2014-03-10 (3 t. b.l. 23). Ieškovas pateikė pažymą dėl apsilankymo UAB „SK impeks medicinos diagnostikos centre“, kurioje nurodoma, kad 2014-02-26 8:35 val. jis lankėsi pas gydytoją kardiologę, 9:30 val. - pas gydytoją klinikinę fiziologę (3t. b.l. 24), tačiau iš minėtos VSDFV informacijos apie asmeniui išduotus elektroninius nedarbingumo pažymėjimus matyti, kad nedarbingumo pažymėjimas buvo išduotas būtent VšĮ Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninėje, taigi visiškai akivaizdu, kad pranešimas apie atšaukimą iš direktoriaus pareigų buvo įteiktas ieškovui iki jo laikinojo nedarbingumo periodo pradžios ir apie laikinąjį nedarbingumą tuo metu atsakovui negalėjo būti žinoma, apie tai ieškovas darbdavio neinformavo, nors turėjo visas galimybes tai padaryti.

8Šioje byloje atsakovas prašo taikyti ieškinio senatį.

9Ieškinio senatis civilinėse bylose dėl darbo ginčų taikoma pagal DK ar kitus įstatymus, o jei šiuose įstatymuose specialiųjų nuostatų nėra, tai taikomos CK ir CPK nuostatos dėl ieškinio senaties (CK 1.1 straipsnio 3 dalis, DK 27 straipsnis). Ieškinio senatis - tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (DK 27 str.1d.). Pagal DK 27 straipsnio 2 dalį bendrasis ieškinio senaties terminas DK reglamentuojamiems santykiams yra treji metai, jeigu DK ir kiti darbo įstatymai atskiriems reikalavimams nenustato trumpesnių ieškinio senaties terminų. Ieškinio senaties terminas yra siejamas tik su teismine pažeistų darbo teisių gynyba (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. G. v. Ignalinos „Šaltinėlio“ mokykla, bylos Nr.3K-3-665/2013).

10Ieškinio senaties instituto tikslas yra sudaryti realią galimybę asmenims apginti savo pažeistą teisę, užtikrinti santykių stabilumą, užkirsti kelią neapibrėžtą laiką bylinėtis ir skatinti asmenį kuo greičiau ginti savo pažeistą teisę. CK numatyta teisė teismui atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą. Jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeista teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas (CK 1.131 str. 2 d.). Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad klausimą, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis priežastimis, sudarančiomis pagrindą jį atnaujinti, teismas kiekvienoje byloje turi spręsti atsižvelgdamas į ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį, ginčo esmę, ieškovo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2000-09-20 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-856/2000), taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CPK 11 str. 6 d.. CK 1.5 str.).

11Aptariamu atveju, teismo manymu, yra pagrindas atnaujinti ieškovui praleistą ieškinio senaties terminą, kaip praleistą dėl svarbių priežasčių. Šiuo atveju svarbi aplinkybė yra ta, kad ieškovas, jam 2014-02-26 įteikus pranešimą apie atšaukimą iš pareigų, vos kelių valandų bėgyje atsidūrė ligoninėje- chirurginiame skyriuje, kuriame išbuvo 12 lovadienių (3 t. b.l. 23), po to buvo nedarbingas dar iki 2014-04-17 (1t. b.l. 8) ir kreipėsi į teismą nepraėjus 1 mėnesio terminui nuo minėtos nedarbingumo pasibaigimo datos. Iš dalies sutiktina su atsakovo pozicija, kad ieškovas turėjo teisę per atstovą realizuoti savo teisę į teisminę gynybą, tačiau, iš kitos pusės, atsižvelgiant į darbo bylų specifiką, siekiant suteikti galimybę asmeniui įgyvendinti savo teisę būti išklausytam, teismas atnaujina ieškovui praleistą ieškinio senaties terminą.

12Bendrovės vadovas yra vienasmenis bendrovės valdymo organas, skiriamas bendrovės organo (akcininkų sudarytos valdybos, stebėtojų tarybos ar visuotinio susirinkimo) įgalioto asmens. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau- Akcinių bendrovių įstatymas, AB įstatymas) 37 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad bendrovės vadovas eina pareigas bendrovėje darbo sutarties pagrindu.

13Bendrovės ir jos vadovo santykiai yra specifiniai, juose yra pavedimo santykių bruožų, todėl darbo sutartims, sudaromoms su bendrovės vadovu, Darbo kodekse nustatytos bendrų taisyklių išimtys. Viena iš tokių išimčių yra ta, jog darbo sutartis baigiasi šio kodekso ir kitų įstatymų nustatytais pagrindais (DK 124 str. 1p.). Akcinių bendrovių įstatyme numatyta, kad su bendrovės vadovu sudaryta darbo sutartis nutraukiama, vadovą išrinkusiam organui jį atšaukus iš vadovo pareigų. Šioje normoje įtvirtinamas vienas iš darbo sutarties su vadovu nutraukimo pagrindų. Taigi, su bendrovės vadovu sudaryta darbo sutartis nutraukiama vadovaujantis ne DK, bet CK ir ABĮ nustatytais pagrindais (DK 124 straipsnio 1 punktas, ABĮ 34 straipsnio 2 dalis, 37 straipsnio 3, 4 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. spalio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-760/2001; 2005 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-457/2005; 2011 m. spalio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-384/2011; 2012 m. gegužės 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2012; ir kt.).

14Kai darbuotojas yra nedarbingas, tam tikrais atvejais darbdaviui negalima jo atleisti iš darbo. DK 131 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, jog draudžiama įspėti apie darbo sutarties nutraukimą ir atleisti iš darbo darbuotoją laikino nedarbingumo laikotarpiu, taip pat jo atostogų metu, išskyrus jeigu nėra pagrindų, numatytų DK 136 straipsnyje – įsiteisėjusiu teismo sprendimu, kai darbuotojui atimamos specialios teisės dirbti, likvidavus darbdavį ir kiti). Tačiau Akcinių bendrovių įstatyme taip pat yra įtvirtinta, jog bendrovės vadovą išrinkusiam organui priėmus sprendimą atšaukti vadovą, su juo sudaryta darbo sutartis nutraukiama (Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 4 dalis).

15Todėl nors bendrovės vadovas jo nedarbingumo laikotarpiu negali būti atleistas iš pareigų remiantis DK 131 straipsniu, jis vis dėl to gali būtu atleistas iš pareigų jį išrinkusio organo sprendimu, nes tokią galimybę numato Darbo kodeksas, formuluodamas, jog darbo sutartis gali būti nutraukta ir kitų įstatymų nustatytais pagrindais. Toks pagrindas ir yra įtvirtintas Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 4 dalyje – kai bendrovės vadovą išrinkęs organas priima sprendimą atšaukti vadovą, su juo sudaryta darbo sutartis nutraukiama.

16Nuostatą, jog bendrovių vadovai, gali būti atleisti iš darbo net ir vadovo nedarbingumo laikotarpiu patvirtino ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2007 m. spalio 12 d. priimtoje nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-397/2007. Šioje nutartyje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, jog bendrovės vadovui suteikiami platūs įgaliojimai veikti bendrovės vardu, sukurti bendrovei teises ir pareigas, tam tikra apimti disponuoti bendrovės turtu. Šio vienasmenio valdymo organo svarba nulėmė, jog teismų praktikoje buvo suformuota nuostata, jog bendrovės vadovą renkančio ir atšaukiančio organo teisė atšaukti jo išrinktą bendrovės vadovą nėra sąlygota jokiomis aplinkybėmis ir yra absoliuti. Tuo tarpu DK 131 straipsnio nustatyto draudimo nutraukti darbo sutartį darbuotojo nedarbingumo laikotarpiu taikymas bendrovės vadovui apribotų jį į pareigas paskyrusio bendrovės organo teisę atšaukti vadovą iš pareigų laiko atžvilgiu, nes objektyviai taptų neįmanoma užtikrinti bendrovės ir jo akcininkų interesų. Tai paneigtų bendrovės ir jos vadovo atstovavimo teisinių santykių prigimtį ir tikslus. Remdamasis tuo Aukščiausiasis Teismas padarė išvadą, kad apribojimas nutraukti darbo sutartį ligos metu, nėra ta socialinė garantija, kuria gali pasinaudoti bendrovės vadovas, taigi DK 131 straipsnio 1 dalies 1 punkto nustatytas draudimas atleisti darbuotoją iš darbo laikinojo nedarbingumo laikotarpiu bendrovės vadovui yra netaikomas.

17Atsižvelgiant į virš nurodytą, teismo įsitikinimu, atsakovas turėjo teisę atleisti ieškovą iš pareigų jo laikinojo nedarbingumo laikotarpiu, be to, kaip minėta, atleidimo dieną atsakovas nežinojo apie ieškovo laikinąjį nedarbingumą, o tokios informacijos atsakovui suteikimas priklausė išimtinai nuo ieškovo, kurio būsena nebuvo tokia, kad to padaryti jis nebūtų pajėgęs.

18Tad jokių procedūrinių atleidimo pažeidimų šiuo konkrečiu atveju nenustatyta. Kadangi šiuo ginčo atveju svarbu yra tai, kad atsakovas panaudojo atšaukimo iš bendrovės vadovo pareigų institutą, kuriam, minėta taikomi kiti nei DK numatyti atleidimo pagrindai, tad ir būtinumas raštu pasiaiškinti nėra privalomas, o žodžiu apie atleidimo pagrindus ieškovas buvo informuotas. Priešingai nei mano ieškovas, teismo giliu įsitikinimu, teisinės prielaidos ir pagrindai atleisti ieškovą iš darbo jam praradus pasitikėjimą byloje yra pilnai įrodyti (LR CPK 178-185 str. str.).

19Bendrovės vadovas yra specialus subjektas, kuriam taikomi aukštesni veiklos ir atsakomybės standartai nei eiliniam bendrovės darbuotojui. Bendrovę ir bendrovės vadovą sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai. Bendrovės vadovui keliama lojalumo pareiga. Jis turi veikti išimtinai bendrovės interesais, veikti rūpestingai, sąžiningai, atidžiai, kvalifikuotai ir daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama bendrovė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus.

20Teismas sutinka su atsakovo išdėstyta pozicija, kad vadovas gali prarasti pasitikėjimą dėl įvairių priežasčių, tai gali būti netinkamas bendrovės veiklos organizavimas, akcininko nustatytų tikslų neįgyvendinimas, nepakankama pavaldžių darbuotojų kontrolė, interesų konfliktas ir pan., tačiau nei įstatymas, nei darbo sutartis nereikalauja, kad akcininkas, priimdamas sprendimą dėl vadovo atšaukimo, privalo nurodyti konkrečias priežastis, kaip yra darbdavio, norinčio patraukti darbuotoją drausminėn atsakomybėn, atveju. Minėtoje teismų praktikoje ne kartą akcentuota, kad vadovo kaltė dėl jo atšaukimo iš pareigų turi reikšmės tik sprendžiant dėl teisės į išeitinę išmoką, kad bendrovės vadovą renkančio ir atšaukiančio organo teisė atšaukti jo išrinktą bendrovės vadovą negali būti sąlygota jokiomis aplinkybėmis ir yra absoliuti, taigi negali būti kvestionuojama.

21Teismas, išnagrinėjęs bylą iš esmės ir išklausęs visų bylos dalyvių, o taip pat ir liudytojų paaiškinimų, daro išvadą, kad ieškovas pažeidė su juo sudarytos darbo sutarties 2 punktą, numatantį, kad vykdydamas visus veiksmus ir priimdamas sprendimus bendrovės vadovas turi veikti darbdavio, UAB „Doka Lietuva“ akcininkų ir visos Doka grupės labui ir jų interesais ( 1 t. b.l. 47), ir Valdymo organo veiklos taisyklių, su kuriomis ieškovas buvo supažindintas, 4 skyriaus nuostatas dėl sudaromų sandorių patvirtinimo (2006-12-01, 2010-01-01 Valdymo organo veiklos taisyklės, 2 t. b.l. 26- 64), taip pat Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau- CK ) 2.87 str. 3 ir 5 d., kurie numato, jog juridinio asmens valdymo organo narys privalo vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams bei apie tai privalo informuoti juridinio asmens organo narius, nes sudarė sandorius su įmonėmis (UAB „Conkreta“, UAB „Eurokortas“, UAB „Visorių centras“, UAB „Monbeta“), kurios yra susijusios su ieškovu (šiose bendrovėse arba pats ieškovas yra valdybos narys, akcininkas, arba jo dukra V. B. bei ieškovo pavaldiniai N. V., A. B. yra akcininkai, turintys po 1/3 bendrovės akcijų) ir vykdo veiklą analogiškame sektoriuje, kaip ir UAB „Doka Lietuva“(1t., b.l. 133-153, 2 t. b.l. 11-24, 79-89). Apie ieškovo sąsajas su minėtomis įmonėmis - atsakovo klientais ar tiekėjais – atsakovui tapo žinoma tik vidinio audito, atlikto dėl inventoriaus aprašų klastojimo ir pažeidimų „Doka Baltic“, pasekoje. Pats ieškovas apie tai nieko niekada neinformavo. Ieškovas, būdamas vadovaujančiu asmeniu eilę metų, negalėjo nežinoti apie tokios informacijos suteikimo poreikį, nes tam tikras interesų konfliktas yra akivaizdus. Ieškovui buvo labiau naudinga jį nuslėpti, ką jis faktiškai, teismo manymu, ir padarė. Tad jo dėl šio išreikšti nesutikimo teiginiai, paremti tuo, kad atsakovo įmonėje nebuvo rašytinės tvarkos kaip elgtis panašiu atveju, dėl nežinojimo, jog apie dalyvavimą kitų įmonių veikloje privalu pranešti ir privalu tai padaryti raštu, teismo vertintini kritiškai. Liudytoju apklaustas Dr. W. E. H. parodė, jog pagal koncerne ir dukterinėse įmonėse nusistovėjusią praktiką užsiimti panašia papildoma veikla draudžiama, nes tai prieštarauja gerai verslo praktikai, tokia išimtis apspręsta darbo sutartyse, bet kuriuo atveju apie dalyvavimą kitų įmonių veikloje būtina pranešti darbdaviui raštu, o pastarasis sprendžia – pritarti tokiai papildomai veiklai ar ne. Liudytojas patikino, jog 10 metų jam pavaldžiu būdamas ieškovas nei žodžiu, nei raštu apie tai nepranešė.

22Nagrinėjamu atveju teisiškai nėra svarbu, ką konkrečiai padarė ir ar padarė pats ieškovas, sudarinėjo pats sutartis su giminingą veiklą vykdančiomis įmonėmis ar ne, nustatinėjo pardavimo įkainius ir maržas ar ne, nuomos kainas ir pan., dalyvavo asmeniškai vykdomų inventorizacijų eigoje ar ne. Pats sąsajumo su minėtomis bendrovėmis faktas byloje nepaneigtas, ir vien šis faktas galėjo sudaryti atsakovui pakankamai pagrįstą įtarimą ir prielaidas nepasitikėti ieškovu, suabejoti jo lojalumu ir pan.. Šiuo atveju teisiškai svarbus ieškovo kaip vadovo statusas, jam keliami reikalavimai ir atsakomybės ribos, atsakovo jam suteikti įgalinimai ir išreikštas pasitikėjimas, kurį pats ieškovas šiuo atveju ignoravo ir sąmoningais veiksmais sudarė prielaidas atsakovui juo nepasitikėti. Teismas kaip visiškai nepagrįstus atmeta ieškovo teiginius apie galimą savo poelgio pateisinimą ir mėginimą kaltę suversti kitiems. Atsakovo įmonei ieškovas vadovavo gana ilgą laiką, negalėjo nežinoti apie įprastą geram verslui taikomą praktiką, tad turėdamas akivaizdžių sąsajų su giminingomis įmonėmis privalėjo informuoti savo tiesioginį darbdavį tikslu išvengti tokių galimų interesų konflikto, taip pat kontroliuoti kitus įmonės darbuotojus, nes tokia besąlyginė pareiga atsiranda jam, kaip įmonės vadovui savo parašu tvirtinančiam visus įmonės dokumentus. To nepadaręs ieškovas veikė savo rizika ir prisiėmė visišką atsakomybę dėl galimų pasekmių.

23Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad atsakovo nurodytų ieškovo atleidimo pagrindu buvusių faktinių aplinkybių kontekste ieškovas nevykdė vadovo lojalumo pareigos, nebuvo pakankamai sąžiningas atsakovo ir kitų įmonių grupės bendrovių atžvilgiu, dėl ko prarado tiek vienintelės akcininkės, tiek įmonių grupės pasitikėjimą ir pagrįstai buvo atšauktas iš UAB „Doka Lietuva“ vadovo pareigų. Pabrėžtina, kad ieškovas prarado vienintelės akcininkės pasitikėjimą ir tai įvyko dėl jo kaltų veiksmų, todėl DK 140 str. 2 d. nuostata dėl teisės į išeitinę išmoką ieškovui netaikoma.

24Bylos duomenimis su ieškovu atsiskaityta jo atleidimo iš darbo dieną, ginčo dėl atsiskaitymo su atleistu darbuotoju nėra.

25Teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, remdamasis byloje dalyvaujančių asmenų, liudytojų paaiškinimų suformuotu vidiniu įsitikinimu, mano, jog šiuo atveju nėra pagrindo tenkinti ieškovo reikalavimus dėl pripažinimo neteisėtu jo atšaukimą iš UAB „Doka Lietuva“ direktoriaus pareigų bei kitus reikalavimus, kadangi jie tiesiogiai susiję su pirmuoju reikalavimu, kurį teismas atmetė.

26Atmesdamas ieškinį, teismas plačiau dėl kitų šalių teiginių ir išsakytų argumentų nepasisako, nes neturi pagrindo manyti, jog ginčo sprendimui jie yra svarbūs ir teisiškai reikšmingi.

27Kadangi šioje byloje ieškovas atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 str.1d.1p.), tai atmetus ieškinį, žyminis mokestis valstybei nepriteisiamas (CPK 96 str.).

28Duomenų, jog ieškovas būtų atleistas nuo kitų bylinėjimosi išlaidų, byloje nėra.

29CPK 93 str. 1 d. nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje teismas ieškovo ieškinį atmetė, todėl iš jo yra priteistinos atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos. Bylos duomenimis, atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidas sudaro 3025 Eur už teisines paslaugas (atstovavimą teisme, procesinių dokumentų parengimą, konsultacijas) (3 t., b.l. 92- 94), tokio dydžio išlaidas atsakovas prašo priteisti. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad byla yra vidutiniškai sudėtinga, atstovavimo laikas šios bylos nagrinėjimo procese iš viso truko 13,5 val. ( 2 t., b.l. 118- 120, 3 t., b.l. 68- 70, b.l. 99- 101, 107- 108), sprendžiami klausimai nėra nauji teismų praktikoje, nagrinėjant bylą nebuvo reikalingos specialios žinios, nebuvo rengiama daug procesinių dokumentų (1 atsiliepimas ir keli prašymai), atsakovo advokatų darbo vieta yra tame pačiame mieste, kur nagrinėjama civilinė byla, atsakovo naudai iš ieškovo priteistinų išlaidų už teisinę pagalbą suma mažina iki 1512,50 Eur. Nustatant tokią sumą, atsižvelgiama į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas “ Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio”.

30Šioje byloje susidarė viso 5,49 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (pašto išlaidų). Kadangi tenkanti atlyginti pašto išlaidų valstybei suma yra nemažesnė, nei 2011-11-07 LR Teisingumo ministro ir LR Finansų ministro įsakymu Nr.1R-261/1K-355 nustatyta minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma (3 Eur), atmetus ieškinį, šios pašto išlaidos priteisiamos iš ieškovo valstybės naudai (CPK 96 str.1d.).

31Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259- 260 str., 263-268 str., 270 str.,

Nutarė

32ieškinį atmesti.

33Priteisti iš ieškovo V. B., a.k. ( - ) atsakovo UAB „Doka Lietuva“, į.k. 300042618, naudai 1512,50 Eur teisinės pagalbos išlaidų.

34Priteisti iš ieškovo V. B., a.k. ( - ) 5,49 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (pašto išlaidų), valstybės naudai, šias išlaidas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM sąskaitą LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660.

35Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per šį apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Natalija... 2. ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo atnaujinti Lietuvos... 3. Atsakovas atsiliepime su ieškiniu nesutiko, prašė ji atmesti, taikyti... 4. Atsikirsdamas į atsakovo teiginius, ieškovas teismui aiškino, jog neturėjo... 5. Ieškinys atmestinas.... 6. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas V. B. buvo UAB „Doka Lietuva“,... 7. 2014-02-26 UAB „Doka Lietuva“ direktoriaus įsakyme Nr. 14-0078 nurodyta,... 8. Šioje byloje atsakovas prašo taikyti ieškinio senatį.... 9. Ieškinio senatis civilinėse bylose dėl darbo ginčų taikoma pagal DK ar... 10. Ieškinio senaties instituto tikslas yra sudaryti realią galimybę asmenims... 11. Aptariamu atveju, teismo manymu, yra pagrindas atnaujinti ieškovui praleistą... 12. Bendrovės vadovas yra vienasmenis bendrovės valdymo organas, skiriamas... 13. Bendrovės ir jos vadovo santykiai yra specifiniai, juose yra pavedimo... 14. Kai darbuotojas yra nedarbingas, tam tikrais atvejais darbdaviui negalima jo... 15. Todėl nors bendrovės vadovas jo nedarbingumo laikotarpiu negali būti... 16. Nuostatą, jog bendrovių vadovai, gali būti atleisti iš darbo net ir vadovo... 17. Atsižvelgiant į virš nurodytą, teismo įsitikinimu, atsakovas turėjo... 18. Tad jokių procedūrinių atleidimo pažeidimų šiuo konkrečiu atveju... 19. Bendrovės vadovas yra specialus subjektas, kuriam taikomi aukštesni veiklos... 20. Teismas sutinka su atsakovo išdėstyta pozicija, kad vadovas gali prarasti... 21. Teismas, išnagrinėjęs bylą iš esmės ir išklausęs visų bylos dalyvių,... 22. Nagrinėjamu atveju teisiškai nėra svarbu, ką konkrečiai padarė ir ar... 23. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad atsakovo... 24. Bylos duomenimis su ieškovu atsiskaityta jo atleidimo iš darbo dieną, ginčo... 25. Teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, remdamasis byloje... 26. Atmesdamas ieškinį, teismas plačiau dėl kitų šalių teiginių ir... 27. Kadangi šioje byloje ieškovas atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK... 28. Duomenų, jog ieškovas būtų atleistas nuo kitų bylinėjimosi išlaidų,... 29. CPK 93 str. 1 d. nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos... 30. Šioje byloje susidarė viso 5,49 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su... 31. Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259-... 32. ieškinį atmesti.... 33. Priteisti iš ieškovo V. B., a.k. ( - ) atsakovo UAB „Doka Lietuva“, į.k.... 34. Priteisti iš ieškovo V. B., a.k. ( - ) 5,49 Eur bylinėjimosi išlaidų,... 35. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo apeliaciniu skundu gali būti...