Byla 2-183/2011

2Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Algirdo Gailiūno, Vyto Miliaus ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

3teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto K. A. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. rugpjūčio 18 d. nutarties civilinėje byloje pagal K. A. ieškinį atsakovui bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Tutrix“ dėl įsiskolinimo priteisimo.

4Teisėjų kolegija

Nustatė

5I. Ginčo esmė

7Ieškovas K. A. prašė priteisti iš atsakovo BUAB „Tutrix“ 2 569,12 Lt nuomos mokesčio, 182 Lt delspinigių, taip pat procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Savo reikalavimus ieškovas kildino iš šalių 2010 m. kovo 10 d. sudarytos negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties, kuria išnuomojo atsakovui negyvenamąsias patalpas. Ieškovas nurodė, kad atsakovas laiku negrąžino išsinuomotų patalpų, taip pat vėlavo apmokėti kai kurias sąskaitas, dėl ko ir susidarė prašomas priteisti įsiskolinimas.

8II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

9Kauno apygardos teismas 2010 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi atsisakė priimti ieškinį. Teismas nurodė, kad 2010 m. vasario 2 d. teismo nutartimi UAB „Tutrix“ iškelta bankroto byla, ši nutartis yra įsiteisėjusi. Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 10 straipsnio 4 dalies 5 punkte, 11 straipsnio 3 dalies 10 punkte, 21 straipsnio 1 dalyje, 26 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendrovės, kuriai iškelta bankroto byla, kreditorių finansinių reikalavimų tvirtinimo tvarka, vertintina kaip speciali CPK nustatytos procesinės teisminės asmens teisių ir teisėtų interesų gynimo ir įgyvendinimo tvarkos atžvilgiu (CPK 1 str. 1 d., ĮBĮ 1 str. 3 d.). Teismo nuomone, speciali, įstatyme imperatyviai įtvirtinta turtinio reikalavimo įmonei, kuriai iškelta bankroto byla, pareiškimo procedūra ieškinį dėl skolos ir su ja susijusių sumų priteisimo iš bankrutuojančios įmonės leidžia vertinti kaip nenagrinėtiną teisme, o tai yra pagrindas pateiktą ieškinį atsisakyti priimti (CPK 137 str. 2 d. 1 p.).

10III. Atskirojo skundo argumentai

11Apeliantas K. A. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Nurodo, kad minėta negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis buvo sudaryta po nutarties iškelti atsakovui bankroto bylą įsiteisėjimo. Kadangi tokiu būdu atsakovas po bankroto bylos užsiėmė ūkine komercine veikla (ĮBĮ 10 str. 7 d. 5 p., 11 str. 3 d. 13 p.), jis turi atsiskaityti pagal nuomos sutartį. Pažymi, kad įsiskolinimą, vadovaudamasis ĮBĮ 36 straipsnio 3 dalimi, prašys pripažinti administravimo išlaidomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje VĮ Valstybės turto fondas v. LUAB „Čiaupas“, bylos Nr. 3K-3-301/2009).

12IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13Nagrinėjamoje byloje iš esmės kilo klausimas dėl bankrutuojančios bendrovės kreditoriaus reiškiamo finansinio reikalavimo šiai bendrovei, kildinamo iš netinkamo po bankroto bylos iškėlimo sudaryto sandorio vykdymo, pateikimo tvarkos. Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 27 straipsnio 4 punktą apygardų teismai, kaip pirmosios instancijos teismai, nagrinėja bylas dėl bankroto. Pagal CPK 34 straipsnio 2 dalies 5 punktą ir 163 straipsnio 5 punktą, jei nagrinėjant civilinę bylą paaiškėja, kad atsakovui iškelta bankroto byla, teismas perduoda bylą nagrinėti bankroto bylą nagrinėjančiam teismui. ĮBĮ 5 straipsnio 3 dalis taip pat nurodo, jog pareiškimai dėl bankroto bylos iškėlimo paduodami apygardos teismui raštu CPK nustatyta tvarka. ĮBĮ 10 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta apygardos teismo pareiga ne tik iškelti bankroto bylą, bet ir ją išnagrinėti. Toks teisinis reglamentavimas reiškia, kad apygardos teismai pirmąja instancija nagrinėja ieškovų pareiškimus dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei, o nutartimi iškėlus bankroto bylą ir įsiteisėjus šiai nutarčiai, sprendžia kitus su bankroto procedūromis susijusius klausimus – dėl kreditorių finansinių reikalavimų tvirtinimo, administravimo išlaidų tvirtinimo, administratoriaus reikalavimų bankrutuojančios (bankrutavusios) įmonės skolininkams, įmonės tyčinio bankroto, bankroto administratoriaus pakeitimo ir naujo administratoriaus paskyrimo, įmonės likvidavimo, taip pat dėl pripažinimo, kad įmonės veikla pasibaigė ir pan. Visais atvejais bankroto bylą nagrinėjantis apygardos teismas bankroto byloje sprendžia klausimus, susijusius bankrutuojančiai (bankrutavusiai) įmonei sukeliamais teisiniais padariniais bei tolesniu įmonės teisiniu likimu.

14Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytu, konstatuoja, kad tiek kreditoriaus finansinio reikalavimo, atsiradusio iki bankroto bylos įmonei iškėlimo, tiek reikalavimo, kildinamo iš įmonės prievolių po bankroto bylos iškėlimo, pagrįstumo klausimas yra nagrinėjamas bankroto bylą iškėlusiame apygardos teisme (bankroto byloje) (ĮBĮ 10 str. 4 d. 5 p., 9 d., 26 str. 1 d.). Tai, kad apeliantas ketina prašyti reiškiamą finansinį reikalavimą įvykdyti iš administravimo išlaidų, šiai išvadai neturi jokios įtakos. Pažymėtina, kad ir apelianto nurodomoje kasacinio teismo byloje buvo sprendžiamas ginčas būtent dėl kreditoriaus finansinio reikalavimo bankroto byloje patvirtinimo, todėl ji nepagrindžia atskirojo skundo argumentų.

15Pagal ĮBĮ įtvirtintą reguliavimą, teisme iškėlus bankroto bylą, kreditoriai savo reikalavimus ir juos pagrindžiančius dokumentus turi teisę perduoti bankroto administratoriui, kuris pagal šiuos reikalavimus, patikslintus pagal įmonės apskaitos dokumentus, sudaro įmonės kreditorių bei jų reikalavimų sąrašą ir pateikia jį tvirtinti teismui, taip pat ginčija nepagrįstus reikalavimus (ĮBĮ 11 str. 3 d. 10 p., 21 str. 1 d.). ĮBĮ nustato ne tik terminą, per kurį turi būti pareikšti kreditorių finansiniai reikalavimai, bet ir galimybę juos atnaujinti esant svarbioms termino praleidimo priežastims (ĮBĮ 10 str. 4 d. 5 p., 9 d., 26 str. 1 d.). Dėl išdėstyto apeliantas su savo finansiniu reikalavimu ir jį pagrindžiančiais dokumentais turėtų kreiptis būtent į bankrutuojančios įmonės bankroto administratorių.

16Byloje esantys duomenys patvirtina (b. l. 8), kad už ieškinį apeliantas sumokėjo žyminį mokestį, nors to daryti jis apskritai neprivalėjo (CPK 83 str. 1 d. 9 p.). Dėl šios priežasties apeliantui išaiškintina, kad jis turi teisę kreiptis į skundžiamą nutartį priėmusį pirmosios instancijos teismą su prašymu grąžinti sumokėtą žyminį mokestį (CPK 87 str. 1 d. 3 p., 4 d.)

17Teisėjų kolegija, įvertinusi išdėstytą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, todėl ji paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas.

18Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

19Kauno apygardos teismo 2010 m. rugpjūčio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai