Byla 2-2432-723/2012
Dėl skolos priteisimo

1Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėjas Vilmantas Ambrulevičius, sekretoriaujant D.Dubakienei, nedalyvaujant šalims, teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo AB banko „Swedbank“ ieškinį atsakovei V. S. dėl skolos priteisimo,

Nustatė

2Ieškovas kreipdamasis į teismą nurodė, kad su atsakove sudarė 2006-08-04 Vartojimo kredito sutartį Nr. ( - ), pagal kurią ieškovas atsakovei suteikė 5000,00 Lt kreditą. Atsakovė netinkamai vykdė savo įsipareigojimus pagal minėtą sutartį (grąžinti kreditą, mokėti palūkanas ir kitus mokėjimus), dėl ko susidarė 6065,36 Lt įsiskolinimas. LR CK 6.38 str. I d. numatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. LR CK 6.889 str. nustato, kad kredito gavėjas (ieškovas) turi teisę nutraukti sutartį, jeigu yra abi šios sąlygos: mokėjimas yra uždelstas daugiau kaip vieną mėnesį ir jo suma yra ne mažesnė kaip dešimt procentų bendros kredito sumos; nebuvo sumokėta per dvi savaites nuo papildomo pranešimo įteikimo kredito gavėjui. Todėl ieškovas 2008-02-13 pretenzija pareikalavo iš atsakovės apmokėti susidariusią skolą, palūkanas ir kitus mokėjimus, o reikalavimo neįvykdžius įspėjo apie vienašališką sutarties nutraukimą. Atsakovė į ieškovo pretenziją nesureagavo ir įsiskolinimo nepadengė, todėl Vartojimo kredito sutartis Nr. ( - ) laikoma nutraukta nuo 2008-02-28 ir ieškovas prašo teismo priteisti iš atsakovės 6065,36 Lt įsiskolinimą už negrąžintą kreditą bei mokėjimo funkciją atliekančias 10,5 proc. palūkanas pagal sutartį, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško paskolos sumos grąžinimo. Kadangi atsakovė uždelsė atsiskaityti, ieškovas, vadovaudamasis minėta sutartimi, turi teisę priskaičiuoti 0,1 % dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną pagal skolos paskaičiavimo kortelę – 1918,12 Lt. Prašomų priteisti iš atsakovės delspinigių suma ir uždelsimo laikotarpis nurodyti skolos paskaičiavimo kortelėje (pridedama). Atsakovė yra fizinis asmuo, todėl vadovaujantis LR CK 6.210 str. 1 d. ir 6.37 str. 2 d. atsakovė, praleidusi terminą įvykdyti piniginę prievolę, taip pat privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo civilinės bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Prašo priteisti iš atsakovės V. S. 6065,36 Lt skolos, 1918,12 Lt delspinigių, 10,5% palūkanų už negrąžintą 3161,25 Lt kredito sumą bei 5% įstatyminių metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.

3Ieškovo atstovas į posėdį neatvyko, apie posėdžio laiką ir vietą pranešta, prašo nagrinėti bylą atstovui nedalyvaujant, todėl byla nagrinėjama ieškovo atstovui nedalyvaujant (LR CPK 246 str. 1 d.).

4Atsakovei teismo pranešimas ir ieškinys su priedais įteikti įstatymo nustatyta tvarka. Iš jos per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį negauta, į posėdį ji neatvyko, todėl byla nagrinėjama jai nedalyvaujant (LR CPK 246 str. 2 d.).

5Ieškinys tenkintinas iš dalies.

6Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytu terminu pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o jei nurodymų nėra, – pagal paprastai reiškiamus reikalavimus (LR CK 6.38 str.). Byloje nustatyta, kad 2006-08-04 šalys sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. ( - ), kurios pagrindu ieškovas AB bankas „Swedbank“ suteikė atsakovei 5000 Lt kreditą, galutinis kredito grąžinimo terminas nustatytas 2009-07-12; už naudojimąsi kreditu atsakovė įsipareigojo mokėti 10,5% metinių palūkanų bei už laiku nesumokėtas įmokas 0,10% delspinigių; kiekvieno mėnesio 12 dieną mokėti bankui kredito grąžinimo ir palūkanų mokėjimo įmokas pagal sutarties priedą Nr. ( - ) (b.l. 5-11). Atsakovei nevykdant įsipareigojimų, ieškovas 2008-02-13 pretenzija Nr. ( - ) pareikalavo atsakovės vykdyti sutartį, grąžinti kreditą bei sumokėti kitas įmokas iki 2008-02-28 bei įspėjo, kad priešingu atveju sutartis bus laikoma nutraukta 2008-02-29 ir ieškovas kreipsis į teismą (b.l. 11). Atsakovė buvo supažindinta su kredito suteikimo sąlygomis, kreditą gavo, tačiau savo įsipareigojimų nevykdė, todėl yra pagrindas priteisti iš atsakovės V. S. 3161,25 Lt nesugrąžinto kredito, 2904,11 Lt palūkanų ir 10,50 proc. metinių palūkanų už negrąžintą kredito sumą (t.y. 3161,25 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visos kredito sumos grąžinimo (CK 6.872 str. 1-2 d.).

7Teismas spręsdamas klausimą dėl konkrečia sutartimi nustatytų delspinigių dydžio turi teisę vertinti atitinkamą susitarimą ir pasisakyti, ar toks susitarimas nepažeidė šalių interesų pusiausvyros, ar jis neprieštarauja sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijams. Tokią išvadą patvirtina ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama teismų praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2007, 2007 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-361/2007, 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008). Pažymėtina, kad, nors sutarčių laisvės bei dispozityvumo principai yra labai svarbūs civiliniuose teisiniuose santykiuose, tačiau šalių sudaromos sutartys negali pažeisti šalių interesų pusiausvyros, prieštarauti sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principams ar viešajai tvarkai. Kaip yra išaiškinęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, neprotingai didelės netesybos gali būti vertinamos kaip viešosios tvarkos pažeidimas, jei jos reikštų lupikavimo įteisinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-179/2006, 2008 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-161/2008). Ar konkrečiu atveju šalių susitarimas nepažeidžia viešosios tvarkos teismas tikrina ex officio.

8LR Aukščiausiasis teismas yra nurodęs, kad CK 6.73 straipsnio 2 dalyje ir 6.258 straipsnio 3 dalyje teismui suteikta teisė sumažinti priteistinų delspinigių sumas. Įstatyme sąvokos „aiškiai per didelės netesybos“ (CK 6.73 straipsnio 2 dalis) arba „neprotingai didelės netesybos“ nėra konkretizuotos (CK 6.258 straipsnio 3 dalis), todėl kriterijus, kuriuos taikant sprendžiama, ar netesybos ne per didelės, nustato ir pagal juos netesybas vertina teismai, nagrinėdami konkrečias bylas. Kartu kasacinis teismas pažymėjo, kad teismas gali sumažinti per dideles netesybas, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad 0,2 proc. delspinigiai, t. y. 73 proc. per metus, yra aiškiai per didelės netesybos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-721/2002; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1125/2003; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1085/2002; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1070/2003 ir kt.). Kasacinis teismas taip pat nurodė, kad CK 6.71-6.75 straipsniuose, reglamentuojančiuose netesybas, skirtingai nei 1964 m. CK, baudinių netesybų nenustatyta, netesybos atlieka tik kompensuojamąją funkciją, siekiant atlyginti nukentėjusiai šaliai nuostolius, todėl jos negali leisti nukentėjusiajai šaliai (ieškovui) piktnaudžiauti savo teise ir nepagrįstai praturtėti kitos šalies (atsakovo) sąskaita. Teismas prašomus priteisti delspinigius pripažino aiškiai per didelėmis netesybomis, kas prieštarauja formuojamai pratikai, todėl sumažino priteistiną delspinigių sumą. Kasacinis teismas taip pat nesutiko su apeliacinės instancijos teismo motyvu, kad netesybos gali būti pripažintos aiškiai per didelėmis ir neprotingomis tik tada, jeigu jų suma kelis kartus viršija pagrindinės prievolės sumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. birželio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje ( - ) v. ( - ), bylos Nr. 3K-3-316/2005).Taip pat kasacinis teismas sumažino delspinigius civilinėje byloje, kurioje šalys 2002 m. kovo 1 d. sudarytoje sutartyje buvo susitarusios dėl 0,2 proc. delspinigių už kiekvieną uždelstą dieną, t.y. 73 proc. metinių palūkanų. Kasacinis teismas sumažino delspinigius iki 7,3 proc. metinių palūkanų, t.y. 0,02 proc. už kiekvieną uždelstą dieną. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 12 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje ( - ) v( - ), bylos Nr. 3K-3-394/2005). Analogiškas išvadas kasacinis teismas padarė ir kitoje kasacine tvarka nagrinėtoje civilinėje byloje, tais pačiais motyvais panaikinęs žemesniųjų instancijų teismų procesinius sprendimus, kuriais buvo atsisakyta mažinti sutartyje nustatytus delspinigius(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje ( - ) v. ( - ), bylos Nr. 3K-3-400/2005).

9Toks šiuo metu neproporcingas pagrindinės piniginės prievolės ir prašomų priteisti delspinigių santykis duoda pagrindą konstatuoti, kad ieškovo prašoma priteisti delspinigių suma yra aiškiai per didelė, nepagrįstai lemianti esminę prievolės šalių nelygybę. Jei sutartimi sulygtos netesybos viršija kreditoriaus patirtų nuostolių dydį, teismas, vertindamas sutartimi sulygtų netesybų dydį, turi teisę mažinti prašomas priteisti netesybas, taikydamas ne CK 6.73 straipsnio 1 dalį, bet 6.73 straipsnio 2 dalį, jei nustatomi šios normos taikymo pagrindai. Tokiu būdu teismas kontroliuoja netesybų dydį, kad nebūtų sudaryta pagrindo šaliai piktnaudžiauti teise ir nepagrįstai praturtėti. Pagal formuojamą praktiką nurodytos aplinkybės vertintinos atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes (šalių sutartinių santykių pobūdį, ar nebuvo susitarimo taikyti išimtines arba alternatyvias netesybas, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį ir kt.), remiantis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, sąžiningumo, protingumo principais bei siekiant nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros.

10Asmuo, neįvykdęs arba netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (CK 6.256 str. 2 d.). Kredito sutartimi atsakovė įsipareigojo mokėti 0,10% dydžio delspinigius (b.l. 5). Ieškovas paskaičiavo 995,39 Lt delspinigių už negrąžintą kreditą bei 922,73 Lt delspinigių už nesumokėtas palūkanas, iš viso 1918,12 Lt delspinigių. Iš pridėtų rašytinių įrodymų matyti, kad ieškovas jau 2008-02-13 pranešė atsakovei, kad jos įsiskolinimas yra 480,82 Lt ir įspėjo, kad sutartį nutrauks nuo 2008-02-29 (b.l. 11). Teismas mato, kad ieškovo elgesys – laukti ilgai, daugiau nei metus laiko nesikreipiant į teismą su ieškiniu dėl skolininko prievolės įvykdymo, o tuo metu skaičiuoti kuo didesnį nesumokėtų delspinigių dydį (b.l. 12) nėra sąžiningas ir teisingas (CK 1.5 str.) nepriklausomai, ar skolininkas sąžiningas atsakovo atžvilgiu. Teismas šiuo atveju neturi pagrindo manyti, kad ieškovas išaiškino skolininkui prieš pasirašant sutartį apie sutarties delspinigius ir jų skaičiavimo galimybes tuo aspektu, dėl ko kyla tokio pobūdžio ir dydžio reikalavimas byloje. Teismas turi pagrindą manyti, kad ieškovas turi pareigą paaiškinti standartines sutarties sąlygas ir jas pagrįsti, kaip sąžiningas ir teisingas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje ( - ) v. ( - ) byla Nr. 3K-3-80/2008.).

11Į teismą ieškovas kreipėsi po ketverių metų ir nors nurodo, kad delspinigių skaičiavimo laikotarpis yra 180 dienų, tačiau akivaizdu, kad, pvz., per tą laikotarpį palūkanų sumai išaugus beveik iki negrąžinto kredito sumos, atitinkamai ir delspinigių suma ženkliai išauga. Argumentų ir įrodymų, pagrindžiančių tokį ilgą delsimo išieškoti skolą laikotarpį, ieškovas nenurodė ir nepateikė. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, tai, kad atsakovė yra vartotoja, bei siekiant užtikrinti prievolės šalių interesų pusiausvyrą, vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, konstatuotina, kad prašomi priteisti delspinigiai yra aiškiai ir nepagrįstai per dideli, todėl yra pagrindas sumažinti prašomų priteisti delspinigių sumą, reikalavimas dėl delspinigių priteisimo tenkintinas iš dalies ir iš atsakovės ieškovui priteistina 300,00 Lt delspinigių (CPK 1.5str.,6.71 str.).

12CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d. pagrindu iš atsakovės priteistinos penkių procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo priimto sprendimo visiško įvykdymo.

13Proporcingai patenkintų reikalavimų daliai iš atsakovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos: 191 Lt žyminio mokesčio ir 140 Lt už teisines paslaugas ieškovui (LR CPK 93 str. 1 d.). Kadangi į valstybės biudžetą išieškotina bylinėjimosi (pašto) išlaidų suma yra mažesnė nei nustatyta minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma, šios išlaidos nepriteisiamos (CPK 96 str. 6 d.).

14Teismas, vadovaudamasis LR CPK 185, 259, 263-270 str.,

Nutarė

15 Ieškinį tenkinti iš dalies.

16Priteisti iš atsakovės V. S. (a.k. ( - ) ieškovui AB bankui „Swedbank“ (į.k. 112029651) 6365,36 Lt (šešis tūkstančius tris šimtus šešiasdešimt penkis litus 36 ct.) įsiskolinimo bei 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo 2012-07-03 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 331 Lt (tris šimtus trisdešimt vieną litą) bylinėjimosi išlaidų.

17Priteisti iš atsakovės V. S. ieškovui AB bankui „Swedbank“ 10,5 procentų metinių palūkanų nuo 3161,25 Lt negrąžinto kredito sumos nuo 2012-07-03 iki visos kredito sumos grąžinimo.

18Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

19Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai