Byla 3K-3-80/2008

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Aloyzo Marčiulionio (kolegijos pirmininkas), Algio Norkūno ir Antano Simniškio (pranešėjas), rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės draudimo kompanijos „PZU Lietuva“ bei ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Galinta ir partneriai“ kasacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2007 m. sausio 17 d. sprendimo ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. liepos 2 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Galinta ir partneriai“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei draudimo kompanijai „PZU Lietuva“, trečiasis asmuo – uždaroji akcinė bendrovė draudimo bendrovė „Viralita“, dėl draudimo išmokos priteisimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas UAB „Galinta ir partneriai“ prašė: 1) pripažinti 2004 m. gruodžio 3 d. įvykusią avariją, kurios metu nukentėjo ieškovui priklausantis pramogų laivas „Medusa“, draudiminiu įvykiu; 2) priteisti iš atsakovo 665 219,12 Lt pagal 2004 m. gegužės 3 d. sudarytą turto draudimo liudijimą; 3) priteisti 0,1 proc. dydžio delspinigius nuo laiku neišmokėtos draudimo išmokos sumos už paskutinius šešis mėnesius iki sprendimo priėmimo dienos; 4) priteisti 5 proc. dydžio metines palūkanas, skaičiuotinas nuo priteistos draudimo išmokos sumos, nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos. Ieškovas nurodė, kad jis per trečiąjį asmenį UAB DB „Viralita“ 2004 m. gegužės 3 d. vienerių metų laikotarpiui sudarė negyvybės draudimo savanoriško draudimo sutartį (toliau – Sutartis), kuria ieškovas pas atsakovą (tuo metu – UAB „NORD/LB draudimas“) apdraudė jam priklausantį turtą – pramogų laivą „Medusa“ (toliau – laivas). Laivas buvo apdraustas nuo draudiminių įvykių, nurodytų Turto draudimo taisyklių Nr. 004 (toliau – Taisyklės) 2.1.1, 2.1.2, 2.1.3 ir 2.1.4 punktuose. Draudimo liudijime buvo nustatyta bendra draudimo suma – 658 000 Lt (100 proc. atkuriamosios vertės), kiekvienam draudiminiam įvykiui skaičiuojama 5000 Lt išskaita. Ieškovas nurodė, kad 2004 m. gruodžio 3 d., esant staigiems ir dideliems vandens lygio poplūdžiams Nemuno upėje, įvykusios avarijos metu laivas buvo nepataisomai sugadintas, tačiau atsakovas atsisakė išmokėti draudimo išmoką motyvuodamas tuo, kad laivas nebuvo apdraustas nuo įvykio, apibūdinto Valstybinės vidaus vandenų laivybos inspekcijos viršininko sudarytos komisijos (toliau – Komisija) 2005 m. rugsėjo 2 d. pateiktose išvadose, t. y. nuo laivo sugadinimo ar sunaikinimo dėl jo susidūrimo su kitais nejudančiais ar judančiais daiktais. Ieškovo nuomone, toks atsakovo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes atsakovas Sutartimi prisiėmė draudiminę riziką, kai draudėjo turtas sugadinamas dėl audros, krušos, nuošliaužos, poplūdžio, liūties, sniego slėgio. Anot ieškovo, jis nebuvo tinkamai supažindintas su Taisyklėmis. Ieškovo teigimu, pagal 2005 m. liepos 18 d. parengtą nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą laivo, kaip „laužo“, vertė vertinimo dieną buvo 61 000 Lt, iš draudimo sumos atėmus šią vertę bei išskaitos sumas, atkuriamoji turto vertė – 592 000 Lt. Remdamasis Taisyklių 12.3 punktu ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 66 719,04 Lt, sumokėtų VĮ Vidaus vandens kelių direkcijai, kaip išlaidas, kurias jis patyrė siekdamas mažinti galimus nuostolius dėl laivo sugadinimo. Ieškovas taip pat prašė priteisti iš atsakovo 1500,08 Lt laivo vertinimo išlaidų bei delspinigius.

5II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

6Vilniaus apygardos teismas 2007 m. sausio 17 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: priteisė ieškovui iš atsakovo 581 000 Lt draudimo išmoką, 30 000 Lt delspinigių, 5 proc. metines palūkanas nuo 581 000 Lt sumos nuo 2005 m. lapkričio 21 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; kitą ieškinio dalį atmetė. Teismas nustatė, kad ieškovas (draudėjas) per trečiąjį asmenį UAB DB „Viralita“ 2004 m. gegužės 3 d. vienerių metų laikotarpiui sudarė Sutartį, kuria pas atsakovą apdraudė jam (ieškovui) priklausantį laivą, nustatyta bendra draudimo suma – 658 000 Lt (100 proc. atkuriamosios vertės). 2004 m. gruodžio 3 d. laivas Nemuno upėje buvo paskendęs iki denio. Teismas nurodė, kad Komisija, išanalizavusi pateiktus dokumentus bei atlikusi laivo apžiūrą, konstatavo, jog laivo avarija įvyko esant „nenugalimoms ir nenumatytoms aplinkybėms“, kurios įvyko esant staigiems ir dideliems vandens lygio pokyčiams Nemuno upėje ir laivo dešinio borto pusėje, midelinio španhauto rajone, laivui sėdus ant upės dugno, po laivo korpusu atsiradus akmens rieduliui, dėl to atsirado laivo korpuso apkalos, skersinių ir išilginių laivo dugno ryšių vietinis pažeidimas. Teismas pažymėjo, kad narų apžiūros akte konstatuojami tie patys laivo sužalojimai, po laivu aptiktas apie 1500 mm ilgio ir 700 mm aukščio akmuo, pažeidęs laivo dugną. Teismas nustatė, kad ieškovas pasirašė, jog su Taisyklėmis yra susipažinęs, jų kopiją gavo. Teismas nurodė, kad byloje kyla Sutarties sąlygų aiškinimo klausimas, atsakovas vadovaujasi pažodiniu Taisyklių 2.1.4 punkto aiškinimu, neatsižvelgdamas į CK 6.193 straipsnio 1 ir 4 dalyse nustatytus sutarčių aiškinimo principus. Remdamasis liudytojo N. B. parodymais teismas darė išvadą, kad akmuo negalėjo būti toje vietoje nuo laivo prišvartavimo dienos ir tik vandens srovės galėjo būti atneštas po laivu. Pažymėjęs, kad Taisyklėse neapibrėžtos „poplūdžio“ ir „nuošliaužos“ sąvokos, teismas sprendė, jog šių sąvokų taikymas tik tiesiogine prasme (kaip nurodoma Lietuvių kalbos žodyne) neatitiktų draudėjo interesų draustis nuo bet kokio su šiais reiškiniais susijusių turto sunaikinimo, sugadinimo ar praradimo. Teismas konstatavo, kad dideli vandens lygio pokyčiai bei akmens riedulio po laivu atsiradimo aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad įvykis gali būti siejamas su poplūdžiui bei nuošliaužai būdingų elementų sąveikos visuma, nes šie elementai savo esme yra artimesni ir ne pernelyg nutolę nuo minėtų sąvokų (poplūdžio, nuošliaužos) turinio. Atsižvelgęs į tai, kad laivas apdraustas atkuriamąja verte, taip pat į Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 2 straipsnio 14 punkto bei Taisyklių 12.2 punkto nuostatas, teismas sprendė, kad ieškovui priteistina ekspertizės metu nustatyta 586 000 Lt atkuriamųjų išlaidų suma, kuri mažintina 5000 Lt frančize. Remdamasis Taisyklių 12.3 punktu, teismas netenkintino ieškovo prašymo priteisti papildomai 68 219,12 Lt, t. y. išlaidas dėl sudarytų rangos sutarčių ir laivo vertinimo. Teismo vertinimu, nurodyti darbai iš esmės susiję ne su nuostolių sumažinimu, o su įvykio priežasčių nustatymu, daliniu remontu ir transportavimu iš prieplaukos, be to, Taisyklių 11.6 punkte nustatyta šalių pareiga apmokėti savo ekspertams. Prašomus priteisti delspinigius – 104 580 Lt – teismas vertino kaip neprotingai didelius ir juos sumažino iki 30 000 Lt.

7Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovo apeliacinį skundą, 2007 m. liepos 2 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2007 m. sausio 17 d. sprendimą pakeitė: priteistą iš atsakovo ieškovui 581 000 Lt draudimo išmoką sumažino iki 520 000 Lt, priteistą 30 000 Lt delspinigių sumą sumažino iki 25 000 Lt ir priteisė 5 proc. metines palūkanas nuo 520 000 Lt sumos nuo 2005 m. lapkričio 21 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; kitą sprendimo dalį paliko nepakeistą. Kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada dėl įvykio pripažinimo draudiminiu. Atkreipusi dėmesį į tai, kad poplūdis bendrąja prasme suprantamas kaip vandens lygio pakilimas, o pagal hidrometeorologinius kriterijus tam, kad vandens pakilimą būtų galima įvardyti poplūdžiu, vandens pakilimas turi pasiekti tam tikrą lygį, kolegija konstatavo, kad Taisyklėse draudiminio įvykio „poplūdis“ sąvoka nėra tinkamai atskleista – neatskleista, kokį lygį turi pasiekti vandens pakilimas, kad tokį reiškinį būtų galima vadinti poplūdžiu. Kolegija nurodė, kad byloje nėra duomenų, jog šalys buvo susitarusios, taip pat kad ieškovui būtų buvę išaiškinta, jog poplūdžiu laikomas vandens pakilimas, kai vandens pakilimo lygis atitinka hidrometeorologinius kriterijus. Kolegija konstatavo, kad Komisija, tyrusi įvykį, nustatė, jog po laivo korpusu akmuo, pažeidęs laivą, atsirado būtent dėl vandens lygio pokyčių. Dėl to kolegija pripažino nepagrįstais apelianto paaiškinimus, kad vandens poplūdis, atoslūgis ir akmens atsiradimas laikytini kaip atskiri, nesusiję reiškiniai. Kolegijos vertinimu, ieškovas, esant neatskleistai draudiminio įvykio „poplūdis“ sąvokai, negalėjo tikėtis, kad vandens lygio pakilimo, kuris pagal hidrometeorologinius kriterijus neįvardijamas kaip „poplūdis“, atsakovas nelaikys draudiminiu įvykiu. Kolegija sprendė, kad iš laivo atkuriamosios vertės turėjo būti išskaičiuota likusi laivo vertė, kuri buvo turto vertintojo nustatyta kaip laužo vertė, t. y. 61 000 Lt, nes šis turtas, kaip laužas, turintis vertę, liko ieškovui.

8III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

9Kasaciniu skundu atsakovas UAB DK „PZU Lietuva“ prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. liepos 2 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

101. Kasatorius teigia, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino Sutartį ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2003 m. gruodžio 3 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-1161/2003, pažymėjo, kad tais atvejais, kai draudėjas yra įmonė (verslininkas), jam yra taikomi didesni apdairumo, konkrečios situacijos vertinimo reikalavimai; tuo atveju, jeigu draudėjas yra verslininkas, nėra pagrindo konstatuoti, kad draudimo sutarties sąlygos turi būti aiškinamos draudėjo naudai. Analogiška nuostata yra suformuluota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. gruodžio 11 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-1540/2002. Atsižvelgiant į teismų nustatytas aplinkybes dėl ieškovo verslo pobūdžio bei draudimo santykių ilgametės patirties, kasatoriaus teigimu, galima daryti pagrįstą išvadą, kad ieškovo veiksmai bei draudimo sutartinių santykių eiga neatitinka protingam, apdairiam ir rūpestingam verslininkui keliamų didesnių apdairumo vertinant konkrečią situaciją reikalavimų, todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti, jog draudimo sutarties sąlygos turi būti aiškinamos ieškovo naudai. Kasatorius nurodo, kad bylą nagrinėję teismai, savo sprendimus grįsdami CK 6.193 straipsnio 4 dalimi, privalėjo nustatyti, jog atsakovo pasiūlytos standartinės draudimo sutarties sąlygos yra neaiškios, dviprasmiškos ir klaidinančios. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartyje, priimtoje civilinėje byloje UAB „Marukas“ v. UAB DK „PZU Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-671/2006, suformulavo kriterijus, kuriais remiantis galima daryti išvadą, ar draudimo sutarties sąlygos yra aiškios ir nedviprasmiškos. Kasatoriaus nuomone, bylą nagrinėję teismai nepateikė jokių pagrįstų argumentų, kurių pagrindu draudimo taisyklių nuostatos, apibūdinančios draudžiamųjų įvykių sąrašą, galėtų būti laikomos neaiškiomis. Kasatorius nesutinka su apeliacinės instancijos teismo motyvu, kad Taisyklių „poplūdžio“ sąvoka nėra tinkamai atskleista. Anot kasatoriaus, tuojau po draudžiamųjų įvykių sąrašo aiškiai ir nedviprasmiškai yra išdėstyta sąlyga, kad visų gamtinių jėgų hidrometeorologiniai kriterijai yra nustatomi Vyriausybės nustatyta tvarka. Kasatoriaus nuomone, bylą nagrinėję teismai padarė nepagrįstą išvadą apie Sutarties sąlygų neaiškumą ir nepagrįstai taikė CK 6.193 straipsnio 4 dalies nuostatą dėl sutarties sąlygų aiškinimo sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai. Kasaciniame skunde nurodoma, kad tiek galiojančios materialinės teisės normos, tiek doktrina įpareigoja teismus taikant ir aiškinant teisės normas, atsižvelgti į jų vartojimo kontekstą, specialios kalbos žodžius aiškinti pagal specialią jų prasmę ir reikšmę atitinkamoje srityje. Remdamasis CK 6.193 straipsnio 2, 3 dalimis, kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas nepagristai „poplūdžio“ sąvoką aiškino bendrine prasme. Kasatoriaus nuomone, nagrinėjamai situacijai taikytina speciali „poplūdžio“ reikšmė, kuri pagal Taisyklių 2.2 punktą yra nustatoma hidrometeorologinių kriterijų pagrindu. Dėl to teismai privalėjo vadovautis Hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2006 m. sausio 31 d. pažymoje apie hidrologinius duomenis pateikiama išvada, kad „remiantis hidrometeorologiniais kriterijais, nežymus VL (vandens lygio) kilimas 2004 m. gruodžio 2 ir 3 dienomis nėra poplūdis“, ir pripažinti 2004 m. gruodžio 3 d. įvykį nedraudžiamuoju.

112. Bylą nagrinėję teismai vadovavosi 2005 m. rugsėjo 2 d. laivo avarijos priežastį nustatinėjusios komisijos išvadomis, kad laivo avarija įvyko „esant „nenugalimoms ir nenumatytoms aplinkybėms“, kurios įvyko esant staigiems ir dideliems vandens lygio pokyčiams ... laivui sėdus ant upės dugno“. Kasatoriaus nuomone, bylą nagrinėję teismai, jeigu būtų laikęsi CPK 185 straipsnio reikalavimų, negalėjo pripažinti 2004 m. gruodžio 3 d. įvykio poplūdžiu, nes 2006 m. sausio 31 d. pažymos apie hidrologinius duomenis bei 2005 m. rugsėjo 2 d. išvadų visumos vertinimas leidžia daryti vienintelę išvadą, kad 2004 m. gruodžio 3 d. įvykis atsitiko dėl staigaus, nenumatyto vandens lygio Nemune kritimo, dėl to laivas nugrimzdo ir „sėdo“ ant upės dugno.

123. Kasatoriaus nuomone, bylą nagrinėję teismai nepagrįstai išplėtė Taisyklėse nustatytą draudimo apsaugą, taip pažeisdami CK 6.987 straipsnį bei Taisyklių 2.1.4, 4.1 punktus. Kasaciniame skunde pažymima, kad byloje nenustatytos akmens riedulio atsiradimo po laivo deniu aplinkybės, nėra nė vieno patikimo įrodymo, leidžiančio daryti išvadą, jog akmuo po laivo deniu atsirado dėl nuošliaužos. Kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad Taisyklių 2.1.4 punkte pateikiamas gamtos reiškinių sąrašas yra išsamus ir baigtinis, jame nenumatytas vandens lygio kritimas dėl sausros, kitų gamtinių reiškinių ar faktorių, be to, draudimo išmoka mokama nustačius konkretų Taisyklėse nustatytą gamtos reiškinį, tiesiogiai lėmusį turto sugadinimą, o ne nustačius šių reiškinių sąveiką, nes ši Taisyklių nuostata suformuluota taikant griežtos disjunkcijos principą – gamtos reiškiniai yra išvardyti netaikant jungtuko „ir“ arba „ir (arba)“. Dėl to, kasatoriaus teigimu, esant išvardytiems baigtiniame sąraše tam tikriems dalykams, negalima aiškinti teisės normos plečiamai, į baigtinį sąrašą įtraukiant jame nenurodytus dalykus.

134. Kasatorius nesutinka su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad ieškovo naudai priteistina 520 000 Lt draudimo išmoka. Kasatoriaus nuomone, apeliacinės instancijos teismas neteisingai vertino Taisyklių 6.2 punkto nuostatas dėl atkuriamosios vertės, kurios, taikant kontekstinio ir sisteminio aiškinimo taisykles, turi būti aiškinamos, atsižvelgiant į Taisyklių 12.3 punktą, nustatantį, kad draudikas įsipareigoja atlyginti draudėjo turėtas išlaidas, kurias šis patyrė, siekdamas išvengti nuostolių arba juos sumažinti. Kasaciniame skunde nurodoma, kad ieškovas ne tik nedelsiant po įvykio nesiėmė elementarių priemonių didesnei žalai išvengti – laivui iš vandens iškelti, bet ir leido laivui būti Nemuno vandenyje septynis mėnesius, nesirūpino laivo remontu. Kasatorius pažymi, kad metalas ar medis, ilgą laiką esantis vandenyje, yra (genda) daug greičiau, be to, į Nemuną kasdien išmeta atidirbtą vandenį Kauno hidroelektrinė, tai gali lemti dar spartesnį turto gedimą vandenyje. Kasatoriaus teigimu, ieškovas, atsitikus avarijai, nesirūpino savo turto apsauga, taip beveik dvigubai padidindamas avarijos pasekmių likvidavimo kaštus. Kasatoriaus nuomone, esant šioms aplinkybėms, bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė Taisyklių nuostatas dėl draudimo išmokos apskaičiavimo bei nepagrįstai netaikė CK 6.1013 straipsnio 3 dalies, atleidžiančios draudiką nuo atsakomybės atlyginti tuos nuostolius, kurie atsirado dėl draudėjo neveikimo po įvykio atsitikimo. Dėl to, jeigu kasacinis teismas pripažintų 2004 m. gruodžio 3 d. įvykį draudžiamuoju, tai, kasatoriaus manymu, draudimo išmokos dydis turi būti mažintinas iki 279 200 Lt, t. y. ekspertizės akte Nr. 642:2006 (V) nurodytos sumos, reikalingos apdrausto laivo sugadinimams suremontuoti.

14Kasaciniu skundu ieškovas UAB „Galinta ir partneriai“ prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. liepos 2 d. nutarties dalį, kuria pakeistas Vilniaus apygardos teismo 2007 m. sausio 17 d. sprendimas ir sumažintos iš atsakovo priteistos sumos. Ieškovo kasacinis skundas grindžiamas tuo, kad Taisyklių 12.2 punkte nustatyta, jog draudimo išmoka, įvykus draudiminiam įvykiui, bus mokama proporcingai draudimo sumos ir draudinio atkuriamosios vertės santykiui, tačiau ne daugiau, negu sugadintos draudinio dalies atkuriamoji vertė prieš pat draudiminį įvykį, ne daugiau už draudimo sumą iš viso. Kasatorius pažymi, kad šiame Taisyklių punkte neužsimenama apie tai, jog draudimo išmokai įtakos gali turėti draudinio liekanų vertė, kuri turėtų būti minusuojama iš draudimo išmokos. Kasatoriaus manymu, apeliacinės instancijos teismas, sumažindamas laivui atkurti būtiną sumą 61 000 Lt, netinkamai taikė Taisyklių 12.2 punktą, nes, siekiant atkurti laivą „Medusa“ iki 2004 m. gruodžio 3 d. būklės, ieškovui kaip tik ir truks 61 000 Lt.

15Atsiliepimu į ieškovo kasacinį skundą atsakovas UAB DK „PZU Lietuva“ prašo ieškovo kasacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismo sprendimas iš draudimo išmokos sumos išskaičiuoti apdraustojo turto likutinę vertę yra visiškai suderinamas su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama teismų praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2000 m. birželio 16 d. nutarimo Nr. 27 17 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. Bukėnas ir kt. v. G. Sokolova, bylos Nr. 3K-3-1037/2001; 2002 m. sausio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. Pačėsa v. AB „Rokų keramika“, bylos Nr. 3K-3-205/2002; 2002 m. gruodžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Šumkovskaja v. I. Ralienė ir kt., bylos Nr. 3K-3-1584/2002; 2002 m. gegužės 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Žeimena“ v. I. Rinkevičienė, bylos Nr. 3K-3-730/2002; 2002 m. spalio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. Masteika v. O. Rukuižienė, bylos Nr. 3K-3-1174/2002) bei atitinka CK 1.5 straipsnyje įtvirtintų principų turinį ir CK šeštosios knygos XX skyriaus „Nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas“ normas. Atsakovas pažymi, kad ieškovas nepateikė įrodymų, jog jis dar nerealizavo paskendusio laivo likučių, taip pat jog jis ateityje neketina ir negalės šių likučių realizuoti ar kitokiu būdu turėti iš jų naudos. Anot atsakovo, jeigu žalos dydis nebūtų sumažintas turto likutine verte, ieškovui būtų sudaryta galimybė nepagrįstai praturtėti turto likutinės vertės sąskaita, tai prieštarautų CK 1.5 straipsnio, 6.249 straipsnio 1 ir 6 dalių nuostatoms.

16Teisėjų kolegija

konstatuoja:

17IV. Byloje teismų nustatytos aplinkybės

18Ieškovas per trečiąjį asmenį 2004 m. gegužės 3 d. sudarė su atsakovu turto draudimo sutartį, pagal kurią ieškovas apdraudė savo pramogų laivą „Medusa“. Sutartyje nurodyta, kad bendra draudimo suma yra 658 000 Lt (100 proc. atkuriamosios vertės), draudiminiai įvykiai, be kita ko, yra nuošliaužos, poplūdis. 2004 m. gruodžio 3 d. laivo, stovėjusio Nemuno upėje, apatinę dalį užliejo vanduo, laivas paskendo iki denio. Valstybinės vidaus vandenų laivybos inspekcijos viršininko sudaryta komisija nustatė, kad laivo avarija įvyko esant „nenugalimoms ir nenumatytoms aplinkybėms“, kurios įvyko esant staigiems ir dideliems vandens lygio pokyčiams Nemuno upėje ir laivo dešinio borto pusėje, midelinio španhauto rajone, laivui sėdus ant upės dugno, po laivo korpusu atsiradus tiksliai nenustatyto dydžio akmens rieduliui, dėl to atsirado laivo korpuso apkalos, skersinių ir išilginių laivo dugno ryšių vietinis pažeidimas (įlinkimas 320 mm, 1600X1200 mm plote su apkalos trūkiais). Teismai nustatė, kad laivas buvo sugadintas avarijos, kilusios dėl staigių ir didelių vandens lygio pokyčių Nemuno upėje ir laivo dešinio borto pusėje, laivui sėdus ant dugno, po laivo korpusu atsiradus akmeniui, metu, dėl to atsirado laivo korpuso apkalos, skersinių ir išilginių laivo dugno ryšių pažeidimas; įvykis gali būti siejamas su poplūdžiui ir nuošliaužai būdingų elementų sąveikos visuma. Laivo vertė 2005 m. liepos 18 d. yra 61 000 Lt. Atkuriamųjų išlaidų suma, reikalinga laivui atstatyti ir grąžinti į iki 2004 m. gruodžio 3 d. buvusią padėtį (įvertinus laivo nusidėvėjimą), yra 586 000 Lt.

19V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

20Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu; kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių. Tai reiškia, kad kasacinis teismas sprendžia tik teisės, o ne fakto klausimus. Teisėjų kolegija bylą kasacine tvarka nagrinėja neperžengdama jos ribų.

21Dėl atsakovo kasacinio skundo argumentų

22Sutarčių aiškinimo taisyklės reglamentuotos CK 6.193-6.195 straipsniuose bei suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo precedentuose konkrečiose bylose. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas draudimo sutartis, yra konstatavęs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje VšĮ „Įstros aerodromas v. UAB „BTA draudimas“, bylos Nr. 3K-3-600/2006), kad draudimo sutartis paprastai yra sudaroma prisijungimo būdu, t. y. pagal vienos šalies (draudiko) parengtas standartines sąlygas (tam tikros draudimo rūšies taisykles). CK 6.992 straipsnyje, reglamentuojančiame draudimo sutarties sudarymą pagal standartines sąlygas, nustatyta, kad jeigu draudimo sutartis sudaroma pagal draudimo rūšies taisykles, parengtas įstatymų nustatyta tvarka, tai draudimo sutarčiai atitinkamai taikomi CK 6.185–6.187 straipsniai. Taigi, vertinant konkrečią draudimo sutartį, kurią sudaro tiek standartinės sąlygos, parengtos draudiko (draudimo rūšies taisyklės), tiek individualios sąlygos (draudimo liudijimas (polisas), privalu vadovautis CK 6.992, 6.185–6.187 straipsniais, taip pat CK 6.193 straipsnyje įtvirtintomis sutarčių aiškinimo taisyklėmis. Sudarant sutartį prisijungimo būdu, taip pat ją aiškinant, būtina atsižvelgti ir į tai, kad standartines sutarties sąlygas parengusi šalis privalo ne tik tinkamai atskleisti šias sąlygas kitai sutarties šaliai, tačiau taip pat yra atsakinga už tai, kad jos parengtos standartinės sutarties sąlygos būtų aiškios ir nedviprasmiškos. Jeigu standartines sąlygas parengusi šalis to tinkamai nepadaro, kilus sutarties šalių ginčui, ši šalis negali remtis tokiomis standartinėmis sąlygomis, dėl kurių aiškumo ir atskleidimo kitai sutarties šaliai kyla abejonių. Pareiga įrodyti, kad standartinės sąlygos yra aiškios ir neturėjo būti klaidingai suprastos kitos sutarties šalies, taip pat kaip ir tai, kad jos kitai šaliai buvo tinkamai atskleistos, tenka standartines sąlygas parengusiai šaliai. Pagal CK 6.185 straipsnio 1 dalį standartinėmis laikomos sąlygos, kurias bendram nevienkartiniam naudojimui iš anksto parengia viena šalis, nederindama jų su kita šalimi ir kurios be derybų su kita šalimi taikomos sudaromose sutartyse. CK 6.193 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai. Visais atvejais sutarties sąlygos yra aiškinamos sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai. Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje atkreipia dėmesį į tai, kad pagal Draudimo įstatymo 82 straipsnio 6 dalį draudikas privalo įrodyti aplinkybes, atleidžiančias jį nuo draudimo išmokos išmokėjimo ar suteikiančias teisę sumažinti draudimo išmoką.

23Nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija sutinka su atsakovo kasacinio skundo argumentu, kad ieškovui, kaip juridiniam asmeniui, keliami aukštesni rūpestingumo ir apdairumo reikalavimai, tačiau teisėjų kolegija negali sutikti su kasacinio skundo argumentais, kuriais teigiama, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog draudimo sutarties sąlygos turi būti aiškinamos ieškovo naudai. Šie atsakovo kasacinio skundo argumentai pagrįsti netinkamu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos interpretavimu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2002 m. gruodžio 11 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje UAB „Bivakas“ v. DB UAB „Industrijos garantas“, bylos Nr. 3K-3-1540/2002, bei 2003 m. gruodžio 3 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje S. Šlimas v. UAB „ERGO Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-1161/2003, kuriomis remiasi kasatorius, nepateikta išaiškinimo, kad jeigu draudėjas yra verslininkas, tai nėra pagrindo konstatuoti, jog draudimo sutarties sąlygos turi būti aiškinamos draudėjo naudai. Jau buvo minėta, kad CK 6.193 straipsnio 4 dalyje yra įtvirtinta nuostata, kad visais atvejais sutarties sąlygos turi būti aiškinamos sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai.

24Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliacinės instancijos teismas, analizuodamas Taisyklėse įtvirtinto draudiminio įvykio „poplūdis“ sąvoką, pagrįstai sprendė, jog ši sąvoka netinkamai atskleista, ir tokią išvadą reikiamai motyvavo. Kasatoriaus argumentas, kad su tokia apeliacinės instancijos teismo išvada negalima sutikti, nes Taisyklių 2.2 punkte nustatyta, jog visų gamtinių jėgų hidrometeorologiniai kriterijai yra nustatomi Vyriausybės nustatyta tvarka, atmestinas kaip nepagrįstas. Taisyklių 2.2 punktas nukreipia į Vyriausybės priimtą teisės aktą, kuriame esant nustatytiems poplūdžio hidrometeorologiniams kriterijams nebūtų pagrindo teigti, jog „poplūdžio“ sąvoka nagrinėjamos bylos kontekste nėra tinkamai atskleista. Tačiau atsakovas nei bylos nagrinėjimo pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose, nei kasaciniame skunde nenurodė Vyriausybės priimto teisės akto, į kurį nukreipia Taisyklių 2.2 punktas. Minėta, kad pareiga įrodyti, jog standartinės sutarties sąlygos yra aiškios, tenka standartines sąlygas parengusiai šaliai, šios bylos atveju – atsakovui. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovas nagrinėjamoje byloje neįvykdė šios jam tenkančios įrodinėjimo pareigos. Kasacinio skundo argumentai neteikia pagrindo pripažinti, kad bylą nagrinėję teismai nepagrįstai taikė CK 6.193 straipsnio 4 dalies nuostatą dėl sutarties sąlygų, kuriomis abejojama, aiškinimo sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai.

25Kasacinio skundo argumentai neduoda pagrindo pripažinti, kad apeliacinės instancijos teismas sąvoką „poplūdis“ aiškino pažeisdamas CK 6.193 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatas, neatsižvelgęs į visų sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes. Teigdamas, kad minėta sąvoka aiškintina ne bendrine, o specialiąja prasme, atsakovas kasaciniame skunde remiasi Taisyklių 2.2 punktu, kuris, minėta, neatskleidžia sąvokos „poplūdis“ reikšmės. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, jog šalių sudarytoje sutartyje draudiminio įvykio „poplūdis“ sąvoka nėra tinkamai atskleista, pagal bylos duomenis bei CK 6.193 straipsnį šią sąvoką tinkamai aiškino bendrine prasme ir, taip elgdamasis, nepažeidė materialinės teisės normų.

26Bylą nagrinėję teismai, nustatė, kad laivo avarija įvyko dėl staigių ir didelių vandens lygio pokyčių Nemuno upėje ir laivo dešinio borto pusėje, laivui sėdus ant upės dugno, po laivo korpusu atsiradus akmeniui; įvykis gali būti siejamas su poplūdžiui ir nuošliaužai būdingų elementų visuma. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokios teismų išvados padarytos tinkamai įvertinus byloje surinktus visus įrodymus ir nepažeidžiant CPK 185 straipsnyje nustatytų bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuluotų įrodymų vertinimo taisyklių. Faktiniai bylos duomenys, neįgalina pripažinti, kad laivo avarija įvyko tik dėl staigaus, nenumatyto vandens lygio Nemune kritimo, laivui „sėdus“ ant upės dugno, kaip teigiama atsakovo kasaciniame skunde. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovas nagrinėjamoje byloje neįrodė aplinkybių, atleidžiančių jį nuo draudimo išmokos išmokėjimo, t. y. neįrodė, kad akmuo po laivu atsirado ne dėl nuošliaužos ir poplūdžio sąveikos ir kad laivo avarija negali būti siejama su poplūdžiui bei nuošliaužai būdingų elementų sąveikos visuma (Draudimo įstatymo 82 straipsnio 6 dalis, CPK 177,185 straipsniai).

27Teisėjų kolegijos vertinimu, Taisyklių 2.1.4 punktas nėra suformuluotas taikant griežtos disjunkcijos (lot. disjunctio – atskyrimas; log. veiksmas, reiškiamas jungtimi „ar(ba)“) principą, todėl bylą nagrinėję teismai pagrįstai analizavo tame Taisyklių punkte nurodytų gamtinių reiškinių sąveiką. Kasacinio skundo argumentai neteikia pagrindo pripažinti, kad bylą nagrinėję teismai, pripažindami įvykį draudiminiu, pažeidė CK 6.987 straipsnį bei Taisyklių 2.1.4, 4.1 punktus.

28Kasaciniame skunde teigdamas, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė Taisyklių nuostatas dėl draudimo išmokos apskaičiavimo bei nepagrįstai netaikė CK 6.1013 straipsnio 3 dalies, atsakovas remiasi aplinkybe, kad ieškovas, atsitikus avarijai, nesirūpino savo turtu, taip žymiai padidindamas avarijos pasekmių likvidavimo kaštus. Ši aplinkybė nebuvo nagrinėta pirmosios ar apeliacinės instancijų teismuose, todėl ja remtis kasaciniame skunde negalima (CPK 347 straipsnio 2 dalis), o aptariamas kasacinio skundo argumentas atmestinas.

29Dėl ieškovo kasacinio skundo argumentų

30Byloje nustatyta, kad pagal šalių Sutartį bendra draudimo suma yra 658 000 Lt (100 proc. atkuriamosios vertės), taigi laivas apdraustas atkuriamąja verte. Sutarties 12.2 punkte nustatyta, kad draudimo išmoka mokama proporcingai draudimo sumos ir draudinio atkuriamosios vertės santykiui, tačiau ne daugiau negu sugadintos draudinio dalies atkuriamoji vertė prieš pat draudiminį įvykį bei ne daugiau už draudinio sumą iš viso. Byloje taip pat nustatyta, kad laivo vertė 2005 m. liepos 18 d., t. y. po įvykusio draudiminio įvykio, kaip „laužo“ lygi 61 000 Lt, o atkuriamųjų išlaidų suma, reikalinga atstatyti laivą į iki 2004 m. gruodžio 3 d. buvusią padėtį (įvertinus laivo nusidėvėjimą), yra 586 000 Lt.

31Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad iš laivo atkuriamosios vertės (586 000 Lt) turi būti išskaičiuota likusi laivo vertė, kuri nustatyta kaip „laužo“ vertė (61 000 Lt). Teisėjų kolegija su šia apeliacinės instancijos teismo išvada sutinka ir atmeta kaip nepagrįstus ieškovo kasacinio skundo argumentus apie netinkamą Taisyklių 12.2 punkto taikymą. Minėtą Taisyklių punktą aiškinant taip, kad neturi būti atsižvelgta į likutinę pakankamai didelę laivo vertę, būtų ignoruojamas kompensacijos principas, kuris yra išreikštas ir aptariamame Taisyklių punkte, taip pat toks aiškinimas neatitiktų CK 1.5 straipsnyje įtvirtintų principų. Tuo tarpu kasacinio skundo teiginys, kad siekiant atkurti laivą ieškovui truks 61 000 Lt sumos, nėra patvirtintas teisiniais argumentais.

32Teisėjų kolegija, patikrinusi apskųstus procesinius sprendimus teisės taikymo aspektu konstatuoja, kad juos naikinti kasacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 3 dalis).

33Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsniu,

Nutarė

35Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. liepos 2 d. nutartį palikti nepakeistą.

36Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas UAB „Galinta ir partneriai“ prašė: 1) pripažinti 2004 m.... 5. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė... 6. Vilniaus apygardos teismas 2007 m. sausio 17 d. sprendimu ieškinį tenkino iš... 7. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 8. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai... 9. Kasaciniu skundu atsakovas UAB DK „PZU Lietuva“ prašo panaikinti Lietuvos... 10. 1. Kasatorius teigia, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino... 11. 2. Bylą nagrinėję teismai vadovavosi 2005 m. rugsėjo 2 d. laivo avarijos... 12. 3. Kasatoriaus nuomone, bylą nagrinėję teismai nepagrįstai išplėtė... 13. 4. Kasatorius nesutinka su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad... 14. Kasaciniu skundu ieškovas UAB „Galinta ir partneriai“ prašo panaikinti... 15. Atsiliepimu į ieškovo kasacinį skundą atsakovas UAB DK „PZU Lietuva“... 16. Teisėjų kolegija... 17. IV. Byloje teismų nustatytos aplinkybės... 18. Ieškovas per trečiąjį asmenį 2004 m. gegužės 3 d. sudarė su atsakovu... 19. V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 20. Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio... 21. Dėl atsakovo kasacinio skundo argumentų... 22. Sutarčių aiškinimo taisyklės reglamentuotos CK 6.193-6.195 straipsniuose... 23. Nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija sutinka su atsakovo kasacinio skundo... 24. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliacinės instancijos teismas, analizuodamas... 25. Kasacinio skundo argumentai neduoda pagrindo pripažinti, kad apeliacinės... 26. Bylą nagrinėję teismai, nustatė, kad laivo avarija įvyko dėl staigių ir... 27. Teisėjų kolegijos vertinimu, Taisyklių 2.1.4 punktas nėra suformuluotas... 28. Kasaciniame skunde teigdamas, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino... 29. Dėl ieškovo kasacinio skundo argumentų... 30. Byloje nustatyta, kad pagal šalių Sutartį bendra draudimo suma yra 658 000... 31. Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad iš laivo... 32. Teisėjų kolegija, patikrinusi apskųstus procesinius sprendimus teisės... 33. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 35. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007... 36. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...