Byla 2S-325-212/2011

1Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės pranešėjos Zinos Mickevičiūtės, kolegijos teisėjų: Ramunės Čeknienės, Birutės Valiulienės

2viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal skolininkės UFMAB „Diskontas“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 7 d. nutarties civilinėje byloje pagal AB „Panevėžio energija“ pareiškimą skolininkei UFMAB „Diskontas“ dėl skolos priteisimo

Nustatė

4Kreditorė kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl 6 952,34 Lt skolos už šilumos energiją, 1 021,74 Lt delspinigių, 6 proc. dydžio metinių palūkanų, bylinėjimosi išlaidų ir prašė taikyti skolininkei laikinąsias apsaugos priemones.

5Panevėžio miesto apylinkės teismas 2011 m. kovo 7 d. nutartimi kreditoriaus AB „Panevėžio energija“ prašymą patenkino, taikė laikinąsias apsaugos priemones ir areštavo, uždraudžiant disponuoti, 7 974,08 Lt sumai skolininkei UFMAB „Diskontas“ priklausančius kilnojamuosius, nekilnojamuosius daiktus, esančius pas skolininką ir/ar trečiuosius asmenis, o tokio turto neturint arba turint nepakankamai - ir pinigines lėšas, esančias pas skolininką, kredito įstaigose ar pas trečiuosius asmenis, išskyrus piniginių lėšų mokėjimą į valstybės, savivaldybės, VSDFV biudžetus privalomiems mokėjimams apmokėti, išmokoms, susijusioms su darbo teisiniais santykiais, išmokėti bei atsiskaityti su kreditoriumi AB „Panevėžio energija“ civilinėje byloje Nr. L2-2348-223/2011. Materialiu turtu leido naudotis nesumažinant areštuoto turto vertės. Nurodė, kad skolininkė su kreditoriumi laiku neatsiskaitė, skolos suma yra pakankamai didelė, kreditorius mano, kad skolininkas stengiasi išvengti prievolės įvykdymo. Esant nurodytoms aplinkybėms yra pagrindas manyti, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, skolininkas gali imtis priemonių perleisti turimą turtą, sumažinti jo apimtį ar kokiu nors būdu apsunkinti išieškojimą iš jo, dėl ko pasunkėtų arba pasidarytų nebeįmanomas teismo įsakymo įvykdymas.

6Skolininkė atskiruoju skundu prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011-03-077 nutartį. Nurodo, kad aplinkybė, jog skolininkas su kreditoriumi laiku neatsiskaitė, negali būti pagrindas daryti prielaidą, jog skolininkas stengiasi išvengti prievolės įvykdymo. Mano, kad kreditoriaus reikalavimai yra nepagrįsti, todėl jam nesumokėjo reikalaujamų sumų. Nėra pagrindo manyti, kad skolininkė gali imtis priemonių perleisti turtą, nes skolininkės sąžiningumą rodo kita civilinė byla Nr. 2-82-223/2011, kurioje kreditoriaus reikalavimas skolininkei buvo žymiai didesnis ir skolininkė nesiėmė jokių veiksmų perleisti savo turtą ar kitaip apsunkinti sprendimo vykdymą. Remiantis teismų praktika, mano, kad reikalaujama suma nėra pakankamai didelė, kad padidintų teismo įsakymo neįvykdymo grėsmę. Skolininkės turtas balansine verte 2009-12-31 sudarė 1 625 617 Lt, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė tik 10 524 Lt. Atsižvelgiant į tai, kad skolininkės finansinė padėtis yra gera, nėra jokio pagrindo daryti prielaidų, kad teismo įsakymo vykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas. Kreditorius nepateikė jokių įrodymų savo argumentams pagrįsti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, todėl teismas priėmė neteisėtą nutartį.

7Atsiliepimu į atskirąjį skundą skolininkė prašo teismo 2011-03-07 nutartį palikti nepakeistą ir priteisti iš skolininkės bylinėjimosi išlaidas. Mano, kad atskirasis skundas yra nepagrįstas, nes teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Skolininkė tyčia nemoka skolų už suvartotą šilumos energiją nepagrįstai ginčydama kreditoriaus reikalavimus. Nurodo, kad vykdant teismo nutartį buvo areštuotas skolininkės žemės sklypas Mastrako g. 11, Panevėžyje, todėl areštas jokių neigiamų pasekmių skolininkės veiklai negali turėti.

8Atskirasis skundas atmestinas, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011-03-07 nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 p.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).

9Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kaip įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Teismo taikomos laikinosios apsaugos priemonės turi užtikrinti asmens, prašančio taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ir asmens, kuriam laikinosios apsaugos priemonės taikomos, teisių ir įstatymo saugomų interesų pusiausvyrą.

10Nagrinėjamoje byloje dėl skolos priteisimo pagal AB „Panevėžio energija“ pareiškimą skolininkei UFMAB „Diskontas“, teismas kreditoriaus prašymą tenkino ir areštavo skolininkei nuosavybės teisėmis priklausančius kilnojamuosius daiktus, esančius pas skolininką arba trečiuosius asmenis, ir nekilnojamuosius daiktus, neviršijant 7 974,08 Lt, t. y. ginčo sumos (b. l. 1, 17). Skolininkė mano, kad teismas areštą taikė nepagrįstai, nes neatsiskaitymas su kreditoriumi nesudaro pagrindo teigti, jog skolininkė stengiasi išvengti prievolės vykdymo; reikalaujama suma nėra didelė ir kreditorė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad ji gali imtis aktyvių veiksmų, siekdama išvengti teismo įsakymo vykdymo.

11Atskirojo skundo argumentai atmestini. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismo 2011-03-07 nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės yra proporcingos siekiamiems tikslams ir užtikrina kreditoriaus, prašančio taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ir skolininkės, kuriai pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtų interesų pusiausvyrą. Apeliantė teigia, kad jos turtinė padėtis labai gera, kad prašoma išieškoti suma yra labai maža, kreditorius nepateikė jokių įrodymų savo argumentams pagrįsti. Tačiau ta aplinkybė, kad skolininkė nuo 2010-02-01 iki 2010-10-01 neatsiskaito su kreditoriumi, patvirtina kreditorės prašymo pagrįstumą. Pažymėtina, kad teismų praktikoje yra suformuotos taisyklės, kad vien tik aplinkybė, jog įmonės turtinė būklė šiuo metu yra gera, nėra pagrindas atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kadangi bylos nagrinėjimo metu skolininko turtinė būklė gali pasikeisti ir tenkinus reikalavimus sprendimo įvykdymas nebūtų užtikrintas (Lietuvos apeliacinio teismo 2008-04-10 nutartis civ. byloje Nr. 2-250/2008; 2008-07-31 nutartis, priimtą civ. byloje Nr. 2-555/2008).

12Apeliantė turi teisę pasinaudoti CPK 146, 150 straipsnių nuostatomis ir prašyti vieną laikinąją apsaugos priemonę pakeisti kita, arba visai ją panaikinti, įmokant ginčo pinigų sumą į teismo specialiąją sąskaitą. Kaip žinia, teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, nesprendžia ieškovės reikalavimo pagrįstumo, nevertina įrodymų. Tik priimdamas sprendimą, teismas juos įvertina ir konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, koks įstatymas turi būti taikomas nagrinėjant šalių ginčą ir ar reikalavimas tenkintinas, ar atmestinas (CPK 265 str.).

13Teisėjų kolegija konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai nepagrįsti, pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesines teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurios naikinti atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo.

14Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu

Nutarė

15Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 7 d nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai