Byla 2-250/2008

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Audronės Jarackaitės, Kazio Kailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Danutės Milašienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Adema“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2008 m. vasario 20 d. nutarties, kuria nutarta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, civilinėje byloje Nr. 2-1497-54/2008 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Keljeras“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Adema“ dėl priverstinio skolinio įsipareigojimo įvykdymo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3Ieškovas UAB „Keljeras“ 2008 m. vasario 13 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui UAB „Adema“, prašydamas priteisti iš atsakovo 189 510,03 Lt skolos, 17 599,85 Lt delspinigių, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ieškovas ieškinyje taip pat prašė nepranešus atsakovui taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovo pinigines lėšas ir kilnojamąjį bei nekilnojamąjį turtą, esančius pas atsakovą ar trečiuosius asmenis. Ieškovas nurodė, kad skola pradelsta daugiau kaip keturis mėnesius, skolininko įsipareigojimai yra pakankamai dideli, todėl egzistuoja reali grėsmė, kad teismo sprendimas nebus įvykdytas ar jo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.

4Vilniaus apygardos teismas 2008 m. vasario 20 d. nutartimi nutarė ieškovo UAB „Keljeras“ reikalavimų užtikrinimui 207 109,88 Lt sumai areštuoti atsakovui UAB „Adema“ priklausantį nekilnojamąjį ir/ar kilnojamąjį turtą, uždraudžiant jį perleisti, įkeisti ar kitaip suvaržyti bei mažinti turto vertę; tik nesant (trūkstant) tokio turto, areštuoti atsakovo pinigines lėšas, esančias banko sąskaitose ar pas trečiuosius asmenis; nutarties vykdymą pavesti ieškovo pasirinktam antstoliui. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju teismas sutinka su ieškovo UAB „Keljeras“ nurodytomis aplinkybėmis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo, be to, ieškinio suma – 207 109,88 – yra pakankamai didelė ir tai gali padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Teismas pažymėjo, kad tenkinus ieškinį ši suma būtų priteista iš atsakovo, tačiau atsakovui UAB „Adema“ perleidus turtą ar jo atžvilgiu sudarius apsunkinimo sandorius, šią sumą būtų sudėtinga arba negalima išieškoti. Dėl nurodytų aplinkybių teismas konstatavo, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių priimto ieškovui palankaus teismo sprendimo atveju jo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Teismas pažymėjo, kad, vadovaujantis teismų praktika, atsižvelgiant į šalių interesų pusiausvyrą bei į atsakovo teisėtus interesus, pirmiausia turėtų būti areštuojamas nekilnojamasis ar kilnojamasis turtas, o tik jo nesant – piniginės lėšos. Teismas nurodė, kad prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo spręstinas nepranešus atsakovui, nes yra reali grėsmė, jog toks pranešimas sutrukdys laikinųjų apsaugos priemonių taikymą arba padarys jų taikymą nebeįmanomą.

5Atskiruoju skundu atsakovas UAB „Adema“ prašo apeliacinės instancijos teismą panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2008 m. vasario 20 d. nutartį. Apelianto teigimu, nagrinėjamu atveju nėra įstatyme numatytų pagrindų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, be to, turto areštas UAB „Adema“ atžvilgiu yra nesuderinamas su ekonomiškumo bei proporcingumo principais. Apeliantas pažymėjo, kad jis verčiasi išimtinai nekilnojamojo turto pirkimu-pardavimu, jam nuosavybės teise priklausantys nekilnojamojo turto objektai yra verslo priemonė – nuolat vyksta šių objektų civilinė apyvarta, todėl, areštavus UAB „Adema“ priklausantį nekilnojamąjį turtą, UAB „Adema“ turės sustabdyti veiklą, kol byloje bus priimtas sprendimas bei tikėtina, kad UAB „Adema“ patirs nuostolių. Apeliantas taip pat pažymėjo, kad jo turtinė būklė yra gera, todėl nėra jokios grėsmės bei tikimybės, jog patenkinus ieškinį teismo sprendimas pasunkės ar taps sunkiai įvykdomas.

6Atsiliepimas į atskirąjį skundą įstatymo nustatyta tvarka apeliacinės instancijos teismui nepateiktas.

7Atskirasis skundas atmestinas, Vilniaus apygardos teismo 2008 m. vasario 20 d. nutartis paliktina nepakeista.

8Remiantis CPK 144 straipsnio pirmąja dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymą ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą. CPK 145 straipsnio antrojoje dalyje nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu. Ekonomiškumo principas reiškia, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones tais atvejais arba taikyti tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek tai būtina ir pakanka užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymui. Ekonomiškumo, kaip ir teisingumo bei kiti civilinio proceso teisės principai, reikalauja išlaikyti proceso šalių teisėtų interesų pusiausvyrą, todėl laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos arba parenkamos taip, kad nesuteiktų nei vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nesuvaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina teisėtam tikslui pasiekti. Pažymėtina, kad bet kuris teismo atliekamas procesinis veiksmas yra neatsiejamas nuo tikslo užtikrinti ginčo šalių ir kitų suinteresuotų asmenų teisėtų interesų pusiausvyrą, nes to reikalauja minėti universalieji civilinio proceso teisės principai. Tai suponuoja būtinumą vertinti, ar konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas bus proporcingos jų taikymu siekiamiems tikslams.

9Bylos duomenys patvirtina, kad ieškiniu yra prašoma priteisti iš atsakovo 189 510,03 Lt skolos, 17 599,85 Lt delspinigių, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Teismų praktika rodo, jog didelė ieškinio suma savaime preziumuoja būtinumą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kadangi tai gali padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Nagrinėjamu atveju ieškinio suma – 207 109,88 Lt, pripažintina didele, be to, atsakovas UAB „Adema“, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, turimą turtą gali perleisti kitiems asmenims, todėl, teisėjų kolegijos nuomone, yra pagrįsta tikimybė, jog teismo sprendimo įvykdymas, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Dėl to teisėjų kolegija nepripažįsta pagrįstu atskirojo skundo argumento, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones.

10Teisėjų kolegija taip pat nepripažįsta pagrįstu atskirojo skundo argumento, jog atsakovo UAB „Adema“ turtinė būklė yra gera, todėl nėra jokios grėsmės bei tikimybės, jog patenkinus ieškinį teismo sprendimas pasunkės ar taps sunkiai įvykdomas. Teisėjų kolegija pažymi, kad vien tik aplinkybė, jog įmonės turtinė būklė šiuo metu yra gera, nėra pagrindas atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kadangi bylos nagrinėjimo metu atsakovo turtinė būklė gali pasikeisti ir tenkinus ieškinį teismo sprendimo įvykdymas nebūtų užtikrintas. Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovo UAB „Adema“ į bylą pateikta 2006 m. pelno (nuostolių) ataskaita bei 2006 m. balansas, atsižvelgiant į ataskaitinį laikotarpį, nepatvirtina įmonės šiuo metu esančios geros įmonės turtinės būklės.

11Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad atskirojo skundo argumentas, jog dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių sutriks atsakovo UAB „Adema“ veikla ir atsakovas patirs nuostolių, nėra pagrindas panaikinti laikinąsias apsaugos priemones. Teismas nutartimi gali paskirtą laikinąją apsaugos priemonę pakeisti ar panaikinti, jeigu atsakovas įmoka reikalaujamą sumą į teismo specialiąją sąskaitą arba kai už atsakovą laiduojama ar atsakovas įkeičia turimą turtą (CPK 146 str. 3 d.). Be to, atsakovas turi teisę, remiantis CPK 147 straipsniu, prašyti teismą taikyti nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą.

12Dėl nurodytų argumentų, teisėjų kolegijos nuomone, laikinosios apsaugos priemonės yra proporcingos laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiamiems tikslams ir nesuteikia nei vienai iš šalių perdėto pranašumo bei nesuvaržo vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina teisėtam tikslui pasiekti.

13Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai nėra pagrindas panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo nutartį, ir sprendžia, kad atskirasis skundas atmestinas, Vilniaus apygardos teismo 2008 m. vasario 20 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).

14Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

15Vilniaus apygardos teismo 2008 m. vasario 20 d. nutartį palikti nepakeistą.