Byla 2-555/2008

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Konstantino Gurino ir Marytės Mitkuvienės (pirmininkė ir pranešėja) teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Pakruojo rajono Žvirblonių žemės ūkio bendrovės atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutarties, kuria patenkintas ieškovų prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, civilinėje byloje Nr. 2-470-357/2008 pagal ieškovų S. L. , J. L. , A. A. L. ieškinį atsakovui Pakruojo rajono Žvirblonių žemės ūkio bendrovei, trečiajam asmeniui R. P. dėl skolos ir netesybų priteisimo.

2Teisėjų kolegija,

Nustatė

3Ieškovai S. L. , J. L. , A. A. L. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui Pakruojo rajono Žvirblonių žemės ūkio bendrovei, kuriuo prašė priteisti 3107985,02 Lt skolos. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovai teismo prašė taikyti laikinąsias pasaugos priemones – areštuoti atsakovo turtą ir lėšas, esančias bankų ir kredito įstaigų sąskaitose. Ieškovai nurodė, kad ieškinio suma didelė, ieškovai kelis kartus ragino atsakovą geruoju įvykdyti prievolę, bet atsakovas nesiėmė jokių veiksmų, todėl tikėtina, kad atsakovas vengs įvykdyti prievolę.

4Šiaulių apygardos teismas 2008 m. gegužės 26 d. nutartimi prašymą patenkino - areštavo 3107985,02 Lt sumai atsakovui priklausančius nekilnojamuosius ir kilnojamuosius daiktus, uždraudžiant šiais daiktais disponuoti, o nesant pakankamai kilnojamųjų ir nekilnojamųjų daiktų - trūkstamai sumai atsakovo pinigines lėšas, uždraudžiant lėšomis disponuoti, tačiau leidžiant atsiskaityti su ieškovais, išmokėti darbuotojams darbo užmokestį, mokėti socialinio draudimo įmokas bei privalomas įmokas mokesčių administratoriui. Teismas nurodė, kad pareikšto turtinio reikalavimo suma yra didelė, o didelė ieškinio suma yra vienas iš pagrindų taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kadangi tai gali padidinti būsimo procesinio sprendimo neįvykdymo riziką. Teismas taip pat nurodė, kad siekiant užtikrinti ne tik ieškovų, bet ir atsakovo teisių bei turtinių interesų apsaugą, pirmiausia areštuotini 3107985,02 Lt sumai atsakovui priklausantys kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai. Ir tik tuo atveju, jeigu nėra pakankamai kilnojamųjų ir nekilnojamųjų daiktų, areštuotinos trūkstamai sumai atsakovo piniginės lėšos.

5Atskiruoju skundu atsakovas prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovų prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmesti. Apeliantas nurodo, kad:

61. Skundžiama nutartis buvo priimta nepranešus atsakovui, todėl atsakovas negalėjo pateikti įrodymų nagrinėjamu klausimu. Be to, teismas visiškai nemotyvavo, kodėl taiko laikinąsias apsaugos priemones nepranešęs atsakovui.

72. Atsakovo turimas turtas dešimt kartų viršija susidariusį įsiskolinimą, ieškovo didžiąją dalį turto sudaro nekilnojamasis turtas, todėl netikslinga taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes nėra teismo sprendimo neįvykdymo rizikos.

8Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovai prašo Šiaulių apygardos teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartį palikti nepakeistą, o atsakovo atskirąjį skundą atmesti. Jie nurodo, kad:

91. Nepranešimas apie laikinųjų apsaugos priemonių taikymą nedaro teismo nutarties nepagrįsta, neteisėta ir dėl to nėra neteisingai išsprendžiamas klausimas.

102. Ieškinio suma yra didelė, atsakovo įkeista ir areštuota turto ne mažiau kaip už 13000000 Lt sumai, todėl kyla reali grėsmė, jog galimas teismo sprendimas gali likti neįvykdytas arba jo įvykdymas gali pasunkėti.

11Atskirasis skundas netenkintinas.

12Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 338 str., 320 str. 1 d.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

13Civilinio proceso įstatymas numato, jog teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str.). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas gali būti pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus šių priemonių, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. CPK 144 straipsnio pagrindu teismas, nenagrinėdamas ir nespręsdamas ieškinio pagrįstumo klausimo bei atsižvelgdamas į abiejų bylos šalių interesų pusiausvyrą, sprendžia, ar yra poreikis užtikrinti ieškinį, tai yra ar ieškinio patenkinimo atveju teismo sprendimo įvykdymas galės būti realiai įvykdytas, ar jo įvykdymo užtikrinimui būtina imtis procese numatytų priemonių. Teismų praktikoje aplinkybė, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, preziumuojama tuomet, kai kilęs turtinis ginčas dėl didelės sumos. Nagrinėjamu atveju, nors atsakovas teigia, kad yra moki, sėkmingai veikianti bendrovė, tikėtina, jog didelė ieškinio suma (3107985,02 Lt) gali padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką, todėl pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į teismų formuojamą praktiką, turėjo pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Vien tik aplinkybė, jog atsakovo finansinė padėtis gera, savaime negarantuoja, kad bylos nagrinėjimo metu jo finansinė padėtis nepablogės tiek, kad galimai ieškovams palankaus sprendimo įvykdymas pasunkės arba pasidarys nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-250/2008). Priešingu atveju būtų pažeista šalių teisėtų interesų pusiausvyra, neužtikrinamos ieškovų teisės. Tokiu būdu būtų paneigta laikinųjų apsaugos priemonių instituto esmė, galimai ieškovams palankus teismo sprendimas gali būti realiai neįvykdomas atsakovui bylos nagrinėjimo metu dėl vienokių ar kitokių priežasčių netekus turto, vadinasi, ir byloje įvykdytas teisingumas būtų tik deklaratyvus (Konstitucijos 109 str. 1 d., CPK 6 str.). Tokia situacija neatitiktų teisinėje valstybėje įtvirtintų teisingumo, lygiateisiškumo, proporcingumo, realaus pažeistų teisių gynimo ir kitų teisės principų.

14CPK 148 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos nepranešus atsakovui išimtiniais atvejais, kai yra reali grėsmė, jog toks pranešimas sutrukdys laikinųjų apsaugos priemonių taikymą arba padarys jų taikymą nebeįmanomą. Teisė spręsti, ar yra reali grėsmė, jog pranešimas apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą sutrukdys laikinųjų apsaugos priemonių taikymą arba padarys jų taikymą nebeįmanomą, priklauso teismui. Todėl pirmosios instancijos teismas galėjo nagrinėti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nepranešęs atsakovui. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą manyti, kad pranešimas atsakovui apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą apsunkins jų taikymą arba padarys jį nebeįmanomą, ir išspręsti šį klausimą nepranešęs atsakovui, kadangi, kaip jau buvo minėta, ieškinio suma yra pakankamai didelė. Nors teismas ir nenurodė argumentų, kodėl, pranešus atsakovui apie laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, jų pritaikymas gali pasunkėti, tačiau vien šis proceso pažeidimas nesudaro pagrindo panaikinti teismo nutartį (CPK 338 str., 329 str. 1 d.).

15Atsakovui išaiškintina, jog pagal CPK 146 straipsnio pirmąją dalį teismas gali dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu pakeisti vieną laikinąją apsaugos priemonę kita. Teismas taip pat gali netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių arba pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones panaikinti, jeigu atsakovas įmoka reikalaujamą sumą į teismo specialiąją sąskaitą arba už atsakovą yra laiduojama (CPK 146 str. 2 d.). Be to, atsakovas nurodė, kad turi labai daug nekilnojamojo turto, todėl jis gali nurodyti, kokį konkretų turtą areštuoti, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės apskritai nesukeltų arba sukeltų kuo mažesnius nuostolius. Taigi atsakovas turi keletą procesinių galimybių išvengti arba maksimaliai sumažinti nuostolius, galinčius kilti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

16Esant minėtoms aplinkybėms ir nenustačius absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį ir naikinti ją atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo (CPK 329 str. 1 d., 263 str. 1 d.).

17Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio pirmu punktu,

Nutarė

18Šiaulių apygardos teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartį palikti nepakeistą.