Byla 2S-2136-485/2011
Dėl priverstinio skolos išieškojimo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algirdo Remeikos, kolegijos teisėjų Ramūno Mitkaus ir Albino Čeplinsko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo skolininkės (įkeisto turto savininkės) J. R. J. atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. liepos 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-15473-657/2011 pagal kreditoriaus UAB Medicinos banko pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3kreditorius pakartotiniu pareiškimu prašė priverstinai išieškoti iš E. D. 55 412,68 Eur skolą, 8,79188 proc. sutartines metines palūkanas už negrąžinto kredito likutį, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško kredito grąžinimo, 5 proc. įstatymines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme iki hipotekos teisėjo nutarties išieškoti skolą iš įkeisto turto įvykdymo ir 137 Lt žyminio mokesčio; priverstinai parduoti iš varžytynių įkeistą J. R. J. nuosavybės teise priklausantį turtą – butą su rūsiu, 46,08 kv.m. bendro ploto, unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ).

4Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. liepos 28 d. nutartimi kreditoriaus prašymą patenkino. Teismas nustatė, jog 2008-09-11 hipotekos lakštu, identifikavimo kodas 02120080014180, su vėlesniais pakeitimais, J. R. J., užtikrindama 45 755 Eur paskolos, suteiktos E. D. pagal 2008-09-08 kredito sutartį Nr. LOAN_80308, grąžinimą kreditoriui UAB Medicinos bankui, įkeitė jai nuosavybės teise priklausantį turtą – butą su rūsiu, plane 5, 46,08 kv.m. bendro ploto, unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ). Įkeisto turto vertė šalių susitarimu – 230 000 Lt. Skolininkė E. D. tinkamai bei laiku nevykdė prievolės kreditoriui UAB Medicinos bankui pagal 2008-09-08 kredito sutartį Nr. LOAN_80308, todėl 2011-05-20 hipotekos teisėjos nutartimi Nr. 2-11283-285/2011 areštuotas įkeistas turtas. Skolininkės E. D. įgaliota atstovė V. P. 2011-05-31 ir įkeisto turto savininkė J. R. J. 2011-05-25 buvo įspėtos, kad per vieną mėnesį negrąžinus skolos, įkeistas turtas bus parduotas iš varžytynių. Skolininkė E. D. neįvykdė prievolės pagal 2008-09-08 kredito sutartį Nr. LOAN_80308 kreditoriui UAB Medicinos bankui. Paskola nustatytu terminu negrąžinta, ginčo nėra, todėl skola priverstinai išieškotina ne ginčo tvarka, įkeistas turtas priverstinai parduotinas iš varžytynių.

5Įkeisto turto savininkė atskiruoju skundu prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. liepos 28 d. nutartį panaikinti.

6Įkeisto turto savininkė nesutinka su nutartimi dėl šių motyvų:

  1. 2008-09-05 skolininkė ir įkeisto turto savininkė sudarė sutartį, kurios 1.2. p. įkeisto turto savininkė iki 2028-09-05 įsipareigojo parduoti skolininkei nekilnojamąjį turtą, esantį ( - ). Šios sutarties 1.3. p. įkeisto turto savininkė taip pat įsipareigojo per 20 kalendorinių dienų įkeisti kreditoriui aukščiau minėtąjį turtą. Tai buvo atlikta 2008-09-11. Įkeisto turto savininkė, sudarius minėtąją sutartį, įsipareigojo iki 2028 m. rugsėjo 5 d. parduoti minėtąjį kreditoriui įkeistą nekilnojamąjį turtą. Kadangi skolininkė būtent aukščiau minėtojo turto įsigijimui, t.y. gyvenamosios patalpos įsigijimui, ir sudarė kredito sutartį, todėl hipotekos teisėja turėjo išsiaiškinti ar išieškojimo procedūrą jam priklauso atlikti, taip pat turėjo nustatyti ar ginčo šalių sudaryta kredito sutartis yra kvalifikuotina kaip kylanti iš vartojimo teisinių santykių, o tai nustačius, teismas visais atvejais privalėjo sutarties sąlygas ex officio vertinti pagal CK 6.188 str. įtvirtintus sąžiningumo kriterijus;
  2. skundžiama nutartis dėl įkeisto turto savininkei priklausančio turto priverstinio pardavimo iš varžytinių priimta anksčiau, nei įkeisto turto savininkei suėjo hipotekos lakšte nurodytas terminas (2028-09-05) skoliniams įsipareigojimams vykdyti. Taip pat priimant skundžiamą nutartį nebuvo vertinama ar kreditorius buvo nustatęs skolininkei papildomą laiką prievolėms įvykdyti bei kokią dalį bendrų skolininkės įsipareigojimų sudaro neįvykdytos prievolės. To pasekoje, priimant nutartį buvo pažeistos imperatyvios įstatymo nuostatos, reglamentuojanti pareiškimo dėl priverstinės skolos išieškojimo tenkinimą.

7Kreditorius atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti, Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. liepos 28 d. nutartį palikti nepakeistą.

8Kreditorius nesutinka su atskiruoju skundu dėl šių motyvų:

  1. 2008-09-08 kredito sutartis Nr.LOAN_80308 neturėtų būti vertinama kaip sutartis, kylanti iš vartojimo teisinių santykių, o skolininkė E. D. nelaikytina vartotoja LR vartotojų teisių apsaugos įstatymo 2 str. 14-15 d. prasme. Nepaisant to, kad kredito lėšos turėjo būti panaudotos būsto įsigijimui, tačiau faktiškai buvo panaudotos kitų asmenų įsiskolinimams padengti, t.y. ne asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti, todėl skolininkė negali būti pripažinta vartotoja ir atitinkamai jai negali būti taikomos vartojimo teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos. Skolininkė nesudarė būsto pirkimo-pardavimo sutarties, tačiau tarp apeliantės ir skolininkės buvo sudaryta 2008-09-05 sutartis, kuri pagal turinį galėtų būti vertinama kaip preliminarioji sutartis (LR CK 6.165 str.). Pagal preliminariąją sutartį apeliantė J. R. J. įsipareigojo iki 2028-09-05 parduoti butą su rūsiu, unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ), o skolininkė E. D. įsipareigojo iki minėto termino nupirkti butą. Pagal preliminariosios sutarties 3.1 punktą turtas perduodamas būsimam pirkėjui pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu. Tokiu būdu skolininkė E. D. nesiekė įsigyti būstą gyvenimui, nes ji ir po preliminariosios sutarties sudarymo gyveno ir toliau tebegyvena, ir tikėtina kad iki 2028-09-05 tebegyvens kitoje gyvenamojoje vietoje, o ne būste, kurio įsigijimą finansavo kreditorius. Apeliantė J. R. J. yra E. D. sutuoktinio E. D. močiutė, t.y. apeliantę ir skolininkę sieja artimi svainystės ryšiai. E. D. dar nuo 2000-08-11 deklaravo gyvenamąja vieta J. R. J. bute, kuriame pagal gyventojų registro informacija gyvena ir iki šiol. Pagal preliminariąją sutartį E. D. iš UAB Medicinos banko pasiskolintų lėšų sumokėjo apeliantei 80 procentų visos turto pardavimo kainos, t.y. 160 000 Lt. UAB Medicinos bankui išdavus kredito lėšas, skolininkė 160 000 Lt sumą pervedė apeliantei, kuri gautomis lėšomis pasidengė turėtą ir pradelstą 100 000 Lt įsiskolinimą pagal vekselų, ir 50 000 Lt pervedė K. Z., kuri gautomis lėšomis padengė pradelstą įsiskolinimą pagal vekselų, kurio laiduotoja buvo E. D. mama V. P.. Preliminarioje sutartyje numatyta sutarties nutraukimo tvarka ir įtvirtinta atsakomybė patvirtina faktą, kad sutartis sudaryta tarp susijusių asmenų ir netipiškomis sąlygomis, ir tikėtina nesiekiant tikrųjų sandorio teisinių pasekmių. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, kredito sutartis negali būti vertinama kaip vartojimo sutartis ir todėl ginčo santykiams neturi būti taikomos vartojimo teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos;
  2. skolininkė E. D. įsipareigojimų kreditoriui tinkamai nevykdė 2009 metais, todėl dar 2009-08-13 papildomu susitarimu Nr. 1 buvo susitarta atkelti pradelstą grąžinti kredito sumą ir pakeisti kredito grąžinimo grafiką, iki papildomo susitarimo Nr. 1 pasirašymo dienos priskaičiuotų, bet nesumokėtų palūkanų ir delspinigių mokėjimą atidėti iki 2010-07-03. Po papildomo susitarimo Nr. 1 pasirašymo dienos skolininkė ir toliau tinkamai nevykdė prisiimtų įsipareigojimų laiku grąžinti kreditą ir mokėti palūkanas, todėl dar kartą 2010-04-08 papildomu susitarimu Nr. 2 (papildomas susitarimas Nr. 1 ir Nr. 2 pateikti kartu su UAB Medicinos banko 2011-05-06 pareiškimu Nr. 07-1377) skolininkė ir UAB Medicinos bankas susitarė atkelti pradelstą grąžinti kredito sumą ir pakeisti kredito grąžinimo grafiką, atidėti priskaičiuotas ir nesumokėtas palūkanas bei delspinigius. Po šio susitarimo pasirašymo skolininkė ir toliau nevykdė įsipareigojimų UAB Medicinos bankui grąžinti kreditą ir mokėti palūkanas, todėl kreditorius 2010-06-07 raštu informavo skolininkę apie sutarties sąlygų nevykdymą - kredito dalių ir palūkanų nemokėjimą. Tačiau ir po šio rašto, skolininkė nevykdė jokių įsipareigojimų kreditoriui. Be to, po 2010-06-07 UAB Medicinos banko pranešimo nė karto nesikreipė į UAB Medicinos banką su siūlymu, kaip būtų galima išspręsti skolos grąžinimo klausimą. Jos vardu ir interesais atstovaujančiai mamai V. P. nuolat buvo žodžiu informuojama apie prievolės įvykdymo pradelsimus, tačiau kreditoriaus raginimų nebuvo paisoma, ko pasakoje ir buvo nutraukta kredito sutartis. E. D. nuolat nevykdant kredito sutarties, UAB Medicinos bankas manė, kad skolininkė ir toliau negalės vykdyti savo sutartinių įsipareigojimų mokėti palūkanas bei apskritai grąžinti kreditą. Be to, įkeisto turto draudimo sutartis buvo nutraukta. Tokiu būdu kreditorius turėjo teisę kredito sutarties 7.5.1., 7.5.2, 7.5.4, 7.5.6 nustatytais pagrindais nutraukti sutartį sutartyje nustatyta tvarka. Nagrinėjamu atveju, kredito sutartis buvo nutraukta vienašališkai iki kreipiantis dėl skolos išieškojimo nukreipimo į įkeistą turtą, laikantis sutartyje nustatytos vienašališko sutarties nutraukimo tvarkos. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliantės argumentas, kad skundžiama nutartis priimta anksčiau, nei įkeisto daikto savininkei suėjo hipotekos lakšte nurodytas terminas, yra nepagrįstas. Be to, kreditorius turėjo teisę pradėti priverstinio skolos išieškojimo per hipoteka procedūrą ir tuo pagrindu, kad įkeisto daikto draudimo sutartis buvo nutraukta prieš terminą (LR CK 4.196 str. 1 d. 5 p.). Nutraukdamas sutartį kreditorius pateikė pranešimus skolininkui ir įkeisto daikto savininkei jų gyvenamosios vietos adresais. Prie pareiškimo dėl priverstinio skolos išieškojimo kreditorius hipotekos skyriui pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad pagrindinę prievolę nustatanti sutartis pasibaigė ją vienašališkai prieš terminą nutraukiant pagal sutartyje ir įstatymuose nustatytą tvarką. Kadangi kredito sutartis buvo nutraukta iki kreipiantis dėl skolos išieškojimo nukreipimo į įkeistą turtą, todėl kreditorius teisėtai ir pagrįstai pradėjo priverstinio skolos išieškojimo procedūrą.

9Atskirasis skundas tenkintinas.

10Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 str.). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 str., nenustatyta.

11Byloje kilo ginčas dėl pradėtos išieškojimo iš įkeisto turto procedūros teisėtumo. Byloje nustatyta, jog 2008-09-08 UAB Medicinos bankas ir E. D. sudarė kredito sutartį Nr. LOAN_80308 su vėlesniais pakeitimais, pagal kurią E. D. buvo suteiktas 45 755 EUR kreditas. 2008-09-11 hipotekos lakštu, identifikavimo kodas 02120080014180, su vėlesniais pakeitimais, J. R. J., užtikrindama 45 755 EUR paskolos, suteiktos E. D. pagal 2008-09-08 kredito sutartį Nr. LOAN_80308, grąžinimą kreditoriui UAB Medicinos bankui, įkeitė jai nuosavybės teise priklausantį turtą – butą su rūsiu, plane 5, 46,08 kv.m. bendro ploto, unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ). Įkeisto turto savininkė, nesutikdama su teismo priimta nutartimi, nurodo, jog hipotekos teisėjas turėjo išsiaiškinti ar išieškojimo procedūrą jam priklauso atlikti, taip pat turėjo nustatyti ar ginčo šalių sudaryta kredito sutartis yra kvalifikuotina kaip kylanti iš vartojimo teisinių santykių. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Kredito sutartis Nr. LOAN_80308 buvo sudaryta su UAB Medicinos bankas (kredito įstaiga, kuri turi licenciją verstis ir verčiasi indėlių ar kitų grąžintinų lėšų priėmimu iš neprofesionalių rinkos dalyvių ir jų skolinimu ir prisiima su tuo susijusią riziką bei atsakomybę), o kredito sutartis – būsto pirkimui. Šie kredito sutarties duomenys leidžia daryti išvadą, kad tarp šalių buvo sudarytos kreditavimo ir hipotekos vartojimo sutartys (Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 2 straipsnio 14 dalis). Kreditoriaus argumentas, kad šis kreditas nebuvo vartojimo kreditas, reiškia tik tai, kad šiai sutarčiai galimai netaikomas Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-272/2011). Taip pat kolegija pažymi, jog kreditoriaus nurodytos aplinkybės, jog kreditas nebuvo panaudotas pagal tikslinę paskirtį nepaneigia sudarytos kredito sutarties, kaip kreditavimo vartojimo sutarties požymių.

12Kolegija pažymi, jog tais atvejais, kai ginčo šalių sudaryta sutartis kvalifikuojama kaip kylanti iš vartojimo teisinių santykių, bylą nagrinėjantis teismas visais atvejais sutarties sąlygas ex officio turi įvertinti pagal CK 6.188 str. įtvirtintus sąžiningumo kriterijus (LAT 2006-02-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-141/2006; 2008-02-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-211/2008). Teismo pareiga ex officio įvertinti vartojimo sutarties sąlygas sąžiningumo aspektu turi būti vykdoma visuotinai nepriklausomai nuo to, kokioje teisminėje procedūroje teisėjas priima su tokių sąlygų vertinimu susijusius procesinius sprendimus. LAT 2011-06-15 nutartyje civilinėje byloje. Nr. 3K-7-272/2011 konstatavo, kad ši taisyklė taikytina ir ypatingajai teisenai, todėl hipotekos teisėjas, vykdydamas išieškojimo iš įkeisto turto procedūras, pagal pateiktus dokumentus nustatęs, jog pagrindinė ir (ar) hipotekos sutartis kvalifikuotina kaip vartojimo, ex officio privalo vertinti, ar sutarčių sąlygos, kuriomis grindžiamas kreditoriaus reikalavimas dėl atitinkamo hipotekos teisėjo atliekamo veiksmo, yra sąžiningos (CK 6.188 str.). Atsižvelgiant į šią suformuluotą teismų praktiką, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti ar ginčo Kredito sutartis laikytina vartojimo kredito sutartimi, atsižvelgiant į tai, kad kreditas buvo suteiktas būsto pirkimui, bei turėjo vertinti pagal CK 6.188 str. įtvirtintus sąžiningumo kriterijus.

13Be to, pažymėtina, jog hipotekos kreditoriaus teisė gauti savo reikalavimo patenkinimą iš įkeisto daikto atsiranda tuo atveju, jeigu per hipotekos lakšte nustatytą terminą skolininkas įsipareigojimo nevykdo (CK 4.192 straipsnio 1 dalis). Įsipareigojimo (prievolės) įvykdymo terminas privalo būti nurodytas hipotekos lakšte (CK 4.186 straipsnio 1 dalis). Tuo atveju, jei kreditavimo sutartis nutraukiama prieš terminą, ir būtent šis veiksmas lemia kreditoriaus kreipimąsi dėl priverstinio skolos išieškojimo iš hipoteka įkeisto turto, hipotekos teisėjas, pagal pateiktus dokumentus nustatęs, kad pagrindinė sutartis kvalifikuotina kaip vartojimo, turi ex officio patikrinti, ar priešlaikinį sutarties nutraukimą reglamentuojančios sutarties nuostatos yra sąžiningos, ir ar kreditorius laikėsi sutartyje ar įstatyme nustatytos priešlaikinio sutarties nutraukimo tvarkos (Žr.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-272/2011). Kaip matyti iš šios bylos duomenų, Sutartinės hipotekos lakštas numatė, jog prievolės pagal kredito sutartį Nr. LOAN_80308 įvykdymo terminas sueina 2028-08-03. Taigi, šiuo atveju nustačius, jog kreditas buvo skirtas vartojimo reikmėms, o prievolės terminui sueinant tik 2028-08-03, hipotekos teisėjas, priimdamas skundžiamą nutartį dėl priverstinio skolos išieškojimo, turėjo patikrinti ar sutarties sąlygos, kuriomis grindžiamas kreditoriaus reikalavimas dėl atitinkamo hipotekos teisėjo atliekamo veiksmo (nagrinėjamoje byloje – sutarties nutraukimo pagrindus ir tvarką nustatančios sąlygos), yra sąžiningos. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2011 m. birželio 15 d. nutartimi Nr. 3K-7-272/2011 yra pasisakiusi dėl teismų vaidmens nagrinėjant hipotekos bylas. Šioje nutartyje nurodyta, kad hipotekos bylą nagrinėjantis teisėjas privalo vadovautis bendraisiais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, turi pareigą ir teisę veikti ex officio, kai to reikalauja viešojo intereso apsauga. Dėl kitų atskirojo skundo argumentų kolegija nebepasisako, kadangi jų vertinimas nebeturi reikšmės šios apeliacijos rezultatui.

14Atsižvelgiant į tai, kas pasakyta Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. liepos 28 d. nutartis naikintina ir klausimas dėl priverstinio skolos išieškojimo perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 str. 3 p.).

15Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 str. - 339 str.,

Nutarė

16atskirąjį skundą tenkinti.

17Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. liepos 28 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Proceso dalyviai
Ryšiai