Byla 2A-569-464/2011

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Dalios Kačinskienės, kolegijos teisėjų Andrutės Kalinauskienės ir Virginijaus Kairevičiaus, sekretoriaujant Violetai Kamašinienei, dalyvaujant apeliantų atstovei L. V., viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovų Vilniaus m. savivaldybės ir Vilniaus m. savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2010 m. birželio 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovams Vilniaus m. savivaldybei, Vilniaus m. savivaldybės administracijai dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys UAB „Kerista“, V. A..

2Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ 2009-10-19 su ieškiniu kreipėsi į Vilniaus m. 1-ąjį apylinkės teismą, kurį patikslinęs (b.l. 2-3, 54-55) prašė priteisti solidariai iš atsakovų 2598,68 Lt žalos atlyginimo, 6 proc. dydžio procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2006-11-12 ( - ), kelio važiuojamojoje dalyje į duobę įvažiavo ieškovo apdraustas UAB „Baltijos autolizingas“ priklausantis automobilis ( - ) v/n ( - ) vairuojamas V. A.. Autoįvykio metu automobiliui buvo padaryta žala, kurio atlyginimui ieškovas išmokėjo 2598,68 Lt draudimo išmoką. Už viešųjų kelių ir gatvių priežiūrą, taisymą, tiesimą bei saugias eismo sąlygas, vadovaujantis Vietos savivaldos įstatymo 7 str. 21 p., Kelių įstatymo 5 str. 6 p., 2004-02-11 Vyriausybės nutarimu Nr. 155 patvirtintos Kelių priežiūros tvarkos 6 p., 12 p., 28 p., atsako savivaldybė. Vilnius miesto savivaldybė savo pareigas vykdė per Vilniaus miesto savivaldybės administraciją, kuri sudarė sutartį su gatvės priežiūros rangovu – UAB „Kerista“. Atsakovams netinkamai vykdant kelio priežiūrą, buvo pažeisti teisės aktuose numatyti reikalavimai, netinkamai prižiūrėta ir remontuojama gatvės danga, nebuvo užtikrinta, kad gatvė būtų techniškai tvarkinga bei savalaikiai nebuvo pastebėti akivaizdūs jos trūkumai, dėl ko įvyko eismo įvykis ir padaryta žala. Pašalinė kliūtis, kurios pagal paskirtį kelio važiuojamojoje dalyje neturi būti, yra kelio trūkumas CK 6.266 str. 1 d. prasme. Todėl, atsakovų kaltė šiuo atveju preziumuojama. Vairuotojas kelių eismo taisyklių reikalavimų nepažeidė, žala buvo padaryta ne eismo įvykio metu, o automobiliui įvažiavus į duobę kelio važiuojamojoje dalyje, todėl ieškovas turi įrodyti tik žalos ir priežastinio ryšio faktą.

4Atsakovai Vilniaus m. savivaldybė ir Vilniaus m. savivaldybės administracija atsiliepimu (b.l. 35-40, 83-90) su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad bylą nagrinėtina administraciniame teisme vadovaujantis CK 6.271 str. nuostatomis. Atsakovu nepagrįstai traukiama Vilniaus m. savivaldybės administracija, nes turto savininko funkcijos, susijusios su savivaldybei priklausančiu turtu, įgyvendina savivaldybė. Taip pat atsakovu šioje byloje turi būti UAB „Kerista“, kuri atsakinga už Vilniaus miesto gatvių ir kiemų dangos remontą bei priežiūrą. Nurodė, kad solidarioji atsakomybė nepreziumuojama (CK 6.6 str. 1 d.), o deliktiniuose santykiuose taikoma tik tuo atveju, jeigu yra bent viena iš sąlygų – asmenis sieja bendri veiksmai pasekmių atžvilgiu; asmenis sieja bendri veiksmai neteisėtų veiksmų atžvilgiu; kai asmenys, nors tiesiogiai ir nepadaro žalos, bet prisideda prie jos kurstymo, inicijavimo ar provokacijos; kai asmenų nesieja bendri neteisėti veiksmai ir jie vienas apie kitą nežino, bet negalima nustatyti, kiek vienas ar kitas prisidėjo prie tos žalos atsiradimo, arba žala atsirado dėl jų abiejų veiksmų; kai žalą padaro asmuo, o kitas asmuo yra atsakingas už šio asmens veiksmus. Tokių sąlygų byloje nėra. Kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimą reglamentuoja CK 6.279 str., kuris nustato, kad solidariai nukentėjusiam asmeniui atsako bendrai padarę žalos asmenys, t.y. asmenys turėjo veikti bendrai. Ieškovas nenurodo, kada ir kokiu būdu šiuo atveju pasirėškė savivaldybės ir savivaldybės administracijos tarnautojų bendri veiksmai ar neveikimas, sukėlęs prašomą atlyginti žalą, ieškovas nenurodo. Byloje nepateikti žalos dydį patvirtinantys įrodymai. Vairuotojas prisiėmė riziką ir nesielgė pakankamai atsargiai, apdairiai, rūpestingai, kad neatsirastų žala, nes nevykdė pareigos iš anksto numatyti galimas kliūtis kelyje ir laikytis Kelių eismo taisyklių XV skyriaus 172 p. ir 173 p., numatančių, kad vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Atsakovo nuomone, pats vairuotojas neįvertino kelio būklės, kas sąlygojo žalos atsiradimą. Sprendžiat reikalavimą dėl procesinių palūkanų priteisimo, prašo vadovautis suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, jog viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens atžvilgiu taikyti 6 proc. dydžio procesines palūkanas nėra pagrindo.

5Tretysis asmuo V. A. atsiliepimu (b.l. 33) su ieškiniu sutiko. Nurodė, jog duobės pastebėti neturėjo jokių objektyvių galimybių, nes gatvė buvo neapšviesta, duobė apsemta vandeniu, nebuvo jokių įspėjamųjų kelio ženklų, kurie informuotų gatvės važiuojamojoje dalyje esančią kliūtį, o važiavo leistinu greičiu, į įvykio vietą iškvietė policijos pareigūnus, kurie fiksavo gatvės važiuojamojoje dalyje esančią duobę.

6Vilniaus m. 1-asis apylinkės teismas 2010-06-21 sprendimu (b.l. 121-124) ieškinį patenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovo Vilniaus m. savivaldybės ieškovui AB „Lietuvos draudimas“ 2598,68 Lt žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio metines palūkanos nuo priteistos 2598,68 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2009-11-04 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 78 Lt bylinėjimosi išlaidų. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2006-11-12( - ), kelio važiuojamojoje dalyje į duobę įvažiavo pas ieškovą apdraustas UAB „Baltijos autolizingas“ priklausantis automobilis ( - ) v/n ( - ) vairuojamas V. A.. Šio įvykio metu automobiliui buvo padaryta žala, kurios atlyginimui ieškovas 2007-01-25 išmokėjo 2598,68 Lt dydžio draudimo išmoką. Policijos pareigūnų gatvės važiuojamojoje dalyje užfiksuota duobė yra pašalinė kliūtis, kurios pagal paskirtį kelio (gatvės) važiuojamojoje dalyje neturi būti, tai yra kelio trūkumas CK 6.266 str. 1 d. prasme, keliantis grėsmę eismo saugumui, ir tokio trūkumo normaliomis sąlygomis tokiame kelyje eismo dalyviai negali tikėtis. Iš Vilniaus miesto VPK VP KPR 1-osios kuopos 2-ojo būrio vyr. policininko M. A. 2006-11-12 tarnybinio pranešimo, kad duobės pastebėti prieš ją privažiuojant neįmanoma, iš duomenų administracinėje byloje apie viršytą greitį ar kitaip pažeistas kelių eismo taisykles, nebuvimo, iš šalių paaiškinimų pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad šiuo atveju atsakomybė už atsiradusiais pasekmes tenka tik atsakovui Vilniaus m. savivaldybei. Būtent ši institucija, būdama atsakinga už miesto kelių (gatvių) tinkamą priežiūrą, nepateikė jokių įrodymų, kada paskutinį kartą iki 2006-11-02 įvykio buvo atliekama minėto kelio (gatvės) ruožo patikra (apžiūra), kada po 2006-11-02 buvo atlikta minėto gatvės ruožo patikra (atsakovo pateiktos su trečiuoju asmeniu 2005-05-31 pasirašytos rangos sutarties 11 str. 1 d.).

7Atsakovai Vilniaus m. savivaldybė ir Vilniaus m. savivaldybės administracija apeliaciniu skundu (b.l. 126-134) prašo panaikinti Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2010-06-21 sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškovo ieškinį atmesti. Pasak apeliantų, byloje taikytina teisės norma, reglamentuojanti žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, todėl byla pagal teismingumą nagrinėtina Vilniaus apygardos administraciniame teisme, o pirmosios instancijos teismas nevertino atsakovo nurodytų argumentų dėl teismingumo. Taip pat pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė žalos atlyginimą priteisti iš atsakovo Vilniaus m. savivaldybės. Ieškovas prašė priteisti žalos atlyginimą solidariai iš abiejų atsakovų, tačiau pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl solidariosios atsakomybės taikymo. Mano, jog dėl to teismo sprendimas yra nemotyvuotas. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovo Vilniaus m. savivaldybės civilinė atsakomybė kyla vien dėl jo, kaip kelio savininko, pareigų neatlikimo – netinkamos kelio priežiūros. Atsakovas įstatymų reikalavimų nepažeidė, elgėsi atidžiai ir rūpestingai, todėl nėra pagrindo konstatuoti jo neteisėtų veiksmų, nėra visų būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų. Be to, pareiga atlyginti žalą tenka ne tik savininkui, bet ir valdytojui, kuriam pavesta eksploatuoti, prižiūrėti, tvarkyti objektą. Atsakovas 2005-05-31 rangos sutartimi perdavė Vilniaus miesto vakarinės dalies gatves valdyti UAB „Kerista“. Taigi minėtos sutarties galiojimo laikotarpiu ne atsakovas, o UAB „Kerista“ turėjo galimybė daryti Vilniaus miesto vakarinės dalies gatvėms ūkinį bei fizinį poveikį, todėl UAB „Kerista“ ir laikytinas valdytoju pagal CK 6.266 str. Pirmosios instancijos teismas nevertino ir atleidimo nuo civilinės atsakomybės sąlygų, rėmėsi prielaidomis bei samprotavimais, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos. Apeliantų manymu, pats transporto priemonės vairuotojas nesilaikė jam, kaip padidinto pavojaus šaltinio valdytojui, keliamų reikalavimų, tame tarpe stebėti kelio dangą, todėl autoįvykis įvyko dėl vairuotojo kaltės. Byloje nekonstatuotas didelis vairuotojo neatsargumas, nulėmęs žalos atsiradimą, apeliantų manymu reiškia tai, jog bylos esmė neatskleista. Savo esme neteisingas sprendimas sudaro prielaidas netinkamos teismų praktikos formavimui.

8Ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ atsiliepimu (b.l. 140-141) prašo atmesti apeliacinį skundą. Nurodo, kad civilinė byla išnagrinėta nepažeidžiant teismingumo taisyklių. CK 6.271 str. norma reguliuoja kitokius teisinius santykius, atsirandančius dėl valdžios institucijų neteisėtų aktų, kurie tiesiogiai įtakoja asmenų laisves ir interesus. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino iš dalies ir žalą priteisė iš atsakovo Vilniaus m. savivaldybės, o ieškinys Vilniaus m. savivaldybės administracijos atžvilgiu buvo atmestas, taigi pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo pasisakyti dėl solidariosios atsakomybės taikymo. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad nėra pagrindo taikyti Vilniaus m. savivaldybės administracijos atsakomybės, kadangi savivaldybės administracija nėra kelio savininkas ar valdytojas ir neatsako už kelio trūkumus. Vilniaus m. savivaldybė yra teritorijos administracinis vienetas, turintis juridinio asmens statusą. Pagal generalinio delikto taisyklę kaltės prezumpcija suponuoja ir neteisėtą veiksmų prezumpciją, todėl nėra pagrindo svarstyta, ar nukentėjusio patirta žala susijusi priežastiniu ryšiu su kelio priežiūros reikalavimų vykdymu bei analizuoti atsakovo veiksmų neteisėtumą. UAB „Kerista“ nėra Justiniškių gatvės valdytoja CK 6.266 str. prasme. UAB „Kerista“ yra rangovas, todėl atsakovas pasirinko netinkamą rangovą arbą netinkamai kontroliavo sutarties vykdymą. Vairuotojo V. A. didelį neatsargumą privalėjo įrodyti atsakovas. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad vairuotojas buvo apdairus ir rūpestingas, neturėjo objektyvios galimybės apvažiuoti duobės.

9Apeliacinis skundas atmestinas.

10Byloje nustatyta, kad tretysis asmuo V. A., 2006-11-12 vairuodamas automobilį ( - ) v/n ( - ) įvažiavo į kelio Justiniškių g., Vilniuje važiuojamojoje dalyje esančią duobę (b.l.10-11), dėl ko transporto priemonė buvo apgadinta. Ieškovas draudėjui išmokėjo 2598,68 Lt draudimo išmoką (b.l.19-20), kurią subrogacijos teise prašė priteisti iš atsakovų, grįsdamas reikalavimus CK 6.266 str. nuostatomis, numatančiomis statinių, pastatų, įrengimų ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, savininko (valdytojo) atsakomybės pagrindus. Teismas patenkino reikalavimą iš dalies, t.y. tik vieno atsakovo - Vilniaus m. savivaldybės atžvilgiu. Nepaisant to, šį sprendimą skundžia abu atsakovai, keldami ginčo teisinio kvalifikavimo, apsprendžiančio jo teismingumą, netinkamos savo procesinės padėties, vairuotojo veiksmų įvertinimo, teismo sprendimo nepakankamo motyvavimo klausimus. Dėl šių skundo argumentų kolegija ir pasisako

11Bylos nagrinėjimo, teisiškai reikšmingų faktų joje nustatinėjimo ribas apsprendžia ieškovas, t.y. pats asmuo, kuris kreipiasi į teismą teisminės gynybos, nurodydamas ieškinio dalyką - reikalavimą, nukreiptą atsakovui per teismą, ir šio reikalavimo faktinį pagrindą. Priešingas traktavimas neatitiktų dispozityvumo principo, įtvirtinto CPK 13 str. Nagrinėjamojoje civilinėje byloje kilo šalių ginčas, ar egzistuoja teisinės prielaidos vertinti atsakovo Vilniaus m. savivaldybės veiksmus ar neveikimą kaip žalos padarymą CK 6.266 str. aspektu (ieškinio pagrindas), ir šiuo teisiniu pagrindu taikyti jam civilinę atsakomybę. Kolegija nesutinka su apeliantų išdėstyta pozicija, jog ginčas, esant būtent tokiam, pagal CK 6.266 str. nuostatas pareikštam reikalavimui, nagrinėtinas administraciniame teisme. Pagal aptariamą teisės normą vertinamas asmens, esančio atitinkamo turto savininku (valdytoju), dėl kurio tretieji asmenys patyrė žalą, veiksmų tinkamumas ar neveikimas, t.y. tiriamas jo, kaip civilinių teisinių santykių subjekto, o ne subjekto, vykdančio valdžios institucijos įgyvendinimo funkcijas, veiksmų atitikimas teisės aktų reikalavimams. Ginčo pobūdis neabejotinai civilinis, o ne administracinis, ir jį pirmosios instancijos teismas identifikavo tinkamai.

12CK 6.266 str. yra įtvirtintas taip vadinamas objektyviosios civilinės atsakomybės (be kaltės) institutas, reiškiantis, kad statinių, kurių kategorijai priskirtini ir keliai, savininkas ar jo valdytojas atsako be kaltės visais atvejais, nebent įrodytų žalos atsiradimą dėl nenugalimos jėgos (force majeure) arba nuketėjusiojo tyčios ar didelio neatsargumo. Tą ne kartą kasacine tvarka priimtose nutartyse yra pabrėžęs ir Lietuvos Aukščiausias Teismas (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-10-11 nutartis c.b. Nr.3K-7-365/2005; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-03-24 nutartis c.b. Nr.3K-3-62/2009), nurodydamas, kad CK 6.266 str. įtvirtintu objektyviosios civilinės atsakomybės atveju nustatytinos ne keturios deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos, o tik trys: 1) įstatyme nurodyto objekto, kuris turėjo trūkumų, nulėmusių žalos atsiradimą, valdymo faktas; 2) žalos asmeniui padarymas; 3) įstatyme nurodyto objekto trūkumų ir padarytos žalos priežastinis ryšys. Šiuo teisiniu pagrindu reiškiant reikalavimą kaltė yra formaliai pašalinta iš civilinės atsakomybės sąlygų. Veiksmų neteisėtumas nesiejamas su daikto savininko ar jo valdytojo veikimu ar neveikimu ir jo rūpestingumo klausimas nekeliamas, užtenka objektyvaus daikto su trūkumais valdymo fakto. Todėl atsakovo Vilniaus m. savivaldybės veiksmai kaltės aspektu, atsižvelgiant į ieškinio pagrindu įvardintą teisės normą – CK 6.266 str. nevertintini, juo labiau, nukentėjusio (trečiojo) asmens tyčia ar didelis neatsargumas, kas galėtų sumažinti ar net visiškai eliminuoti šio atsakovo deliktinę atsakomybę, taip pat nebuvo nustatyti ar įrodyti. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais bei įrodymais, kuriais šis teismas rėmėsi ir nenustatė vairuotojo V. A. didelio neatsargumo ar tyčios dėl kilusio įvykio (administracinės bylos medžiaga ir joje užfiksuotais įvykio vietos apžiūros duomenimis bei jį tyrusių policijos pareigūnų pastebėjimais, b.l. 32). Įrodymų vertinimo taisyklės, priešingai apeliacinio skundo teiginiams, nebuvo pažeistos.

13Atmestinas ir skundo argumentas, kad sprendimo neteisėtumą ar jo nepagrįstumą apsprendžia ir tai, kad vieno iš solidariai ieškinyje įvardintų atsakovų - Vilniaus m. savivaldybės administracijos atžvilgiu ieškinio atmetimas nemotyvuotas. Tik visiškas teismo motyvų nebuvimas galėtų sudaryti prielaidas tokį teismo sprendimą panaikinti, o teisingas teismo sprendimas negali būti panaikintas ar pakeistas vien dėl to, kad motyvuojamoji jos dalis nepakankamai išsami, jeigu iš jame nurodytų motyvų galima nustatyti, kodėl teismas padarė šią išvadą ir priėmė būtent tokį sprendimą. Iš apskųsto teismo sprendimo argumentų galima padaryti logišką išvadą, kodėl teismas nusprendė atsakomybę taikyti tik vienai iš nurodytų byloje atsakovais institucijų. Būtent Vilniaus m. savivaldybė, pirmosios instancijos teismo manymu, neatliko jos, kaip atsakingo už kelių (gatvių) tinkamą priežiūrą asmens, pareigų, todėl tiek pagal bendrąsias CK normas, tiek pagal Vietos savivaldos įstatymą turi žalą atlyginti. Tokia teismo išvada (CPK 185 str.) susiformavo, tame tarpe, ir pačių atsakovų atsiliepimo į ieškinį argumentų pagrindu, todėl šis klausimas visiškai nepagrįstai keliamas apeliaciniame skunde. Kolegijas su šia teismo išvada sutinka, pripažindama, kad glaustas motyvų, susijusių tik su vieno iš atsakovų atsakomybės buvimu, išdėstymas nepagrindžia būtinybės išsamiau argumentuoti solidarios atsakomybės buvimo ir jos taikymo ar netaikymo prielaidas.

14Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 11 str. 1 d. numato, kad savivaldybės ar kiti juridiniai ir (ar) fiziniai asmenys – kelių savininkai ar valdytojai, atlikdami priskirtąsias funkcijas, užtikrina vietinės reikšmės keliuose ir gatvėse saugias eismo sąlygas, įgyvendindami juose eismo saugumo priemones. Šio straipsnio 7 d. 5 p. numato, kad kelio savininkas (valdytojas) privalo atlyginti žalą asmenims, atsiradusią dėl teisės aktų nustatyta tvarka neatliktų kelio savininko pareigų. Paminėtos teisės aktų nuostatos išplečia ir papildo CK 6.266 str. 1 d. įtvirtintas nuostatas dėl savininkų ir valdytojų atsakomybės sąlygų. Kelio valdytojas - tai fizinis arba juridinis asmuo, teisėtu pagrindu valdantis daiktą (Kelių priežiūros tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-02-11 nutarimu Nr. 155, 2 p., toliau - Aprašas). Sprendžiant dėl objekto, su kuriuo siejama padaryta žala, valdymo (eksploatavimo, priežiūros ar tvarkymo aspektais) kaip civilinės atsakomybės pagal CK 6.266 str. sąlygos, teisėjų kolegija pažymi, kad šiuo konkrečiu atveju 2005-05-31 sudaryta rangos sutartis (b.l. 41-45, 46-51) tarp gatvės savininko, atsakovo Vilniaus m. savivaldybės (Kelių įstatymo 4 str. 3 d.), ir trečiojo asmens UAB „Kerista“ dėl gatvės remonto darbų, numatytų atlikti sutartyje nustatytu terminu, pati savaime dar neapsprendžia šio objekto valdymo teisės perdavimo. Tokią kolegijos išvadą suponuoja nustatytas teisinis reglamentavimas. Gatvių, kurios nėra valstybinės reikšmės kelių tąsa, projektavimo, tiesimo, rekonstravimo, taisymo (remonto) ir priežiūros darbus organizuoja ir užsakovo funkcijas, tame tarpe ir užtikrinančias saugaus eismo sąlygas, atlieka būtent savivaldybės (Kelių įstatymo 5 str. 6 d., Aprašo 6 p., 8.3. p.). Pagal Kelių įstatymo 2 str. 12 d., kelio taisymas (remontas) yra statybos rūšis, kurios tikslas iš dalies arba visiškai atkurti statybos techninių reglamentų nustatytas kelio ar kitų jo statinių savybes, pablogėjusiais dėl statinio naudojimo, arba jas pagerinti. Ji įgyvendinama kelio savininkui (valdytojui) organizuojant kontrolę, užtikrinančią Statybos įstatymo nustatytų svarbiausių kelio, kaip statinio, reikalavimų laikymąsi per visą kelio naudojimo trukmę (Aprašo 2 p.). Tuo tarpu kelio (gatvės) priežiūra yra nuolatiniai kelio darbai siekiant užtikrinti saugų eismą ir numatytą kelio bei jo statinių tarnavimo laiką (Kelių įstatymo 2 str. 8 d., Aprašo 2 p., 12.1 p., 12.2. p.). Kaip matyti iš bylos aplinkybių, būtent dėl pablogėjusių gatvių, kaip statinio, savybių savivaldybė ir pavedė atsakovui atlikti rangos sutartimi numatytus konkrečius remonto darbus vakarinio Vilniaus m. gatvėse ir kiemuose, šiuos darbus pavesta atlikti per 12 mėnesių su galimybę sutartį pratęsti, bet ne ilgiau, nei trims metams (sutarties 4.1 p., b.l. 42). Jokių nuolatinio pobūdžio funkcijų, susijusių su nuolatine šių gatvių, įskaitytinai Justiniškių g., priežiūra, eksploatavimu ir tvarkymu (nuolatinių kelio darbų atlikimu), gatvės būklės kontrole ir pan., savivaldybė rangovui neperleido. Todėl vertinti trečiojo asmens UAB „Kerista“ padėtį kaip asmens, turinčio pareigą be kaltės CK 6.266 str. pagrindu atlyginti bet kokią su šiuo objektu susijusią žalą, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, nėra teisinių prielaidų. Rangovo (trečiojo asmens UAB “Kerista“) atsakomybė galėtų kilti tik bendraisiais žalos atlyginimo pagrindais (CK 6.245 str. – 6.249 str., 6.256 str.). Taigi ir šie apeliacinio skundo argumentai, jog daikto (kelio) valdytoju pripažintinas tretysis asmuo UAB „Kerista“, kuriam valdymo teisę perleido Vilniaus m. savivaldybė, teisiškai nepagrįsti. Pagrindo taikyti rangovo atžvilgiu civilinės atsakomybės institutą nagrinėjamos bylos atveju nebuvo. Pažymėtina, kad pagal Kelių įstatymo 18 str., bet koks eismo ribojimas (jo laikinas apribojimas, eismo nutraukimas ar kelio uždarymas, įskaitytinai ir kelio tiesimo ar jo taisymo (remonto), priežiūros darbų metu) yra priskirtas kelio savininko ar tam tikrais atvejais policijos pareigūnų kompetencijai. Atsakomybė už reikiamų priemonių, kad būtų uždraustas arba apribotas eismas kelių ruožuose, kai naudojimasis jais jau kelia grėsmę saugiam eismui, neįgyvendinimą kyla už kelių priežiūrą atsakingiems asmenims bei pareigūnams (Aprašo 42 p., CK 6.246 str. 1 d.). Todėl atsakovui, kaip kelio savininkui, teko pareiga pasirūpinti kelio ruožo, kurio važiuojamojoje dalyje buvo duobė, paženklinimu, kad būtų atkreiptas eismo dalyvių dėmesys į tokios kliūties kelyje egzistavimą. Kaip matyti iš administracinėje byloje surinktų duomenų, tamsiu paros metu ir, juo labiau, lyjant lietui, iš anksto pastebėti atsiradusios kliūties kelyje - duobės, pagal įvykio schemą esančios 1,1 m. atstumu nuo kelkraščio, nebuvo galima (b.l. 32)

15Teisėjų kolegija konstatuoja, kad panaikinti ar pakeisti skundžiamą teismo sprendimą apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė (CPK 329 str.).

16Esant tokiam apeliacinio skundo išnagrinėjimo rezultatui, iš abiejų apeliantų lygiomis dalimis valstybės naudai priteistinos procesinių dokumentų siuntimo (pašto) išlaidos – 14,50 Lt (b.l. 147) (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 96 str.). Nors dėl vieno iš atsakovų – Vilniaus m. savivaldybės administracijos atsakomybės pirmosios instancijos teismas ir nepasisakė, šioje ginčo dalyje ieškinio nepatenkindamas, atstovės teigimu, skundas yra paduotas abiejų (atsakovų) apeliantų vardu ir ji atstovaujanti abi šias institucijas.

17Vadovaudamasi CPK 325 str., 326 str. 1 d. 1 p., kolegija

Nutarė

18Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2010 m. birželio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

19Priteisti iš Vilniaus m. savivaldybės ir Vilniaus m. savivaldybės administracijos po 7 (septynios) litus 25 centus iš kiekvieno procesinių dokumentų siuntimo apeliacinės instancijos teisme išlaidų valstybės naudai.

Proceso dalyviai
Ryšiai