Byla 2A-2348-275/2012
Dėl žalos atlyginimo regreso tvarka

1Vilniaus apygardos teismo teisėja Danutė Kutrienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo UAB „Kerista“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. vasario 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui UAB „Kerista“ ir trečiajam asmeniui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl žalos atlyginimo regreso tvarka,

Nustatė

2I.Ginčo esmė

3Ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo UAB „Kerista“ 2 379,35 Lt žalai atlyginti. Nurodė, kad ieškovas išmokėjo draudėjams nurodyto dydžio draudimo išmokas eismo įvykių, kurių priežastimi buvo kelio trūkumai, metu atsiradusiems nuostoliams atlyginti ir pagal įstatymą įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į asmenį, kaltą dėl žalos atsiradimo. Vilniaus miesto savivaldybės ir atsakovo sudaryta sutartimi atsakovui yra pavesta vykdyti kelių, dėl kurių trūkumų įvyko eismo įvykiai, priežiūrą ir remontą, todėl atsakovas pagal Civilinio kodekso 6.266 str. 1 ir 2 d. yra atsakingas už atsiradusią žalą ir privalo ją atlyginti.

4II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

5Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2012 m. vasario 9 d. sprendimu ieškovo ieškinį patenkino visiškai. Priteisė iš atsakovo UAB „Kerista“ ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ naudai 2 379,35 Lt, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 2 379,35 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2011 m. rugsėjo 30 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 736 Lt išlaidas advokato pagalbai apmokėti ir 71 Lt žyminio mokesčio, viso 807 Lt bylinėjimosi išlaidų.

6Teismas konstatavo, kad 2010 m. vasario 20 d. apie 19.50 val. automobilis Toyota Yaris, valst. Nr. ( - ), vairuojamas J. J., Gabijos gatvėje, Vilniuje, ties 59 namu, įvažiavo į vandeniu užlietą kelio duobę, kas sąlygojo minėto automobilio apgadinimą. 2010 m. vasario 21 d. apie 18.35 val. ties Ukmergės g. 246, Vilniuje, įvykusio eismo įvykio metu automobilis Audi A4, valst. Nr. ( - ), vairuojamas D. E., įvažiavo į kelio duobę, dėl ko buvo apgadintas minėto automobilio priekinis dešinysis ratas. 2010 m. balandžio 7 d. apie 18.43 val. Laisvės pr. - A. P. Kavoliuko gatvių sankryžoje, Vilniuje, įvykusio eismo įvykio metu V. S. vairuojamas automobilis Peugeot 607, valst. Nr. ( - ), įvažiavo į gilią duobę, dėl ko buvo apgadintas minėtas automobilis. Visi minėti automobiliai minėtų eismo įvykių metu buvo apdrausti ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ Kasko draudimu, ką patvirtina draudimo liudijimų nuorašai. Ieškovas minėtų draudimo sutarčių pagrindu išmokėjo draudimo išmokas draudėjams minėtų eismo įvykių metu padarytai žalai atlyginti: J. J. išmokėta 1 307,79 Lt, UAB „MDI Transport“ – 273,56 Lt, V. S. išmokėta 798 Lt. Teismas nurodė, jog Civilinio kodekso 6.1015 str. 1 d. numato, kad jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, o minėto straipsnio 2 d. numato, kad draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius, t.y. subrogaciniam reikalavimui taikomos teisės normos, reglamentuojančios prievolę, siejančią nukentėjusį ir žalą padariusį asmenį. Taigi ieškovas, išmokėjęs draudimo išmokas J. J., UAB „MDI Transport“ ir V. S., perėmė draudėjų teisę reikalauti žalos atlyginimo iš atsakingo už žalą asmens. Civilinio kodekso 6.263 str. numato žalą padariusio asmens pareigą visiškai atlyginti padarytą žalą. Žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo nenugalima jėga, nukentėjusio asmens tyčia ar didelis neatsargumas (CPK 6.270 str. 1 d., 2 d., 6.270 str. 1 d.). Pagal Kelių įstatymo 4 str. 3 d. vietinės reikšmės viešieji keliai ir gatvės, prie kurių priskiriama ir Gabijos, Ukmergės, A.P. Kavoliuko gatvės Vilniaus mieste, kuriose įvyko minėti eismo įvykiai, nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei. Vilniaus miesto savivaldybė, kaip minėtų kelių savininkas, turi prievolę vykdyti vietinės reikšmės kelių projektavimo, tiesimo, rekonstravimo, taisymo (remonto) ir priežiūros darbus, organizuoti užsakovo funkcijas. Vilniaus miesto savivaldybės ir UAB „Kerista“ 2007 m. birželio 22 d. Darbų atlikimo sutartimi Nr. A62-11-(16.30-ADM-10) Vakarinės Vilniaus miesto dalies gatvių ir kiemų, tame tarpe ir Gabijos, Ukmergės, A.P. Kavoliuko priežiūra, eksploatavimas ir tvarkymas yra perduota atsakovui UAB „Kerista“. Minėtos sutarties 2 priedo „Techninė specifikacija Vilniaus miesto gatvių ir kiemų dangos remontui bei priežiūrai“ 5.1.7 punktas reglamentuoja avarinių duobių užtaisymo tvarką ir numato, kad avarinės duobės turi būti nedelsiant aptveriamos ir užtaisomos per 3 paras, o 16 punktu atsakovui taip pat pavesta vykdyti ir gatvių defektavimą, taip pat šalys susitarė, jog atsakomybė dėl nuostolių tretiesiems asmenims, jeigu tretieji asmenys juos patyrė šioje teritorijoje dėl bet kokių atsakovui perduotų eksploatuoti ir prižiūrėti gatvių defektų, atlyginami tiekėjo, t.y. atsakovo. Taigi minėta sutartimi atsakovas, kaip asmuo, kuriam patikėta gatvių, kuriose įvyko ieškinyje nurodyti eismo įvykiai, eksploatavimas ir priežiūra, yra atsakingas už žalą, atsiradusią dėl jam perduotų gatvių defektų. Teismas, atsakovo teiginį, jog apie gatvių defektus jam privalo pranešti Vilniaus miesto savivaldybė, laikė nepagrįstu, motyvuodamas tuo, kad minėtoje sutartyje numatyta atsakovo prievolė reguliariai tikrinti gatvių būklę, vesti apžiūros žurnalą ir apie nustatytus defektus informuoti savivaldybę. Minėtoje sutartyje numatytas trijų dienų terminas didesnių nei 5 cm dydžio duobių, kurios laikomos avarinėmis, šalinimui, o ne jų žymėjimui. Pagal sutarties sąlygas avarinių duobių žymėjimas turi būti atliktas atsakovo nedelsiant. Teismas taip pat nurodė, kad Civilinio kodekso 6.263 str. numato ne tik savininko, bet ir valdytojo atsakomybę už žalą dėl kelių trūkumų. Nagrinėjamu atveju atsakovas kaip asmuo, kuriam sutarties pagrindu savininkas yra pavedęs vykdyti gatvių priežiūrą, eksploatavimą ir remontą, yra atsakingas už žalą, atsiradusią dėl minėtų gatvių trūkumų ir privalo ją atlyginti visiškai. Minėta teisės norma numato valdytojo atleidimo nuo atsakomybės atvejus – tai nenugalima jėga, nukentėjusio asmens tyčia ar didelis neatsargumas. Aplinkybių, sudarančių pagrindą atleisti valdytoją nuo atsakomybės, buvimą privalo įrodyti valdytojas, t.y. atsakovas. Iš tarnybinių pranešimų, eismo įvykių schemų matyti, kad visi ieškinyje nurodyti eismo įvykiai, kurių metu ieškovo draudėjams padaryta žala, įvyko tamsiu paros metu, gatvių defektai vairuotojų negalėjo būti pastebėti dėl blogo matomumo bei dėl to, jog nebuvo pažymėti specialiu įspėjamuoju ženklu, ką turėjo atlikti atsakovas pagal su Vilniaus miesto savivaldybe sudarytos sutarties sąlygas. Eismo įvykių metu kelio duobės buvo užlietos vandeniu, šešėlyje, neapšviestoje teritorijoje. Teismas sprendė, kad atsakovas neįrodė, jog vairuotojai buvo nepateisinamai neatsargūs. Iš eismo įvykių protokolų, nutarimų nutraukti administracinių bylų teiseną matyti, jog nė vienas vairuotojas eismo įvykių metu Kelių eismo taisyklių nepažeidė, važiavo leistinu greičiu, dešiniąja kelio juosta, šalia dešiniojo kelkraščio. Teismas motyvavo, kad žalos dydis ir priežastinis ryšys tarp kelio defektų ir atsiradusios žalos įrodytas administracinių bylų medžiagomis, kuriose yra užfiksuoti eismo įvykių priežastys, jų metu padaryti transporto priemonių apgadinimai. Transporto priemonių apgadinimų pobūdis ir mastas taip pat nustatyti ieškovo surašytuose transporto priemonių techninės apžiūros aktuose. Iš transporto priemonių remonto sąmatų matyti, kad atlikti transporto priemonių remonto darbai yra susiję ir buvo būtini siekiant pašalinti eismo įvykių metu atsiradusius transporto priemonių apgadinimus bei atkurti iki eismo įvykių buvusią transporto priemonių būklę. Ieškovo išmokėtos draudimo išmokos neviršija išlaidų, būtinų eismo įvykių metu atsiradusiems transporto priemonių apgadinimams pašalinti. Tai, kad atsakovas nebuvo kviečiamas nustatant transporto priemonių apgadinimus, neatleidžia atsakovo nuo prievolės atlyginti žalą. Atsakovas nepateikė įrodymų, paneigiančių žalos buvimą ar jos dydį. Teismas padarė išvadą, kad ieškovas įrodė visas atsakovo civilinės atsakomybės egzistavimo sąlygas, žalą, atsakovo neteisėtus veiksmus ir priežastinį ryšį tarp veiksmų ir atsiradusios žalos. Atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių egzistavimą aplinkybių, atleidžiančių atsakovą nuo atsakomybės ar sudarančių pagrindą mažinti priteisiamos žalos dydį.

7III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

8Atsakovas UAB „Kerista“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. vasario 9 d. sprendimą ir ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atmesti. Priteisti iš ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ bylinėjimosi išlaidas - 71 Lt žyminį mokestį. Nurodo, kad pagal 2007-06-22 sutartį Nr. A62-11-(16.30-ADM-10) su Vilniaus miesto savivaldybės administracija UAB „Kerista“ vakarinėje Vilniaus miesto dalyje vykdė gatvių ir kiemų remonto ir priežiūros darbus. Tačiau šis faktas savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija perdavė šių objektų valdymo teisę atsakovui, dėl ko visa atsakomybė tuo laikotarpiu tenka būtent apeliantui. Pažymi, kad analogiškoje civilinėje byloje Nr. 2A-569-464/2011 pagal ieškovo ieškinį solidariai Vilniaus miesto savivaldybės administracijai bei UAB „Kerista“, Vilniaus apygardos teismas yra išaiškinęs, jog „saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 11 str. 1 d. numato, kad savivaldybės ar kiti juridiniai ir (ar) fiziniai asmenys - kelių savininkai ar valdytojai, atlikdami priskirtąsias funkcijas, užtikrina vietinės reikšmės keliuose ir gatvėse saugias eismo sąlygas, įgyvendindami juose eismo saugumo priemones. Šio straipsnio 7 d. 5 p. numato, kad kelio savininkas (valdytojas) privalo atlyginti žalą asmenims, atsiradusią dėl teisės aktų nustatyta tvarka neatliktų kelio savininko pareigų. Paminėtos teisės aktų nuostatos išplečia ir papildo Civilinio kodekso 6.266 str. 1 d. įtvirtintas nuostatas dėl savininkų ir valdytojų atsakomybės sąlygų. Kelio valdytojas - tai fizinis arba juridinis asmuo, teisėtu pagrindu valdantis daiktą (Kelių priežiūros tvarkos aprašo, patvirtinto Vyriausybės 2004-02-11 nutarimu Nr. 155, 2 p.). Sprendžiant dėl objekto, su kuriuo siejama padaryta žala, valdymo (eksploatavimo, priežiūros ar tvarkymo aspektais) kaip civilinės atsakomybės pagal Civilinio kodekso 6.266 str. sąlygos, teisėjų kolegija pažymi, kad šiuo konkrečiu atveju 2005-05-31 sudaryta rangos sutartis tarp gatvės savininko, atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės (Kelių įstatymo 4 str. 3 d.), ir trečiojo asmens UAB „Kerista“ dėl gatvės remonto darbų, numatytų atlikti sutartyje nustatytu terminu, pati savaime dar neapsprendžia šio objekto valdymo teisės perdavimo. Tokią kolegijos išvadą suponuoja nustatytas teisinis reglamentavimas. Gatvių, kurios nėra valstybinės reikšmės kelių tąsa, projektavimo, tiesimo, rekonstravimo, taisymo (remonto) ir priežiūros darbus organizuoja ir užsakovo funkcijas, tame tarpe ir užtikrinančias saugaus eismo sąlygas, atlieka būtent savivaldybės (Kelių įstatymo 5 str. 6 d., Aprašo 6 p., 8.3. p.). (...) Pažymėtina, kad pagal Kelių įstatymo 18 str., bet koks eismo ribojimas (jo laikinas apribojimas, eismo nutraukimas ar kelio uždarymas, įskaitytinai ir kelio tiesimo ar jo taisymo (remonto), priežiūros darbų metu) yra priskirtas kelio savininko ar tam tikrais atvejais policijos pareigūnų kompetencijai. Atsakomybė už reikiamų priemonių, kad būtų uždraustas arba apribotas eismas kelių ruožuose, kai naudojimasis jais jau kelia grėsmę saugiam eismui, neįgyvendinimą kyla už kelių priežiūrą atsakingiems asmenims bei pareigūnams (Aprašo 42 p., CK 6.246 str. 1 d.). Todėl atsakovui, kaip kelio savininkui, teko pareiga pasirūpinti kelio ruožo, kurio važiuojamojoje dalyje buvo duobė, paženklinimu, kad būtų atkreiptas eismo dalyvių dėmesys į tokios kliūties kelyje egzistavimą. Kaip matyti iš administracinėje byloje surinktų duomenų, tamsiu paros metu ir, juo labiau, lyjant lietui, iš anksto pastebėti atsiradusios kliūties kelyje - duobės, pagal įvykio schemą esančios 1,1 m atstumu nuo kelkraščio, nebuvo galima“. Šiuo atveju, darytina išvada, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija pagal minėtą sutartį su UAB „Kerista“ negalėjo ir neperleido jam, kaip kelių savininkui, priklausančių pareigų, kurias reglamentuoja minėti teisės aktai. Taip pat atkreipia teismo dėmesį į tai, kad prie sutarties su Vilniaus miesto savivaldybės administracija esančioje Techninėje specifikacijoje yra numatyta, kad UAB „Kerista“ vieną kartą per savaitę apvažiuoja ir defektuoja nurodytos teritorijos gatves ir kiemus, o teritorijose, kuriose įvyko minėti eismo įvykiai jokių defektų tuo laikotarpiu užfiksuota nebuvo. Apie įvykusius eismo įvykius UAB „Kerista“ informuotas nebuvo. Toje pačioje techninėje specifikacijoje yra numatyta, kad gilesnes nei 5 cm avarines duobes UAB „Kerista“ privalo užtaisyti arba aptverti per 3 dienas nuo Vilniaus miesto savivaldybės pranešimo dienos. Jokių pranešimų dėl minėtose teritorijose esančių avarinių duobių apeliantas nebuvo gavęs ir atitinkamai šio įsipareigojimo nepažeidė. Iš pareikšto ieškinio ir minėtų eismo įvykių aprašymo nėra aišku, ar gatvių duobės buvo avarinės, t.y. gilesnės nei 5 cm, koks buvo vairuotojų greitis, kuris galėjo lemti transporto priemonių sugadinimo pobūdį. Pažymi, kad ne tik UAB „Kerista“ atlieka nurodytos teritorijos kiemų ir gatvių priežiūrą, o ir UAB „Grinda“ yra atsakingas už nuolatinę gatvių priežiūrą (visą parą). UAB „Kerista“ tik vieną kartą per savaitę buvo įsipareigojęs apžiūrėti ir defektuoti paskirtos teritorijos kiemus ir gatves, o tuo laikotarpiu nurodytose vietose avarinių duobių užfiksuota nebuvo. Ieškovas prašomų priteisti nuostolių sumą pagrindė savo paties surašytais Techninės apžiūros aktais. Nei apeliantas, nei Vilniaus miesto savivaldybės administracija, nedalyvavo apžiūrint eismo įvykio vietas bei apgadintas transporto priemones ir negali patvirtinti nurodytų nuostolių dydžio pagrįstumo ir būtinumo. Apelianto nuomone, teismas šiuo atveju privalėjo iš esmės įvertinti nurodytų nuostolių dydžio pagrįstumą ir ar sąmatose nurodyti darbai bei detalės buvo būtinos, kad sugadintos transporto priemonės būtų suremontuotos. Teismas tinkamai neįsigilino į bylos aplinkybes, neatsižvelgė ir neišnagrinėjo UAB „Kerista“ motyvų bei dėl šių priežasčių priėmė nepagrįstą sprendimą.

9Ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo atsakovo UAB „Kerista“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. vasario 9 d. sprendimo atmesti, kaip nepagrįstą. Priteisti iš atsakovo ieškovo naudai apeliacinės instancijos teisme turėtas išlaidas - 242 Lt už atsiliepimo parengimą į apeliacinį skundą. Nurodo, kad apeliantas skunde nepagrįstai teigta, jog Vilniaus miesto savivaldybės administracija negalėjo sudaryti darbų atlikimo sutarties su UAB „Kerista“ ir perleisti kelių bei gatvių priežiūros pareigų vykdymo. Vietos savivaldos įstatymo 6 str. 32 p. numato, kad vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, taisymas, tiesimas bei saugaus eismo sąlygų užtikrinimas priskiriamas savivaldybės funkcijoms. Minėto įstatymo 5 str. 2 d. nustato, kad viešąsias paslaugas teikia savivaldybių įsteigti paslaugų teikėjai arba pagal su savivaldybėmis sudarytas sutartis kiti fiziniai ar juridiniai asmenys. Vietos savivaldos įstatymas suteikia galimybę tam tikras funkcijas, susijusias su viešųjų paslaugų teikimu - šiuo atveju vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūrą, taisymą, tiesimą - perduoti pagal sutartis kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims. Tokia suteikta teise buvo pasinaudota, kai UAB „Kerista“ ir Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2007-06-22 sudarė darbų atlikimo sutartį Nr. A62-11-(16.30-ADM-10), kurioje numatė, kad Vilniaus miesto dalies gatvių ir kiemų, tame tarpe ir Gabijos, Ukmergės, A.P. Kavoliuko priežiūra, eksploatavimas ir tvarkymas yra perduodamas UAB „Kerista“. Šalys sutarties 3.2 p. ir priedo Nr. 2 „Techninė specifikacija Vilniaus miesto gatvių ir kiemų dangos remontui bei priežiūrai“ 16 p. susitarė dėl atsakomybės esant nuostoliams tretiesiems asmenims, kurie patyrė žalą UAB „Kerista“ prižiūrimose teritorijose. Tokiais atvejais nuostolius atlyginti įsipareigojo apeliantas t.y. UAB „Kerista“. Šia sutartimi apeliantas, kaip asmuo, kuriam patikėtas gatvių, kuriose įvyko eismo įvykiai, eksploatavimas ir priežiūra, yra atsakingas už žalą, atsiradusią dėl jam perduotų gatvių nepriežiūra atsiradusių defektų. Civilinio kodekso 6.266 str. 1 d. numato, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo Civilinio kodekso 6.270 str. 1 d. numatytos aplinkybės. Apeliantas teigia, kad jis nebuvo sutartimi prisiimtų kelių valdytoju. Tačiau atkeiptinas dėmesys, kad pastato, statinio ar kitokios konstrukcijos valdymas pagal Civilinio kodekso 6.266 str. suprantamas kaip objekto turėjimas savo žinioje ir teisė daryti jam ūkinį bei fizinį poveikį. Valdytoju turi būti laikomas asmuo, kuriam daiktinės ar prievolinės teisės pagrindu pavesta eksploatuoti, prižiūrėti ar tvarkyti objektą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2009). Civilinio kodekso 6.266 str. nustato objekto savininko ar valdytojo atsakomybę be kaltės. Dėl to asmuo gali būti atleistas nuo civilinės atsakomybės tik įrodęs, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusiojo tyčios ar didelio neatsargumo. UAB „Kerista“ jokių įrodymų šalinančių civilinę atsakomybę nepateikė, todėl pagrįstai turi atlyginti žalą, atsiradusią transporto priemonėms dėl netinkamo gatvių prižiūrėjimo. UAB „Kerista“ darbų atlikimo sutarties Techninės specifikacijos priedo 2, 3 p. įsipareigojo atlikti Vakarinės Vilniaus miesto dalies gatvių ir kiemų dangos remontą ir priežiūrą, 16 p. atlyginti nuostolius, kurie atsirado dėl netinkamo darbų atlikimo, vieną kartą per savaitę apžiūrėti gatves ir nustatyti dangos defektus, 5.1.7 p. savo sąskaita, avarinių duobių užtaisymą vykdyti ištisus metus. Visos aplinkybės aiškiai rodo, kad UAB „Kerista“ buvo faktinis gatvių valdytojas sudarytos sutarties su Vilniaus miesto savivaldybės administracija pagrindu. Apelianto teiginys, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija turi pranešti apie gatvių defektus yra taip pat nepagrįstas. UAB „Kerista“ sudarytos sutarties Techninės specifikacijos priedo 16 p. įsipareigojo reguliariai tikrinti gatvių būklę, vesti apžiūros žurnalą ir apie nustatytus defektus informuoti savivaldybę. Sutarties Techninės specifikacijos priedo 5.1.7 p. numatytas trijų dienų terminas didesnių nei 5 cm dydžio duobių, kurios laikomos avarinėmis, šalinimas bei avarinių duobių nedelstinas žymėjimas, kuris turi būti atliktas apelianto, t.y. UAB „Kerista“. Tačiau apeliantas nepateikė jokių rašytinių įrodymų, kad buvo apžiūrimos gatvės (nėra pateikta defektinių aktų). Ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ sudarydamas transporto priemonių techninės apžiūros aktus ir išmokėdamas draudimo sumas atkūrė iki eismo įvykių buvusią transporto priemonių būklę, todėl apelianto argumentas, kad ieškovo draudimo išmokos buvo nepagrįstos ir netikslingos yra visiškai nepagrįstas. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, ieškovo išmokėtos draudimo išmokos buvo būtinos eismo įvykių metu apgadintoms transporto priemonėms sutaisyti ir neviršijo išlaidų būtinų eismo įvykių metu atsiradusiems transporto priemonių apgadinimams pašalinti, o aplinkybė, kad apeliantas nebuvo kviečiamas nustatinėjant transporto priemonių apgadinimus ir jų mąstą neatleidžia jo nuo prievolės atlyginti žalą. Apeliantas nepateikė jokių įrodymų paneigiančių žalos dydį ar jos buvimą, nors tokią galimybę Civilinio proceso kodekso 178 str. pagrindu turėjo.

10Tretysis asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad teismas tinkamai vertino Vilniaus miesto savivaldybės su atsakovu sudarytos sutarties nuostatas, teisėtai ir pagrįstai laikydamas UAB „Kerista“ tinkamu atsakovu byloje. 2007-06-22 darbų atlikimo sutartimi Nr. A62-11-(16.30-ADM-10) Vilniaus miesto savivaldybė perleido Vakarinės Vilniaus miesto dalies gatvių ir kiemų dangos remontą bei priežiūrą atsakovui, kuris sutarties pagrindu vykdė nuolatinę šioje atkarpoje esančių objektų priežiūrą ir sutartimi įsipareigojo atlyginti visus šioje atkarpoje dėl defektų gatvėse atsiradusius nuostolius, todėl atsakovas laikytinas gatvių valdytoju, kuriam nustatyta pareiga atlyginti žalą, o priešingi aukščiau nurodytiems, sudarytos Sutarties nuostatoms, galiojančiam teisiniam reguliavimui bei analogiškose bylose formuojamai teismų praktikai prieštaraujantys atsakovo apeliacinio skundo argumentai, kaip neteisėti, neteisingi ir nepagrįsti, atmestini. Tokios pačios pozicijos vertinant valdytojo atsakomybės pagal Civilinio kodekso 6.266 str. klausimą laikosi ir Lietuvos teismai nagrinėdami analogiškas bylas. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2011-07-14 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-4120-819/2011 pagal UAB „Seesam Lietuva“ ieškinį atsakovui UAB „Gatvių statyba“ pripažino, jog ieškovas pagrįstai ieškinį reiškia atsakovui kaip kelio valdytojui, kuriam 2007-06-22 darbų atlikimo sutartimi Nr. A62-14-(16.30-ADM-10) Vilniaus miesto savivaldybė perdavė šiaurinės Vilniaus miesto dalies gatvių ir kiemų dangos remontą bei priežiūrą (pastaroji sutartis su UAB „Gatvių statyba“ sudaryta to paties kaip ir atsakovo UAB „Kerista“ atveju vykdyto atviro konkurso „Vilniaus miesto gatvių ir kiemų dangos remontas bei priežiūra“ pagrindu, sutartys identiškos - skiriasi tik, kad UAB „Kerista“ vykdo vakarinės Vilniaus dalies, o UAB „Gatvių statyba“ šiaurinės dalies priežiūrą). Paminėtinas ir Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-02-22 sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-381-592/2012, pagal kurį taip pat atsakingas Civilinio kodekso 6.266 str. 1 d. pagrindu už ieškovui AB „Lietuvos draudimas“ atsiradusią žalą pripažintas gatvės priežiūrą su Vilniaus miesto savivaldybe sudarytos sutarties pagrindu vykdęs UAB „Gatvių statyba“. Apelianto nurodyta civilinė byla Nr. 2A-569-464/2011 nelaikytina analogiška nagrinėjamam atvejui, Vilniaus apygardos teismo konstatuotos aplinkybės netaikytinos šioje byloje, o atsakovo argumentai, paremti neva Vilniaus apygardos teismo jau nustatytomis, patvirtintomis aplinkybėmis atmestini kaip nepagrįsti.

11IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12Skundas atmestinas.

13Dėl atsakovo pareigų ir atsakomybės

14Apelianto teigimas, kad jis neturėjo valdymo teisės į objektus, kurie padarė žalos ieškovo klientams, ir tai lemia jo atsakomybės nebuvimą, nepagrįstas. Pagal 2007-06-22 sutartį Nr. A62-11-(16.30-ADM-10) su Vilniaus miesto savivaldybės administracija UAB „Kerista“ vakarinėje Vilniaus miesto dalyje vykdė gatvių ir kiemų remonto ir priežiūros darbus, nes sutartimi Vilniaus miesto savivaldybė perleido Vakarinės Vilniaus miesto dalies gatvių ir kiemų dangos remontą bei priežiūrą atsakovui. Kadangi sutartimi atsakovas įsipareigojo atlyginti visus šioje atkarpoje dėl defektų gatvėse atsiradusius nuostolius, todėl atsakovas laikytinas gatvių valdytoju, kuriam nustatyta pareiga atlyginti žalą, be to, kaltu dėl atsiradusios žalos pripažintaina bendrovė, kurios pareiga buvo prižiūrėti gatves. Minėtos sutarties 2 priedo „Techninė specifikacija Vilniaus miesto gatvių ir kiemų dangos remontui bei priežiūrai“ 5.1.7 punktas reglamentuoja avarinių duobių užtaisymo tvarką ir numato, kad avarinės duobės turi būti nedelsiant aptveriamos ir užtaisomos per 3 paras, o 16 punktu atsakovui taip pat pavesta vykdyti ir gatvių defektavimą, taip pat šalys susitarė, jog atsakomybė dėl nuostolių tretiesiems asmenims, jeigu tretieji asmenys juos patyrė šioje teritorijoje dėl bet kokių atsakovui perduotų eksploatuoti ir prižiūrėti gatvių defektų, atlyginami tiekėjo, t.y. atsakovo. Pagal Sutarties nuostatas bei galiojantį teisinį reguliavimą, taip pat analogiškose bylose formuojamą teismų praktiką, jiems prieštaraujantys atsakovo apeliacinio skundo argumentai, atmestini.

15Teismas nurodė, jog Civilinio kodekso 6.1015 str. 1 d. numato, kad jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, o minėto straipsnio 2 d. numato, kad draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius, t.y. subrogaciniam reikalavimui taikomos teisės normos, reglamentuojančios prievolę, siejančią nukentėjusį ir žalą padariusį asmenį. Taigi, remiantis sutartimi, sudaryta atsakovo su trečiuoju asmeniu, atsakingu už tai, kad avarinės duobės, atsiradusios ant kelio, nebuvo nedelsiant aptvertos, yra atsakovas, o ne tretysis asmuo. Šios funkcijos nevykdymas ir sąlygojo žalos atsiradimą ieškovo draudėjams.

16Tokios pačios pozicijos vertinant valdytojo atsakomybės pagal Civilinio kodekso 6.266 str. klausimą laikosi ir Lietuvos teismai nagrinėdami analogiškas bylas. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2011-07-14 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-4120-819/2011 pagal UAB „Seesam Lietuva“ ieškinį atsakovui UAB „Gatvių statyba“ pripažino, jog ieškovas pagrįstai ieškinį reiškia atsakovui kaip kelio valdytojui, kuriam 2007-06-22 darbų atlikimo sutartimi Nr. A62-14-(16.30-ADM-10) Vilniaus miesto savivaldybė perleido Vakarinės Vilniaus miesto dalies gatvių ir kiemų dangos remontą bei priežiūrą.

17Apeliantas nurodė kaip analogišką nagrinėjamai bylai Vilniaus apygardos teismo civilinę bylą Nr. 2A-569-464/2011, pagal ieškovo ieškinį solidariai Vilniaus miesto savivaldybės administracijai bei UAB „Kerista“, tačiau šioje byloje nagrinėjama kita sutartis, sudaryta tarp trečiojo asmens ir atsakovo, tai 2007-06-22 darbų atlikimo sutartis, o anksčiau išnagrinėtoje Vilniaus apygardos teismo byloje išvados dėl UAB „Kerista“ atsakomybės padarytos remiantis 2005-05-31 rangos sutartimi. Atsakovui nepateikus įrodymų, kad šių sutarčių tekstai buvo tapatūs, nėra pagrindo daryti išvadai, kad abiejų bylų aplinkybės yra analogiškos.

18Dėl bylinėjimosi išlaidų

19Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas byloje, kurias sudaro 242 Lt ( b.l.157) už atsiliepimo į apeliacinį skundą paruošimą, prašymas tenkintinas CPK 98 straipsnio 2 dalies pagrindu, nes šios išlaidos atitinka darbo ir laiko sąnaudas tokiam darbui atlikti.

20Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 321, 325, 329, 331, 336, 337, 339 straipsniais,

Nutarė

21Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. vasario 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

22Priteisti ieškovui AB „Lietuvos draudimas“ 242 Lt iš atsakovo UAB „Kerista“ atstovavimo išlaidų atlyginimą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo teisėja Danutė Kutrienė, teismo posėdyje... 2. I.Ginčo esmė... 3. Ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo... 4. II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė... 5. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2012 m. vasario 9 d. sprendimu ieškovo... 6. Teismas konstatavo, kad 2010 m. vasario 20 d. apie 19.50 val. automobilis... 7. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai... 8. Atsakovas UAB „Kerista“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus... 9. Ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo... 10. Tretysis asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į... 11. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 12. Skundas atmestinas.... 13. Dėl atsakovo pareigų ir atsakomybės ... 14. Apelianto teigimas, kad jis neturėjo valdymo teisės į objektus, kurie... 15. Teismas nurodė, jog Civilinio kodekso 6.1015 str. 1 d. numato, kad jeigu... 16. Tokios pačios pozicijos vertinant valdytojo atsakomybės pagal Civilinio... 17. Apeliantas nurodė kaip analogišką nagrinėjamai bylai Vilniaus apygardos... 18. Dėl bylinėjimosi išlaidų ... 19. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas byloje, kurias... 20. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 321,... 21. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. vasario 9 d. sprendimą palikti... 22. Priteisti ieškovui AB „Lietuvos draudimas“ 242 Lt iš atsakovo UAB...