Byla 2-1408-157/2015

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Čekanauskaitė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gegužės 13 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti A. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-3356-881/2015 pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovams Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos apeliaciniam teismui ir šio teismo teisėjams Gintarui Pečiuliui, Konstantinui Gurinui, Alei Bukavinienei, Alvydui Poškui, Daliai Višinskienei ir Vilniaus apygardos teismui, šio teismo teisėjams Daliai Kačinskienei, Dainiui Rinkevičiui, Jūratei Varanauskaitei dėl žalos atlyginimo.

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3Byloje sprendžiamas teisėtumo ir pagrįstumo klausimas teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti atskirąjį skundą, kaip paduotą praleidus įstatyme nustatytą procesinį terminą.

4Ieškovas A. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė pripažinti, kad „atsakovas Lietuva yra kriminalinė teritorija, o Vilniaus apygardos teismas ir Lietuvos apeliacinis teismas yra kriminalinės, antikonstitucinės institucijos, nesivadovaujančios Konvencija, Konstitucija, įstatymais nustatytų neteisėtų procesinių prievartos priemonių taikymu, suėjimų skyrimu, sveikatos žalojimu ir kitų nusikalstama veika padarytų žalos faktų ir teisių pažeidimų atžvilgiu baudžiamosios bylos Nr. I-2-840/2013 ir civilinės bylos Nr. 2-3459-464/2013 nagrinėjimo metu, kad vykdyti diskriminaciją ir įtakoti jų bylų procesinius sprendimus prieš mane ir dėl to privalo atlyginti padarytą turtinę ir patirtą neturtinę žalą; priteisti iš kriminalinės Lietuvos 5 500 000 Lt arba 1 592 910 Eur padarytai ir patirtai žalai atlyginti; sprendimo vykdymą pavesti atstovui kriminalinės Lietuvos „teisingumo“ ministerijai“.

5Vilniaus apygardos teismas 2015 m. sausio 15 d. nutartimi atsisakė priimti A. B. ieškinį, nes teisme civilinio proceso tvarka nenagrinėtini reikalavimai pripažinti Lietuvą kriminaline teritorija, Vilniaus apygardos teismą ir Lietuvos apeliacinį teismą kriminalinėmis institucijomis, o reikalavimas dėl žalos atlyginimo yra išvestinis.

6Dėl minėtos teismo nutarties A. B. 2015 m. gegužės 5 d. padavė atskirąjį skundą.

7II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

8Vilniaus apygardos teismas 2015 m. gegužės 13 d. nutartimi atsisakė priimti A. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 15 d. nutarties CPK 315 straipsnio 2 dalies 1 punkto ir 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu. Tai yra – pirma, neatnaujinus praleisto įstatymo nustatyto termino skundui pateikti (ieškinyje nurodytu adresu teismo nutartis siųsta 2015-01-26 ir 2015-02-03, todėl pagal CPK 121 straipsnio 2 dalį ji laikytina įteikta 2015-02-03; be to, terminas yra praleistas ir skaičiuojant jį nuo 2015-04-21, kai nutartį atsiėmė A. B.); antra, yra nenagrinėtinas teisme skundas „kriminalinės Lietuvos apeliaciniam teismui dėl „kriminalinės institucijos Vilniaus apygardos teismo nutarties panaikinimo“.

9III. Atskirojo skundo argumentai

10Atskiruoju skundu ieškovas A. B. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gegužės 13 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – perduoti nagrinėti apeliacine tvarka atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 15 d. nutarties. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

111. Teismas netinkamai taikė CPK 121, 184 straipsnių, 315 straipsnio 2 dalies 1 punkto, 335 nuostatas; neteisingai nurodė, kad 2015-02-03 išsiųsta teismo nutartis Jonavoje jam buvo įteikta tą pačią dieną; suklastojo aplinkybę, kad jo adresas pasikeitęs; kad jis praleido terminą atskirajam skundui pateikti – teismo nutartis gauta 2015-04-21, o skundas faksu buvo išsiųstas 2015-04-27 11.56 val. Tikėtina, kad Vilniaus apygardos teismas blokuoja jo siunčiamas faksogramas.

122. Teismas netinkamai taikė CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktą, pažeidė 115 straipsnio 4 dalį, 315 straipsnio 2 dalį ir nepagrįstai sprendė, kad skundas nenagrinėtinas teisme. Neteisingas teismo pavadinimo nurodymas nėra kliūtis priimti procesinį dokumentą.

133. Teismas pažeidė CPK 21 straipsnį, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnį, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnį ir nukrypo nuo Konstitucinio Teismo nustatyto privalomo precedento taikymo civiliniame procese, kadangi niekas negali būti teisėju savo paties byloje. Dėl neteisėtos sudėties teismo yra pagrindas abejoti civilinio proceso ir procesinio sprendimo nešališkumu.

14IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15Apeliacijos objektą sudaro pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti A. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 15 d. nutarties.

16Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320, 329, 338 str.). Atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, kaip ir procesui apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.

17Kaip yra žinoma, viena iš sudėtinių teisės į teisminę gynybą dalių yra dalyvaujančio byloje asmens teisė apeliacine tvarka apskųsti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą. Tačiau ši teisė negali būti įgyvendinama neapibrėžtą laiką ir turi būti derinama su kitomis konstitucinėmis vertybėmis (teisingumo, lygiateisiškumo, teisinio apibrėžtumo, proporcingumo, teisės į kuo trumpiausią teismo procesą ir kt.). Dėl to įstatymo leidėjas, turėdamas tikslą užtikrinti greitą ir efektyvų teisminių ginčų nagrinėjimą bei siekdamas užkirsti kelią byloje dalyvaujantiems asmenims nepagrįstai vilkinti procesą, nustatė konkrečius procesinius terminus veiksmams byloje atlikti (CPK 73 str. 1 d.).

18Kaip teisingai nurodo apeliantas A. B., kai teismo nutartis yra priimta rašytinio proceso tvarka, 7 dienų terminas atskirajam skundui paduoti skaičiuojamas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos byloje dalyvaujančiam asmeniui (CPK 335 str. 1 d.). Bylos medžiaga patvirtina tiek teismo, tiek apelianto teiginius, kad teismo 2015 m. sausio 15 d. nutartis jam buvo įteikta 2015-04-21. Dėl to atitinkamai atskirasis skundas dėl minimos teismo nutarties galėjo būti paduotas iki 2015-04-28 (b. l. 8). Tuo tarpu pagal bylos medžiagą apelianto atskirasis skundas 2015-05-05 išsiųstas paštu (teisme gautas 2015-05-08) (b. l .10, 12). Apeliacinės instancijos teismas, kaip fakto instancija, papildomai patikrino apelianto registruotos korespondencijos (RN121100165LT) išsiuntimo datą www.post.lt ir nustatė, kad siunta pašte priimta iš siuntėjo ir perduota siųsti 2015-05-05. Dėl to sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atskirąjį skundą dėl teismo 2015 m. sausio 15 d. nutarties A. B. padavė praleidęs įstatymo nustatytą procesinį terminą.

19Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstais pripažįsta apelianto teiginius, esą atskirąjį skundą jis padavė laiku – 2015-04-27 11.56 val. faksu jį išsiuntė Vilniaus apygardos teismui, tačiau pastarasis, anot jo, sąmoningai yra užblokavęs jo siunčiamas faksogramas. Visų pirma, iš bylos medžiagos matyti, kad, priešingai nei nurodoma skunde, Vilniaus apygardos teismas gauna A. B. siunčiamas faksogramas (pvz., b. l. 9, 13-14). Dėl to apelianto pateikta ataskaita apie siuntimo faksu rezultatus – „sujungimo klaida“ (angl. communication error), nepagrindžia šių atskirojo skundo argumentų (CPK 176, 185 str.). Antra, įstatymas, numatydamas byloje dalyvaujančio asmens teisę pateikti teismui procesinį dokumentą (šiuo atveju atskirąjį skundą), nedviprasmiškai nustato taip pat ir šio asmens pareigą užtikrinti, jog jis atitiktų formos ir turinio reikalavimus, būtų paduotas teismui per tam tikrą konkretų terminą bei tuo pačiu suteikia asmeniui teisę pasirinkti jam patogų dokumento įteikimo teismui būdą (pvz., įteikti tiesiogiai teismui darbo valandomis, išsiųsti registruotu paštu ar kitomis informacinių ir elektroninių ryšių priemonėmis iki paskutinės termino dienos 24 val. 00 min.) (CPK 1751 str.). Pastaroji asmens teisė koreliuoja su jo pareiga užtikrinti, jog pasirinktu būdu įteikiamas dokumentas pasieks adresatą (teismą) ir atitinkamai ši pareiga negali būti perkelta teismui. Taigi apeliacinio teismo vertinimu, apeliantas nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliaciniam teismui kaip fakto instancijai nepateikė objektyvių duomenų pagrįsti aukščiau nurodytam argumentui, kad jo skundas teismui buvo pateiktas iki 2015-04-28, t. y. iki termino pabaigos (CPK 306 str. 1 d. 4 p., 3 d., 314 str., 338 str.).

20Tuo pačiu apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantas nei atskirajame skunde dėl teismo 2015 m. sausio 15 d. nutarties, nei šiame atskirajame skunde dėl teismo 2015 m. gegužės 13 d. nutarties neprašė atnaujinti procesinį terminą ir nenurodė jo praleidimo priežasčių. Pirmosios instancijos teismas neatnaujino minėto termino, nes nenustatė jokių svarbių termino praleidimo priežasčių. Apeliacinės instancijos teismas savo iniciatyva išanalizavęs pateiktą bylos medžiagą neturi pagrindo kitaip vertinti minėtos teismo išvados (CPK 176, 185, 307, 338 str.).

21Kartu apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pateiktame ieškinyje nebuvo keliamas klausimas dėl bylą nagrinėjusios teisėjos neteisėtų veiksmų, todėl apeliantas nepagrįstai teigia, jog yra pažeidžiamas principas niekas negali būti teisėju savo byloje. Be to, apeliantui iš jo paties inicijuotų bylų yra žinoma teisminė praktika, kad tokios kategorijos bylose atsakovas yra ne konkretus teismas ar teisėjas, o valstybė, tuo tarpu sprendžiant byloje teisėjo (ne) šališkumo klausimą vertintina tai, ar yra pagrindas manyti, kad tas teisėjas suinteresuotas bylos baigtimi (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugpjūčio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-796/2012).

22Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad dėl atskirajame skunde nurodytų argumentų nėra pagrindo naikinti skundžiamą teismo nutartį, todėl skundas atmetamas kaip nepagrįstas, nenagrinėjant kitų apelianto motyvų, kaip neturinčių teisinės reikšmės teisingam bylos išsprendimui (CPK 263 str. 1 d., 329 str. 1 d., 338 str.).

23Kaip žinoma, teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010 ir kt.). Be kita ko, tuo pačiu paminėtina, kad dėl bendro pobūdžio A. B. teiginių (pvz. CPK 115 str. 4 d., 137 str. 2 d. 1 p. aiškinimo ir taikymo) jau ne kartą išsamiai yra pasisakyta tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismų praktikoje, nagrinėjant šio asmens reikalavimus (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1142-407/2015, 2015 m. rugsėjo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1192-407/2015 ir kt.).

24Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

25Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gegužės 13 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija... 2. I. Ginčo esmė... 3. Byloje sprendžiamas teisėtumo ir pagrįstumo klausimas teismo nutarties,... 4. Ieškovas A. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė pripažinti, kad... 5. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. sausio 15 d. nutartimi atsisakė priimti A.... 6. Dėl minėtos teismo nutarties A. B. 2015 m. gegužės 5 d. padavė atskirąjį... 7. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 8. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. gegužės 13 d. nutartimi atsisakė priimti... 9. III. Atskirojo skundo argumentai... 10. Atskiruoju skundu ieškovas A. B. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo... 11. 1. Teismas netinkamai taikė CPK 121, 184 straipsnių, 315... 12. 2. Teismas netinkamai taikė CPK 137 straipsnio 2 dalies 1... 13. 3. Teismas pažeidė CPK 21 straipsnį, Lietuvos Respublikos... 14. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 15. Apeliacijos objektą sudaro pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas teismo... 16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir... 17. Kaip yra žinoma, viena iš sudėtinių teisės į teisminę gynybą dalių yra... 18. Kaip teisingai nurodo apeliantas A. B., kai teismo nutartis yra priimta... 19. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstais pripažįsta apelianto... 20. Tuo pačiu apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantas nei... 21. Kartu apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pateiktame ieškinyje... 22. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad dėl... 23. Kaip žinoma, teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų... 24. Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio... 25. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gegužės 13 d. nutartį palikti nepakeistą....