Byla 2S-254-253/2016
Dėl įsakymo panaikinimo ir vienašališko žemės sklypo nuomos sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Pupeikienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės UAB „Karolinos turas“ atskirąjį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2015-11-18 nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Karolinos turas“ ieškinį atsakovei Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos skyriui, trečiajam asmeniui J. K. dėl įsakymo panaikinimo ir vienašališko žemės sklypo nuomos sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu,

Nustatė

2Palangos miesto apylinkės teisme išnagrinėta civilinė byla Nr. 2-24-588/2014 pagal ieškovės UAB „Karolinos turas“ ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos, trečiajam asmeniui J. K. dėl įsakymo panaikinimo ir vienašališko žemės sklypo nuomos sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu. Ieškovė UAB „Karolinos turas“ ieškiniu prašė pripažinti atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos skyriaus vienašališką 1995-02-06 valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N25/95-0234, sudarytos su ieškove, nutraukimą neteisėtu bei panaikinti atsakovės vedėjo 2013-06-06 įsakymą dėl 1995-02-06 valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N25/95-0234 (toliau – Sutartis) nutraukimo. Palangos miesto apylinkės teismo 2014-06-06 sprendimu ieškovės UAB „Karolinos turas“ ieškinys atmestas. Klaipėdos apygardos teismo 2014-11-06 sprendimu Palangos miesto apylinkės teismo 2014‑06-06 sprendimas panaikintas ir priimtas naujas sprendimas – ieškinį tenkinti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-10-02 nutartimi Klaipėdos apygardos teismo 2014‑11‑06 sprendimas panaikintas ir paliktas galioti Palangos miesto apylinkės teismo 2014-06-06 sprendimas.

3Palangos miesto apylinkės teisme 2015-10-23 gautas pareiškėjos (ieškovės) UAB „Karolinos turas“ prašymas dėl proceso atnaujinimo. Juo prašoma atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2‑24‑588/2014. Pareiškėja nurodė, kad CPK 366 str. 1 d. 9 p. pagrindu proceso atnaujinimas galimas, kai teismas padarė aiškią teisės normos taikymo klaidą, kurią būtina ištaisyti. Galimybę atnaujinti procesą nustatytais pagrindais, tarp jų – kai nustatomos ankstesnio civilinio proceso esminės klaidos, kaip tai numato Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 7 protokolo 4 str. Pareiškėjos nuomone, šioje byloje Palangos miesto apylinkės teismas netinkamai vertino įrodymus, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles pagal CPK 178 str., todėl padarė teisės taikymo klaidą, nustatydamas, jog ieškovė padarė esminį nuomos sutarties pažeidimą – nevykdė ūkinės–komercinės veiklos išsinuomotame žemės sklype, o atsakovė teisėtai vienašališkai prieš terminą ne teismine tvarka nutraukė valstybės žemės nuomos sutartį. Teigia, kad ieškovė ūkinę–komercinę veiklą ginčo žemės sklype vykdė, tai patvirtina tokios aplinkybės, jog ieškovė vykdydama Sutartį minėtame pradiniame 1995 m. Sutarties objekte pastatė kotedžus, kuriuose nuo 2004 metų butus įsigijo tretieji asmenys, tai patvirtina statybos leidimai bei ieškovės sudarytos rangos ir jungtinės veiklos sutartys. UAB „Karolinos turas“ ūkinę-komercinę veiklą pristabdė po to, kai remiantis teismų sprendimais J. K. 2007-01-05 Klaipėdos apskrities viršininko sprendimu buvo atkurta nuosavybės teisė į 2,5968 ha žemės sklypo dalį UAB „Karolinos turas“ išnuomotame sklype. Prieš tai, Klaipėdos apygardos teismo 2003-06-23 sprendimu administracinėje byloje Nr. I- 33/2003, iš dalies buvo panaikintas 3,9 ha žemės sklypo detalusis planas. UAB „Karolinos turas“ objektyviai negalėjo vykdyti ūkinės-komercinės veiklos ir statyti leidžiamų mažaaukščių pastatų, nes nuomos sutarties objektas buvo keičiamas net kelis kartus bei nebuvo nustatytos UAB „Karolinos turas“ ir kitų asmenų, kuriems šiai dienai priklauso pastatyti kotedžai, bei J. K. sklypų ribos. Lietuvos Aukščiausiais Teismas padarė netinkamą išvadą konstatuodamas, kad ieškovė per visą sutarties galiojimo laikotarpį komercinės veiklos nevykdė, nepastatė teisėtų statinių, vykdė tik neteisėtą statybą bei per 18 metų nepastatė teisėtų statinių bei nepradėjo komercinės veiklos. Ši kasacinio teismo išvada ne tik prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms, objektyviems duomenims, bet ir faktinei padėčiai. Teigia, kad šiuo atveju Palangos miesto apylinkės teismas ir Lietuvos Aukščiausiais Teismas negalėjo taikyti CK 6.564 str. 1 d., nes faktiniai duomenys ir įrodymai patvirtina, kad ieškovė komercinę veiklą ginčo žemės sklype vykdė, pastatė teisėtus statinius bei priklausinius ir 1995 m. nuomos sutarties nepažeidė. Taip pat neįvertinta, kad ieškovė dėl objektyvių, nuo jos nepriklausančių priežasčių, privalėjo pristabdyti ūkinę-komercinę veiklą, atsakovė per visą nuomos sutarties laikotarpį nereiškė jokių pretenzijų, nesikreipė į ieškovę dėl neteisėtos statybos, nenurodė patyrusi žalos dėl ieškovės veiksmų. Svarbu tai, kad atsakovei ir trečiajam asmeniui buvo žinoma aplinkybė, jog ginčo sklypo dalyje ieškovė pastatė ir pardavė kotedžus. Jame yra teisėtai įvestos komunikacijos. Atsakovė teismą suklaidino. Teismas netinkamai vertindamas pateiktus įrodymus bei faktines bylos aplinkybes padarė aiškią teisės taikymo klaidą ir be pagrindo taikė CK 6.564 str. 1 d. bei žemės reformos įstatymo 9 str. 14 d.

4Palangos miesto apylinkės teismas 2015-11-18 nutartimi pareiškėjos – ieškovės UAB „Karolinos turas“ prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-24-588/2014 atmetė. Teismas pažymėjo, kad CPK 366 str. 1 d. 9 p. numatytos proceso atnaujinimo sąlygos nėra alternatyvios, todėl atnaujinant procesą aptariamos normos pagrindu, abi sąlygos turi egzistuoti. Tai reiškia, kad teismas, nustatęs, jog nėra bent vienos iš šių sąlygų, gali priimti sprendimą atsisakyti atnaujinti procesą ir neprivalo spręsti dėl antrosios sąlygos egzistavimo ar neegzistavimo. Pažymėta, kad prašymą atnaujinti procesą šiuo pagrindu galima pateikti tik esant įstatyme numatytai sąlygai – kai sprendimas nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Teismas nustatė, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas buvo skųstas tiek apeliacine, tiek kasacine tvarka, todėl procesas šiuo pagrindu negali būti atnaujinamas. Ieškovės subjektyvus įsitikinimas, jog įrodymai turėjo būti vertinami kitaip, jai palankiu aspektu, nesudaro pagrindo procesui atnaujinti. Ieškovė turėjo galimybę skųsti jai nepalankų sprendimą ir šia teise pasinaudojo. Taip pat pažymėta, kad iš esmės tos pačios aplinkybės ir argumentai, kuriais grindžiamas prašymas atnaujinti procesą, nurodyti ir ieškovės ieškinyje bei apeliaciniame skunde, taip pat atsiliepime į kasacinį skundą, taigi visos prašyme nurodytos aplinkybės ir argumentai jau buvo išsamiai įvertinti ankstesniais procesiniais sprendimais. Teismas konstatavo, kad prašymas netenkina CPK 366 str. 1 d. 9 p. numatytos sąlygos – sprendimas buvo peržiūrėtas apeliacine ir kasacine tvarka, dėl to teismas neturi įstatyminio pagrindo vertinti pareiškėjos prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodytų argumentų, dėl to prašymą atmetė.

5Atskiruoju skundu ieškovė UAB „Karolinos turas“ prašo Palangos miesto apylinkės teismo 2015-11-18 nutartį panaikinti ir ieškovės prašymą tenkinti, atnaujinti procesą ir bylą perduoti nagrinėti Palangos miesto apylinkės teismui. Ieškovė pažymi, kad prašyme nurodė du proceso atnaujinimo pagrindus – CPK 366 str. 1 d. 9 p. bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apaugos konvencijos 7 protokolo 4 str. Šio pagrindo teismas ne tik nenagrinėjo, bet ir nenurodė skundžiamoje nutartyje. Remdamasi Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 7 protokolo 4 str., Europos Žmogaus Teisių Teismo išaiškinimu, teigia, kad nors teismas pagrįstai pripažino, kad terminas prašymui atnaujinti procesą nėra praleistas, tačiau procesas negali būti atnaujintas dėl to, jog byla buvo išnagrinėta apeliacinėje ir kasacinėje instancijose, yra nesuderinama su sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais bei pažeidžia ieškovės prigimtinę teisę į teisingą teismą. Ieškovės nuomone teismas pažeidė CPK 370 str. 3 d. ir be pagrindo neatnaujino proceso. Teismas nenagrinėjo antrojo teisinio proceso atnaujinimo pagrindo ir pažeidė CPK 291 str. ieškovės prašyme buvo nurodyti konkretūs teisiniai proceso atnaujinimo pagrindai bei faktinės aplinkybės, pagrindžiančios proceso atnaujinimo būtinumą. Teigia, kad teismas nepagrįstai pažymėjo, jog ieškovė iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstytų įrodymų vertinimu, kadangi teismo padaryta klaida nėra įrodymo vertinimas. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į kitų teismų nustatytus ir visiems žinomus faktus, nesivadovavo CPK 182 str., nors kitose bylose, kuriose dalyvavo atsakovė ir kiti suinteresuoti asmenys, yra pripažinta, kad ieškovė vykdė veiklą išnuomotame sklype. Be to, šiai dienai ieškovės ūkinės–komercinės veiklos rezultatas yra akivaizdus.

6Atsiliepimu trečiasis asmuo J. K. prašo atskirojo skundo netenkinti ir pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad būtent CPK 366 str. 1 d. 9 p. įgyvendino Lietuvos Respublikos teisinėje sistemoje Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 7 protokolo 4 str. nuostatą, įpareigojančią konvenciją ratifikavusią valstybę (valstybės teismus), nagrinėjančius prašymus dėl proceso atnaujinimo, tikrinti, ar ankstesniame procese nebuvo padarytos aiškios teisės normų taikymo klaidos. Ieškovės argumentai dėl tariamos teisės atnaujinti procesą byloje, kurioje teismo sprendimas jau buvo peržiūrėtas apeliacine tvarka, turėjimo yra nepagrįsti ir neatitinka galiojančios teisės bei suformuotos teismų praktikos. Net jei ieškovės nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas egzistuotų, ieškovės prašymas dėl proceso atnaujinimo vis tiek turėtų būti atmestas, nes nėra jokios jos nurodomos aiškios ir esminės teisės normos taikymo klaidos, kuri darytų sprendimą neteisėtu, o tik ieškovės subjektyvus, jai naudingas faktų traktavimas.

7Atsiliepimu atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašo palikti pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą, o ieškovės atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovės nuomone, teismas pagrįstai konstatavo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas buvo apskųstas tiek apeliacine, tiek kasacine tvarka, o ieškovės subjektyvus įsitikinimas, kad įrodymai turėjo būti vertinami kitaip, nesudaro pagrindo procesui atnaujinti.

8Atskirasis skundas netenkintinas.

9Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjos prašymas dėl proceso atnaujinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

10Pareiškėja pareiškimu, remdamasi Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 7 protokolo 4 str., CPK 366 str. 1 d. 9 p., prašė atnaujinti procesą civilinėje byloje ir pareiškimą motyvavo tuo, kad teismo procesiniame sprendime padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą.

11Atskirajame skunde apeliantė teigia, kad nurodė du proceso atnaujinimo pagrindus, t. y. kartu su CPK 366 str. 1 d. 9 p. įtvirtintu proceso atnaujinimo pagrindu nurodė ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 7 protokolo 4 str., numatantį, jog procesas turi būti atnaujintas, kai nustatomos esminės ankstesnio proceso klaidos. Apeliantės nuomone pirmosios instancijos teismas nepagristai šio pagrindo nevertino kaip savarankiško pagrindo procesui atnaujinti ir dėl jo nepasisakė skundžiamoje nutartyje. Apeliantė, remdamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002-09-10 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-1126/2002, nurodo, kad Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 7 protokolo 4 str. įpareigoja teismus, nagrinėjančius prašymus dėl proceso atnaujinimo, tikrinti, ar ankstesniajame procese nebuvo padarytos aiškios teisės normų taikymo klaidos. Visų pirma pažymėtina, kad po apeliantės nurodomos kasacinio teismo nutarties priėmimo 2003-01-01 įsigaliojusio CPK 366 str. 1 d. 9 p. normoje įstatymų leidėjas įtvirtinto šį proceso atnaujinimo pagrindą dėl aiškios teisės normos taikymo klaidos pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje), neperžiūrėtame apeliacine tvarka. Tuo aspektu pažymėtina, kad vėlesnėje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, pasisakant dėl proceso atnaujinimo instituto paskirties ir tikslų, išaiškinta, kad tiek nacionalinėje, tiek tarptautinėje teisėje, taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje proceso atnaujinimo institutas vertinamas kaip ekstraordinarus būdas įsiteisėjusiems teismų sprendimams peržiūrėti. Jį galima taikyti tik konstatavus bent vieną iš CPK 366 str. 1 d. nustatytų pagrindų, kurių sąrašas yra baigtinis. Šie proceso atnaujinimo pagrindai turi būti taikomi neformaliai, laikantis teisinio apibrėžtumo principo, todėl proceso atnaujinimas galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinamoms aplinkybėms. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-06-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2014; 2011-03-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2011; 2015‑02-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-31-916/2015). Taigi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, kad CPK 366 str. 1 d. įtvirtintų proceso atnaujinimo pagrindų sąrašas yra baigtinis, taip pat pažymima, kad proceso atnaujinimo institutas dažniausiai taikomas tada, kai suinteresuotas asmuo nebeturi galimybės apginti savo pažeistas teises ir interesus kitais teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės instancinės sistemos būdais.

12Tuo tarpu galiojanti CPK 366 str. 1 d. 9 p. redakcija numato, kad procesas gali būti atnaujinamas, jeigu pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje, įsakyme ar nutarime) yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą (nutartį, įsakymą ar nutarimą), ir sprendimas (nutartis, įsakymas ar nutarimas) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka; Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras turi teisę pateikti prašymus atnaujinti procesą šiame punkte numatytais pagrindais dėl pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teismo sprendimų (nutarčių). Tad apeliantės nurodomos aplinkybės dėl aiškios teisės normų taikymo klaidos yra vertinamos taikant šią įstatymo nuostatą. Pažymėtina, kad proceso atnaujinimas CPK 366 str. 1 d. 9 p. pagrindu siejamas su sąlygomis: pirmosios instancijos teismo procesiniame sprendime padaryta aiškia teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą procesinį sprendimą ir aplinkybe, kad procesinis sprendimas nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad šioje nuostatoje įtvirtintos proceso atnaujinimo sąlygos nėra alternatyvios ir šioje nuostatoje įtvirtintam pagrindui atnaujinti procesą konstatuoti yra būtinas abiejų nurodytų sąlygų egzistavimas.

13Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nėra vienos iš būtinų CPK 366 str. 1 d. 9 p. taikymo sąlygų, t. y. jog procesinis sprendimas nebūtų peržiūrėtas apeliacine tvarka. Šiuo atveju pareiškėjos UAB „Karolinos turas“ nurodomas pirmosios instancijos teismo sprendimas buvo peržiūrėtas instancine tvarka – tiek apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teisme, tiek kasacine tvarka Lietuvos Aukščiausiajame Teisme. Kadangi pareiškėjos pareiškimo atveju abiejų nurodytų sąlygų egzistavimas yra būtinas CPK 366 str. 1 d. 9 p. nuostatos taikymui, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl šio pagrindo taikymo ir nustatęs, jog nėra vienos iš numatytų būtinų sąlygų, turėjo pagrindą nuspręsti atsisakyti atnaujinti procesą ir neprivalėjo spręsti dėl antrosios sąlygos egzistavimo ar neegzistavimo. Esant šioms aplinkybėms darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai atsisakė atnaujinti procesą pagal pareiškėjos UAB „Karolinos turas“ prašymą.

14Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė proceso atnaujinimo institutą reglamentuojančias teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, ją naikinti atskirojo skundo motyvais nėra teisinio pagrindo, todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

15Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas

Nutarė

16Palangos miesto apylinkės teismo 2015-11-18 nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai