Byla 3K-3-121/2011

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Zigmo Levickio, Antano Simniškio (pranešėjas) ir Juozo Šerkšno (kolegijos pirmininkas), rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo S. T. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutarties ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 11 d. nutarties, kuriomis atsisakyta atnaujinti procesą civilinėje byloje pagal ieškovo S. T. ieškinį atsakovams AB „Energetinės statybos pramonė“ ir UAB „Energetinės statybos projektai“ dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, peržiūrėjimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Bylos esmė

4Pareiškėjas S. T. 2009 m. lapkričio 26 d. kreipėsi į teismą ir prašė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-1707-41/08, panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2008 m. rugsėjo 16 d. sprendimą už akių ir priimti kitą sprendimą. Pareiškėjas nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2008 m. rugsėjo 16 d. sprendimu už akių priteisė jam (toje byloje – ieškovui) turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą iš atsakovo AB „Energetinės statybos pramonė“, neįsitikinęs, kad šis atsakovas tuo metu jau neegzistavo (buvo pripažintas bankrutavusiu ir likviduotas). Pareiškėjo nuomone, egzistuoja du pagrindai atnaujinti procesą šioje byloje: pirma, teismas padarė aiškią teisės normų taikymo klaidą, o sprendimas nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka (CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktas); antra, viena iš šalių teismo proceso metu buvo neveiksni, nes jau neegzistavo (CPK 366 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Pareiškėjas taip pat pažymėjo, kad sprendimo už akių apskundimo bei prašymo atnaujinti procesą terminus praleido dėl jam atstovavusios advokatės nesąžiningumo: ji nesiėmė jokių veiksmų pareiškėjo teisėms apginti, šiai bylai reikalingus dokumentus jam pateikė tik 2009 m. spalio 1 d.

5II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutarčių esmė

6Vilniaus apygardos teismas 2010 m. gegužės 27 d. nutartimi atmetė pareiškėjo prašymą atnaujinti procesą.

7Teismas nustatė, kad AB „Energetinės statybos pramonė“ prašymas išregistruoti ją iš Juridinių asmenų registro užregistruotas šiame registre 2007 m. gruodžio 12 d. Pareiškėjas ieškinį dėl žalos atlyginimo priteisimo iš šios įmonės bei kito atsakovo UAB „Energetikos statybos projektai“ pareiškė 2008 m. kovo 7 d. Pareiškėjas (toje byloje – ieškovas) ieškiniu prašė priteisti jam iš AB „Energetinės statybos pramonė“ ir UAB „Energetikos statybos projektai“ 85,99 Lt periodinių išmokų kas mėnesį turtinės ir 500 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo; taip pat prašė, esant įstatyme nustatytam pagrindui, priimti sprendimą už akių. Atsakovams AB „Energetinės statybos pramonė“ ir UAB „Energetikos statybos projektai“ nepateikus parengiamųjų procesinių dokumentų, teismas, vadovaudamasis CPK 142 straipsnio 4 dalimi, priėmė 2008 m. rugsėjo 16 d. sprendimą už akių, kuriuo ieškinį patenkino iš dalies: priteisė ieškovui iš atsakovo AB „Energetinės statybos pramonė“ 85,99 Lt periodinių išmokų kas mėnesį turtinei žalai atlyginti, indeksuojant jas priklausomai nuo minimalios mėnesinės algos ir ieškovui mokamos valstybinio socialinio draudimo netekto darbingumo pensijos skirtumo, bei 100 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo; kitą ieškinio dalį atmetė. Sprendimas yra įsiteisėjęs. 2009 m. kovo 17 d. kitam atsakovui UAB „Energetinės statybos projektai“ iškelta bankroto byla.

8Teismas nurodė, kad pareiškėjas prašymą atnaujinti procesą padavė praleidęs CPK 368 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą trijų mėnesių terminą. Advokatei, su kuria pareiškėjas buvo sudaręs atstovavimo sutartį civilinėje byloje Nr. 1707-41/2008, įstatymo nustatytu terminu buvo asmeniškai įteiktas teismo 2008 m. rugsėjo 16 d. sprendimo už akių nuorašas, tačiau pareiškėjas nurodė, kad apie teismo sprendimą jis sužinojo tik 2009 m. rugsėjo 25 d., kai pareikalavęs iš advokatės gavo jo nuorašą ir kitus dokumentus; po to sudarė naują atstovavimo sutartį su kitu advokatu. Prašymą atnaujinti terminą pareiškėjas grindė tuo, kad po 2002 m. rugpjūčio 26 d. patirtų sužalojimų yra blogos savijautos, dėl to negalėjo kontroliuoti savo atstovės veiksmų. Teismas šių priežasčių nepripažino pagrįstomis, nurodęs, kad nėra duomenų, jog pareiškėjas civilinės bylos Nr. 2-1707-41/2008 nagrinėjimo metu būtų sirgęs, ir konstatavo, kad nėra pagrindo atnaujinti praleistą terminą.

9Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi pareiškėjo atskirąjį skundą, 2010 m. lapkričio 11 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartį paliko nepakeistą.

10Teisėjų kolegija, spręsdama termino pareiškimui paduoti atnaujinimo klausimą, nustatė, kad pareiškėjas 2008 m. lapkričio 10 d. prašymu kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą dėl teismo sprendimo už akių ir vykdomojo rašto išdavimo. Vilniaus apygardos teismo 2008 m. gruodžio 11 d. lydraštis patvirtina, kad pareiškėjui buvo išsiųstas 2008 m. rugsėjo 16 d. sprendimo už akių nuorašas ir vykdomasis raštas. Teisėjų kolegija nurodė, kad šios aplinkybės paneigia pareiškėjo argumentus, jog apie teismo sprendimą už akių jis sužinojo tik 2009 m. rugsėjo 25 d., o dėl sunkių sužalojimų bei blogos savijautos negalėjo kontroliuoti savo atstovės advokatės veiksmų atstovaujant jo interesams. Teisėjų kolegija įvertino tai, kad pareiškėjui apie teismo sprendimą už akių buvo žinoma jau 2008 m. lapkričio 10 d., kai jis kreipėsi į teismą dėl teismo sprendimo ir vykdomojo rašto išdavimo, tuo tarpu prašymą atnaujinti procesą jis pateikė tik 2009 m. lapkričio 21 d. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, pagal kurią tais atvejais, kai terminas yra praleistas daug, o šalies nurodomos priežastys negali pateisinti tokio ilgo praleidimo laikotarpio, tai pagrindo atnaujinti terminą nėra, nes termino atnaujinimas tokiomis aplinkybėmis prieštarautų įstatymų leidėjo ketinimui ir normų, reglamentuojančių procesinius terminus, tikslams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. spalio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal ieškovo AB banko “Hansa-LTB” prašymą, bylos Nr. 3K-3-1486/2002, 2003 m. sausio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal ieškovo J. V. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-169/2003), konstatavo, kad pareiškėjo nurodytos procesinio termino praleidimo priežastys nelaikytinos svarbiomis aplinkybėmis, kurios būtų pagrindas atnaujinti gerokai praleistą terminą prašymui atnaujinti procesą pateikti. Nusprendusi, kad nėra pagrindo terminui atnaujinti, teisėjų kolegija nepasisakė dėl proceso atnaujinimo pagrindų.

11III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai

12Kasaciniu skundu pareiškėjas S. T. prašo Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartį ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 11 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą – atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-1707/2008. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

131. Civilinėje byloje, kurios procesą pareiškėjas prašo atnaujinti, priimtu 2008 m. rugsėjo 16 d. sprendimu už akių Vilniaus apygardos teismas žalos atlyginimą jam priteisė iš nebeegzistuojančio asmens – AB „Energetinės statybos pramonė“, kuris buvo išregistruotas iš Juridinių asmenų registro dar 2007 m. gruodžio 12 d. Teismas, prieš priimdamas sprendimą, privalėjo įsitikinti, ar atsakovas AB „Energetinės statybos pramonė“ egzistuoja, tačiau to nepadarė. Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. 2-1707/2008 padarė aiškią teisės normos taikymo klaidą, sprendimas nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka, taigi yra pagrindas procesui atnaujinti pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą. Be to, aplinkybė, kad viena iš šalių proceso metu neegzistavo ir dėl to buvo neveiksni, taip pat sudaro savarankišką proceso atnaujinimo pagrindą, nustatytą CPK 366 straipsnio 1 dalies 6 punkte.

142. Trijų mėnesių terminą pareiškimui dėl proceso atnaujinimo paduoti pareiškėjas praleido dėl jam atstovavusios advokatės nesąžiningumo. Advokatė galėjo apskųsti teismo sprendimą už akių arba kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo pareiškėjo (ieškovo) vardu, taip pat surinkti duomenis apie tai, kad atsakovas AB „Energetinės statybos pramonė“ bylos nagrinėjimo metu jau neegzistavo, tačiau to nepadarė. Advokatės nesąžiningumą įrodo ir tai, kad pareiškėjui bylos dokumentus pavyko gauti tik 2009 m. spalio 1 d., kai advokatei registruotu laišku buvo išsiųstas 2009 m. rugsėjo 25 d. pareiškimas dėl sutartinių įsipareigojimų nevykdymo ir sumokėto honoraro grąžinimo. Pareiškėjas nėra teisininkas, todėl jam nebuvo žinomi apskundimo terminai ir tvarka, be to, dėl 2002 m. rugpjūčio 26 d. įvykusio nelaimingo atsitikimo darbe jis prarado 85 proc. darbingumo, yra neįgalus, patiria nuolatinius galvos skausmus, todėl neturėjo galimybės kontroliuoti advokatės veiksmų.

153. Suinteresuoto asmens (atsakovo) UAB „Energetinės statybos projektai“ nedalyvavimą teismo posėdyje dėl proceso atnaujinimo ir jokių procesinių dokumentų nepateikimą teismas turėjo įvertinti kaip sutikimą su pareiškėjo prašymu atnaujinti procesą.

16Suinteresuoto asmens bankrutavusios UAB „Energetinės statybos projektai“ atsiliepimą į kasacinį skundą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija 2010 m. gruodžio 22 d. nutartimi atsisakė priimti kaip neatitinkantį CPK 351 straipsnio reikalavimų.

17Teisėjų kolegija

konstatuoja:

18IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

19Dėl proceso atnaujinimo instituto paskirties ir tikslų

20Teismo sprendimo teisinė galia suponuoja jo nekintamumą, teismo sprendimo pagrindu atsiradusių teisinių santykių stabilumą, tačiau galimi atvejai, kai po bylos išsprendimo paaiškėja naujų teisinių ar faktinių aplinkybių, turinčių įtakos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Būtent tokiai situacijai įstatymų leidėjas įtvirtino proceso atnaujinimo institutą. Tiek nacionalinėje, tiek tarptautinėje teisėje, taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje proceso atnaujinimo institutas vertinamas kaip ekstraordinarus būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus. Jį galima taikyti tik konstatavus bent vieną iš CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų, kurių sąrašas yra baigtinis. Šie proceso atnaujinimo pagrindai turi būti taikomi neformaliai bei laikantis teisinio apibrėžtumo principo, todėl proceso atnaujinimas yra galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinančioms aplinkybėms (Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimai bylose: Brumarescu v. Romania, no. 28342/95, judgement of 28 October 1999; Sovtransavto Holding v. Ukraine, no. 48553/99; judgement of 25 July 2002; kt.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. V. K. v. G. M., bylos Nr. 3K-3-303/2007; kt.). Proceso atnaujinimas neturi būti priemonė dar kartą pabandyti išspręsti ginčą savo naudai ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Lietgalis” v. D. J., bylos Nr. 3K-3-356/2006; kt.), todėl proceso atnaujinimo institutas turi būti derinamas su tokiais proceso teisės principais kaip ekonomiškumas, koncentruotumas, protingumas ir pan.

21Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad proceso atnaujinimo institutą reglamentuojančios teisės normos turi būti aiškinamos ir taikomos atsižvelgiant į šio instituto tikslus ir uždavinius. Dažniausiai jis taikomas tada, kai suinteresuotas asmuo nebeturi galimybės apginti savo pažeistas teises ir interesus kitais teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės instancinės sistemos būdais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Tomis“ v. VĮ Registrų centras ir kt., bylos Nr. 3K-3-58/2007; 2007 m. spalio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Serfas“ v. AB ,,Dara“, bylos Nr. 3K-3-451/2007; 2008 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Baltijos žuvys“ v. AB ,,Senoji Baltija“, bylos Nr. 3K-3-484/2008). Dėl to procesas privalo būti atnaujinamas, jeigu yra pagrindas manyti, kad dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kurias jis įvardija kaip proceso atnaujinimo pagrindą, byloje priimti teismų procesiniai sprendimai gali būti neteisėti ir nepagrįsti.

22Proceso atnaujinimo tikslas – išvengti teisinių galimo neteisėto teismo sprendimo (nutarties) padarinių ir taip įvykdyti teisingumą, apginant ne tik privačių šalių, bet ir viešąjį interesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra ir kt. v. UAB „Energo Development“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-431/2007). Dėl to teismas proceso atnaujinimą reglamentuojančias teisės normas turi taikyti ne formaliai, o atsižvelgdamas į šio instituto paskirtį ir įstatymų leidėjo ketinimus. Bet kuris pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas privalo būti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant atsakyti į klausimą, ar pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. B. ir kt. v. Vilniaus bažnyčia ,,Tikėjimo žodis“, bylos Nr. 3K-3-265/2004; kt.).

23Nagrinėjamoje byloje spręsdama kasatoriaus prašymo atnaujinti procesą pagrįstumo klausimą, kasacinio teismo teisėjų kolegija vadovaujasi tiek CPK normomis, reglamentuojančiomis proceso atnaujinimo pagrindus ir tvarką, tiek pirmiau nurodyta nuoseklia teismų praktika dėl proceso atnaujinimo tikslų ir paskirties, t. y. vertina, ar proceso atnaujinimas šiuo atveju būtų pateisinamas siekiu apginti privatų ar viešąjį interesą ir ar jis būtų suderinamas su teisinių santykių stabilumu ir teismo sprendimo privalomumu bei nekintamumu kaip vienomis iš pamatinių teisinės sistemos vertybių, sudarančių pagrindą teisinio apibrėžtumo principui įgyvendinti.

24Dėl termino prašymui atnaujinti procesą paduoti eigos pradžios nustatymo ir atnaujinimo pagrindų

25Proceso atnaujinimą, kaip savarankišką civilinio proceso stadiją, reglamentuoja CPK XVIII skyriaus normos. CPK 368 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą.

26Byloje, kurios procesą prašoma atnaujinti, teismo sprendimas priimtas 2008 m. rugsėjo 16 d. Pareiškėjas S. T. prašymą atnaujinti procesą padavė 2009 m. lapkričio 26 d., prašymas grindžiamas CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytu proceso atnaujinimo pagrindu – aiškios teisės normos taikymo klaidos padarymu pirmosios instancijos teismo sprendime.

27Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nustatė, kad pareiškėjas praleido trijų mėnesių prašymo padavimo terminą ir nenurodė svarbių priežasčių, dėl kurių terminas galėtų būti atnaujinamas. Kasacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai pernelyg formaliai vertino termino atnaujinimo klausimui spręsti reikšmingas bylos aplinkybes, dėl to padarė netinkamas išvadas; jomis grindžiami procesiniai sprendimai negali būti pripažįstami teisėtais.

28Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, paduodant prašymą atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, CPK 368 straipsnyje nustatyto termino eiga dalyvavusiems byloje asmenims pradedama skaičiuoti nuo to momento, kai byloje buvo priimtas ir paskelbtas teismo sprendimas (nutartis), kuriame teismas, pareiškėjų manymu, padarė aiškią teisės taikymo klaidą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. K. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-183/2010; 2011 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjo V. G. prašymą, bylos Nr. 3K-3-110/2011).

29Šioje byloje nustatyta, kad pareiškėjas nedalyvavo Vilniaus apygardos teismui skelbiant 2008 m. rugsėjo 16 d. sprendimą už akių, tačiau tą pačią dieną šio sprendimo nuorašas buvo įteiktas pareiškėjui atstovavusiai advokatei. Pareiškėjas kasaciniame skunde teigia, kad advokatė jam atstovavo netinkamai, dėl to apie teismo sprendimo priėmimą jis nebuvo informuotas ir apie tai sužinojo tik 2009 m. rugsėjo 25 d., kai, pareikalavęs iš advokatės dokumentų, gavo sprendimo nuorašą. Šias pareiškėjo nurodytas aplinkybes paneigia apeliacinės instancijos teismo nustatytas faktas, kad pareiškėjas dar 2008 m. lapkričio 10 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą dėl teismo sprendimo ir vykdomojo rašto išdavimo, šie dokumentai jam išsiųsti paštu su 2008 m. gruodžio 11 d. lydraščiu (civilinė byla Nr. 2-1707-41/2008; b. l. 75, 77). Konstatuotina, kad teismai teisingai nustatė, jog pareiškėjas praleido trijų mėnesių terminą prašymui atnaujinti procesą paduoti. To neginčija ir pareiškėjas. Kita vertus, šis terminas, kaip ir kiti procesiniai terminai, kurie nėra naikinamieji, gali būti atnaujinamas. Pagal CPK 78 straipsnio, reglamentuojančio procesinių terminų atnaujinimą, 1 dalies nuostatas terminas gali būti atnaujinamas, jeigu jis buvo praleistas dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis. Pareiškėjas prašymą atnaujinti terminą grindė aplinkybėmis, susijusiomis su netinkamu advokatės atstovavimu ir jo sveikatos būkle, trukdžiusia laiku ir tinkamai pasirūpinti savo teisių gynimu.

30Apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, kad apie priimtą teismo sprendimą už akių pareiškėjas turėjo sužinoti beveik prieš metus iki kreipimosi dėl proceso atnaujinimo, šiam faktui suteikė nepagrįstai didelę įrodomąją vertę ir iš esmės vien tuo remdamasis konstatavo, jog terminas kreiptis dėl proceso atnaujinimo buvo praleistas be svarbių priežasčių. Pirmosios instancijos teismas išvados apie pagrindo terminui atnaujinti nebuvimą apskritai beveik nemotyvavo, tik trumpai nurodė, jog nėra duomenų, kad pareiškėjas ieškinio padavimo bei civilinės bylos Nr. 2-1707-41/2008 nagrinėjimo metu būtų sirgęs.

31Kasacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismai, spręsdami dėl termino praleidimo priežasčių svarbos, netinkamai įvertino aplinkybes, susijusias su pareiškėjo sveikatos būkle, jo socialine padėtimi, išsilavinimu ir pan. Vilniaus apygardos teismo 2008 m. rugsėjo 16 d. sprendimu už akių nustatyta, kad pareiškėjas patyrė itin sunkią ir gyvybei pavojingą galvos traumą, kraujo išsiliejimą, stuburo kaklo dalies sumušimą, ilgai gydėsi stacionare, buvo operuotas, patyrė ir patiria stiprius fizinius skausmus, taip pat dvasinius išgyvenimus ir kančias, jam diagnozuota organinė haliucinozė, organinis nuotaikos ir asmenybės sutrikimas, trauminė epilepsija su didžiaisiais traukulių priepuoliais, įvairaus pobūdžio ir sunkumo mąstymo sutrikimai. Be to, iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjas neturi ne tik teisinio išsilavinimo, bet ir jokios patirties šioje srityje, dėl pakankamai jauno amžiaus ir sunkios sveikatos būklės jam sudėtinga susigaudyti nepatyrusiam žmogui neretai painiuose teisiniuose klausimuose. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, nepagrįsta būtų pareiškėjo veiksmus vertinti vadovaujantis bendro pobūdžio kriterijumi – vidutinio žmogaus atidumo ir rūpestingumo standartu. Aplinkybių, susijusių su termino kreiptis į terminą praleidimu, svarbos klausimas šioje byloje turėtų būti sprendžiamas įvertinus pareiškėjo individualią faktinę situaciją. Šiuo atveju darytina išvada, kad pirmiau nurodyti faktai leidžia termino praleidimo priežastis pripažinti svarbiomis.

32Kasacinio teismo teisėjų kolegija, remdamasi nurodytais motyvais ir vadovaudamasi teisingumo principu, konstatuoja, kad byloje nustatytos aplinkybės yra pakankamos termino praleidimui pateisinti, dėl to terminas pareiškimui dėl proceso atnaujinimo paduoti atnaujintinas (CPK 78 straipsnis).

33Dėl proceso atnaujinimo pagrindo

34Prašymą atnaujinti procesą pareiškėjas grindė aplinkybe, kad Vilniaus apygardos teismas 2008 m. rugsėjo 16 d. sprendimą už akių priėmė dėl neegzistuojančio asmens – atsakovo AB „Energetinės statybos pramonė“, kuris ne tik teismo sprendimo priėmimo, bet ir ieškinio padavimo metu jau neegzistavo, nes buvo pripažintas bankrutavusiu, likviduotas ir 2007 m. gruodžio 12 d. išregistruotas iš Juridinių asmenų registro. Šią aplinkybę pareiškėjas teisiškai kvalifikavo kaip patvirtinančią CPK 366 straipsnio 1 dalies 6 ir 9 punktuose įtvirtintus proceso atnaujinimo pagrindus. Kasacinio teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi nuosekliai formuojama teismų praktika, kad faktinių aplinkybių, kuriomis remiasi byloje dalyvaujantys asmenys kaip savo reikalavimų pagrindu, teisinis kvalifikavimas yra teismo prerogatyva, pareiškėjo nurodytą aplinkybę teisiškai vertina nesaistoma jo (pareiškėjo) nurodytų CPK 366 straipsnio normų, įtvirtinančių proceso atnaujinimo pagrindus.

35Vilniaus apygardos teismas 2008 m. rugsėjo 16 d. sprendimu už akių ieškovo S. T. ieškinį atsakovams UAB „Energetinės statybos projektai“ ir AB „Energetinės statybos pramonė“ dėl žalos atlyginimo patenkino iš dalies: priteisė turtinės žalos atlyginimą bei dalį reikalauto neturtinės žalos atlyginimo iš vieno atsakovo – AB „Energetinės statybos pramonė“; ieškinio reikalavimus atsakovui UAB „Energetinės statybos projektai“ atmetė. Jau išnagrinėjus civilinę bylą ir priėmus teismo sprendimą, paaiškėjo, kad atsakovas AB „Energetinės statybos pramonė“ dar 2007 m. gruodžio 12 d. išregistruotas iš Juridinių asmenų registro kaip likviduotas dėl bankroto. Tai reiškia, kad teismas nagrinėjo bylą ir priėmė teismo sprendimą dėl neegzistuojančio asmens. Toks teismo sprendimas ne tik pažeidžia imperatyviąsias proceso teisės normas, bet ir iš esmės paneigia civilinį procesą, bylos nagrinėjimo teisme prasmę. CPK 293 straipsnio 8 punkto norma, kad teismas nutraukia bylą, jeigu likvidavus juridinį asmenį, kuris buvo viena iš bylos šalių, atsižvelgiant į ginčo teisinius santykius, neleidžiamas teisių perėmimas, leidžia daryti išvadą, jog tuo atveju, kai ieškinio pareiškimo metu asmuo (atsakovas), kuriam reiškiami reikalavimai, yra likviduotas, byla (ar jos dalis) pagal reikalavimus šiam asmeniui negali būti nagrinėjama ir turi būti arba sprendžiamas klausimas dėl atsakovo procesinių teisių perėmėjo, jeigu toks yra, arba ieškinį atsisakoma priimti, o jį priėmus – byla turi būti nutraukiama (CPK 293 straipsnio 8 punktas). Tai, kad ieškovui ar teismui bylos nagrinėjimo metu galėjo būti nežinoma, jog atsakovas neegzistuoja, savaime nedaro teismo sprendimo teisėto. Šis pažeidimas pripažintinas esminiu ir kvalifikuotinas pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą kaip pagrindas procesui atnaujinti, t. y. kaip aiški teisės normos (šiuo atveju – proceso teisės) taikymo klaida. Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje priimtas Vilniaus apygardos teismo sprendimas už akių nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka, taigi nėra procesinių teisinių kliūčių atnaujinti bylos procesą šiuo pagrindu.

36Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje pripažįstama, kad tai, kokia teisės normos taikymo klaida kvalifikuotina kaip aiški CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto prasme, įstatyme neatskleista, ši sąvoka yra vertinamoji. Klaida turi būti ne tik aiški, bet ir esminė, t. y. tokia, kuri daro sprendimą (nutartį) neteisėtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas v. Vilniaus miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-130/2005; 2007 m. vasario 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal uždarosios akcinės bendrovės „Tomis“ pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-58/2007; kt.). Pirmosios instancijos teismo padaryta aiški teisės normos taikymo klaida gali būti suprantama kaip konkrečioje teisės normoje esančios aiškios nuostatos, kurią reikia taikyti, netaikymas ar jai taikyti svarbių bylos aplinkybių nenustatymas, imperatyviosios teisės normos netaikymas, vienareikšmiškos teisės normos nuostatos prasmės išaiškinimas netinkamai; neginčijamai neprotingas vertinamojo pobūdžio aplinkybių įvertinimas ir panašūs atvejai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjo M. R. prašymą, bylos Nr. 3K-3-403/2008; kt.). Šioje byloje nustatytas proceso teisės normos pažeidimas pripažintinas esminiu ir atitinka kasacinio teismo formuojamą CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto aiškinimo ir taikymo praktiką.

37Kasacinio teismo teisėjų kolegija taip pat konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje, atsižvelgiant į ginčijamų teisinių santykių specifiką ir pobūdį, bylos aplinkybes, yra teisinis pagrindas išvadai apie viešojo intereso gynimo poreikį, kuris įgalina peržengti kasacinio skundo ribas ir pasisakyti dėl dar vienos teisinės aplinkybės, pripažintinos savarankišku proceso atnaujinimo pagrindu. Kasacinis teismas savo praktikoje yra pripažinęs, kad proceso atnaujinimas ypač reikšmingas tais atvejais, kai byla susijusi su viešojo intereso apsauga, o sprendime padarytą esminę klaidą ištaisyti galima tik atnaujinus procesą. Tokiais atvejais atsisakymas atnaujinti procesą vien formaliais argumentais reikštų atsisakymą vykdyti teisingumą ir Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalies pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjo V. A. prašymą, bylos Nr. 3K-3-44/2007). Nagrinėjamoje byloje sprendžiami klausimai susiję su asmens, nukentėjusio darbo santykių metu ir dėl patirtų traumų pripažinto neįgaliu, teisių gynimu. Tokio pobūdžio bylų nagrinėjimas ir jose priimtų teismų sprendimų teisėtumas yra susijęs su viešojo intereso apsauga. Dėl to kasacinio teismo teisėjų kolegija pasisako ir dėl tų Vilniaus apygardos teismo 2008 m. rugsėjo 16 d. sprendimo už akių argumentų, dėl kurių nėra pareikšta nei prašymo atnaujinti procesą, nei atitinkamai kasacinio skundo. Kasacinio teismo teisėjų kolegija pirmiau nurodytą teismo sprendimą analizuoja neperžengdama šioje proceso atnaujinimo klausimo sprendimo stadijoje nustatytų teismo galių, t. y. neanalizuoja teismo sprendimo iš esmės ir bylos iš naujo nenagrinėja, tik vertina, ar nėra dar ir kitų aplinkybių, kurios būtų pagrindas procesui atnaujinti pagal CPK 366 straipsnio nuostatas.

38Vilniaus apygardos teismas 2008 m. rugsėjo 16 d. sprendimu už akių konstatavo, kad pagal ieškovo ieškinį dėl žalos atlyginimo, grindžiamą aplinkybėmis dėl jo sunkaus sužalojimo darbo metu, turi atsakyti ne abu atsakovai, nurodyti ieškinyje, bet tik vienas – AB „Energetinės statybos pramonė“. Byloje nustatyta, kad ieškovas (pareiškėjas) S. T. pagal darbo sutartį buvo priimtas dirbti pas kitą atsakovą – UAB „Energetinės statybos projektai“, t. y. su šiuo atsakovu sudaryta ieškovo darbo sutartis. Šio darbdavio susitarimu su atsakovu AB „Energetinės statybos pramonė“ S. T. buvo perkeltas dirbti į pastarojo įmonę. Čia dirbant ir įvyko nelaimingas atsitikimas, kurio metu pareiškėjas patyrė sunkią traumą. Šis įvykis VSDFV Visagino miesto skyriaus 2002 m. spalio 28 d. sprendimu Nr. 88 nepripažintas draudžiamuoju įvykiu, motyvuojant tuo, kad įvyko atliekant ne darbo sutartyje sulygtą darbą, ieškovui neturint tokiam darbui kvalifikacijos ir teisės, taip pat darbdavio pavedimo jį dirbti, be to, dirbant ne darbdavio, kuriuo pagal dokumentus pripažintas atsakovas UAB „Energetinės statybos projektai“, naudai. Byloje taip pat nustatyta, kad atsakovai nesilaikė darbo teisės normų reikalavimų: ieškovo (pareiškėjo) perkėlimas į kitą darbą nebuvo įformintas pagal įstatymų reikalavimus, jis dirbo darbo sutartimi nesulygtą darbą vienoje įmonėje, tuo tarpu atlyginimą jam mokėjo kita, buvo pažeisti saugos darbe reikalavimai ir kt. Vilniaus apygardos teismas, spręsdamas bylą pagal ieškovo S. T. ieškinį atsakovams dėl žalos atlyginimo, šalių santykius kvalifikavo kaip darbo (tai matyti iš teismo argumentacijos, grindžiamos tiek DK, tiek Darbuotojų saugos darbe įstatymo nuostatomis) ir atitinkamai žalos atlyginimo klausimą sprendė vadovaudamasis ne tik bendrosiomis civilinę atsakomybę reglamentuojančiomis nuostatomis (CK šeštoji knyga), bet ir darbo teisės normomis. Kita vertus, teismas, spręsdamas atsakovo UAB „Energetinės statybos projektai“ atsakomybės klausimą, pernelyg svarbią teisinę reikšmę suteikė faktinei situacijai ir iš esmės vadovavosi bendrosiomis CK nuostatomis dėl civilinės atsakomybės sąlygų, tačiau neatsižvelgė į šio atsakovo ir ieškovo teisinius santykius kaip darbdavio ir darbuotojo, su kuriuo sudaryta darbo sutartis nelaimingo atsitikimo metu buvo galiojanti (nepakeista, nenutraukta ar kitaip nepasibaigusi), t. y. nesiaiškino šio atsakovo ir ieškovo teisinių santykių bei jų įtakos šio atsakovo, kaip ieškovo darbdavio pagal galiojančią darbo sutartį, teisėms ir pareigoms. Teismas netaikė DK ir Darbuotojų saugos įstatymo nuostatų, reglamentuojančių darbuotojo teisinį statusą, darbuotojo ir darbdavio santykių įforminimą, darbdavio pareigas darbo saugos srityje ir kitus reikšmingus šiai bylai tinkamai išnagrinėti šalių santykių aspektus. Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje konstatuota, jog darbdavys, nusiuntęs savo darbuotoją į kitą įmonę, privalo bendradarbiauti su kita įmone, kurios teritorijoje bus atliekamas darbas, kad būtų užtikrinta darbų sauga; tokiu atveju abi įmonės turi pareigą užtikrinti darbų saugą ir, vykdydamos šią pareigą, privalo bendradarbiauti (tuo metu galiojusio Žmonių saugos darbe įstatymo 34 straipsnis, analogiška nuostata įtvirtinta šiuo metu galiojančio Darbuotojų saugos darbe įstatymo 30 straipsnyje) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje B. Z. v. restruktūrizuojama AB „Lifosa“, AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“, bylos Nr. 3K-3-867/2003). Vilniaus apygardos teismas nesiaiškino, ar nurodyta įstatymo nuostata taikytina nagrinėjamoje byloje, taip pat nevertino atsakovo UAB „Energetinės statybos projektai“ veiksmų kitose Darbuotojų saugos darbe įstatymo nuostatose įtvirtintų reikalavimų laikymosi aspektu.

39Remiantis nurodytais argumentais ir viešojo intereso gynimo poreikiu konstatuotina, kad yra pagrindas atnaujinti civilinės bylos nagrinėjimo procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytu pagrindu, t. y. dėl aiškios teisės normos taikymo klaidos, dar ir dėl to, jog teismas netinkamai nustatė išnagrinėtos bylos įrodinėjimo dalyką ir dėl to nesvarstė bei neanalizavo reikšmingų bylai aplinkybių, susijusių su atsakovo, kuris buvo ieškovo darbdavys pagal galiojančią darbo sutartį ir mokėjo jam atlyginimą už kitam subjektui atliekamą darbą, teisėmis ir pareigomis darbo santykių srityje, taip pat netaikė teisės normų, reglamentuojančių darbuotojo ir darbdavio teisinius santykius, darbdavio pareigas darbo saugos srityje ir atsakomybę.

40Kasacinio teismo teisėjų kolegija dar kartą akcentuoja, kad šioje proceso atnaujinimo stadijoje teismo sprendimo teisėtumas bei pagrįstumas netikrinami iš esmės ir šalių ginčas iš naujo nenagrinėjamas. Teisėjų kolegija tik tikrina, ar yra aplinkybių, kuriuos būtų pagrindas abejonei, jog galėjo būti priimtas neteisėtas ar nepagrįstas teismo sprendimas, ir dėl to reikėtų atnaujinti procesą byloje. Taigi šioje proceso stadijoje sprendžiamas tik proceso atnaujinimo pagrindo buvimo, bet ne pagrindo naikinti ar keisti teismo sprendimą klausimas. Teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas gali būti patikrinamas tik atnaujinus procesą išnagrinėjus bylą pakartotinai, neperžengiant proceso atnaujinimo pagrindo ribų (CPK 370 straipsnio 4 dalis).

41Kasacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad dėl nustatytų pažeidimų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutartys naikintinos ir priimtinas naujas procesinis sprendimas, kuriuo atnaujintinas terminas prašymui procesą atnaujinti paduoti ir šis prašymas tenkintinas, atnaujinant bylos nagrinėjimo procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu šioje nutartyje nurodytais motyvais.

42Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir 362 straipsniu,

Nutarė

43Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartį ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 11 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą.

44Atnaujinti pareiškėjui S. T. terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti.

45Atnaujinti civilinės bylos Nr. 2-1707-41/2008 pagal ieškovo S. T. ieškinį atsakovams AB „Energetinės statybos pramonė“ ir UAB „Energetinės statybos projektai“ dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo procesą ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui – Vilniaus apygardos teismui.

46Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Bylos esmė... 4. Pareiškėjas S. T. 2009 m. lapkričio 26 d. kreipėsi į teismą ir prašė... 5. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutarčių esmė... 6. Vilniaus apygardos teismas 2010 m. gegužės 27 d. nutartimi atmetė... 7. Teismas nustatė, kad AB „Energetinės statybos pramonė“ prašymas... 8. Teismas nurodė, kad pareiškėjas prašymą atnaujinti procesą padavė... 9. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 10. Teisėjų kolegija, spręsdama termino pareiškimui paduoti atnaujinimo... 11. III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai... 12. Kasaciniu skundu pareiškėjas S. T. prašo Vilniaus apygardos teismo 2010 m.... 13. 1. Civilinėje byloje, kurios procesą pareiškėjas prašo atnaujinti, priimtu... 14. 2. Trijų mėnesių terminą pareiškimui dėl proceso atnaujinimo paduoti... 15. 3. Suinteresuoto asmens (atsakovo) UAB „Energetinės statybos projektai“... 16. Suinteresuoto asmens bankrutavusios UAB „Energetinės statybos projektai“... 17. Teisėjų kolegija... 18. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 19. Dėl proceso atnaujinimo instituto paskirties ir tikslų... 20. Teismo sprendimo teisinė galia suponuoja jo nekintamumą, teismo sprendimo... 21. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad proceso... 22. Proceso atnaujinimo tikslas – išvengti teisinių galimo neteisėto teismo... 23. Nagrinėjamoje byloje spręsdama kasatoriaus prašymo atnaujinti procesą... 24. Dėl termino prašymui atnaujinti procesą paduoti eigos pradžios nustatymo... 25. Proceso atnaujinimą, kaip savarankišką civilinio proceso stadiją,... 26. Byloje, kurios procesą prašoma atnaujinti, teismo sprendimas priimtas 2008 m.... 27. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nustatė, kad pareiškėjas... 28. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, paduodant prašymą atnaujinti... 29. Šioje byloje nustatyta, kad pareiškėjas nedalyvavo Vilniaus apygardos... 30. Apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, kad apie priimtą teismo... 31. Kasacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismai, spręsdami dėl... 32. Kasacinio teismo teisėjų kolegija, remdamasi nurodytais motyvais ir... 33. Dėl proceso atnaujinimo pagrindo... 34. Prašymą atnaujinti procesą pareiškėjas grindė aplinkybe, kad Vilniaus... 35. Vilniaus apygardos teismas 2008 m. rugsėjo 16 d. sprendimu už akių ieškovo... 36. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje pripažįstama, kad... 37. Kasacinio teismo teisėjų kolegija taip pat konstatuoja, kad nagrinėjamoje... 38. Vilniaus apygardos teismas 2008 m. rugsėjo 16 d. sprendimu už akių... 39. Remiantis nurodytais argumentais ir viešojo intereso gynimo poreikiu... 40. Kasacinio teismo teisėjų kolegija dar kartą akcentuoja, kad šioje proceso... 41. Kasacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad dėl nustatytų... 42. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 43. Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartį ir Lietuvos... 44. Atnaujinti pareiškėjui S. T. terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo... 45. Atnaujinti civilinės bylos Nr. 2-1707-41/2008 pagal ieškovo S. T. ieškinį... 46. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...