Byla e2-1061-631/2020
Dėl turtinės žalos priteisimo

1Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Gitana Butrimaitė, sekretoriaujant Rasai Medveckajai, dalyvaujant ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ atstovei advokato padėjėjai Ingridai Varanavičei, atsakovui D. B., atsakovo atstovei advokatei Daivai Gadliauskienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui D. B. dėl turtinės žalos priteisimo.

2Teismas

Nustatė

3ieškovė akcinė bendrovė (toliau – AB) „Lietuvos draudimas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui D. B., prašydama priteisti 2 469,75 Eur žalos atlyginimą, 205,36 Eur kompensacines palūkanas, 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2017-02-19 AB „Ventus nafta” degalinėje ( - ) atsakovas sugadino baldinę sienelę su klijuotu stiklu, šiukšliadėžę, kėdę. Įvykio metu šis degalinės turtas buvo apdraustas Verslo turto draudimu. Vadovaujantis draudimo sutartimi, įvykis pripažintas draudžiamuoju. Ieškovė pagal draudėjo pateiktus dokumentus, patvirtinančius žalos dydį, apskaičiavo ir išmokėjo 2 469,75 Eur draudimo išmoką. Ieškovė subrogacijos pagrindu (CK 6.1015 str.) reiškia reikalavimą atsakingam, už padarytą žalą atsakovui. Ieškovė siuntė atsakovui pretenziją, ragindama atlyginti žalą, tačiau žala nebuvo atlyginta, todėl ji prašo žalą priteisti iš atsakovo (el.b.l.1-4, t.I).

4Atsakovas teismui pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodo, kad nesutinka su ieškiniu, teigia, kad ieškovė nepagrindžia ir neįrodo atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų, yra praleidusi ieškinio senatį, todėl prašo ieškinį atmesti. Atsakovas neneigia, jog 2017-02-19 lankėsi AB „Ventus nafta“ degalinėje, esančioje ( - ) tačiau nesutinka, kad nurodytoje vietoje jo elgesys buvo neteisėtas ir būtent jo neteisėtų veiksmų pasėkoje buvo sugadintas AB „Ventus nafta“ pas ieškovę apdraustas turtas. Įrodymų, kad žala atsirado dėl atsakovo neteisėtos veikos, ieškovė nepateikė. Ieškovė prašomos priteisti žalos dydžio nepagrindė jokiais objektyviais įrodymais, neįrodė jos priežastinio ryšio su atsakovo atitinkamais veiksmais ar neveikimu, todėl ieškovės ieškinys turėtų būti atmestas kaip nepagrįstas ir neįrodytas. Ieškovės prie ieškinio pateikti dokumentai patvirtina, jog ji draudėjui - AB „Ventus nafta“ draudimo sutarties pagrindu draudiminę išmoką sumokėjo 2017-08-10, o ieškinys atsakovui pateiktas 2019-05-30, todėl ieškovė yra praleidusi nustatytą terminą ieškiniui pareikšti (el.b.l.103-105, t.I).

5Ieškovės atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad palaiko ieškinį ir prašo jį tenkinti. Nurodė, kad buvo apgadintas draudėjos turtas. Apgadinto turto apžiūrą atliko pati ieškovė pasitelkus savo ekspertą. Atsakovo argumentai dėl ieškinio senaties turi būti atmestini, nes ieškinys yra dėl turtinės žalos, reiškiamas subrogacijos tvarka ir šioje byloje nėra draudimo teisinių santykių. Šiuo atveju taikomas 3 metų ieškinio senaties terminas ir ieškovė pareiškė ieškinį nepraleisdama minėto termino. Atsakovo argumentai dėl tyčios nebuvimo taip pat turėtų būti atmestini, nes šiuo atveju yra civilinė atsakomybė, o jai kilti užtenka nepakankamo rūpestingumo, atidumo ar atsargumo. Žala apskaičiuota pagal vidutines rinkos kainas.

6Teismo posėdžio metu atsakovas su ieškiniu nesutiko, teigė, kad draugei netyčia stumtelėjus/atsirėmus į petį neišlaikė pusiausvyros, atsirėmė į baldinę sienelę su stiklu, stiklas išgriuvo ir sienelė buvo apgadinta. Buvo iškviesta policija, rašė pasiaiškinimą. Degalinės darbuotojai apie draudimo santykius nieko neminėjo. Po įvykio buvo nuvažiavęs į tą pačą degalinę, kur pastebėjo, kad ginčo sienelė bei visos kitos sienelės buvo nestabilios.

7Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė teigė, kad ieškovė neįrodė atsakovo neteisėtų, nerūpestingų veiksmų, kaltės ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Į įvykio vietą buvo iškviesti pareigūnai, kurie vėliau surašytame nutarime konstatavo, kad atsakovo veiksmuose nėra tyčios. Ieškovė nukentėjusį asmenį AB „Ventus nafta” atstatė į geresnę padėtį, nes šiuo metu baldai pagaminti iš geresnių medžiagų, nei buvo. Ieškovė pati prisiėmė riziką, išmokėdama nukentėjusiam asmeniui žalą, ne regreso tvarka. Baldinės sienelės buvo nestabilios, pagamintos nekokybiškai. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, prašo taikyti ieškinio senatį, ieškinį atmesti.

8Ieškinys atmetamas.

9Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad 2017-02-19 AB „Ventus nafta” degalinėje ( - ) buvo sugadinta baldinė sienelė su klijuotu stiklu, šiukšliadėžė bei kėdė (el. b. l. 74). Įvykio metu šis turtas buvo apdraustas Verslo turto draudimu (el.b.l. 71-73). Vadovaujantis draudimo sutartimi, įvykis pripažintas draudžiamuoju (el. b. l. 74-75). Ieškovė pagal draudėjo pateiktus dokumentus, patvirtinančius žalos dydį, apskaičiavo ir išmokėjo 2 469,75 Eur draudimo išmoką (el. b. l. 66-68, 77-78).

10Dėl ieškinio senaties

11Atsakovas reikalauja atmesti ieškinį taikant ieškinio senatį, nurodydamas, kad iš draudimo santykių atsirandatiems reikalavimams taikomas sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas.

12Kaip išaiškinta kasacinio teismo praktikoje, subrogacija yra įstatymo pagrindu įvykstantis asmenų pasikeitimas sutartinėje ar deliktinėje žalos atlyginimo prievolėje, t. y. subrogacijos atveju žalos atlyginimo prievolė nepasibaigia, tik pasikeičia šios prievolės šalis, todėl ieškinio senaties terminui ir jo skaičiavimo tvarkai taikoma CK 1.128 straipsnyje įtvirtinta taisyklė – prievolės asmenų pasikeitimas nepakeičia ieškinio senaties termino ir jo skaičiavimo tvarkos. Tai reiškia, kad draudikas, įgijęs subrogacinio reikalavimo teisę, yra saistomas tų ieškinio senaties terminų, kurie būtų taikomi draudėjo reikalavimui atlyginti žalą, atsiradusią iš sutarties ar delikto (2009 m. vasario 10 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2009).

13Dėl atsakovo atstovės argumentų, kad ieškinio senatis subrogacijos atveju turi būti skaičiuojama nuo draudimo išmokos išmokėjimo, t. y. pagal CK 1.127 straipsnio 4 dalyje nustatytą taisyklę, pažymėtina, kad nurodyta taisyklė taikoma nustatant iš regresinių prievolių atsirandančių reikalavimų ieškinio senaties termino pradžią, tuo tarpu subrogacija nėra nauja regresinė prievolė – tai yra asmenų pasikeitimas toje pačioje žalos atlyginimo prievolėje. Dėl to subrogacijos atveju ieškinio senaties skaičiavimas nesikeičia (CK 1.128 straipsnis) ir šio termino eiga skaičiuojama nuo tos dienos, kurią žalą patyręs asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 straipsnio 1 dalis). Ieškinio senaties termino eigos pradžia nustatoma pagal tai, kada žalą patyręs asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 straipsnio 1 dalis); draudimo išmokos sumokėjimo faktas reiškia subrogacijos teisės atsiradimą – draudikas subrogacijos teisę įgyja nuo to momento, kai jis sumoka savo draudėjui draudimo išmoką pagal jų sudarytą draudimo sutartį (CK 6.1015 straipsnio 1 dalis). Tokia ieškinio senaties subrogacijos atveju skaičiavimo tvarka pateisinama ir CK 6.1015 straipsnio 2 dalies nuostata. Šioje normoje įtvirtinta taisyklė, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius, reiškia ir tai, jog draudikas, reiškiantis subrogacinį reikalavimą, negali turėti daugiau teisių, negu būtų turėjęs žalą patyręs asmuo. Taigi, nagriėnjamu atveju taikytinas CK 1.125 str. 8 d. įtvirtintas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties temrinas reikalavimui dėl žalos atlgynimo, kuris ginčo atveju, nėra praleistas (žala padaryta 2017-02-19), todėl atmesti ieškinio dėl praleisto senaties termino nėra pagrindo.

14Dėl civilinės atsakomybės sąlygų

15Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.1015 str. 1 d. ir 2 d. atitinkamomis nuostatomis, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, o reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo ir už žalą atsakingo asmens santykius.

16Nuostolių (žalos) atlyginimas reglamentuojamas CK šeštos knygos III dalies XXII skyriuje (CK 6.245-6.255 straipsniai). Nuostoliai gali būti atlyginami tik esant atitinkamam civilinės atsakomybės pagrindui. CK 6.245 straipsnio 1 dalyje civilinė atsakomybė apibrėžiama kaip turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius).

17Bet kuriai civilinės atsakomybės rūšiai (tiek sutartinei, tiek deliktinei) taikyti reikalinga nustatyti visas būtinąsias civilinės atsakomybės sąlygas: nukentėjusios šalies patirtą žalą (nuostolius), atsakingos dėl žalos atsiradimo šalies neteisėtus veiksmus (neteisėtą neveikimą) ir kaltę (išskyrus griežtosios civilinės atsakomybės taikymo atvejus) bei priežastinį neteisėtų veiksmų (neteisėto neveikimo) ir padarytos žalos (nuostolių) ryšį. Taigi, kad ieškovės reikalavimas būtų pagrįstas turi būti nustatyta atsakovo neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys ir bei kaltė.

18CK 6.263 straipsnio 1 dalis nustato, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Pagal CK 6.246 straipsnio 1 dalį civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

19Neteisėti veiksmai – tai veikimas arba neveikimas, bet abiem atvejais jie turi būti neteisėti – prieštarauti teisės aktų (įstatymų, kitų norminių aktų) nuostatoms ar teisei (pažeidžiama bendro pobūdžio pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai). Neveikimas yra tada, kai asmeniui nustatyta pareiga ką nors atlikti, ką nors daryti, kokiu nors būdu elgtis ar dar kitoks nurodymas būti aktyviam, bet asmuo tos pareigos nevykdo. Neteisėti veiksmai, kaip civilinės atsakomybės pagrindas, nustatomi pagal tai, ar asmuo turėjo teisinę pareigą ir ar objektyviai šią pareigą įvykdė (Lietuvos apeliacinio teismo 2014-09-11 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-1314/2014).

20Byloje ginčo dėl to, kad atsakovas, atsirėmęs į baldinę sienelę su klijuotu stiklu, išdaužė stiklą ir apgadino sienelę, nėra, tačiau atsakovas nesutinka su tuo, jog jo elgesys buvo neteisėtas ir būtent jo neteisėtų veiksmų pasėkoje buvo sugadintas AB „Ventus nafta“ pas ieškovę apdraustas turtas. Ieškovė su šiais atsakovo teiginiais nesutinka, nurodydama, kad atsakovas atsiremdamas į baldinę sienelę buvo nepakankamai rūpestingas, atidus ar atsargus, kad tai buvo jo kalti neteisėti veiksmai.

21Civilinės bylos visuose teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių įrodinėti nereikia (CPK 12 straipsnis). Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, bei kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Faktiniai duomenys nustatomi CPK 177 straipsnio 2 dalyje numatytomis priemonėmis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas tikimybių pusiausvyros principu, tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo, o visuma byloje esančių įrodymų, leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-10-19 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2007, 2008-09-19 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008 ir kt.).

22Teismas, įvertinęs byloje esančią rašytinę medžiagą, taip pat šalių žodinius paaiškinimus, konstatuoja, kad nėra pagrindo išvadai, kad egzistuoja viena iš būtinųjų civilinės atsakomybės taikymo sąlygų – atsakovo neteisėti veiksmai.

23Pažymėtina, kad pranešimą apie draudminį įvykį užpildęs degalinės darbuotojas įrašą, kad įvykio kaltininkas yra D. B., padarė savo nuožiūra, nelaukdamas įvykio tyrimo aplinkybių ir policijos sprendimo dėl įvykio ir jo kaltininko kaltės nustatymo. Tai nustatyta iš atsakovo paaiškinimų, taip pat ir Lietuvos draudimo užvestos žalos bylos, kur įrašyta, jog „manoma, kad D. B.“ numanomas įvykio kaltininkas, bei 2017-03-02 Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus nutarimo nutraukti adminsitracinio nusižengimo bylos teiseną (el.b.l.74, 77, 132-133, t.I). Policijos nutarime nutraukti teiseną pažymėta, kad D. B. veiksmuose tyčios kaip kaltės elemento, nenustatyta.

24Byloje pateikti rašytiniai įrodymai bei teismo posėdžio metu duoti atsakovo paaiškinimai, taip pat pateikta filmuota medžiaga, patvirtina, jog degalinėje įrengtos baldinės sienelės su klijuotu stiklu buvo nestabilios, o duomenų, kad atsakovas buvo nepakankamai rūpestingas ar atidus ir kad jo nerūpestingumas ar atidumas sąlygojo tai, kad neišlaikydamas pusiausvyros atsitrenkė į baldinę sienelę su klijuotu stiklu, byloje nėra (CPK 178 straipsnis). Dėl šios priežasties, ieškovės argumentai, dėl atsakovo nerūpestingumo ar atidumo kaip kaltės elementų, atmestini kaip nepagrįsti.

25Pagal CK 6.253 straipsnio 5 dalį, civilinė atsakomybė netaikytina ar asmuo visiškai ar iš dalies atleistinas nuo civilinės atsakomybės, jeigu žalos atsiradimas sietinas ir su paties nukentėjusiojo asmens veiksmais, t. y. veiksmais, dėl kurių kaltas pats nukentėjęs asmuo ir dėl kurių jam atsirado ar padidėjo nuostoliai.

26Protingo, rūpestingo ir atidaus elgesio standartas yra taikomas visiems asmenims, įskaitant ir potencialų nukentėjusįjį, taigi tuo atveju, kai žala atsiranda dėl paties nukentėjusiojo elgesio, būtų neteisinga atsakomybę taikyti žalą padariusiam asmeniui. Pripažintina, kad AB „Ventus-Nafta“ degalinėje įrengtos pertvaros buvo nestabilios, todėl netikėtas ir visiškai su nerūpestingais ar kaltais veiksmais nesusijęs atsakovo atsirėmimas į sienelę, dėl ko skilo stiklas, kilo žala, negali būti pripažintas susijęs su atsakovo veiksmais. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad ieškovas neįrodė atsakovo neteisėtų veiksmų, kurie būtų pagrindas reikalauti atlyginti patirtą žalą – 2 469,75 Eur. Spręstina, kad nukentėjusio asmens patirta žala, pagal kurią ieškovė išmokėjo draudimo išmoką yra sąlygota pačio nukentėjusio asmens: nukentėjęs asmuo nebuvo pakankamai apdairus ir rūpestingas, užtikrindamas, kad nestabilios baldinės sienelės su klijuotu stiklu nebuvo išskirtos aiškiai matomais įspėjamaisiais ženklais ar kitokiu būdu informuotų apie galimas nelaimes ar draudimą prie jų liestis.

27Esant šioms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad nėra vienos iš civilinei atsakomybei kilti būtinos sąlygos – atsakovo neteisėtų veiksmų, o ieškovė pati prisiėmė riziką, išmokėdama nukentėjusiam asmeniui patirtą žalą.

28Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai.

29Pažymėtina, kad nei iš ieškovės teismui pateiktos 2017-05-06 PVM sąskaitos-faktūros, nei iš 2017-04-29 išdavimo dokumento – UE 2017/WZUE/A11/28, kuriais ieškovė pagrindžia žalos dydį, teismas negali daryti pagrįstos išvados, kad minėtuose dokumentuose nurodyta suma yra realiai nukentėjusio asmens patirta turtinė žala dėl apgadintos sienelės, t. y. įvykio metu sugadintas AB „Ventus nafta“ turtas atstatytas už 2 469,75 Eur. Duomenų apie tai, kad įvykio metu buvo sugadintas turtas, kurio atkuriamoji vertė sudarė 2 469,75 Eur sumą, byloje nėra (CPK 178 straipsnis).

30CPK 12 straipsnyje nustatytas rungimosi civiliniame procese principas lemia tai, kad žalos dydžio įrodinėjimo našta tenka nukentėjusiam asmeniui, t. y. žalos dydį turi įrodyti asmuo, teigiantis, kad jos patyrė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-06-29 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-307/2007; 2011-09-20 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-351/2011). Esant šioms aplinkybėms teismas sprendžia, kad ieškovė neįrodė ir kitos būtinos civilinei atsakomybei kilti sąlygos – patirtos žalos dydžio.

31Įstatyme nustatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (neveikimo) rezultatu (CK 6.247 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad byloje nenustatyta atsakovo neteisėtų veiksmų, taip pat žalos dydžio, nėra pagrindo spręsti klausimo dėl priežastinio ryžio tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir žalos. Kaip minėta, civilinę atsakomybę galima taikyti tik tada, kai yra nustatytos būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos, t. y. neteisėti veiksmai, padaryta žala ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinis ryšys, kurias įrodyti turi ieškovas.

32Nagrinėjamu atveju, ieškovei neįrodžius atsakovo veiksmų neteisėtumo, kaip vienos iš būtinos sąlygos atsakovo civilinei atsakomybei kilti, taip pat žalos dydžio, ieškovės reikalavimas dėl 2 469,75 Eur žalos atlyginimo atmestinas kaip nepagrįstas. Teismui atmetus reikalavimą dėl žalos atlyginimo, atmestini ir išvestiniai ieškovės reikalavimai dėl palūkanų bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

33Dėl bylinėjimosi išlaidų

34Sutinkamai su Civilinio proceso kodekso 93 str. 1 d., šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškinį atmetus, atsakovas turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsakovas pateikė įrodymus apie patirtas 720 Eur išlaidas advokatės teisinei pagalbai, prašydamas jas priteisti iš ieškovo (el.b.l.134-135, 143-144, t.I). Teismas vertina, jog išlaidos yra pagrįstos, neviršijančios Rekomendacijų nustatytų dydžių, todėl priteisiamos visa apimtimi iš ieškovo atsakovo naudai.

35Išlaidos byloje, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 nustatytos minimalios (5 Eur) valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų atlyginimo sumos, todėl tokios išlaidos iš ieškovės nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

36Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 80, 88, 93, 95, 259, 260, 269-270, 307 straipsniais,

Nutarė

37Ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atmesti.

38Priteisti iš ieškovo AB „Lietuvos draudimas“, j.a.k. 110051834, atsakovo D. B., gim. ( - ) naudai 720 Eur (septynis šimtus dvidešimti eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

39Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Gitana Butrimaitė, sekretoriaujant... 2. Teismas... 3. ieškovė akcinė bendrovė (toliau – AB) „Lietuvos draudimas“ kreipėsi... 4. Atsakovas teismui pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodo, kad... 5. Ieškovės atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad palaiko ieškinį ir... 6. Teismo posėdžio metu atsakovas su ieškiniu nesutiko, teigė, kad draugei... 7. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė teigė, kad ieškovė neįrodė... 8. Ieškinys atmetamas.... 9. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad 2017-02-19 AB „Ventus nafta”... 10. Dėl ieškinio senaties... 11. Atsakovas reikalauja atmesti ieškinį taikant ieškinio senatį, nurodydamas,... 12. Kaip išaiškinta kasacinio teismo praktikoje, subrogacija yra įstatymo... 13. Dėl atsakovo atstovės argumentų, kad ieškinio senatis subrogacijos atveju... 14. Dėl civilinės atsakomybės sąlygų... 15. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.1015 str.... 16. Nuostolių (žalos) atlyginimas reglamentuojamas CK šeštos knygos III dalies... 17. Bet kuriai civilinės atsakomybės rūšiai (tiek sutartinei, tiek deliktinei)... 18. CK 6.263 straipsnio 1 dalis nustato, kad kiekvienas asmuo turi pareigą... 19. Neteisėti veiksmai – tai veikimas arba neveikimas, bet abiem atvejais jie... 20. Byloje ginčo dėl to, kad atsakovas, atsirėmęs į baldinę sienelę su... 21. Civilinės bylos visuose teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo,... 22. Teismas, įvertinęs byloje esančią rašytinę medžiagą, taip pat šalių... 23. Pažymėtina, kad pranešimą apie draudminį įvykį užpildęs degalinės... 24. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai bei teismo posėdžio metu duoti atsakovo... 25. Pagal CK 6.253 straipsnio 5 dalį, civilinė atsakomybė netaikytina ar asmuo... 26. Protingo, rūpestingo ir atidaus elgesio standartas yra taikomas visiems... 27. Esant šioms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad nėra vienos iš civilinei... 28. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, žala yra asmens turto netekimas arba... 29. Pažymėtina, kad nei iš ieškovės teismui pateiktos 2017-05-06 PVM... 30. CPK 12 straipsnyje nustatytas rungimosi civiliniame procese principas lemia... 31. Įstatyme nustatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su... 32. Nagrinėjamu atveju, ieškovei neįrodžius atsakovo veiksmų neteisėtumo,... 33. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 34. Sutinkamai su Civilinio proceso kodekso 93 str. 1 d., šaliai, kurios naudai... 35. Išlaidos byloje, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija... 36. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 80, 88,... 37. Ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atmesti.... 38. Priteisti iš ieškovo AB „Lietuvos draudimas“, j.a.k. 110051834, atsakovo... 39. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas...