Byla 2A-1314/2014

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės, Egidijos Tamošiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Viginto Višinskio,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Freisa“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. kovo 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-699-253/2014 pagal ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Freisa“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Meronda“ dėl žalos priteisimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo 200 000 Lt žalos atlyginimą, 6 proc. dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo bylos teisme iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

6Ieškovo atstovas nurodė, jog 2011 m. spalio 7 d. įvyko gaisras UAB „Freisa“ nuosavybės teise priklausančiame žvejybiniame laive „Freisa“, iškeltame ant doko. 2011 m. spalio 10 d. apžiūros protokolu nustatyta, kad labiausiai tikėtina gaisro priežastis – įnešto pašalinio atviros ugnies šaltinio poveikis, kadangi prieš gaisrą tiesiogiai buvo atliekami ugnies darbai, todėl tikėtina, kad ugnies darbų atlikimo metu susidariusios kibirkštys per laivo kairiajame borte išpjautą angą pakliuvo į laivo vidų ant šalia angos esančios degios izoliacijos bei apdailos ir sukėlė gaisrą.

7BUAB „Freisa“ administratoriui nebuvo perduoti dokumentai, susiję su laivo „Freisa“ remontu, tačiau, kaip matyti iš 2011 m. spalio 26 d. Klaipėdos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus nutarimo, UAB „Meronda“ direktorius A. D. nurodė, kad laivą remontavo pagal žodinį susitarimą. Taigi, tarp UAB „Freisa“ (užsakovo) ir UAB „Meronda“ (rangovo) buvo sudaryta žodinė rangos sutartis, pagal kurią rangovas privalėjo garantuoti nustatytą priešgaisrinį režimą vykdydamas darbus jiems patikėto darbo apimtyje. Gaisro tyrimo metu buvo nustatyta, kad ugnies darbus atliko UAB „Meronda“ darbininkai, taip pat nustatyta, kad prieš pradedant ugnies darbus darbo vietoje neišvalytos degiosios medžiagos, neapsaugotos degios konstrukcijos. Ieškovo atstovo manymu, tai įrodo, jog UAB „Meronda“ yra atsakinga už laivo „Freisa“ sugadinimą. Ieškovo atstovas pažymėjo, jog UAB „Meronda“ darbuotojai tyrimo metu nurodė, kad ugnies darbus iš vidaus turėjo prižiūrėti laivo komanda, tačiau atsakovas nepateikė šį susitarimą patvirtinančių įrodymų.

8Atsakovas UAB „Meronda“ su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad 2011 m. atsakovas atliko remonto darbus laive „Freisa“, kuris priklausė UAB „Freisa“. Remonto darbai buvo atlikti, savininkas darbus priėmė, tačiau su atsakovu liko neatsiskaityta. Atsakovas mano, kad ieškovas šioje byloje nepateikė įrodymų, patvirtinančių patirtą žalą ir jos dydį, todėl pagrindo tenkinti ieškinio reikalavimus nėra.

9II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

10Klaipėdos apygardos teismas 2014 m. kovo 17 d. sprendimu ieškinį atmetė.

11Teismas konstatavo, kad ieškovas neįrodė visų būtinų elementų atsakovo civilinei atsakomybei atsirasti ir nuostolių atlyginimo institutui taikyti, t. y. neįrodė, kad dėl kilusio gaisro laive yra kaltas tik atsakovas bei nepagrindė prašomo priteisti žalos dydžio, todėl ieškinys buvo atmestas.

12III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

13Ieškovas BUAB „Freisa“ apeliaciniu skundu prašo Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. kovo 17 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinio reikalavimai būtų tenkinami.

14Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

151. Pirmosios instancijos teismas nevertino, jog gaisras laive kilo atsakovo darbuotojams vykdant ugnies darbus ir būtent toje vietoje, kurioje šie darbai buvo atliekami, todėl labiau tikėtina, kad būtent dėl šių darbų ir kilo gaisras. Be to, kitų galimų gaisro priežasčių nenurodo nei atsakovas, nei gaisrą tyrusios valstybės įgaliotos institucijos, todėl teismas nepagrįstai sprendė, jog ieškovas neįrodė, jog dėl gaisro yra kaltas atsakovas.

162. Šiuo metu laivą, kuriame buvo įvykęs gaisras, įsigijo atsakovas, kuris jį supjaustęs paslėpė žalos dydžio įrodymus ir apsunkino ieškovo žalos dydžio įrodinėjimą.

17Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą atsakovas UAB „Meronda“ prašo skundą atmesti, palikti galioti nepakeistą Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. kovo 17 d. sprendimą, kuris, atsakovo manymu, yra teisėtas ir pagrįstas.

18IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

19Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Šioje byloje Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribų nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

20Nustatyta, jog ieškovą ir atsakovą siejo teisiniai santykiai dėl ieškovui priklausančio laivo „Freisa“ remonto darbų atlikimo (rangos teisiniai santykiai), dėl jų, šalių teigimu, buvo susitarta iš anksto, žodžiu (b. l. 3, 41). Ieškovo teigimu, dėl atsakovo darbuotojų vykdytų darbų laive kilo gaisras. Gaisro metu laivas buvo apgadintas, ieškovas patyrė 200 000 Lt dydžio žalą, kurią, ieškovo manymu, turi atlyginti atsakovas. Byloje keliamas klausimas, ar yra pagrindas taikyti atsakovo atžvilgiu civilinės atsakomybės institutą ir spręsti dėl nuostolių atlyginimo.

21Civilinė atsakomybė apibrėžta CK 6.245 straipsnio 1 dalyje kaip turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str. 1 d.). Tiek sutartinė, tiek deliktinė atsakomybė atsiranda tik esant civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visetui, t. y. turi būti nustatyti neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.), priežastinis ryšys (CK 6.247 str.), kaltė (CK 6.248 str.), žala ir nuostoliai (CK 6.249 str.). Įrodinėjimo našta žalos atlyginimo dėl turto sugadinimo bylose tenka ieškovui, kuris turi pateikti įrodymus, patvirtinančius pirmiau nurodytų civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimą.

22Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas sprendė, jog ieškovas neįrodė visų atsakovo civilinei atsakomybei kilti būtinų sąlygų, todėl ieškinį atmetė. Ieškovas, ginčydamas pirmosios instancijos teismo sprendimą, teigia, jog teismas neatsižvelgė į tai, jog pagal byloje esančius duomenis labiau tikėtina, kad ieškovas žalą patyrė būtent dėl atsakovo darbuotojų vykdytų laivo remonto darbų, t. y. žala sąlygota neteisėtų atsakovo veiksmų, o patirtos žalos dydį įrodo apelianto direktoriaus raštas dėl žalos atlyginimo, laivo apžiūros protokolas. Skundu iš esmės siekiama paneigti teismo sprendimo, kuriuo konstatuota, jog neįrodyta ieškovo patirta žala ir, kad tik atsakovo veiksmai lėmė gaisro kilimą, teisėtumą, todėl teisėjų kolegija, atsakydama į skundo argumentus, vertina, ar egzistuoja nurodytos civilinės atsakomybės taikymo sąlygos (atsakovo neteisėti veiksmai ir žala), kurios sudarytų pagrindą tenkinti ieškinio reikalavimus.

23Neteisėti veiksmai kaip civilinės atsakomybės pagrindas pagal CK 6.246 straipsnį yra įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos neįvykdymas arba įstatymu ar sutartimi draudžiamų veiksmų atlikimas arba bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas. Neteisėti veiksmai – tai veikimas arba neveikimas, bet abiem atvejais jie turi būti neteisėti – prieštarauti teisės aktų (įstatymų, kitų norminių aktų) nuostatoms ar teisei (pažeidžiama bendro pobūdžio pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai). Neveikimas yra tada, kai asmeniui nustatyta pareiga ką nors atlikti, ką nors daryti, kokiu nors būdu elgtis ar dar kitoks nurodymas būti aktyviam, bet asmuo tos pareigos nevykdo. Neteisėti veiksmai, kaip civilinės atsakomybės pagrindas, nustatomi pagal tai, ar asmuo turėjo teisinę pareigą ir ar objektyviai šią pareigą įvykdė. Atskirais atvejais veiksmų neteisėtumą civilinėje atsakomybėje gali sudaryti pareigos, kurios pagrindą sudaro moraliniai, etiniai ar kitokie reikalavimai, nevykdymas (pvz., taikant profesinę civilinę atsakomybę). Konkrečiu atveju teismas turi kvalifikuoti faktinius santykius pagal teisę ir iš teisinių santykių prigimties bei asmeniui keliamų teisinių reikalavimų visumos spręsti, kokios teisės ir pareigos skirtos asmeniui, ar jos buvo objektyviai įvykdytos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2008).

24Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas sprendė dėl deliktinės atsakovo atsakomybės taikymo, tačiau remiantis bylos medžiaga nustatyta, jog šalys pripažįsta, kad jas siejo sutartiniai rangos teisiniai santykiai, pagal kuriuos atsakovas privalėjo ieškovui priklausančiame laive atlikti remonto darbus, o ieškovas juos priimti ir apmokėti (b. l. 3-5, 41), todėl apeliacinio teismo teisėjų kolegija vertina atsakovo veiksmus sutartinės civilinės atsakomybės kontekste. Pažymėtina, jog tik ši aplinkybė neįtakoja pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumo, kadangi, kaip minėta, civilinės atsakomybės taikymui (tiek sutartinės, tiek ir deliktinės) būtina įrodyti visų civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimą.

25Ieškovo teigimu, atsakovas (rangovas) pagal šalis siejusį susitarimą, privalėjo ne tik tinkamai atlikti jam pavestus darbus, bet ir užtikrinti ieškovo turto apsaugą. Nesilaikant šalių susitarimu atsakovui nustatytų pareigų ir esant duomenims, jog dėl atsakovo darbuotojų veiksmų laive kilo gaisras, atsakovas pripažįstamas atlikusiu neteisėtus veiksmus, kurie užtraukė jam sutartinę civilinę atsakomybę. Teisėjų kolegija pažymi, jog vertinant neteisėtų veiksmų buvimą ar nebuvimą, kaip vieną iš civilinės atsakomybės, kilusios iš sutartinių teisinių santykių, sąlygų, būtina įvertinti, kokias pareigas turėjo ir ar tinkamai įvykdė šalis pagal sutartį. Tam, kad būtų galima nustatyti ieškovo atstovo nurodomų teiginių pagrįstumą ir pašalinti priešpriešą tarp šalių dėstomų teiginių, teisėjų kolegija turėtų vertinti šalis siejusios rangos sutarties sąlygas ir ja šalims nustatytas tarpusavio pareigas, tačiau, kaip nurodė bylos dalyviai, šiuo atveju šalys rašytinės sutarties nebuvo sudariusius. Nepaisant to, kad šalių elgesio įvertinti konkrečioje situacijoje pagal tarp jų sudarytos sutarties nuostatas nėra galimybės, jų elgesio standartai nustatomi pagal bendrąsias teisės normas reglamentuojančias tarp jų susiklosčiusius santykius, be to, bet kokiu atveju kiekvienas asmuo privalo tinkamai vykdyti savo sutartines prievoles (CK 6.256 str. 1 d.), todėl atsakovas (rangovas), vykdydamas darbus ieškovui priklausančiame laive, privalėjo imtis visų įmanomų priemonių užsakovo (ieškovo) jam patikėto turto saugumui užtikrinti ir atsakyti už šio turto praradimą ar sužalojimą (CK 6.657 str.). Atsakovas neneigia, jog jo darbuotojai ieškovui priklausančiame laive atliko remonto darbus, tačiau kategoriškai nesutinka, jog dėl atsakovo netinkamai, aplaidžiai ar neteisėtai atliekamų darbų ieškovas patyrė nurodomo dydžio nuostolius.

26Siekiant įvertinti atsakovo veiksmų teisėtumą, teisėjų kolegija vertina, ar jis, kaip savo srities profesionalas (rangovas, atliekantis laivų remonto darbus), elgėsi kaip rūpestingas asmuo, numatęs ir užkirtęs kelią galimų neigiamų veiksmų atsiradimui. Šiuo atveju tiek UAB „Meronda“ direktorius, tiek ir atsakovo darbuotojas, prižiūrėjęs vykdomus remonto darbus, tvirtino, jog pagal šalių susitarimą atsakovo darbuotojai atliekamus darbus prižiūrėjo iš laivo išorės, tuo tarpu ieškovo darbuotojai, laivo „Freisa“ įgulos nariai, privalėjo prižiūrėti darbus iš vidaus (b. l. 37-42). Laivo „Freisa“ kapitonas neneigia, jog atsakovo darbuotojai prašė, kad vykdant ugnies darbus, įgulos nariai prižiūrėtų darbus iš vidaus, tik neigė, jog tokia darbų priežiūros tvarka buvo įforminta rašytine tvarka (b. l. 48). Teisėjų kolegijos nuomone, įvertinus tarp šalių susiklosčiusią bendradarbiavimo praktiką, pagal kurią visi susitarimai tarp šalių buvo įforminami žodiniu susitarimu, nėra pagrindo netikėti aukščiau aptartais liudytojų parodymais, kurių apelianto argumentai nepaneigia.

27Aptartos aplinkybės, teisėjų kolegijos nuomone, leidžia manyti, jog šalių atsakomybė dėl galimos remonto darbų atlikimo rizikos tarp šalių buvo paskirstyta, atsakovas, kaip verslo subjektas atliekantis laivų remonto darbus, ėmėsi veiksmų, siekiant užtikrinti tiek tinkamą darbų atlikimą, tiek ir ieškovo turto apsaugą. Ieškovas su šia nuomone nesutinka ir teigia, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino, jog visuma bylos aplinkybių leidžia labiau tikėti, jog būtent atsakovo vykdyti remonto darbai buvo gaisro, sukėlusio ieškovui žalą, priežastimi, tai, anot ieškovo, įrodo ir nutarime, kuriuo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, nurodyta gaisro priežastis. Teisėjų kolegija pažymi, jog civilinei atsakomybei konstatuoti turi būti įrodyti ne tik tie veiksmai, kurie sukėlė galimą nuostolį, bet ir tai, kad tam tikri veiksmai buvo atlikti neteisėtai, nesilaikant įstatymu ar sutartimi reglamentuotos jų atlikimo tvarkos. Šiuo atveju, apelianto nurodomu nutarimu kaltų dėl gaisro asmenų nenustatyta, tuo labiau ir gaisro priežastis (dėl įnešto pašalinio atviros ugnies šaltinio poveikio) ne konstatuota, o įvardinta, kaip labiausiai tikėtina (b. l. 11-13). Teisėjų kolegijos vertinimu, remiantis bylos aplinkybių visuma, nėra pagrindo teigti, jog išimtinai atsakovo veiksmus reikėtų vertinti kaip neteisėtus ir sukėlusius galimą žalą. Aptarta darbų vykdymo tvarka rodo, jog pareigos užtikrinti darbų saugą buvo nustatytos tiek ieškovui, tiek ir atsakovui. Šias teisėjų kolegijos išvadas pagrindžia ir byloje esantys Klaipėdos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus nutarimai administracinių teisės pažeidimų bylose, kuriais konstatuota jog tiek UAB „Meronda“ vadovas, tiek ir laivo „Freisa“ kapitonas neužtikrino priešgaisrinę saugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų laikymosi remontuojamame žvejybiniame laive „Freisa“ ir pažeidė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus įsakymu Nr. 99-5167 patvirtintų Bendrųjų priešgaisrinės saugos taisyklių nuostatas (b. l. 27-30) dėl ko šie asmenys buvo nubausti administracine tvarka. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad protingo, rūpestingo ir atidaus elgesio standartas yra taikomas visiems asmenims, įskaitant ir potencialų nukentėjusįjį, taigi tuo atveju, kai žalos atsiranda ir dėl paties nukentėjusiojo elgesio, būtų neteisinga visą atsakomybę taikyti žalą padariusiam asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-133/2013). Todėl ir nagrinėjamu atveju įvertinus šalių tarpusavio santykius ir jų elgesį, tikėtinai tapusį gaisro priežastimi, teisėjų kolegija mano, jog yra pagrindas konstatuoti abiejų šalių neteisėtus veiksmus.

28Kaip minėta, kita būtina sąlyga taikyti atsakovui (skolininkui) sutartinę civilinę atsakomybę yra kaltė, kuri pagal CK 6.248 straipsnio 1 dalį yra preziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis. Kreditoriaus kaltė civilinėje atsakomybėje nepreziumuojama (CK 6.259 str.), ją (kreditoriaus kaltę) privalo įrodyti skolininkas, jeigu jis remiasi šia aplinkybe (CPK 178 str.). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2007). Šiuo atveju nustatyti teisės aktų pažeidimai šalims vykdant rangos darbus (nutarimai administracinio teisės pažeidimo byloje) pagrindžia ir apelianto (kreditoriaus) su atsakovu (skolininku) kaltę, kaip vieną iš civilinės atsakomybės taikymo sąlygų. Apelianto kaltės nustatymas reikšmingas tuo, jog kai nustatoma, jog dėl žalos atsiradimo kaltas ir kreditorius, tai atlygintini nuostoliai mažinami proporcingai kreditoriaus kaltei arba skolininkas gali būti atleistas nuo civilinės atsakomybės (CK 6.248 str. 4 d., CK 6.259 str. 2 d.). Be to, nustačius turtinės žalos dydį, jis gali būti proporcingai mažinamas atsižvelgiant į nukentėjusiojo kaltę (mišri kaltė) (CK 6.248 str. 4 d., 6.253 str. 5 d.). Tačiau bet kokiu atveju, tiek apelianto veiksmų (neveikimo) įtaka galimam žalos atsiradimui, tiek ir jo kaltės laipsnis, kaip pagrindas prašomų priteisti nuostolių dydžiui mažinti, yra vertinami tuomet, jei į teismą besikreipiantis asmuo įrodo reikalaujamos atlyginti žalos (nuostolių) dydį (CPK 178 str.).

29Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog ieškovas neįrodė prašomų atlyginti 200 000 Lt dydžio nuostolių ir to, jog prašomą atlyginti nuostolių dydį ieškovas patyrė tik dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, todėl ieškinį atmetė. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, jo turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos (netiesioginiai nuostoliai), kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Civilinės atsakomybės taikymui svarbu, kad būtų priteisiamos tik tos išlaidos, kurios yra būtinos realiam kreditoriaus turtinės padėties atkūrimui, priežastiniu ryšiu susijusios su žalos padarymu bei patikimai įrodytos. Be to, jos turi būti protingos ir pagrįstos. Teisine prasme žala yra tik tokios išlaidos ar turto netekimas arba jo sužalojimas, kurių atsirado dėl skolininko neteisėtų veiksmų ar neveikimo, t. y. kurių kreditorius nebūtų patyręs, jeigu skolininkas nebūtų atlikęs neteisėtų veiksmų. Teisingas žalos atlyginimas reiškia ir tai, kad teismas, spręsdamas ginčus dėl žalos atlyginimo, turi nustatyti tikrąjį žalos dydį. Siekdamas įrodyti žalą, kaip civilinės atsakomybės sąlygą, ieškovas paprastai privalo įrodyti du elementus: žalos padarymo faktą ir žalos dydį. Bylą nagrinėjęs teismas sprendė, jog šie elementai nagrinėjamu atveju neįrodyti.

30Teisėjų kolegija visų pirma pažymi, jog žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatymo išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo – restitutio in integrum – principo (CK 6.251 str.), kurio esmė ta, kad žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį. Todėl apeliantas, siekdamas įrodyti nurodyto dydžio nuostolius, visų pirma turėtų pateikti teismui įrodymus apie laivo, kuriame kilo gaisras, vertę, buvusią iki apgadinimo, duomenis apie patirtų apgadinimų mąstą bei jų piniginę išraišką, bei kitus įrodymus ir duomenis, kurie pagrįstų prašomos priteisti žalos dydį. Tačiau teismui šių duomenų nepateikta. Teisėjų kolegijos nuomone, apeliantą atstovaujantis bankroto administratorius turėjo visas galimybes, remiantis jam perduotais įmonės finansiniais duomenimis nurodyti teismui laivo įsigijimo vertę, nusidėvėjimą pagrindžiančius įrodymus bei duomenis apie „Freisa“ vertę iki gaisro kilimo. Turto vertė sugadinimo metu taip pat galėjo būti pagrįsta analogiškų žvejybinių laivų verte rinkoje. Negalima nepaminėti ir to, jog gaisras laive kilo atliekant remonto darbus, todėl akivaizdu, jog vertinant laivo vertę, o ir galimai padarytus nuostolius dėl gaisro, į šią aplinkybę turėjo būti atsižvelgta. Gaisro metu laivo apgadinimo mastą apeliantas siekia įrodyti Apžiūros protokolu ir kartu su juo pateiktomis fotolentelėmis (b. l. 14-24). Teisėjų kolegija remdamasi šiais duomenimis nustatyti laivo apgadinimo apimties neturi galimybių, kadangi teismas neturi specialiųjų žinių, kurios leistų įvertinti laivo apgadinimo mastą ir jo piniginę išraišką. Be to, pats apeliantas nurodydamas tikėtiną patirtos žalos dydį, teigė, jog jos suma bus tikslinama pagal defektacijos aktą, tačiau jis nepateiktas nei atsakovui, nei teismui. Todėl teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismui, jog tik remiantis fotonuotraukomis neįmanoma įvertinti ieškovo prašomų atlyginti nuostolių dydžio pagrįstumo bei nustatyti, ar laivo būklė po 2011 m. spalio 7 d. įvykio atspindėta nuotraukose yra sąlygota išimtinai gaisro, o ne jo nusidėvėjimo, kuriam pašalinti ir buvo atliekamas remontas. Įstatyme nustatytos įrodinėjimo pareigos ir jų paskirstymo taisyklės (CPK 176–185 straipsniai). Civiliniame procese galioja rungimosi principas (CPK 12 straipsnis), kuris lemia, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). CPK 178 straipsnyje nustatyta įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė: šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). Įstatymo nustatyta įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė reiškia, kad ieškovas privalo įrodyti savo reikalavimo pagrįstumą, o atsakovas – nesutikimo su ieškovo reikalavimais pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. balandžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2014).

31Nagrinėjamoje byloje nenustatyta aplinkybių, dėl kurių turėtų būti nukrypstama nuo rungimosi principo, todėl taikytina bendroji įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė, t. y. kiekviena iš šalių turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus (CPK 12, 178 straipsniai). Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Kasacinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2009; 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. balandžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2014; kt.).

32Apeliantas, ginčydamas pirmosios instancijos teismo išvadas, kuriomis nuspręsta, jog ieškovas neįrodė prašomos priteisti žalos dydžio, nurodo, jog atsakovui įsigijus ieškovo laivą „Freisa“ ir jį supjausčius, apeliantas neturi galimybių įrodyti ieškinyje nurodytas aplinkybes. Teisėjų kolegija pažymi, jog apeliantui nuosavybės teise valdant turtą, jis buvo laisvas tiek nuspręsti dėl laivo pardavimo, tiek ir dėl tokio sandorio sąlygų, todėl jau parduodamas laivą jis sutartyje galėjo nustatyti, jog prieš parduodant laivą būtų sudaryta galimybė jį apžiūrėti ekspertui, kad šis galėtų įvertinti laivo apgadinimą. Be to, pirmosios instancijos teismas net kelis kartus atidėjo bylos nagrinėjimą, apeliantui teigiant, jog jis ketina atlikti ekspertizę žalos dydžiui nustatyti, tačiau realių veiksmų, kuriais būtų siekiama gauti įrodymus žalos dydžiui pagrįsti, nebuvo imtasi. Šios aplinkybės patvirtina pirmosios instancijos teismo išvadas dėl neįrodyto prašomo žalos dydžio, šių aplinkybių nepaneigia ir apelianto nurodomas įmonės vadovo pareiškimas, kuris, kaip ir ieškinio reikalavimai, niekuo nepagrįstas, juo įvardijamas tik galimas, bet nepagrįstas, žalos dydis (b. l. 51).

33Aptariant nustatytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės aktų, reglamentuojančių civilinės atsakomybės taikymo sąlygas, normas ir pagrįstai sprendė, jog neįrodžius prašomo priteisti nuostolio dydžio bei to, jog tik atsakovo veiksmai tapo gaisrą ieškovo laive sukėlusia priežastimi, nėra pagrindo atsakovui taikyti civilinę atsakomybę.

34Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

35Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. kovo 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo 200 000 Lt... 6. Ieškovo atstovas nurodė, jog 2011 m. spalio 7 d. įvyko gaisras UAB... 7. BUAB „Freisa“ administratoriui nebuvo perduoti dokumentai, susiję su laivo... 8. Atsakovas UAB „Meronda“ su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad 2011 m.... 9. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 10. Klaipėdos apygardos teismas 2014 m. kovo 17 d. sprendimu ieškinį atmetė.... 11. Teismas konstatavo, kad ieškovas neįrodė visų būtinų elementų atsakovo... 12. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 13. Ieškovas BUAB „Freisa“ apeliaciniu skundu prašo Klaipėdos apygardos... 14. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:... 15. 1. Pirmosios instancijos teismas nevertino, jog gaisras laive kilo atsakovo... 16. 2. Šiuo metu laivą, kuriame buvo įvykęs gaisras, įsigijo atsakovas, kuris... 17. Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą atsakovas UAB „Meronda“ prašo... 18. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 19. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame... 20. Nustatyta, jog ieškovą ir atsakovą siejo teisiniai santykiai dėl ieškovui... 21. Civilinė atsakomybė apibrėžta CK 6.245 straipsnio 1 dalyje kaip turtinė... 22. Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas sprendė, jog ieškovas... 23. Neteisėti veiksmai kaip civilinės atsakomybės pagrindas pagal CK 6.246... 24. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas sprendė dėl deliktinės atsakovo... 25. Ieškovo teigimu, atsakovas (rangovas) pagal šalis siejusį susitarimą,... 26. Siekiant įvertinti atsakovo veiksmų teisėtumą, teisėjų kolegija vertina,... 27. Aptartos aplinkybės, teisėjų kolegijos nuomone, leidžia manyti, jog šalių... 28. Kaip minėta, kita būtina sąlyga taikyti atsakovui (skolininkui) sutartinę... 29. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog ieškovas neįrodė prašomų... 30. Teisėjų kolegija visų pirma pažymi, jog žala, padaryta asmens turtui,... 31. Nagrinėjamoje byloje nenustatyta aplinkybių, dėl kurių turėtų būti... 32. Apeliantas, ginčydamas pirmosios instancijos teismo išvadas, kuriomis... 33. Aptariant nustatytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios... 34. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 35. Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. kovo 17 d. sprendimą palikti nepakeistą....