Byla 2A-164-357/2012
Dėl skolos, baudos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo

1Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Rasos Bartašienės, teisėjų Reginos Agotos Gutauskienės, Egidijaus Mockevičiaus,

2teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. T. apeliacinį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 22 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Stora Enso Lietuva“ ieškinį atsakovui V. T. dėl skolos, baudos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

3Teisėjų kolegija,

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Ieškovas UAB „Stora Enso Lietuva“ ieškiniu kreipėsi į Mažeikių rajono apylinkės teismą prašydamas priteisti iš atsakovo V. T. 25925,00 Lt dydžio išankstinę įmoką, 12962,50 Lt baudos, 1166,63 Lt žyminio mokesčio, 4235,00 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, 5 % dydžio palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (1-3 b. l.).

6Ieškovas nurodė, kad UAB „Stora Enso Miškas“ ir atsakovas V. T. 2005-08-08 sudarė pirkimo-pardavimo sutartis Nr. VK 05/84 pagal kurią atsakovas įsipareigojo parduoti UAB „Stora Enso Miškas“ retinamuosius kirtimus, esančius atsakovui nuosavybės teise priklausančioje miško valdoje ( - ), ( - ) , o UAB „Stora Enso Miškas“ įsipareigojo sumokėti atsakovui šalių sutartą kainą. Minėtos sutarties pagrindu atsakovui V. T. buvo pervestas 25925,00 Lt išankstinis mokėjimas ir ieškovas, vadovaujantis LR Gyventojų pajamų mokesčių įstatymo 23 straipsniu už atsakovą sumokėjo 15 procentų t.y. gyventojų pajamų mokestį, todėl sutartyje ir numatyta suma 4575,00 Lt. Vadovaujantis sutarties Nr. VK 05/84 3.1. punktu ,,d“ papunkčiu ieškovas kirtimo darbus galėjo atlikti tik esant kirtimo leidimui, kurį turėjo pateikti atsakovas. Kadangi atsakovas sutartyje bei vėliau nepateikė ieškovui leidimo kirsti mišką, dėl ko ieškovas negalėjo įvykdyti sutarties bei nupirkti medieną (atlikti retinamuosius kirtimus), todėl ieškiniu ieškovas prašo priteisti iš atsakovo be pagrindo ieškovo sąskaita įgytus pinigus, o sutarties 4.1 p. pagrindu priteisti iš atsakovo baudą, pagal sutartį lygią gautai iš ieškovo sumai, kurią ieškovas sumažino perpus iki 12962,50 Lt.

7Atsakovas V. T. su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti (43-44 b. l.).

8Nurodė, kad su ieškovu 2005-08-08 pasirašęs sutartį dėl retinamųjų kirtimų pardavimo iš karto neturėjo leidimo kirsti mišką ir ieškovui tai buvo žinoma. 2005-10-14 jam buvo išduotas leidimas kirsti mišką, kurį 2005 m. spalio mėnesį perdavimo-priėmimo aktu jis perdavė UAB ,,Stora Enso Miškas“ vadybininkui. Ieškovas, turėdamas leidimą, organizavo miško ruošos darbus, mišką iškirto ir išsivežė iškirstą medieną, todėl ieškinys nepagrįstas.

9II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

10Mažeikių rajono apylinkės teismas 2011 m. lapkričio 22 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies.

11Priteisė iš atsakovo V. T. ieškovui UAB ,,Stora Enso Lietuva” 25925,00 Lt skolos, 745,79 Lt baudos, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo 2011-05-26 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 804,97 Lt žyminio mokesčio ir 2922,15 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

12Priteisė valstybei iš ieškovo UAB ,,Stora Enso Lietuva” 8,36 Lt, iš atsakovo V. T. 18,61 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

13Nurodė, kad Mažeikių rajono apylinkės teismo 2011m. gegužės 26 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones (turto arešto akto numeris 0211002434) palikti galioti iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (86-90 b. l.).

14Teismas nustatė, kad šalys 2005-08-08 sudarė pirkimo pardavimo sutartį Nr. VK 05/84, pagal kurią pardavėjas įsipareigojo parduoti pirkėjui plyną, atvejinį, retinimo kirtimus jam privatinės nuosavybės teise priklausančioje miško valdoje, esančioje ( - ) , ( - ) girininkijoje, ( - ) kvartale, 11; 11a; 12a; 15 sklypuose, 2,2 ha. Teismas pažymėjo, kad atsakovas V. T., pasirašęs sutartį ir gavęs išankstinį apmokėjimą už parduotą kirtimą pagal sutarties 2.1 punktą, neturėjo nuosavybės teisių į parduoto kirtimo miško valdas, kaip nurodoma nagrinėjamos sutarties 1.1 punkte, tačiau jam 2005-07-12 buvo išduotas miško savininkės R. P. įgaliojimas savo nuožiūra disponuoti minėtu turtu. Iš ieškovo pateikto mokėjimo nurodymo Nr. 3335176 teismas nustatė, kad pirkėjas UAB „Stora Enso Miškas“, vykdydamas sutartinius įsipareigojimus 2005-08-10 pervedė atsakovui V. T. pagal minėtą sutartį 25925,00 litų išankstinę įmoką ir pažymėjo, kad byloje nėra ginčo, kad ieškovė 25925,00 Lt sumokėjo atsakovui. Teismas laikė, kad byloje pateikti rašytiniai dokumentai- 2005-10-14 leidimo kirsti mišką serija A Nr. 009205, 2006-03-29 leidimo kirsti mišką Serija A Nr. 019783 kopijos neįrodo, kad atsakovas juos arba vieną iš jų buvo pateikęs ieškovui ir kad kirtimo darbai buvo atlikti vadovaujantis pardavėjo gautu leidimu kirsti mišką. Atsakovo aiškinimą apie tai, kad minėti dokumentai buvo perduoti ieškovo darbuotojui, miškas iškirstas ir išvežtas ieškovo, jo atsodintas, teismas laikė nepagrįstu ir neįrodytu. Teismas pažymėjo, kad atsakovas nenurodė teisme kurį iš gautų leidimų ir kada perdavė ieškovo darbuotojui, nors atsiliepime į ieškinį nurodė, jog tai padarė būtent 2005 m. spalio mėnesį, tuo pačiu nieko nenurodydamas apie dar vieną leidimą kirsti mišką, kuri pateikė tik nagrinėjant bylą teisme. Todėl teismas sprendė, kad visiškai negalima nustatyti, jeigu miškas iš tiesų buvo iškirstas ir išvežtas, kada ar 2006 metais, ar 2007 metais tai buvo padaryta. Atsakovas net neįrodinėjo, jog miškotvarkos projekte nustatytais terminais ( - ) girininkijoje ( - ) kvartale atsodino, kaip jis aiškina, iškirstą mišką, nenurodė kada tai padarė. Teismas nurodė, kad leidimuose miško iškirtimo terminas atitinkamai numatytas iki 2005-12-31, pagamintos medienos išvežimo terminas iki 2006-03-31, miško iškirtimo terminas iki 2006-12-31, o pagamintos medienos išvežimo terminas iki 2007-03-31. Ieškovas 2007 m. gegužės 28 d., 2010 m. gegužės 24 d. prašymais-reikalavimais paprašė atsakovą pateikti galiojančius leidimus kirsti mišką pagal sudarytą sutartį, o atsakovui nepateikus leidimų 2011 m. balandžio 26 d. pranešimu jį informavo apie sutarties nutraukimą. Byloje surinkti įrodymų visuma teismui leido padaryti išvadą, kad atsakovas nevykdė įsipareigojimo pateikti įstatymo nustatyta tvarka leidimą miškui kirsti, todėl pirkėjas UAB „Stora Enso Miškas“ negalėjo realizuoti savo teisės kirsti mišką. Tokiu būdu, ieškovas turėjo teisę atsisakyti tolesnio sutarties vykdymo dėl nesąžiningų atsakovo veiksmų. Kadangi pardavėjas V. T. sutartinių įsipareigojimų, leidžiančių ieškovui UAB ,,Stora Enso Miškas“ pasinaudoti nupirktu kirtimu, neįvykdė, teismas konstatavo, kad yra įstatyminis pagrindas atsakovui taikyti prievolės neįvykdymo pasekmes - atsakovas V. T. turi atlyginti ieškovės patirtus nuostolius.

15Ieškovo reikalavimą priteisti iš V. T. gautą avansinę įmoką teismas laikė pagrįstu ir tenkino tokia apimtimi, kokia atsakovas yra gavęs iš ieškovo avansą pavedimu.

16Ieškovo reikalavimą dėl baudos (nuostolių) atlyginimo teismas tenkino iš dalies. Teismas nurodė, kad sutarties Nr. VK 05/84 4.1 punkte šalys sutarties neįvykdymo atveju buvo numačiusios pardavėjo V. T. prievolę mokėti pirkėjui baudą, lygią sutarties 1.1 p. gautai avansinei sumai. Teismas šioje ieškinio reikalavimo dalyje mažino prašomą priteisti sumą, atsižvelgdamas į Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuluojamą praktiką sprendžiant netesybų išieškojimo ginčus ir taikė CK 6.71-6.75 str. nuostatas, reglamentuojančias netesybų išieškojimo pagrindus. Byloje ieškovas UAB „Stora Enso Lietuva“ be išmokėto už atsakovą V. T. gyventojų pajamų mokesčio, nepateikė patirtų kitų nuostolių paskaičiavimo. Ieškovo UAB ,,Stora Enso Miškas“ 4575,00 Lt sumą, Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 23 straipsnio pagrindu pervestas už atsakovą kaip 15 procentų gyventojų pajamų mokestis, teismas nevertino kaip ieškovės patirtų nuostolių, nes ieškovas galėjo susigrąžinti susidariusią gyventojų pajamų mokesčio permoką, teikdamas apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai prašymą grąžinti mokesčio permoką. Esant tokioms aplinkybėms, teismas taikydamas CK 6.73, CK 6.210, CK 6.258 straipsnių nuostatas sistemiškai, mažino šalių susitartas netesybas (pagal sutarties 1.1 p. gautai avansinei sumai lygią baudą), kaip neprotingai dideles. Byloje nesant kitų įrodymų, ieškovo minimalius nuostolius teismas įvertino CK 6.210 straipsnio pagrindu, reglamentuojančiu palūkanų dydį, kuris kompensuoja minimalius kreditoriaus nuostolius. Tokiu būdu, teismas priteisė baudą (nuostolius), pagal 2005-08-08 sutartį Nr. VK 05/84 nuo jos nutraukimo dienos, t.y. 2011 m. balandžio 26 d. –745,79 Lt (5 % nuo 25925,00 Lt už 210 dienų).

17Teismas pagrįstu vertintino ieškovo reikalavimą priteisti iš atsakovo 5 % dydžio palūkanas už priteistą sumą (CK 6.210 str. 2 d.), todėl šį reikalavimą tenkino.

18Teismas proporcingai patenkintų reikalavimų dydžiui priteisė bylinėjimosi išlaidas.

19III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

20Apeliaciniu skundu atsakovas V. T. prašo panaikinti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 22 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Bylą prašo nagrinėti žodinio proceso tvarka (94-95 b. l.).

21Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

221. Apeliantas nurodo, kad teismas neteisingai įvertino proceso dalyvių, liudytojų duotus parodymus, teismui pateiktus įrodymus, bei neteisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, netinkamai aiškino ir taikė tiek procesinės, tiek materialinės teisės normas.

232. Teismas pažeisdamas LR CPK 42 str. įtvirtintas teises teikti įrodymus, atsisakė į teismo posėdį kviesti liudytoją V. K., kuriam tuo metu dirbusiam ieškovo įmonėje vadybininku buvo perduotas leidimas kirsti mišką, atsisakė priimti rašytinius įrodymus, o būtent medienos važtaraščius: KVM3 Nr. 0027234 ir KVM3 Nr. 0027180, iš kurių matosi, kad ieškovas 2006 m. balandžio – 2006 m. birželio mėnesiais iš pirkimo- pardavimo sutartyje nurodyto miško vežė medieną.

24Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovo UAB „Stora Enso Lietuva“ atstovas advokatas M. N. prašo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas (102-103 b. l).

25Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

26Teismas teisingai ir tinkamai įvertino liudytojų duotus parodymus, teismui pateiktus įrodymus, tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė tiek procesinės, tiek materialinės teisės normas, todėl sprendimas yra išsamus, motyvuotas ir teisiškai pagrįstas.

27Į teismo posėdį liudytojas V. K. buvo kviečiamas, tačiau į jį neatvyko. Teismas, paklausęs atsakovo, kokius faktus turėtų paliudyti V. K., nutarė, kad nėra prasmės jį kviesti liudytoju, kadangi tos aplinkybės gali būti įrodytos kitomis priemonėmis.

28Teismas atsakovui buvo nustatęs 14 d. terminą rašytiniams įrodymams pateikti, įrodymų nepateikė, prašymo pratęsti terminą taip pat nepateikė, todėl teismas pasielgė teisėtai atsisakydamas juos priimti.

29IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

30Apeliacinis skundas atmestinas.

31Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal LR CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus LR CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas, kadangi visas aplinkybes, reikšmingas bylai išspręsti, apeliantas turėjo galimybę išdėstyti savo apeliaciniame skunde.

32Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (LR CPK 320 str. 2 d.).

33Dėl įrodymų vertinimo

34Apeliacinio skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino proceso dalyvių, liudytojų parodymus, teismui pateiktus įrodymus, bei neteisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, netinkamai aiškino ir taikė tiek procesinės, tiek materialinės teisės normas, atmestinas kaip nepagrįstas.

35LR CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. I. V. v. Kauno apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-177/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas v. UAB „Marių žvejys“, bylos Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Liteksas“ ir kt. v. VĮ Registrų centras ir kt., bylos Nr. 3K-3-427/2008; 2009 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. Ž. v. R. P., bylos Nr. 3K-3-156/2009). Civiliniame procese išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į ginčo pobūdį ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Įvertindamas įrodymus teismas, vadovaudamasis įstatymo reikalavimais ir remdamasis logikos dėsniais, turi spręsti apie visų byloje surinktų faktinių duomenų (įrodymų) tikrumą, sąsajumą, leistinumą, tarpusavio ryšį, pakankamumą įrodinėjimo dalyko faktams konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. K. v. UAB „Vilties vaistinė“, bylos Nr. 3K-3-171/2008).

36Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas nenurodo konkrečių pirmosios instancijos teismo padarytų teisės normų pažeidimų vertinant įrodymus. Teisėjų kolegijos nuomone, tai, kad apeliantas turi kitokią nuomonę dėl byloje pateiktų įrodymų vertinimo ir jų įrodomosios reikšmės, nesuponuoja išvados, jog buvo pažeisti įrodinėjimo procesą nustatantys procesiniai įstatymai, o skundžiamas sprendimas yra neteisėtas ir nepagristas ar buvo netinkamai pritaikytos materialinės teisės normos. Byloje nėra jokių įrodymų, kad pirmosios instancijos teismas nebūtų įvertinęs visų bylos aplinkybių ir dėl jų nepasisakęs.

37Dėl galimybės teikti įrodymus

38Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija nesutinka, jog teismas atsisakydamas kviesti liudytoją V. K., kuriam tuo metu dirbusiam ieškovo įmonėje vadybininku buvo perduotas leidimas kirsti mišką bei atsisakydamas priimti medienos važtaraščius, pažeidė procesinės teisės normas.

39Pirmosios instancijos teismas CPK 142 straipsnio pagrindu nustatė atsakovui terminą atsiliepimui į pareikštą ieškovo ieškinį pateikti, todėl CPK 42 straipsnio, CPK 142 straipsnio 3 dalies, CPK 178 straipsnio pagrindais, atsakovas turėjo teisę ir galimybę teikti įrodymus, taip pat prašyti iškvieti ir apklausti asmenį liudytoju, ir nurodyti tas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, kurias šis liudytojas gali patvirtinti, tačiau atsakovas to nepadarė – CPK 190 str. (43-44 b. l.). Teisėjų kolegija pastebi, kad apeliantas pateikdamas atsiliepimą į ieškinį nenurodė nesutikimo motyvų ir jų nepagrindė įrodymais. Pažymėtina ir tai, kad ieškovas teismui pateiktu prašymu prašė patikslinti atsakovą kokiam vadybininkui buvo perduotas kirtimo leidimas (57 b. l.). Teismas skirdamas bylą nagrinėti teismo posėdyje nurodė, kad į teismo posėdį kviestinas liudytojas V. K. (64 b. l.). Teismas nurodė, kad atsakovo prašomo apklausti liudytojo adresas teismo posėdžio metu buvo pagarsintas, todėl atsakovas turėjo galimybę savo iniciatyva jį atsivesti apklausai. Liudytojo V. K. dalyvavimas būtinu teismo nebuvo pripažintas, todėl remiantis išdėstytomis aplinkybėmis teigtina, kad apeliantas dėl savo kaltės ir nenoro pats neužtikrino paties prašomo liudytojo apklausos. Be to, pirmosios instancijos teismas 2011-10-03 teismo posėdyje nagrinėdamas bylą pripažino atsakovo V. T. dalyvavimą būtinu ir nustatė atsakovui 14 d. terminą įrodymams pateikti, kurie atsakovo manymu yra reikšmingi bylai išnagrinėti (61-63 b. l.). Byloje esantys 2011-11-04 ir 2011-11-16 teismo posėdžių protokolai patvirtina, kad atsakovas teismo įpareigojimo nustatytu terminu neįvykdė, todėl teismas pagrįstai laikė, kad atsakovo pateikti dokumentai pateikti praėjus nustatytam terminui. Pirmosios instancijos teismas vertindamas apelianto prašomus prijungti medienos važtaraščius pažymėjo, kad pateikiamų dokumentų reikšmės negalėjo paaiškinti nei atsakovas, nei jo atstovas (69-74, 80-85 b. l.) Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų pareiškęs pastabas dėl protokolo ar nurodęs objektyvias priežastis galėjusias lemti įrodymų nepateikimą teismui. Todėl remiantis išdėstytu, teisėjų kolegija teigia, kad atsakovo teisė teikti atsikirtimus ir įrodymus nebuvo pažeista.

40Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 185 straipsnį teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą. Todėl kolegija, įvertinusi byloje surinktų įrodymų visetą sprendžia, kad atsakovas, jokiomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis savo atsikirtimų ir nurodomų aplinkybių neįrodinėjo, todėl atsižvelgdama į skundžiamo sprendimo turinį, bylos aplinkybes, surinktų įrodymų atliktu vertinimu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis.

41Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje

42Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad nagrinėjamoje byloje ieškovo pateiktas 3630,00 Lt užmokesčio už advokato teikiamą teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme dydis viršija rekomendacijas (Rekomendacijų 8.11 punktas), atsižvelgdama į bylos nesudėtingumą, į tai, kad atstovauti joje ir rengti atsiliepimą į apeliacinį skundą nebuvo būtinas specialus pasirengimas, nes nebuvo nagrinėjami nauji teisiniai klausimai (tas pats advokatas atstovavo ieškovo interesus ir pirmosios instancijos teisme), ir dėl to, kad ruošiant atsiliepimą į apeliacinį skundą ieškovo advokato darbo sąnaudos nebuvo didelės, bei atsižvelgiant į atsiliepimo turinį, sprendžia, kad ieškovo bylinėjimosi išlaidų dydis apeliacinės instancijos teisme mažintinas nuo 3 630,00 Lt iki 500,00 Lt (CPK 93, 98 str., 107-109 b. l.). Teisėjų kolegijos nuomone, teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo.

43Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

44Mažeikių rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

45Priteisti iš atsakovo V. T., a. k. ( - ) ieškovui UAB ,,Stora Enso Lietuva”, įmonės kodas 111783972, 500,00 Lt (penkis šimtus litų) išlaidų advokato pagalbai apeliacinėje instancijoje apmokėti.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš... 2. teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija,... 4. I. Ginčo esmė... 5. Ieškovas UAB „Stora Enso Lietuva“ ieškiniu kreipėsi į Mažeikių rajono... 6. Ieškovas nurodė, kad UAB „Stora Enso Miškas“ ir atsakovas V. T.... 7. Atsakovas V. T. su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti (43-44 b. l.).... 8. Nurodė, kad su ieškovu 2005-08-08 pasirašęs sutartį dėl retinamųjų... 9. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 10. Mažeikių rajono apylinkės teismas 2011 m. lapkričio 22 d. sprendimu... 11. Priteisė iš atsakovo V. T. ieškovui UAB ,,Stora Enso Lietuva” 25925,00 Lt... 12. Priteisė valstybei iš ieškovo UAB ,,Stora Enso Lietuva” 8,36 Lt, iš... 13. Nurodė, kad Mažeikių rajono apylinkės teismo 2011m. gegužės 26 d.... 14. Teismas nustatė, kad šalys 2005-08-08 sudarė pirkimo pardavimo sutartį Nr.... 15. Ieškovo reikalavimą priteisti iš V. T. gautą avansinę įmoką teismas... 16. Ieškovo reikalavimą dėl baudos (nuostolių) atlyginimo teismas tenkino iš... 17. Teismas pagrįstu vertintino ieškovo reikalavimą priteisti iš atsakovo 5 %... 18. Teismas proporcingai patenkintų reikalavimų dydžiui priteisė bylinėjimosi... 19. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 20. Apeliaciniu skundu atsakovas V. T. prašo panaikinti Mažeikių rajono... 21. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:... 22. 1. Apeliantas nurodo, kad teismas neteisingai įvertino proceso dalyvių,... 23. 2. Teismas pažeisdamas LR CPK 42 str. įtvirtintas teises teikti įrodymus,... 24. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovo UAB „Stora Enso Lietuva“... 25. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:... 26. Teismas teisingai ir tinkamai įvertino liudytojų duotus parodymus, teismui... 27. Į teismo posėdį liudytojas V. K. buvo kviečiamas, tačiau į jį neatvyko.... 28. Teismas atsakovui buvo nustatęs 14 d. terminą rašytiniams įrodymams... 29. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 30. Apeliacinis skundas atmestinas.... 31. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal LR CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis... 32. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 33. Dėl įrodymų vertinimo... 34. Apeliacinio skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai... 35. LR CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį... 36. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas nenurodo konkrečių... 37. Dėl galimybės teikti įrodymus... 38. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija nesutinka, jog teismas... 39. Pirmosios instancijos teismas CPK 142 straipsnio pagrindu nustatė atsakovui... 40. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 185... 41. Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje... 42. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad nagrinėjamoje byloje ieškovo... 43. Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija vadovaudamasi... 44. Mažeikių rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 22 d. sprendimą palikti... 45. Priteisti iš atsakovo V. T., a. k. ( - ) ieškovui UAB ,,Stora Enso...