Byla e2A-967-459/2017

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Raimondos Andrulienės (pirmininkė ir pranešėja), Albinos Pupeikienės, Alvydo Žerlausko,

2rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovės A. S. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Ž. S. ieškinį atsakovei A. S., tretiesiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, UAB „Nesada“ dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo bei atsakovės A. S. priešieškinį ieškovui Ž. S. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4

  1. Ginčo esmė:
  1. Ieškovas kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydamas atidalinti jam iš bendrosios dalinės nuosavybės su atsakove turimą turtą – patalpas - dirbtuves (nuo 1-1 iki 1-28, 1-30, 2-1), unikalus Nr. ( - ), ir negyvenamąją patalpą - garažą (1-29), unikalus Nr. ( - ) su mansarda, pastatą - garažą, unikalus Nr. ( - ), pastatą - degalinę, unikalus Nr. ( - ) su rūsiu, pastatą - sargo namelį, unikalus Nr. 2193-1000-8022, kitus statinius (inžinerinius) – lauko tualetą, unikalus Nr. ( - ), esančius ( - ) (buvęs adresas ( - )); nustatyti naudojimosi tvarką nuomojamam žemės sklypui, unikalus Nr. ( - ), esančiam ( - ), ir nuosavybės teise priklausantiems inžineriniams statiniams - kiemo aikštelei, unikalus Nr. ( - ), bei kitiems - statiniams (inžineriniams) - tvorai, unikalus Nr. ( - ), esantiems ( - ) (buvęs adresas ( - )), pagal UAB „Studija33“ parengtą 2016-12-27 žemės sklypo padalijimo schemą; priteisti Ž. S. l Eur kompensaciją už A. S. priteistą didesnę nuosavybės dalį bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
    1. Ieškinyje nurodė, kad bendraturčiai neranda bendro sutarimo, kaip atsidalinti turimą turtą, be to, ieškovas šiuo metu neturi galimybės naudotis jam priklausančiu turtu. Nurodo, kad šioje byloje yra pateikęs tris skirtingus (alternatyvius) atidalijimo variantus ir visose 3 alternatyviuose variantuose sutinka, kad jam asmeniškai iš bendrosios nuosavybės būtų atidalinta bet kuri dalis suformuotų turtinių vienetų, t. y. atsakovei A. S. pageidaujant, prašomą dalį priteisti jai. Taip pat nurodo, jog neprieštaraus, jei teismas atidalins iš bendrosios nuosavybės pagal ankstesnius UAB „Studija 33“ parengtus atidalijimo variantus.
  2. Atsakovė pateikė teismui patikslintą priešieškinį, nesutikdama su ieškovo pateiktais reikalavimais dėl turto atidalijimo, ir prašė teismo atidalinti šalims priklausantį bendrą turtą pagal atsakovės pateiktą atidalijimo variantą, kurį paruošė UAB „Geosmart“, t. y. taikant mišrų atidalijimo būdą: priteisti atsakovei iš bendro turto taip, jog atsakovei tektų 47/100 bendro turto, o ieškovui Ž. S. – 53/100 dalys bendrame turte; priteisti iš ieškovo 12 000 Eur dydžio kompensaciją už ieškovui tenkančias 3/100 dalis, kompensacijos sumą skaičiuojant pagal ieškovo Ž. S. prašytą iš atsakovės kainą už jam priklausančią ½ dalį nuosavybės, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė:
    1. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017-02-17 sprendimu ieškinį tenkino, priešieškinį atmetė: atidalino ieškovui priklausančią patalpų dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės su atsakove, priteisiant ieškovui Ž. S. asmeninės nuosavybės teise perplanuotą pastato, unikalus Nr. ( - ), dalį, UAB „Studija33“ parengtame 2016-12-27 pastato – dirbtuvių - garažo atidalijimo į du turtinius vienetus plane (pirmas aukštas) pažymėtą turtiniu vienetu Nr. l ir UAB „Studija33“ parengtame 2016-12-27 pastato – dirbtuvių - garažo atidalijimo į du turtinius vienetus (mansarda) pažymėtą turtiniu vienetu Nr. l, pastato - garažo, unikalus Nr. ( - ), dalį UAB „Studija33“ parengtame 2016-12-27 pastato - garažo atidalijimo į du turtinius vienetus plane pažymėtą turtiniu vienetu Nr. l, bei kitus statinius (inžinerinius) - lauko tualetą, unikalus Nr. ( - ); priteisė atsakovei A. S. asmeninės nuosavybės teise perplanuotą pastato, unikalus Nr. ( - ), dalį, UAB „Studija33“ parengtame 2016-12-27 pastato – dirbtuvių - garažo atidalijimo į du turtinius vienetus plane (pirmas aukštas) pažymėtą turtiniu vienetu Nr. 2 ir UAB „Studija33“ parengtame 2016-12-27 pastato – dirbtuvių - garažo atidalijimo į du turtinius vienetus (mansarda) pažymėtą turtiniu vienetu Nr. 2, pastato - garažo, unikalus Nr. ( - ), dalį, UAB „Studija33“ parengtame 2016-12-27 pastato - garažo atidalijimo į du turtinius vienetus plane pažymėtą turtiniu vienetu Nr. 2, pastatą - degalinę (su rūsiu), unikalus Nr. ( - ), pastatą - sargo namelį, unikalus Nr. ( - ); nustatė naudojimosi valstybinės žemės sklypu (kadastro Nr. ( - )), esančiu ( - ) (buvęs adresas ( - )), ir nuosavybės teise priklausančiais inžineriniais statiniais - kiemo aikštele, unikalus Nr. ( - ), bei kitais - statiniais (inžineriniais) - tvora, unikalus Nr. ( - ), ( - ) (buvęs adresas ( - )), tvarką pagal UAB „Studija 33“ parengtą 2016-12-27 žemės sklypo padalijimo schemą, nustatant, kad Ž. S. asmeniškai naudojasi dalimi, plane pažymėta l (4898 kv. m) ir 6 (333 kv. m), A. S. asmeniškai naudojasi dalimi, plane pažymėta 2 (4898 kv. m) ir 5 (447 kv. m), A. S. ir Ž. S. bendrai su UAB „Nesada“ naudojasi dalimi, pažymėta plane 7 (1 804 kv. m); priteisė ieškovui iš atsakovės 1 Eur kompensaciją už atsakovei A. S. tenkančią didesnę perplanuotos nuosavybės dalį.
    2. Teismas nurodė, jog teismo posėdžio metu nustatyta, kad ieškovo ir atsakovės valdomą turtą sudaro keli atskirti turtiniai vienetai, iš kurių labiausiai naudotinas yra pagrindinis: patalpos -dirbtuvės (nuo 1-1 iki 1-28, 1-30, 2-1), unikalus Nr. 2193-1000-8033:0001, kurių bendras plotas 788,763 kv. m, vidutinė rinkos vertė 25 805 Eur.
    3. Atsakovės atstovė kaip vieną iš priešieškinio argumentų nurodė tai, jog UAB „Autolygis“, valdęs ieškovui ir atsakovei priklausantį turtą pagal panaudos sutartį, atliko jame pagerinimus, investavo lėšas, todėl ieškovo siūlomas atidalijimo variantas duotų pagrindą dar vienam teisminiam ginčui, nes panaudos gavėjas UAB „Autolygis“ siektų prisiteisti investuotas lėšas. Atsakovės atstovas teismo posėdžio metu nurodė, jog ieškovo siūlomas atidalijimo variantas yra negalimas ir dėl to, jog dalintiname pagrindiniame pastate UAB „Autolygis“ vis dar vykdo veiklą ir taip patirtų nuostolius.
    4. Analizuodamas į bylą pateiktų rašytinių įrodymų visumą, teismas nustatė, jog iš atsakovės atstovės pateiktų PVM sąskaitų - faktūrų ir kitų rašytinių įrodymų nėra galimybės nustatyti, kokio dydžio pinigines lėšas, kokiais tikslais UAB „Autolygis“ investavo į ginčo turtą ir kokie konkretūs statybos darbai gerinant pastatus buvo atlikti bei kiek tai įtakojo bendrą šalims priklausančio turto vertės padidėjimą.
    5. Be to, teismas atsižvelgė ir į tai, kad atsakovė nepateikė duomenų, iš kurių būtų galima nustatyti, kokią veiklą šiuo metu bendrame turte vykdo panaudos gavėjas UAB „Autolygis“ ir kokią žalą patirtų, jeigu būtų tenkintas ieškovo siūlomas atidalijimo variantas. Taigi teismas atmetė atsakovės argumentus dėl investicijų į pastatų pagerinimą kaip neįrodytus.
    6. Išklausęs šalių, jų atstovų paaiškinimus, liudytojo M. Š. paaiškinimus, vadovaudamasis rašytine bylos medžiaga, atsižvelgdamas į tai, kad abi šalys siekia atidalinti turtą natūra atskirais turtiniais vienetais, teismas padarė išvadą, jog byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad abiejų šalių turto atidalijimo projektai būtų procedūriškai ir techniškai nepriimtini (t. y. būtų fiziškai neįmanomi įgyvendinti, darytų neproporcingą žalą daiktui). Dėl šios priežasties teismas nusprendė, kad yra galimi abu variantai.
    7. Tačiau, siekdamas abiejų šalių interesų pusiausvyros, vadovaudamasis teisingumo ir proporcingumo principais, teismas padarė išvadą, jog ieškovo siūlomas atidalijimo variantas labiau atitinka šalių lygiateisiškumo principą, yra racionalesnis, kadangi abiem šalims tenka po dalį pagrindinio pastato ir po dalį garažų pastato, nes pastarasis, nors ir yra didelio ploto, tačiau funkciškai ir praktiškai negali būti tiek produktyvus ir vertingas, kiek pagrindinis pastatas – patalpos - dirbtuvės (nuo 1-1 iki 1-28, 1-30, 2-1). Be to, pagal ieškovo siūlomą valstybinės žemės sklypo naudojimo schemą kiekvienam savininkui tenka po dalį valstybinės žemės sklypo prie pastatų ir nebelieka bendrai naudojimų valstybinės žemės sklypų. Priimdamas sprendimą, teismas taip pat atsižvelgė ir į tai, kad bylos nagrinėjimo metu tiek ieškovas, tiek ir atsakovės atstovas patvirtino, jog šiuo metu dėl susiklosčiusios konfliktinės situacijos nei viena iš šalių negali tinkamai įgyvendinti savo, kaip savininkės, teisių naudotis turimu turtu, todėl didžioji dalis turto yra nenaudojama.
    8. Atsakovės atstovai teismo posėdžio metu nurodė, jog tenkinus ieškovo siūlytą atidalijimo variantą vienas iš suformuotų turtinių vienetų liktų be privažiavimo, kadangi pagal UAB „Studio 33“ atidalijimo projektą ir žemės sklypo planą jam yra numatytas tik 4 metrų atstumas. Teismas atsižvelgė į šį atsakovės atstovų argumentą bei į tai, kad ieškovas sutinka, jog jam tektų būtent tas turtinis vienetas, kuris atsakovų pusės yra laikomas probleminiu.
    9. Be to, išanalizavęs į bylą pateiktų rašytinių įrodymų visumą, šalių, jų atstovų paaiškinimus, teismas konstatavo, kad atsakovė neįrodė prašomos priteisti kompensacijos dydžio.
  1. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai:
  1. Apeliaciniame skunde atsakovė prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-02-17 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, o priešieškinį tenkinti.
    1. Atsakovė nurodo, jog ne kartą prašė į bylos nagrinėjimą įtraukti UAB „Autolygis“, tačiau teismas tokį prašymą atmetė motyvuodamas tuo, jog teismo sprendimas šiam asmeniui nesukels jokių pasekmių. Visgi teismas sprendime nurodo, jog nepateikti jokie įrodymai apie UAB „Autolygis“ vykdomą veiklą. Tai, kad UAB „Autolygis“ privalėjo būti įtrauktas į bylos nagrinėjimą patvirtina ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-12-02 nutartis, pagal kurią abu bendrasavininkai buvo sudarę panaudos sutartį su UAB „Autolygis“ ir iškeldinti nenustačius, kuria patalpų dalimi bendrovė naudojasi, ieškovas neturi teisės.
    2. Neaišku, kokiu teisiniu pagrindu teismas priėmė ieškovo pasiūlymą, nors į jį įtrauktos palėpės patalpos, kurios neįregistruotos VĮ Registrų centre. Taip nepagrįstai didinamas dalintinas plotas. Pagal ieškovo pateiktą atidalijimo projektą ieškovui tenka 124,21 kv. m neįregistruotų patalpų, o atsakovei – 262,69 kv. m. Kadangi nesuformuotų daiktų plotas yra įtrauktas į dalintino turto masę ir dalijamas proporcingai nuosavybės dalims, tai reiškia, kad ieškovas siekia įgyti didesnę nuosavybės dalį į jau suformuotų patalpų. Būtent apeliantė siūlė atidalinti patalpas taip, jog jos atitiktų kiekvieno bendraturčio nuosavybės dalį, atidalijant pastatus buvo siūloma dalinti tik suformuotus daiktus. Teismui patenkinus ieškovo ieškinį, šalys liko dalies turto bendrasavininkėmis (pastato – garažo, pastato – dirbtuvių), nors atidalijimo tikslas yra kiek įmanoma labiau atskirti daikto valdymą.
    3. Teismas neatsižvelgė į tą aplinkybę, jog pagal ieškovo pateiktą pastatų atidalijimo ir žemės sklypo naudojimosi tvarkos projektą paskirstyti žemės plotai neatitinka šalių sudarytos 2010-11-25 Valstybinės žemės nuomos sutarties nuostatų: ieškovui pagal projektą tenka 0,5834 ha sklypo dalis, atsakovei – 0,5947 ha. Nei faktiniu, nei teisiniu aspektu nepagrįstas žemės sklypo dalies atsakovei padidinimas prie pastato – garažo lemia atsakovės teisių naudotis žemės sklypu prie kitų pastatų sumažinimą.
    4. Ieškovo pateiktame projekte numatytas įvažiavimas į žemės sklypą Nr. 5 yra per siauras ir neužtikrina saugaus ir patogaus susisiekimo, kaip tai numato STR 2.06.04:2014 bendrieji reikalavimai.
    5. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog privažiavimas prie pastato 3p1p yra probleminis, tačiau problemos sprendimas, kai jos perkėlimu vienam iš bendraturčių yra pateisinamas kito bendraturčio teisių pažeidimas, yra neteisėtas. Konstatavus ieškovo projekto trūkumus pirmosios instancijos teismo išvada, jog galimi tiek ieškovo, tiek atsakovės padalijimo projektai, nepagrįsta. Kadangi atsakovės pateiktam atidalijimo projektui teismas jokių priekaištų neturėjo, nustačius, jog ieškovo pateiktas projektas ydingas, turėjo būti atidalijama pagal atsakovės pateiktą projektą.
    6. Visos komunikacijos, elektros įvadai, vandentiekis liko ieškovui atidalintoje dalyje, jau dabar dėl to tarp šalių kyla konfliktai, nes ieškovas tai atjungia elektrą, tai vandenį. Akivaizdu, jog teisminiai ginčai tarp šalių neišvengiami, nors prioritetas turi būti suteikiamas visiškam daikto atidalijimui.
  2. Ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, mano, jog teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.
    1. Ieškovas nurodo, jog jo siūlomas atidalijimo projektas iš esmės padalija turimą turtą į dvi maksimaliai artimas, tiek verte, tiek kvadratūra dalis ir išsprendžia ginčo esmę. Tuo tarpu pagal atsakovės žemės sklypo padalijimo planą bendram naudojimui paliekama žemės sklypo dalis, pažymėta Nr. 8 (372 kv.m), kuri iš esmės yra aplink ieškovui atitenkančią pagrindinio pastato dalį, tai dar labiau riboja ieškovo naudojimąsi šia pastato dalimi. Be to, pagal A. S. žemės sklypo planą jos naudojama žemės sklypo dalis yra vientisa, o Ž. S. dalijama į dvi atskiras dalis, vienoje dalyje dar papildomai įterpiant minėtą bendrojo naudojimo dalį apie pagrindinį pastatą, taip akivazdžiai darant šias dalis nelygiavertes.
    2. A. S. 2017-01-02 patikslinto priešieškinio reikalavimas dėl 12 000 Eur kompensacijos yra nepagrįstas, 2017-01-02 patikslintame priešieškinyje nepaaiškintas jo apskaičiavimo būdas.
    3. Šioje byloje yra nagrinėjamas bendraturčių ginčas dėl atidalijimo iš bendrosios nuosavybės, o ne sprendžiama dėl panaudos gavėjos UAB „Autolygis“ teisių. Klaipėdos miesto apylinkės teismas sprendime nepasisakė dėl UAB „Autolygis“ teisių. Panaudos gavėjas neįgyja turto nuosavybės, todėl nėra bendraturčių ginčo dėl nuosavybės dalyvis, netgi priešingai – Civilinio kodekso 6.643 straipsnis aiškiai numato, kad savininko pasikeitimas neturi jokios įtakos panaudą išviešinusiam panaudos gavėjui, taigi UAB „Autolygis“ teisės nesikeičia, jam lieka galioti ta pati 2011-01-01 panaudos sutartis.

5Teismas

konstatuoja:

6IV.

7Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

8Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

9

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą bei pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Vienas iš atsakovės apeliacinio skundo argumentų susijęs su absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu, todėl apeliacinės instancijos teismas vertins, ar toks pagrindas nagrinėjamu atveju egzistuoja (LR CPK 329 str., 338 str.).
  2. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 str.). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių paaiškinimus, jų procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.
  3. Iš bylos medžiagos nustatyta, jog ieškovas ir atsakovė bendrosios dalinės nuosavybės teise valdo turtą: 1) patalpas - dirbtuves (nuo 1-1 iki 1-28, 1-30, 2-1), unikalus Nr. ( - ), kurių bendras plotas 788,763 m2, vidutinė rinkos vertė 25 805 Eur (duomenys iš Nekilnojamojo turto registro išrašo 2015-02-06); 2) negyvenamąją patalpą garažą (1-29), unikalus Nr. ( - ), kurios plotas 46,62 m2, vidutinė rinkos vertė 1 497 Eur (duomenys iš Nekilnojamojo turto registro išrašo 2015-02-06); 3) pastatą - garažą, unikalus Nr. ( - ), bendras plotas 334,68 m2, vidutinė rinkos vertė 44 022 Eur (duomenys iš Nekilnojamojo turto registro išrašo 2015-02-06); 4) pastatą - degalinę, unikalus Nr. ( - ) su rūsiu, kurio bendras plotas 128043 m2, kurio vidutinė rinkos vertė 87 755 Eur (duomenys iš Nekilnojamojo turto registro išrašo 2015-02-06); 5) pastatą - sargo namelį, unikalus Nr. 2193-1000-8022, kurio bendras plotas 4 m2, kurio vidutinė rinkos vertė 1555 Eur (duomenys iš Nekilnojamojo turto registro išrašo 2015-02-06); 6) kitus statinius (inžinerinius) – po ½ lauko tualeto, unikalus Nr. ( - ), po 9114/20228 kiemo aikštelės, po 300/660 tvoros unikalus Nr. ( - ) ir kt. inžinerinius statinius, esančius ( - ). 1,5329 ha valstybinės žemės sklypas (kadastro Nr. ( - )), ( - ), yra suformuotas ir įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Tiek su ieškovu, tiek su atsakove, tiek su trečiuoju asmeniu UAB „Nesada“ yra sudarytos valstybinės žemės sklypo nuomos sutartys. Ieškovui yra išnuomota — 0,5889 ha žemės sklypo dalis, atsakovei - 0,5890 ha žemės sklypo dalis, trečiajam asmeniui UAB „Nesada“ – 0,2003 ha žemės sklypo ir UAB „Autodalys“ – 0,1547 ha žemės sklypo dalys.
  4. Šalių, jų atstovų paaiškinimais nustatyta, kad atsakovės atstovas T. S. yra UAB „Autolygis“ savininkas. 2011 m. sausio 1 d. UAB „Autolygis“, atstovaujama T. S., ir Ž. S. bei A. S. sudarė panaudos sutartį, pagal kurią panaudos davėjai Ž. S. ir A. S. perdavė UAB „Autolygis“ neatlygintinai naudotis ieškovui ir atsakovei priklausančius turtinius vienetus, esančius Šilutės pl. 55, Klaipėdoje, su žemės sklypais.
  5. Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas atidalinti jo turimą turto dalį pagal jo pateiktą atidalijimo projektą ir valstybinės žemės naudojimo planą, kurį rengė UAB „Studio 33“. Ieškovas pagal pateiktą projektą prašė teismo atidalinti su atsakove bendrai turimą turtą taip, kad po atidalijimo iš pagrindinio pastato būtų suformuoti du skirtingi turtiniai vienetai – Nr. 1 ir Nr. 2, o taip pat ir iš garažų pastato būtų suformuoti du skirtingi turtiniai vienetai ir gauti turtiniai vienetai būtų panašios kvadratūros, be to, atsakovei tektų pastatas - degalinė (su rūsiu), unikalus Nr. ( - ), pastatas - sargo namelis, unikalus Nr. ( - ).
  6. Atsakovė pateikė priešieškinį, prašydama atidalinti jos turto dalį pagal UAB „Geosmart“ parengtą projektą ir žemės padalijimo schemą. Pagal atsakovės siūlomą atidalijimo variantą bendras turtas būtų dalijamas ne lygiomis dalimis atidalinant pastatus, o atskirais pastatais, t. y. atsakovei tektų dvi dalys pagrindinio pastato, o turinti mažiausią sąlytį šio pastato dalis tektų ieškovui, be to, ieškovui tektų kiti atskiri pastatai – garažai ir kt. Atsakovė taip pat prašė teismo priteisti iš ieškovo 12 000 Eur dydžio kompensaciją už ieškovui tenkančias 3/100 dalis, kompensacijos sumą skaičiuojant pagal ieškovo Ž. S. už savo turto dalį prašytą kainą.
  7. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu atsakovė prašė įtraukti į bylos nagrinėjimą trečiuoju asmeniu UAB „Autolygis“. Pirmosios instancijos teismas nusprendė netraukti į bylą trečiuoju asmeniu UAB „Autodalys“, kadangi nagrinėjamo ieškinio bei priešieškinio reikalavimų tenkinimas nėra susijęs su šio asmens interesais, o šalių turimo turto atidalijimas bei naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymas neturės įtakos šio asmens galimybei naudotis savo turtu bei valdomu žemės sklypu. Kolegija nesutinka su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija.
  8. Vienas iš atvejų, kai apeliacinės instancijos teismas privalo panaikinti apskųstą teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nustatytas CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte, t. y. kai pirmosios instancijos teismas nusprendžia dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų.
  9. Kasacinis teismas, taikydamas CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtintą normą (redakcija, galiojusi iki 2011 m. rugsėjo 30 d.), yra išaiškinęs, kad nustatytas absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas konstatuojamas ne visais atvejais, kai teismas neįtraukia į procesą visų teisinį suinteresuotumą turinčių asmenų, o tik tais, kai tai susiję su įstatymo nurodytais padariniais – sprendimu turi būti nuspręsta ir dėl tokių asmenų. Įstatymo sąvokos ,,teismas nusprendė“ turinys atskleistas kasacinio teismo praktikoje: nusprendimas suprantamas kaip teisių ir pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 6 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje O. L. v. E. L. ir kt., bylos Nr. 3K-3-391/2009; 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje IĮ „Du broliai“ v. UAB „Baltic express“, bylos Nr. 3K-3-346/2009; kt.). Tai reiškia, kad aukštesnės instancijos teismas gali panaikinti žemesnės instancijos teismo sprendimą CPK 329 straipsnio 2 dalyje 2 punkte nurodytu pagrindu tik nustatęs ir įvardijęs, kaip konkrečiai teismo sprendimu buvo paveikta neįtraukto į procesą asmens teisinė padėtis ir kokius įstatymo nustatytus teisinius padarinius teismo sprendimas sukėlė šiam asmeniui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. F. v. UAB „Lietuvos rytas“, bylos Nr. 3K-3-265/2008; 2009 m. spalio 6 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje O. L. v. E. L. ir kt., bylos Nr. 3K-3-391/2009; 2013 m. spalio 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras v. UAB „Swedbank lizingas“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-480/2013; kt.). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad šių teisės normų tikslas – užtikrinti, jog teismuose nebūtų nagrinėjami su asmens teisėmis bei pareigomis susiję klausimai, šiam apie tokį nagrinėjimą nežinant ir negalint išreikšti savo pozicijos, t. y. tokiu reguliavimu siekiama užtikrinti asmens teisę būti išklausytam (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. M. v. Panevėžio apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-343/2010).
  10. Įstatymų leidėjas 2011 m. birželio 21 d. pakeitė CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktą (įstatymas Nr. XI-1480), susiaurindamas jame įtvirtintą absoliutų teismo sprendimo negaliojimo pagrindą. Teismas, kaip ir anksčiau, neturi teisės spręsti klausimų dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ar pareigų (CPK 266 straipsnis), tačiau absoliučiu teismo sprendimo negaliojimo pagrindu (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas) laikomi tie atvejai, kai teismas nusprendžia dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų.
  11. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad tam, jog asmuo galėtų įstoti į bylą kaip trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, būtinas pakankamas (glaudus) nagrinėjamos bylos teisinis ryšys su trečiojo asmens materialiosiomis teisėmis ir pareigomis. Šis ryšys nustatomas kiekvienu konkrečiu atveju teismui įvertinus susiklosčiusius teisinius santykius ir faktines bylos aplinkybes, kurių gali būti įvairiausių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Smiltainis ir Ko“ v. BUAB „Vilnita“, bylos Nr. 3K-3-21/2010). Tai, ar atitinkami asmenys turi pakankamą materialinį ir procesinį suinteresuotumą bylos baigtimi ir turi dalyvauti byloje, spręstina pagal konkrečias toje byloje nustatytas faktines aplinkybes. Taigi ginčo atveju yra reikšminga nustatyti, ar egzistuoja pakankamas (glaudus) teisinis ryšys tarp nagrinėjamos bylos ir UAB „Autolygis“ materialiųjų teisių ir pareigų.
  12. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2016 m. gruodžio 2 d. nutartimi civilinėje byloje pagal atsakovių uždarosios akcinės bendrovės „Autolygis“ ir A. S. kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 3 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo Ž. S. ieškinį atsakovėms uždarosioms akcinėms bendrovėms „Autolygis“, „Valpavita“, „Domo transportas“, „Santrus“, „Alvadas“, „W. E.“, „Autokrantas“, „Balticall“, „Dainsida“, „Ravilis“, „V. S. komercinė firma“ ir A. S. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, iškeldinimo iš negyvenamųjų patalpų ir nuostolių atlyginimo priteisimo, trečiasis asmuo – valstybės įmonė Registrų centras, nusprendė panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 3 d. nutarties dalį, kuria pripažinta pasibaigusia 2011 m. sausio 1 d. panaudos sutartis Nr. 2011/01/01 ir atsakovė UAB „Autolygis“ su jai priklausančiais daiktais iškeldinta iš pastato – garažo, unikalus Nr. ( - ), pastato – degalinės, unikalus Nr. ( - ), pastato – sargo namelio, unikalus Nr. ( - ), kitų statinių – kiemo statinių, unikalus Nr. ( - ), kitų statinių (inžinerinių) – lauko tualeto, unikalus Nr. ( - ), kitų statinių (inžinerinių) – tvoros, unikalus Nr. ( - ), negyvenamosios patalpos – dirbtuvių, unikalus Nr. ( - ), negyvenamosios patalpos – garažo, unikalus Nr. ( - ), ir žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), esančių ( - ), dėl šios dalies paliko galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 29 d. sprendimą. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015-09-29 sprendimu buvo atmetęs ieškovo Ž. S. reikalavimą pripažinti 2008 m. vasario 15 d. panaudos sutartį Nr. 1 ir 2011 m. sausio 1 d. panaudos sutartį Nr. 2011/01/01 pasibaigusiomis.
  13. Kasacinis teismas nutartyje pasisakydamas dėl ieškovo reikalavimo pripažinti 2011-01-01 panaudos sutartį pasibaigusia, pažymėjo, kad, nesant nustatytos naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu tvarkos, kai bendraturčių sutarimu visas bendrosios nuosavybės objektas sutartimi perduotas naudotis kitam asmeniui, sutartis gali būti nutraukta taip pat tik bendraturčių sutarimu, o tokio sutarimo nepasiekus – teismo tvarka. Tam, kad galėtų būti nutraukta sutartis dėl vienam bendraturčiui tenkančios turto dalies panaudos, būtina prieš tai nustatyti naudojimosi šiuo turtu tvarką, nes tik nustačius tokią tvarką įmanoma įvardyti, dėl kurio konkretaus turto sutartis nutraukiama, o dėl kurio išlieka panaudos teisiniai santykiai. Dėl šios priežasties ieškovas, siekdamas nutraukti 2011 m. sausio 1 d. panaudos sutartį Nr. 2011/01/01, privalėjo gauti atsakovės A. S. sutikimą, arba, siekdamas nutraukti panaudos sutartį tik dėl jam tenkančios turto dalies, turėjo prieš tai susitarti dėl naudojimosi tvarkos. Nagrinėjamu atveju ieškovas sutartį siekė nutraukti neįvykdęs minėtų sąlygų, ieškinyje nereiškė reikalavimo nutraukti šią sutartį be bendraturtės atsakovės A. S. sutikimo. Apeliacinės instancijos teismas 2011 m. sausio 1 d. panaudos sutartį Nr. 2011/01/01 pripažino nutraukta ir dėl to pasibaigusia, nesant tam teisinio pagrindo. Nutartyje pripažinus, kad 2011 m. sausio 1 d. panaudos sutartis Nr. 2011/01/01 pasibaigusia pripažinta nepagrįstai, ši sutartis jos šalims lieka galioti, todėl kasaciniam teismui nėra teisinio pagrindo spręsti dėl atsakovės UAB „Autolygis“ iškeldinimo.
  14. Nagrinėjamu atveju kolegija, atsižvelgdama į nurodytą kasacinio teismo išaiškinimą, daro išvadą, jog akivaizdu, kad šios bylos nagrinėjamas ir jos rezultatas turi įtakos trečiojo asmens UAB „Autolygis“ teisėms ir pareigoms. Kadangi bendraturčius ir trečiąjį asmenį sieja panaudos teisiniai santykiai, atidalijus nuosavybę tarp bendraturčių, nuo teismo parinkto nuosavybės atidalijimo būdo tiesiogiai priklausys panaudos sutarties likimas. Kaip matyti iš nurodytų aplinkybių, ieškovas turi ketinimų nutraukti panaudos sutartį, bandė tai padaryti dar nuosavybei esant neatidalintai, todėl šios bylos rezultatas neabejotinai įtakos tarp šalių susiklosčiusius panaudos teisinius santykius. Be to, kolegija pažymi, jog Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015-09-29 sprendime, priimtame aptartoje byloje, konstatavo, jog byloje nėra ginčo dėl to, kad prievoliniai teisiniai santykiai dėl pastatų ir žemės sklypo panaudos atsirado nuo 2008 metų, UAB „Autolygis“ naudojasi pastatų ir žemės sklypo dalimi, ją išnuomojo, ginčo pastatus iš dalies remontavo, juose vykdo ūkinę - komercinę veiklą. Paties panaudos sutarties sudarymo ir jos galiojimo fakto bei teismo nustatytų prejudicinių faktų, pirmosios instancijos teismui turėjo pakakti išvadai dėl trečiojo asmens UAB „Autolygis“ suinteresuotumo šios bylos baigtimi.
  15. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismui nustačius, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neįtraukė į bylos nagrinėjimą trečiuoju asmeniu UAB „Autolygis“, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas dėl absoliutaus jo negaliojimo pagrindo ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Dėl šios priežasties nėra tikslinga pasisakyti dėl kitų apeliaciniame skunde išdėstytų motyvų.
  16. Sprendimą panaikinus ir bylą grąžinus iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, atsakovei grąžintinas už apeliacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis – 31 Eur (CPK 87 str. 1 d. 7 p.).

10Vadovaudamasi CPK 326–330 straipsniais, teisėjų kolegija

Nutarė

11Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 17 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

12Atsakovei A. S. grąžinti 31 Eur už apeliacinį skundą sumokėto žyminio mokesčio.

Proceso dalyviai
Ryšiai