Byla e2-628-241/2017
Dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Smėliakalnis“

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Gasiūnienė,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės V. R. (ieškovės teisių perėmėja uždaroji akcinė bendrovė „Skolos ir verslas“) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 19 d. nutarties, kuria atmestas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, civilinėje byloje Nr. e2-2411-577/2017 pagal ieškovės V. R. ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „MG Valda“ ir S. S.-M. dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Smėliakalnis“.

3Teismas

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5

  1. Pradinė ieškovė V. R. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovių UAB „MG Valda“ ir S. S.-M. solidariai 70 249,91 Eur žalos atlyginimo, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
  2. Kartu su ieškiniu pradinė ieškovė pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti atsakovėms priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, pinigines lėšas, esančias kredito įstaigose ir (ar) pas trečiuosius asmenis.
  3. Prašymas motyvuojamas tuo, kad prašoma priteisti suma yra labai didelė, kas savaime didina teismo sprendimo neįvykdymo grėsmę. Byloje nėra duomenų apie atsakovių turtinę padėtį. Atsakovės vieną kartą išvengė prievolių ieškovei vykdymo, todėl sieks išvengti įsipareigojimų ir šį kartą, taip pat sieks paslėpti savo turtą.
  4. Nagrinėjančios bylą pirmosios instancijos teismo teisėjos 2017 m. kovo 6 d. ir 2017 m. kovo 20 d. rezoliucijomis pradinė ieškovė V. R. pakeista jos teisių perėmėja UAB „Skolos ir verslas“.

6II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7

  1. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. sausio 19 d. nutartimi prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė.
  2. Teismas konstatavo, kad byloje nenustatyta aplinkybė, jog ieškinio suma yra didelė ir dėl to kyla grėsmė teismo sprendimo įvykdymui. Teismas, įvertinęs atsakovės UAB „MG Valda“ finansinės atskaitomybės duomenis, taip pat Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenis, padarė išvadą, kad ieškinio suma atsakovei UAB „MG Valda“ nėra didelė, todėl teismo sprendimo neįvykdymo grėsmė nekyla. Teismo vertinimu, nenustačius, kad vienai iš solidarių atsakovių UAB „MG Valda“ ieškinio suma yra didelė, kitai atsakovei S. S.-M. taikyti laikinąsias apsaugos priemones taip pat nėra pagrindo.
  3. Teismas sprendė nesant pagrindo daryti išvadą apie atsakovių nesąžiningumą. Nors ieškovė teigia, kad atsakovės vieną kartą jau išvengė prievolių ieškovei vykdymo, tačiau, teismo vertinimu, prievolę ieškovei turėjo įvykdyti trečiasis asmuo UAB „Smėliakalnis“, o ne atsakovės. Teismas konstatavo, kad nėra pateikta duomenų, jog atsakovės ketina perleisti turimą turtą ar kitaip blogina savo turtinę padėtį.

8III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

9

  1. Ieškovė atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 19 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Ankstesni neteisėti atsakovių veiksmai išvengiant prievolių ieškovei vykdymo lėmė atsakovių kontroliuotos įmonės UAB „Smėliakalnis“ lėšų perkėlimą į atsakovės UAB „MG Valda“ turto masę, dėl ko ieškovės reikalavimų patenkinimas kitoje civilinėje byloje tapo neįmanomas ir ieškovė turėjo pradėti šį teismo procesą. Egzistuoja reali grėsmė, kad atsakovės, siekdamos išvengti prievolių ieškovei įvykdymo šioje byloje, pakartos prieš tai jau atliktus neteisėtus veiksmus ir teismo sprendimo įvykdymas taps neįmanomas.
    2. Teismas neįvertino atsakovės S. S.-M. turtinės padėties. Ieškinio suma atsakovei S. S.-M., kaip fiziniam asmeniui, yra pakankamai didelė.
  2. Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovės UAB „MG Valda“, S. S.-M. ir trečiasis asmuo UAB „Smėliakalnis“ prašo atskirąjį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 19 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Pradinė ieškovė V. R. neturi reikalavimo teisės trečiojo asmens UAB „Smėliakalnis“ atžvilgiu, todėl negali skųsti teismo nutarties. 2017 m. sausio 2 d. pradinė ieškovė perleido savo reikalavimo teises jos teisių perėmėjai UAB „Skolos ir verslas“. Taigi atskirasis skundas yra pareikštas asmens, neturinčio reikalavimo teisės, todėl negali būti tenkinamas.
    2. Teismo tinkamai įvertinta atsakovės UAB „MG Valda“ turtinė padėtis patvirtina, kad ieškovės reikalaujama priteisti suma atsakovei UAB „MG Valda“ nėra didelė, todėl grėsmės sprendimo įvykdymui nėra.
    3. Teismas pagrįstai nevertino atsakovės S. S.-M. turtinės padėties. Ieškovė reikalavimus reiškia atsakovėms solidariai, todėl pakanka atsakovės UAB „MG Valda“ geros turtinės padėties konstatavimo.
    4. Ieškinys yra tikėtinai nepagrįstas, pateiktas piktnaudžiaujant procesinėmis teisėmis. Atsakovės ir trečiasis asmuo ieškovės nurodomus veiksmus atliko teisės aktų nustatyta tvarka, jokių pretenzijų dėl jų nesulaukė.

10IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

11

  1. Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria atmestas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta (CPK 329 straipsnio 2 dalis).
  2. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo reikalavimus ir jeigu nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį nulemia reali grėsmė, kad dėl kokių nors antrosios ginčo šalies veiksmų arba neveikimo būsimu teismo sprendimu galimai patenkinti ieškinio reikalavimai gali būti neįvykdyti.
  3. Nagrinėjamu atveju ieškovė teismui pateikė patikslintą ieškinį CK 6.263 straipsnio 1 dalies, 2.50 straipsnio 3 dalies, 2.87 straipsnio 7 dalies pagrindu, kuriuo prašo priteisti iš atsakovių UAB „MG Valda“ ir S. S.-M. solidariai 70 249,91 Eur žalos atlyginimo, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinio reikalavimų įvykdymo užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atsakovių turto ir piniginių lėšų areštą. Prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškovė iš esmės grindė didele ieškinio suma ir nesąžiningais atsakovių veiksmais. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi netenkino ieškovės prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones konstatuodamas, kad aplinkybės dėl didelės ieškinio sumos ir atsakovių nesąžiningumo byloje nenustatytos, todėl grėsmė teismo sprendimo įvykdymui nekyla. Su tokia pirmosios instancijos teismo nutartimi ieškovė nesutinka, tvirtina, kad atsakovės, siekdamos išvengti teismo sprendimo įvykdymo, elgsis nesąžiningai, be to, akcentuoja, kad ieškinio suma atsakovei S. S.-M., kaip fiziniam asmeniui, yra pakankamai didelė. Todėl ieškovė prašo skundžiamą nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti.
  4. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs atsakovių pateiktus įrodymus, padarė išvadą, kad atsakovės UAB „MG Valda“ turimo turto vertė pašalina bet kokią teismo sprendimo neįvykdymo ar vykdymo pasunkėjimo riziką. Ieškovės teigimu, nors laikinąsias apsaugos priemones prašoma taikyti abiejų atsakovių atžvilgiu, tačiau teismas, spręsdamas jų taikymo klausimą, neatsižvelgė į atsakovės S. S.-M. turtinę padėtį. Visų pirma, ieškovė neteisi, kad teismas nepasisakė dėl šio jos argumento. Teismas įvertino atsakovės S. S.-M. turtinės padėties įtaką prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimui konstatuodamas, kad ieškinio sumai atsakovei UAB „MG Valda“ esant nedidelei, kitai atsakovei S. S.-M. taip pat nėra pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Taigi atskirojo skundo argumentas dėl atsakovės S. S.-M. turtinės padėties laikytinas ieškovės nesutikimu dėl šios bylos aplinkybės įvertinimo tinkamumo. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino šią aplinkybę.
  5. Kaip matyti iš ieškinio, ieškovės reikalavimas dėl žalos atlyginimo abiems atsakovėms yra solidarus. Pažymėtina, kad taikant laikinąsias apsaugos priemones byloje, kai yra skolininkų daugetas, pagrindinė taisyklė yra ta, kad laikinosios apsaugos priemonės taikomos neviršijant bendros ieškinio sumos apskritai, o ne visa reikalavimo apimtimi kiekvienam iš solidariųjų ar subsidiariųjų skolininkų. Tais atvejais, kai ieškovas prašo taikyti visų atsakovais patrauktų bendraskolių turto areštą, reikalavimo dydis vertinamas atsižvelgiant į bendraskolių bendrą turtinę padėtį, o ne į kiekvieno bendraskolio turtinę padėtį atskirai, t. y. vertinama, ar pagal bendrą jų visų turto vertę ieškinio sumą galima laikyti didele (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-144/2010; 2010 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1333/2010; 2011 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-417/2011; Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-413/2012; kt.). Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismui nustačius ir ieškovei neginčijant, kad atsakovės UAB „MG Valda“ turimo turto vertė pašalina bet kokią teismo sprendimo neįvykdymo riziką, apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, sprendžia, kad taikyti laikinąsias apsaugos priemones solidariajai atsakovei S. S.-M. taip pat nėra pagrindo.
  6. Civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija, kuri reiškia, jog kiekvienas asmuo laikomas sąžiningu, kol neįrodyta kitaip. Nagrinėjamu atveju ieškovė būtent tokiame kontekste atsakovių nesąžiningumo neįrodinėjo ir tikėtinų duomenų, kad atsakovės turi ketinimų turimą turtą perleisti, slėpti ar imtis kitokių nesąžiningų veiksmų, siekdamos sukliudyti teismo sprendimo vykdymui, neteikė (CPK 178 straipsnis). Jokių akivaizdžių aplinkybių, patvirtinančių galimą atsakovių nesąžiningumą, nenustatė ir teismas.
  7. Ieškovė nurodo, kad ankstesni atsakovių veiksmai, kuriuos ji nagrinėjamoje byloje įrodinėja esant neteisėtais, suponuoja išvadą dėl atsakovių nesąžiningumo ir ketinimų perleisti turimą turtą, siekiant išvengti prievolių ieškovei įvykdymo. Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovės teigia, kad jos neatliko jokių neteisėtų veiksmų. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus, šioje bylos stadijoje nemato pagrindo konstatuoti atsakovių veiksmų nesąžiningumą. Viena vertus, kaip teisingai pastebi pirmosios instancijos teismas, atsakovių veiksmų (ne)teisėtumas bus nustatinėjamas nagrinėjant bylą iš esmės, kita vertus, anksčiau atlikti baigti veiksmai savaime nepatvirtina ketinimų atlikti juos ateityje nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių kontekste.
  8. Šalys civiliniame procese yra lygios, ir vien ieškinio pateikimas, nepateikus jokių įrodymų, kad atsakovės vengs vykdyti teismo sprendimą arba atlieka ar atliks ateityje veiksmus, kuriais siekiama sumažinti galimybes įvykdyti teismo sprendimą, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nesudaro pagrindo varžyti atsakovių teises taikant laikinąsias apsaugos priemones. Nesant vienos iš laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų – grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui, negalimas laikinųjų apsaugos priemonių taikymas.
  9. Kiti atskirojo skundo motyvai neturi esminės teisinės reikšmės tinkamam klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išnagrinėjimui, todėl teismas dėl jų atskirai nepasisako. Teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą (nutartį) nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą ar apeliacinės instancijos teismui išsamiai pakartoti pirmosios instancijos teismo argumentus, kuriems jis pritaria. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Helle v. Finland, judgment of 19 December 1997, Reports 1997-VIII, p. 2930, par. 59-60, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2009, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2011 m. vasario 15 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-52/2011).
  10. Ieškovei išaiškintina, kad prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetimas byloje neužkerta kelio, pasikeitus aplinkybėms, ieškovei pakartotinai kreiptis į teismą su motyvuotu prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
  11. Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino laikinųjų apsaugos priemonių taikymą reglamentuojančias proceso teisės normas, pagrįstai sprendė, kad ieškovės prašomas laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nėra galimas, todėl tokį prašymą atmetė pagrįstai, o atskirojo skundo motyvai nesudaro pagrindo naikinti teisėtos ir pagrįstos nutarties, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 263 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

12Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

13palikti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 19 d. nutartį nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai