Byla 2-417/2011

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Kazio Kailiūno, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo L. Š. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. nutarties dalies, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės atsakovui L. Š. , civilinėje byloje Nr. 2-7330-565/2010 pagal ieškovo R. V. ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Baltijos turto vystymo grupė“, žemės ūkio bendrovei „Pagirių sodai“, L. Š. dėl skolos priteisimo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Byloje tarp šalių kilo ginčas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo.

5Ieškovas R. V. Vilniaus apygardos teismui paduotu ieškiniu prašė pripažinti ieškovo ir atsakovų UAB „Baltijos turto vystymo grupė“, ŽŪB „Pagirių sodai“ 2009 m. vasario 20 d. sutartį dėl skolos perkėlimo nutraukta dėl jos esminio pažeidimo; nepatenkinus šio reikalavimo, sutartį pripažinti negaliojančia dėl jos sudarymo apgaule; atstatyti atsakovo ŽŪB „Pagirių sodai“, kaip pradinio skolininko, padėtį pagal 2008 m. lapkričio 20 d. sutartį; priteisti solidariai iš atsakovų UAB „Baltijos turto vystymo grupė“, ŽŪB „Pagirių sodai“ ir L. Š. 338 516,16 Lt skolos, 28 209,60 Lt delspinigių, t. y. iš viso 366 725,76 Lt (b. l. 1-8). Taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti atsakovų nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o šio turto nesant ar esant nepakankamai - bankų sąskaitose ir pas trečiuosius asmenis esančias pinigines lėšas. Teismo sprendimo neįvykdymo riziką ieškovas grindė didele ieškinio suma, atsakovų nesąžiningumu.

6II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7Vilniaus apygardos teismas 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartimi (b. l. 9) ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino, atsižvelgdamas į ginčo pobūdį (turtinis) ir reikalavimo dydį. Teismas už 366 72,76 Lt areštavo atsakovams priklausantį nekilnojamąjį ir/ar kilnojamąjį turtą, taikydamas draudimą šiuo turtu disponuoti; nesant šio turto ar jo nepakankant, trūkstamai sumai areštavo atsakovams priklausančias pinigines lėšas, išskyrus atsakovo L. Š. gaunamą darbo užmokestį, leisdamas iš areštuotų piniginių lėšų atsakovams juridiniams asmenims vykdyti darbo užmokesčio, mokesčių į valstybės bei socialinio draudimo biudžetus mokėjimus.

8III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

9Atsakovas L. Š. atskiruoju skundu (b. l. 15-16) prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. nutarties dalį jo atžvilgiu. Atskirąjį skundą motyvuoja tuo, kad jis nėra ieškovo ginčijamo sandorio šalis. Teigia, kad reikalavimą jam ieškovas kildina iš laidavimo teisinių santykių. Nurodo, kad jis laidavo ieškovui už atsakovo UAB „Baltijos turto vystymo grupė“ prievoles pagal 2008 m. rugpjūčio 22 d. pajų pirkimo-pardavimo sutartį. Laidavimu užtikrinta pagrindinė prievolė pasibaigė 2008 m. lapkričio 20 d, kai tarp ieškovo ir kitų dviejų atsakovų buvo sudaryta skolos grąžinimo sutartis, kuria buvo sulygtos naujos prievolės vykdymo tvarkos sąlygos bei skola už laidavimu užtikrintą prievolę perkelta naujam skolininkui atsakovui ŽŪB „Pagirių sodai“. Apelianto teigimu, būtent šiuos santykius, kurie užbaigia apelianto laidavimu užtikrintą atsakovo UAB „Baltijos turto vystymo grupė“ prievolę, ir siekia atkurti ieškovas. Remdamasis CK 6.87 straipsnio 1 ir 5 dalių nuostatomis, teigia, kad laidavimas yra pasibaigęs, todėl ieškovo reikalavimas taikyti apeliantui laikinąsias apsaugos priemones, įtraukti jį į bylą atsakovu prieštarauja kitiems ieškovo reikalavimams ir juos pagrindžiantiems dokumentams. Dėl šių priežasčių laikinųjų apsaugos priemonių taikymą laiko neteisingu ir neproporcingu jo teisių suvaržymu.

10Ieškovas R. V. atsiliepimu į atskirąjį skundą (b. l. 19-21) skundą laiko nepagrįstu ir prašo skundžiamą Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. nutarties dalį palikti nepakeistą. Pažymi, kad atskirasis skundas, kuriuo skundžiamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymas, yra argumentuojamas ieškinio nepagrįstumu. Vadovaujantis teismų praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2010) teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, nesprendžia ieškinio pagrįstumo klausimo. Spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teismas turi įvertinti tik būsimo teismo sprendimo įvykdymo galimybę. Apeliantas neįrodinėja savo mokumo ir fakto, kad ieškovui palankaus teismo sprendimo atveju jis bus pajėgus jį įvykdyti.

11Atsakovas ŽŪB „Pagirių sodai“ atsiliepimu į atskirąjį skundą (b. l. 23-24) su skundu nesutinka ir prašo skundžiamą Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. nutarties dalį palikti nepakeistą. Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo, todėl apelianto argumentai dėl laidavimo pasibaigimo, prievolės įvykdymo ar skolos perkėlimo yra fakto klausimai, kurie bus analizuojami ir vertinami bylą nagrinėjant iš esmės. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį lemia reali grėsmė, kad galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Tuo tarpu apeliantas nepateikė jokių įrodymų, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, ieškinio patenkinimo atveju teismo sprendimo įvykdymas galės būti realiai įvykdytas ir nebus apsunkintas. Reikalaudamas iš atsakovų solidarios atsakomybės, ieškovas turėjo teisę pasirinkti, kurio iš atsakovų atžvilgiu prašyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Prašydamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo visiems atsakovams, ieškovas prisiėmė visas neigiamas nepagrįsto prašymo pasekmes, todėl po bylos išnagrinėjimo apeliantas turi teisę į nuostolių atlyginimą CPK 147 straipsnio 3 dalies pagrindu.

12IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13Atskirasis skundas atmestinas.

14Atskiruoju skundu apeliantas ginčija laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą, motyvuodamas ieškinio nepagrįstumu.

15Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinės bylos medžiagą bei įvertinusi skundo argumentus, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu, dėl ko priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Panaikinti arba pakeisti skundžiamą nutartį, remiantis atskirojo skundo motyvais, nėra pagrindo.

16CPK 144 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užtikrinti teismo sprendimo, jei jis būtų palankus ieškovui, įvykdymą. Kadangi laikinųjų apsaugos priemonių taikymas visada būna nukreiptas į ateitį, užtenka nustatyti, kad sprendimo vykdymas gali pasunkėti ar tapti neįmanomas, o ne kad sprendimo vykdymas neabejotinai pasunkės ar taps neįmanomas. Teismui sprendžiant, ar būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones, pirminėje civilinio proceso stadijoje (vos iškėlus bylą) ir iš šiandieninių pozicijų žvelgiant į ateitį, išvada dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindo gali būti faktinė (pvz., skolininkas sudarė preliminarią sutartį, įdėjo skelbimą dėl turto perleidimo) ar hipotetinė (teoriškai įmanoma) (pvz., skolininko nuosavybės teise valdomas turtas lygus ar nežymiai viršija skolas tretiesiems asmenims). Taigi juridinį pagrindą imtis laikinųjų apsaugos priemonių sudaro konkretūs faktiniai duomenys arba aplinkybės (modeliuojama situacija), leidžiantys pagrįstai manyti, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių gali atsirasti įstatyme numatytos neigiamos pasekmės. Konkretūs faktiniai duomenys nustatomi atsižvelgiant į prievolės dydį, rūšį (sutartinė/deliktinė, solidari/subsidiari/dalinė, pirminė/regresinė, (ne)tiesioginė, pagrindinė/papildoma civilinė atsakomybė); į atsakovo statusą (fizinis/juridinis asmuo), jo turtinę padėtį, ūkinę-komercinę veiklą ir pan. Aplinkybės (modeliuojama situacija) siejamos su atsakovo elgesiu, kuris tiesiogiai gali ir nepažeisti teisės aktų reikalavimų, bet ieškovui gali būti nenaudingas. Pvz., atsakovas prisiima papildomų prievolių ir turimu turtu (lėšomis) užtikrina savo arba trečiųjų asmenų prievolių tinkamą įvykdymą. Tad jeigu kyla realus pavojus, kad ieškovo teisės, priverstinai vykdant sprendimą, gali būti pažeistos, laikinųjų apsaugos priemonių dėka siekiama išlaikyti atsakovo turtinę padėtį status quo. Tai leistų tikėtis ieškovui, jog jeigu ieškinys bus patenkintas, priimtas teismo sprendimas bus iš tikrųjų įvykdytas.

17Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas nevertina materialinio reikalavimo pagrįstumo, tik atsižvelgia, ar ieškinio dalykas yra susijęs su prašoma taikyti laikinųjų apsaugos priemonių rūšimi. Teismų praktikoje (Lietuvos apeliacinio teismo 2005 m. rugpjūčio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-397/2005, 2006 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-105/2006, 2007 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-782/2007 ir kt.) pripažįstama, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas tada, kai vyksta turtinis ginčas dėl didelės pinigų sumos, nes didelė ieškinio suma objektyviai padidina teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Ieškinio suma yra ne vienintelis, bet vienas iš pagrindinių kriterijų, kuris gali patvirtinti arba paneigti grėsmę, jog teismo sprendimas, jeigu jis bus palankus ieškovui, gali likti neįvykdytas arba jo vykdymas gali pasunkėti. Ieškinio dydis turi būti vertinamas subjektyviai - atsižvelgiant į konkrečių atsakovų turtinę padėtį.

18Kai turtinio pobūdžio reikalavimą dėl pinigų sumos priteisimo ieškovas grindžia solidariąja atsakovų pareiga, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek visą prievolę, tiek jos dalį (CPK 13 str., CK 6.6 str. 4 d., 6.76 str. 1 d.). Ieškovas prašo taikyti turto ir piniginių lėšų areštą visų bendraskolių atžvilgiu, todėl reikalavimo dydis vertinamas atsižvelgiant į visų jų turtinę padėtį, o ne į kiekvieno bendraskolio turtinę padėtį atskirai, t. y. vertinama, ar pagal bendrą jų visų turto vertę ieškinio sumą galima laikyti didele (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-144/2010).

19Kvestionuodamas pirmosios instancijos teismo nutartį, apeliantas nenurodė ir nepateikė jokių įrodymų, apibūdinančių jo turtinę padėtį, kurie paneigtų teismo išvadas dėl didelės ieškinio sumos. Minėta, kad spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo, todėl apelianto argumentai dėl laidavimo pasibaigimo, prievolės įvykdymo ar skolos perkėlimo yra tarp šalių kilusio materialinio teisinio ginčo klausimai, kurie bus analizuojami ir vertinami bylą nagrinėjant iš esmės. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, kad pritaikius laikinąsias apsaugos priemones apeliantui buvo pažeistas proporcingumo principas. Teisėjų kolegija sutinka su atsakovo ŽŪB „Pagirių sodai“ atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentu, kad ieškovui tenka laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pasekmes, jeigu ieškinys bus atmestas. Tokiu atveju atsakovas turi teisę reikalauti iš ieškovo nuostolių, atsiradusių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo (CPK 147 str. 3 d.).

20Teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu, 338 straipsniu,

Nutarė

21Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Byloje tarp šalių kilo ginčas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo... 5. Ieškovas R. V. Vilniaus apygardos teismui paduotu ieškiniu prašė... 6. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 7. Vilniaus apygardos teismas 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartimi (b. l. 9) ieškovo... 8. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai... 9. Atsakovas L. Š. atskiruoju skundu (b. l. 15-16) prašo panaikinti Vilniaus... 10. Ieškovas R. V. atsiliepimu į atskirąjį skundą (b. l. 19-21) skundą laiko... 11. Atsakovas ŽŪB „Pagirių sodai“ atsiliepimu į atskirąjį skundą (b. l.... 12. IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados... 13. Atskirasis skundas atmestinas.... 14. Atskiruoju skundu apeliantas ginčija laikinųjų apsaugos priemonių taikymo... 15. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinės bylos medžiagą bei įvertinusi... 16. CPK 144 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų... 17. Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas... 18. Kai turtinio pobūdžio reikalavimą dėl pinigų sumos priteisimo ieškovas... 19. Kvestionuodamas pirmosios instancijos teismo nutartį, apeliantas nenurodė ir... 20. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1... 21. Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartį palikti nepakeistą....