Byla A-858-3012-12
Dėl aktų panaikinimo

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė), Anatolijaus Baranovo ir Irmanto Jarukaičio (pranešėjas), sekretoriaujant Rasai Kubickienei, dalyvaujant atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovei K. S., viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. birželio 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos R. M. skundą atsakovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos (tretieji suinteresuoti asmenys – Vilniaus miesto savivaldybės administracija, Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, uždaroji akcinė bendrovė „Senamiesčio ūkis“) dėl aktų panaikinimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Pareiškėja R. M. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą skundu (b. l. 1-10), prašydama panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir atsakovas, Inspekcija) 2012 m. vasario 23 d. savavališkos statybos aktus Nr. SSA-00-120223-00059, Nr. SSA-00-120223-00060 dėl ( - ), Vilniuje, kieme esančių medinių statinių – sandėliukų.

5Pareiškėja paaiškino, jog dalis sandėliukų buvo suremontuoti vadovaujantis 2004 m. gegužės 27 d. UAB „Senamiesčio ūkis“ sutikimu, kiti sandėliukai buvo suremontuoti Vilniaus miesto savivaldybės 2008 m. vasario 14 d. rašto Nr. A51-3821-(5.1-ŪK1) pagrindu. Manė, jog remontai atlikti ne savavališkai, o kompetentingų institucijų sutikimu ir nurodymu. Pažymėjo, jog UAB „Senamiesčio ūkis“, administruojantis pareiškėjos gyvenamąjį namą, esantį Vilniuje. ( - ), kurio butų priklausiniais laikomi ginčo sandėliukai, dar 2008 m. gruodžio 23 d. raštu Nr. R2-625, atsakydamas į paklausimą, informavo Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos (toliau – ir Kultūros paveldo departamentas) Vilniaus teritorinį padalinį, kad atliktas medinių sandėliukų remontas atitinka paprastojo remonto požymius. Tai, kad toks vertinimas atitinka tuo metu buvusį teisinį reguliavimą, patvirtina remonto metu (2004-2008 metais) galiojusio Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – ir Statybos įstatymas) 2 straipsnio 20, 21 punktuose esantys sąvokų išaiškinimai.

6Nurodė, jog Kultūros paveldo departamentas nereiškė sandėliukų naudotojams pretenzijų dėl atlikto remonto, nors jie yra kultūros vertybių saugojamoje teritorijoje. 2011 m. rugpjūčio 8 d. Faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte Nr. (23.31)FAK-2601 konstatuota, kad nustatyti, kiek sandėliukai pakito po remonto, neįmanoma, ir nenurodyta, kokie konkrečiai neteisėti veiksmai atlikti.

7Pažymėjo, jog atsakovas nenurodė, pagal kokius atlikto sandėliukų remonto požymius atliktus darbus priskyrė prie kapitalinio remonto. Savavališkos statybos akte, nurodydama, kad nėra statybą leidžiančio dokumento bei kapitalinio remonto aprašo, Inspekcija rėmėsi šiuo metu galiojančios Statybos įstatymo redakcijos 20 straipsnio 1 dalies 8 punktu, 23 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 23 straipsnio 28 dalimi, kurios negaliojo pareiškėjos vykdyto sandėliukų remonto metu (2004 ir 2008 metais). Remdamasi tuo pareiškėja manė, kad atsakovas neturėjo teisinio pagrindo grįsti atlikto savavališko nesudėtingo statinio kapitalinio remonto nurodytų teisės normų reikalavimais.

8Atsakovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepimu į pareiškėjos skundą (b. l. 68-70) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

9Atsakovas paaiškino, jog jo įgalioti pareigūnai, vykdydami Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. balandžio 8 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I-492-171/2010, nuvyko į vietą ( - ), Vilniuje ir dalyvaujant namo gyventojams patikrino minėtame žemės sklype esančius kiemo statinius – sandėliukus. Patikrinus situaciją vietoje buvo surašyti faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktai: 2012 m. vasario 8 d. Nr. (23.31)-FAK-358, 2012 m. vasario 23 d. Nr. (23.31)-FAK-533, prie kurių pridėtos fotonuotraukos aktų surašymo dieną ir situacija buvusi iki atliktų statybos darbų. Apžiūrėjus objektus vietoje, išklausius statytojos paaiškinimų, lyginant buvusią situaciją su esama ir buvo nustatyta, kokie statybos darbai atlikti. Nurodė, jog, kadangi išorės matmenys nebuvo pakeisti, t. y. nepadidintas nei ilgis, nei plotis, nei aukštis, vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. 622 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ (toliau – ir STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“) 10 punktu, šiuo atveju buvo atlikti kapitalinio remonto darbai. Pažymėjo, jog 2012 m. vasario 8 d. buvo surašytas savavališkos statybos aktas Nr. SSA-00-120208-00040, kuriame konstatuota, kad sandėliukai, esantys ( - ), Vilniuje, yra savavališkai kapitališkai suremontuoti, nes pareiškėja nepateikė statybos leidžiančių dokumentų.

10Nurodė, jog pagal Statybos įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 8 punktą, 23 straipsnio 1 dalies 4 punktą nesudėtingo statinio kapitaliniam remontui kapitalinio remonto aprašas reikalingas tik Aplinkos ministerijos nustatytais atvejais. Šiuo atveju tinkamai buvo įvertintos faktinės aplinkybės, tačiau netinkamai taikytos teisės normos, nes I grupės nesudėtingo statinio kapitalinio remonto darbams pagal dabar galiojančius teisės aktus joks statybą leidžiantis dokumentas nereikalingas. Atsižvelgiant į tai, Inspekcijos viršininko pavaduotojo, pavaduojančio viršininką, 2012 m. kovo 22 d. įsakymu Nr. 1V-49 2012 m. vasario 23 d. savavališkos statybos aktas Nr. SSA-00-120223-00059, 2012 m. vasario 23 d. savavališkos statybos aktas Nr. SSA-00-120223-00060 buvo panaikinti. Nurodė, jog, kadangi išnyko ginčo objektas, nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjos skundo.

11Trečiasis suinteresuotas asmuo Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos atsiliepimu į pareiškėjos skundą (b. l. 65-66) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

12Paaiškino, jog ginčo objektas – nesudėtingas statinys – sandėliukas, esantis ( - ), Vilniuje, patenka į nekilnojamosios kultūros vertybės – kultūros paminklo – Vilniaus senamiesčio teritoriją. Atsakovo Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktu konstatavo, jog buvo atliktas sandėliuko kapitalinis remontas.

13Nurodė, jog pagal Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. D1-826 (toliau – ir STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“), įsigaliojusio 2010 m. spalio 1 d., 6 priedo 1 punktą rašytiniai pritarimai kapitalinio remonto projektui privalomi visais atvejais. Pagal Statybos įstatymo 23 straipsnio 17 dalies 4 punktą statybos kultūros paveldo statinyje, kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo vietovėje ar jų apsaugos zonose atvejais raštu statinio projektui pritaria Kultūros paveldo departamento įgaliotas valstybės tarnautojas. Pagal iki 2010 m. spalio 1 d. galiojusio Statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. balandžio 16 d. įsakymu Nr. 184 (toliau – ir STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“), 12.1 punktą nesudėtingiems statiniams kultūros paveldo objekto teritorijoje buvo taikomos Statybos įstatymo nustatytų reikalavimų išimtys: rengiamas nesudėtingo statinio projektas (toliau – supaprastintas statinio projektas), kurį patikrina: savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas, įgaliotas nustatyti statinio architektūros ir statybos sklypo tvarkymo urbanistinius reikalavimus, ir už nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugą atsakingos institucijos įgaliotas valstybės tarnautojas (12.1.1 p.); nereikalingas statybos leidimas ir leidimas statinį griauti. Vietoj jų reikalingi minėtų tarnautojų raštiški pritarimai – spaudai, parašai, datos statinio supaprastinto projekto kiekviename lape, įskaitant aiškinamąjį raštą (12.1.2 p.). Pagal reglamento 13 punktą reglamento 12 punkto nuostatos buvo taikomos naujo statinio statybos, esamo statinio rekonstravimo, kapitalinio remonto ir griovimo atvejais.

14Pažymėjo, jog Kultūros paveldo departamento Vilniaus teritoriniam padaliniui, kuris, vadovaujantis Kultūros paveldo departamento teritorinių padalinių nuostatų, patvirtintų Kultūros paveldo departamento direktoriaus 2007 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. P-236 (2008 m. balandžio 15 d. įsakymo Nr. P-92 redakcija) (toliau – ir Nuostatai), 5.1 punktu, vykdo Kultūros paveldo departamentui teisės aktų nustatytas nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos valstybinio administravimo funkcijas Vilniaus apskrityje, statinio projektas pateiktas nebuvo bei tokiam projektui Kultūros paveldo departamento Vilniaus teritorinis padalinys nėra pritaręs.

15Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į pareiškėjos skundą (b. l. 124-128) prašė ginčą spręsti teismo nuožiūra.

16Paaiškino, jog trečiasis suinteresuotas asmuo, vykdydamas statinių naudojimo priežiūrą, apžiūrėjo statinius, esančius ( - ), Vilniuje, ir nusprendė, kad dėl sandėliukų avarinės būklės likvidavimo darbų vykdymo sandėliukų naudotojai turi raštu patvirtinti sutikimą sandėliukų avarinės būklės likvidavimo darbams atlikti. UAB „Senamiesčio ūkis“, vykdydamas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Energetikos ir ūkio departamento Energetikos ir būsto skyriaus 2007 m. liepos 20 d. nurodymus, 2007 m. rugpjūčio 13 d. sušaukė gyvenamojo namo ( - ) kieme esančių sandėliukų ir garažų naudotojus į susirinkimą, kuriame naudotojai nusprendė, kad patys susiremontuos sandėliukus.

17Pažymėjo, jog pareiškėja į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją dėl rašytinio pritarimo, patikrinimo ir/ar išdavimo nesudėtingų statinių projektams nesikreipė. Paaiškino, jog žemės sklypas, esantis adresu ( - ), Vilniuje, unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ), patenka į nekilnojamosios kultūros paveldo vertybės – kultūros paminklo – Vilniaus senamiesčio, unikalus kodas Kultūros vertybių registre 16073, buvęs kodas UI P, teritoriją. Nurodė, jog, atsižvelgiant į tai, kad Inspekcijos aktuose nustatytas savavališkos statybos laikotarpis 2004-2008 metai, sprendžiant dėl skundžiamų aktų panaikinimo būtina nustatyti statinio statybos rūšį, statinio grupę, ir tik nustačius šias aplinkybes, vertinti, ar reikėjo tuo metu gauti statybą leidžiančius dokumentus. Remiantis Statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“ 2004 m. liepos 27 d. redakcijos 13 punktu, 2004-2008 metais atliekant nesudėtingo statinio, esančio nekilnojamosios kultūros paveldo vertybės teritorijoje, paprastąjį remontą, statybą leidžiančių dokumentų nereikėjo, tačiau, atliekant tokio statinio statybos, rekonstravimo ir kapitalinio remonto darbus, reikalingas supaprastintas statinio projektas su įgaliotų valstybės tarnautojų rašytiniais pritarimais.

18II.

19Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. birželio 18 d. sprendimu (b. l. 148-152) pareiškėjos R. M. skundą atmetė ir priteisė pareiškėjai iš Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 340 litų bylinėjimosi išlaidų, taip pat pavedė Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos grąžinti R. M. 39,20 litų permokėtą žyminio mokesčio dalį.

20Pirmosios instancijos teismas, remdamasis bylos medžiaga, nustatė, kad Inspekcija, patikrinusi žemės sklype, esančiame ( - ), Vilniuje, esančius kiemo statinius – medinius sandėliukus, 2012 m. vasario 23 d. pareiškėjai surašė savavališkos statybos aktus Nr. SSA-00-120223-00059, Nr. SSA-00-120223-00060, kuriuose nurodė, kad sandėliukų kapitalinis remontas atliktas savavališkai, nėra statybą leidžiančio dokumento, rašytinio pritarimo statinio projektui; pareikalavo, kad statytoja nevykdytų jokių statinio (jo dalies) statybos darbų, išskyrus darbus, kuriuos būtina atlikti šalinant savavališkos statybos padarinius, apsaugoti statybvietę ir aplinką. Pažymėjo, jog pareiškėja prašo panaikinti skundžiamus aktus, nesutinka, kad sandėliukų remontas atliktas savavališkai, nes jam buvo gautas UAB „Senamiesčio ūkis“ sutikimas bei buvo remtasi Vilniaus miesto savivaldybės 2008 m. vasario 14 d. raštu Nr. A51-3821-(5.1-ŪK1), teigė, kad atlikti darbai yra paprastasis, o ne kapitalinis remontas. Be to, nors remontas vykdytas 2004-2008 metais, atsakovas remiasi šiuo metu galiojančiais teisės aktais.

21Teismas nurodė, jog ginčijamuose 2012 m. vasario 23 d. savavališkos statybos aktuose yra konstatuotas faktas, kad sandėliukų kapitalinis remontas yra atliktas savavališkai, bei yra suformuluoti valinio pobūdžio patvarkymai, t. y. pareikalauta, kad statytoja nevykdytų jokių minėtų statinių (jų dalies) statybos darbų, išskyrus darbus, kuriuos būtina atlikti šalinant savavališkos statybos padarinius, apsaugoti statybvietę ir aplinką. Nurodė, jog 2012 m. vasario 23 d. savavališkos statybos aktai Nr. SSA-00-120223-00059, Nr. SSA-00-120223-00060 pagal formą ir turinį atitinka individualaus administracinio akto sampratą ir jų teisėtumo klausimas yra nagrinėtinas teisme (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. AS520-175/2012).

22Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog Inspekcijos viršininko 2012 m. kovo 22 d. įsakymu Nr. 1V-49 skundžiami 2012 m. vasario 23 d. savavališkos statybos aktai Nr. SSA-00-120223-00059, Nr. SSA-00-120223-00060 yra panaikinti, nustačius, kad netinkamai pritaikytos teisės normos, nes pagal galiojančius teisės aktus (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. D1-826 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 6 priedo 2, 5, 6 punktus ir 2 pastabą) I grupės nesudėtingo statinio kapitalinio remonto darbams statybą leidžiantis dokumentas nereikalingas. Teismo posėdyje pareiškėjos atstovas nurodė, kad atsakovas 2012 m. kovo 22 d. įsakymu Nr. 1V-49 2012 m. vasario 23 d. panaikinęs skundžiamus aktus pareiškėjos reikalavimą įvykdė, tuo patvirtindamas, kad skundžiami savavališkos statybos aktai buvo priimti nepagrįstai, ginčo pagrindas ir dalykas išnyko, todėl prašė pareiškėjai priteisti bylinėjimosi išlaidas.

23Teismas pabrėžė, jog iš Inspekcijos viršininko 2012 m. kovo 22 d. įsakymo Nr. 1V-49 matyti, kad 2012 m. vasario 23 d. savavališkos statybos aktai Nr. SSA-00-120223-00059, Nr. SSA-00-120223-00060 panaikinti, nes, vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. D1-826 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 6 priedo 2, 5, 6 punktais ir 2 pastaba, I grupės nesudėtingo statinio kapitalinio remonto darbams statybą leidžiantis dokumentas nereikalingas. Teismas konstatavo, kad, atsakovui priėmus 2012 m. kovo 22 d. įsakymą Nr. 1V-49, išnyko skundo dalykas ir pagrindas, panaikinti savavališkos statybos aktai pareiškėjos atžvilgiu jokių tiesioginių neigiamų pasekmių nesukelia. Pabrėžė, jog, kadangi pareiškėja neatsisako skundo ir bylos neprašo nutraukti, esant minėtoms nustatytoms faktinėms aplinkybėms, išnykus skundo dalykui ir pagrindui, skundas yra atmestinas.

24Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog pareiškėja prašo atlyginti bylinėjimosi išlaidas – sumokėtą žyminį mokestį ir 600 litų atlyginimą už advokato paslaugas. Teismas nurodė, jog pareiškėjos skundas atmestas dėl to, kad atsakovas, po pareiškėjos kreipimosi į teismą, 2012 m. kovo 22 d. panaikindamas ginčijamus savavališkos statybos aktus, patenkino pareiškėjos reiškiamus reikalavimus. Atsižvelgęs į tai, teismas nurodė, jog egzistuoja teisinės sąlygos pareiškėjai priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

25Nurodė, jog reikalavimą priteisti išlaidas pareiškėja grindžia 2012 m. vasario 29 d. advokato orderiu (serija LAT Nr. 946349), išrašytu advokatui V. O. atstovauti pareiškėją Vilniaus apygardos administraciniame teisme, 2012 m. vasario 27 d. pinigų priėmimo kvitu (serija LAT Nr. 655013), 2012 m. balandžio 10 d. pinigų priėmimo kvitu (serija LAT Nr. 655037), 2012 m. vasario 28 d. įmokos mokėjimo kvitu. Pažymėjo, jog pareiškėjos atstovas advokatas V. O. surašė 2012 m. kovo 1 d. skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui, atstovavo pareiškėją 2012 m. birželio 6 d. teismo posėdyje, vykusiame nuo 11.02 val. iki 11.21 val. Teismas pabrėžė, jog atstovavimo laikas šioje byloje – 19 min., todėl, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintų rekomendacijų dėl užmokesčio dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) 9 punkto nuostatas, už atstovo atstovavimą teismo posėdžio metu teismo išlaidų suma nepriteistina.

26Teismas, spręsdamas išlaidų atlyginimo klausimą, vertino pareiškėjos atstovo paaiškinimus teismo posėdyje, kad skundą jis parengė dešimčiai pareiškėjų, iš kurių dvi pareiškėjos pensininkės mokėjo po 400 litų, likę aštuoni pareiškėjai – po 600 litų, pinigų sumą visiems padalinta proporcingai. Nurodė, jog pareiškėja už skundo surašymą sumokėjo 600 litų, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad Rekomendacijose nustatyta už skundo surašymą maksimali priteistina suma yra 2 400 litų ir pareiškėjų susitarimą dėl atlyginimo už 2012 m. kovo 1 d. skundo surašymą, t. y. kad pareiškėjai už skundo surašymą sumokėjo santykiu 1/10, atitinkamai pareiškėjai priteistina 240 litų (Rekomendacijų 2 p., 7 p., 8.2 p.).

27Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 44 straipsnio 2 dalimi, pareiškėjai iš atsakovo priteisė 2012 m. vasario 28 d. sumokėtą 100 litų žyminį mokestį ir nurodė, jog bendra iš atsakovo pareiškėjai priteistina bylinėjimosi išlaidų suma – 340 litų.

28Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog pagal ABTĮ 39 straipsnio 1 dalį administracinėse bylose už kiekvieną skundą (prašymą), nepaisant to, kiek jame keliama reikalavimų, mokamas 100 litų žyminis mokestis. Pareiškėja prie skundo pridėjo kvitą, patvirtinantį 139,20 litų žyminio mokesčio sumokėjimą, todėl teismas nurodė, jog permokėta žyminio mokesčio dalis (39,20 litų) pareiškėjai grąžintina (ABTĮ 42 str. 1 d. 1 p.).

29III.

30Atsakovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos apeliaciniu skundu (b. l. 159-160) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. birželio 18 d. sprendimo dalį, kuria priteista iš Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 340 litų bylinėjimosi išlaidų R. M. naudai, panaikinti, likusią sprendimo dalį palikti nepakeistą.

31Apeliaciniame skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai išsprendė kilusį ginčą ir nustatė, kad pareiškėjos skundas yra atmestinas, nes 2012 m. kovo 22 d. Inspekcijos viršininko pavaduotojo, pavaduojančio viršininką, įsakymu Nr. 1V-49 2012 m. vasario 23 d. savavališkos statybos aktai Nr. SSA-00-120223-00059, Nr. SSA-00-120223-00060 buvo panaikinti ir išnyko ginčo objektas.

32Atsakovas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė pareiškėjai 340 litų bylinėjimosi išlaidų. Atsakovas remiasi ABTĮ 44 straipsnio 2, 6 dalimis ir nurodo, kad šiuo atveju atmetus skundą kaip nepagrįstą nėra pagrindo laikyti, kad sprendimas yra priimtas pareiškėjos naudai ir tenkinti pareiškėjos prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Priešingai, sprendimas priimtas Inspekcijos naudai ir Inspekcija turėtų teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą jeigu būtų tokių patyrusi. Pažymi, jog Vilniaus apygardos administracinis teismas, nustatydamas, kad Inspekcijos veiksmuose nėra neteisėtų veiksmų, nepagrįstai įpareigojo ją kompensuoti bylinėjimosi išlaidas šalies, kuri bylinėjosi nepagrįstai.

33Inspekcija nurodo, jog ji panaikindama pareiškėjos skundžiamus aktus ne patenkino pareiškėjos skundą, bet peržiūrėjo šiuo metu galiojančią teisinę reglamentaciją ir nustatė, kad netinkamai buvo pritaikytos teisės normos, kvalifikuojančios atliktus statybos darbus. Pagal galiojančius teisės aktus nesudėtingo statinio kapitalinio remonto darbams nereikalingas statybą leidžiantis dokumentas. Nurodo, jog nėra pagrindo sutikti, kad Inspekcija pripažino, jog pareiškėjos argumentai, kad buvo atlikti paprastojo remonto darbai, ar turėtų būti taikomi anksčiau galioję teisės aktai, yra pagrįsti. Šio ginčo atveju tinkamai buvo nustatyta, kad buvo atlikti nesudėtingo statinio kapitalinio remonto darbai ir vadovautasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika (2008 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2008), nurodančia, kad nepriklausomai nuo to, kada savavališka statyba pradėta, ji vis tiek lieka savavališka, t. y. neteisėta, ir jos padariniams šalinti taikytini įstatymai, galiojantys savavališkos statybos padarinių šalinimo metu. Mano, jog Inspekcija kitais motyvais, nei nurodo pareiškėja, panaikino administracinius aktus, todėl tolimesnis pareiškėjos bylinėjimasis buvo beprasmiškas. Sužinojusi apie administracinio akto panaikinimą, pareiškėja veikdama kaip sąžiningas asmuo privalėjo nutraukti bylinėjimąsi, o ne didinti išlaidas.

34Pareiškėja R. M. atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą (b. l. 164-165) prašo apeliacinį skundą atmesti.

35Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma, jog atstovavimo išlaidų priteisimas siejamas su teismo sprendimo šalies naudai priėmimu, kai tuo tarpu civilinio proceso normos, reguliuojančios šių išlaidų kompensavimą, jų priteisimą numato ir tuo atveju, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, įvertinant priežastis, dėl kurių šaliai susidarė išlaidos. Mano, jog teismas, taikydamas bendruosius teisingumo ir protingumo principus, spręsdamas dėl pareiškėjos prašymo dėl atstovavimo išlaidų priteisimo, ABTĮ 44 straipsnio 6 dalies nuostatas turėjo aiškinti ir, mano, kad tai darė, išanalizavęs įstatymo rengimo medžiagą, nustatant įstatymo leidėjo ketinimus priimant šią teisės normą. Pažymi, jog šiuo metu galiojanti civiliniame procese nustatyta tvarka išlaidų advokato pagalbai (atstovavimui) apmokėti nesieja tik su bylos ginčo išsprendimu vienos iš šalių naudai, nedetalizuojant dėl kokios priežasties byla baigta, paliekant teismo kompetencijai spręsti šalių bylinėjimosi išlaidų kompensavimo klausimus.

36Pareiškėja nurodo, jog pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad įstatymo leidėjas per ilgą laiką bylinėjimosi išlaidų priteisimą siejo ne tik su sprendimo šalies naudai sąlyga, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, net ir nepriimdamas sprendimo pareiškėjos naudai, privalėjo pareiškėjai priteisti išlaidas advokato paslaugoms apmokėti.

37Pažymi, jog, sprendžiant dėl statybos darbų pripažinimo savavališkais, taikomas principas lex retro non agit, t. y. taikomi teisės aktai, galioję statybos metu. Pagal tai konstatavus ir įsiteisėjus administraciniam aktui dėl savavališkos statybos fakto nustatymo, šios statybos padariniams šalinti taikomi teisės aktai, kurie galioja šių padarinių šalinimo metu, ir apie tai pasisakė Lietuvos Aukščiausiasis Teismas.

38Teisėjų kolegija

konstatuoja:

39IV.

40Apeliacinis skundas atmestinas.

41Byloje ginčas kilo dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2012 m. vasario 23 d. savavališkos statybos aktų Nr. SSA-00-120223-00059, Nr. SSA-00-120223-00060 dėl ( - ), Vilniuje, kieme esančių medinių statinių – sandėliukų teisėtumo ir pagrįstumo.

42Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, jog atsakovas pats panaikino ginčijamus aktus, pareiškėjos reikalavimą panaikinti ginčijamus teisės aktus atmetė, tačiau, atsižvelgdamas į tai, jog iš esmės pareiškėjos reikalavimas buvo patenkintas, taip pat į kitas bylai reikšmingas faktines aplinkybes, iš dalies tenkino pareiškėjos prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas ir priteisė pareiškėjai iš atsakovo 340 litų bylinėjimosi išlaidų.

43Atsakovas apeliaciniu skundu skundžia pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria buvo priteistos bylinėjimosi išlaidos. Todėl teisėjų kolegija vertina būtent šios pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą.

44Apeliaciniame skunde atsakovas iš esmės teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė pareiškėjai bylinėjimosi išlaidas iš atsakovo, nes pirmosios instancijos teismas nustatė, jog pareiškėjos skundas atmestinas, todėl nebuvo pagrindo priteisti bylinėjimosi išlaidas, taip pat nurodo, kad pareiškėja, sužinojusi apie administracinių aktų panaikinimą, kaip sąžiningas asmuo privalėjo nutraukti bylinėjimąsi, o ne didinti bylinėjimosi išlaidas.

45Įvertinusi byloje nustatytas faktines aplinkybes ir joms taikytiną teisinį reguliavimą teisėjų kolegija tokiems apelianto argumentams nepritaria.

46Visų pirma pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 44 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą, 44 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai ir atstovavimo išlaidas. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad ABTĮ 44 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, jog šio straipsnio 2 dalyje numatyta pareiškėjo teisė reikalauti išlaidų atlyginimo išlieka ir tuo atveju, kai pareiškėjas atsisako prašymo (skundo) dėl to, kad atsakovas geruoju patenkina jo reikalavimą padavus prašymą (skundą) teismui. Taigi sprendžiant klausimą, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė pareiškėjai bylinėjimosi išlaidų atlyginimą iš atsakovo, būtina nustatyti, ar sprendimas buvo priimtas pareiškėjos naudai.

47Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų matyti, jog jis nusprendė, kad teismo sprendimas iš esmės priimtas pareiškėjos naudai, nes atsakovė, po pareiškėjos kreipimosi į teismą 2012 m. kovo 1 d. (b.l. 1), 2012 m. kovo 22 d. panaikindama ginčijamus savavališkos statybos aktus (b.l. 118-119), patenkino pareiškėjos reiškiamą reikalavimą. Priteisdamas pareiškėjai bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teismas įvertino ir tai, kad atsakovas ginčijamus savavališkos statybos aktus panaikino po to, kai pareiškėja jau buvo kreipusis į teismą.

48Teisėjų kolegija tokiam pirmosios instancijos teismo vertinimui pritaria. Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėja 2012 m. kovo 1 d. teismui pateiktu skundu siekė panaikinti atsakovo priimtus savavališkos statybos aktus Nr. SSA-00-120223-00059 ir Nr. SSA-00-120223-00060. Atsakovas jau po to, kai pareiškėja pateikė skundą teismui, t. y. 2012 m. kovo 22 d. Įsakymu Nr. 1V-49 panaikino pareiškėjos ginčijamus teisės aktus. Nors atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad ginčijami aktai buvo panaikinti kitais motyvais nei tie, kuriuos pateikė pareiškėja, teisėjų kolegijos vertinimu, šioje byloje tai nėra teisiškai reikšminga aplinkybė, kadangi pareiškėja siekė, kad kaip neteisėti būtų panaikinti savavališkos statybos aktai, kurie jai sukėlė tam tikras teisines pasekmes, ir atsakovas tai padarė. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ABTĮ 44 straipsnio 3 dalį, yra nurodęs, jog šiai teisės normai taikyti esminės reikšmės neturi, kokie vidiniai motyvai paskatino atsakovą geruoju patenkinti pareiškėjo reikalavimą. Esminis momentas yra tai, kad de facto reikalavimas buvo patenkintas tik po to, kai pareiškėjas kreipėsi į teismą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugpjūčio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-596/2011; 2012 m. spalio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-703/2012). Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog teismo sprendimas priimtas pareiškėjos naudai: nors rezoliucinėje teismo sprendimo dalyje nurodyta, jog pareiškėjos skundas atmestas, tokia rezoliucinė dalis suformuluota dėl to, kad teismo sprendimo priėmimo dieną nebegaliojo teisės aktai, kurių teisėtumą ginčijo pareiškėja.

49Nors apeliantas nurodo, kad pareiškėja, kaip sąžiningas asmuo, privalėjo nutraukti bylinėjimąsi, o ne didinti bylinėjimosi išlaidas, šis argumentas atmestinas kaip nepagrįstas. Kaip minėta, pareiškėja kreipėsi į teismą iki 2012 m. kovo 22 d., t. y. iki to momento, kuomet atsakovas panaikino ginčijamus teisės aktus. Taigi nėra pagrindo teigti, jog pareiškėja nepagrįstai kreipėsi į teismą (ir dėl to sumokėjo žyminį mokestį) ir, atitinkamai, piktnaudžiavo teise pasinaudodama advokato paslaugomis surašyti skundą ir prašydama atlyginti šias išlaidas. Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovas informaciją apie 2012 m. kovo 22 d. Įsakymo Nr. 1V-49 priėmimą į bylą pateikė kartu su 2012 m. kovo 26 d. atsiliepimu į skundą (b.l. 68-119). Šis atsiliepimas pareiškėjai buvo išsiųstas 2012 m. kovo 29 d. (b.l. 122), šaukimas su informacija apie teismo posėdį pareiškėjos atstovui buvo įteiktas 2012 m. gegužės 14 d. (b.l. 137), o teismo posėdis įvyko 2012 m. birželio 6 d. (b.l. 144). Taigi nors, formaliai vertinant, pareiškėja galėjo atsisakyti nuo skundo iki teismo posėdžio, pirmosios instancijos teismas sprendime tiesiogiai nurodė, jog bylinėjimosi išlaidų atlyginimo už atstovo atstovavimą teismo posėdžio metu atsakovui nepriteisė. Be to, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydžio, pagrįstai atsižvelgė ir į tai, jog tas pats atstovas analogišką skundą parengė dešimčiai pareiškėjų, ir atitinkamai sumažino priteistinų išlaidų dydį. Taigi pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir tinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė teisės normas ir pagrįstai priteisė pareiškėjai iš atsakovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

50Dėl pirmiau nurodytų priežasčių darytina išvada, kad pagrindo tenkinti apeliacinį skundą nėra, todėl jis atmetamas kaip nepagrįstas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

51Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

52atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos apeliacinį skundą atmesti.

53Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. birželio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

54Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija... 3. I.... 4. Pareiškėja R. M. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą skundu (b.... 5. Pareiškėja paaiškino, jog dalis sandėliukų buvo suremontuoti vadovaujantis... 6. Nurodė, jog Kultūros paveldo departamentas nereiškė sandėliukų... 7. Pažymėjo, jog atsakovas nenurodė, pagal kokius atlikto sandėliukų remonto... 8. Atsakovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie... 9. Atsakovas paaiškino, jog jo įgalioti pareigūnai, vykdydami Vilniaus... 10. Nurodė, jog pagal Statybos įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 8 punktą, 23... 11. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros... 12. Paaiškino, jog ginčo objektas – nesudėtingas statinys – sandėliukas,... 13. Nurodė, jog pagal Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą... 14. Pažymėjo, jog Kultūros paveldo departamento Vilniaus teritoriniam... 15. Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija... 16. Paaiškino, jog trečiasis suinteresuotas asmuo, vykdydamas statinių naudojimo... 17. Pažymėjo, jog pareiškėja į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją... 18. II.... 19. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. birželio 18 d. sprendimu... 20. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis bylos medžiaga, nustatė, kad... 21. Teismas nurodė, jog ginčijamuose 2012 m. vasario 23 d. savavališkos statybos... 22. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog Inspekcijos viršininko 2012 m.... 23. Teismas pabrėžė, jog iš Inspekcijos viršininko 2012 m. kovo 22 d. įsakymo... 24. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog pareiškėja prašo atlyginti... 25. Nurodė, jog reikalavimą priteisti išlaidas pareiškėja grindžia 2012 m.... 26. Teismas, spręsdamas išlaidų atlyginimo klausimą, vertino pareiškėjos... 27. Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos... 28. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog pagal ABTĮ 39 straipsnio 1 dalį... 29. III.... 30. Atsakovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie... 31. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai... 32. Atsakovas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė... 33. Inspekcija nurodo, jog ji panaikindama pareiškėjos skundžiamus aktus ne... 34. Pareiškėja R. M. atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą (b. l. 164-165)... 35. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma, jog atstovavimo išlaidų... 36. Pareiškėja nurodo, jog pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai,... 37. Pažymi, jog, sprendžiant dėl statybos darbų pripažinimo savavališkais,... 38. Teisėjų kolegija... 39. IV.... 40. Apeliacinis skundas atmestinas.... 41. Byloje ginčas kilo dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos... 42. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, jog atsakovas pats panaikino... 43. Atsakovas apeliaciniu skundu skundžia pirmosios instancijos teismo sprendimo... 44. Apeliaciniame skunde atsakovas iš esmės teigia, kad pirmosios instancijos... 45. Įvertinusi byloje nustatytas faktines aplinkybes ir joms taikytiną teisinį... 46. Visų pirma pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų... 47. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų matyti, jog jis nusprendė,... 48. Teisėjų kolegija tokiam pirmosios instancijos teismo vertinimui pritaria. Iš... 49. Nors apeliantas nurodo, kad pareiškėja, kaip sąžiningas asmuo, privalėjo... 50. Dėl pirmiau nurodytų priežasčių darytina išvada, kad pagrindo tenkinti... 51. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 52. atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie... 53. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. birželio 18 d. sprendimą... 54. Nutartis neskundžiama....