Byla e2A-200-163/2017
Dėl kainos, sumokėtos už netinkamos kokybės daiktą, grąžinimo ir palūkanų priteisimo

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Dobrovolskio, Kristinos Domarkienės ir Alonos Romanovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Norkmina“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Norkmina“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „BFP Group“ dėl kainos, sumokėtos už netinkamos kokybės daiktą, grąžinimo ir palūkanų priteisimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4

  1. Ginčo esmė
  1. Ieškovė UAB „Norkmina“ ieškiniu prašė teismo įpareigoti atsakovę UAB „BFP Group“ grąžinti 2 058,00 Eur sumą, ieškovės sumokėtą už netinkamos kokybės baldų komplektą pagal 2016-03-01 pirkimo–pardavimo sutartį, priteisti iš atsakovės 6 proc. dydžio procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad 2016-03-01 šalys sudarė pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią atsakovė įsipareigojo perduoti sutartyje nurodytus gaminius (minkštų baldų komplektą), o ieškovė įsipareigojo priimti šiuos gaminius ir sumokėti už juos sutartyje numatytą pinigų sumą (2 058,00 Eur). Ieškovė savo įsipareigojimą sumokėti pinigus įvykdė. 2016-05-04 baldai buvo atvežti ieškovės nurodytu adresu, juos įmonės direktoriaus pavedimu turėjo priimti M. S.. Ieškovės įgaliotas asmuo, pamatęs, kokiu būdu baldai buvo atvežti ir kokios jie kokybės, kategoriškai atsisakė gaminius priimti ir pasirašyti priėmimo–perdavimo aktą, taip pat išsiuntė atsakovei elektroninį laišką, kuriame nurodė baldų pristatymo ir kokybės trūkumus. Ieškinyje taip pat nurodytos atsakovės parengtos minkštų baldų naudojimo ir garantinio aptarnavimo taisyklės ir nurodyta, kad atsakovė, atveždama baldus, jau buvo pažeidusi 4 jų reikalavimus: baldai nebuvo supakuoti, iškrauti ant žvyro, ištepti, neišvalyti, dėl netinkamai primontuotų kojelių sugadintas parketas. Ieškovės teigimu, iš pateiktų baldų nuotraukų akivaizdu, kad jie visiškai neatitinka reikalavimų, pradedant medžiagomis (audiniai ištepti), baigiant apsiuvimo kokybe (audiniai suraukti, kniedės asimetriškos, pagalvėlių siūlės kreivos, pro audinį lenda varžtai). Tai, jog baldai nekokybiški, atsakovė buvo pripažinusi savo laiške. Todėl ieškovė atsisako pirkimo–pardavimo sutarties ir reikalauja grąžinti už daiktus sumokėtą kainą.
  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
  1. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016-09-21 sprendimu ieškinį atmetė. Teismas byloje nustatė, kad šalys 2016-03-01 sudarė baldų pirkimo–pardavimo sutartį, kurią vykdydama ieškovė sumokėjo atsakovei sutartą baldų kainą – 2 058,00 Eur, o atsakovė 2016-05-04 pristatė ieškovei baldus. Šalys neginčija sutarties sudarymo ir anksčiau nurodytų jos vykdymo aplinkybių, byloje ginčas iš esmės kilo dėl pirkimo–pardavimo sutarties dalyku buvusių baldų kokybės.
  2. Teismas sprendimą motyvavo tuo, kad ieškovės į bylą pateiktų nuotraukų nepakanka padaryti išvadą, kad audinys buvo suteptas ir kitaip pažeistas, baldai nebuvo supakuoti (byloje esanti nuotrauka padaryta baldų transportavimo atgal pardavėjui metu). Taip pat iš byloje pateiktų šalių parodymų matyti, kad ieškovė nepakankamai bendradarbiavo su atsakove, kuri siūlė įvairius galimų defektų ištaisymo variantus, kadangi baldus pristatę asmenys mokėjo ištaisyti kai kuriuos dėl transportavimo galinčius atsirasti baldų trūkumus, ar nesant galimybės jų pataisyti gabenti juos pardavėjui.

5III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

6

  1. Ieškovė pateikė apeliacinį skundą, juo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai. Apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas neobjektyviai vertino byloje apklaustų liudytojų parodymus, t.y. palankiau vertino liudytojų, kurie nedalyvavo baldų pristatymo metu, parodymus. Apeliantė nesutinka su teismo motyvais, kad baldų estetiniai trūkumai nėra pakankami konstatuoti, kad baldų apskritai negalima naudoti pagal paskirtį, kadangi vadovaujantis kasacinio teismo praktika, nustatant baldų naudojimo pagal paskirtį galimybes atsižvelgtina ne tik į baldo funkcinę paskirtį, bet ir į jo estetinę paskirtį. Apeliantė taip pat nesutinka su teismo teisės normų taikymu šioje byloje, kadangi esant galimybei pasirinkti pirkėjo teisių gynybos būdą, šiuo atveju ieškovei jį pasirinkus, atsakovė nuosekliai neigia nurodytus baldų trūkumus, todėl nėra jokio kito būdo, tik kreiptis į teismą su ieškiniu.
  2. Atsakovė pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, juo prašo atmesti apeliacinį skundą ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą. Nurodo, kad nors apeliantė pripažįsta, kad antrosios sofos neapžiūrėjo, teigia, kad ir šis baldas yra nekokybiškas, o tai patvirtina pirmosios instancijos teismo išvados, kad pirkėjas daikto kokybės trūkumus nustatė skubotai, teisingumą. Atsakovė nesutinka su apeliantės argumentais, kad pirmosios instancijos teismas neobjektyviai vertino byloje apklaustų liudytojų parodymus, kadangi teismas sprendimo motyvuose nurodė, jog sprendimą priimą remdamasis ir N. A. parodymais. Be to, baldų kokybės trūkumų liudytojas N. A. negalėjo patvirtinti, nes ieškovės įgaliotas asmuo neleido atsakovei iki galo sumontuoti baldų komplekto, nors tik visiškai sumontavus baldus N. A. būtų galėjęs patvirtinti baldų kokybės trūkumų buvimo faktą. Ieškovė neįrodė baldų defektų, neleido atsakovei galimų defektų pataisyti vietoje ar kitais būdais vien dėl to, kad iki galo visi baldai ir nebuvo sumontuoti – nematė galutinio rezultato. Dėl alternatyvių teisės gynybos būdų atsakovė nurodo, kad ieškovė turėjo tinkamai įsitikinti daikto kokybe, konstatavus trūkumus, pasinaudoti teise reikalauti atitinkamai sumažinti prekės kainą, kad atsakovė neatlygintinai per protingą terminą pašalintų daikto trūkumus ir pan., tačiau visų šių veiksmų nedarė, o ėmėsi kraštutinės priemonės – nutraukti sutartį. Be to, atsakovė nurodo, kad iš ieškovės įgalioto asmens veiksmų matyti, jog sutartį nutraukti siekiama dėl pasikeitusios nuomonės dėl jau nupirktų baldų, o ne dėl realiai esančių baldų trūkumų.
  1. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimą apeliacinės instancijos teismas tikrina ex officio, neatsižvelgdamas į apeliaciniame skunde nustatytas bylos nagrinėjimo ribas (CPK 329 str.). Absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
  2. LR CPK 321 str. 1 d. nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio kodekso 322 str. nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 str.). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.
  3. Byloje kilo ginčas dėl baldų pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimo nustačius esminį daikto trūkumą. Ieškovė pateikė ieškinį reikalaudama įpareigoti atsakovę grąžinti 2 058 Eur sumą, sumokėtą už netinkamos kokybės baldų komplektą.
  4. Apeliantė tiek ieškinyje, tiek apeliaciniame skunde nurodo, kad 2016-03-01 šalys sudarė baldų pirkimo–pardavimo sutartį. 2016-05-04 baldai buvo atvežti ieškovės nurodytu adresu, tačiau ieškovė juos atsisakė priimti ir pasirašyti prekių priėmimo–perdavimo aktą ir informavo atsakovę apie baldų kokybės trūkumus: baldai nebuvo supakuoti, iškrauti ant žvyro, ištepti, neišvalyti, audiniai suraukti, kniedės asimetriškos, pagalvėlių siūlės kreivos, pro audinį lenda varžtai, praleistas baldų pristatymo terminas.
  5. Pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovės ieškinį. Teismas sprendimą motyvavo tuo, kad ieškovė nepateikė į bylą neginčijamų įrodymų dėl audinio, kuriuo aptraukti baldai, defektų, kurių neįmanoma pašalinti, taip pat ieškovė pakankamai nebendradarbiavo su atsakove siekiant išspręsti ginčą taikiai, todėl nėra pagrindo taikyti ieškovės pasirinkto teisių gynybos būdą – sutarties nutraukimą ir įpareigoti atsakovę grąžinti pinigus.
  6. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir pateikė apeliacinį skundą. Apeliantė nesutinka su teismo motyvais, kad baldų estetiniai trūkumai nėra pakankami konstatuoti, kad baldų apskritai negalima naudoti pagal paskirtį, kadangi vadovaujantis kasacinio teismo praktika, nustatant baldų naudojimo pagal paskirtį galimybes atsižvelgtina ne tik į baldo funkcinę paskirtį, bet ir į jo estetinę paskirtį. Taip pat nurodė, kad teismas neobjektyviai įvertino byloje apklaustų liudytojų parodymus, patvirtinančius gaminio defektus.
  7. Pagal CK 6.305 straipsnio 1 dalį pirkimo–pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą). Pardavėjo sutartinės prievolės perduoti daiktą turinys apima ir įsipareigojimą perduoti tinkamą daiktą. Pardavėjo prievolė patvirtinti daikto kokybę yra garantija pagal įstatymą (CK 6.317 straipsnio 2 dalis), taigi pardavėjas, vykdydamas pareigą perduoti daiktą, turi patvirtinti ir daikto kokybę. Viena vertus, tai reiškia, kad pardavėjas garantuoja, jog parduodamo daikto kokybė atitinka nustatytus reikalavimus daiktui, kita vertus, pardavėjui atsakomybė už netinkamą daikto kokybę įstatyme ar sutartyje aiškiai apibrėžtais pagrindais gali būti netaikoma (CK 6.327 straipsnio 2 dalis).
  8. Reikalavimai pagal pirkimo–pardavimo sutartį dėl perduodamo daikto kokybės reglamentuoti CK 6.333 straipsnyje. Pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus, reikalavimai dėl daikto kokybės apima ir jo tinkamumą naudoti pagal tikslinę paskirtį: jeigu daiktų kokybė sutartyje neaptarta, pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad juos būtų galima naudoti tam, kam jie paprastai naudojami, tačiau jeigu sutarties sudarymo metu pirkėjas pranešė pardavėjui apie konkretų tikslą, kuriam jis perka daiktus, tai pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, jog jie tiktų tam konkrečiam tikslui (CK 6.333 straipsnio 1 ir 4 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje

    7Nr. 3K-3-569/2010; 2010 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-455/2010; 2009 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2009, kt.).

  9. Pagal CK 6.327 straipsnio 3 dalį pardavėjas atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo momentu, net jeigu tai paaiškėja vėliau. Tai reiškia, kad pagal šią nuostatą už paslėptus (neakivaizdžius) daikto trūkumus atsakomybė tenka pardavėjui. Remiantis CK 6.327 straipsnio 4 dalimi, pardavėjas atsako už bet kokį neatitikimą, kuris yra bet kokios pardavėjo prievolės, įskaitant garantijos, kad tam tikrą laiką prekės bus tinkamos naudoti pagal jų įprastą ar specialiai nurodytą paskirtį ar išlaikys aptartas savybes ar charakteristikas, pažeidimo pasekmė. Pardavėjas atsako už daiktų trūkumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo. Ši nuostata taikoma, kai sprendžiama dėl pardavėjo atsakomybės už netinkamą daiktų kokybę ir pirkėjas turi įrodyti neatitikties kokybės reikalavimams faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-505-686/2016).
  10. Byloje nustatyta, kad tarp šalių 2016-03-01 buvo sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis, ja ieškovė įsigijo gaminį – baldus už 2 058 Eur. Baldai ieškovei buvo pristatyti 2016-05-04. Ieškovė atsisakė priimti baldus dėl akivaizdžių gaminio defektų.
  11. Taigi nagrinėjamu atveju pirkėjas, t. y. ieškovė, turi įrodyti parduoto gaminio defektus, kurių neįmanoma pašalinti. Šioje byloje ieškovė, įrodinėdama gaminio defektus, pateikė nuotraukas, kuriose užfiksuotas nebaigto sumontuoti gaminio vaizdas bei ekspozicijoje nurodyto gaminio vaizdas. Iš ieškovės pateiktų nuotraukų negalima daryti neginčijamos išvados, kad pirkimo–pardavimo sutartimi užsakyti ir pristatyti gaminiai yra su trūkumais. Apeliacinės instancijos teismas analizuodamas apeliantės nurodytus defektus – asimetriški porankiai ir kniedės, ištepti audiniai, kreivos pagalvėlių siūlės, įvertino ir atsakovės pateiktus įrodymus (vaizdo medžiagą), iš kurios matyti, kad ieškovės nurodyti defektai gali būti pašalinti baldus modeliuojant, t. y. rankiniu būdu rankomis formuojant porankių klostes, švelniai formuojant ir šukuojant transportavimo metu palinkusius audinio plaušelius. Tą patį nurodė atsakovė tiek atsiliepime į ieškinį, tiek ir atsiliepime į apeliacinį skundą, tiek ir posėdžio metu. Be to, atsakovės UAB „BFP Group“ Minkštų baldų naudojimo ir garantinio aptarnavimo taisyklėse (toliau tekste – Taisyklės) taip pat nurodyta, kad transportavimo metu gali atsirasti papildomų klosčių, jas reikia modeliuoti rankomis, kol baldai grįš į natūralią padėtį. Taip pat Taisyklėse nurodyta, kad yra rekomenduojama baldų surinkimą patikėti profesionalams, nes neteisingas baldų surinkimas gali turėti įtakos baldų kokybei, ilgaamžiškumui ir naudojimosi komfortui. Tačiau iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovei buvo pristatyti du baldai – dvi sofos, tačiau surinktas tik vienas iš jų, o kito ieškovė atsisakė iškart. Vertinant byloje esančią medžiagą, pirmosios instancijos teisme vykusio teismo posėdžio metu liudytojai parodė, kad vienas iš baldų – sofa, įnešta į vidų, net nebuvo surinkta iki galo, t. y. sutvirtinta ir sumodeliuota, o tai yra paskutinė baldų surinkimo stadija pirkėjui nurodžius galutinę baldų pastatymo vietą. Įvertinus šiuos byloje esančius duomenis, darytina išvada, kad ieškovė negalėjo matyti galutinio baldų vaizdo, kadangi pirmąją sofą matė tik surinktą iš dalies ir atsisakė kitos dalies pagal sutartį įsigyto gaminio – antrosios sofos, todėl negalėjo priimti objektyvaus ir pagrįsto sprendimo dėl esančių baldų defektų, todėl teigti, kad baldai su trūkumais, nėra pagrindo. Taigi nagrinėjamu atveju byloje nustačius, kad ieškovės nurodyti baldų defektai yra atsiradę transportavimo metu, jie gali būti pašalinti pardavėjo, tokia tvarka yra numatyta ir Taisyklėse, darytina išvada, kad pati pirkėja iki galo nesilaikė Taisyklėse nurodytos baldų naudojimo tvarkos. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pardavėjo atsakomybė už parduodamų daiktų kokybę nėra absoliuti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-142-687/2015). Pavyzdžiui, daikto naudojimo ar saugojimo taisyklių pažeidimas, padarytas pirkėjo, yra pardavėjo atsakomybę šalinanti aplinkybė, kurią pagal CK 6.333 straipsnio 3 dalį įrodinėja pardavėjas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-505-686/2016). Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, kad ieškovė neįrodė baldų trūkumų, kurių pagrindu būtų pagrindas nutraukti pirkimo–pardavimo sutartį tarp ieškovės ir atsakovės.
Dėl teisių gynybos būdo
  1. Pirkėjas turi teisę reikalauti taikyti CK 6.334 straipsnio 1 dalyje nustatytus savo teisių gynimo būdus, jeigu parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė jo trūkumų. CK 6.334 straipsnio 1 dalyje nurodyti keli alternatyvūs pirkėjo teisių gynimo būdai. Šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtinta teisė reikalauti pakeisti daiktą tinkamos kokybės daiktu arba atitinkamai sumažinti pirkimo kainą. Aptariamo straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta pirkėjo teisė reikalauti neatlygintinai pašalinti daikto trūkumus ar atlyginti jo išlaidas trūkumams pašalinti; minėto straipsnio 1 dalies 4 punkte – pirkėjo teisė atsisakyti sutarties ir reikalauti grąžinti sumokėtą kainą, kai netinkamos kokybės daikto perdavimas yra esminis sutarties pažeidimas.
  2. Aiškindamas pirkėjo teisių gynimo būdo pasirinkimą Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta galimybė pirkėjui grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis pažeidimas, suteikiama kaip paskutinė teisių gynimo priemonė, kai kitų teisių gynimo būdų, nustatytų CK 6.334 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose, nepakanka pažeistoms pirkėjo teisėms apginti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-379-686/2016, kt.). Taigi CK 6.344 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta galimybė atsisakyti sutarties yra ultima ratio priemonė, t. y. išimtinė priemonė pirkėjo teisėms ginti. CK 6.334 straipsnio 1 dalyje išvardytų pirkėjo teisių gynimo būdų pasirinkimas turi būti proporcinga priemonė, skirta pirkėjo dėl daikto kokybės trūkumų patirtiems praradimams kompensuoti, taikoma atsižvelgiant į kokybės trūkumų mastą.
  3. Ar sutarties pažeidimas dėl perduoto daikto neatitikties kokybės reikalavimams yra esminis, turi būti sprendžiama pagal CK 6.217 straipsnyje nustatytus kriterijus. CK 6.217 straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas. Pagal CK 6.217 straipsnio 2 dalį, nustatant, ar sutarties pažeidimas yra esminis ar ne, turi būti atsižvelgiama į tai, ar nukentėjusi šalis iš esmės negauna to, ko tikėjosi iš sutarties, išskyrus atvejus, kai kita šalis nenumatė ir negalėjo protingai numatyti tokio rezultato. Esminio sutarties pažeidimo faktą turi įrodyti šalis, kuri nori pasinaudoti vienašališko sutarties nutraukimo teise. Esminio sutarties pažeidimo įrodinėjimas reiškia, kad turi būti konstatuota, jog sutarties nevykdymas atitinka CK 6.217 straipsnio 2 dalyje nurodytus kriterijus; kiekvienu sutarties pažeidimo atveju tai yra vertinamojo pobūdžio aplinkybės, todėl kita šalis gali gintis įrodinėdama, kad sutarties pažeidimas buvo neesminis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2010).
  4. Sutartis gali būti nutraukiama nustačius, kad daikto trūkumai yra tokie, kad jie negali būti pašalinti; kad daikto pardavėjas atsisako ištaisyti daikto trūkumus ar atlyginti trūkumų pašalinimo išlaidas; kad daikto trūkumų pašalinimo būdai nėra priimtini pirkėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-505-686/2016).
  5. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija byloje konstatavo, kad nėra nustatyta esminių gaminio trūkumų, t. y. ieškovė atsisakė gaminių nemačiusi galutinio varianto ir dėl to nepagrįstai nustatė neegzistuojančius gaminio trūkumus, kurie yra pašalinami baldus sumontavus galutinai. Taip pat apeliacinės instancijos teismas vertina šalių elgesį tiek susirašinėjant elektroniniu paštu, tiek teismo posėdžio metu ir daro išvadą, kad ieškovė nedėjo maksimalių pastangų bendradarbiauti su atsakove, siekdama išspręsti ginčą dėl baldų trūkumų, o iškart ėmėsi kraštutinių priemonių nutraukti pirkimo–pardavimo sutartį. Papildomai pažymėtina, kad atsakovė bendradarbiaudama su ieškove nurodė, kad trūkumai gali būti pašalinti rankiniu būdu baldus modeliuojant juos surinkus iki galo vietoje, o jei atsirastų didesnių baldų trūkumų, neatmetė galimybės baldus pasiimti. Taip pat Taisyklėse nurodyta, kad visi atsiradę ginčai sprendžiami derybų keliu, o nesusitarus Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. Taigi iš byloje esančių susiklosčiusių faktinių aplinkybių matyti, kad byloje nenustačius esminių baldų trūkumų, atsakovei siekus bendradarbiauti su ieškove, siūlius galimus sprendimų variantus, ieškovė jais nesinaudojo, todėl kraštutinis teisių gynybos būdas - sutarties nutraukimas, nėra proporcingas, nepasinaudojus kitais alternatyviais įstatymo numatytais teisių gynybos būdais.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
  1. Atsakovė pateikė prašymą priteisti 300 Eur bylinėjimosi išlaidų už suteiktas teisines paslaugas apeliacinės instancijos teisme.
  2. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (LR CPK 93 str. 1 d.). CPK 98 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.
  3. Apeliacinės instancijos teismui atmetus ieškovės apeliacinį skundą ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikus nepakeistą, yra pagrindas priteisti apeliacinės instancijos teisme atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas – 300 Eur, kadangi įrodymai dėl patirtų išlaidų pateikti iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, o prašoma priteisti suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatyto maksimalaus dydžio (2015 m. kovo 19 d. redakcija). Taigi iš ieškovės UAB „Norkima“ priteistina 300 Eur atsakovei UAB „BFP Group“.

8Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

Nutarė

9palikti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 21 d. sprendimą nepakeistą.

10Priteisti atsakovei UAB „BFP Group“, j. a. k. ( - ), 300 Eur bylinėjimosi išlaidų iš ieškovės UAB „Norkmina“, j. a. k. ( - ).

Proceso dalyviai
Ryšiai