Byla 2S-867-881/2017
Dėl antstolio veiksmų nagrinėjimo metu, suinteresuoti asmenys: išieškotoja bankrutavusi kredito unija „Vilniaus taupomoji kasa“, skolininkė uždaroji akcinė bendrovė „Interbesta“, antstolis V. M

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Mikuckienė

2viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens bankrutavusios kredito unijos „Vilniaus taupomoji kasa“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 13 d. nutarties, kuria iš dalies patenkintas pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Emilė“ prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo skundo dėl antstolio veiksmų nagrinėjimo metu, suinteresuoti asmenys: išieškotoja bankrutavusi kredito unija „Vilniaus taupomoji kasa“, skolininkė uždaroji akcinė bendrovė „Interbesta“, antstolis V. M..

3Teisėja, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

4I. Ginčo esmė

  1. Pareiškėja UAB „Emilė“ pateikė teismui skundo dėl antstolio veiksmų egzempliorių, prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti 2016 m. lapkričio 25 d. patvarkymu Nr. S2-79911 vykdomosiose bylose Nr. 0240/16/01708, 0240/16/01706 paskelbtas varžytines Nr. ( - ) bei uždrausti antstoliui V. M. sudaryti nekilnojamojo turto – žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), adresu ( - ), Vilnius, 0,875 ha dalies nuomos teisės ir pastato, unikalus Nr. ( - ), adresu ( - ), Vilnius (toliau – Turtas), pardavimo iš varžytinių aktą. Nurodė, kad Turtas varžytinėse parduotas už 1 852 000 Eur kainą, nors turto vertintojas UAB „Verslavita“ nustatė, kad Turto kaip komplekso vertė yra 3 720 000 Eur. Pareiškėjos teigimu, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, pareiškėja (įkaito davėja), taip pat skolininkas patirs 2 138 000 Eur žalos.

5II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6

  1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. sausio 13 d. nutartimi pareiškėjos prašymą tenkino iš dalies – uždraudė antstoliui V. M. vykdomosiose bylose Nr. 0240/16/01708 ir 0240/16/01706 sudaryti nekilnojamojo turto (žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), adresu ( - ), Vilnius, 0,875 ha dalies nuomos teisės ir pastato, unikalus Nr. ( - ), adresu ( - ), Vilnius) pardavimo iš varžytinių aktą; likusią prašymo dalį atmetė.
  2. Įvertinęs pareikšto pareiškėjos prašymo dalyką, jame išdėstytus motyvus ir byloje nustatytas aplinkybes, įskaitant galimą didelį neatitikimą tarp Turto pardavimo kainos (1 852 000 Eur) bei jo realios rinkos vertės (3 720 000 Eur), teismas padarė išvadą, kad laikinosios apsaugos priemonės, kurios apimtų draudimą antstoliui sudaryti Turto pardavimo iš varžytinių aktą iki įsiteisės teismo procesinis sprendimas, taikymas būtų pagrįstas ir tikslingas, nes yra pagrindas teigti, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių gali būti apsunkintas teismo procesinio sprendimo vykdymas tuo atveju, jeigu būtų patenkintas tokio turinio pareiškėjos reikalavimas.
  3. Teismas konstatavo, kad pareiškėjos prašymas dėl varžytinių sustabdymo negali būti tenkinamas, nes varžytinės pasibaigė dar 2016 m. gruodžio 27 d., šio prašymo patenkinimas yra teisiškai neįmanomas, todėl atmestinas.

7III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8

  1. Suinteresuotas asmuo BKU „Vilniaus taupomoji kasa“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 13 d. nutartį ir atmesti pareiškėjos prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo visa apimtimi. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
    1. Antstolis skundžiamu patvarkymu nenustatinėjo turto vertės, o tik paskelbė turto varžytynes. Tuo tarpu pareiškėja skunde nenurodo, kokias teisės normas ir kokius reikalavimus, skelbdamas varžytynes, pažeidė antstolis, ir nepateikia tai įrodančių duomenų bei dokumentų. Taigi pareiškėjos skundas yra visiškai nepagrįstas ir pateiktas siekiant sudaryti kliūtis tinkamo ir teisėto išieškojimo proceso vykdymui.
    2. Teismas pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, nenustatęs realios grėsmės būsimo galbūt pareiškėjai palankaus procesinio sprendimo įvykdymui. Net ir panaikinus skundžiamą antstolio patvarkymą ir sprendimą tęsti varžytynes, antstolio patvarkymai, kuriais buvo nustatyta turto kaina, liks galiojantys ir vykdytini, nustatyta turto pradinė vertė liks tokia pati. Taigi teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra nesusijusios su pareiškėjos skundo reikalavimu, ir neegzistuoja būsimo teismo sprendimo neįvykdymo grėsmė.
  2. Atsiliepimu į atskirąjį skundą pareiškėja UAB „Emilė“ prašo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 13 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
  1. Apeliantės argumentai dėl turto kainos ir jos naujo vertinimo įtakos išieškojimo procesui yra susiję su civilinės bylos nagrinėjimo iš esmės klausimais. Be to, tokie argumentai yra nepagrįsti, nes turto vertės tikslus nustatymas yra galimas bet kurioje išieškojimo stadijoje.
  2. Nagrinėjamu atveju neabejotinai egzistuoja būsimo teismo sprendimo neįvykdymo rizika, nes nesustabdžius vykdymo proceso, pareiškėjai priklausantis turtas bus realizuotas už kainą, kuri yra net 2 138 000 Eur suma mažesnė nei reali turto vertė. Taigi pareiškėja patirs 2 138 000 Eur dydžio žalą, o išieškotoja neteks galimybės gauti didesnę kainą už realizuojamą turtą ir taip atgauti lėšas.

9IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10Atskirasis skundas tenkinamas.

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).
  2. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar teisėta ir pagrįsta pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – sustabdytas turto pardavimo iš varžytynių procesas (antstoliui uždrausta sudaryti turto pardavimo iš varžytynių aktą).
  3. Remiantis Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
  4. Skundžiamą nutartį pirmosios instancijos teismas motyvavo abiem laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygomis, t. y. tikėtinu skundo dėl antstolio veiksmų pagrįstumu, susijusiu su galimu dideliu neatitikimu tarp turto pardavimo kainos bei jo realios rinkos vertės, ir tuo, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, būsimo galimai pareiškėjai palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti.
  5. Atskirajame skunde apeliantė ginčija abi nurodytas sąlygas – tiek tikėtiną skundo dėl antstolio veiksmų pagrįstumą, tiek grėsmę būsimo teismo procesinio sprendimo įvykdymui.
  6. Apeliantės teigimu, pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų yra nepagrįstas, nes skunde keliami turto vertės nustatymo klausimai nebuvo sprendžiami ginčijamais antstolio patvarkymais / sprendimais, todėl net pastaruosius ir panaikinus, byloje nustatyta turto vertė liks ta pati.
  7. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pareiškėjos pozicija, kad atskirajame skunde keliami klausimai, susiję su skundo dėl antstolio veiksmų pagrįstumu, yra susiję su bylos nagrinėjimu iš esmės, todėl negali būti įvertinti sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą. Kaip ne kartą yra nurodyta teismų praktikoje, tikrindamas ieškinio (skundo) preliminarų pagrįstumą, teismas netiria ir nevertina ieškinio (skundo) faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų, o tik preliminariai nustato tikimybę, kad pateiktų įrodymų viseto pagrindu dėl pareikštų reikalavimų gali būti priimtas ieškovui (pareiškėjui) palankus sprendimas, kurio įvykdymas, nepritaikius prašomų priemonių, gali pasunkėti ar tapti neįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014; 2014 m. balandžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; 2013 m. rugsėjo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2139/2013).
  8. Vis dėlto preliminaraus skundo pagrįstumo vertinimo kontekste apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 23 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2YT-9213-155/2017, pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų buvo atmestas (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Ir nors dėl pareiškėjos paduoto atskirojo skundo ši nutartis nėra įsiteisėjusi, vis dėlto ji patvirtina, kad nėra pagrindo spręsti, jog pareiškėja tikėtinai pagrindė savo skundo reikalavimus, kaip tai nustato CPK 144 straipsnio 1 dalis.
  9. Nustačius, kad pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų nėra tikėtinai pagrįstas, antroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui – praranda savo aktualumą, nes, kaip nurodoma teismų praktikoje, teismui susidarius nuomonę, kad ieškovui (pareiškėjui) palankus sprendimas negalėtų būti priimtas, kartu tampa aišku, kad negalėtų pasunkėti arba tapti neįmanomas ir tokio sprendimo įvykdymas.
  10. Dėl išdėstytų motyvų skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis pakeičiama, pareiškėjos prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetant visa apimtimi (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

11Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 338 straipsniu,

Nutarė

12Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 13 d. nutartį pakeisti – pareiškėjos UAB „Emilė“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti visiškai.

Proceso dalyviai
Ryšiai