Byla 2-1194/2014

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Audronė Jarackaitė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „iTree Lietuva“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. balandžio 25 d. nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-4371-450/2014 pagal nurodyto ieškovo pareiškimą atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „AFFECTO LIETUVA“ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo Vilniaus komercinio arbitražo teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „iTree Lietuva“ ieškinį atsakovui UAB „AFFECTO LIETUVA“ dėl žalos atlyginimo,

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3Vilniaus komercinio arbitražo teismo (toliau – VKAT) 2013 m. lapkričio 21 d. sprendimu, priimtu išnagrinėjus Arbitražo bylą Nr. 261 pagal ieškovo UAB „iTree Lietuva“ ieškinį atsakovui UAB „AFFECTO LIETUVA“ dėl netesybų priteisimo, priteista ieškovo naudai iš atsakovo 100 000 Lt netesybų (bauda) pagal šalių pasirašytą 2010 m. rugsėjo 22 d. Pagrindinę taikos sutartį, nustačius, kad pažeistas nurodytos sutarties 8 punktas.

4VKAT 2014 m. vasario 3 d. nutartimi nutarė pradėti arbitražo procedūrų administravimą Arbitražo byloje Nr. 295 (tarp ieškovo ir atsakovo) dėl atlyginimo 2 460 000 Lt nuostolių, kurių nepadengia netesybos, pagal ieškovo 2014 m. sausio 30 d. paduotą pranešimą; ieškovas ieškiniu, paduotu 2014 m. balandžio 18 d. VKAT, prašė priteisti iš atsakovo 2 589 000 Lt patirtų nuostolių, kurių nepadengia baudinės 100 000 Lt dydžio netesybos, priteistos Arbitražo byloje Nr. 261, dėl šalių sudarytos 2010 m. rugsėjo 22 d. Pagrindinės taikos sutarties 8 ir 14 punktų pažeidimo.

5Ieškovas UAB „iTree Lietuva“ per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, užtikrinant Arbitražo byloje Nr. 295 pareikštus reikalavimus, Arbitražo procedūros reglamento 34 straipsnio 2 dalies bei CPK 144, 145, 147 straipsnių pagrindais prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. areštuoti atsakovo UAB „AFFECTO LIETUVA“ nekilnojamąjį ir kilnojamąjį 2 589 000 Lt vertės turtą, o šio turto nepakankant, banko sąskaitose esančias lėšas bei turtines teises.

6Ieškovas nurodė, kad jis ir atsakovas UAB „AFFECTO LIETUVA“ 2010 m. rugsėjo 22 d. sudarė Pagrindinę taikos sutartį, pagal kurios 8 punktą susitarė tiesiogiai ar netiesiogiai „nevilioti“ viena kitos darbuotojų, tiesiogiai nesiūlyti darbuotojams nutraukti darbo ar kitokio pobūdžio sutartis, sudarytas su priešinga šalimi, o pagal šios sutarties 14 punktą šalys susitarė, kad tuo atveju, jei viena iš jų pažeidžia visas ar dalį pareigų, numatytų šioje sutartyje, tokias pareigas pažeidusi šalis privalės sumokėti 100 000 Lt dydžio baudą, kuri padengs minimalius nuostolius; be to, be minėtos baudos, šalis, pažeidusi paminėtą sutartį privalės atlyginti kitus nukentėjusios šalies nuostolius, jeigu bauda šių nuostolių nepadengia (toliau – Taikos sutartis). Pažymėjo, kad VKAT nagrinėjama arbitražinė byla Nr. 295 pagal ieškovo ieškinį atsakovui UAB „AFFECTO LIETUVA“ dėl 2 589 000 Lt žalos atlyginimo, nes atsakovas pažeidė Taikos sutarties 8 punkte prisiimtus įsipareigojimus „nevilioti“ ieškovo darbuotojų, o VKAT, išnagrinėjęs tarp šalių kilusį ginčą arbitražo byloje Nr. 261, 2013 m. lapkričio 21 d. sprendimu, kuris Komercinio arbitražo 41 straipsnio 1 dalies, 49 straipsnio 6 dalies pagrindu įsiteisėjęs nuo jo priėmimo momento. Ieškovo teigimu, atsižvelgiant į tai, kad Taikos sutarties 14 punkte atsakovas įsipareigojo sumokėti ne tik netesybas, bet ir atlyginti visus nuostolius, kurių nepadengia sumokėta netesybų suma, Arbitražo byloje Nr. 295 šiuo metu reikalaujama priteisti 2 589 000 Lt žalos atlyginimo už visų ieškovo UAB „iTree Lietuva“ Microsoft technologijų padalinio darbuotojų „nuviliojimą“, kurioje sprendžiamas klausimas dėl ieškovo patirtos žalos dydžio, kurį pagrindžia UAB „Alpha Advisors“ atliktas vertinimas bei UAB „Rezultatas“ verslo įvertinimo ataskaita Nr. VV2014/01/29-1, pagal kuriuos ieškovui atsakovo neteisėtais veiksmais padaryta žala siekia 2 689 000 Lt. Pasak ieškovo, kadangi atsakovas iš dalies atlygino nuostolius, sumokėdamas 100 000 Lt netesybų, priteistų Arbitražo byloje Nr. 261, šioje byloje reikalaujama 2 589 000 Lt sumos, kurią atsakovas atsisakė atlyginti. Ieškovo teigimu, nagrinėjamas teisminis ginčas dėl didelės 2 589 000 Lt žalos atlyginimo sumos, todėl tai gali paskatinti atsakovą vengti įsipareigojimų įvykdymo, ypač turint omenyje, kad atsakovo atsakomybės pagrindas konstatuotas Arbitražo byloje Nr. 261, dėl ko taikytinos laikinosios apsaugos priemonės.

7Atsakovas UAB „AFFECTO LIETUVA“ atsiliepime į ieškovo prašymą prašė jį atmesti, paskirti ieškovui 20 000 Lt baudą už piktnaudžiavimą procesu, 50 procentų šios baudos paskiriant atsakovo naudai. Nurodė, kad ieškovo prašymas dėl arešto grindžiamas vienintele prielaida, kad ieškovo reikalavimo suma yra itin didelė atsakovui. atsakovo teigimu,. Atsakovo teigimu, ieškovo ieškinys prima facie yra nepagrįstas, nėra grėsmės, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar tapti neįmanomas, o pritaikius areštą, bus pažeistas viešasis interesas; ieškovo ieškinio suma nėra didelė atsakovui, kadangi jo turtas yra 19,6 mln. Lt vertės, jis nėra areštuotas, atsakovo nuosavą kapitalą sudaro 9,9 mln. Lt, atsakovas turi pinigų ir jų ekvivalentų (3,6 mln. Lt), 2013 m. pabaigoje turėjo 6,2 mln. Lt nepaskirstyto pelno. Atsakovas pažymėjo, kad šiuo metu vykdo didelį kiekį informacinių technologijų projektų, kurių bendra suma yra 44,5 mln. Lt, ir kurių užsakovai yra Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba (toliau – Sodra), Valstybinė darbo inspekcija (toliau – VMI), Lietuvos verslo paramos agentūra ir Lietuvos statistikos departamentas, didžioji dalis projektų yra numatyta finansuoti įvairių E. S. struktūrinių fondų lėšomis, o, pritaikius atsakovo turto areštą, jis realiai būtų taikomas atsakovo piniginėms lėšoms ir gautinoms sumoms, dėl ko būtų sutrikdyti atsakovo pinigų srautai, kas tikėtina, galėtų sukelti „domino efektą“ – tinkamai neatsiskaičius su subrangovais, šie projektai sustotų ir nebūtų įgyvendinti, be to, būtų prarastas jiems numatytas E. S. finansavimas.

8II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

9Vilniaus apygardos teismas 2014 m. balandžio 25 d. nutartimi atsisakė tenkinti ieškovo UAB „iTree Lietuva“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovo UAB „AFFECTO LIETUVA“ atžvilgiu.

10Teismas nurodė, kad ieškovas kreipėsi į Vilniaus komercinį arbitražą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo 2 589 000 Lt žalos atlyginimo, o Vilniaus komercinio arbitražo pirmininko 2014-02-03 nutartimi buvo pradėtos arbitražo procedūros byloje tarp UAB „iTree Lietuva“ ir UAB „AFFECTO LIETUVA“.

11Teismas nurodė, kad, įvertinus pateiktus rašytinius duomenis bei atsakovo atsiliepime išdėstytus argumentus, yra pagrindo sutikti su atsakovo argumentais ir teigti, kad ieškovas šioje proceso stadijoje tikėtinai nepagrindė ieškinio reikalavimo.

12Teismo teigimu, ieškovo ieškiniu reikalaujama suma yra didelė, tačiau teismas turi įvertinti reikalavimo sumos dydį ne absoliučiu dydžiu, bet atsižvelgdamas į konkretaus atsakovo finansines galimybes, t. y., ar konkrečiam atsakovui ieškinio reikalavimo suma yra didelė, o atsakovas pateikė įrodymus apie jo įmonės finansinę padėtį, kuriuos įvertinus, darytina išvada, kad atsakovo finansinė padėtis yra gera bei nėra pagrindo teigti, jog būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomu, nes, kaip matyti iš pateiktų duomenų, atsakovas turi turto už 19,6 milijonus litų, turi didelę sumą piniginių lėšų, neturi įsiskolinimų, atsakovo turtas nėra suvaržytas, atsakovas yra didelė įmonė, vykdanti veiklą ir iš tos veiklos gaunanti pelną, todėl pateikti įrodymai leidžia teigti, kad atsakovas būtų finansiškai pajėgus įvykdyti teismo sprendimą, jei jis būtų patenkintas (CPK 144 str. 1 d.).

13Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju nepasitvirtino ieškovo nurodytas argumentas dėl didelės ieškinio kainos konkrečiam atsakovui, atsakovas įrodė, kad jo finansinė padėtis yra gera, ir net tuo atveju, jei ieškinys būtų patenkintas (ir visa apimtimi), atsakovas būtų pajėgus tokį sprendimą įvykdyti, o, atsižvelgiant į tai, kad, vertinant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo procesinę paskirtį, turi būti siekiama išlaikyti šalių interesų pusiausvyrą, nevaržyti kitų šalių interesų labiau, nei reikia teisėtiems tikslams pasiekti, kad ieškovas neįrodė pagrindų, lemiančių prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą, jų pritaikymas be pagrindo ieškovo nurodyta apimtimi gali turėti neproporcingai neigiamos įtakos atsakovo turtiniams interesams, todėl netenkintinas ieškovo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

14III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

15Atskirajame skunde ieškovas UAB „iTree Lietuva“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. balandžio 25 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – areštuoti atsakovo UAB „AFFECTO LIETUVA“ priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o šio turto nepakankant, banko sąskaitose esančias lėšas bei turtines teises, neviršijant 2 589 000 Lt sumos. Atskirasis skundas grindžiamas tuo, kad:

1. Teismas neteisingai nurodė, kad ieškovas tikėtinai nepagrindė ieškinio reikalavimų, ši teismo išvada yra nepagrįsta ir nemotyvuota, nes teismui buvo pateikta medžiaga apie tai, kad VKAT iš dalies išnagrinėtas tarp šalių kilęs ginčas Arbitražo byloje Nr. 261, kurioje 2013 m. lapkričio 21 d. yra priimtas res judicata galią turintis sprendimas atsakovo pažeidimus kvalifikavęs kaip Taikos sutarties pažeidimą, skiriant 100 000 Lt baudą atsakovui; žalos dydį Arbitražo byloje Nr. 295 pagrindžia teismui pateiktos dvi nepriklausomų turto vertintojų išvados: UAB „Alfa Advisors“ atliktas vertinimas ir UAB „Rezultatas“ 2014 m. vasario 24 d. verslo įvertinimo ataskaita Nr. VV2014/01/29-1;
2. Teismas neteisingai sprendė, kad atsakovo finansinė padėtis yra gera ir nėra pagrindo vertinti, jog būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas, nes teismas rėmėsi tik atsakovo pateikto balanso duomenis, tačiau teismas neatsižvelgė ir neįvertino kitų akivaizdžių atsakovo blogą padėtį patvirtinančių įrodymų, pateiktų kartu su atsakovo atsiliepimu. Iš viso 19,6 mln. Lt buhalteriškai įvertinto atsakovo turto net 47 proc. (t. y. 10,4 mln. Lt) sudaro „Prekybos ir kitos gautinos sumos“, dalies kurių pagrįstumas yra abejotinas; likusio turto didžiąją dalį, t. y. 3,3 mln. Lt sudaro „Atidėto pelno mokesčio turtas“, kuris negali būti panaudotas kitokiems atsakovo įsipareigojimams nei būsimo Pelno mokesčio valstybei apmokėjimas; kilnojamasis turtas yra 978 000 Lt vertės (skaičiavimo technika ir ūkinis inventorius, tarp jo – nusidėvėjusi kompiuterinė įranga), kuris yra visiškai nelikvidus; atsakovo balanso duomenys patvirtina, kad atsakovo skolos tiekėjams per 2013 m. išaugo net dvigubai (nuo 1,6 mln. Lt iki 3,2 mln. Lt.). Taigi akivaizdi rizika, kad atsakovas gali iš viso nutraukti veiklą ar ją perkelti į kitas grupės įmones, kadangi atsakovas neturi „jokio turto“, o jo įsipareigojimai subrangovams, darbuotojams bei tiekėjams per metus 2 kartus viršija visą atsakovo turimą turtą.

16Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovas UAB „AFFECTO LIETUVA“ prašo jį atmesti. Nurodo, kad turi pakankamai turto, iš kurio galėtų būti vykdomas išieškojimas, nuosavo kapitalo dalis yra daugiau nei pakankama ieškovo galimam reikalavimui patenkinti, atsakovo vienerių metų neigiamas finansinės veiklos rezultatas neturi įtakos ieškovui galimo palankaus arbitražo sprendimo įvykdymui; atsakovas turi pakankamai piniginių lėšų (6,489 mln. Lt) įvykdyti galimą palankų ieškovui arbitražo teismo sprendimą. Pažymi, kad ieškovo neginčijama atsakovo turto dalis yra 13,422 mln. Lt; be to, atsakovo nuosavas kapitalas daugiau kaip 7,3 mln. Lt viršija ieškovo ieškinio reikalavimą, taigi, net atsakovui įvykdžius visus savo įsipareigojimus (ko jis neprivalo daryti iš karto, nes šie įsipareigojimai yra išdėstyti laike), jam vis tiek liktų dar 7,3 mln. Lt dydžio turto įvykdyti ieškovo 2,589 mln. Lt ieškinio reikalavimą. Atsakovo teigimu, jo turtas yra laisvas nuo suvaržymų ir neįkeistas, atsakovas 2013 m. uždirbo 33 mln. Lt pajamų, neturi įsiskolinimų VMI, Sodrai. Teismas teisingai nurodė, kad ieškovo ieškinys nėra prima facie pagrįstas, nes ieškovas nepateikė įrodymų, kad žala buvo patirta, pirminių dokumentų, kuriais remiantis apskaičiuojami ieškovo nuostoliai, įrodymų, įrodančių negautų pajamų realumą. Atsakovo nuomone, ieškovo prašomos pritaikyti laikinosios apsaugos priemonės neproporcingai suvaržytų atsakovo teises.

17IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.

18Atskirasis skundas netenkintinas.

19Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

20Pagal Komercinio arbitražo įstatymo 27 straipsnio 1 dalį, šalis turi teisę prašyti Vilniaus apygardos teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki arbitražinio nagrinėjimo pradžios arba iki arbitražo teismo sudarymo; teismas šalies prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones ar įrodymų užtikrinimą ir po arbitražo teismo sudarymo.

21Civilinio proceso įstatymas numato, jog teismas, byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu, gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių (tarp jų – atsakovo turto areštas; CPK 145 str. 1 d. 1, 3 p.), jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str.). Teismo taikomų laikinųjų apsaugos priemonių suma neturi būti didesnė už ieškinio sumą; laikinosios apsaugos priemonės parenkamos, vadovaujantis ekonomiškumo principu (CPK 145 str. 2 d.).

22Pagal Lietuvos apeliacinio teismo praktiką, laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – asmens, kurio atžvilgiu jos taikomos, didesnio ar mažesnio masto teisių ir interesų varžymas – suponuoja šio instituto taikymo išimtinumą, todėl asmeniui, kuris teismui teikia tokį prašymą, tenka pareiga pagrįsti tokių priemonių taikymo būtinumą; teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, turi atidžiai tirti ir vertinti pareiškėjo prašyme nurodytas aplinkybes, kuriomis pastarasis grindžia tokių priemonių būtinumą, spręsti, ar šis prašymas atitinka jų tikslus; deklaratyvūs teiginiai dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui nesudaro pagrindo varžyti kito asmens teises; interesų pusiausvyros, lygiateisiškumo, ekonomiškumo principai suponuoja išvadą, jog teisminio proceso pradžioje taikomos laikinosios apsaugos priemonės turi būti tokios, kad iš esmės nestabdytų ir netrikdytų įmonių komercinės-ūkinės veiklos; teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės negali būti nemokumo ar įmonės veiklos pabaigos priežastimi; pradiniame teisminio proceso etape, kai nėra pakankamai objektyvių duomenų, jog atsakovas vengs ar negalės vykdyti teismo sprendimo, laikinosios apsaugos priemonės neturi būti taikomos (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-441/2013). Teismas, spręsdamas procesinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, visų pirma turi preliminariai (lot. „prima facie“) įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus; tokio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas; tačiau tikėtino ieškinio pagrindimo sąvoka reiškia, kad, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų, o tik preliminariai nustato tikimybę, kad pateiktų įrodymų viseto pagrindu dėl pareikštų reikalavimų gali būti priimtas ieškovui palankus sprendimas, kurio įvykdymas, nepritaikius prašomų priemonių, gali pasunkėti ar tapti neįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; 2013 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2139/2013).

23Be to, teismų praktikoje nustatyta, kad vien didelė ieškinio suma savaime nesudaro pagrindo byloje taikyti atsakovo turto areštą kaip laikinąją apsaugos priemonę; kiekvienu atveju teismas turi vertinti konkrečias faktines bylos aplinkybes, atsižvelgti į atsakovo finansines galimybes, t. y. ar jam yra didelė ieškinio suma, palyginus ją su nuosavybės teise valdomo turto verte, juridinio asmens įstatiniu kapitalu, ūkine veikla, gaunamu pelnu bei apyvarta, taip pat šios įmonės įsipareigojimais (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-28/2010).

24Bylos duomenimis, ieškovas UAB „iTree Lietuva“ 2014 m. balandžio 14 d. ieškiniu VKAT Arbitražo byloje Nr. 295 reikalauja iš atsakovo UAB „AFFECTO LIETUVA“, CK 6.189, 6.38, 6.245-6.249, 6.251, 6.256, 6.258, 6.263, 6.281 straipsnių, Konkurencijos įstatymo pagrindais priteisti 2 589 000 Lt jo patirtų nuostolių atlyginimą, kurių nepadengia baudinės netesybos, priteistos Arbitražo byloje Nr. 261, dėl šalių sudarytos Taikos sutarties 8 ir 14 punktų pažeidimo.

25Nagrinėjamoje byloje apygardos teismas neteisingai sprendė, kad ieškinys šioje proceso stadijoje tikėtinai yra nepagrįstas. Bylos duomenimis, ieškovas reikalavimą atsakovui dėl žalos atlyginimo grindžia šalių sudarytos Taikos sutarties 8, 14 punktais, be to, Arbitražo teismo 2013 m. lapkričio 21 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 261, kuriuo priteista 100 000 Lt bauda ieškovui iš atsakovo ir konstatuota, kad atsakovas UAB „AFFECTO LIETUVA“ pažeidė Taikos sutarties 8 punktą. Ieškovas ieškinyje, pateiktame VKAT, prašydamas priteisti 2 589 000 Lt, kurios nepadengia bauda, nurodė, kad dėl atsakovo Taikos sutarties 8 punkto pažeidimo jis patyrė 2 689 000 Lt žalos, pridėdamas UAB „Rezultatas“ ir UAB „Alpha Advisors“ atliktas ieškovo Microsoft technologijų padalinio vertinimo ataskaitas (kurių duomenimis, atsakovo galėjo būti padaryta žalos ne mažiau kaip 2 526 000 Lt).

26Taigi, esant pirmiau nurodytoms aplinkybėms ir turint omenyje, kad sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, turi būti preliminariai įvertinti pareikšti reikalavimai ir pateikti įrodymai, nenagrinėjant ieškinio esmės pagrįstumo, t. y. preliminariai nustatant tikimybę, ar išnagrinėjus bylos esmę, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas, apygardos teismas be pagrindo nurodė, kad ieškovas tikėtinai nepagrindė atsakovui pareikšto ieškinio, tačiau tai nesudaro pagrindo panaikinti iš esmės teisingą teismo nutartį, kuria netaikytas atsakovo turto areštas (CPK 144 str. 1 d., 328 str.).

27Nagrinėjamu atveju apygardos teismas teisingai konstatavo, kad nėra pagrindo teigti, jog nepritaikius ieškovo prašomų laikinųjų apsaugos priemonių atsakovo turto atžvilgiu, galimo palankaus ieškovui teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas.

28Apygardos teismas pagrįstai nurodė, jog bylos medžiaga nepatvirtina, kad ieškinio suma yra didele konkrečiam atsakovui, kadangi atsakovo turtinė padėtis yra gera, nes atsakovas turi turto už 19,6 mln. Lt, piniginių lėšų - 6,489 mln. Lt, neturi įsiskolinimų, o pateikti duomenys leidžia teigti, kad atsakovo turtas nėra suvaržytas, atsakovas yra didelė įmonė, vykdanti veiklą (tarp jų - „Dokumentų valdymo sistemos priežiūros ir vystymo paslaugos“, „Elektroninių konsultacijų turinio tiekimo informacinės sistemos“, „Mobilios papildytos realybės prototipo kūrimas“), gaunanti pelną.

29Nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą apygardos teismo nutartį atskirojo skundo argumentai, kad 10,4 mln. Lt vertės atsakovo turtas yra „Prekybos ir kitos gautinos sumos“, kurių dalies (1,9 mln. Lt gautinas iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos nuo 2013 m. sausio mėn.) pagrįstumas yra abejotinas, kad 3,3 mln. Lt atsakovo turto sudaro „Atidėto pelno mokestis“, kuris gali būti panaudotas tik Pelno mokesčio valstybei apmokėjimui, o kilnojamasis turtas (skaičiavimo technika ir ūkinis inventorius), kurio vertė yra 978 000 Lt, yra nelikvidus. Juolab kad, atsižvelgus į tai, jog ieškinys pareikštas dėl 2 589 000 Lt sumos, o atsakovas turi turto iš viso už 19,6 mln., todėl, net atėmus iš atsakovo turto vertės ieškovo ginčijamą turto dydį (6 780 000 Lt), byloje nėra pagrindo teigti, jog galimas palankus ieškovui teismo sprendimas bus neįvykdytas, kadangi kito atsakovui priklausančio turto vertė – 13 422 000 Lt.

30Apelianto nurodomos aplinkybės dėl ieškovo nuostolingos veiklos taip pat nepaneigia apygardos teismo išvados dėl to, kad nėra grėsmės būsimo galimo palankaus ieškovui teismo sprendimo įvykdymui ir nustatytų aukščiau paminėtų aplinkybių. Beje, atsakovas kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė teismui pažymą apie jo vykdomus 2008 m. kovo mėn. – 2017 m. vasario mėn. projektus, kurių bendra vertė yra 44 556 489,16 Lt, bei 2014 m. balandžio 30 d. finansinės būklės ataskaitą, kurios duomenimis, atsakovo piniginės lėšos padidėjo nuo 3 619 000 Lt iki 6 468 000 Lt, o bendras nuosavo kapitalas padidėjo nuo 19 609 000 Lt iki 22 577 000 Lt (CPK 178 str., 314 str.).

31Taigi apygardos teismas teisingai sprendė, kad ieškovas neįrodė prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo, o jų pritaikymas darytų neproporcingai neigiamą įtaką atsakovo turtiniams interesams, neproporcingai suvaržytų atsakovo teises labiau, nei to reikalauja ieškovo interesų užtikrinimas, bei sutrikdytų atsakovo komercinę-ūkinę veiklą (CPK 145 str. 2 d.).

32Dėl to, kas pasakyta, nėra pagrindo atskirojo skundo argumentais panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį (CPK 329 str., 338 str.).

33Nepasisakoma dėl kitų atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentų, kurie neturi teisinės reikšmės teisingam bylos išsprendimui.

34Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

35Palikti nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2014 m. balandžio 25 d. nutartį.