Byla e3K-3-204-916/2020
Dėl neteisėtų perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo, išvadą teikianti institucija – Viešųjų pirkimų tarnyba

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė), Gedimino Sagačio ir Dalios Vasarienės (pranešėja),

2teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės mažosios bendrijos „Pirkimų ABC“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. gruodžio 19 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės mažosios bendrijos ,,Pirkimų ABC“ ieškinį atsakovei Šiaulių miesto savivaldybės administracijai dėl neteisėtų perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo, išvadą teikianti institucija – Viešųjų pirkimų tarnyba.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

51.

6Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijų nustatymą, viešojo pirkimo sutarties tinkamo vykdymo kontrolės nustatymą, aiškinimo ir taikymo.

72.

8Ieškovė MB „Pirkimų ABC“ (toliau – ir ieškovė, tiekėja) ieškiniu prašė pripažinti: 1) atsakovės Šiaulių miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovė, perkančioji organizacija) vykdomo mažos vertės viešojo pirkimo Nr. 444756 „Administracijos „vieno langelio“ principu teikiamų administracinių paslaugų analizės, vertinimo ir optimizavimo paslaugos“ (toliau – ir Pirkimas) sąlygų P1–P3 parametrų vertinimo tvarką neteisėta; 2) Pirkimo sąlygų T2 kriterijų neteisėtu; 3) Pirkimo sutarties projektą ta apimtimi, kuria nenustatomas paslaugų aprašymų vykdymo kontrolės mechanizmas, neteisėta.

93.

10Ieškovė nurodė, kad atsakovė 2019 m. liepos 11 d. paskelbė Pirkimą. Ieškovė 2019 m. liepos 16 d. pateikė perkančiajai organizacijai pretenziją, kurioje nurodė, kad: Pirkimo sąlygų 7.4 punkte nurodytų ekonominio naudingumo parametrų P1–P3 vertinimo tvarka yra subjektyvi ir pažeidžia skaidrumo ir tiekėjų lygiateisiškumo principus; P1–P3 vertinimo parametrų aprašymuose nurodytos subjektyvios sąvokos, nėra aišku, už ką ir kiek balų skiriama; pagal kriterijų T2 vertinama tiekėjo patirtis, nors tai nėra ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo objektas; Pirkimo sutarties projekte nenustatyta, kaip bus kontroliuojamas pateiktų paslaugų aprašymų laikymasis, kokia konkreti atsakomybė taikoma už paslaugų aprašyme nurodytų įsipareigojimų nevykdymą, todėl prašė nustatyti aiškią, skaidrią ir objektyvią P1–P3 bei T2 vertinimo tvarką bei atsakomybę už tokios tvarkos nesilaikymą sutarties įgyvendinimo metu, nustatyti sutarties vykdymo kontrolės mechanizmą.

114.

12Atsakovė, išnagrinėjusi pretenziją, patikslino Pirkimo sąlygų 7.4 punktą ir papildė P1–P3 parametrų vertinimo aprašymus, tačiau, ieškovės teigimu: 1) Pirkimo sąlygų 7.4.5 punkte nurodyti papildyti P1–P3 parametrų vertinimo aprašymai išliko subjektyvaus pobūdžio, todėl pretenzijos reikalavimas nustatyti skaidrią ir aiškią pasiūlymų vertinimo tvarką liko nepatenkintas; 2) nebuvo atsisakyta T2 vertinimo kriterijaus, kuriuo vertinama tiekėjo patirtis, nors ji nėra ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo objektas; 3) nebuvo pakeistas sutarties projektas, jame nustatant sutarties vykdymo kontrolės mechanizmą, leidžiantį kontroliuoti tiekėjo kartu su pasiūlymu pateiktų paslaugų aprašymų laikymąsi.

135.

14Patikslintame Pirkimo sąlygų 7.4.5 punkte nustatytas ekonominio naudingumo parametrų P1–P3 vertinimas yra subjektyvus, naudojamos subjektyvios formuluotės, konkretaus pasiūlymo vertinimas priklausys nuo perkančiosios organizacijos subjektyvaus vertinimo, o tai neatitinka Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 17 straipsnio 1 dalyje nustatytų tiekėjų lygiateisiškumo ir skaidrumo principų.

156.

16Ieškovės vertinimu, atsakovė Pirkimo sąlygų 7.4 punkte esančioje lentelėje nustatė pasiūlymų ekonominio naudingumo kriterijų T2, kuriuo vertinama tiekėjo viešojo sektoriaus organizacijų veiklos procesų tobulinimo paslaugų teikimo patirtis. Šiuo parametru yra vertinamas tiekėjo gebėjimas (kvalifikacija) vykdyti sutartį, o ne tiekėjo sukuriama ekonominė nauda atsakovei. Pagal šį kriterijų atsakovė iš esmės vertina ne pasiūlymą, o pasiūlymą teikiantį subjektą. Pasiūlymą teikiančio subjekto pajėgumas patikrinamas vertinant jo atitiktį nustatytiems kvalifikacijos reikalavimams, todėl perkančiosios organizacijos nustatytas T2 vertinimo kriterijus prieštarauja Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ESTT) praktikai. Be to, Pirkimo dokumentų neatitiktį VPĮ nuostatoms parodo tai, kad atsakovės nustatytas kriterijus T2 nepanašus į nė vieną VPĮ 55 straipsnio 1 dalyje pateiktą galimų ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo kriterijų. Dėl to kriterijus T2 yra neteisėtas bei pažeidžiantis VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje nustatytus lygiateisiškumo, proporcingumo, skaidrumo principus.

177.

18Pirkimo sutarties projekte apie su pasiūlymu pateikiamus paslaugų teikimo aprašymus nėra užsimenama, nenurodoma, kaip bus kontroliuojamas paslaugų aprašymų vykdymas. Pirkimo sutarties projekte nustatyta sutartinė atsakomybė tik už vėlavimą suteikti paslaugas, tačiau nėra įtvirtinta netesybų, jeigu tiekėjas nesilaikys su pasiūlymu pateiktų paslaugų aprašymų pagal P1–P3 parametrus. Paslaugų aprašymų pagal P1–P3 parametrus vykdymo kontrolės mechanizmo nenustatymas sutarties projekte pažeidė VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje nustatytus lygiateisiškumo ir skaidrumo principus.

19II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

208.

21Šiaulių apygardos teismas 2019 m. rugsėjo 25 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – pripažino Pirkimo sąlygų P1–P3 parametrų vertinimo tvarką neteisėta, kitus ieškinio reikalavimus atmetė; paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

229.

23Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovė, išnagrinėjusi pretenziją ir nustačiusi, jog dėl techninės klaidos kartu su Pirkimo dokumentais nebuvo paskelbtas parametrų P1–P3 vertinimo aprašymas, patikslino Pirkimo sąlygų 7.4 punktą, papildė 7.4.5 punktu, kuriuo, siekiant palengvinti vertinimą ir suvienodinti galimas balų interpretacijas, 100 balų skalė padalyta į kokybinius intervalus P1, P2, P3.

2410.

25Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovė neatsakė ieškovei į pretenziją dėl vertinimo kriterijų aiškumo ir net civilinės bylos nagrinėjimo metu iš esmės nedetalizavo, kokiais kriterijais bus atribojami vertinimai intervale, pavyzdžiui, nuo 1 iki 20 ar nuo 81 iki 100, tik apsiribojo Pirkimo sąlygų P1–P3 pakartojimu. Teismo vertinimu, nustatyti vertinimo kriterijai yra abstraktūs, nėra aišku, pagal ką bus vertinama, kad „gana išsamiai ar išsamiai išanalizuoti projekto tikslai“, paslaugų teikimo procesas „nepakankamai nuoseklus ir gerai apgalvotas“ ir panašiai. Teismas nurodė, kad apibūdinimai dažnai reikalauja papildomų paaiškinimų, todėl sprendė, kad tiekėjų pasiūlymų vertinimas priklausys nuo subjektyvaus perkančiosios organizacijos vertinimo. Pasiūlymų vertinimo kriterijai turėtų būti suformuluoti taip, kad tiekėjų pasiūlymuose pateiktos informacijos atitiktį nustatytiems pasiūlymų vertinimo kriterijams būtų galima patikrinti. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad Pirkimo sąlygų 7.4 punkte ir patikslintų Pirkimo sąlygų 7.4.5 punkte nustatyta P1–P3 parametrų vertinimo tvarka neatitinka VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų skaidrumo ir vienodo požiūrio principų, todėl P1–P3 parametrų balų skyrimo tvarka pripažintina neteisėta.

2611.

27Pirmosios instancijos teismo vertinimu, ieškovės reikalavimas pripažinti T2 vertinimo kriterijų neteisėtu nepagrįstas. Teismas pritarė atsakovės ir Viešųjų pirkimų tarnybos argumentams, kad ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijai gali būti nustatomi pagal tiekėjų patirtį, kuri yra kokybę apibrėžiantis kriterijus.

2812.

29Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs sutarties nuostatas, sprendė, kad ieškovė neįrodė, jog nėra nustatytas joks sutarties vykdymo kontrolės mechanizmas. Teismas nustatė, kad sutarties projekto: 13.14 punkte įtvirtinta, jog paslaugų teikėjas turi tinkamai, laiku ir kokybiškai teikti paslaugas ir vykdyti kitus įsipareigojimus, nurodytus sutartyje ir galiojančiuose teisės aktuose bei paslaugų techninėje užduotyje, kuri yra šios sutarties priedas; 13.19 punkte nurodyta, kad paslaugų teikėjas privalo vykdyti visus pasiūlyme pateiktus įsipareigojimus; 20 punkte nustatyta šalių atsakomybė ir paslaugų teikėjo garantija; 38.3, 38.4 punktuose nurodyta, kad užsakovas turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį prieš terminą, įspėjęs paslaugų teikėją raštu prieš 10 darbo dienų, kai paslaugų teikėjas nesilaiko sutartyje ir jos prieduose nurodytų paslaugų suteikimo terminų, nevykdo kitų savo sutartinių įsipareigojimų ir kita; prie sutarties pridedama techninė užduotis ir pasiūlymas su priedais. Teismo vertinimu, ieškovės argumentai, kad gali susidaryti tokia situacija, jog tiekėjas Pirkimą laimės dėl gero tvarkaraščio įvertinimo, tačiau jo galės iš esmės nesilaikyti, nes sutarties projekte nėra nustatyta netesybų dėl tvarkaraščio nesilaikymo, niekuo nepagrįsta.

3013.

31Įvertinęs tai, kad ieškovės ieškinys tenkintinas iš dalies, ieškovė buvo pareiškusi tris reikalavimus, tačiau tenkintas vienas reikalavimas (dėl pirkimo sąlygų P1–P3 parametrų vertinimo tvarkos neteisėtumo), teismas sprendė, jog ieškovei iš prašomų priteisti 1524,60 Eur advokato pagalbai ir 262,50 Eur žyminio mokesčio priteistinas iš atsakovės 595,70 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (508,20 Eur už advokato pagalbą ruošiant ieškinį ir dubliką ir 87,50 Eur žyminio mokesčio).

3214.

33Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovės ir atsakovės apeliacinius skundus, 2019 m. gruodžio 19 d. nutartimi Šiaulių apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 25 d. sprendimą paliko nepakeistą; paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

3415.

35Teisėjų kolegija pažymėjo, kad perkančioji organizacija Pirkimo sąlygų 7.4 punkte nustatė pasiūlymų ekonominio naudingumo kriterijus:

3615.1.

371 kriterijus – kaina.

3815.2.

392 kriterijus – Šiaulių miesto savivaldybės administracijos vieno langelio principu teikiamų administracinių paslaugų analizės, vertinimo ir optimizavimo paslaugos ir jos teikimo aprašymas (T1), kuris vertinamas pagal tris parametrus: P1 – pirkimo objekto tikslų, uždavinių, laukiamų rezultatų suvokimas; P2 – nagrinėjamų paslaugų ir asmenų aptarnavimo procesų kokybės analizės rengimo proceso nuoseklumas, pasirinktų metodų pagrįstumas bei specialistų atliekamų funkcijų aprašymas ir pagrindimas, aiškus šių funkcijų paskirstymas; P3 – nagrinėjamų paslaugų ir asmenų aptarnavimo procesų kokybės analizės parengimo (paslaugos suteikimo) tvarkaraščio pagrįstumas, detalumas, aiškumas.

4015.3.

413 kriterijus – tiekėjo patirtis (T2), už kurią ekonominio naudingumo balai skiriami, kai tiekėjas per pastaruosius 3 metus yra sėkmingai įvykdęs viešojo sektoriaus organizacijų veiklos procesų tobulinimo paslaugų sutartis, kurių vertė ne mažesnė kaip 20 000 Eur be PVM. Kuo daugiau sutarčių bus įvykdęs tiekėjas, tuo daugiau balų skiriama.

4216.

43Perkančioji organizacija, gavusi tiekėjų paklausimus dėl Pirkimo sąlygų, patikslino Pirkimo sąlygų 7.4 punktą, jį papildydama 7.4.5 punktu, ir 100 balų skalę, vertinant P1–P3 parametrus, padalijo į kokybinius intervalus: blogai (1–20), silpnai (21–40), patenkinamai (41–60), gerai (61–80), puikiai (81–100). P1–P3 parametrams pateikė skirtingus kokybinių intervalų aprašymus.

4417.

45Atsižvelgdama į tai, kad atsakovės vykdomas Pirkimas yra mažos vertės, teisėjų kolegija pažymėjo, kad jo vykdymui VPĮ visa apimtimi netaikomas. Pagal VPĮ 25 straipsnio 2 dalį, atliekant mažos vertės pirkimus, taikomos šio įstatymo I skyriaus, 31, 34 straipsnių, 58 straipsnio 1 dalies, 82 straipsnio, 86 straipsnio 5, 6, 7 ir 9 dalių, 91 straipsnio, VI ir VII skyrių nuostatos ir Mažos vertės pirkimų tvarkos aprašo, patvirtinto Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2017 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. 1S-97 (toliau – Mažos vertės pirkimų tvarkos aprašas), taisyklės.

4618.

47Teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad iš esmės visi T1 kriterijaus vertinimo aprašymai (P1–P3) suformuluoti nekonkrečiai, abstrakčiai, aiškiai neapibrėžiant, kaip bus vertinama atitiktis nustatytiems kriterijams. Atsižvelgdama į tai, kad ekonominio naudingumo parametrų P1, P2, P3 kokybinio vertinimo aprašymuose nurodytos subjektyvios formuluotės („mažai įtikinamas“, „blogai parengtas“, „koncepcija ne visiškai aiški“, „sunku spręsti apie paslaugų atitiktį užsakovo poreikiams“ ir kt.), teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, jog sukuriama situacija, kai konkretaus pasiūlymo vertinimas priklausys nuo subjektyvaus vertintojo požiūrio ir subjektyvių perkančiosios organizacijos motyvų, o tai neatitinka VPĮ įtvirtinto skaidrumo imperatyvo.

4819.

49Teisėjų kolegija pritarė pirmosios instancijos teismo išvadai, kad Pirkimo sąlygų T2 kriterijų, pagal kurį bus vertinama tiekėjo patirtis, skiriant balus, jei tiekėjas per pastaruosius 3 metus bus sėkmingai įvykdęs viešojo sektoriaus organizacijų veiklos procesų tobulinimo paslaugų sutartis, kurių vertė ne mažesnė kaip 20 000 Eur be PVM, pripažinti neteisėtu nėra pagrindo. Teisėjų kolegija sutiko su Viešųjų pirkimų tarnybos išvadomis, kad šiuo atveju kvalifikacijos reikalavimas (tiekėjas per paskutinius 3 metus arba per laiką nuo tiekėjo įregistravimo dienos įvykdė bent 1 sutartį, apimančią organizacijos veiklos procesų tobulinimo paslaugas, kurios vertė ne mažesnė kaip 15 000 Eur be PVM (Pirkimo sąlygų 3.2.1 punktas)) yra minimalus, o neatitiktis jam eliminuoja galimybę dalyvauti tiekėjui Pirkime.

5020.

51Tuo tarpu pasiūlymo vertinimo kriterijaus T2 apibrėžtyje nustatyta didesnė vienos sėkmingai įvykdytos sutarties minimali vertė bei mažesnė įvykdytų sutarčių rūšinė įvairovė. T2 vertinimo kriterijus gali būti pateisinamas dėl perkamo objekto specifiškumo perkančiajai organizacijai, kuri yra viešojo sektoriaus subjektas, svarbių pirkimo objekto tikslų, uždavinių, jos poreikių suvokimo, todėl tiekėjo, turinčio būtent viešojo sektoriaus organizacijų veiklos procesų tobulinimo patirtį, kaip tai nustatyta T2 vertinimo kriterijuje, pasiūlymas gali būti vertinamas kaip ekonomiškai naudingesnis. Tokio kriterijaus nustatymas laikytinas ne kvalifikacijos, o siūlomų paslaugų kokybės, turinčios reikšmingą įtaką pirkimo sutarties vykdymui, reikalavimu.

5221.

53Teisėjų kolegija pažymėjo, kad tai, jog VPĮ 55 straipsnio 1 dalies 1 punkte nėra expressis verbis (tiesiogiai) nurodyta, kad gali būti vertinama tiekėjo, kaip juridinio asmens, patirtis, savaime nereiškia tokio parametro neteisėtumo; šiame VPĮ straipsnyje nurodyti kriterijai, į kuriuos atsižvelgiama vertinant ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą, yra pavyzdiniai ir jų sąrašas nėra baigtinis. Be to, ESTT 2008 m. sausio 24 d. sprendime byloje Lianakis ir kt., C-532/06, priimtame galiojant 1992 m. birželio 18 d. Tarybos Direktyvai 92/50/EEB dėl viešojo paslaugų pirkimo sutarčių sudarymo tvarkos derinimo, kuriuo rėmėsi ir ieškovė, konstatuota, jog perkančiosios organizacijos gali pačios pasirinkti sutarties sudarymo kriterijus, kuriuos ketina taikyti, vis dėlto jos gali pasirinkti tik tuos kriterijus, kurie taikomi siekiant nustatyti ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą.

5422.

55Šiek tiek pasikeitęs reglamentavimas nustatytas 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/24/ES dėl viešųjų pirkimų, kuria panaikinama Direktyva 2004/18/EB (toliau – Direktyva 2014/24/ES ), kurios 67 straipsnio 2 dalies b papunktyje įtvirtinta, kad, be kita ko, vertinant ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą galima atsižvelgti į sutarčiai įvykdyti paskirtų darbuotojų organizavimą, kvalifikaciją ir patirtį tais atvejais, kai paskirtų darbuotojų kokybė gali daryti didelį poveikį sutarties vykdymo lygiui. Tiek VPĮ, tiek Direktyvos 2014/24/ES 67 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas pavyzdinis (nebaigtinis) ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijų sąrašas. Dėl to perkančioji organizacija turi teisę nustatyti kitus sutarties sudarymo (ekonominio naudingumo) kriterijus, jeigu jie susiję su sutarties dalyku. Perkančioji organizacija turi turėti tokią laisvę, nes ekonomiškai naudingiausias pasiūlymas nustatomas „perkančiajai organizacijai išsirenkant“ (ESTT 2015 m. kovo 12 d. sprendimas byloje eVigilo, C-538/13).

5623.

57Teisėjų kolegija, spręsdama dėl sutarties vykdymo kontrolės mechanizmo, sutiko su atsakovės argumentu, kad Pirkimo sutarties projekte yra aiškiai nurodyta, jog techninė užduotis bei pasiūlymas su priedais yra neatskiriamos sutarties dalys (sutarties projekto 46.1 ir 46.2 punktai), o tai reiškia, kad sutarties vykdymo priežiūra bus vykdoma, atsižvelgiant į visus tiekėjo pateiktus dokumentus, taip pat ir pateiktus paslaugų aprašymus pagal P1–P3 parametrus. Teisėjų kolegijos vertinimu, sutarties projekte nustatytos sutarties vykdymo kontrolės nuostatos užtikrina pakankamą sutarties vykdymo kontrolės mechanizmą ir negali būti vertinamos kaip atsitiktinė priežiūra.

5824.

59Sutarties projekte sutarties vykdymo kontrolę iš esmės numatyta vykdyti dviem etapais (sutarties projekto 13.6 punktas): iš pradžių perkančioji organizacija tikrina pirmojo etapo rezultatus ir priima darbus bei duoda pritarimą rezultatams arba taiko sutartyje nurodytas pasekmes – nepasirašo perdavimo–priėmimo akto, reikalauja ištaisyti trūkumus ir klaidas, atsisako mokėti už nekokybiškai suteiktas paslaugas (sutarties projekto 16.5 punktas); atitinkamai priimamos suteiktos paslaugos antrajame etape. Be šių dviejų konkrečių sutarties vykdymo tikrinimo procedūrų, perkančioji organizacija turi teisę bet kuriuo metu tikrinti paslaugų teikimo eigą, kiekį ir kokybę (sutarties projekto 16.2 punktas); reikalauti pateikti paslaugų teikimo ataskaitas, nurodant, kas jose turi būti (sutarties projekto 16.3 punktas); sustabdyti paslaugų teikimą, jei paslaugų teikėjas nukrypsta nuo nustatytų reikalavimų, ir pareikalauti pašalinti teikiamų ar suteiktų paslaugų trūkumus (sutarties projekto 16.4 punktas). Teisėjų kolegija atkreipė dėmesį į tai, kad šios sutarties nuostatos įtvirtina nuolatinį perkančiosios organizacijos bei tiekėjo bendradarbiavimą.

6025.

61Teisėjų kolegija sprendė, kad ieškinio reikalavimas pripažinti pirkimo sąlygų P1–P3 parametrų vertinimo tvarką neteisėta laikytinas kaip vienas ieškinio reikalavimas, o ne trimis atskirais reikalavimais, prašymas įpareigoti atsakovę stabdyti viešojo pirkimo procedūrą yra ne savarankiškas ieškinio reikalavimas, o procesinio pobūdžio prašymas, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimu paskirstyto bylinėjimosi išlaidų atlyginimo nėra pagrindo keisti. Atsakovės apeliacinį skundą atmetusi, teisėjų kolegija sprendė, kad ieškovei priteistinas iš atsakovės 317,63 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą atlyginimas.

62III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

6326.

64Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. gruodžio 19 d. nutarties ir Šiaulių apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 25 d. sprendimo dalis, kuriomis atmesti ieškinio reikalavimai pripažinti Pirkimo sąlygų T2 kriterijų ir Pirkimo sutarties projektą ta apimtimi, kuria nenustatomas paslaugų aprašymų vykdymo kontrolės mechanizmas, neteisėtomis, ir dėl šios dalies priimti naują (pakeisti) sprendimą; nepriklausomai nuo to, ar bus patenkintas šis kasacinio skundo reikalavimas, priteisti ieškovei 1191,40 Eur pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ir 1495,50 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą; priteisti bylinėjimosi išlaidų kasaciniame teisme atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

6526.1.

66Teismai nepagrįstai atsakovės nustatyto ekonominio naudingumo vertinimo kriterijaus T2 nepripažino kaip nesusijusio su pirkimo objektu ir dėl to prieštaraujančio VPĮ 55 straipsnio 1 dalies 1 punktui ir 55 straipsnio 4 daliai. Perkančiosios organizacijos neturi teisės nustatyti tiekėjų (juridinių asmenų) patirties kaip pasiūlymo ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų:

6726.1.1.

68ESTT 2008 m. sausio 24 d. sprendime byloje Lianakis ir kt., C-532/06, aiškiai nurodė, kad perkančiajai organizacijai per viešojo pirkimo procedūrą draudžiama atsižvelgti į konkurso dalyvių patirtį, jų personalą, įrangą ir gebėjimą įvykdyti sutartį nustatytu laikotarpiu kaip į „sutarties sudarymo kriterijus“, o ne kaip į „kvalifikacinės atrankos kriterijus“. Šiuo metu galiojančioje Direktyvoje 2014/24/ES ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo išrinkimo kriterijų reglamentavimas nepasikeitė taip, kad tapo leidžiama vertinti tiekėjo (juridinio asmens) patirtį vertinant pasiūlymo ekonominį naudingumą.

6926.1.2.

70Pasiūlymo objekto turinys ir tiekėjo kvalifikacijos duomenys savo esme yra skirtingos kategorijos, todėl negali būti tapatinamos. Tiekėjo kvalifikacija neparodo tiekėjo prisiimamų įsipareigojimų į ateitį, o atskleidžia tam tikrą informaciją apie tiekėjo veiklą praeityje arba dabartyje. Tai, kad pasiūlymo objektu turi būti įsipareigojimai, nukreipti į ateitį, patvirtina ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2010, kurioje buvo nuspręsta, jog kaip kvalifikacijos duomuo gali būti vertinamas leidinio tiražas praeityje, o kaip įsipareigojimas – leidinio tiražas vykdant sutartį, iš ko būtent atsiranda rizika tiekėjui, kad jis savo prisiimtų įsipareigojimų (užtikrinti leidinio tiražą ateityje) gali neįvykdyti, t. y. prisiimamas dinamiškas, o ne statiškas įsipareigojimas.

7126.1.3.

72Atsakovės nustatytu ekonominio naudingumo vertinimo T2 kriterijumi vertinami statiški, praeities duomenys (praeityje įvykdytos sutartys), todėl tiekėjas neprisiima jokios sutarties vykdymo rizikos, jokių įsipareigojimų į ateitį (nėra esminio elemento – tiekėjo „pasižadėjimo“), kiek tai susiję su ekonominio naudingumo vertinimo T2 kriterijumi. Nors tiekėjo kvalifikacijos reikalavime nurodyta sutarties vertė ir sutarties objektas yra kitokie, tai nereiškia, jog vertinant tiekėjo pasiūlymo ekonominį naudingumą leidžiama vertinti tiekėjo patirtį.

7326.1.4.

74VPĮ 55 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunktyje nurodyta, kad gali būti vertinama darbuotojų, o ne tiekėjo (juridinio asmens) patirtis. Tiekėjo (juridinio asmens) įgyjama patirtis vykdant sutartį iš esmės apsiriboja darbuotojų (trečiųjų šalių) darbo, techninių, finansinių išteklių organizavimu, o patirtį, kaip atlikti konkrečius veiksmus, įgyja fizinis asmuo.

7526.2.

76Teismai neatsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-1-969/2017 pateiktus išaiškinimus ir nepagrįstai atsakovės nustatyto sutarties vykdymo kontrolės mechanizmo nepripažino neefektyviu, t. y. neužtikrinančiu, kad tiekėjas laikysis pagal P1–P3 parametrus pateikto pasiūlymo. Apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad sutarties vykdymo kontrolės mechanizmas buvo skundžiamas ekonominio naudingumo vertinimo kriterijaus T1 ir jo parametrų P1–P3 kontekste, todėl, pripažinus ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų T1 neteisėtu, neteisėtu pripažintinas ir sutarties vykdymo kontrolės mechanizmas, nes tai nebuvo savarankiškas reikalavimas. Atsakovė Pirkimo dokumentuose nenustatė efektyvaus sutarties vykdymo kontrolės mechanizmo, todėl netinkamai taikė VPĮ 55 straipsnio 4 dalį:

7726.2.1.

78Atsakovė Pirkimo dokumentuose nustatė bendro pobūdžio teises patikrinti teikiamų paslaugų rezultatus, t. y. sutarties projekte nustatyta atsitiktinė sutartinių įsipareigojimų vykdymo kontrolė, kuri yra negalima pagal kasacinio teismo civilinėje byloje Nr. e3K-3-1-969/2017 išaiškinimą.

7926.2.2.

80Pirkimo dokumentuose atsakovė nenustatė jokių aiškių ir tikslių pasekmių už tiekėjo pasiūlyme nurodytų įsipareigojimų nesilaikymą, o visos neigiamos pasekmės apibūdinamos kaip atsakovės teisė (aiškiai ir tiksliai nėra nurodyta, kokiais atvejais atsakovė pasinaudos teise nemokėti už netinkamos kokybės paslaugas; kokiais atvejais atsakovė pasinaudos teise vienašališkai nutraukti sutartį).

8126.2.3.

82Atsakovė nenustatė jokios sutartinės atsakomybės tiekėjui už pateikto tvarkaraščio (pateikiamo pagal parametrą P3) nesilaikymą.

8326.3.

84Teismai, nepriteisdami visų ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, neatsižvelgė į kasacinio teismo išaiškinimus, kuriuose nurodyta, kad, kai viešųjų pirkimų bylose ieškinys tenkinamas iš dalies ir perkančiosios organizacijos sprendimas pripažįstamas neteisėtu, atlyginamos visos tiekėjo patirtos bylinėjimosi išlaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-360-248/2018; 2018 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-371-378/2018; 2018 m. gegužės 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-219-469/2018).

8527.

86Atsakovė atsiliepimu į ieškovės kasacinį skundą prašo jį atmesti, skundžiamus teismų procesinius sprendimus palikti nepakeistus. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

8727.1.

88Ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijai gali būti nustatomi pagal tiekėjų patirtį, kuri yra kokybę apibrėžiantis kriterijus. Balai tiekėjams skiriami, atsižvelgiant į sėkmingai įgyvendintų sutarčių, susijusių su viešojo sektoriaus organizacijų veiklos procesų tobulinimo paslaugomis, skaičių. Teismai teisingai pažymėjo, kad į pasiūlymų vertinimo kriterijų panašus tiekėjų kvalifikacijos reikalavimas yra minimalus, o neatitiktis jam eliminuoja galimybę tiekėjui dalyvauti Pirkime. Kadangi, tikrinant tiekėjų kvalifikaciją, reikalaujama mažesnės sėkmingai įvykdytos sutarties vertės ir suteikiama galimybė remtis didesne įvykdytų sutarčių įvairove nei pasiūlymų vertinimo kriterijuose nurodytu atveju, tiekėjas, atitinkantis minimalius reikalavimus, bet neatitinkantis pasiūlymų vertinimo kriterijuose nustatytų standartų, nebus pašalintas iš Pirkimo kaip neatitinkantis kvalifikacijos reikalavimų.

8927.2.

90Sistemiškai vertinant sutarties projekto nuostatas (13.14, 13.19, 20, 38.3–38.4, 15.2, 15.5, 16.2, 16.4 punktai) ir kitus dokumentus, akivaizdu, kad ieškovės argumentai dėl efektyvaus sutarties vykdymo kontrolės mechanizmo nenustatymo nepagrįsti. Visi viešojo pirkimo dokumentai aiškinami sistemiškai ir sudaro visumą. Pirkimo sutarties projekte, kuris pridėtas prie Pirkimo sąlygų, yra aiškiai nurodyta, kad techninė užduotis bei pasiūlymas su priedais yra neatskiriamos sutarties dalys (46.1 ir 46.2 punktai), tai reiškia, kad sutartis bus vykdoma atsižvelgiant į visus joje pateiktus dokumentus.

9127.3.

92Ieškinio reikalavimas pripažinti Pirkimo sąlygų P1–P3 parametrų vertinimo tvarką neteisėta, laikytinas trimis atskirais reikalavimais, nepagrįstas. Šis ieškinio reikalavimas grindžiamas tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis ir argumentais, todėl vertintinas kaip vienas ieškinio reikalavimas. Prašymas įpareigoti atsakovę stabdyti viešojo pirkimo procedūrą yra ne savarankiškas ieškinio reikalavimas, o procesinio pobūdžio prašymas. Ieškovės ir atsakovės apeliacinių skundų netenkinęs, apeliacinės instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovei priteistinas tik išlaidų advokato teisinei pagalbai už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą atlyginimas.

93Teisėjų kolegija

konstatuoja:

94IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

9528.

96Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl to, ar tiekėjo – juridinio asmens patirtis gali būti pasiūlymo ekonominio naudingumo vertinimo kriterijumi pirkimo sąlygose, taip pat byloje keliamas klausimas dėl tinkamo pirkimo sutarties vykdymo kontrolės mechanizmo nustatymo ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo, kai viešųjų pirkimų byloje tenkinama dalis ieškinio reikalavimų.

9729.

98Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai sutiko su ieškovės argumentais, kad pasiūlymo ekonominio naudingumo vertinimo kriterijaus T1 (Šiaulių miesto savivaldybės administracijos vieno langelio principu teikiamų administracinių paslaugų analizės, vertinimo ir optimizavimo paslaugos ir jos teikimo aprašymas) parametrų P1–P3 aprašymai suformuluoti nekonkrečiai, abstrakčiai, neužtikrinant objektyvumo ir skaidrumo vertinant pasiūlymą, todėl ieškinio reikalavimą pripažinti Pirkimo sąlygose nustatytą P1–P3 parametrų vertinimo tvarką neteisėta laikė pagrįstu. Tačiau teismai, padarę išvadą, kad tiekėjo – juridinio asmens patirtis gali būti ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijumi, o Pirkimo sutarties projekte nustatyta pakankama sutarties vykdymo kontrolė, ieškinio reikalavimus pripažinti neteisėtu Pirkimo sąlygų T2 kriterijų ir Pirkimo sutarties projektą ta apimtimi, kiek joje nenustatytas sutarties vykdymo kontrolės mechanizmas, atmetė kaip nepagrįstus.

9930.

100Kasaciniame skunde ieškovė nesutikimą su pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų dalimis, kuriomis atmesti ieškinio reikalavimai, remdamasi VPĮ nuostatomis ir teismų praktikos išaiškinimais, grindžia argumentais, kad: perkančiosios organizacijos negali nustatyti tiekėjo – juridinio asmens patirties kaip ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijaus, Pirkimo sąlygų T2 kriterijus yra nesusijęs su Pirkimo objektu, gali būti vertinama darbuotojų, o ne juridinio asmens patirtis; Pirkimo sutarties projekte nenustatytos konkrečios pasekmės už įsipareigojimų nevykdymą, nustatyta atsitiktinė sutartinių įsipareigojimų kontrolė. Taip pat ginčija teismų atliktą bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

10131.

102Ieškovei neginčijant apeliacinės instancijos teismo nutarties dalies, kuria palikta nepakeista pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl atsakovės Pirkimo sąlygų P1–P3 parametrų vertinimo tvarkos pripažinimo neteisėta, kasacijos dalyką sudaro tik ieškovės nesutikimo su skundžiamais pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesiniais sprendimais aspektai, nurodyti nutarties 30 punkte, dėl kurių bylą nagrinėjant kasaciniame teisme pasisakytina (CPK 353 straipsnio 1 dalis).

10332.

104Kaip teisingai pažymėjo apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgiant į tai, kad atsakovės vykdomas ginčo Pirkimas yra mažos vertės, nagrinėjamu atveju taikomos VPĮ (2018 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. XIII-1330 redakcija, galiojusi nuo 2019 m. birželio 11 d. iki 2019 m. lapkričio 1 d.) I skyriaus, 31, 34 straipsnių, 58 straipsnio 1 dalies, 82 straipsnio, 86 straipsnio 5, 6, 7 ir 9 dalių, 91 straipsnio, VI ir VII skyrių nuostatos ir Mažos vertės pirkimų tvarkos aprašo taisyklės, taip pat kitos VPĮ nuostatos, į kurias šiose taisyklėse daroma nuoroda.

10533.

106Šalių ginčas patenka į nurodytų nacionalinės teisės nuostatų, be kita ko, ir Europos Sąjungos –Direktyvos 2014/24/ES – teisinio reguliavimo sritį, dėl to aktuali ESTT praktika ir joje pateikti išaiškinimai, į kuriuos, teisėjų kolegijos vertinimu, tikslinga atsižvelgti nagrinėjamoje byloje.

107Dėl tiekėjo patirties kaip ekonominio naudingumo vertinimo kriterijaus

10834.

109Mažos vertės pirkimų tvarkos aprašo (2019 m. birželio 26 d. įsakymo Nr. 1S-100 redakcija, galiojusi nuo 2019 m. birželio 29 d. iki 2019 m. lapkričio 1 d.) 21 punkte įtvirtinta mažos vertės pirkimo procedūrų vykdymo seka; šio aprašo 21.3.3.14 papunktyje nustatyta, kad perkančioji organizacija ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą išrenka vadovaudamasi VPĮ 55 straipsnio 1 dalyje ir 3–7 dalyse nustatytais reikalavimais.

11035.

111VPĮ 55 straipsnio, reglamentuojančio pirkimų pasiūlymų vertinimo ir palyginimo tvarką, 1 dalyje nustatyta, kad perkančioji organizacija ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą išrenka pagal: 1) kainos ar sąnaudų ir kokybės santykį; 2) sąnaudas, kurios apskaičiuojamos pagal gyvavimo ciklo sąnaudų metodą, aprašytą VPĮ 56 straipsnyje; 3) kainą. Taikant kainos ar sąnaudų ir kokybės santykio kriterijų vertinant atsižvelgiama į kainą arba sąnaudas ir kriterijus, susijusius su pirkimo objektu, įskaitant kokybinius, aplinkosaugos ir (arba) socialinius kriterijus, pavyzdžiui: a) techninius pranašumus, estetines ir funkcines charakteristikas, prieinamumą, tinkamumą visiems vartotojams, socialines, aplinkosaugines ir inovatyvias charakteristikas bei sąžiningos prekybos sąlygas. Darbų pirkimuose privaloma įtraukti šį kriterijų įvertinant, kiek tiekėjo siūlomas atlyginimas pirkimo sutartį vykdysiantiems darbuotojams viršija jo arba ūkio subjekto, kurio pajėgumais remiamasi, kilmės šalyje nustatytą minimalų darbo užmokestį; b) pirkimo sutarčiai įvykdyti paskirtų darbuotojų organizavimą, kvalifikaciją ir patirtį, kai tai daro reikšmingą įtaką pirkimo sutarties įvykdymo kokybei; c) garantinę priežiūrą ir techninę pagalbą, pristatymo sąlygas (pavyzdžiui, pristatymo datą, procesą, trukmę arba įvykdymo laikotarpį).

11236.

113Pagal VPĮ 55 straipsnio 4 dalį laikoma, kad pasiūlymų vertinimo kriterijai yra susiję su pirkimo objektu, jeigu jie susiję su perkamais darbais, prekėmis ar paslaugomis bet kokiu atžvilgiu ir bet kuriame jų gyvavimo ciklo etape, įskaitant konkretaus gamybos, tiekimo, teikimo, atlikimo ar prekybos proceso arba kito gyvavimo ciklo etapo proceso veiksnius, net jeigu šie veiksniai neapima jų fizinių ypatybių (šiame kontekste žr. taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-178-378/2018 37–39 punktus ir juose nurodytą ESTT praktiką).

11437.

115Aptariamo VPĮ 55 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad pasirinkti pasiūlymų vertinimo kriterijai neturi perkančiajai organizacijai suteikti neribotos pasirinkimo laisvės ir turi užtikrinti veiksmingą tiekėjų konkurenciją. Pasiūlymų vertinimo kriterijai turi būti suformuluoti taip, kad tiekėjų pasiūlymuose pateiktos informacijos atitiktį nustatytiems pasiūlymų vertinimo kriterijams būtų galima patikrinti. Kilus abejonių, perkančioji organizacija turi patikrinti tiekėjo pateiktos informacijos tikslumą ir įrodymus.

11638.

117Bylą nagrinėjusių teismų nustatyta, kad atsakovės vykdomo Pirkimo sąlygų 3.2.1 punkte kaip kvalifikacijos reikalavimas įtvirtintas reikalavimas tiekėjui per paskutinius 3 metus arba per laiką nuo tiekėjo įregistravimo dienos būti įvykdžius bent 1 sutartį, apimančią organizacijos veiklos procesų tobulinimo paslaugas, kurios vertė ne mažesnė kaip 15 000 Eur be PVM. Tuo tarpu teismai vertino, kad ieškovės ginčijamas Pirkimo sąlygų 3.4.5 punkte nustatytas ekonominio naudingumo T2 kriterijus, pagal kurį vertinama tiekėjo patirtis, skiriant balus, jei tiekėjas per pastaruosius 3 metus bus sėkmingai įvykdęs viešojo sektoriaus organizacijų veiklos procesų tobulinimo paslaugų sutartis, kurių vertė ne mažesnė kaip 20 000 Eur be PVM, yra reikalavimas ne kvalifikacijai, o siūlomų paslaugų kokybei. Apeliacinės instancijos teismas motyvavo tuo, kad VPĮ 55 straipsnio 1 dalies 1 punkte nėra nustatytas baigtinis ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijų sąrašas, taip pat rėmėsi ESTT praktika, kurioje pasisakyta, jog perkančioji organizacija gali pati pasirinkti sutarties sudarymo kriterijus. Teisėjų kolegija nesutinka su tokia teismų išvada.

11839.

119Nors pirmiau nurodyto VPĮ 55 straipsnio 1 dalyje ir VPĮ nuostatomis įgyvendintos Direktyvos 2014/24/ES 67 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad ekonominio naudingumo vertinimo kriterijumi gali būti pirkimo sutarčiai įvykdyti paskirtų darbuotojų kvalifikacija ir patirtis, be to, ieškovė teisingai pažymėjo, jog šiose nuostatose nėra įtvirtintas baigtinis ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijų sąrašas, tačiau teisės norma, suteikianti teisę perkančiajai organizacijai pasirinkti pasiūlymų vertinimo kriterijus, be kita ko, ir darbuotojų patirtį, negali būti aiškintina taip plačiai, kad ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijumi Pirkimo sąlygose galėtų būti nustatyta ir vertinama tiekėjo – juridinio asmens profesinė patirtis.

12040.

121Apeliacinės instancijos teismas akcentavo pirmiau nurodytame ESTT sprendime byloje Lianakis ir kt., priimtame galiojant 1992 m. birželio 18 d. Tarybos Direktyvai 92/50/EEB, pažymėtą aspektą tik dėl perkančiosios organizacijos teisės pasirinkti ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijus, tačiau neatsižvelgė į šiame sprendime pateiktą išaiškinimą, kad reikalavimai tiekėjų kvalifikacijai negali būti sutapatinami su tiekėjų pasiūlymų vertinimo kriterijais. Kitaip tariant, tiekėjų patirtis negali būti ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijumi, nes vertinant tiekėjo patirtį (kvalifikaciją), siekiama įvertinti būtent patį tiekėją.

12241.

123Atkreiptinas dėmesys į tai, kad būtent tokios tiekėjų kvalifikacijos ir pasiūlymų vertinimo kriterijų atskirties pozicijos laikytasi ir teismų praktikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 17 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-520-2801/2013). Teismų procesiniuose sprendimuose nurodyta kasacinio teismo suformuluota teisės aiškinimo taisyklė, kad perkančiosios organizacijos iš principo gali kelti tuos pačius reikalavimus tiekėjų kvalifikacijai ir pirkimo objektui (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2010), pirmiau nurodytos išvados nepaneigia, nes kasacinio teismo kartu pažymėta, kad perkančiosios organizacijos šiais reikalavimais turi siekti ne vieno, o dviejų tikslų, t. y. tiek įsitikinti tiekėjo patikimumu ir pajėgumu vykdyti panašaus pobūdžio sutartinius įsipareigojimus, tiek pagal iš anksto paskelbtas pirkimo sąlygas vertinti tiekėjo pateiktą pasiūlymą (siaurąja prasme) viešojo pirkimo sutarties įvykdymo prasme.

12442.

125Pažymėtina, kad vėlesnėje praktikoje ESTT išaiškino, jog komandos (tiksliau – konkrečių jos narių (asmenų)), kuri vykdytų pirkimo sutartį, kompetencija ir patirtis skelbime apie pirkimą arba konkurso specifikacijose gali būti nurodytos kaip sutarties sudarymo kriterijai, nes viešojo pirkimo sutarties įvykdymo kokybė gali labai priklausyti nuo asmenų, kuriems pavesta ją vykdyti, profesinių gebėjimų, kuriuos sudaro profesinė patirtis ir išsilavinimas, ypač tuo atveju, kai viešojo pirkimo sutarties dalykas yra intelektinio pobūdžio ir susijęs su mokymo ir konsultavimo paslaugomis (ESTT 2015 m. kovo 26 d. sprendimas byloje Ambisig, C?601/13).

12643.

127Vis dėlto pabrėžtina, kad pasisakydamas dėl sprendimo Ambisig byloje ESTT kitoje byloje atkreipė dėmesį į tai, jog kiekvienu konkrečiu atveju privaloma atsižvelgti į pradinės bylos, kurioje priimtas sprendimas, aplinkybes; šiuo atveju Ambisig byloje pasiūlytos techninės komandos patirtis buvo pasiūlymui būdingas ypatumas, o ne vien konkurso dalyvių tinkamumo vertinimo kriterijus, todėl perkančioji organizacija toje byloje atliko tikrą priimtinų pasiūlymų palyginimą, kad galėtų nustatyti ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą (ESTT 2018 m. kovo 1 d. sprendimas byloje Tirkkonen, C?9/17).

12844.

129Taigi, atsižvelgiant į pirmiau aptartą ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo reikalavimų teisinį reguliavimą ir teismų praktikos išaiškinimus, galimybė vertinti darbuotojų patirtį nustatant ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą iš esmės yra išimtinė nuostata, kuri neaiškintina plačiai. Kitaip tariant, šios normos bei perkančiosios organizacijos teisės pasirinkti ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo (sutarties sudarymo) kriterijus aiškinimas negali paneigti tiekėjo kvalifikacijos ir pasiūlymo (siaurąja prasme) vertinimo kriterijų atskirties (Mažos vertės pirkimų tvarkos aprašo 21.3.12.1–21.3.12.3 punktai) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-323/2009; 2010 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2010; 2014 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-333/2014). Šio atribojimo esmė – kvalifikacijos duomenys, įskaitant profesinę patirtį, negali būti naudojami pasiūlymų vertinimo procedūroje, t. y., įvertinusi tiekėjų tinkamumą dalyvauti pirkime, perkančioji organizacija negali jo iš naujo vertinti ar papildomai suteikti balų už didesnę tiekėjo patirtį.

13045.

131Dėl nagrinėjamo ginčo pažymėtina, kad profesinė paties tiekėjo – juridinio asmens patirtis (anksčiau įvykdytos sutartys), nors ir sudaro didesnes prielaidas išrinkti patikimesnį tiekėją, tačiau nėra tiesiogiai susijusi su pasiūlymo kokybiniu pranašumu, už kurį galima būtų skirti papildomų balų. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad, pavyzdžiui, jei pasiūlymo pateikimo metu juridinio asmens darbuotojai nebedirbtų pas tokį tiekėją, anksčiau jo įvykdytų sutarčių aplinkybė, priešingai nei nurodė apeliacinės instancijos teismas, savaime nesuponuotų pasiūlymo ekonominio naudingumo. Tokia pati išvada darytina ir tuo atveju, jei sutartį vykdytų naujas atitinkamo tiekėjo personalas ar tiekėjo pasitelkiamas subtiekėjas ir pan.

13246.

133Apibendrindama pirmiau nurodytus argumentus, teisėjų kolegija laiko pagrįstais ieškovės argumentus, kad Pirkimo sąlygose nustatytu T2 kriterijumi, pagal kurį kuo daugiau juridinis asmuo per pastaruosius 3 metus yra sėkmingai įvykdęs viešojo sektoriaus organizacijų veiklos procesų tobulinimo paslaugų sutarčių, kurių vertė ne mažesnė kaip 20 000 Eur be PVM, tuo daugiau balų jam skiriama, iš esmės siekiama vertinti būtent tiekėjo – juridinio asmens – kvalifikaciją, o ne nustatyti ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą. Kadangi tokio kriterijaus nustatymas, vertinant ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą, neatitinka nei aptarto teisės aktuose įtvirtinto pirkimų pasiūlymų vertinimo ir palyginimo tvarkos teisinio reglamentavimo, nei su tuo susijusių teismų praktikos išaiškinimų, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nepagrįstai atmetė ieškinio reikalavimą pripažinti Pirkimo sąlygų T2 kriterijų neteisėtu.

134Dėl pirkimo sutarties įsipareigojimų vykdymo kontrolės nustatymo

13547.

136Mažos vertės pirkimų tvarkos aprašo 21.4.6 punkte nustatyta, kad tuo atveju, kai mažos vertės pirkimo sutartis sudaroma raštu, joje turi būti nurodoma ne tik perkamos prekės, paslaugos ar darbai, jų kiekis (apimtis), kainodaros taisyklės, mokėjimo tvarka, sutarties peržiūros sąlygos ar pasirinkimo galimybės, subtiekėjai, bet ir sutarties prievolių įvykdymo terminai, taip pat kita informacija, nurodyta VPĮ 87 straipsnyje, pagal poreikį, atsižvelgiant į pirkimo objekto specifiką.

13748.

138VPĮ 87 straipsnio, kuriame apibrėžti pirkimo sutarties turinio reikalavimai, 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad pirkimo sutartyje turi būti nustatytos viešojo pirkimo sutarties šalių teisės ir pareigos (1 punktas), sutarties įvykdymo užtikrinimas (6 punktas). Kadangi įstatyme nėra konkrečiai nustatyta, tai gali būti padaryta tiek į sutartį įtraukiant atitinkamus tiekėjų įsipareigojimus, tiek nurodant, kad tiekėjas privalės laikytis prie sutarties pridėtuose dokumentuose nurodytų įsipareigojimų, tiek taikant abiejų šių būdų derinį (pirmiau nurodytos kasacinio teismo nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-178-378/2018 57 punktas).

13949.

140Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra konstatuota, kad racionalų lėšų panaudojimą užtikrina ne tik laimėtojo parinkimas, bet ir kruopštus bei dėmesingas viešojo pirkimo sutarties vykdymas ir jo priežiūra (žr. pirmiau nurodytos kasacinio teismo nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-178-378/2018 53 punktą). Aiškus pirkimo sutarties šalių įsipareigojimų (teisių ir pareigų) vykdymo, atsakomybių, teisinių pasekmių nustatymas leidžia užtikrinti ne tik pagrindinių viešųjų pirkimų principų laikymąsi, bet ir turi reikšmingos įtakos sėkmingam viešojo pirkimo sutarties įvykdymui.

14150.

142Kasaciniame skunde ieškovė nurodo, kad Pirkimo sutarties projekte atsakovė nenustatė efektyvaus sutarties vykdymo kontrolės mechanizmo, sutarties projekte nustatytos tik bendro pobūdžio atsakovės teisės, nėra aiškių ir tikslių įsipareigojimų nevykdymo ar netinkamo vykdymo pasekmių, nustatyta atsitiktinė kontrolė, kuri pagal kasacinio teismo nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-1-969/2017 pateiktą išaiškinimą yra negalima. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylą nagrinėjusių pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytas faktines aplinkybes ir minėtas viešojo pirkimo sutarties turinio reikalavimų teisinio reguliavimo nuostatas, sprendžia, kad su šiais ieškovės kasacinio skundo argumentais nėra pagrindo sutikti.

14351.

144Byloje nustatyta, kad techninė užduotis bei pasiūlymas su priedais yra neatskiriamos Pirkimo sutarties dalys (sutarties projekto 46.1–46.2 punktai). Pirkimo sutarties projekte nustatyta, kad: tik gavus užsakovo pritarimą pirmojo etapo rezultatams paslaugų teikėjas pradeda vykdyti antrojo etapo darbus (sutarties projekto 13.6 punktas); paslaugų teikėjas turi tinkamai, laiku ir kokybiškai teikti paslaugas ir vykdyti kitus įsipareigojimus, nustatytus sutartyje ir galiojančiuose teisės aktuose bei paslaugų techninėje užduotyje, kuri yra sutarties priedas (sutarties projekto 13.14 punktas); paslaugų teikėjas privalo vykdyti visus pasiūlyme pateiktus įsipareigojimus (sutarties projekto 13.19 punktas); užsakovas turi teisę nepasirašyti suteiktų paslaugų perdavimo–priėmimo akto, reikalauti ištaisyti trūkumus ir klaidas, atsisakyti mokėti už nekokybiškai suteiktas paslaugas (sutarties projekto 16.5 punktas); perkančioji organizacija turi teisę bet kuriuo metu tikrinti paslaugų teikimo eigą, kiekį ir kokybę (sutarties projekto 16.2 punktas); reikalauti pateikti paslaugų teikimo ataskaitas, nurodant, kas jose turi būti (sutarties projekto 16.3 punktas); sustabdyti paslaugų teikimą, jei paslaugų teikėjas nukrypsta nuo nustatytų reikalavimų, ir pareikalauti pašalinti teikiamų ar suteiktų paslaugų trūkumus (sutarties projekto 16.4 punktas). Užsakovas turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį prieš terminą, įspėjęs paslaugų teikėją raštu prieš 10 darbo dienų, kai paslaugų teikėjas nesilaiko sutartyje ir jos prieduose nustatytų paslaugų suteikimo terminų, nevykdo kitų savo sutartinių įsipareigojimų ir kita (sutarties projekto 38.3–38.4 punktai).

14552.

146Taigi, Pirkimo sutarties projekto turinys, kaip teisingai pažymėjo apeliacinės instancijos teismas, patvirtina, kad perkančioji organizacija dviem etapais vertina, t. y. vykdo sutartinių įsipareigojimų vykdymo kontrolę, – įvertinusi pirmojo etapo atliktus darbus, jiems pritaria, esant poreikiui, teikia pastabas, nurodo trūkumus, kuriuos tiekėjui ištaisius, tvirtina antrojo etapo darbų vykdymo pradžią. Priešingai nei teigia ieškovė, tokia suteiktų paslaugų – darbų vertinimo sistema, taip pat visuma sutarties projekto nuostatų, įtvirtinančių perkančiosios organizacijos teises, pareigas ir įsipareigojimus vertinti paslaugų teikimo eigą, rezultatus, pranešti apie pastebėtus trūkumus ir kt., atitinkamai tiekėjo įsipareigojimus tinkamai suteikti paslaugas, pašalinti trūkumus, vertintina kaip pakankama, nuosekli, o ne atsitiktinė sutarties vykdymo kontrolė pagal išimtinį atsakovės pasirinkimą vertinti suteiktas paslaugas, kaip kasaciniame skunde nurodo ieškovė.

14753.

148Ieškovės nurodytoje kasacinio teismo nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-1-969/2017 teismas pasisakė dėl atsitiktinės sutarties vykdymo priežiūros negalimumo, tačiau nagrinėjamos ir šios bylos ratio decidendi (argumentas, kuriuo grindžiamas sprendimas) nėra tapatūs. Kasacinio teismo nuosekliai pažymima, kad precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, kurių faktinės aplinkybės tapačios arba labai panašios į nagrinėjamos bylos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-56-248/2020 28, 29 punktus ir juose nurodytą kasacinio teismo praktiką).

14954.

150Nurodytoje byloje civilinėje byloje Nr. e3K-3-1-969/2017 kasacinis teismas vertino kelionių organizavimo paslaugų viešojo pirkimo sąlygų teisėtumą ir pažymėjo, kad viešojo pirkimo sąlygomis turėtų būti sukurtas veiksmingas laimėtojo ir pirkėjo bendradarbiavimo mechanizmas, užtikrinantis paprastą ir operatyvią pasiūlytų kelionių kainos patikrą. Dėl to negalima sutikti su ieškove, jog bylą nagrinėję teismai, neatsižvelgdami į aptariamoje nutartyje pateiktus išaiškinimus, nukrypo nuo teismų praktikos. Kita vertus, aptariamoje kasacinio teismo 2017 m. nutartyje tiekėjų įsipareigojimų vykdymo kontrolės aspektas buvo apžvelgiamas (nesprendžiant iš esmės, o atkreipiant dėmesį) kaip obiter dictum (pasakyta tarp kitko; argumentas, neturintis lemiamos reikšmės sprendimui), o ne ratio decidendi (sprendimo pagrindas).

15155.

152Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į ieškovės, kaip tiekėjos, teisinį suinteresuotumą ginčyti Pirkimo sutarties vykdymo kontrolės nustatymą. Ieškovė procesiniuose dokumentuose savo poziciją dėl sutarties vykdymo tinkamos kontrolės nenustatymo Pirkimo dokumentuose grindžia ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo nustatymo svarba, VPĮ 17 straipsnyje įtvirtintais principais, be kita ko, racionalaus lėšų panaudojimu, tačiau kasacinio teismo praktikoje yra konstatuota, jog ekonominio racionalumo argumentai negali pagrįsti pirkimo sąlygų neteisėtumo, jei iš principo tiekėjai pagal konkurso sąlygas gali teikti pasiūlymus ir veiksmingai konkuruoti tarpusavyje (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-255/2014; 2017 m. birželio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-258-378/2017, 50 punktas; 2019 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-296-378/2019, 35.11.5 punktas). Šiuo atveju ieškovė, be viešųjų pirkimų principų svarbos, iš esmės jokių teisinių argumentų dėl konkrečių teisių pažeidimo sutarties vykdymo kontrolės nustatymo aspektu nenurodė.

15356.

154Be to, tai, kad į sutarties projektą nėra tiesiogiai perkelti paslaugų teikimo aprašymai, savaime neteikia pagrindo konstatuoti sutarties vykdymo kontrolės neefektyvumo, nepakankamo aiškumo. Kadangi nagrinėjamu atveju sutarties projekto neatskiriamose dalyse – techninėje užduotyje, Pirkimo pasiūlyme yra pateikti paslaugų aprašymai, konkrečių paslaugų teikimo turinys, etapai, darytina išvada, kad šalių įsipareigojimai, jų vykdymo, t. y. sutarties tinkamo vykdymo, priežiūra nustatyta įtraukiant atitinkamas nuostatas tiesiogiai Pirkimo sutartyje ir taip pat prie jos esančiuose prieduose (techninėje užduotyje, Pirkimo pasiūlyme) (žr. nutarties 48 punktą).

15557.

156Nors ieškovė nurodo, kad atsakovė nenustatė tvarkaraščio laikymosi kontrolės priemonių, pažymėtina, jog viešojo pirkimo sutarties vykdymo kontrolės mechanizmas priklauso ir nuo pačios sutarties pobūdžio, pvz., rangos darbų sutarties tinkamo vykdymo užtikrinimo priežiūros būdas gali visiškai skirtis nuo prekių pirkimo–pardavimo sutarties vykdymo užtikrinimo priežiūros būdo. Vienu atveju tinkamiausias pirkimo sutarties vykdymo kontrolės būdas gali būti konkretaus terminų tvarkaraščio – grafiko nustatymas, kitu atveju – ataskaitų teikimo įtvirtinimas ir pan.

15758.

158Skundžiamų teismų procesinių sprendimų turinys patvirtina, kad teismai, įvertinę byloje nustatytas faktines aplinkybes, padarė pagrįstą išvadą, jog ginčo Pirkimo sutarties projekte yra įtvirtintas tinkamas sutarties vykdymo kontrolės mechanizmas. Dėl to teisėjų kolegija pripažįsta, kad bylą nagrinėję teismai turėjo pagrindą ieškinio reikalavimo pripažinti neteisėtu Pirkimo sutarties projektą ta apimtimi, kuria nenustatomas paslaugų aprašymų vykdymo kontrolės mechanizmas, argumentus vertinti kaip faktiškai ir teisiškai nepagrįstus ir šį reikalavimą atmesti.

159Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo, tenkinus ieškinį iš dalies

16059.

161Ieškovės teigimu, atsižvelgiant į kasacinio teismo praktiką, teismai, tenkinę iš dalies ieškinį, kuriuo ginčijamas kelių Pirkimo sąlygų teisėtumas, privalėjo priteisti iš atsakovės visų ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

16260.

163Bendrąsias bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 93 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, CPK 93 straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos; šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas (CPK 93 straipsnio 4 dalis).

16461.

165Kasaciniame skunde ieškovės nurodytų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-371-378/2018, 2018 m. spalio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-360-248/2018 ir 2018 m. gegužės 31 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-219-469/2018 ratio decindendi skirtingi nuo nagrinėjamos bylos. Šiose byloje ieškovai (tiekėjai) ginčijo perkančiųjų organizacijų sprendimus dėl pasiūlymų eilės sudarymo ir laimėtojo nustatymo (prašė panaikinti šiuos sprendimus), be tokio reikalavimo, taip pat reiškė reikalavimus: paskirti laimėtoju ieškovą (civilinėje byloje Nr. e3K-3-360-248/2018); išreikalauti informaciją (susipažinti su kito tiekėjo pasiūlymo duomenimis) (civilinėje byloje Nr. e3K-3-371-378/2018); perkančiosios organizacijos sprendimus dėl antroje vietos esančio tiekėjo (civilinėje byloje Nr. e3K-3-219-469/2018). Taigi, aptartose bylose, atsižvelgiant į pareikštų ieškinių reikalavimus, pripažinus, kad ieškiniai tenkintini iš dalies, iš esmės buvo pripažintas ieškovų materialiųjų reikalavimų pagrįstumas, dėl to ieškovams priteistas visų turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.

16662.

167Nagrinėjamu atveju ieškovė nereiškė reikalavimo dėl perkančiosios organizacijos priimtų konkrečių sprendimų, kaip nurodytose kasacinio teismo nutartyse, o ginčijo Pirkimo sąlygų teisėtumą. Taigi, teismai nepažeidė proceso teisės normų, paskirstydami priteistiną bylinėjimosi išlaidų atlyginimą proporcingai pagal patenkintų ieškinio reikalavimų apimtį.

16863.

169Vis dėlto byloje nustačius, kad bylą nagrinėję teismai nepagrįstai ieškinio reikalavimą pripažinti Pirkimo sąlygų T2 kriterijų neteisėtu atmetė, spręstina, jog tenkintina 2/3 ieškinio pareikštų reikalavimų, o ne 1/3, pagal kurią pirmosios instancijos teismas paskirstė bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Tuo pagrindu pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas turi būti perskirstomas iš naujo, tačiau šiuo klausimu pasisakytina atskirai nutarties dalyje dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

170Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų

17164.

172Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino VPĮ nuostatas ir teismų praktikos išaiškinimus dėl ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijų, todėl nepagrįstai nepripažino Pirkimo sąlygų T2 kriterijaus, kuriuo siekiama vertinti tiekėjo – juridinio asmens patirtį – kvalifikaciją, o ne nustatyti ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą, neteisėtu. Tačiau teismai visapusiškai įvertino byloje esančius įrodymus ir pagrįstai ieškinio argumentus dėl Pirkimo sutarties vykdymo kontrolės mechanizmo (ne)nustatymo vertino kaip nepagrįstus, ir ieškovės reikalavimą atmetė. Kadangi byloje ginčo dėl patenkinto ieškinio reikalavimo pripažinti Pirkimo sąlygų P1–P3 parametrų vertinimo tvarką neteisėta nėra, spręstina, kad yra pagrindas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų dalis dėl atmesto ieškinio reikalavimo pripažinti Pirkimo sąlygų T2 kriterijų neteisėtu panaikinti ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – šią sąlygą pripažinti neteisėta. Dėl to darytina išvada, kad ieškinys tenkintinas iš dalies – tenkinama iš viso 2/3 ieškinio reikalavimų. Kita skundžiamų procesinių sprendimų dalis paliktina nepakeista (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 3 dalis). Panaikinus dalį skundžiamų procesinių sprendimų, taip pat naikintina jų dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

17365.

174Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

17566.

176Pirmosios instancijos teisme ieškovė sumokėjo 262,50 Eur žyminio mokesčio (2019 m. liepos 23 d. mokėjimo nurodymas), turėjo 1524,60 Eur bylinėjimosi išlaidas advokato teisinei pagalbai už ieškinio (925,65 Eur) ir dubliko (598,95 Eur) parengimą (2019 m. rugsėjo 17 d. sąskaita faktūra, 2019 m. rugsėjo 17 d. mokėjimo nurodymas).

17767.

178Apeliacinės instancijos teisme ieškovė sumokėjo 225 Eur žyminio mokesčio (2019 m. spalio 6 d. mokėjimo nurodymas), turėjo 1270,50 Eur bylinėjimosi išlaidas advokato teisinei pagalbai už apeliacinio skundo (952,87 Eur) ir atsiliepimo į apeliacinį skundą (317,63 Eur) parengimą (2019 m. lapkričio 25 d. sąskaita faktūra, 2019 m. lapkričio 25 d. mokėjimo nurodymas).

17968.

180Ieškovės prašomo priteisti už advokato teisinę pagalbą išlaidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose atlyginimo dydis neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (toliau – Rekomendacijos), 8.2, 8.3, 8.9 ir 8.11 papunkčiuose nurodytų dydžių.

18169.

182Konstatavus, kad byloje tenkinama 2/3 (66,68 proc.) ieškinio reikalavimų, ieškovei iš atsakovės priteistinas 1191,64 Eur (1787,1?0 Eur (262,50 Eur + 1524,60 Eur) x 66,68 proc. / 100 proc.) pirmosios instancijos teisme patirtų išlaidų atlyginimas; atsižvelgiant į tai, jog tenkinama 50 proc. ieškovės apeliacinio skundo reikalavimų, o atsakovės apeliacinis skundas buvo atmestas, ieškovei priteistinas 906,57 Eur (588,94 Eur (1177,87? Eur (225 Eur + 952,87 Eur) x 50 proc. / 100 proc.) + 317,63 Eur) apeliacinės instancijos teisme patirtų išlaidų atlyginimas (CPK 93 straipsnio 1–3 dalys, 98 straipsnio 1, 2 dalys).

18370.

184Apibendrinus priteistinas išlaidas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, ieškovei iš atsakovės priteistinas 2098,21? Eur (1191,64 Eur + 906,57 Eur) bylinėjimosi išlaidų, turėtų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, atlyginimas.

18571.

186Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 225 Eur žyminio mokesčio, sumokėto už kasacinį skundą, ir 1524,60 Eur išlaidų advokato pagalbai (už kasacinio skundo parengimą (mokėjimo nurodymas 2020 m. birželio 2 d.), iš viso – 1749,60 Eur. Prašomo priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo dydis neviršija Rekomendacijų 8.13 papunktyje nurodyto dydžio. Atsižvelgiant į tai, kad kasacinio skundo reikalavimas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo nelaikytinas atskiru materialiniu reikalavimu, laikytina, jog patenkinta 50 proc. kasacinio skundo reikalavimų, todėl ieškovei iš atsakovės priteistinas 874,80 Eur (1749,60 Eur x 50 proc. / 100 proc.) bylinėjimosi išlaidų kasaciniame teisme atlyginimas (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

18772.

188Išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kasaciniame teisme nepatirta, todėl procesinių dokumentų įteikimo išlaidų dalies atlyginimo klausimas nėra sprendžiamas (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

189Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

190Panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. gruodžio 19 d. nutarties ir

191Šiaulių apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 25 d. sprendimo dalis, kuriomis atmestas ieškinio reikalavimas pripažinti Pirkimo sąlygų T2 kriterijų neteisėtu bei paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, ir dėl šių dalių priimti naują sprendimą.

192Pripažinti Šiaulių miesto savivaldybės administracijos vykdyto mažos vertės viešojo pirkimo Nr. 444756 „Administracijos „vieno langelio“ principu teikiamų administracinių paslaugų analizės, vertinimo ir optimizavimo paslaugos“ sąlygų T2 kriterijų neteisėtu.

193Priteisti mažajai bendrijai „Pirkimų ABC“ (j. a. k. 304992315) iš Šiaulių miesto savivaldybės administracijos (j. a. k. 188771865) 2098,21? Eur (du tūkstančius devyniasdešimt aštuonis Eur 21 ct) bylinėjimosi išlaidų, turėtų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, atlyginimo.

194Kitas Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. gruodžio 19 d. nutarties ir

195Šiaulių apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 25 d. sprendimo dalis palikti nepakeistas.

196Priteisti mažajai bendrijai „Pirkimų ABC“ (j. a. k. 304992315) iš Šiaulių miesto savivaldybės administracijos (j. a. k. 188771865) 874,80 Eur (aštuonis šimtus septyniasdešimt keturis Eur 80 ct) bylinėjimosi išlaidų, turėtų kasaciniame teisme, atlyginimo.

197Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. 1.... 6. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų,... 7. 2.... 8. Ieškovė MB „Pirkimų ABC“ (toliau – ir ieškovė, tiekėja) ieškiniu... 9. 3.... 10. Ieškovė nurodė, kad atsakovė 2019 m. liepos 11 d. paskelbė Pirkimą.... 11. 4.... 12. Atsakovė, išnagrinėjusi pretenziją, patikslino Pirkimo sąlygų 7.4 punktą... 13. 5.... 14. Patikslintame Pirkimo sąlygų 7.4.5 punkte nustatytas ekonominio naudingumo... 15. 6.... 16. Ieškovės vertinimu, atsakovė Pirkimo sąlygų 7.4 punkte esančioje... 17. 7.... 18. Pirkimo sutarties projekte apie su pasiūlymu pateikiamus paslaugų teikimo... 19. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė... 20. 8.... 21. Šiaulių apygardos teismas 2019 m. rugsėjo 25 d. sprendimu ieškinį tenkino... 22. 9.... 23. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovė, išnagrinėjusi... 24. 10.... 25. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovė neatsakė ieškovei į... 26. 11.... 27. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, ieškovės reikalavimas pripažinti T2... 28. 12.... 29. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs sutarties nuostatas, sprendė, kad... 30. 13.... 31. Įvertinęs tai, kad ieškovės ieškinys tenkintinas iš dalies, ieškovė... 32. 14.... 33. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 34. 15.... 35. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad perkančioji organizacija Pirkimo sąlygų... 36. 15.1.... 37. 1 kriterijus – kaina.... 38. 15.2.... 39. 2 kriterijus – Šiaulių miesto savivaldybės administracijos vieno langelio... 40. 15.3.... 41. 3 kriterijus – tiekėjo patirtis (T2), už kurią ekonominio naudingumo balai... 42. 16.... 43. Perkančioji organizacija, gavusi tiekėjų paklausimus dėl Pirkimo sąlygų,... 44. 17.... 45. Atsižvelgdama į tai, kad atsakovės vykdomas Pirkimas yra mažos vertės,... 46. 18.... 47. Teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad iš... 48. 19.... 49. Teisėjų kolegija pritarė pirmosios instancijos teismo išvadai, kad Pirkimo... 50. 20.... 51. Tuo tarpu pasiūlymo vertinimo kriterijaus T2 apibrėžtyje nustatyta didesnė... 52. 21.... 53. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad tai, jog VPĮ 55 straipsnio 1 dalies 1... 54. 22.... 55. Šiek tiek pasikeitęs reglamentavimas nustatytas 2014 m. vasario 26 d. Europos... 56. 23.... 57. Teisėjų kolegija, spręsdama dėl sutarties vykdymo kontrolės mechanizmo,... 58. 24.... 59. Sutarties projekte sutarties vykdymo kontrolę iš esmės numatyta vykdyti... 60. 25.... 61. Teisėjų kolegija sprendė, kad ieškinio reikalavimas pripažinti pirkimo... 62. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai... 63. 26.... 64. Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo... 65. 26.1.... 66. Teismai nepagrįstai atsakovės nustatyto ekonominio naudingumo vertinimo... 67. 26.1.1.... 68. ESTT 2008 m. sausio 24 d. sprendime byloje Lianakis ir kt., C-532/06, aiškiai... 69. 26.1.2.... 70. Pasiūlymo objekto turinys ir tiekėjo kvalifikacijos duomenys savo esme yra... 71. 26.1.3.... 72. Atsakovės nustatytu ekonominio naudingumo vertinimo T2 kriterijumi vertinami... 73. 26.1.4.... 74. VPĮ 55 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunktyje nurodyta, kad gali būti... 75. 26.2.... 76. Teismai neatsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 2 d.... 77. 26.2.1.... 78. Atsakovė Pirkimo dokumentuose nustatė bendro pobūdžio teises patikrinti... 79. 26.2.2.... 80. Pirkimo dokumentuose atsakovė nenustatė jokių aiškių ir tikslių pasekmių... 81. 26.2.3.... 82. Atsakovė nenustatė jokios sutartinės atsakomybės tiekėjui už pateikto... 83. 26.3.... 84. Teismai, nepriteisdami visų ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų... 85. 27.... 86. Atsakovė atsiliepimu į ieškovės kasacinį skundą prašo jį atmesti,... 87. 27.1.... 88. Ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijai gali būti nustatomi... 89. 27.2.... 90. Sistemiškai vertinant sutarties projekto nuostatas (13.14, 13.19, 20,... 91. 27.3.... 92. Ieškinio reikalavimas pripažinti Pirkimo sąlygų P1–P3 parametrų... 93. Teisėjų kolegija... 94. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 95. 28.... 96. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl to, ar tiekėjo – juridinio asmens... 97. 29.... 98. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai sutiko su ieškovės argumentais,... 99. 30.... 100. Kasaciniame skunde ieškovė nesutikimą su pirmosios ir apeliacinės... 101. 31.... 102. Ieškovei neginčijant apeliacinės instancijos teismo nutarties dalies, kuria... 103. 32.... 104. Kaip teisingai pažymėjo apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgiant į... 105. 33.... 106. Šalių ginčas patenka į nurodytų nacionalinės teisės nuostatų, be kita... 107. Dėl tiekėjo patirties kaip ekonominio naudingumo vertinimo kriterijaus... 108. 34.... 109. Mažos vertės pirkimų tvarkos aprašo (2019 m. birželio 26 d. įsakymo Nr.... 110. 35.... 111. VPĮ 55 straipsnio, reglamentuojančio pirkimų pasiūlymų vertinimo ir... 112. 36.... 113. Pagal VPĮ 55 straipsnio 4 dalį laikoma, kad pasiūlymų vertinimo kriterijai... 114. 37.... 115. Aptariamo VPĮ 55 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad pasirinkti pasiūlymų... 116. 38.... 117. Bylą nagrinėjusių teismų nustatyta, kad atsakovės vykdomo Pirkimo sąlygų... 118. 39.... 119. Nors pirmiau nurodyto VPĮ 55 straipsnio 1 dalyje ir VPĮ nuostatomis... 120. 40.... 121. Apeliacinės instancijos teismas akcentavo pirmiau nurodytame ESTT sprendime... 122. 41.... 123. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad būtent tokios tiekėjų kvalifikacijos ir... 124. 42.... 125. Pažymėtina, kad vėlesnėje praktikoje ESTT išaiškino, jog komandos... 126. 43.... 127. Vis dėlto pabrėžtina, kad pasisakydamas dėl sprendimo Ambisig byloje ESTT... 128. 44.... 129. Taigi, atsižvelgiant į pirmiau aptartą ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo... 130. 45.... 131. Dėl nagrinėjamo ginčo pažymėtina, kad profesinė paties tiekėjo –... 132. 46.... 133. Apibendrindama pirmiau nurodytus argumentus, teisėjų kolegija laiko... 134. Dėl pirkimo sutarties įsipareigojimų vykdymo kontrolės nustatymo... 135. 47.... 136. Mažos vertės pirkimų tvarkos aprašo 21.4.6 punkte nustatyta, kad tuo... 137. 48.... 138. VPĮ 87 straipsnio, kuriame apibrėžti pirkimo sutarties turinio reikalavimai,... 139. 49.... 140. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra konstatuota, kad racionalų... 141. 50.... 142. Kasaciniame skunde ieškovė nurodo, kad Pirkimo sutarties projekte atsakovė... 143. 51.... 144. Byloje nustatyta, kad techninė užduotis bei pasiūlymas su priedais yra... 145. 52.... 146. Taigi, Pirkimo sutarties projekto turinys, kaip teisingai pažymėjo... 147. 53.... 148. Ieškovės nurodytoje kasacinio teismo nutartyje civilinėje byloje Nr.... 149. 54.... 150. Nurodytoje byloje civilinėje byloje Nr. e3K-3-1-969/2017 kasacinis teismas... 151. 55.... 152. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į ieškovės, kaip tiekėjos,... 153. 56.... 154. Be to, tai, kad į sutarties projektą nėra tiesiogiai perkelti paslaugų... 155. 57.... 156. Nors ieškovė nurodo, kad atsakovė nenustatė tvarkaraščio laikymosi... 157. 58.... 158. Skundžiamų teismų procesinių sprendimų turinys patvirtina, kad teismai,... 159. Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo, tenkinus ieškinį iš... 160. 59.... 161. Ieškovės teigimu, atsižvelgiant į kasacinio teismo praktiką, teismai,... 162. 60.... 163. Bendrąsias bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles reglamentuoja... 164. 61.... 165. Kasaciniame skunde ieškovės nurodytų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m.... 166. 62.... 167. Nagrinėjamu atveju ieškovė nereiškė reikalavimo dėl perkančiosios... 168. 63.... 169. Vis dėlto byloje nustačius, kad bylą nagrinėję teismai nepagrįstai... 170. Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų... 171. 64.... 172. Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad bylą... 173. 65.... 174. Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, jeigu apeliacinės instancijos teismas ar... 175. 66.... 176. Pirmosios instancijos teisme ieškovė sumokėjo 262,50 Eur žyminio mokesčio... 177. 67.... 178. Apeliacinės instancijos teisme ieškovė sumokėjo 225 Eur žyminio mokesčio... 179. 68.... 180. Ieškovės prašomo priteisti už advokato teisinę pagalbą išlaidų... 181. 69.... 182. Konstatavus, kad byloje tenkinama 2/3 (66,68 proc.) ieškinio reikalavimų,... 183. 70.... 184. Apibendrinus priteistinas išlaidas pirmosios ir apeliacinės instancijos... 185. 71.... 186. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 225 Eur žyminio mokesčio, sumokėto... 187. 72.... 188. Išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kasaciniame teisme... 189. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 190. Panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų... 191. Šiaulių apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 25 d. sprendimo dalis, kuriomis... 192. Pripažinti Šiaulių miesto savivaldybės administracijos vykdyto mažos... 193. Priteisti mažajai bendrijai „Pirkimų ABC“ (j. a. k. 304992315) iš... 194. Kitas Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos... 195. Šiaulių apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 25 d. sprendimo dalis palikti... 196. Priteisti mažajai bendrijai „Pirkimų ABC“ (j. a. k. 304992315) iš... 197. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...