Byla e2A-468-464/2019
Dėl avanso priteisimo, trečiasis asmuo R. P

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų

2Dalios Kačinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Kazio Kailiūno ir Astos Radzevičienės,

3teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės R. M., atstovaujamos globėjo R. M., apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. spalio 2 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-1577-259/2018 pagal ieškovo S. S. ieškinį atsakovei R. M. dėl avanso priteisimo, trečiasis asmuo R. P..

4Teisėjų kolegija

Nustatė

5I.

6Ginčo esmė

71.

8Ieškovas S. S. 2018-02-12 kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės R. M. 43 443 Eur avansą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

92.

10Nurodė, kad atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklausė 10,0070 ha žemės ūkio paskirties sklypas, esantis ( - ). Ketindamas įsigyti dalį šio sklypo, su atsakove 2005-12-12 pasirašė pirmąjį susitarimą, kuriuo šį įsipareigojo parduoti dalį (1 ha) sklypo ir patvirtino, kad gavo 17 377 Eur (60 000 Lt) avansą. Kitą susitarimą šalys pasirašė 2006-06-23, jame atsakovė dar kartą patvirtino savo įsipareigojimą parduoti minėtą žemės sklypo dalį už 101 367 Eur (350 000 Lt) sumą bei patvirtino, kad jai papildomai buvo perduotas 26 065,80 Eur (90 000 Lt) avansas. Taigi, iš viso ieškovas sumokėjo atsakovei 43 443 Eur avansą.

113.

12Ieškovo teigimu, minėtais susitarimais šalys sudarė preliminarų susitarimą dėl žemės sklypo pirkimo–pardavimo. Ir nors per Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.165 straipsnio 3 dalyje numatytą terminą pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta, tačiau šalys ir toliau bendradarbiavo, o atsakovė tikino, kad užtruko sklypo paskirties keitimo bei perkamos dalies atidalijimo darbai. Pažymėjo, kad paskutinį kartą su atsakove bendravo prieš trejus metus, vėliau atsakovė sunkiai susirgo. Tik 2018 m. sausio mėn. ieškovui tapo akivaizdu, kad pagrindinė sutartis taip ir nebus sudaryta – VĮ Registrų centro duomenimis, žemės sklypas iš varžytynių buvo parduotas kitiems asmenimis. Todėl prašo priteisti iš atsakovės jai sumokėtą 43 443 Eur avansą.

13II.

14Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

154.

16Kauno apygardos teismas 2018-10-02 sprendimu ieškovo S. S. ieškinį patenkino visiškai ir priteisė iš atsakovės R. M. 43 443 Eur avansą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 915 Eur bylinėjimosi išlaidas, o valstybei priteisė 9,45 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidas.

175.

18Įvertinęs ieškovo ir atsakovės rašytinių sutarčių turinį, teismas sprendė, kad šalys buvo sudariusios dvi preliminariąsias sutartis dėl būsimos 1 ha ploto žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo. Šalys susitarė sudaryti pirkimo–pardavimo sutartį, susitarė dėl sklypo pardavimo kainos – 350 000 Lt, taip pat sutartyse padarė atitinkamus įrašus apie gautas avansu pinigines lėšas.

196.

20Teismas pažymėjo, kad nei 2005, nei 2006 metais sudarytose preliminariųjų sutarčių nuostatose nėra įrašų, kad ieškovo perduoti, o atsakovės gauti pinigai yra skirti užtikrinti būsimą prievolę sudaryti pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį, taip pat sutartyse neįrašyta ir sąlyga dėl sumokėtų lėšų įskaitymo į baudines netesybas, ieškovui atsisakius sudaryti pagrindinę sutartį. Taip pat sutartyse nėra jokių nuorodų į tai, kad atsakovei pinigai buvo perduoti atsakovės nurodomu tikslu, t. y. jos turimo 10 ha žemės sklypo naudojimo paskirties pakeitimui, o ir atsakovė nepateikė leistinų įrodymų, kad visa iš ieškovo gauta suma buvo perduota matininkui. Dėl to teismas atmetė atsakovės procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus ir teismo posėdžio metu pateiktus jos atstovų paaiškinimus, kad ieškovo perduoti pinigai buvo skirti išimtinai žemės sklypo naudojimo paskirčiai pakeisti.

217.

22Teismo vertinimu, atsakovė nepaneigė įstatymo leidėjo įtvirtintos prezumpcijos, kad jos gauti pagal preliminariąsias sutartis pinigai yra avansinis dalies kainos sumokėjimas už būsimą žemės sklypą (CK 6.309 str. 2 d.). Tokį faktą, kad ginčo sutartimis ieškovas atsakovei sumokėjo avansą, patvirtina ir byloje apklausto trečiojo asmens R. P. bei liudytojų Ž. P. ir A. K. paaiškinimai. Trečiasis asmuo R. P. paaiškino, kad jis kartu su ieškovu ketino įsigyti ginčo žemės sklypą ir susitarė, kad ieškovas sumokės pusę sumos kaip avansą, o likusią dalį, pasirašius pagrindinę sutartį, sumokės trečiasis asmuo. Liudytojai Ž. P. ir A. K. paaiškino, kad jiems buvo žinoma apie ketinamą sudaryti pagrindinę sutartį ir apie atsakovei sumokėtą avansą.

238.

24Tokių byloje nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu teismas padarė išvadą, kad ieškovo pagal preliminariąsias sutartis sumokėtos sumos kvalifikuotinos kaip avansas, taigi, šalims nesudarius pagrindinės sutarties, atsakovė neteko teisinio pagrindo jas turėti ir privalo avansą grąžinti ieškovui kaip be teisinio pagrindo įgytą turtą (CK 6.237 str. 2 d.).

259.

26Teismas nesutiko su atsakovės pozicija, kad faktiškai šalys susitarė ir jai buvo sumokėta mažesnė, nei ieškinyje nurodoma suma, t. y. 26 065,80 Eur (90 000 Lt). Pažymėjo, kad tokio vertinimo nesuponuoja gramatinis lingvistinis 2006-06-23 preliminariosios sutarties turinio aiškinimas. Iš sutarties aiškiai matyti šalių susitarimas, kad 26 065,80 Eur (90 000 Lt) įnašas yra mokamas tik pagal šį susitarimą. Taip pat šioje sutartyje nėra nuorodos, kad pagal 2005-12-12 preliminarią sutartį atsakovei buvo sumokėta 17 377,20 Eur (60 000 Lt) suma ir nėra nuorodos, kad 2006-06-23 mokama tik likusi, t. y. 8 688,60 Eur (30 000 Lt) suma. Be to, faktą, kad atsakovei buvo sumokėta iš viso 43 443 Eur (60 000 Lt + 90 000 Lt) patvirtino tiek liudytoju apklaustas atsakovės sūnus

27Ž. P., tiek ir trečiasis asmuo R. P..

2810.

29Spręsdamas dėl atsakovės prašymo taikyti ieškinio senatį, teismas nesutiko su jos argumentais, kad ieškovo reikalavimo teisė atsirado 2007-06-23, t. y. po metų nuo preliminarios sutarties sudarymo, todėl toks ieškinys vėliausiai galėjo būti pareikštas 2017-06-23. Per įstatymo nustatytą terminą nesudarius pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties, ieškovas formaliai įgijo teisę ir galimybę reikalauti grąžinti avansu sumokėtus pinigus, tačiau tai neteikia pagrindo konstatuoti, kad būtent 2007-06-23 jam ir tapo žinoma apie teisių pažeidimą. Teismo vertinimu, svarbu tai, kad atsakovė ir po 2007 metų birželio mėn. bendradarbiavo su ieškovu dėl žemės pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo, ieškovas lankėsi pas atsakovę, ši žadėjo, kad pagrindinė sutartis bus sudaryta, informavo ieškovą, kad tetrūksta 1-2 parašų žemės naudojimo paskirčiai pakeisti. Tokias aplinkybes patvirtino ir liudytojais apklausti Ž. P. bei A. K., nurodę, kad kartu su ieškovu 2012 – 2013 metais yra važiavę pas atsakovę toliau tartis dėl žemės pirkimo–pardavimo, o trečiasis asmuo R. P. 2018-09-07 posėdyje patvirtino, kad ieškovas ir atsakovė tarėsi dėl žemės sklypo pirkimo 2008 – 2012 metų laikotarpiu.

3011.

31Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad ieškovas iki 2013 metų nesuvokė ir nežinojo, kad jo teisė atgauti avansu sumokėtus pinigus yra pažeista. Ginčo žemės sklypas tretiesiems asmenims buvo parduotas 2014-2015 metais, todėl apie savo teisės pažeidimą ieškovas galėjo sužinoti po nurodytų pirkimo–pardavimo sandorių sudarymo, t. y. apie 2014-2015 metus. Nagrinėjamu atveju ieškinys pateiktas 2018-02-12, taigi senaties terminas nepraleistas.

32III.

33Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

3412.

35Atsakovė R. M., atstovaujama globėjo R. M., apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2018-10-02 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

3612.1.

37Nepagrįsta teismo išvada, kad buvo sudarytos dvi skirtingos preliminarios sutartis, t. y. 2005-12-12 ir 2006-06-23. Pirmoje sutartyje nebuvo numatytos jokios šalių pareigos ar ketinimas ateityje sudaryti pagrindinę sutartį, ir tik antroje sutartyje aptartas pagrindinės sutarties dalykas bei kaina, pradinio įnašo dydis. Šalys siekė sudaryti tik vieną sutartį dėl

381 ha ploto žemės sklypo, faktiškai viena sutartis ir sudaryta. Šalys 2005-12-12 sudarė preliminarią sutartį, kuri buvo pakeista 2006-06-23 susitarimu, padidinant pradinį įnašą nuo 17 377,20 Eur (60 000 Lt) iki 26 065,80 Eur (90 000 Lt).

3912.2.

40Teismas neteisingai nustatė avanso dydį ir jo paskirtį. Šalių 2006-06-23 sutartyje aiškiai nurodyta, kad buvo sumokėta 26 065,80 Eur (90 000 Lt), o ne 43 443 Eur (150 000 Lt). Žodžiais „pradinis įnašas“ buvo apibrėžtas ieškovo indėlis į žemės sklypo paskirties keitimą ir išskaidymą į atskirus žemės sklypus, kuris buvo vykdomas pasinaudojant atsakovės vardu. Tokios išvados darytinos ne tik iš atsakovės atstovų paaiškinimų, bet ir iš paties ieškovo ir trečiojo asmens paaiškinimų bei kitų byloje esančių įrodymų. Pats ieškovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad sutartyje nurodyta suma buvo skirta žemės sklypo paskirčiai pakeisti, kadangi jis siekė statyti ir parduoti namus, taip pat pripažino ir tai, kad dėl 2008 m. įvykusios ekonominės krizės jo suinteresuotumas dingo. Šias aplinkybes patvirtino ir trečiasis asmuo, kuris ketino kartu su ieškovu įsigyti sklypą.

4112.3.

42Faktą, kad pasirašant 2006-06-23 susitarimą pinigai nebuvo perduoti atsakovei, patvirtino liudytoju apklaustas atsakovės sūnus iš pirmosios santuokos Ž. P., kuris dalyvavo pasirašant paskutinį susitarimą. Be to, teismas nepagrįstai ignoravo į bylą pateiktą atsakovės sąskaitos išraišą, iš kurio matyti, kad ginčo laikotarpiu pinigai į jos sąskaitą nebuvo pervesti. Byloje nėra jokių duomenų apie atsakovės vardu įgytą nekilnojamąjį turtą ar kitus daiktus. Teismas taip pat neįvertino turto deklaracijų už 2005-2007 metus, iš kurių matyti, kad tuo metu atsakovė nėra deklaravusi jokių piniginių lėšų.

4312.4.

44Teismas vadovavosi liudytojų, kurie buvo šaukti paties ieškovo, parodymais, tačiau neįvertino to, kad jų parodymai yra fragmentiški, nenuoseklūs. Liudytojų parodymai, kad jie padėjo ieškovui nuvežti atsakovei pinigus, prieštarauja liudytojo Z. P. parodymams, kad jis nematė atsakovei perduodamų pinigų.

4512.5.

46Atsakovė neturėjo jokios patirties statybose ar žemės sklypų paskirties keitime, priešingai nei ieškovas, kuris turėjo statybos bendrovę. Būtent ieškovas, pakeitus žemės sklypo paskirtį, ketino statyti gyvenamuosius namus ir iš to turėti kartu su atsakove naudą. Ieškovas pripažino, kad žemės ūkio paskirties pakeitimui ir buvo reikalingi 26 065,80 Eur (90 000 Lt), kurie buvo sumokėti architektui. Šios aplinkybės turi būti vertinamos kartu su trečiojo asmens nurodomomis aplinkybėmis, kad jie pasirinko žemės paskirties keitimą per atsakovę.

4712.6.

48Teismas neįvertino visuotinai žinomos aplinkybės, kad dar 2007 metais prasidėjo ekonominė krizė, dėl ko ieškovas ir jo partneriai persigalvojo dėl žemės sklypų įsigijimo ir nereiškė atsakovei jokių pretenzijų dėl prarastos pinigų sumos. Byloje nėra jokių rašytinių įrodymų, kad ieškovas būtų reiškęs pretenzijas dėl sumos, kuri buvo perduota projektuotojui (architektui).

4912.7.

50Teismas neįvertino to, kad ieškovas elgėsi nesąžiningai, nurodydamas visiškai klaidingą aplinkybę, kad su atsakove paskutinį kartą bendravo prieš 3 metus ar kad ši tikino, jog netrukus bus parengti galutiniai žemės sklypo formavimo dokumentai. Kartu su atsakovės atstovo prašymu buvo pateiktas Kauno apylinkės teismo 2016-07-07 sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 2- 2956-877/2016, iš kurio matyti, kad 2002 metais atsakovė patyrė galvos sumušimą, 2012 metais ji patyrė širdies smūgį, o 2015-02-18 nustatytas išeminis insultas, nuo to laiko atsakovė praktiškai nebendrauja su asmenimis, nėra pajėgi nei kalbėti, nei atlikti kokių nors judesių.

5112.8.

52Preliminarios sutarties galiojimo terminas nustatytas įstatyme (CK 6.165 str. 3 d.), tai reiškia, kad jos galiojimas pasibaigė pagal įstatymą, o jos šalims nereikėjo atlikti jokių papildomų veiksmų, konstatuojant šios sutarties pasibaigimą. Teismas nepagrįstai rėmėsi ieškovo ir jo suinteresuotų draugų fragmentiniais aiškinimais dėl neva ir po 2007-06-23 besitęsiančių sutartinių santykių. Todėl vėlesni šalių veiksmai jokių teisinių pasekmių nesukėlė ir negalėjo sukelti. Vadovaujantis CK 1.127 straipsnio 2 dalimi, ieškinio senaties terminas prasidėjo ne vėliau nei pasibaigė ieškovo teisė reikalauti iš atsakovės sudaryti pagrindinę nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį.

5313.

54Ieškovas S. S. atsiliepime į atsakovės R. M. apeliacinį skundą prašo jo netenkinti. Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai:

5513.1.

56Šalys neketino kurti bendro verslo, atsakovės tikslas buvo pakeisti viso jai priklausiusio žemės sklypo paskirtį, padalinti jį į mažesnius sklypus. Ji tokio siekio įgyvendinimui neturėjo lėšų, todėl ir pasiūlė ieškovui, kuris ieškojo sklypų, pirkti iš jos dalį ginčo turto. Būtent dėl šios priežasties buvo sudaryta preliminari sutartis ir atsakovei perduotas avansas pagal dvi sutartis, kurio dalis, atsakovės teigimu, buvo reikalinga jai pačiai.

5713.2.

58Teismas pagrįstai šalių santykius kvalifikavo kaip ikisutartinius. Teismo nustatytas aplinkybes patvirtino šalių sudarytų sutarčių turinys, trečiasis asmuo ir liudytojai

59Ž. P., A. K..

6013.3.

61Atsakovės pozicija yra visiškai neįrodyta, be to, prieštaringa. Atsakovės atstovas (globėjas) teismo posėdyje patvirtino, kad jis ieškovo ir atsakovės santykiuose nedalyvavo, o visas aplinkybes žino iš atsakovės. Taigi, šio asmens paaiškinimai turi silpną įrodomąją galią ir galėtų būti vertinami tik kaip netiesioginiai įrodymai. Kai ieškovas kreipėsi į atsakovės atstovą dėl pinigų grąžinimo, šis teigė nežinantis apie jokius atsakovės susitarimus. Tokias aplinkybes taip pat patvirtino ir atsakovės sūnus liudytojas Ž. P., todėl atstovo paaiškinimai teismo posėdyje apie ieškovo ir atsakovės santykius kelia abejonių dėl jų patikimumo, juolab kad jų nepatvirtina jokie kiti byloje esantys įrodymai.

6213.4.

63Atsakovė nepateikė įrodymų, kad visus gautus pinigus ji perdavė architektui. Nors atsakovės atstovas teismo posėdyje nurodė radę kai kuriuos dokumentus, susijusius su sklypų formavimu, tačiau teismui jų nepateikė. Atsakovės atstovo teismui pateikti įrodymai apie tai, kad atsakovė nėra deklaravusi pinigų gavimo fakto, ar šių pinigų nėra įnešusi į savo sąskaitą, nepatvirtina jokių reikšmingų aplinkybių byloje. Viena vertus, pajamų deklaravimas priklausė išimtinai nuo atsakovės valios, kita vertus, ji tokių pinigų ir neprivalėjo deklaruoti, kadangi pagrindinė pirkimo–pardavimo sutartis nebuvo sudaryta, todėl atsakovei sumokėti pinigai negali būti vertinami kaip pajamos už parduotą turtą. Tai, kad atsakovė neįnešė pinigų, kurie jai buvo duoti grynais, į savo sąskaitą, nepaneigia fakto, kad jie jai buvo perduoti.

6413.5.

65Insultas atsakovę ištiko 2015-02-18, todėl ieškovas ne tik galėjo bendrauti su atsakove prieš tris metus iki jos ligos, bet ir bendravo. Ieškovui nebuvo jokios priežasties sakyti netiesą, kadangi jis žinojo apie tai, kad atsakovė serga, lankė ją ligoninėje, po insulto bendravo su atsakovės šeima. Šias aplinkybes taip pat patvirtino ir atsakovės sūnus liudytojas

66Ž. P..

6713.6.

68Nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad atsakovei buvo perduota tik 26 065,80 Eur (90 000 Lt). Iš ginčo sutarčių matyti, kad 2005-12-12 atsakovei buvo perduota 17 377,20 Eur (60 000 Lt), dėl ko ginčo byloje nėra. Tuo tarpu 2006-06-23 sutartyje nurodyta, kad sumokėtas 26 065,80 Eur (90 000 Lt) pradinis įnašas. Aiškinant šios sutarties tekstą gramatiškai, darytina išvada, kad 26 065,80 Eur (90 000 Lt) atsakovei buvo sumokėti būtent 2006-06-23, o ne anksčiau, sutartyje nėra nurodyta, kad 2006-06-23 sumokėta 8 688,60 Eur (30 000 Lt), o anksčiau buvo perduota 17 377,20 Eur (60 000 Lt). Tai, kad atsakovei buvo perduota 43 443 Eur (150 000 Lt), patvirtina ir kiti įrodymai esantys byloje, t. y. ieškovo, trečiojo asmens R. P., kuris asmeniškai dalyvavo sudarant 2006-06-23 sutartį ir matė pinigų perdavimo atsakovei faktą, paaiškinimai.

6913.7.

70Atsakovės pozicija, kad neva ieškovas po 2007 metų krizės atsisakė ketinimų pirkti žemės sklypus ir nereikalavo grąžinti pinigų, paneigia ieškovo, trečiojo asmens ir liudytojų parodymai. Tuo tarpu atsakovė jokių įrodymų, patvirtinančių jos teiginius, nepateikė.

7113.8.

72Atsakovė ir pasibaigus terminui sudaryti pagrindinę sutartį sutiko ją sudaryti, o ieškovas taip pat jos neatsisakė, atsakovė vis žadėjo, kad greitai bus parengti sklypų atidalinimo dokumentai. Tai, kad atsakovė ir toliau žadėjo sudaryti pagrindinę sutartį, patvirtino ir trečiasis asmuo bei liudytojas A. K.. Taigi, šalys bendravo dėl pagrindinės sutarties ir po 2007 metų, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškinio senaties eiga po 2006 metų nebuvo prasidėjusi. Ieškovui apie jo teisių pažeidimą tapo žinoma tik tuomet, kai jis sužinojo, jog turtas buvo parduotas kitiems asmenims.

7313.9.

74Net ir konstatavus, kad senaties termino eigos pradžią yra nuo 2007-06-23, terminas praleistas nedaug, tik pusę metų. Aplinkybė, kad ieškovas nesikreipė į teismą iš karto, atsakovei tapus neveiksnia, tik patvirtina jo žmoniškumą, o ne aplaidumą, kaip nepagrįstai teigia atsakovės atstovai.

75Teisėjų kolegija

konstatuoja:

76IV.

77Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados Dėl šalis siejusių santykių teisinio kvalifikavimo

7814.

79Apeliantė R. M., nesutikdama su pirmosios instancijos teismo priimtu jai nepalankiu sprendimu, teigia, kad teismas netinkamai aiškino šalių sudarytus susitarimus, nepagrįstai sprendė, kad buvo sudarytos dvi preliminarios sutartys. Teigia, kad faktiškai buvo siekiama sudaryti vieną sutartį, o vėlesniu susitarimu buvo tik patikslintas pirmasis susitarimas, padidinant juo sulygtą pradinį įnašą už ginčo turtą nuo 17 377,20 Eur (60 000 Lt) iki 26 065,80 Eur (90 000 Lt).

8015.

81CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas vienas iš svarbiausių civiliniuose santykiuose galiojančių principų – sutarties laisvės principas. Šis principas, detalizuotas CK 6.156 straipsnyje, suteikia teisę civilinių teisinių santykių subjektams laisvai spręsti, sudaryti jiems konkrečią sutartį ar jos nesudaryti, taip pat pasirinkti, su kuo tą sutartį sudaryti, be to, savarankiškai spręsti dėl sutarties turinio bei formos, išskyrus atvejus, kai tam tikras sutarties sąlygas ar jos turinį nustato imperatyviosios įstatymo normos arba tam tikrų sąlygų reikalauja viešoji tvarka, teisės principai, gera moralė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-03-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177-687/2015).

8216.

83Kasacinis teismas, atskleisdamas konsensualizmo principo esmę ir jo taikymą, yra pabrėžęs, kad sutartinių santykių teisiniam reguliavimui būdingas minimalus šalių valios varžymas, todėl šalys gali laisvai nusistatyti tarpusavio teises bei pareigas, jos taip pat yra laisvos pasirinkdamos formą, kuria išreiškia savo susitarimo turinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-02-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-26-686/2015).

8417.

85Civilinės teisės ir pareigos atsiranda iš Civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatytų sutarčių ir kitokių sandorių, taip pat, nors įstatymų ir nenustatytų, bet jiems neprieštaraujančių sandorių (CK 1.136 str. 1 d., 2 d. 1 p.). Asmenų sudaryta konkreti sutartis gali turėti sąlygų, kurios yra būdingos ne vienai, o keletui įstatymuose nurodytų sutarčių, arba turėti sąlygų, kurios nėra nustatytos įstatymais, bet jiems neprieštarauja. Svarbu, kad sutartys ar jų sąlygos, nors įstatymais nenustatytos, nebūtų niekinės, t. y. nepažeistų įstatymuose nustatytų draudimų ar imperatyvų, su kuriais siejamas sandorių negaliojimas. Kelių sutarčių nuostatas atitinkanti konkreti sutartis apibūdinama kaip mišri. Prievolės atsiranda iš sandorių (CK 6.2 str.), todėl sprendžiant dėl teisių ir pareigų pagal sutartį, dėl atsiradusių prievolių ar atsakomybės, dėl pažeistų teisių gynimo būdų ir kitų klausimų teisiškai yra svarbios ir turi būti įvertinamos visos sutarties sąlygos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-11-21 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-434-698/2018).

8618.

87Byloje nustatyta, kad jos šalis sieja du rašytiniai susitarimai, susiję su piniginių lėšų perdavimu už ieškovo ketinimą pirkti iš apeliantės atitinkamo dydžio žemės sklypą. Apeliantės R. M. ir ieškovo S. S. 2005-12-12 pasirašytoje sutartyje nurodyta, kad ieškovas davė, o apeliantė paėmė 17 377,20 Eur (60 000 Lt) už 1 ha ploto sklypą, esantį ( - ). Vėlesnės, t. y. 2006-06-23, sutarties šalimi, be ieškovo ir apeliantės, taip pat tapo ir nagrinėjamoje byloje trečiuoju asmeniu dalyvaujantis R. P.. Šioje sutartyje jau nurodyta, kad apeliantė ieškovui ir trečiajam asmeniui parduoda 1 ha ploto žemės sklypą, esantį ( - ), kurio kaina – 101 367 Eur (350 000 Lt), kad apeliantei 2006-06-23 sumokėtas pradinis įnašas – 26 065,80 Eur (350 000 Lt). Byloje nėra ginčo, kad faktiškai žemės sklypas, dėl kurio perleidimo pasisakyta iš esmės abejose sutartyse, nei ieškovui, nei trečiajam asmeniui perleisti (parduoti) nebuvo. Taip pat nekyla ginčo ir dėl to, kad apeliantė gautų už šį sklypą avansinių įmokų nėra grąžinusi.

8819.

89Pasisakant dėl apeliacinio skundo argumentų, kad bylą nagrinėjęs teismas neteisingai teisiškai kvalifikavo šalių santykius ir tai lėmė neteisingą teismo išvadą dėl apeliantės pareigos grąžinti avansines įmokas, pagrįstumo, visų pirma atkreiptinas dėmesys į tokią aplinkybę, jog abi aptartos sutartys buvo sudarytos siekiant vieno ir to paties tikslo – ateityje sudaryti žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį, taigi šalis neabejotinai siejo rašytiniai ikisutartiniai teisiniai santykiai. Kaip minėta, šalys yra laisvos pasirinkti, kokiu būdu ir forma reglamentuoti juos siejančius teisinius santykius – sutartyje gali būti numatomos ne tik sąlygos, būdingos skirtingų rūšių sutartims, bet ir sudaromi keli skirtingi susitarimai dėl to paties dalyko, vienas susitarimas keičiamas arba papildomas kitu susitarimu.

9020.

91CK 6.165 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad preliminariąja sutartimi laikomas šalių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį. Pagal kasacinio teismo praktiką preliminarioji sutartis – tai ikisutartinių santykių stadijoje sudaromas organizacinio pobūdžio susitarimas dėl kitos sutarties sudarymo ateityje; tai nėra susitarimas dėl konkrečių veiksmų (turinčių tam tikrą vertę savaime arba tokių, kuriais perduodama tam tikra vertybė) atlikimo; vienas iš esminių preliminariosios sutarties bruožų yra tas, kad jos negalima reikalauti įvykdyti natūra, tačiau jos pažeidimo (nepagrįsto vengimo ar atsisakymo sudaryti pagrindinę sutartį) atveju kaltoji šalis privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-11-06 nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006, 2010-02-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2010, 2017-05-17 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-226-695/2017, 15 p.).

9221.

93Pagal CK 6.309 straipsnio 2 dalį pinigų sumos sumokėjimas parduoti daiktą įsipareigojusiam asmeniui pripažįstamas dalies kainos sumokėjimu (avansu). Kasacinis teismas savo praktikoje yra išaiškinę, kad avansas yra mokėjimas, kuris atliekamas būsimų mokėjimų vykdant pagrindinę sutartį sąskaita. Jis vykdo mokėjimo paskirtį, bet šia paskirtimi gali būti naudojamasi, jeigu ateityje atsiranda mokėjimo prievolė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-05-10 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-209-695/2018, 26 p.).

9422.

95Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmojo susitarimo turinį ir nutarties 20–21 punktuose aptartą teisinį reguliavimą, pripažįsta, kad šalių 2005-12-12 pasirašyta sutartis iš tiesų neturi visų elementų, būdingų preliminariai sutarčiai. Iš pirmojo susitarimo turinio nėra aišku, už kokią kainą ketinama įsigyti ginčo turtą, o tokia abstrakti sutarties teksto formuluote, kad (citata): ,,...už 1 ha sklypą ( - ) paėmiau 60 000 Lt...“, aiškinant ją atsietai nuo vėlesnio šalių susitarimo, labiau atitinka susitarimui dėl avanso keliamus reikalavimus, o ne preliminarų susitarimą. Aptartoje sutartyje nėra išreikšta šalių valia ateityje sudaryti pagrindinę sutartį.

9623.

97Kita vertus, sutarties aiškinimo taisyklės, įtvirtintos CK 6.193 straipsnyje, įpareigoja teismus aiškinti sutartis (susitarimus) pirmiausiai nagrinėjant tikruosius šalių ketinimus, taip pat atsižvelgti į sutarties esmę bei tikslą, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, į jų elgesį po sutarties sudarymo. Tokiu atveju, kai šalių ikisutartiniai teisiniai santykiai nepasibaigė vien 2005-12-12 sutarties pasirašymu, o buvo įforminti dar viena – 2006-06-23 sutartimi, į šiuos santykius įtraukiant dar vieną sutartinių santykių dalyvį, taip pat detaliau išdėstant savo ketinimus bei aptariant būsimos pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas, vertintina šalių sudarytų sutarčių visuma. Taigi teisinei santykių kvalifikacijai yra aktualus ir minėtas vėlesnio, t. y. 2006-06-23 sudaryto susitarimo, turinys, juolab kad šio susitarimo objektas yra toks pat, kaip ir pirmojo – 1 ha ploto žemės sklypas ( - ). Tačiau kitaip nei pirmojoje sutartyje, jos šalys išreiškė savo valią dėl būsimos turto įgijimo kainos – 101 367 Eur (350 000 Lt), taip pat susitarė dėl pradinio įnašo dydžio.

9824.

99Toks šalių elgesys, kuomet per 6 mėn. buvo sudaryti du susitarimai dėl to paties turtinio objekto, šalių paaiškinimai, kad viena jų ketino įsigyti, o kita parduoti žemės sklypą, priešingai nei vertino pirmosios instancijos teismas, nesudaro pagrindo spręsti, kad šalys sudarė dvi savarankiškas preliminarias sutartis dėl būsimos žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šios dvi sutartys vertintos kaip viena kita papildančiu susitarimu, turinčiu tiek sutarties dėl avanso, tiek ir preliminarios sutarties požymių. Dėl avanso dydžio ir su juo susijusių sutarčių sąlygų aiškinimo

10025.

101Šioje byloje taip pat kilo susitarimo dėl būsimo žemės sklypo pirkimo–pardavimo sąlygų, kuriomis buvo aptarti avanso / pradinio įnašo dydžiai, aiškinimo klausimas. Apeliantės teigimu, 2006-06-23 sutartyje buvo tik patikslinta pirmuoju susitarimu numatyta avansinės įmokos suma, ją padidinant nuo 17 377,20 Eur (60 000 Lt) iki 26 065,80 Eur (90 000 Lt). Ieškovas laikosi nuoseklios pozicijos, kad apeliantei pagal kiekvieną iš sutarčių buvo sumokėta toje sutartyje nurodyta suma atskirai, t. y. pagal 2005-12-12 – 17 377,20 Eur, o pagal 2006-06-23 – 26 065,80 Eur, iš viso – 43 443 Eur (17 377,20 Eur + 26 065, 80 Eur).

10226.

103Tačiau nagrinėjamos bylos ypatumas yra toks, kad Kauno apylinkės teismo 2016-07-07 sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-2956-877/2016, apeliantė R. M. buvo pripažinta neveiksnia, o 2016-08-17 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2YT-19119-877/2016, jai nustatyta nuolatinė globa, globėju paskiriant R. M.. Taigi, byloje susiklostė tokia faktinė situacija, kuomet dėl sunkios apeliantės sveikatos būklės, kurią lėmė ją 2015-02-18 ištikęs išeminis galvos smegenų insultas, nėra galimybės išklausyti jos pačios asmeninės pozicijos, siekiant išsiaiškinti, kokie buvo jos ketinimai ir valia, pasirašant susitarimus bei juose nurodant atitinkamas pinigų sumas. Apeliantės globėjas, duodamas paaiškinimus 2018-09-07 vykusiame teismo posėdyje, nurodė, kad jis pats sudarant ir pasirašant ginčo sutartis nedalyvavo, į apeliantės verslą nesikišo (teismo posėdžio garso įrašas nuo 36 min. 40 s.). Tokiu atveju šalių tikrieji ketinimai, perduodant atitinkamas sumas, nustatytini vertinant sutarčių tekstą bei asmenų, dalyvavusių pasirašant šias sutartis, paaiškinimus.

10427.

105Kaip minėta pirmiau, CK 6.193 straipsnyje yra reglamentuojamos sutarčių aiškinimo taisyklės. Jomis vadovaujantis, tikrieji sutarties šalių ketinimai (valia) atskleidžiami įvertinant sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, šalių derybų dėl sutarties sudarymo pobūdį, šalių elgesį po sutarties sudarymo, kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes, laikantis universalaus sąžiningumo principo (CK 6.193 str.). Svarbios yra ir faktinės aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymu, jos vykdymu, kitokiais šalių veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-07-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-323/2010, 2014-01-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2014).

10628.

107Aiškinant sutartį, reikia atsižvelgti ir į įprastines sąlygas, nors jos sutartyje nenurodytos. Jeigu abejojama dėl sąvokų, kurios gali turėti kelias reikšmes, šioms sąvokoms priskiriama priimtiniausia, atsižvelgiant į tos sutarties prigimtį, esmę bei jos dalyką, reikšmė. Kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai. Aiškinant sutartį, taip pat turi būti atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių tarpusavio santykių praktiką, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir papročius (CK 6.193 str. 1–5 d.).

10829.

109Kai šalys skirtingai aiškina savo ketinimus pagal sutartį ir kai neįmanoma jų nustatyti taikant subjektyvų (šalių tikrųjų ketinimų) sutarties aiškinimo būdą, prioritetas teiktinas pažodiniam sutarties teksto aiškinimui (lingvistiniam aiškinimui), kaip objektyviausiai atspindinčiam tikrąją šalių valią dėl prisiimtų įsipareigojimų turinio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-11-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-431/2011). Subjektyvusis sutarties aiškinimo metodas ir teksto lingvistinis aiškinimas sudaro darnią sutarčių aiškinimo metodų sistemą, kuria remiantis nustatomas šalių valios turinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-07-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-421/2013, 2019-10-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-265-421/2019, 57 p.).

11030.

111Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, sutarčių lingvistinė išraiška neteikia pagrindo išvadai, kad antruoju susitarimu buvo pakeistas pirmasis, tik patikslinant ir padidinant sutartą avanso dydį. Pirmosios sutarties formuluotė, kad (citata) ,,Aš R. M. <...> už 1 ha sklypą ( - ) paėmiau 60 000 Lt <...> Aš S. S. <...> daviau pinigus...“, vertintina kaip aiški jį pasirašiusių šalių valios išraiška dėl pinigų (avansinės įmokos) perdavimo ir priėmimo. Iš aptarto susitarimo turinio darytina tokia išvada, kad juo apeliantė patvirtino jo pasirašymo dieną, t. y. 2005-12-12, gavusi iš ieškovo 17 377,20 Eur (60 000 Lt). Antrojoje sutartyje taip pat aiškiai nurodyta, kad jo pasirašymo dieną, t. y. 2006-06-23, apeliantei buvo sumokėta dar ir kita suma, kurios paskirtis – kainos dalis už būsimą įgyjamą žemės sklypą, o dydis – 26 065,80 Eur (90 000 Lt). Būtent tokią išvadą leidžia padaryti lingvistinis sutarties teksto aiškinimo metodas (citata): ,,Pradinis įnašas sumokėtas R. M. 2006.06.23 90 000 Lt“.

11231.

113Vadinasi, aptariamos antrosios sutarties tekstas pats savaime neteikia jokių prielaidų sutikti su apeliantės skundo teiginiais dėl bendros avansinės įmokos dydžio nurodymo ar vertinti, kad joje įvardinta suma yra sudėtinė, pagal pirmą ir antrą sutartis. Antraip būtų ir pasisakyta, kad yra sumokėta iš viso 90 000 Lt, o prie sumos nebūtų nurodyta jos sumokėjimo data. Mokėjimo datos dar ir sutarties tekste įrašymas neturi kito logiško paaiškinimo, nei atitinkamos sumos atitinkamu momentu perdavimo patvirtinimas, juolab kad sutarties sudarymo data yra įrašyta po žodžio „Sutartis“.

11432.

115Aptartų faktinių aplinkybių kontekste pažymėtina ir tai, kad tiek ieškovas, tiek apeliantės globėjas teismo posėdžio metu nurodė, kad apeliantė yra verslininkė, kuri iki ligos vadovavo parduotuvei, vertėsi nekilnojamojo turto nuoma Palangoje (2018-09-07 teismo posėdžio garso įrašas nuo 21 min. 40 s., 45 min. 57 s.). Taigi, tiek ieškovas, kuris tvirtina turintis daugiau kaip 12 metų statybos verslo patirties (2018-09-07 teismo posėdžio garso įrašas nuo 32 min. 47 s.), tiek apeliantė ginčo sandorių sudarymo metu buvo verslininkai, neabejotinai turėję sutarčių sudarymo patirties, todėl jiems turėjo ir galėjo būti suprantamos tokios susitarimo sąlygos ir jų pagrindu kilsiančios teisės ir pareigos. Dar daugiau, tiek ieškovas, tiek liudytoju apklaustas apeliantės sūnus Ž. P., kuris dalyvavo sudarant susitarimus, nurodė, kad jų tekstus rengė būtent apeliantė (2018-09-07 teismo posėdžio garso įrašas nuo 23 min. 26 s., nuo 1 val. 15 min. 15 s.).

11633.

117Mažai tikėtina, kad apeliantė, turėdama sutarčių sudarymo patirties ir pati rengdama susitarimų tekstus, nebūtų nurodžiusi, kad 2006-06-23 susitarime nurodytą pradinį įnašą sudaro ir 2005-12-12 susitarimo pagrindu jai ieškovo sumokėti 17 377,20 Eur (60 000 Lt). Labiau tikėtina ir tai, kad tokiu atveju susitarime būtų nurodyta, kad jo pasirašymo dieną jai sumokėta ne 26 065,80 Eur

118(90 000 Lt), o skirtumas tarp antrame ir pirmame susitarimuose nurodytų sumų, t. y. 8 688,60 Eur (90 000 Lt – 60 000 Lt), tačiau, kaip minėta, iš ginčo sutarčių turinio tokios išvados negalima daryti.

11934.

120Teisėjų kolegija negali sutikti ir su tokiais apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė susitarimuose nurodytų lėšų paskirtį bei aplinkybę, kad jos faktiškai buvo perduotos būtent apeliantei, o ne kitiems asmenims (žemėtvarkos specialistams).

12135.

122Apeliantė neneigia, kad dalis jos nurodytų kaip gautos piniginių lėšų buvo skirta jai nuosavybės priklausiusio žemės sklypo, kurio dalis – 1 ha – turėjo būti parduotas ieškovui, naudojimo paskirties iš žemės ūkio į gyvenamųjų pastatų statybos keitimui. Šią faktinę aplinkybę patvirtino ir kiti byloje dalyvaujantys asmenys bei liudytojai. Ir nors apeliantė tvirtina, kad paskirties pakeitimu buvo suinteresuotas pats ieškovas, paskirties pakeitimo tikslu panaudotos lėšos vis tik buvo investicija į pačios apeliantės turtą, neabejotinai didinanti jai priklausančio nekilnojamojo daikto vertę bei pardavimo kainą, nepriklausomai nuo to, kam (apeliantui ar kitiems asmenims) ir kokia tvarka jis būtų parduodamas.

12336.

124Taip pat teismo posėdžio metu ieškovas nurodė, o apeliantės globėjas pripažino, kad jį su apeliante supažindino pastarosios sūnus Ž. P., kad jis pasiūlė pirkti ginčo žemės sklypą, gerai sutarė tiek su apeliante, tiek su jos sūnumi, ne kartą buvo nuvykęs ir apsistojęs apeliantei priklausančiose patalpose, esančiose Palangoje (2018-09-07 teismo posėdžio garso įrašas nuo 12 min. 46 s., nuo 20 min. 20 s., nuo 27 min. 6 s., nuo 63 min. 40 s., nuo 51 min. 00 s., nuo 1 val. 15 min. 00 s.). Pasak ieškovo, pasitikėdamas apeliante ir jos sūnumi, jis ir sutikęs papildomai sumokėti už ketinamą įsigyti žemės sklypą 2006-06-23 susitarime nurodytą sumą, kurią, pasak jo, apeliantė ketino investuoti į savo vykdomą verslą – suremontuoti jai priklausančią parduotuvę (2018-09-07 teismo posėdžio garso įrašas nuo 21 min. 40 s.).

12537.

126Apie atitinkamų piniginių lėšų sumos perdavimą apeliantei teisme paliudijo ir asmenys, dalyvavę pasirašant sutartis. Trečiasis asmuo R. P. 2018-09-07 teismo posėdyje nurodė, kad kartu su ieškovu atvyko iš Jungtinės Karalystės ir, jam dalyvaujant, o tai patvirtina ir trečiojo asmens parašas 2006-06-23 sutartyje, perdavė apeliantei 26 065,80 Eur (90 000 Lt) (teismo posėdžio garso įrašas nuo 59 min. 50 s.). Priešingai nei nurodyta apeliaciniame skunde, liudytojas Ž. P., duodamas paaiškinimus teisme, nenurodė, kad pinigai jo motinai nebuvo perduoti. Šio liudytojo teigimu, jis asmeniškai nematęs pinigų perdavimo momento, tačiau pažymėjo, kad pati apeliantė jam sakiusi, jog abejose sutartyse nurodytos pinigų sumos jai buvo perduotos (2018-09-07 teismo posėdžio garso įrašas nuo 1 val. 26 min. 24 s.).

12738.

128Ir nors nei apeliantės banko sąskaitos išrašas, nei metinės pajamų mokesčio deklaracijos už 2005–2008 metus duomenys neleidžia įsitikinti sutartyse nurodytų pinigų sumų gavimu, vien tai, kad apeliantė gautų lėšų neįnešė į savo banko sąskaitas ar jų nedeklaravo, negali paneigianti rašytinėse sutartyse jos pačios pripažintų ir parašais patvirtintų faktų, liudijančių atitinkamų lėšų gavimą iš ieškovo, ir negali patvirtinanti tokių apeliacinio skundo argumentų, kad pinigų apeliantė negavo ar gavo mažiau.

12939.

130Šiame kontekste pažymėtina, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Aplinkybes, įrodančias pinigų nesumokėjimo ar sumokėjimo faktą, turi įrodyti ginčo šalys pagal bendrąsias Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnio taisykles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-06-13 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018). Ieškovui pateiktus įrodymus, liudijančius, kad jis yra sumokėjęs avansines įmokas, t. y. šalių pasirašytas sutartis, kuriose išdėstytas faktines aplinkybes patvirtino ir liudytojai, būtent apeliantei teko pareiga paneigti juose nurodytas aplinkybes, susijusias su atitinkamų pinigų sumų jai perdavimu. Apeliantė tokių duomenų nepateikė ir savo atsikirtimų, kad sutartyse nurodytos lėšos nebuvo ir negalėjo būti panaudotos žemės sklypo paskirčiai pakeisti, nebuvo investuotos į kitus apeliantės verslus, neįrodė, be to, iš esmės ir neginčijo, kad žemės sklypo, kurio dalį ketino įsigyti ir ieškovas, paskirčiai pakeisti buvo reikalinga 26 065,80 Eur (90 000 Lt) suma. Tokiu atveju apeliacinio skundo argumentai, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė apeliantei perduotą avansinės įmokos dydį (iš viso 43 443 Eur) atmestini kaip nepagrįsti.

13140.

132Bylos šalys nesutarė ir dėl to, kokia priežastis lėmė tai, kad nebuvo sudaryta žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis. Apeliantės atstovas laikėsi pozicijos, kad ji nebuvo sudaryta dėl paties ieškovo kaltės, kadangi šis, prasidėjus pasaulinei ekonominei krizei ir sumažėjus nekilnojamojo turto paklausai bei kainoms, atsisakė planų ginčo sklype statyti ir parduoti namus. Ieškovas tvirtina, kad pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta apeliantei neįvykdžius savo įsipareigojimo pakeisti žemės sklypo paskirtį.

13341.

134Šiuo aspektu pažymėtina, kad ieškovas ir neneigė, kad prasidėjusi pasaulinė ekonominė krizė pakoregavo jo bei trečiojo asmens R. P. planus vystyti nekilnojamojo turto projektą ginčo žemės sklype (juos pristabdė), kita vertus, tvirtino, kad neketino ir neatsisakė savo ketinimų įsigyti žemės sklypą. Nurodė, kad ir po 2008 m. bendravo su atsakove, susitikdavo kas 3-4 mėn., kai grįždavo iš Jungtinės Karalystės (2018-09-07 teismo posėdžio garso įrašas nuo 15 min. 20 s.). Apeliantės globėjas taip pat nurodė, kad ir iki apeliantei susergant jie bendravo, o aplinkybę, kad 2013-2014 m. žiemą ieškovas vyko į apeliantės biurą Kaune, patvirtino liudytoju apklaustas A. K. (2018-09-07 teismo posėdžio garso įrašas nuo 1 val. 34 min. 6 s.). Į apeliacinio skundo argumentus, kad pastarojo liudytojo parodymais negalima vadovautis, kadangi jis buvo apklaustas ieškovo iniciatyva, neatsižvelgtina, apeliantei nepateikus jokių objektyvių duomenų apie minėto liudytojo suinteresuotumą bylos baigtimi ar jo, kaip liudytojo, paaiškinimų nepatikimumą, juo labiau kad visi liudytojai yra šaukiami į teismo posėdžius pačių šalių, o ne teismo iniciatyva.

13542.

136Ir nors toks faktas, dėl kurios iš šalių kaltės nebuvo sudaryta pagrindinė sutartis, šalims nesulygus dėl avanso įskaitymo į netesybas, reikšmės neturės, teisėjų kolegija, kilus ir tokiam šalių ginčui, pripažįsta labiau tikėtinu, jog sutartis nebuvo sudaryta todėl, kad nebuvo įgyvendintas žodinis susitarimas pakeisti žemės sklypo paskirtį. Ieškovo lūkesčių dėl žemės paskirties pakeitimo susiformavimo pagrįstumą patvirtina byloje esantis Kauno rajono savivaldybės Tarybos 2007-05-03 sprendimas Dėl specialiųjų planų rengimo, tvirtinimo ir Kauno rajono savivaldybės Tarybos 2007-03-22 sprendimo Nr. TS-82 1.8 punkto papildymo, kuriuo leista apeliantei ginčo sklype rengti gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų ir statinių teritorijų išdėstymo specialiuosius planus.

13743.

138Šioje nutartyje pirmiau konstatuota, kad šalių dviem sutartimis įformintas susitarimas turi tiek preliminariosios, tiek sutarties dėl avanso požymių. Jeigu pagal sutartį dėl avanso mokėjimo prievolė ateityje taip ir neatsiranda, nes, pavyzdžiui, nesudaroma pagrindinė sutartis, tai nėra pagrindo sumokėtą avansą naudoti pagal mokėjimo paskirtį. Tokia sutartis jau ir negalėtų būti sudaryta, nes sklypas, už kurį sumokėtas avansas, parduotas kitiems asmenims. Tokiu atveju pritartina pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, kad apeliantė neturi jokio teisėto pagrindo naudotis iš ieškovo gautu 43 443 Eur (150 000 Lt) avansu, nepriklausomai nuo to, kaip ji yra šį avansą panaudojusi. Dėl ieškinio senaties

13944.

140Apeliantė savo skunde taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė ieškinio senatį reglamentuojančias teisės normas (CK 1.127 str. 2 d.), neteisingai sprendė, kad ieškinio senatis pareikšti reikalavimams dėl avanso grąžinimo prasidėjo 2014–2015 metais, kai ginčo žemės sklypas buvo parduotas tretiesiems asmenims.

14145.

142Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 str.). CK 1.125 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrasis ieškinio senaties terminas yra 10 metų.

14346.

144CK 1.127 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Kasacinis teismas, aiškindamas šią teisės normą, yra nurodęs, kad ieškinio senaties termino eiga prasideda tik po to, kai asmuo subjektyviai suvokia arba turi suvokti apie savo teisės pažeidimą, t. y. ieškinio senaties termino eigos pradžia įstatymo siejama ne su teisės pažeidimu (objektyviuoju momentu), bet su asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie savo teisės pažeidimą (subjektyviuoju momentu), nes asmuo gali įgyvendinti teisę ginti savo pažeistą teisę tik žinodamas, kad ši pažeista. Asmuo gali sužinoti apie savo teisės pažeidimą tą pačią dieną, kai ši buvo pažeista, tačiau apie tokį pažeidimą asmuo gali sužinoti ir vėliau, t. y. teisės pažeidimo momentas ir sužinojimo apie šios teisės pažeidimą diena gali nesutapti. Sužinojimo apie teisės pažeidimą momentu laikytina diena, kada asmuo faktiškai suvokia, kad jo teisė ar įstatymo saugomas interesas yra pažeisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-07-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460-915/2015).

14547.

146Taip pat kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kai asmuo nurodo, jog apie savo teisės pažeidimą sužinojo ne pažeidimo dieną, o vėliau, teismas turi išsiaiškinti, kurią dieną rūpestingas ir apdairus asmuo, esant tokioms pat aplinkybėms, galėjo ir turėjo sužinoti, kad jo teisė pažeista. Ieškinio senaties termino eigos pradžios susiejimas su momentu, kada asmuo turėjo sužinoti apie teisės pažeidimą, paaiškintinas įstatymo leidėjo ketinimu kokiu nors būdu ieškinio senaties termino eigos pradžią apibrėžti objektyvesniais kriterijais, nepasikliauti vien subjektyviais kriterijais. Dėl to turėjimo sužinoti apie teisės pažeidimą momentas (skirtingai nei realaus sužinojimo) sietinas labiau su objektyviais įvykiais ir savybėmis, nei su subjektyviais, nukreiptais vien į ieškovo asmenį. Taigi, sužinojimo apie tam tikrą įvykį, su kuriuo ieškovas sieja savo teisių pažeidimą, momentas nustatomas kiekvienu atveju individualiai įvertinant ne tik ieškovo teiginius apie tam tikrą sužinojimo laiką ir aplinkybes, tačiau taip pat taikant protingo, rūpestingo bei atidaus asmens standartą ir tiriant, ar apie nurodomą įvykį tokį standartą atitinkantis asmuo turėjo (galėjo) sužinoti anksčiau. Nustatant šias aplinkybes taip pat būtina atsižvelgti ir į konkretaus ieškovo charakteristiką – patirtį, išsilavinimą, galimybes ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-07-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460-915/2015, 2019-04-04 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-117-695/2019).

14748.

148Apeliantės įsitikinimu, šalis ginčo sutarčių pagrindu sieję teisiniai santykiai pasibaigė 2007-06-23, t. y. praėjus metams po 2006-06-23 sutarties sudarymo (CK 6.165 str. 3 d.), todėl ir ieškinys dėl avanso grąžinimo galėjo būti pareikštas vėliausiai iki 2017-06-23, o ne 2018-02-18. Teisėjų kolegija, atmesdama kaip nepagrįstus šiuos apeliantės skundo argumentus, pažymi, kad tiek ieškovas, tiek trečiasis asmuo bei liudytojai patvirtino ir po 2007 m. vykusį šalių bendravimą dėl žemės sklypo paskirties keitimo ir jo pardavimo, apeliantė ir toliau tikinusi, kad žemės sklypo paskirtis bus pakeista, ji atliekanti ir organizuojanti visas būtinas procedūras. Teismo posėdžio metu apklaustas apeliantės globėjas taip pat nepaneigė ir po metų nuo sutarties sudarymo vykusio bendravimo su ieškovu, pripažino, kad šis buvo atvykęs ir iš karto po apeliantės sveikatos pablogėjimo, domėjosi perduotų pinigų likimu, sklypo paskirties keitimo procesu ir stadija. Todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad ir po 2007 m. ieškovas turėjo pagrįstų lūkesčių manyti, kad pagrindinė sutartis galiausiai bus sudaryta, nors įstatyme nustatytas terminas, per kurį ji turėjusi būti sudaryta, jau buvo pasibaigęs.

14949.

150Minėta, kad apeliantė 2015-02-18 sunkiai susirgo. Iš kartu su ieškiniu pateikto VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad jai priklausęs sklypas 2015-04-15 antstolio R. B. buvo areštuotas, o 2015-09-22, kai apeliantės turtas buvo atidalintas iš bendrosios dalinės nuosavybės, parduotas iš varžytynių tretiesiems asmenims. Byloje nėra duomenų, kad apeliantės globėjas ar kiti jai artimi asmenys, kurie patvirtino žinoję apie šalių sudarytus sandorius, būtų informavę ieškovą apie atliekamus turto atidalijimo veiksmus, paskelbtas turto varžytynes. Kita vertus, ir pats ieškovas, turėdamas sandorių sudarymo patirties, turėjo ir galėjo domėtis ginčo žemės sklypo būkle, ypač suprasdamas, kad apeliantė dėl savo sveikatos būklės negalės pati vykdyti prisiimtų įsipareigojimų. Todėl spręstina, kad apeliantas apie tai, kad pagrindinė sutartis nebus sudaryta, vėliausiai galėjo ir turėjo sužinoti 2015-04-15, t. y. tuomet, kai ginčo turtui buvo pritaikytas areštas.

15150.

152Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija pripažįsta, kad ieškinio senaties termino eiga šiuo konkrečiu atveju prasidėjo 2015-04-15, o ieškovas į teismą kreipėsi 2018-02-12. Vadinasi, pirmosios instancijos teismo išvada, kad šiam ginčui taikytino 10 metų ieškinio senaties termino ieškovas nepraleido, taip pat yra teisinga. Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo

15351.

154Atmetus kaip nepagrįstą apeliantės apeliacinį skundą, jos patirtos bylinėjimosi išlaidos, t. y. už apeliacinį skundą sumokėtas 100 Eur žyminis mokestis, jai neatlygintinos, o nuo likusios dalies – 777 Eur – sumokėjimo apeliantė buvo atleista pirmosios instancijos teismo 2018-10-30 nutartimi. Ieškovas įrodymų apie apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, taigi jo išlaidų kompensavimo klausimas nekyla.

155Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

156Kauno apygardos teismo 2018 m. spalio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Dalios Kačinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Kazio Kailiūno... 3. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 4. Teisėjų kolegija... 5. I.... 6. Ginčo esmė... 7. 1.... 8. Ieškovas S. S. 2018-02-12 kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas... 9. 2.... 10. Nurodė, kad atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklausė 10,0070 ha... 11. 3.... 12. Ieškovo teigimu, minėtais susitarimais šalys sudarė preliminarų... 13. II.... 14. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 15. 4.... 16. Kauno apygardos teismas 2018-10-02 sprendimu ieškovo S. S. ieškinį patenkino... 17. 5.... 18. Įvertinęs ieškovo ir atsakovės rašytinių sutarčių turinį, teismas... 19. 6.... 20. Teismas pažymėjo, kad nei 2005, nei 2006 metais sudarytose preliminariųjų... 21. 7.... 22. Teismo vertinimu, atsakovė nepaneigė įstatymo leidėjo įtvirtintos... 23. 8.... 24. Tokių byloje nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu teismas padarė... 25. 9.... 26. Teismas nesutiko su atsakovės pozicija, kad faktiškai šalys susitarė ir jai... 27. Ž. P., tiek ir trečiasis asmuo R. P..... 28. 10.... 29. Spręsdamas dėl atsakovės prašymo taikyti ieškinio senatį, teismas... 30. 11.... 31. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad ieškovas iki 2013 metų... 32. III.... 33. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 34. 12.... 35. Atsakovė R. M., atstovaujama globėjo R. M., apeliaciniame skunde prašo... 36. 12.1.... 37. Nepagrįsta teismo išvada, kad buvo sudarytos dvi skirtingos preliminarios... 38. 1 ha ploto žemės sklypo, faktiškai viena sutartis ir sudaryta. Šalys... 39. 12.2.... 40. Teismas neteisingai nustatė avanso dydį ir jo paskirtį. Šalių 2006-06-23... 41. 12.3.... 42. Faktą, kad pasirašant 2006-06-23 susitarimą pinigai nebuvo perduoti... 43. 12.4.... 44. Teismas vadovavosi liudytojų, kurie buvo šaukti paties ieškovo, parodymais,... 45. 12.5.... 46. Atsakovė neturėjo jokios patirties statybose ar žemės sklypų paskirties... 47. 12.6.... 48. Teismas neįvertino visuotinai žinomos aplinkybės, kad dar 2007 metais... 49. 12.7.... 50. Teismas neįvertino to, kad ieškovas elgėsi nesąžiningai, nurodydamas... 51. 12.8.... 52. Preliminarios sutarties galiojimo terminas nustatytas įstatyme (CK 6.165 str.... 53. 13.... 54. Ieškovas S. S. atsiliepime į atsakovės R. M. apeliacinį skundą prašo jo... 55. 13.1.... 56. Šalys neketino kurti bendro verslo, atsakovės tikslas buvo pakeisti viso jai... 57. 13.2.... 58. Teismas pagrįstai šalių santykius kvalifikavo kaip ikisutartinius. Teismo... 59. Ž. P., A. K..... 60. 13.3.... 61. Atsakovės pozicija yra visiškai neįrodyta, be to, prieštaringa. Atsakovės... 62. 13.4.... 63. Atsakovė nepateikė įrodymų, kad visus gautus pinigus ji perdavė... 64. 13.5.... 65. Insultas atsakovę ištiko 2015-02-18, todėl ieškovas ne tik galėjo... 66. Ž. P..... 67. 13.6.... 68. Nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad atsakovei buvo perduota tik 26... 69. 13.7.... 70. Atsakovės pozicija, kad neva ieškovas po 2007 metų krizės atsisakė... 71. 13.8.... 72. Atsakovė ir pasibaigus terminui sudaryti pagrindinę sutartį sutiko ją... 73. 13.9.... 74. Net ir konstatavus, kad senaties termino eigos pradžią yra nuo 2007-06-23,... 75. Teisėjų kolegija... 76. IV.... 77. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 78. 14.... 79. Apeliantė R. M., nesutikdama su pirmosios instancijos teismo priimtu jai... 80. 15.... 81. CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas vienas iš svarbiausių civiliniuose... 82. 16.... 83. Kasacinis teismas, atskleisdamas konsensualizmo principo esmę ir jo taikymą,... 84. 17.... 85. Civilinės teisės ir pareigos atsiranda iš Civilinio kodekso ir kitų... 86. 18.... 87. Byloje nustatyta, kad jos šalis sieja du rašytiniai susitarimai, susiję su... 88. 19.... 89. Pasisakant dėl apeliacinio skundo argumentų, kad bylą nagrinėjęs teismas... 90. 20.... 91. CK 6.165 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad preliminariąja sutartimi laikomas... 92. 21.... 93. Pagal CK 6.309 straipsnio 2 dalį pinigų sumos sumokėjimas parduoti daiktą... 94. 22.... 95. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmojo susitarimo turinį ir nutarties 20–21... 96. 23.... 97. Kita vertus, sutarties aiškinimo taisyklės, įtvirtintos CK 6.193... 98. 24.... 99. Toks šalių elgesys, kuomet per 6 mėn. buvo sudaryti du susitarimai dėl to... 100. 25.... 101. Šioje byloje taip pat kilo susitarimo dėl būsimo žemės sklypo... 102. 26.... 103. Tačiau nagrinėjamos bylos ypatumas yra toks, kad Kauno apylinkės teismo... 104. 27.... 105. Kaip minėta pirmiau, CK 6.193 straipsnyje yra reglamentuojamos sutarčių... 106. 28.... 107. Aiškinant sutartį, reikia atsižvelgti ir į įprastines sąlygas, nors jos... 108. 29.... 109. Kai šalys skirtingai aiškina savo ketinimus pagal sutartį ir kai neįmanoma... 110. 30.... 111. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, sutarčių lingvistinė... 112. 31.... 113. Vadinasi, aptariamos antrosios sutarties tekstas pats savaime neteikia jokių... 114. 32.... 115. Aptartų faktinių aplinkybių kontekste pažymėtina ir tai, kad tiek... 116. 33.... 117. Mažai tikėtina, kad apeliantė, turėdama sutarčių sudarymo patirties ir... 118. (90 000 Lt), o skirtumas tarp antrame ir pirmame susitarimuose nurodytų sumų,... 119. 34.... 120. Teisėjų kolegija negali sutikti ir su tokiais apeliacinio skundo argumentais,... 121. 35.... 122. Apeliantė neneigia, kad dalis jos nurodytų kaip gautos piniginių lėšų... 123. 36.... 124. Taip pat teismo posėdžio metu ieškovas nurodė, o apeliantės globėjas... 125. 37.... 126. Apie atitinkamų piniginių lėšų sumos perdavimą apeliantei teisme... 127. 38.... 128. Ir nors nei apeliantės banko sąskaitos išrašas, nei metinės pajamų... 129. 39.... 130. Šiame kontekste pažymėtina, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes,... 131. 40.... 132. Bylos šalys nesutarė ir dėl to, kokia priežastis lėmė tai, kad nebuvo... 133. 41.... 134. Šiuo aspektu pažymėtina, kad ieškovas ir neneigė, kad prasidėjusi... 135. 42.... 136. Ir nors toks faktas, dėl kurios iš šalių kaltės nebuvo sudaryta... 137. 43.... 138. Šioje nutartyje pirmiau konstatuota, kad šalių dviem sutartimis įformintas... 139. 44.... 140. Apeliantė savo skunde taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas... 141. 45.... 142. Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per... 143. 46.... 144. CK 1.127 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad ieškinio senaties terminas... 145. 47.... 146. Taip pat kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kai asmuo nurodo, jog apie... 147. 48.... 148. Apeliantės įsitikinimu, šalis ginčo sutarčių pagrindu sieję teisiniai... 149. 49.... 150. Minėta, kad apeliantė 2015-02-18 sunkiai susirgo. Iš kartu su ieškiniu... 151. 50.... 152. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija pripažįsta, kad... 153. 51.... 154. Atmetus kaip nepagrįstą apeliantės apeliacinį skundą, jos patirtos... 155. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 156. Kauno apygardos teismo 2018 m. spalio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą....