Byla 3K-3-323/2010
1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Dangutės Ambrasienės, Gražinos Davidonienės ir Sigito Gurevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Artapolas“ kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2009 m. liepos 2 d. sprendimo ir Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. kovo 8 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo Šiaulių miesto savivaldybės administracijos ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei ,,Artapolas“, trečiasis asmuo Šiaulių apskrities viršininko administracija, dėl žemės nuomos mokesčio priteisimo.
2Teisėjų kolegija
Nustatė
3I. Ginčo esmė
4Šiaulių apskrities viršininkas, atstovaudamas Lietuvos Respublikai, ir UAB „Artapolas“
5II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė
7Kauno apygardos teismas
8Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija
9III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą argumentai
10Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Kauno apygardos teismo
111. Teismai neatsižvelgė į tai, kad kasatorius negalėjo naudotis išnuomotu žemės sklypu pagal jo paskirtį, t. y. negavo to, ko tikėjosi gauti pagal nuomos sutartį. Kasatoriui negalint naudoti daikto pagal paskirtį dėl nuo jo nepriklausančių aplinkybių bei nutraukus sutartį dėl ieškovo kaltės, kasatorius neprivalo mokėti nuomos mokesčio (CK 6.217 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 6.222 straipsnio 1 dalis).
122. Apeliacinės instancijos teismo išvada, kad atsakovas yra ne kartą dalyvavęs aukcionuose ir privalo prisiimti verslo riziką, susijusią su išnuomotu daiktu, prieštarauja CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems sąžiningumo ir teisingumo principams. Sąlyga dėl žemės sklypo privažiavimo yra nestandartinė, todėl nuomotojas privalėjo ją įrašyti į nuomos sutartį. Šiuo atveju atsakomybė tenka ne atsakovui, bet ieškovui, nes pagrindinė nuomotojo pareiga yra perduoti nuomininkui sutarties sąlygas bei daikto paskirtį atitinkančios būklės daiktą bei garantuoti, kad daiktas bus tinkamas naudoti pagal paskirtį visą nuomos terminą (CK 6.483 straipsnio 1 dalis).
133.
14Nepagrįsta apeliacinės instancijos teismo išvada, kad išnuomotas daiktas buvo be trūkumų, nes patekimas į žemės sklypą buvo numatytas detaliajame plane. Ieškovas iki šios dienos neįgyvendino detaliojo plano sprendinių, t. y. neįrengė kelio prie ginčo žemės sklypo, todėl išnuomotas daiktas turi trūkumų.
154. Teismai neatsižvelgė į tai, kad kiekviena sutarties šalis, turėdama sutartinių santykių, privalo elgtis sąžiningai (CK 6.158 straipsnis), o ieškovo elgesys vertintinas kaip nesąžiningas. Ieškovas nesiekė kooperuotis bei bendradarbiauti, neskyrė lėšų kelio įrengimui, neatidėjo nuomos mokesčio mokėjimo už laikotarpį, skirtą keliui įrengti, nebandė spręsti problemų abiem šalims ekonomiškiausiu būdu.
165. Teismai subjektyviai vertino įrodymus ir padarė nepagrįstą išvadą, kad atsakovas galėjo vykdyti statybas įsirengęs laikiną kelią. Santykiai tarp šalių buvo grindžiami valstybinės žemės nuomos sutartimi, kurioje kasatorius nėra įpareigotas vykdyti savivaldybei deleguotą funkciją – savo lėšomis įrengti kelią į numojamą žemės sklypą. Dėl to teismai neteisingai taikė CK 6.189 straipsnį. Kasatorius objektyviai negalėjo įrengti kelio, nes tam yra reikalingas projektas, laikas bei didelės lėšos, be to, nėra garantijos, kad, pastačius pramonės bei sandėliavimo objektą, darbų priėmimo komisija duotų leidimą pastatą eksploatuoti iki nenutiesta gatvė, sutvarkyta infrastruktūra bei komunikaciniai tinklai.
176. Teismai vienašališkai aiškino sutarties šalių pareigas, t. y. iš kasatoriaus reikalavo apdairumo, rūpestingumo, tačiau neatkreipė dėmesio į tai, kad ieškovas yra valstybės institucija, turinti pareigą elgtis itin rūpestingai ir atsakingai. Ieškovas yra sutarties šalis, pasiūliusi sutarties sąlygas ir parengusi sutarties tekstą, todėl sutarties sąlygos turi būti aiškinamos jas pasiūliusios šalies nenaudai (CK 6.193 straipsnio 4 dalis). Atsižvelgdamas į tai, ieškovas privalėjo sutartyje nurodyti atsakovui sąlygą įsirengti kelią prie išnuomoto žemės sklypo, o tokios sąlygos nesant, ieškovas negalėjo turėti lūkesčių, kad nuomininkas jį savo lėšomis įrengs, mokės nuomos mokestį ir įvykdys kitas nuomos sutarties sąlygas.
18Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas prašo skundą atmesti, o teismų sprendimą ir nutartį palikti nepakeistus. Atsiliepimas į kasacinį skundą grindžiamas tokiais argumentais:
191. Teismai teisingai taikė CK 6.483 straipsnio 1, 2 dalis bei 6.485 straipsnio 1, 5 dalis ir nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos. Kasatorius neįrodė, jog sklypas buvo išnuomotas su trūkumais, o ieškovas įvykdė savo pareigą perduoti nuomininkui sutarties sąlygas ir daikto paskirtį atitinkančios būklės daiktą. Teismai pagrįstai pripažino, kad jei kasatorius nebuvo tiek atidus ir rūpestingas, kiek buvo būtina nagrinėjamu atveju, jis veikė savo rizika.
202. Teismai pagrįstai sprendė, kad atsakovas turėjo galimybę pradėti statybos darbus įsirengdamas trumpesnį, nei suplanuotas detaliajame plane, laikiną kelią į sklypą. Kasatorius neįrodė, kad tokio įsirengimas būtų pareikalavęs nepagrįstai daug sąnaudų.
213. Kasatorius nepagrįstai nurodo, kad ieškovas pažeidė bendradarbiavimo pareigą. Ieškovas elgėsi sąžiningai, laiku ir tinkamai perdavė pagal teisės aktų reikalavimus suformuotą bei įregistruotą žemės sklypą, netrukdė kasatoriui naudotis išsinuomotu sklypu, nepablogino jo būklės, pasiūlė kasatoriui įsirengti laikiną kelią į sklypą ir nurodė, kaip tai galima padaryti.
224. Kasatoriaus nurodoma CK 6.193 straipsnio 4 dalyje įvirtinta taisyklė taikoma tik tada, kai abejojama dėl sutarties sąlygų. Nagrinėjamu atveju sutarties sąlygos dėl statybos pradžios ir nuomos mokesčio mokėjimo yra aiškios, o kasatorius bando pernelyg vienpusiškai ir savanaudiškai aiškinti sutarties sąlygas.
23Teisėjų kolegija
konstatuoja:
24IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
25Dėl sutarčių aiškinimo taisyklių
26Nagrinėjamu atveju šalių ginčas kilo dėl jų sudarytos valstybinės žemės nuomos sutarties sąlygų aiškinimo ir šalims sutartimi nustatytų pareigų turinio, t. y. kasatoriaus nuomone, ieškovas jo tinkamai neinformavo apie tai, kad į ginčo sklypą nėra nutiesto kelio, todėl buvo perduotas trūkumų turintis daiktas, be to, ieškovas nevykdė savo pareigos tokį įrengti, todėl kasatorius negalėjo naudotis išsinuomotu daiktu pagal paskirtį ir neprivalo mokėti nuomos mokesčio. Teismai atmetė šiuos kasatoriaus teiginius, tačiau jis su tokiais teismų procesiniais sprendimais nesutinka.
27Kilus tokio pobūdžio šalių ginčui, pažymėtina, kad sutarties turinio ir jos sąlygų išaiškinimas, sutartimi sulygtų šalių pareigų bei teisių nustatymas yra fakto klausimas. Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas fakto klausimų nenagrinėja, tačiau, atsižvelgdamas į kasacinio skundo argumentus, patikrina, kaip žemesnės instancijos teismas laikėsi sutarčių aiškinimo taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos
28Sutartis aiškinama tada, kai kyla ją sudariusių šalių ginčas dėl jos galiojimo, rūšies, pobūdžio, sąlygų turinio, šalių teisių bei pareigų apimties, sutarties pakeitimo, pasibaigimo ir pan. Sutarčių aiškinimo taisyklės įtvirtintos CK 6.193 straipsnyje bei suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Kartu sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos
29Nagrinėjamu atveju iš pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų matyti, kad teismai, spręsdami dėl nuomos sutarties turinio ginčijamu klausimu, įvertino nustatytas reikšmingas aplinkybes ir nenukrypo nuo minėtų sutarčių aiškinimo taisyklių bei principų. Teismai rėmėsi ir lingvistiniu ginčo sutarties sąlygų aiškinimu, nustatydami, kad ginčo sutarties 7.2 punkte tiesiogiai nurodyta, jog detaliajame plane ginčo žemės sklypas apibrėžiamas kaip teritorija tarp Tilžės ir projektuojamų (o ne esančių, ar nutiestų, ar pan.) Sodo ir Vinkšnos gatvių, kad ginčo sutartyje nenumatyti jokie ieškovo įsipareigojimai nutiesti gatvę prie išnuomoto žemės sklypo. Taip pat teismai nenukrypo nuo pareigos sutartį aiškinti sąžiningai ir atsižvelgiant į šalių ketinimus, nes įvertino kasatoriaus elgesį tiek sudarant sutartį, tiek vėliau, ir patirtį šioje verslo srityje ir realias galimybes įvertinti nuomojamą daiktą, t. y. kad žemės sklypas buvo išnuomotas aukciono būdu, kad aukciono procedūros vyko daugiau kaip du mėnesius, kad kasatorius, būdamas šioje srityje patyręs verslininkas ir susipažinęs su sklypo detaliuoju planu (kuriame tiesiogiai įvardyta, jog Sodo ir Vinkšnos gatvės yra tik projektuojamos), inicijavo derybas dėl tam tikrų ginčo sutarties sąlygų, tačiau nekėlė klausimų nei dėl kelio į sklypą nutiesimo terminų, nei dėl ieškovo planų šiuo klausimu, nei dėl sklypo naudojimo sąlygų, tokio kelio nesant. Teismai atsižvelgė ir į tai, jog išnuomoto žemės sklypo naudojimo sąlygos bei jo būklė nepakito per visą nuomos laikotarpį, o kasatorius nekėlė klausimo dėl nuomojamo žemės sklypo netinkamumo naudotis ar trūkumų bei dėl ieškovo pareigos tiesti kelią iki tol, kol ieškovas pareikalavo sumokėti nuomos mokestį.
30Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad teismai nenukrypo nuo įstatyme ir teismų praktikoje įtvirtinamų sutarčių aiškinimo taisyklių bei principų, įvertino bylai reikšmingas aplinkybes, todėl nėra pagrindo abejoti teismų išvadomis, kad kasatorius galėjo ir turėjo žinoti išnuomojamo žemės sklypo būklę, turėjo visas galimybės nuvykti apžiūrėti ginčo sklypą, išsiaiškinti visas jam rūpimas detales, o to nepadaręs, nebuvo pakankamai rūpestingas bei atidus ir veikė savo rizika. Dėl to nėra pagrindo konstatuoti, kad pirmosios ar apeliacinės instancijos teismai, atmesdami kasatoriaus teiginius, jog jis negavo to, ko tikėjosi gauti pagal sutartį, ir dėl ieškovo kaltės negalėjo naudotis išsinuomotu daiktu pagal paskirtį, pažeidė sutarčių aiškinimo taisykles ar nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos.
31Dėl kitų kasacinio skundo argumentų
32Nustačius, kad teismai pagrįstai konstatavo, jog kasatoriui sudarant ginčo sutartį turėjo ir galėjo būti žinoma ginčo žemės sklypo būklė, jog jis dalyvavo derinant sutarties sąlygas, tačiau klausimo dėl kelio į sklypą nekėlė, kiti kasatoriaus skunde nurodyti argumentai (kad žemės sklypas buvo su trūkumais ir jo nebuvo galima naudoti pagal paskirtį; kad sklypas negalėjo būti išnuomotas be kelio; kad sąlyga dėl kelio į sklypą turėjo būti įtraukta į sutartį; kad laikino kelio įrengimas daug kainuotų ir pan.) netenka teisinės reikšmės. Pagal CK 6.485 straipsnio 5 dalį nuomotojas neatsako už išnuomoto daikto trūkumus, kuriuos jis aptarė sutarties sudarymo metu arba apie kuriuos nuomininkas turėjo žinoti, arba kuriuos nuomininkas galėjo pastebėti be jokio papildomo tyrimo sutarties sudarymo ar daikto perdavimo metu. Kasatorius turėjo visas galimybės įvertinti išnuomoto žemės sklypo naudojimosi sąlygas, todėl nelaikytina, kad žemės sklypas išnuomotas su trūkumais, dėl kurių kasatorius negalėjo jo naudoti pagal paskirtį. Teismai įvertino šiuos kasatoriaus argumentus ir juos atmetė. Tuo tarpu kasatorius, nesutikdamas su tokia teismų išvada, nenurodo teisinių argumentų, patvirtinančių teismų taikytų teisės normų pažeidimus, turinčius esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui bei galėjusių turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui. Teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju neiškelta teisiškai reikšmingos problemos, todėl pripažintina, jog kasacinio nagrinėjimo dalykas nesuformuluotas.
33Teisėjų kolegija, patikrinusi teisės taikymo aspektu skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nutartį, kuria paliktas nepakeistas pirmosios instancijos teismo sprendimas, konstatuoja, kad naikinti ar keisti šią nutartį kasacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 3 dalis).
34
35Dėl išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, priteisimo
36Kasacinis teismas patyrė
37
38Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
Nutarė
40Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 8 d. nutartį palikti nepakeistą.
41Priteisti valstybei iš kasatoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Artapolas“ (įmonės kodas 151454792)
42Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.