Byla 2S-511-794/2016

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vaclovas Paulikas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjų M. K. ir R. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 22 d. nutarties patvirtinti iš dalies kreditorinių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo plano projektą civilinėje byloje pagal pareiškėjų M. K. ir R. K. pareiškimą dėl fizinių asmenų bankroto bylos iškėlimo (suinteresuoti asmenys – „Swedbank“, AB, UAB „Nordea Finance Lithuania“, antstolių I. G., V. M., D. T. kontora, antstolė B. P., antstolis G. B., UAB „Būsto paskolų draudimas“, AB SEB bankas),

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 23 d. nutartimi pareiškėjams M. K. ir R. K. iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirtas M. T. Ši nutartis įsiteisėjo 2014-12-31.

42015 m. gegužės 26 d. įvyko pirmasis kreditorių susirinkimas, kurio metu buvo svarstomas plano projekto tvirtinimo klausimas. Susirinkime dalyvavę kreditoriai pateikė pastabas/pasiūlymus dėl galimų plano patikslinimų bei korekcijų. Bankroto administratorius pasiūlė pareiškėjams atsižvelgti į kreditorių išsakytas pastabas ir patikslinti plano projektą.

52015 m. rugpjūčio 11 d. įvyko antrasis kreditorių susirinkimas, kurio metu buvo svarstomas patikslinto plano tvirtinimo klausimas. Antrajame susirinkime buvo nutarta nepatvirtinti patikslinto plano. Kreditoriai AB „Swedbank“, UAB „Būsto paskolų draudimas“ ir AB SEB bankas pateikė šias pastabas/ pasiūlymus dėl plano projekto: 1) plane turi būti nurodoma turto pardavimo data su tikslu, jog būtų išvengta turto pardavimo vilkinimo; 2) plane nėra pateikta bankroto administravimo išlaidų pagrindimo, o tik nurodyta bankroto administravimo išlaidų suma; 3) kreditorių reikalavimų tenkinimo grafike turi būti nurodytos konkrečios sumos, kurias numatoma skirti kiekvieno kreditoriaus reikalavimams tenkinti; 4) plane numatytas 24 mėnesių plano įgyvendinimo laikotarpis neatitinka kreditorių interesų.

62015 m. rugpjūčio 12 d. bankroto administratorius pateikė prašymą dėl pareiškėjų mokumo atkūrimo plano tvirtinimo. Paaiškino, kad planas atitinka Fizinių asmenų bankroto įstatymo keliamus reikalavimus.

7II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

8Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. rugsėjo 22 d. nutartimi pareiškėjų bankroto administratoriaus prašymą dėl bankrutuojančių fizinių asmenų kreditorinių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo plano 2015 m. liepos 31 d. patikslinto projekto tvirtinimo patenkino iš dalies: patvirtino bankrutuojančių Mariaus ir R. K. kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo planą, kuris buvo patikslintas pagal 2015 m. rugpjūčio 11 d. kreditorių susirinkimo pastabas; mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo trukmę nustatė penkeriems metams. Teismas nesutiko su kreditorių teiginiais, kad plane turi būti nurodyta turto pardavimo data, o plano dalyje „Kreditorių reikalavimų tenkinimo grafikas“ nurodytos konkrečios sumos, kurias numatoma skirti kiekvieno kreditoriaus reikalavimams tenkinti, kadangi tokių reikalavimų imperatyviai nenumato FABĮ ir tokių sąlygų įrašymas būtų netikslingas bei klaidinantis dėl toliau nurodytų priežasčių. Nurodė, kad bankrutuojančių pareiškėjų turtas bus parduodamas iš varžytinių, todėl nėra galimybės nurodyti tikslios šio turto pardavimo datos. Pagal FABĮ 25 str. 2 d. įsiteisėjus teismo nutarčiai patvirtinti planą, kreditorių susirinkimai šaukiami ne rečiau kaip vieną kartą per pusmetį, juos šaukia bankroto administratorius, todėl visi klausimai, susiję su turto pardavimu, bus sprendžiami bankroto administratoriaus sušauktame kreditorių susirinkime. Atsižvelgdamas į FABĮ 29 straipsnyje įtvirtinta kreditorių reikalavimų tenkinimo eiles (pirmos eilės kreditorių reikalavimai tenkinami dviem etapais (be ir su priskaičiuotomis palūkanomis ir netesybomis), išskyrus įkeitimu ir (ar) hipoteka užtikrintus kreditorių reikalavimus), teismas sutiko su pareiškėjų teiginiais, jog konkrečių kreditoriams tenkančių sumų nurodymas gali būti klaidinantis, kadangi šios sumos, padidėjus ar sumažėjus pareiškėjų gaunamam darbo užmokesčiui, gali kisti. Be to, kreditoriai, žinodama jų reikalavimų patenkinimo eilę, gali patys apsiskaičiuoti jiems tenkančią dalį. Teismo vertinimu, kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plano projekto, kuris buvo nepatvirtintas kreditorių susirinkime, turinys atitinka įstatymo nustatytus formaliuosius reikalavimus, todėl atmetė kreditorių susirinkime nurodytas nesutikimo priežastis. Tačiau teismas pripažino, jog plane nurodytas 2 metų plano įgyvendinimo laikotarpis yra per trumpas ir užkerta kelią kreditoriams gauti skolų dalį iš bankrutuojančių asmenų periodinių pajamų, todėl nustatė maksimalią FABĮ įtvirtintą 5 metų plano įgyvendinimo trukmę.

9III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

10Pareiškėjai M. K. ir R. K. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 22 d. nutartį dalyje dėl pareiškėjų kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo trukmės pakeitimo ir išspręsti klausimą iš esmės – patvirtinti 2 metų kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo terminą. paaiškino, kad remiantis FABĮ 8 str. teismas, svarstydamas plano, kuriam nepritarė kreditorių susirinkimas, patvirtinimo klausimą, turi teisę, atsižvelgdamas į bankroto administratoriaus išvadą ir nemokaus fizinio asmens bei jo kreditorių teises ir interesus, tokį planą patvirtinti arba jo nepatvirtinti. Tačiau teismas, nesutikdamas su plane numatytomis mokumo atkūrimo priemonėmis, jų įgyvendinimo galimybėmis, turėtų ne pats planą keisti, o nurodyti fiziniam asmeniui kriterijus, į kuriuos reikėtų atsižvelgti sudarant plano projektą. Tokios nuostatos laikomasi ir teismų praktikoje (Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 6 d. nutartis Nr. 2S-1329-253/2014). Taigi skundžiama nutartis dalyje dėl plano įgyvendinimo termino pakeitimo buvo priimta visiškai nepagrįstai, kadangi teismas savo iniciatyva pakeitė plano įgyvendinimo trukmę, nepaisant to, kad tokia teisė teismui FABĮ nėra suteikta. Teismui yra suteikta teisė tik nustatyti terminą plano trūkumams pašalinti, bet ne savo nuožiūra planą keisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis Nr. 3K-3-561/2014). Tačiau jei teismui būtų suteikta teisė savo iniciatyva koreguoti planą, skundžiamoje nutartyje teismo padaryta išvada, kad pareiškėjų plano įgyvendinimo laikotarpis (2 metai) yra per trumpas, yra nepagrįsta. 5 metų bankroto procesas neatitiktų nei pareiškėjų, nei jų kreditorių interesų ir didintų bankroto administravimo išlaidas. Pareiškėjų gaunamos pajamos, atskaičius būtinųjų poreikių išlaidas, nėra pakankamos net pilnai padengti bankroto administravimo išlaidoms, kurios apmokamos pirmiausia. Todėl kreditoriaus reikalavimai galės būti tenkinami tik iš parduoto turto – buto ir 23/2669 žemės sklypo pardavimo. Kuo ilgesnis bankroto proceso laikotarpis bus nustatytas, tuo didesnė administravimo išlaidų suma susikaups ir turės būti išmokėta iš lėšų, gautų pardavus turtą. Tokiu būdu mažės kreditoriams tenkanti lėšų suma, išmokėtina iš lėšų, gautų iš turto pardavimo – taigi bus bloginama kreditorių padėtis. Taigi netikslinga procesą vykdyti ilgiau, nei nekilnojamojo turto pardavimui reikalingas laikotarpis.

11Suinteresuotas asmuo UAB „Būsto paskolų draudimas“ atsiliepimu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 22 d. nutartį ir pareiškėjų mokumo atkūrimo plano tvirtinimo klausimą išspręsti iš esmės – mokumo atkūrimo plano nepatvirtinti ir bankroto bylą nutraukti. Paaiškino, kad bankroto proceso metu vyko du kreditorių susirinkimai ir juose buvo nepatvirtintas planas, kadangi jis neatitinka FABĮ reikalavimų bei pažeidžia fizinių asmenų ir kreditorių interesų pusiausvyrą. Teismas skundžiama nutartimi konstatuodamas, kad plane nurodytas 2 m. plano įgyvendinimo terminas užkerta kelią kreditoriams gauti skolų dalį iš bankrutuojančių asmenų periodinių pajamų, iš esmės konstatavo, kad pateiktas tvirtinti planas pažeidžia kreditorių interesus. Kadangi bankroto procese vyko pakartotinis kreditorių susirinkimas dėl plano tvirtinimo ir teismas nustatė, jog jam vis tiek buvo pateiktas tvirtinti planas, pažeidžiantis kreditorių interesus, teismas turėjo ne keisti planą, o jo netvirtinti ir nutraukti fizinio asmens bankroto bylą, ką patvirtina kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 7 d. nutartis Nr. 3K-3-263-706/2015). Pareiškėjai klaidingai nurodo, jog kreditorių reikalavimai bankroto procese galės būti tenkinami tik iš parduoto turto. Pareiškėjų gaunamos pajamos yra 573,88 Eur/mėn., būtiniesiems poreikiams reikalinga 500 Eur/mėn. suma, 30 Eur/mėn. numatoma skirti bankroto administravimo išlaidoms, o likusią pajamų sumą – ne mažiau nei 43,88 Eur/mėn. kreditorių reikalavimams tenkinti. Taigi per 24 mėn. plano įgyvendinimo laikotarpį iš pareiškėjų gaunamų pajamų kreditorių reikalavimams būtų skirta 1053,12 Eur, tuo tarpu per 60 mėn. – 2632,80 Eur. Pareiškėjai neteisingai nurodo, jog ilgesnis bankroto procesas tik bereikalingai didina bankroto administravimo išlaidas, kadangi teismui nustačius 5 metų laikotarpį, vis tiek buvo paliktos tokios pačios administravimo išlaidos kaip ir 2 metų plano įgyvendinimo laikotarpiui (2900 Eur plius mokesčiai). Pareiškėjams priklausantį nekilnojamąjį turtą numatoma pardavinėti kaip įmanoma operatyviau, todėl bankroto proceso pradžioje pardavus pareiškėjams priklausantį nekilnojamąjį turtą, vėliau bankroto administratoriaus darbai apsiribos iš esmės vien tik pareiškėjų pajamų tikrinimu ir mokėjimų kreditoriams atlikimu, už šį administratoriui mokant 30 Eur/mėn. Net jeigu bankroto administravimo išlaidos planą įgyvendinant maksimalų 5 metų terminą ir būtų didesnės, kreditorių reikalavimams tenkinti per 5 metus vis tiek būtų skirta gerokai didesnė suma nei per 2 metus. Tam, kad būtų parduotas pareiškėjams priklausantis nekilnojamasis turtas, bankroto procedūra nėra būtina, turtas gali būti parduotas ir nesant bankroto procedūros. Bankrutuojančių asmenų plane turi atsispindėti ne tik nekilnojamojo turto pardavimas, tačiau turi būti nurodytos ir kitos realios priemonės, kurios padėtų bankrutuojantiems asmenims kuo didesne dalimi atsiskaityti su kreditoriais. Plane nurodyta vienintelė pareiškėjų mokumo atkūrimo priemonė, neskaitant nekilnojamojo turto pardavimo, yra siekis gauti didesnį darbo užmokestį. Todėl 2 metų plano įgyvendinimo terminas užkerta kelią kreditoriams gauti dalį skolų iš pareiškėjų gaunamų pajamų. Tuo tarpu kasacinis teismas yra nurodęs, jog fiziniai asmenys turi dėti maksimalias pastangas užtikrinti didesnių pajamų gavimą, kad susidarytų kaip galima didesnis pajamų ir išlaidų skirtumas, leidžiantis maksimaliai tenkinti kreditorių reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 9 d. nutartis Nr. 3K-3-190-706/2015).

12Suinteresuotas asmuo UAB „Vilniaus energija“ prašo atskirąjį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti galioti. Paaiškino, kad apeliantų nurodomas 2 metų mokumo plano atkūrimo laikotarpis yra per trumpas ir užkertą kelią kreditoriams gauti skolos dalį iš pareiškėjų periodinių pajamų. Net ir nustačius maksimalų laikotarpį pareiškėjų galimybės padengti įsiskolinimus yra menkos.

13IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų pareiškėjai nenurodė ir apeliacinės instancijos teismas jų nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

15Reikalavimus, keliamus mokumo atkūrimo planui, ir šio plano tvirtinimo procedūrą reglamentuoja Fizinių asmenų bankroto įstatymo 7 ir 8 str. nuostatos. Plano projektą rengia bankrutuojantis asmuo, išvadą dėl plano įgyvendinimo galimybių teikia bankroto administratorius, kuris šią išvadą kartu su plano projektu pateikia kreditoriams ir šaukia kreditorių susirinkimą dėl pritarimo plano projektui. Tuo atveju, jei kreditorių susirinkimas nepritaria plano projektui dėl to, kad jis neatitinka FABĮ 7 straipsnyje nustatytų reikalavimų, plano projektas gali būti tikslinamas ir pakartotinai teikiamas kreditorių susirinkimui (FABĮ 8 str. 3 d.). Tokiu atveju fizinis asmuo, atsižvelgdamas į kreditorių pastabas, turi patikslinti mokumo atkūrimo plano projektą ir pakartotinai teikti kreditorių susirinkimui svarstyti. Tuo atveju, jeigu fizinis asmuo nededa pastangų taisyti planą ir pakartotinis kreditorių susirinkimas nepritaria patikslintam plano projektui, teismas, manydamas, kad jis neatitinka įstatymo reikalavimų ir kreditorių susirinkimas pagrįstai jam nepritarė, nes jis pažeidžia fizinio asmens ir kreditorių interesų pusiausvyrą, turėtų ne pats keisti planą, o jo netvirtinti ir nutraukti fizinio asmens bankroto procedūrą (FABĮ 10 str. 1 d. 2 p.). Teismas turi patikrinti, ar pareiškėjas laikėsi įstatyme nustatytos plano projekto tikslinimo ir pakartotinio svarstymo procedūros. Nustatęs, kad bankroto administratorius nesilaikė plano tikslinimo procedūros, teismas turi netenkinti jo prašymo ir netvirtinti pateikto plano (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 7 d. nutartis Nr. 3K-3-263-706/2015).

16Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2015 m. gegužės 26 d. įvyko pirmasis pareiškėjų kreditorių susirinkimas, kurio metu kreditoriai nepritarė kreditorinių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo plano projektui. 2015 m. rugpjūčio 11 d. įvyko antrasis kreditorių susirinkimas, kuriam buvo pateiktas 2015 m. liepos 31 d. patikslintas fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo planas, kuriam kreditorių susirinkimas taip pat nepritarė. 2015 m. rugpjūčio 12 d. kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo planas buvo pateiktas tvirtinti teismui. Taigi pareiškėjai tinkamai laikėsi įstatyme nustatytos plano projekto tikslinimo ir pakartotinio svarstymo procedūros.

17Apeliantų teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai savo iniciatyva pakeitė plano įgyvendinimo trukmę, nes teismui teisė keisti planą FABĮ nesuteikia. Apeliacinės instancijos teismas su tokia apeliantų pozicija sutinka.

18FABĮ 8 str. 1 d. numatyta, jog fizinis asmuo ne vėliau kaip per 15 dienų nuo teismo nutarties dėl kreditorių reikalavimų tvirtinimo įsiteisėjimo dienos turi pateikti bankroto administratoriui plano projektą. FABĮ 8 str. 2 d. nustatyta, jog bankroto administratorius, gavęs plano projektą, likus ne mažiau kaip 20 dienų iki numatomo kreditorių susirinkimo pateikia išvadą ir plano projektą kiekvienam fizinio asmens kreditoriui ir šaukia pirmąjį kreditorių susirinkimą dėl pritarimo plano projektui, suderinęs su fiziniu asmeniu šio susirinkimo vietą ir laiką. FABĮ 8 str. 3 d. nurodyta, kad jeigu kreditorių susirinkimas nepritaria plano projektui dėl to, kad jis neatitinka šio įstatymo 7 straipsnyje nustatytų reikalavimų, plano projektas gali būti tikslinamas ir pakartotinai teikiamas kreditorių susirinkimui. Jeigu kreditorių susirinkimas nepritaria plano projektui nenurodydamas priežasčių arba dėl priežasčių, nesusijusių su plano projekto tikslinimu pagal šio įstatymo 7 straipsnyje nustatytus reikalavimus, plano projektas pateikiamas teismui šio straipsnio 4 ir 5 dalyse nustatyta tvarka. To paties straipsnio 4 d. numato, jog kreditorių susirinkimo pirmininkas kreditorių susirinkimo protokolą per 5 darbo dienas po susirinkimo pateikia bankroto administratoriui. Bankroto administratorius, gavęs kreditorių susirinkimo protokolą, per 3 darbo dienas šį protokolą ir plano projektą su išvada pateikia teismui. Straipsnio 5 d. dalyje nurodyta, jog plano projektas turi būti pateiktas tvirtinti teismui ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos. Kai teisme ginčijami kreditorių reikalavimai arba tikslinamas plano projektas, teismas bankroto administratoriaus arba fizinio asmens prašymu turi teisę pratęsti šioje dalyje nurodytą terminą, bet ne ilgiau kaip vienam mėnesiui. FABĮ 8 str. 8 d. nurodyta, jog šio straipsnio 3 dalyje nurodytu atveju teismas gali patvirtinti planą, atsižvelgdamas į bankroto administratoriaus išvadą ir įvertinęs nemokaus fizinio asmens bei jo kreditoriaus teises ir teisėtus interesus.

19Nurodytų teisės normų analizė leidžia daryti išvadą, jog plano sudarymas, jo tikslinimas yra neteisminė procedūra, teismo kompetencija yra tik nuspręsti, ar planas tvirtintinas, ar ne. Tai reiškia, jog teismui suteikta teisė tvirtinti plano projektą arba jo netvirtinti, tokiu būdu išsprendžiant kilusį ginčą tarp pareiškėjų ir jų kreditorių dėl mokumo atkūrimo plano pagrįstumo, tačiau ne pačiam jį keisti. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas savo iniciatyva pakeitė plano įgyvendinimo trukmę (FABĮ 7 str. 5 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas ginčijamoje dalyje netinkamai išsprendė mokumo atkūrimo plano tvirtinimo klausimą.

20Plano patvirtinimo metu Fizinių asmenų bankroto įstatymo 7 str. 5 d. buvo (redakcija iki 2016 m. sausio 1 d.) numatyta, jog plano įgyvendinimo trukmė negali būti ilgesnė negu 5 metai. Taigi įstatymas numatė tik maksimalų terminą, kuris negali viršyti 5 metų, tačiau terminas planui įgyvendinti parenkamas kiekvienu konkrečiu atveju, atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes ir siekiant kreditorių bei skolininkų interesų pusiausvyros. Teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo ir kreditorių argumentais, jog per 5 metus gali būti patenkinta didesnė kreditorių finansinių reikalavimų dalis, tačiau realizavus pareiškėjų nekilnojamąjį turtą, vienintele kreditorių reikalavimų tenkinimo priemone liks tik pareiškėjų gaunamos pajamos iš darbo užmokesčio. Kaip teisingai nurodė pareiškėjų kreditorius, per du metus kreditoriai gautų 1053 Eur, per penkis metus – 2632 Eur. Teismo vertinimu, skirtumas tarp per dvejų ir penkerių metų terminą patenkintos kreditorių reikalavimų dalies nėra itin reikšmingas, atsižvelgiant į tai, jog bankrutuojantys asmenys daugiau nei dvigubai laiko turėtų patirti didelius finansinius suvaržymus, t. y. gyventi iš 500 Eur sumos, skirtos būtiniesiems poreikiams tenkinti. Iš bylos medžiagos taip pat matyti, jog pareiškėjai taip pat turi nepilnametį sūnų, todėl siekiant užtikrinti pareiškėjų ir kreditorių interesų pusiausvyrą, nustatyti maksimalų bankroto procedūros terminą būtų nepagrįsta (FABĮ 7 str. 3 d.).

21Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog skundžiamos nutarties priėmimo metu galiojusi FABĮ 7 str. 5 d. redakcija numatė, jog plano įgyvendinimo trukmė negali būti ilgesnė negu 5 metai, t. y. įstatyme nebuvo nustatyta imperatyvo patvirtinti maksimalią 5 metų mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo trukmę. Nuo 2016 m. sausio 1 d. įsigaliojusioje FABĮ 7 str. 5 d. redakcijoje yra nustatyta, jog mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo trukmė yra 3 metai. FABĮ Nr. XI-2000 4, 5, 6, 7, 8, 9, 14, 17, 19, 25, 27 ir 29 straipsnių pakeitimo įstatyme (TAR, 2015-12-30, Nr. 2015-21017) numatyta, kad fiziniai asmenys, kurių bankroto procesas pradėtas iki įstatymo įsigaliojimo dienos, turi teisę siūlyti keisti fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo trukmę FABĮ 8 str. nustatyta tvarka, atsižvelgiant į 7 str. 5 d. nuostatas. Taigi įstatymų leidėjas dabartinėje FABĮ 7 str. 5 d. redakcijoje imperatyviai nustatė aiškią (fiksuotą) plano įgyvendinimo trukmę, nei prieš tai buvusi norma, kuri iš esmės buvo vertinimo dalyku. Nors pagal dabartinį reglamentavimą mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo trukmė yra 3 metai (procesas negali trukti trumpiau ar ilgiau), tačiau atsižvelgiant į minėtą FABĮ pakeitimo įstatymo nuostatą, darytina išvada, jog mokumo atkūrimo plano tvirtinimo procesas gali būti užbaigtas pagal FABĮ nuostatas iki jų pasikeitimų nuo 2016 m. sausio 1 d. Tokia teismo išvada grindžiama tuo, jog iki reglamentavimo pasikeitimo, teismų praktikoje buvo laikomasi nuomonės, jog mokumo atkūrimo planas yra vientisas dokumentas, kurio skirtingos plano dalys gali būti susijusios viena su kita tokiu būdu, kad kurios nors dalies pakeitimas iš esmės pakeistų bankrutuojančio fizinio asmens valią – pvz., nustačius kitokį plano įgyvendinimo terminą, galimai pasikeistų bankrutuojančių asmenų ketinimai dėl priemonių, skirtų mokumui atkurti, dėl išlaidų būtiniems poreikiams dydžio ir pan. (Kauno apygardos teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis Nr. 2S-2464-555/2014; Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. gegužės 7 d. nutartis Nr. 2S-709-253/2015). Tai reiškia, jog pagal galiojusį teisinį reguliavimą optimalus plano įgyvendinimo terminas buvo nustatomas dalyvaujant visiems suinteresuotiems asmenims, o galutinį sprendimą priimdavo teismas. Nagrinėjamu atveju mokumo atkūrimo plano patvirtinimo procesas buvo pradėtas pagal iki 2016 m. galiojusį reglamentavimą, todėl atsižvelgiant FABĮ pasikeitimus ir faktines bylos aplinkybes, darytina išvada, jog pareiškėjų mokumo plane nustatytas dvejų metų plano įgyvendinimo terminas gali būti nustatomas.

22Kreditorius UAB „Būsto paskolų draudimas“ atsiliepime nurodo, jog teismas, gavęs planą tvirtinti jau po pakartotinės plano tikslinimo procedūros, bei nustatęs, jog planas neatitinka FABĮ reikalavimų, turėjo netvirtinti ir fizinio asmens bankroto bylą nutraukti. Tačiau nustačius, jog apeliantų mokumo atkūrimo planas ginčijamojoje dalyje atitinka FABĮ reikalavimus, kreditoriaus argumentai neturi teisinės reikšmės. Teismas atkreipia dėmesį, jog FABĮ suteikia kreditoriams teisę kontroliuoti plano įgyvendinimo procesą ir nustačius, jog plane numatytos priemonės neįgyvendinamos, inicijuoti bankroto bylos nutraukimą (FABĮ 8 str. 12 d., 10 str. 2 d.). Įstatymas taip pat numato mokumo atkūrimo plano keitimo procesą (FABĮ 8 str. 13 d.). Taigi kreditoriai disponuoja pakankamomis priemonėmis kontroliuoti plano įgyvendinimo procesą.

23Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, į tai, kad pirmosios instancijos teismas pripažino, jog kitos pareiškėjų mokumo plano atkūrimo dalys atitinka FABĮ reikalavimus, bei į tai, kad ginčo tarp dalyvaujančių byloje asmenų dėl kitų plano dalių nėra, apeliacinės instancijos teismo vertinimu yra pagrindas pakeisti skundžiamą nutartį dalyje dėl mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo trukmės nustatymo, patvirtinant 2 metų kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo terminą.

24Vadovaudamasis CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies, 4 punktu, teismas

Nutarė

25Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 22 d. nutartį pakeisti.

26Panaikinti nutartį dalyje, kurioje mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo trukmė yra penkeri metai ir nustatyti dvejų metų mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo trukmę.

27Likusioje dalyje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vaclovas... 2. I. Ginčo esmė... 3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 23 d. nutartimi... 4. 2015 m. gegužės 26 d. įvyko pirmasis kreditorių susirinkimas, kurio metu... 5. 2015 m. rugpjūčio 11 d. įvyko antrasis kreditorių susirinkimas, kurio metu... 6. 2015 m. rugpjūčio 12 d. bankroto administratorius pateikė prašymą dėl... 7. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 8. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. rugsėjo 22 d. nutartimi... 9. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai... 10. Pareiškėjai M. K. ir R. K. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus... 11. Suinteresuotas asmuo UAB „Būsto paskolų draudimas“ atsiliepimu prašo... 12. Suinteresuotas asmuo UAB „Vilniaus energija“ prašo atskirąjį skundą... 13. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai... 14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 15. Reikalavimus, keliamus mokumo atkūrimo planui, ir šio plano tvirtinimo... 16. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2015 m. gegužės 26 d. įvyko pirmasis... 17. Apeliantų teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai savo iniciatyva... 18. FABĮ 8 str. 1 d. numatyta, jog fizinis asmuo ne vėliau kaip per 15 dienų nuo... 19. Nurodytų teisės normų analizė leidžia daryti išvadą, jog plano... 20. Plano patvirtinimo metu Fizinių asmenų bankroto įstatymo 7 str. 5 d. buvo... 21. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog skundžiamos nutarties... 22. Kreditorius UAB „Būsto paskolų draudimas“ atsiliepime nurodo, jog... 23. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, į tai, kad pirmosios instancijos... 24. Vadovaudamasis CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies, 4 punktu, teismas... 25. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 22 d. nutartį pakeisti.... 26. Panaikinti nutartį dalyje, kurioje mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo... 27. Likusioje dalyje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 22 d....