Byla I-6191-815/2015
Dėl neturtinės žalos atlyginimo

1Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Ernestas Spruogis, viešame teismo posėdyje vaizdo konferencijos būdu, dalyvaujant pareiškėjui T. D., išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo T. D. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

2Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

3I

41. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. sausio 12 d. nutartyje (b. l. 10) priėmė nagrinėti pareiškėjo T. D. (toliau – ir pareiškėjas) 2015 m. sausio 5 d. skundą, kuriame pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės (toliau – ir LAVL), 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 1–8).

52. Pareiškėjas skunde nurodo, kad nuo 2012 m. gegužės 18 d. iki 2012 m. gegužės 25 d. ir nuo 2013 m. kovo 8 d. iki 2013 m. kovo 15 d. buvo kalinamas ir gydomas LAVL, pažeidžiant jo teises. Pareiškėjo skundas iš esmės grindžiamas tokiais argumentais.

62.1. Pareiškėjas remiasi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 7 straipsniu, jo 1 dalimi, nurodo, kad tarptautinėje ir nacionalinėje teisėje draudimas žmogų kankinti, žiauriai su juo elgtis, žeminti jo orumą yra absoliutus, paaiškina kankinimo, kitokio nežmoniško elgesio apibrėžimus pagal tarptautinę teisę, nurodo, kad kankinimas ar kitoks nežmoniškas elgesys gali pasireikšti tiek veiksmais, tiek neveikimu.

72.2. Dėl gyvenamojo ploto

8Pareiškėjas remiasi Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakyme Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėmis (toliau – ir PĮ taisyklės) ir nurodo, kad kameroje, kurioje pareiškėjas laikytas su kitais kalinamaisiais, nesilaikoma šiose taisyklėse nustatytos gyvenamojo ploto normos vienam asmeniui (LAVL – 5,1 m2). Neužtikrinus reikiamo ploto pareiškėjui, LAVL administracija neveikė taip, kaip pagal teisės aktus privalėjo veikti. Pagrįsdamas poziciją dėl kameros ploto, pareiškėjas remiasi Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktika (bylomis Peers prieš Graikiją, Kalashnikov prieš Rusiją, Kudla prieš Lenkiją, Karalevičius prieš Lietuvą, Mandic ir Jovic prieš Slovėniją, Ananyev ir kiti prieš Rusiją), nurodo, kad ypač mažas kamerų plotas yra savaiminis pagrindas pripažinti, jog kalinimo sąlygos yra žeminančios.

92.3. Dėl sanitarinio mazgo

10Kameroje, kurioje pareiškėjas buvo laikomas, tualetai neatskirti nuo gyvenamosios patalpos. Pareiškėjas remiasi Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakyme Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 76:2010) 21 punktu, nurodo, kad tualetą atskirianti apie 1 m aukščio sienelė nėra tinkama, negali būti vertinama kaip tinkamas atitvėrimas nuo gyvenamosios patalpos. Tualeto ir viso sanitarinio mazgo atskyrimas nuo gyvenamosios patalpos negali būti laikomas rekonstrukcijos darbu, nes tai gali būti atlikta statinio paprastojo remonto būdu (Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 dalyje apibrėžtos sąvokos). Pareiškėjas taip pat remiasi Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą antruoju bendruoju pranešimu Nr. CPT/Inf (92)3 ir nurodo, kad tinkama praktika, kai kamerose yra atskirta patalpa su sanitariniais įrenginiais. Pažymėtina, kad sanitarinio mazgo plotą atėmus iš bendrojo kameros ploto, vienam asmeniui tenkantis kameros plotas dar sumažėja.

11Pasak pareiškėjo, kameroje tualetas nebuvo atitvertas, atskiros oro šalinimo sistemos nebuvo, iš klozeto sklido baisi smarvė, klozeto skylę pareiškėjas buvo uždengęs kibiru. Be to, „gamtinius reikalus“ buvo priverstas atlikinėti, matant ir girdint kietiems asmenims, taip pat buvo priverstas girdėti, matyti, uosti kvapus, kietiems nuteistiesiems naudojantis tualetu. Pasak pareiškėjo, ne išimtis, kad jam naudojantis tualetu jį matė pareigūnai (taip pat ir moterys), vykdydami savo funkcijas.

12Pareiškėjo nuomone, situacija dėl sanitarinio mazgo (tualeto) vertintina kaip žmogaus garbę ir orumą pažeidžiantis elgesys, tą patvirtina ir EŽTT praktika (byla Gultyayeva prieš Rusiją).

132.4. Dėl dušo

14LAVL teko naudotis dušu su asmenimis, sergančiais užkrečiamomis ligomis, o pareigūno paklausus dėl tokios situacijos, siūlyta iš viso nesinaudoti dušu. Tokia padėtis akivaizdžiai neatitinka Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. liepos 14 d. įsakyme Nr. 407 patvirtinto Epidemiologinio režimo asmens sveikatos priežiūros įstaigose, teikiant medicinos pagalbą sergantiems tuberkulioze ir išskiriantiems tuberkuliozės mikrobakterijas asmenims, tvarkos aprašo nuostatų.

152.5. Dėl drabužių skalbimo

16Pareiškėjas nebuvo informuotas apie teisę išsiskalbti rūbus ir juo išdžiovinti įstaigos skalbykloje, buvo pažeidžiama HN 76:2010, jos 64 punkto nuostatos, rūbus teko skalbti šaltu vandeniu kameroje, nebuvo džiovyklų, taip pat nesilaikyta Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 4 dalies nuostatų.

17Pažymėtina, kad kamera, kurioje buvo pareiškėjas, buvo perpildyta, todėl asmenims kameroje skalbiant ir džiovinant drabužius padidėdavo drėgmė, pareiškėjas jautė didelį diskomfortą, dėvėdamas drėgnus drabužius, miegodamas drėgnoje patalynėje.

182.6. Pareiškėjo nurodytu laikotarpiu nebuvo atliekami kameros dezinfekcijos, dezinsekcijos ir deratizacijos darbai. Kameroje ant sienų ir lubų buvo pelėsio dėmių, nubyrėjusių dažų ir tinko plotų, spintelių paviršiai buvo nelygūs, grindų danga nelygi, vietomis įlūžusi, nepritaikyta valymui ir dezinfekcijai, net dienos metu po kamerą bėgiojo pelės. Kameroje neveikė mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Kameroje trūko natūralios šviesos, dirbtinės apšvietos lempos buvo murzinos, aprūkusios. Pareiškėjas buvo apgyvendintas netvarkingoje kameroje, kurioje buvo privemta, prispjaudyta, prišiukšlinta, mėtėsi nuorūkos, ant sienos prirašyta necenzūrinių žodžių, kameroje nebuvo valymo inventoriaus. Atsižvelgus į tai, kas nurodyta, teigtina, kad kamera neatitiko HN 76:2010 reikalavimų, taip pat ir dėl saugios sveikatai gyvenamosios aplinkos.

19Pareiškėjo manymu, nurodytos jo laikymo sąlygos negali būti laikomos saugiomis, jos pažeidžia žmogaus orumą, kurį gina Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnis, Europos -žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos Konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis.

202.7. Pareiškėjas, pagrįsdamas savo reikalavimą, taip pat remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika (administracinėmis bylomis Nr. A822-81/2014, A756-2072/2013, Nr. A602-84/2013, Nr. A444-1346/2013, Nr. A858-977/2013, Nr. A525-197/2013, Nr. A261-1802/2013), Europos Tarybos Ministrų Komiteto Rekomendacija Rec(2006)2 valstybėms narėms dėl Europos kalinimo taisyklių, jų 15 straipsniu, plačia EŽTT praktika dėl Konvencijos 3 straipsnio.

212.8. Pasak pareiškėjo, Lietuvos Respublikos teisės aktuose nenustatyta, kad įkalinimo įstaigoje kalinami asmenys turi būti kalinami tualeto sąlygomis, nurodo, kad į LAVL asmenys vežami gydytis, o ne patirti pažeminimą, stresą ir kitokį pasityčiojimą valstybės vardu. Be to, dėl LAVL sudaromų kalinimo ir gydymo sąlygų skundžiamasi pastoviai, o teismai ne kartą pripažino, jog gyvenimo sąlygos LAVL negerėja. Svarbu tai, kad valstybė dėl kalinimo sąlygų prieštaravimo Konvencijos 3 straipsniui negali pasiteisinti ekonominėmis priežastimis.

222.9. Pasak pareiškėjo, LAVL jis nebuvo informuotas apie teisę į 5,1 m2 gyvenamąjį plotą kameroje, į drabužių skalbimą ir džiovinimą įstaigos skalbykloje, į sveiką ir saugią gyvenamąją aplinką, ventiliaciją, į tinkamą apšvietimą ir pan., o juk laisvės atėmimo vietoje pareiškėjas turi sunkumų susipažinti su savo teisėmis, taigi, ne visada gali žinoti, kokius prašymus turi teisę reikšti. Pareiškėjas į teismą kreipėsi, kai sužinojo, išsiaiškino bei faktiški suvokė, jog nurodytais veiksmais LAVL pareigūnai pažeidė pareiškėjo teises. Žmogus apginti savo teises gali tik tada, kai žino, kad jos pažeistos. Akivaizdu, kad LAVL darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, nevykdė jiems teisės aktuose nustatytų funkcijų arba jeigu ir vykdė jas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

232.10. Pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš neteisėtų LAVL veiksmų, neužtikrinant jam tinkamų kalinimo ir gydymo sąlygų LAVL. Dėl neturtinės žalos pareiškėjas remiasi Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 1 dalimi, 6.271 straipsniu, LVAT praktika šiuo klausimu.

242.11. Pareiškėjas prašo priteisti neturtinę žalą, kuri negali būti kompensuojama vien žmogaus teisių pažeidimo pripažinimu, nes pareiškėjas buvo kalinamas nežmoniškomis sąlygomis dėl to pasireiškė visos neigiamos pasekmės, be kita ko: nuolatinis privatumo trūkumas, padidėjusi įtampa, patirtas susierzinimas ir stresas, sistemingai buvo žeminami pareiškėjo garbė ir orumas, pareiškėjui kilę nepatogumai užsitęsė pernelyg ilgai, todėl žalingai pasireiškė psichinei ir fizinei pareiškėjo būklei, jų intensyvumas viršijo neišvengiamai kalinimui būdingą laipsnį, tai žemino žmogiškąjį orumą ir prilygo kankinimui, kurių pareiškėjas nebūt patyrę, jeigu būtų kalinamas, atsižvelgiant į teisės aktų reikalavimus. Apibendrinant, pareiškėjas patyrė 10 000 Eur neturtinę žalą dėl valdžios institucijos veiksmų.

25II

26Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Laisvės atėmimo vietų ligoninės, atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodo, kad su skundu nesutinka, prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą, savo poziciją grindžia iš esmės tokiais argumentais (b. l. 13–16).

271. Pareiškėjas ginčo laikotarpiu LAVL buvo gydomas: nuo 2012 m. gegužės 18 d. iki 2012 m. gegužės 25 d. režiminio korpuso Chirurginio skyriaus 21 kamerų tipo palatoje Nr. 21, kurios plotas –15,39 m2, joje įrengtos 8 lovos; nuo 2013 m. kovo 8 d. iki 2013 m. kovo 15 d. režiminio korpuso Vidaus ligų skyriaus 23 kamerų tipo palatoje, kurios plotas – 8,80 m2, joje įrengtos 6 lovos.

28Statistika, kiek konkrečioje palatoje atskiromis dienomis gydoma nuteistųjų ir / ar suimtųjų, LAVL nefiksuojama, galiojantys teisės aktai to daryti neįpareigoja; taigi, duomenų, koks ligonių skaičius kartu su pareiškėju gydymosi laikotarpiu buvo palatose, LAVL pateikti negali.

292. HN 76:2010 ploto normos asmenims, laikomiems laisvės atėmimo vietose, nenustatomos. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakyme Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ nustatyta, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009 m.–2017 m. plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarime Nr. 124, numatytas priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas: tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 m2 (pagal LVAT suformuotą praktiką).

30Pažymėtina, kad LAVL negali daryti įtakos atvykstančiųjų gydytis suimtųjų ir / ar nuteistųjų asmenų skaičiui, nes LAVL turi būti suteikiamos stacionarinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos visiems to reikalaujantiems nuteistiesiems ir / ar suimtiesiems. Dėl šios priežasties minėtuose teisės aktuose nustatytos ploto normos, vienam asmeniui, galėjo būti viršytos. Be to, LAVL privalo užtikrinti izoliacijos reikalavimus nuteistiesiems ir suimtiesiems, nustatytus BVK ir Suėmimo vykdymo įstatyme, taip pat privalo laikytis pacientų izoliavimo reikalavimų, sergant užkrečiamosiomis ligomis.

313. LAVL teikiamos stacionarinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos, tai nepertraukiamas procesas, kuris būtinas teikiant toki pobūdžio paslaugas, užtikrinant paslaugų kokybę bei tinkamą nepertraukiamą gydymą, todėl trumpalaikis minimalaus ploto neatitikimas teisės aktų reikalavimams vertintinas kaip mažareikšmis, nesukeliantis papildomų nepatogumų.

324. LAVL palatos minimaliai aprūpintos baldais ir kitu inventoriumi, kuris nuolat remontuojamas ir/arba keičiamas. Ligoninės palatose yra langai, atitinkantys HN 76:2010 reikalavimus, be kita ko, jos 24 punktą. LAVL palatose apšvietimas įrengtas, atsižvelgiant į HN 76:2010 nuostatas. Pastoviai atliekami šiluminės aplinkos, dirbtinio ir natūralaus apšvietimo ir akustinio triukšmo lygio matavimai. Nustačius palatų įrengimo trūkumus, jie nedelsiant šalinami.

335. Pasak pareiškėjo, palatose, kuriose jis buvo gydomas, tualetas neatskirtas nuo likusios patalpos jokia sienele. LAVL palatų įrengimas bei sanitarinės sąlygos jose visiškai atitinka HN 76:2010 reikalavimus. Higienos normos nenumato unitazo ar klozeto uždengimo, tai patvirtina LAVL 2011 m. birželio 7 d. išduotas leidimas-higienos pasas. Vadovaujantis Pataisos įstaigų vidaus tvarko taisyklių 73.5 punktu, nuteistieji privalo laikytis asmens higienos, pagal 73.6 punktą nuteistieji privalo tvarkyti ir prižiūrėti savo gyvenamąją (miegamą) vietą.

346. LAVL patalpų deratizacijos ir dezinsekcijos darbams atlikti sudaryta sutartis su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, tokie darbai atliekami kartą per mėnesį, prireikus – dažniau. Visi atliekami darbai registruojami žurnaluose. Patalpų valymo ir dezinfekcijos darbus atlieka paskirti sanitarai. LAVL patalpų valymo ir dezinfekcijos darbų dažnis atitinka Lietuvos higienos normos HN 47-1:2010 „Sveikatos priežiūros įstaigos. Infekcijų kontrolės reikalavimai“ nuostatas ir atlikti valymo bei dezinfekcijos darbai registruojami LAVL nustatyta tvarka, nepažeidžiant HN 76:2010 reikalavimų.

357. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 „Dėl arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kūdikių), esančių pataisos namų vaikų (kūdikių) namuose, materialinio buitinio aprūpinimo normų patvirtinimo“, atsižvelgiant į įstaigos finansines galimybes, LAVL palatos minimaliai aprūpintos baldais ir kitu inventoriumi. Pažymėtina, kad LAVL esančias vertybes dažniausiai laužo ir gadina patys pacientai: išsukinėja, persuka kranus, sugadina tualeto bakelio vandens nuleidimo mechanizmus, sulaužo langų rėmus, išdaužo stiklus, padaro skyles grindyse ir atplėšia jų lentas, išgremžia skyles sienose, sugadina elektros instaliaciją, išplėšia rozetes, šviestuvus, sudaužo jose esančias lemputes, aplaužo ir suniokoja spinteles, viskuo teplioja sienas, plėšo ir degina patalynę. LAVL palatų kosmetinis remontas atliekama kiekvienais metais (atliekama elektros instaliacijos, santechnikos, sienų, grindų, lovų, langų, spintelių ir kt. remontas). Vilniaus apsaugos ir priežiūros skyriaus pareigūnai nuolat tikrina LAVL palatų techninę būklę, gedimus registruoja Kamerų apskaitos ir techninių apžiūrų žurnale. Visi duomenys perduodami Ūkio skyriui, kuris per minimaliausius terminus šalina visus gedimus (langų, santechninės įrangos, sienų, grindų, apsauginių grotų, lovų, spintelių ir kt.

368. Vadovaujantis LAVL direktoriaus 2011 m. rugpjūčio 30 d. įsakymu Nr. V-164 „Dėl Laisvės atėmimo vietų ligoninės vidaus tvarkos aprašo“, visi asmenys, sergantys tuberkulioze, yra izoliuoti, dėvi apsaugines kaukes. LAVL vadovaujasi teisės aktais, reglamentuojančiais infekcinių lig kontrolę ir profilaktiką.

379. LAVL pacientų maudymasis organizuojamas taip, kad ne rečiau kaip kartą per savaitę nuteistiesiems suteikiama galimybė pasinaudoti dušu. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatomis, LAVL patvirtino dušų lankymo grafiką, pagal kurį pacientams suteikiama galimybė pasinaudoti dušu kartą per savaitę. Šis grafikas atitinka ir HN 76:2010 68 punkto reikalavimus. Pagal LAVL nustatytą grafiką tuberkulioze sergantys pacientai prausiasi jiems nustatytą dieną, po šių pacientų prausimosi kiekvieną kartą dušo patalpos valomos ir dezinfekuojamos, todėl tą ir kitą dieną kiti pacientai praustis nevedami. Pažymėtina, kad HN 76:2010 dušų skaičius nereglamentuotas. LAVL įrengtos 2 dušo patalpos. LAVL patalpų valymo ir dezinfekcijos darbų dažnis atitinka HN 47-1:2010 reikalavimus ir atlikti valymo bei dezinfekcijos darbai registruojami pagal LAVL nustatytą tvarką, nepažeidžiant HN 76:2010 reikalavimų.

38LAVL turi Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2013 m. liepos 29 d. išduotą leidimą-higienos pasą Nr. (12-6)12.12-690, kuris įrodo, kad LAVL patalpos atitinka Lietuvos Respublikos higienos normų reikalavimus, kurie privalomi LAVL veiklai vykdyti.

3910. Užtikrinant gydomiems nuteistiesiems (suimtiesiems) galimybę dėvėti švarius drabužius, išduoti įstaigos drabužiai, pagal LAVL direktoriaus patvirtintą grafiką periodiškai keičiami, todėl LAVL atskiros, specialios patalpos gydomiems nuteistiesiems (suimtiesiems) skalbti ir džiovinti drabužius neįrengtos.

4011. Remiantis LVAT praktika, valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnį kyla, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Nenustačius neteisėtų valdžios institucijos (šiuo atveju – LAVL) veiksmų, nėra būtinos CK 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos.

41Pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo nepagrįstas jokiais įrodomąją galią turinčiais įrodymais. Apibūdindamas tariamai patirtą žalą, pareiškėjas apsiribojo bendro pobūdžio teiginiais, samprotavimais, nepagrindė priežastinio ryšio tarp LAVL veiksmų ir / arba neveikimo ir tariamai atsiradusių pasekmių, kurių pagrindu pareiškėjas grindžia neturtinės žalo atsiradimą. Taip pat niekuo nėra pagrįsta ir prašoma priteisti neturtinės žalos suma

42III

43Teismo posėdyje pareiškėjas T. D. rėmėsi skundu ir prašė jo reikalavimą tenkinti bei priteisti neturtinės žalos atlyginimą.

44Teismas, išnagrinėjęs skundo ir atsiliepimo motyvus, įvertinęs rašytinius bylos įrodymus, teismo posėdyje pateiktus paaiškinimus, išanalizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus,

konstatuoja:

451. Nagrinėjamoje administracinėje byloje pagal pareiškėjo T. D. skundą sprendžiama, ar yra teisinis pagrindas priteisti neturtinės žalos 10 000 eurų atlyginimą pareiškėjui už jo, esą, netinkamas laikymo sąlygas Laisvės atėmimo vietų ligoninėje. Šioje byloje kyla ginčas, ar pareiškėjas T. D. LAVL buvo laikomas tinkamomis sąlygomis.

462. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 111.4 punktą (2010 m. balandžio 26 d. redakcija) vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas negali būti mažesnis kaip 5,1 kv. m Laisvės atėmimo vietų ligoninės palatose. Būtent šis plotas turi būti vertinimo kriterijumi šioje administracinėje byloje, nes T. D. keliamas ginčas apima laikotarpį nuo 2012 m. gegužės 18 d. iki 2012 m. gegužės 25 d. bei nuo 2013 m. kovo 8 d. iki 2013 m. kovo 15 d.

473. Minėta, kad pareiškėjas T. D. prašo teismą priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos LAVL, neturtinę žalą 10 000 eurų.

483.1. Nagrinėjamoje administracinėje byloje sprendžiant, ar pareiškėjo prašymas yra pagrįstas ir gali būti tenkintinas, pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 4 dalis). Valstybės civilinė atsakomybė pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (Civilinio kodekso 6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (Civilinio kodekso 6. 247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (Civilinio kodekso 6.249 straipsnis). Šios rūšies žalos atlyginimo specifika yra tokia, kad nebūtina nustatyti neteisėtus veiksmus įvykdžiusio subjekto kaltės, t. y. valstybė atsiradusią žalą atlygina visiškai, nepaisydama konkretaus valstybinės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Neįrodžius bent vienos iš minėtų būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-1355/2010).

49Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. spalio 20 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A858-2233/2011 konstatavo:

50„Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai; padarytos moralinės žalos, kaip asmens patirtos dvasinės skriaudos, neretai apskritai niekas (inter alia jokia materiali kompensacija) negali atstoti, nes asmens psichologinės, emocinės ir kitokios būsenos, buvusios iki tol, kol jis patyrė dvasinę skriaudą, neįmanoma sugrąžinti – tokią būseną kai kada (geriausiu atveju) galima tik iš naujo sukurti, panaudojant inter alia materialią (pirmiausia piniginę) kompensaciją už tą moralinę žalą (tai nereiškia, kad kai kada išties nėra neįmanoma vien moralinė satisfakcija už patirtą moralinę žalą). Materiali (piniginė) kompensacija už moralinę žalą, kaip materialus tos moralinės žalos atitikmuo, taip pat turi būti skiriama vadovaujantis visiško (adekvataus) žalos atlyginimo principu, kurio taikymui tokiais atvejais būdingi svarbūs ypatumai, nes tokia materiali kompensacija savo turiniu iš esmės skiriasi nuo pačios moralinės žalos, kuri buvo padaryta ir už kurią yra kompensuojama, turinio ir dėl to (jos dydis nesvarbu) pagal savo prigimtį negali (arba ne visada gali) atstoti patirtos dvasinės skriaudos. Tokios materialios (pirmiausia piniginės) kompensacijos už neturtinę žalą paskirtis – sudaryti materialias prielaidas iš naujo sukurti tai, ko negalima sugrąžinti, kuo teisingiau atlyginti tai, ko asmeniui neretai apskritai niekas – jokie pinigai, joks materialus turtas – negali atstoti (žr. Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimą). Iš esmės analogiška nuostata suformuluota ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, kuris yra konstatavęs, jog neturtinės žalos atlyginimas yra glaudžiai susijęs su idėjos, jog pareiškėjas turėtų likti indiferentiškas toms pasekmėms, kurias sukėlė neteisėti valstybės pareigūnų veiksmai, po to, kai ši žala buvo teisingai atlyginta, įgyvendinimu. Kitaip tariant, pareiškėjo, kuris patiria neturtinę žalą, statusas ex post turėtų kiek įmanoma labiau prilygti jo susikurtai gerovei ex ante (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. lapkričio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1897/2008). Atkreiptinas dėmesys, jog visiško (adekvataus) žalos atlyginimo principo taikymui neturtinės žalos nustatymo (įvertinimo) atvejais būdingi svarbūs ypatumai: neturtinė žala yra skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai. Neturtiniai praradimai susiję su netektimis, kurios negali būti nedelsiant apskaičiuojamos konkrečia materialine ekonomine forma.

51Teismų praktikoje (žr., pvz., 2007 m. birželio 26 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimą administracinėje byloje Nr. A14-653/07; 2008 m. balandžio 16 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/08; Administracinių teismų praktika, 2008, Nr. 4(14); 2010 m. birželio 23 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. A858-940/2010) taip pat laikomasi nuostatos, jog neturtinės žalos įrodinėjamas pasižymi specifika, nes neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais dažnai neįmanoma. Todėl ginčo dėl neturtinės žalos padarymo sprendimui negali būti taikomi tokie patys įrodymų konkretumo standartai. Įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas. Įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sąlygoti neigiamą poveikį nukentėjusiam asmeniui, gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas. Tokiais atvejais bylą nagrinėjantis teismas turi vadovautis ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta bendrąja įrodymų vertinimo taisykle – vertinti įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstu visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių visumos ištyrimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo principais.

52Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog kaip neturtinė žala pripažįstamas ne bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Neturtinės žalos buvimas konstatuotinas tuomet, kai neigiamą poveikį asmeniui darę veiksmai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kad jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu (žr., pvz., 2006 m. gegužės 17 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-327/2006; 2007 m. lapkričio 15 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. A17-749/2007).“

533.2. Pabrėžtina, kad T. D. buvo laikomas nuo 2012 m. gegužės 18 d. iki 2012 m. gegužės 25 d. režiminio korpuso Chirurginio skyriaus kamerų tipo palatoje Nr. 21, kurios plotas –15,39 m2, joje įrengtos 8 lovos; nuo 2013 m. kovo 8 d. iki 2013 m. kovo 15 d. režiminio korpuso Vidaus ligų skyriaus kamerų tipo palatoje Nr. 23, kurios plotas – 8,80 m2, joje įrengtos 6 lovos (žr. LAVL atsiliepimą į skundą (b. l. 13-16)), t. y. iš viso 14 parų. Kadangi pareiga pateikti įrodymus, kiek žmonių tuo metu buvo minėtose palatose, šio tipo bylose tenka LAVL administracijai, tai, jai šios pareigos neįvykdžius, konstatuotina, kad šioje įstaigoje buvo pažeisti teisės aktų reikalavimai, t. y. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 111.4 punkto (2010 m. balandžio 26 d. redakcija) reikalavimai. Pabrėžtina, kad LAVL neveikė taip, kaip pagal įstatymus turėjo veikti, todėl neteisėtumo faktas yra pakankamai įrodytas (žr. analogišką poziciją Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. sausio 26 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-190-442/2015), o jos motyvai, kad ji nėra kalta dėl šio pažeidimo nėra reikšmingi: pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalies nuostatas šios rūšies žalos atlyginimo specifika yra tokia, kad nebūtina nustatyti neteisėtus veiksmus įvykdžiusio subjekto kaltės, t. y. valstybė atsiradusią žalą atlygina visiškai, nepaisydama konkretaus valstybinės valdžios institucijos darbuotojo kaltės.

543.3. Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinės žalos įrodinėjimas pasižymi specifika, kadangi neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais ne visada įmanoma. Todėl įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas. Įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sąlygoti neigiamą poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. birželio 26 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A14-653/2007; 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444- 619/2008 ir kt.). Tai, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje, yra konstatuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (administracinė byla Nr. A143-1966/2008, Nr. A502-913/2011 ir kt.). Nagrinėjamoje byloje, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, susijusias su pareiškėjo kalinimo LAVL palatose sąlygomis, teismas daro išvadą, kad pareiškėjo teiginiai, jog kalinimas tokiomis sąlygomis padarė jam įvairių nepatogumų, yra įrodytas. Įrodymai, kad dėl LAVL kalinimo sąlygų, kurios neatitiko teisės aktų reikalavimų, buvo pakenkta pareiškėjo sveikatai, tame tarpe – ir psichinė, nepateikti.

553.4. Pareiškėjas, be kita ko, pateikė argumentus dėl sanitarinio mazgo, dėl dušo, dėl drabužių skalbimo, dėl dezinfekcijos, dezinsekcijos ir deratizacijos darbų.

56Teismas iš karto atkreipia dėmesį, kad pareiškėjo pateikta Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus 2013 m. balandžio 10 d. pažyma Nr. 2013/1-17 „Dėl 2013 metų sausio 31 dienos patikrinimo Laisvės atėmimo vietų ligoninėje“ (b. l. 29-32) yra šiai administracinei bylai neaktuali, nes pareiškėjas buvo laikomas Laisvės atėmimo vietų ligoninės palatose Nr. 21 ir Nr. 23, tuo tarpu minėtoji pažyma yra susijusi su patikrinimu palatose Nr. 16, 17, 18, 19, 20 ir 25.

57Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakyme Nr. V-82 patvirtintose Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklėse (toliau – ir Įrengimo ir eksploatavimo taisyklės) nenustatyta, kad unitazas ar klozetas būtų uždengiami; unitazo uždengimo nenustato ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakyme Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“. Iš pareiškėjo skundo matyti, kad jo netenkina apie 1 m aukščio sienelės, atskiriančios klozetą nuo patalpos, buvimas, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad pagal Įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 16.5 punktą nesant techninių galimybių esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara. Todėl pareiškėjo nusiskundimai dėl sanitarinio mazgo nėra pagrįsti, o susiję nepatogumai yra mažareikšmiai, negalintys sukelti daugiau neturtinės žalos negu kad konstatuotas kameros ploto trūkumas.

58Pacientų prausimasis organizuojamas pagal Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 258 punktą bei HN 76:2010 68 punktą, t. y. laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė prausti visą kūną po šiltu dušu ne rečiau kaip kartą tą per savaitę. Pareiškėjo nusiskundimai dėl prausimosi kartu su sergančiaisiais yra abstraktaus pobūdžio, niekuo nepagrįsti, pareiškėjas nesusirgo jokia užkrečiama liga, o pagal LAVL nustatytą grafiką tuberkulioze sergantys pacientai prausiasi jiems nustatytą dieną, po šių pacientų prausimosi kiekvieną kartą dušo patalpos valomos ir dezinfekuojamos, todėl tą ir kitą dieną kiti pacientai praustis nevedami (žr. atsiliepimą į skundą). Be to, atkreiptinas dėmesys, jog pareiškėjas ilgiausiai savaitę nepertraukiamai buvo laikomas LAVL patalpose, todėl šis nusiskundimas dėl prausimosi duše yra nepagrįstas.

59Tai, kad pareiškėjas nebuvo informuotas apie teisę išsiskalbti rūbus ir juo išdžiovinti įstaigos skalbykloje, nereiškia, jog buvo pažeidžiama HN 76:2010, jos 64 punkto nuostatos, nes LAVL užtikrinant gydomiems nuteistiesiems (suimtiesiems) galimybę dėvėti švarius drabužius, išduoti įstaigos drabužiai, pagal LAVL direktoriaus patvirtintą grafiką periodiškai keičiami (žr. atsiliepimą į skundą).

60Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 7 d. įsiteisėjusiame sprendime administracinėje byloje Nr. I-4977-815/2015 (Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04414-2014-3) nustatytos viešos aplinkybės, kad: „LAVL sudarė šias sutartis: a) 2011 m. gruodžio 28 d. paslaugų teikimo sutartį Nr. 500 su UAB „Vilniaus profilaktinės dezinfekcijos stotis“, pagal kurią UAB „Vilniaus profilaktinės dezinfekcijos stotis“ įsipareigojo: savo lėšomis ir darbo jėga atlikti šioje sutartyje nurodytų LAVL patalpų priežiūrą, išaiškinant kenkėjų (vabzdžių ir graužikų) buvimą, atliekant kenkėjų naikinimą, deratizaciją, dezinsekciją (1.1, 2.1 punktai); atlikti tyrimus, nustatant kenkėjų rūšį, jų lokalizacijos vietas, patekimo kelius, numatyti kenkėjų kontrolės priemones (4.1.2 punktas); LAVL nurodytose patalpose profilaktiškai stebėti užkrėstumą kenkėjais ir juos naikinti (4.1.3 punktas); LAVL pranešus apie pastebėtus kenkėjus, atlikti intensyvaus naikinimo paslaugas kenkėjų veisimosi vietose per vieną darbo dieną (4.1.6 punktas) (b. l. 41–43); 2012 m. gegužės 30 d. skalbimo paslaugų pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 57-41 su UAB „Švaros etalonas“ (terminas – vieneriems metams; jeigu nė viena iš šalių prieš 1 mėn. iki sutarties galiojimo pabaigos nepareiškia pageidavimo nepratęsti sutarties, ji pratęsiama dar 1 m. (6.1 punktas)), pagal kurią UAB „Švaros etalonas“, be kita ko, įsipareigojo: savo rizika ir priemonėmis atlikti skalbimo paslaugas pagal sutartyje nustatytas sąlygas (1.1 punktas); savo transportu pasiimti skalbinius ir pristatyti išskalbtus pagal suderintą grafiką 2 kartus per savaitę (3.2.1 punktas); švarius skalbinius pristatyti surūšiuotus pagal asortimentą ir sudėtus į viengubus tekstilinius maišus (3.2.2 punktas); skalbti ir lyginti skalbinius pagal LR standartą 46-90 ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2012 m. sausio 13 d. įsakyme Nr. V-22 patvirtintą higienos normą HN 130:2012 „Skalbyklų paslaugų sveikatos saugos reikalavimai“ (3.2.5 punktas) (b. l. 37–40); 2014 m. sausio 2 d. paslaugų teikimo sutartį Nr. 57-1/500 su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, pagal kurią UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, be kita ko, įsipareigojo: savo lėšomis ir darbo jėga atlikti Laisvės atėmimo vietų ligoninės patalpų, nurodytų sutartyje, priežiūrą, išaiškinant buitinių kenkėjų (vabzdžių ir graužikų) buvimą ir atlikti jų naikinimą (1.1 punktas); lankyti objektą kartą per mėnesį ir atlikti tyrimus, nustatant kenkėjų rūšį, jų lokalizacijos vietas, patekimo kelius ir numatyti kenkėjų kontrolės priemones (4.1.1 punktas); lankyti objektą kartą per mėnesį ir LAVL nurodytose patalpose profilaktiškai stebėti užkrėstumą kenkėjais, savo medžiagomis ir darbo jėga užtikrinti kenkėjų naikinimą (4.1.2 punktas); užsakovui pranešus apie pastebėtus kenkėjus, atlikti intensyvaus naikinimo paslaugą ne ilgiau kaip per 3 darbo dienas (4.1.5 punktas) (b. l. 33–36)“. Šios aplinkybės vertintinos kaip užtikrinančios kalinamųjų higienos sąlygas LAVL.

613.5. Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Tai reiškia, kad nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį turi būti taikomi kriterijai, nurodyti Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje, tame tarpe ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo principai. Teismų praktikoje pripažįstama ir tai, kad asmens pažeista neturtinė teisė kai kuriais atvejais teismo gali būti apginta nepriteisiant neturtinės žalos atlyginimo pinigais. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT), gindamas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (EŽTT 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje D. prieš Lietuvą, 2006 m. spalio 10 d. sprendimas byloje L. L. prieš Prancūziją). Taigi, teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje M. prieš Lietuvą). Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2008). Analogiška praktika nuosekliai formuojama ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nagrinėjamose bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo (2007 m. liepos 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A2-718/2007; 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2010 m. spalio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011; 2012 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.).

62Šio pobūdžio bylose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje konstatuojama, kad neturtinė žala turi būti atlyginama pinigais (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. sausio 23 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A-438-121/2009, taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 3 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A143-2810/2011). Kartu pabrėžtina, kad neturtinės žalos prigimtis lemia, jog nėra galimybės šią žalą tiksliai apibrėžti, ją apčiuopti, grąžinti nukentėjusį asmenį į buvusią padėtį ar rasti tokios žalos tikslų piniginį ekvivalentą. Dėl to įstatyme nustatyti tik kriterijai, į kuriuos privalo atsižvelgti teismas, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį kiekvienu konkrečiu atveju. Kartu negalimumas neturtinės žalos tiksliai apibrėžti ir visiškai atlyginti materialiai nereiškia, kad gali būti reikalaujama neproporcingos kompensacijos. Pareikalavus nerealaus dydžio kompensacijos, o teismui ją priteisus, gali būti paneigta neturtinės žalos atlyginimo esmė, paverčiant tai nepagrįstu uždarbiavimu. Atsižvelgiant į tai, piniginės kompensacijos neturtinei žalai atlyginti dydis kiekvienu konkrečiu atveju nustatomas teismo nagrinėjamoje byloje pagal įstatyme nustatytus ir teismo reikšmingais pripažintus kriterijus (Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalis), vadovaujantis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais (Civilinio kodekso 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-465/2010, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-1452/2010).

63Teismas pabrėžia, kad pareiškėjo apgyvendinimas perpildytoje patalpoje negali būti vertinamas tik kaip mažareikšmis ar smulkmeniškas pažeidimas, tačiau, atsižvelgiant į pažeidimo mastą, šio pažeidimo trukmę (pareiškėjas T. D. LAVL 14 parų buvo laikomas netinkamai), nesant objektyvių duomenų apie pareiškėjo sveikatos būklės pablogėjimą dėl atsakovės veiksmų, apie tai, kad dvasiniai išgyvenimai būtų trukę itin ilgai, į pareiškėjo paaiškinimus, pateiktus teismo posėdyje, apie jam padarytą neturtinę žalą, į Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio ((minimali mėnesinė alga 2012 m. sausio 1 d. – 2012 m. liepos 31 d. buvo 800 Lt (žr. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 17 d. nutarimą Nr. 1368 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“), 2012 m. rugpjūčio 1 d. – 2012 m. gruodžio 31 d. buvo 850 Lt (žr. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. birželio 20 d. nutarimą Nr. 718 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“), 2013 m. sausio 1 d. – 2014 m. rugsėjo 30 d. buvo 1000 Lt (žr. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. gruodžio 19 d. nutarimą Nr. 1543 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“), o nuo 2014 m. spalio 1 d. – 1035 Lt, bei nuo 2015 m. sausio 1 d. – 300 eurų (žr. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 24 d. nutarimą Nr. 972 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio“)) bei gyvenimo sąlygas, į atsakovės pastangas užtikrinti pareiškėjui tinkamas kalinimo sąlygas, pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydis LAVL įvertinamas 105 eurais, kuris priteistinas iš atsakovės, atstovaujamos LAVL. Ypač pabrėžtina, kad teismas, vertindamas neturtinės žalos dydį, remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. vasario 11 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A558-575/2015, kurioje už 149 netinkamo kalinimo dienų buvo priteista 1100 eurų. Teismo vertinimu, didesnės negu 105 eurų neturtinės žalos priteisimas šioje administracinėje byloje būtų vertintinas kaip nepagrįstas pareiškėjo uždarbiavimas.

64Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,

Nutarė

65Pareiškėjo T. D. skundą tenkinti iš dalies.

66Priteisti pareiškėjui T. D., a. k. ( - ) iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, 105 Eur (vieną šimtą penkis eurus) neturtinės žalos atlyginimo už jo netinkamą laikymą Laisvės atėmimo vietų ligoninėje nuo 2012 m. gegužės 18 d. iki 2012 m. gegužės 25 d. bei nuo 2013 m. kovo 8 d. iki 2013 m. kovo 15 d.

67Likusią skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

68Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Ernestas Spruogis, viešame... 2. Teismas, išnagrinėjęs bylą,... 3. I... 4. 1. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. sausio 12 d. nutartyje... 5. 2. Pareiškėjas skunde nurodo, kad nuo 2012 m. gegužės 18 d. iki 2012 m.... 6. 2.1. Pareiškėjas remiasi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso... 7. 2.2. Dėl gyvenamojo ploto... 8. Pareiškėjas remiasi Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2... 9. 2.3. Dėl sanitarinio mazgo... 10. Kameroje, kurioje pareiškėjas buvo laikomas, tualetai neatskirti nuo... 11. Pasak pareiškėjo, kameroje tualetas nebuvo atitvertas, atskiros oro šalinimo... 12. Pareiškėjo nuomone, situacija dėl sanitarinio mazgo (tualeto) vertintina... 13. 2.4. Dėl dušo... 14. LAVL teko naudotis dušu su asmenimis, sergančiais užkrečiamomis ligomis, o... 15. 2.5. Dėl drabužių skalbimo... 16. Pareiškėjas nebuvo informuotas apie teisę išsiskalbti rūbus ir juo... 17. Pažymėtina, kad kamera, kurioje buvo pareiškėjas, buvo perpildyta, todėl... 18. 2.6. Pareiškėjo nurodytu laikotarpiu nebuvo atliekami kameros dezinfekcijos,... 19. Pareiškėjo manymu, nurodytos jo laikymo sąlygos negali būti laikomos... 20. 2.7. Pareiškėjas, pagrįsdamas savo reikalavimą, taip pat remiasi Lietuvos... 21. 2.8. Pasak pareiškėjo, Lietuvos Respublikos teisės aktuose nenustatyta, kad... 22. 2.9. Pasak pareiškėjo, LAVL jis nebuvo informuotas apie teisę į 5,1 m2... 23. 2.10. Pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš neteisėtų LAVL veiksmų,... 24. 2.11. Pareiškėjas prašo priteisti neturtinę žalą, kuri negali būti... 25. II... 26. Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Laisvės atėmimo vietų ligoninės,... 27. 1. Pareiškėjas ginčo laikotarpiu LAVL buvo gydomas: nuo 2012 m. gegužės 18... 28. Statistika, kiek konkrečioje palatoje atskiromis dienomis gydoma nuteistųjų... 29. 2. HN 76:2010 ploto normos asmenims, laikomiems laisvės atėmimo vietose,... 30. Pažymėtina, kad LAVL negali daryti įtakos atvykstančiųjų gydytis... 31. 3. LAVL teikiamos stacionarinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos, tai... 32. 4. LAVL palatos minimaliai aprūpintos baldais ir kitu inventoriumi, kuris... 33. 5. Pasak pareiškėjo, palatose, kuriose jis buvo gydomas, tualetas neatskirtas... 34. 6. LAVL patalpų deratizacijos ir dezinsekcijos darbams atlikti sudaryta... 35. 7. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9... 36. 8. Vadovaujantis LAVL direktoriaus 2011 m. rugpjūčio 30 d. įsakymu Nr. V-164... 37. 9. LAVL pacientų maudymasis organizuojamas taip, kad ne rečiau kaip kartą... 38. LAVL turi Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2013 m. liepos 29 d. išduotą... 39. 10. Užtikrinant gydomiems nuteistiesiems (suimtiesiems) galimybę dėvėti... 40. 11. Remiantis LVAT praktika, valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271... 41. Pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo nepagrįstas... 42. III... 43. Teismo posėdyje pareiškėjas T. D. rėmėsi skundu ir prašė jo reikalavimą... 44. Teismas, išnagrinėjęs skundo ir atsiliepimo motyvus, įvertinęs rašytinius... 45. 1. Nagrinėjamoje administracinėje byloje pagal pareiškėjo T. D. skundą... 46. 2. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu... 47. 3. Minėta, kad pareiškėjas T. D. prašo teismą priteisti iš Lietuvos... 48. 3.1. Nagrinėjamoje administracinėje byloje sprendžiant, ar pareiškėjo... 49. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. spalio 20 d. sprendime... 50. „Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad neturtinė... 51. Teismų praktikoje (žr., pvz., 2007 m. birželio 26 d. Lietuvos vyriausiojo... 52. Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos,... 53. 3.2. Pabrėžtina, kad T. D. buvo laikomas nuo 2012 m. gegužės 18 d. iki 2012... 54. 3.3. Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinės žalos įrodinėjimas... 55. 3.4. Pareiškėjas, be kita ko, pateikė argumentus dėl sanitarinio mazgo,... 56. Teismas iš karto atkreipia dėmesį, kad pareiškėjo pateikta Lietuvos... 57. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos... 58. Pacientų prausimasis organizuojamas pagal Pataisos įstaigų vidaus tvarkos... 59. Tai, kad pareiškėjas nebuvo informuotas apie teisę išsiskalbti rūbus ir... 60. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 7 d.... 61. 3.5. Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas,... 62. Šio pobūdžio bylose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje... 63. Teismas pabrėžia, kad pareiškėjo apgyvendinimas perpildytoje patalpoje... 64. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos... 65. Pareiškėjo T. D. skundą tenkinti iš dalies.... 66. Priteisti pareiškėjui T. D., a. k. ( - ) iš Lietuvos valstybės,... 67. Likusią skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.... 68. Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali...