Byla A-190-442/2015
Dėl neturtinės žalos atlyginimo

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko ir Dainiaus Raižio (pranešėjas), rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. T. (A. T.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. T. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Pareiškėjas A. T. skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės (toliau – ir LAVL), neturtinę žalą –30 000 Lt (8 688,60 Eur).

5Pareiškėjas nurodė, kad LAVL kameroje buvo laikomas nuo 2012 m. gegužės 9 d. iki 2013 m. sausio 10 d. Kameros plotas buvo 21 kv. m, kamera skirta 6 asmenims, o jis buvo laikomas su dar 9 asmenimis. Pasak pareiškėjo, kameroje dar turėjo tilpti 5 dviejų aukštų lovos, tualetas su sienele, kriauklė, 4 spintelės, 3 kėdės, buities reikmenys ir 10 žmonių daiktai. Teigė, kad būnant perpildytoje kameroje 23 val. per parą sąlygos tapo nepakenčiamos, nebuvo galimybės pajudėti ar pasimankštinti, trūkdavo oro, skaudėjo galvą, negalėjo normaliai miegoti, dažnai kildavo konfliktai, tapo irzlus ir nervingas, o sveikatos būklė pablogėjo du kartus. Tvirtino, kad kameroje taip pat bėgiojo tarakonai, pelės, visur buvo daug dulkių, drėgna.

6Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama LAVL, atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutiko.

7Nurodė, kad negali daryti įtakos atvykstančių gydytis asmenų skaičiui, nes LAVL turi būti suteikiamos stacionarios asmens sveikatos priežiūros paslaugos visiems to reikalaujantiems nuteistiesiems ir suimtiesiems. Dėl šios priežasties nustatytos ploto normos vienam asmeniui galėjo būti viršytos. Pabrėžė, kad LAVL privalo užtikrinti nuteistiesiems ir suimtiesiems izoliacijos reikalavimus, nustatytus Bausmių vykdymo kodekse ir Suėmimo vykdymo įstatyme, be to, privalo laikytis pacientų, sergančių užkrečiamomis ligomis, izoliavimo reikalavimų. Atsakovas teigė, kad Lietuvos higienos normose ploto normos asmenims, laikomiems laisvės atėmimo vietose, nėra nustatomos. Statistikos, kiek konkrečioje palatoje atskiromis dienomis gydoma nuteistųjų ar suimtųjų, LAVL nerenka ir galiojantys teisės aktai to daryti neįpareigoja. Paaiškino, kad LAVL patalpų deratizavimo ir dezinfekcijos darbams atlikti yra sudaryta sutartis su UAB Vilniaus profilaktine dezinfekcijos stotimi. Tokio pobūdžio darbai atliekami kartą per mėnesį, prireikus, ir dažniau. Patalpų valymo ir dezinfekcijos darbus atlieka sanitarai. Patalpų valymo ir dezinfekcijos dažnis atitinka higienos normas. Pasak atsakovo, pareiškėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą nepagrįstas jokiais įrodomąją galią turinčiais įrodymais, pareiškėjas nepagrindė priežastinio ryšio tarp LAVL veiksmų ar neveikimo ir tariamai atsiradusių pasekmių, niekuo nepagrįsta ir prašoma priteisti suma.

8II.

9Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. kovo 14 d. sprendimu pareiškėjo A. T. skundą tenkino iš dalies ir priteisė pareiškėjo naudai iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos LAVL, 400 Lt (115,85 Eur) neturtinei žalai atlyginti, bylos dalį dėl reikalavimo atlyginti neturtinę žalą už laikotarpį nuo 2012 m. gegužės 23 d. iki 2012 m. lapkričio 20 d., nutraukė.

10Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nuo 2012 m. gegužės 9 d. iki 2012 m. gegužės 21 d. pareiškėjas LAVL gydomas nebuvo. Pareiškėjas su 2012 m. spalio 31 d. skundu (byla Nr. I-1256-643/2013) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos LAVL, priteisti neturtinę žalą, patirtą laikotarpiu nuo 2012 m. gegužės 22 d. iki 2012 m. lapkričio 20 d., o skundą grindė iš esmės analogiškais argumentais. Šioje byloje Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. vasario 25 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir priteisė 400 Lt neturtinės žalos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2013 m. liepos 9 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeitė ir priteisė 1 000 Lt žalai atlyginti, ši nutartis yra įsiteisėjusi. Todėl teismas sprendė, kad yra pagrindas bylą dalį dėl pareiškėjo prašymo priteisti iš atsakovo neturtinę žalą, patirtą laikotarpiu nuo 2012 m. gegužės 22 d. iki 2012 m. lapkričio 20 d. nutraukti.

11Teismas nurodė, kad laikotarpiu nuo 2012 m. lapkričio 21 d. iki 2013-01-10 LAVL buvo gydomas nuo 2012 m. gruodžio 4 d. iki 2013 m. sausio 1 d., t. y. 38 dienas. Visą šį laikotarpį pareiškėjas gydytas vidaus ligų režiminio korpuso kamerų tipo palatose Nr. 30 (plotas 15,45 kv. m, joje yra 8 lovos), Nr. 26 (plotas 8,92 kv. m, joje yra 4 lovos) ir Nr. 27 (plotas 21,25 kv. m, joje yra 7 lovos). Pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju taikomas Kalėjimų departamento direktoriaus 2011 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriuje ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punkte nustatytas teisinis reguliavimas, pagal kurį vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus kameroje negali būti mažesnis nei 3,6 kv. m. Pasak pareiškėjo, jis LAVL kameroje ginčo laikotarpiu buvo laikomas su dar 9 asmenimis, kameroje buvo 5 dviejų aukštų lovos, tualetas su sienele, kriauklė, 4 spintelės, 3 kėdės, buities reikmenys ir 10 žmonių daiktai. Atsakovas teigė, kad negali nurodyti, kiek buvo laikoma asmenų kartu su pareiškėju konkrečioje palatoje, tačiau neneigė, kad nustatytos ploto normos vienam asmeniui galėjo būti viršytos. Šias aplinkybes pirmosios instancijos teismas vertino pareiškėjo naudai ir sprendė, kad, pareiškėjui gydantis LAVL, buvo pažeista jo teisė į minimalų 3,6 kv. m gyvenamąjį plotą. Vertino, kad pareiškėjas jo nurodytu laikotarpiu atliko bausmę žmogaus orumą žeminančiomis, t. y. pažeidžiančiomis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnį, sąlygomis. Tokia išvada padaryta įvertinus tai, kad mažesnis palatos plotas buvo suteiktas neatsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas serga sunkiomis ligomis, kad mažesnis palatos plotas nebuvo kompensuotas kitais būdais, pareiškėjo patirtų pažeidimų trukmė ir jų mastas neleidžia jų vertinti kaip vienkartinių ar trumpalaikių. Todėl teismas konstatavo, kad valstybė pagal Lietuvos teisės nuostatas 38 dienas neužtikrino pareiškėjui LAVL minimalios gyvenamojo ploto normos, t. y. Civilinio kodekso 6.271 straipsnio prasme neveikė taip, kaip to reikalavo teisės aktai, ir dėl to yra pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjui kilo atitinkamos pasekmės. Įvertinęs bylos duomenis, teismas kaip nepagrįstus atmetė pareiškėjo argumentus, kad patekus į LAVL pareiškėjo sveikatos būklė pablogėjo du kartus, taip pat teiginius apie bėgiojančias peles, tarakonus, kad kameroje pilna dulkių ir drėgna. Įvertinęs pažeidimo mastą ir trukmę, teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju dėl padarytų pažeidimų patirtoms neigiamoms pasekmėms atlyginti proporcinga suma yra 400 Lt (115,85 Eur).

12III.

13Apeliaciniu skundu pareiškėjas nesutinka su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 14d. sprendimu ir prašo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės LAVL, priteisti 30 000 Lt (8 688,60 Eur) neturtinės žalos atlyginimo.

14Nurodo, kad sunkiai serga kepenų ciroze, yra neįgalus ir naudojasi ramentais, todėl turėjo nuolat prašyti, kad jį nuvestų į jam tinkamą naudotis tualetą. Teigia, kad turėjo papildomų išlaidų pirkdamas maistą, nes duodamo maisto negalėjo valgyti.

15Teisėjų kolegija

konstatuoja:

16IV.

17Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią pareiškėjas kildina iš to, kad jam Laisvės atėmimo vietų ligoninėje nebuvo užtikrintos tinkamos gyvenimo ir gydymo sąlygos.

18Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

19Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (toliau – ir Taisyklės) reguliuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse nustatytos terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmių vykdymo ir atlikimo tvarkos, sąlygų ir principų įgyvendinimą, taip pat Lietuvos Respublikos įstatymuose numatytų asmenų, nuteistų terminuoto laisvės atėmimo bausme, ir asmenų, nuteistų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme, teisių ir laisvių apribojimo bei pareigų realizavimo tvarką. Taisyklių 111.4 punktas (redakcija nuo 2010 m. balandžio 30 d.) numato, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas Laisvės atėmimo vietų ligoninės palatose negali būti mažesnis kaip 5,1 kv. m.

20Iš administracinėje byloje esančių duomenų nustatyta, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas Laisvės atėmimo vietų ligoninėje buvo gydomas nuo 2012 m. gruodžio 4 d. iki 2013 m. sausio 10 d., (b. l. 12), iš viso – 38 paras. Remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, įrodinėjimo našta dėl kalinimo sąlygų atitikties teisės aktų reikalavimams (veiksmų teisėtumo) tenka institucijai, kurios veiksmų neteisėtumu skundžiamasi (žr., EŽTT 2012 m. sausio 10 d. sprendimą Ananyev ir kiti prieš Rusiją, pareiškimo Nr. 42525/07, 60800/08; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1251/2013). Todėl šiuo atveju įrodinėjimo našta, kad ginčui aktualiu laikotarpiu Laisvės atėmimo vietų ligoninėje buvo užtikrintas vienam asmeniui turintis tekti plotas, tenka atsakovui.

21Nagrinėjamu atveju, kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, pareiškėjas skunde nurodė, kad kamerų tipo palatose su juo buvo devyni asmenys ir trūkdavo erdvės (b. l. 1). Nors Laisvės atėmimo vietų ligoninė nepateikė informacijos, kiek nuteistųjų ginčui aktualiu laikotarpiu buvo gydoma tose kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, nes tokie duomenys nėra fiksuojami, tačiau atsakovo atstovas iš esmės pripažino, jog kai kuriais atvejais ši norma galėjo būti pažeista (b. l. 10). Taigi pareiškėjo teiginiai apie netinkamas laikymo sąlygas nepaneigti byloje esančiais įrodymais. Todėl iš byloje pateiktų duomenų iš esmės galima spręsti, kad viso buvimo Laisvės atėmimo vietų ligoninėje laikotarpiu pareiškėjui nebuvo užtikrintas vienam asmeniui tenkantis plotas. Pareiškėjas buvo gydomas 38 dienas kamerų tipo palatose, kuriose, atsižvelgiant į lovų skaičių (nesant atitinkamų duomenų dėl buvusių asmenų skaičiaus), vienam asmeniui tenkantis plotas visada neatitiko nurodytų teisės aktų reikalavimų ir vidutiniškai buvo maždaug 2,23 kv. m. Taigi pareiškėjui gydantis Laisvės atėmimo vietų ligoninėje buvo ženkliai pažeista jo teisė į minimalų plotą.

22Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjo gydymas perpildytose kamerose nebuvo vienkartinis ar trumpalaikis, jo trukmė pakankamai ilga (38 paros). Vienam asmeniui tenkantis plotas visada neatitiko nurodytų teisės aktų reikalavimus ir vidutiniškai siekė 2,23 kv. m. Palatų plotas, be kita ko, buvo užstatytas lovomis ir kitais buitiniais reikmenimis ir iš tiesų pareiškėjui tenkantis plotas buvo itin mažas, jis beveik neturėjo laisvos vietos, kurioje galėtų judėti, palatoje praleisdavo 23 val. per parą. Dėl šių priežasčių teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjo teisių pažeidimas buvo pakankamai intensyvus, todėl laikytinas Konvencijos 3 straipsnio pažeidimu.

23Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK6.250 straipsnio 1 dalyje (pvz., administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009). Ši aplinkybė taip pat konstatuota ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (pvz., 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje Savenkovas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02)). Taigi ta aplinkybė, jog asmuo tam tikrą laiko tarpą buvo laikomas nepriimtinomis sąlygomis, nesilaikant teisės aktų reikalavimų, administracinių teismų praktikoje pripažįstama pagrindu neturtinės žalos atlyginimui. Byloje neginčijamai nustatyta, kad pareiškėjui nebuvo užtikrinta jo teisė į saugią sveikatai aplinką, dėl to jis neabejotinai patyrė neigiamus išgyvenimus, todėl turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje taip pat nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

24Nagrinėjamu atveju konstatavus Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismo priteista neturtinės žalos suma (400 Lt (115,85 Eur)) nėra proporcinga padarytam teisės pažeidimui. Pažymėtina, kad, kaip matyti iš bylos duomenų, pareiškėjo sveikatos būklė yra sunki, jam diagnozuota ( - ) (b. l. 12). Taigi pareiškėjo laikymas Laisvės atėmimo vietų ligoninės palatose, kuriose jam teko tik apie 2,23 kv. m ploto, neabejotinai sukėlė pareiškėjui rimtą fizinį diskomfortą ir psichologinę kančią. Todėl įvertinusi nurodyto pažeidimo trukmę, pareiškėjo subjektinės teisės pažeidimo mastą ir atsižvelgusi į Lietuvoje pažeidimo metu buvusias valstybės ekonomines darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sąlygas, pareiškėjo patirtus nepatogumus, kurių intensyvumas viršijo neišvengiamai būdingus nepatogumus, tai, kad nėra duomenų, kad tokiu būdu atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeisti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydis gali būti įvertintas 320 Eur (1 104,90 Lt). Todėl pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, priteisiant pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, 320 Eur (1 104,90 Lt) neturtinei žalai atlyginti.

25Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

26Pareiškėjo A. T. (A. T.) apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

27Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 14 d. sprendimą pakeisti ir priteisti pareiškėjui A. T. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, 320 Eur (tris šimtus dvidešimt eurų) (1 104,90 Lt) neturtinei žalai atlyginti. Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

28Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija... 3. I.... 4. Pareiškėjas A. T. skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį... 5. Pareiškėjas nurodė, kad LAVL kameroje buvo laikomas nuo 2012 m. gegužės 9... 6. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama LAVL, atsiliepime su pareiškėjo... 7. Nurodė, kad negali daryti įtakos atvykstančių gydytis asmenų skaičiui,... 8. II.... 9. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. kovo 14 d. sprendimu... 10. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nuo 2012 m. gegužės 9 d. iki 2012... 11. Teismas nurodė, kad laikotarpiu nuo 2012 m. lapkričio 21 d. iki 2013-01-10... 12. III.... 13. Apeliaciniu skundu pareiškėjas nesutinka su Vilniaus apygardos... 14. Nurodo, kad sunkiai serga kepenų ciroze, yra neįgalus ir naudojasi ramentais,... 15. Teisėjų kolegija... 16. IV.... 17. Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos... 18. Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad... 19. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos... 20. Iš administracinėje byloje esančių duomenų nustatyta, kad ginčo... 21. Nagrinėjamu atveju, kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas,... 22. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjo gydymas perpildytose kamerose... 23. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi... 24. Nagrinėjamu atveju konstatavus Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą darytina... 25. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 26. Pareiškėjo A. T. (A. T.) apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.... 27. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 14 d. sprendimą... 28. Nutartis neskundžiama....