Byla e2A-89-794/2020
Dėl sutarties nutraukimo pripažinimo negaliojančiu, nuostolių priteisimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Petkuvienės, Vaclovo Pauliko (pirmininkas ir pranešėjas) ir Ingos Staknienės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1387-960/2019 pagal ieškovės V. R. ieškinį atsakovui A. P. dėl skolos ir žalos atlyginimo ir atsakovo A. P. priešieškinį ieškovei V. R. dėl sutarties nutraukimo pripažinimo negaliojančiu, nuostolių priteisimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

5Ginčo esmė

61.

7Ieškovė V. R. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo A. P. 4.499,42 EUR skolą, 417,70 EUR žalą ir 87,50 EUR ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidas, 6 procentų dydžio procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

82.

9Ieškinyje nurodė, kad jog tarp šalių 2018 m. birželio 29 d. buvo sudaryta Panaudos sutartis Nr. 2 pagal kurią ieškovė perdavė atsakovui neatlygintinai naudotis 444,2113 ha žemės plotu ir pastatais nurodytais prieduose. Sutarties 4 punkte šalys susitarė, jog atsakovas savo lėšomis įsipareigoja apdrausti sutartimi perduotą turtą, kurio vertė 350.000,00 EUR. Atsakovas po sutarties sudarymo neapdraudė turtą. 2018 m. liepos 9 d. raštu, ieškovė įpareigojo atsakovą per tris dienas pateikti duomenis apie turto draudimą, bet atsakovas tokių duomenų nepateikė. 2018 m. liepos 13 d. ieškovė elektroniniu laišku prašė atsakovo pateikti galiojančius pastatų draudimo polisus, bet atsakovas šių duomenų nepateikė. 2018 m. liepos 19 d. raštu ieškovė nustatė 3 dienų terminą įvykdyti sutartimi prisiimtus įsipareigojimus ir apie tai informuoti, bet atsakovas neįvykdė šių reikalavimų. Sutarties 15 punkte šalys susitarė, jog kuro likutis kolonėlėje yra 7 tonos ir atsakovas įsipareigojo apmokėti už sunaudotą kurą po 0,65 EUR / l per 10 dienų nuo sutarties pasirašymo pavedimu į ieškovės sąskaitą. Atsakovas sunaudojo 6 719,2 l kuro, kurio kaina 4.367,48 EUR, bet už jį nesumokėjo. Sutarties 13 punkte šalys susitarė, jog atsakovas turi apmokėti už sunaudotą elektros energiją, bet atsakovas nesumokėjo už elektros energiją ir liko skolingas 44,44 EUR. Šalys buvo susitarusios, jog abi apmokės lygiomis dalimis išlaidas už sutarties parengimą. Sutarties parengimas kainavo 175,00 EUR, todėl atsakovas turi sumokėti 87,50 EUR išlaidas už sutarties parengimą. Kadangi atsakovas nevykdė sutartinių įsipareigojimų ir grubiai pažeidė esmines sutarties nuostatas, 2018 m. liepos 19 d. raštu ieškovė įpareigojo atsakovą per tris dienas pašalinti pažeidimus ir apie tai informuoti ieškovę, bei nurodė, jog nepašalinus pažeidimų, remiantis sutarties 29 punktu sutartis bus nutraukta be atskiro įspėjimo. Atsakovas neįvykdė šių reikalavimų, todėl 2018 m. liepos 24 d. pranešimu, kuris buvo išsiųstas atsakovo elektroniniu paštu ir registruotu paštu, pranešė, jog sutartis nutraukiama nuo 2018 m. liepos 24 d. Po sutarties nutraukimo atsakovas anksčiau nurodytų skolų nesumokėjo ir negrąžino raktų nuo pastatų, Negalėdama patekti į pastatus, ieškovė turėjo keisti spynas ir patyrė 417,70 EUR žalą. Atsakovui nevykdant sutarties, ieškovė patyrė 87,50 EUR ikiteismines išlaidas dėl įspėjimo ir sutarties nutraukimo dokumentų parengimo.

103.

11Atsakovas teismui pateiktame priešieškinyje nurodė, jog sutinka su ieškovės reikalavimu dėl 2.467,34 EUR skolos už sunaudotą kurą, 44,44 EUR sunaudotą elektros energiją, 87,50 EUR už sutarties parengimą priteisimo. Prašė pripažinti ieškovės atliktą vienašališką 2018 m. birželio 29 d. panaudos sutarties nutraukimą neteisėtu, priteisti iš ieškovės 14.235,20 EUR nuostolius, 5 procentų procesines palūkanas, įskaityti atsakovo pripažintą reikalavimą dėl 2.599,28 EUR ir priteisti iš ieškovės 11.635,92 EUR bei bylinėjimosi išlaidas. Nesutikimą su ieškinio dalimi ir priešieškinį grindė tuo, jog 2018 m. birželio 29 d. tarp šalių buvo pasirašyta panaudos sutartis pagal kurią atsakovui buvo perduota neatlygintinai naudotis 444,2113 ha žeme ir pastatais. Ieškovė sutartį nutraukė apkaltinusi atsakovą nebūtais dalykais. Pasirašydama sutartį iš tikrųjų ji norėjo nemokamai išnaudoti atsakovą. Sutartis sudaryta išimtinai ieškovei palankiomis sąlygomis, atsakovui ji buvo neaiški ir nesuprantama. Sutarties 4 punkte nėra numatytas terminas per kurį atsakovas privalėjo apdrausti pastatus. Žodžiu su ieškove buvo susitarta, jog atsakovas pastatus apdraus, kai baigs žiemkenčių sėją. Sutarties vykdymui buvo reikalingas didelis darbas, nes reikėjo įdirbti ir užsėti didelį žemės plotą. Ieškovė nepateikė atsakovui ankstesnio pastatų draudimo liudijimo poliso, o tai būtų patogiausia ir ekonomiškiausia apdrausti pastatus pas tą patį draudiką, Draudimui buvo reikalinga didelė pinigų suma, kurios atsakovas tuo metu neturėjo, todėl kreipėsi į banką dėl kredito suteikimo ir bankas 2018 m. liepos 26 d. raštu informavo apie 10.000,00 EUR kredito suteikimą. Atsakovo vardu yra sukurtas elektroninis paštas, bet jis nemoka juo naudotis, o juo naudojasi jo dukra A. P.. Sudarydamas sutartį paaiškino ieškovei, jog nemoka naudotis elektroniniu paštu, bet ieškovė paliko šį punktą sutartyje. Darbus pradėjo dar prieš sutarties sudarymą ir būdamas laukuose net neturėjo galimybės naudotis kompiuteriu ir internetu. Atsakovui Sutarties 15 punkte nurodytas kuras nebuvo perduotas ir nebuvo nustatytas tikslus jo likutis. Kuru naudojosi ir pati ieškovė. Pilantis kurą buvo vedama apskaita ir ten buvo nurodytas sunaudotas kuro kiekis. Kurą pylėsi atsakovas ir jo būsimas žentas L. V.. Supratęs, jog sutartis bus nutraukta, 2018 m. liepos 21 d. nuraukė darbus, suskaičiavo kiek sunaudojo kuro. Ieškovė sutartį nutraukė neteisėtai ir nepagrįstai. Nei vienas ieškovės nurodytas sutarties pažeidimas nelaikomas esminiu sutarties pažeidimu. Sutarties nutraukimas gali būti naudojamas kaip paskutinė priemonė. Sutarties 20 punkte numatyta, jog ieškovė gali nutraukti sutartį jeigu atsakovas iki 2018 m. rugpjūčio 15 d. nepateiks informacijos, jog pajėgus finansiškai vykdyti sutartį, o sutarties 19 punkte nurodytas terminas nebuvo suėjęs, pati ieškovė nenustatė šių aplinkybių, todėl nebuvo pagrindo nutraukti sutartį. Atsakovas intensyviai vykdė įsipareigojimus, dirbo žemės darbus. Žemės lėkščiavimo darbus atsakovas pradėjo atlikinėti nuo 2018 m. birželio 23 d. ir juos atlikinėjo iki 2018 m. liepos 21 d. Atsakovas negali tiksliai nurodyti kokį plotą žemės apdirbo, bet jis apskaičiuoja iš viso žemės ploto 444,12 ha atėmus antstolio nustatytą neišlėkščiuotą plotą – 59,36 ha, t. y. viso 384,85 ha. Atsakovas šiame plote papildomai antrą kartą išlėkščiavo 60,00 ha, todėl viso atsakovo išlėkščiuotas plotas sudaro 444,85 ha. Vykdydamas sutartį atsakovas buvo išnuomavęs traktorių „New Holland TM-165“, nusipirko 4 m. pločio skutiką. Sugedus traktoriui ir supjausčius padangą, atsakovas organizavo savo lėšomis remontą ir padangų keitimą. Be to, atsakovas buvo susitaręs dėl kito traktoriaus „John Deere 5115M“ nuomos. Atsakovas pripažįsta, jog sunaudojo tik 3795,90 litrų kuro. Iš Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenų matyti, jog 2018 m. žemės lėkščiavimo darbų kaina yra nuo 17,00 EUR iki 50,00 EUR už ha. Ieškovės lėkščiuojama žemės buvo apleista, todėl skaičiuotinas šios kainos vidurkis – 32,00 EUR už ha. Atsakovui išlėkščiavus 444,85 ha žemės, ieškovė liko jam skolinga 14.235,20 EUR. Ieškovei neteisėtai nutraukus sutartį, ji turi atlytinti šiuos atsakovo patirtus 14.235,20 EUR nuostolius. Atsakovui pasirašant sutartį buvo perduoti keturi raktai ir ieškovė parodė vietą kur juos reikia palikti. 2018 m. liepos 21 d, išvažiuodamas paliko raktus sutartoje vietoje ir neprivalo atlyginti nuostolius už raktus.

124.

13Atsiliepime į priešieškinį ieškovė nurodė, jog su priešieškiniu nesutinka. Nesutikimą grindė tuo, jog atsakovas nevykdė sutarties 4 ir 7 punktuose numatytų reikalavimų, nebandė su ieškove bendradarbiauti. Po kelių raginimų apdrausti turtą, atsakovas nevykdė pareigos apdrausti turtą. Apie ketinimus kreiptis į banką atsakovas nurodė tik 2019 m. sausio 3 d., todėl ši aplinkybė neįtikinama, nes apie šią aplinkybę galėjo informuoti ir ieškovę daug anksčiau. Po įspėjimų atsakovas nebandė bendradarbiauti su ieškove. Atsakovas niekada nesitarė, jog pastatai bus apdrausti po sėjos. Sistemiškai aiškinant sutarties 2, 4 ir 7 punktus darytina išvada, jog draudimo sutartis turėjo būti sudaryta nuo sutarties pasirašymo. Atsakovo vardu buvo sukurtas elektroninis paštas, kurio turinio valdymas, kaip nurodo pats atsakovas, buvo pavestas jo dukrai, todėl tai neatleidžia atsakovo nuo šios pareigos vykdymo. Atsakovas pats nežino kiek išlėkščiavo žemės, o tik bando atspėti. Sutarties 15 punkte atsakovas sutiko ir patvirtino, jog kuro likutis yra 7 tonos, ieškovė pripažįsta, jog iš šio kiekio sau sunaudojo 280,8 litrų. Atsakovas neginčija sutarties sudarymo teisėtumo. Jis yra ūkininkas ir sutartį sudarinėjo ne savo asmeniniams poreikiams patenkinti. Be to, jis yra ŽŪB „Dobilas“ vadovas, todėl turi pakankami patirties ir žinių sudarant tokio pobūdžio sutartis. Atsakovui nuo sutarties sudarymo dienos nevykdant prisiimtų įsipareigojimų: nedraudžiant turto, nemokant už sunaudotą elektros energiją, nemokant už sunaudotą kurą, nereaguojant į prašymus, ieškovė nusprendė, jog atsakovas nėra pajėgus vykdyti sutartį. Ieškovei buvo visos CK 6.217 straipsnyje nurodytos sąlygos nutraukti sutartį. Sutarties 21 punkte šalys susitarė, jog nutraukus sutartį pagal 20 punktą, nemokamos jokios kompensacijos ir žalos atlyginimas.

14II.

15Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

165.

17Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. balandžio 9 d. sprendimu ieškovės ieškinį tenkino iš dalies, priešieškinį atmetė. Teismas priteisė ieškovei iš atsakovo 4.489,28 EUR skolą, 505,20 EUR nuostolius, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (4.994,48 EUR) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. rugpjūčio 14 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 1.884,17 EUR bylinėjimosi išlaidas. Likusioje dalyje ieškinį atmetė.

186.

19Teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, atsižvelgdamas į teisės aktų nuostatas ir sutarties nuostatas konstatavo, kad šalių sudarytos sutarties 29 punktas ieškovei suteikė teisę vienašališkai nutraukti sutartį, todėl atsakovo priešieškinyje pareikštas reikalavimas dėl Sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu laikomas nepagrįstu. Papildomai teismas pažymėjo, jog Sutarties 29 punkte, kuriuo pagrindu buvo nutraukta sutartis, šalys susitarė dėl atsakovo teisės nuimti jo pasėtą derlių. Byloje atsakovas neįrodinėjo, jog atliko sėjos darbus, o byloje pateikti įrodymai pagrindžia, jog atsakovas sėjos darbų nepradėjo atlikti, todėl neįgijo teisė reikalauti atlyginti nuostolius, susijusius su derliaus nuėmimu. Ieškovė Sutartį nutraukė 2018 m. liepos 24 d. raštu vadovaudamasi Sutarties 29 punktu, t. y. Sutarties nutraukimas įvyko Sutartyje numatytu atveju, o ne dėl esminio Sutarties pažeidimo, kaip kad nurodė atsakovas (CK 6.217 straipsnio 1 dalis). Teismas, nurodė, jog Sutarties 29 punkte šalys aiškiai susitarė, jog šioje Sutartyje numatytų susitarimų / įsipareigojimų pažeidimas, netinkamas sutarties vykdymas, suteikia teisę šalims be išankstinio įspėjimo nutraukti sutartį, paliekant teisę panaudos gavėjui nuimti jo paties pasietą derlių. Šalys taip pat Sutarties 20 punkte susitarė, jog ieškovei nustačius, jog atsakovas nepajėgus įgyvendinti sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, ieškovė turi teisę nutraukti panaudos sutartį per tris dienas pateikdama raštišką pranešimą apie sutarties nutraukimą atsakovo adresu. Šiose Sutarties punktuose šalys susitarė dėl galimybės vienašališkai nutraukti sutartį esant skirtingiems atvejams: padarius sutartyje numatytam įsipareigojimų pažeidimą, nustačius, jog atsakovas nėra pajėgus vykdyti sutartį.

207.

21Teismas vertindamas ieškovės pareikštus reikalavimus, nustatė, jog atsakovas sunaudojo 6 703,60 litrų kuro už kurį Sutarties 15 punkte įsipareigojo apmokėti po 0,65 EUR už litrą. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas neginčijo savo prievolės apmokėti ieškovei už sunaudotą kurą, o tik ginčijo sunaudoto kuro kiekį, todėl teismui nustačius, jog atsakovas sunaudojo 6 703,60 litrus kuro, o ne 6 719,20 litrus kaip tai nurodė ieškovė, už kurį nesumokėjo, remdamasis Sutarties 15 punktu tenkino ieškovės reikalavimą dėl skolos už sunaudotą kurą iš dalies ir priteisė iš atsakovo 4.357,34 EUR (6 703,60 l x 0,65 EUR) skolą. Kadangi atsakovas bylos nagrinėjimo metu pripažino ir neginčijo savo prievolės sumokėti ieškovei už sunaudotą elektros energiją, ieškovės reikalavimą dėl 87,50 EUR skolos už Sutarties parengimą, todėl teismas tenkino ieškovės reikalavimą dėl 44,44 EUR skolos už elektros energiją priteisimo ir ieškovės reikalavimą dėl 87,50 EUR skolos už Sutarties parengimą.

228.

23Teismo vertinimu įrodyta, jog negavusi raktų nuo pastatų, ieškovė pakeitė spynas ir tokiu būdu patyrė 417,70 EUR (7,70 EUR + 410,00 EUR) išlaidas, kurios laikytinos jos patirtais nuostoliais (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Šių nuostolių atsiradimą sąlygojo netinkamas atsakovo Sutartinių prievolių grąžinti pagal Sutartį perduotą turtą vykdymas (CK 6.247 straipsnis). Skolininko kaltė yra preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Esant šioms aplinkybėms, teismas darė išvadą, jog ieškovė įrodė visas civilinės atsakomybės sąlygas, todėl tenkino ieškovės reikalavimą dėl 417,70 EUR nuostolių atlyginimo. Ieškovės paaiškinimais ir byloje pateiktais rašytinais įrodymais nustatyta, jog atsakovui netinkamai vykdant Sutartinius įsipareigojimus, ieškovė teisinės pagalbos kreipėsi į advokatą, kuriam už teisines konsultacijas, įspėjimo apie sutarties nutraukimą, pranešimo dėl Sutarties nutraukimo sumokėjo 87,50 EUR (37,50 EUR + 50,00 EUR). Teismo vertinimu šios ieškovės išlaidos yra pagrįstos ir protingos, jų atsiradimą sąlygojo atsakovo netinkamas Sutarties vykdymas ir dėl to atsakovei kilęs poreikis kreiptis į advokatą teisinės pagalbos suteikiant konsultacijas ir rengiant dokumentus, todėl teismas tenkino šį ieškovės reikalavimą ir iš atsakovo priteisė 87,50 EUR ieškovės patirtus nuostolius. Viso ieškovei iš atsakovo priteisė 4.489,28 EUR (4.357,34 EUR + 44,44 EUR + 87,50 EUR) skola ir 505,20 EUR (417,70 EUR + 87,50 EUR) nuostoliai.

24III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

259.

26Atsakovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, o priešieškinį tenkinti visiškai. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

279.1. 2018-07-19 pranešime apie sutarties nutraukimą, ieškovė nurodė, kad šią sutartį vienašališkai nutraukia 29 punkto pagrindu, pažeidus sutarties 4, 15, 30 punktų reikalavimus. Nors ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad sutartį vienašališkai nutraukė ir kitais pagrindais (sutarties 19, 20 p.), tačiau pirmosios instancijos teismas sprendime padarė išvadą, kad sutartis nutraukta 29 p. pagrindu. Sutarties 29 p. nurodyta, kad sutartyje numatytų susitarimų/įsipareigojimų pažeidimas, netinkamas sutarties vykdymas, suteikia teisę šalims be išankstinio įspėjimo nutraukti šią sutartį. Apelianto teigimu, tokia sutarties nuostata prieštarauja imperatyviai CK 6.218 straipsnio 1 dalies normai, kurioje įtvirtinta, kad visais atvejais vienašališkai sutartis negali būti nutraukta, neįspėjus kitos šalies. Teismas nevertino visiškai šios normos pažeidimo ir nepagrįstai netaikė šios įstatymo normos, priimdamas sprendimą.

289.2. Sutartis nutraukta, apkaltinus apeliantą, kad nevykdė sutarties 4 p. ir nepadraudė ieškovei priklausančių pastatų, tačiau sutartyje nenurodytas terminas, kuriam suėjus šis turtas turi būti apdraustas.

299.3. Pirmosios instancijos teismas perkėlė įrodinėjimą atsakovui, tačiau nereikalavo, kad ieškovė pateiktų įrodymus, patvirtinančius padarytus nuostolius dėl kuro likučio. Teismas byloje pateiktą kuro apskaitos sąsiuvinį vertino dviprasmiškai. Toje dalyje, kurioje reikia apskaityti atsakovo ir L. V. įsipiltą iš kuro kolonėlės kurą, įrašais šiame sąsiuvinyje nesivadovavo, tačiau kai apskaičiuoja ieškovės įsipiltą kurą iš kuro kolonėlės, jau vadovaujasi sąsiuvinyje ieškovės padarytais įrašais. Dėl to apelianto teigimu pirmosios instancijos teismas neobjektyviai ir šališkai vertino įrodymus.

309.4. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas priešieškinį, absoliučiai neteisingai išaiškino ir pritaikė materialinės teisės normas. Teismas sprendime vadovavosi deliktinės civilinės atsakomybės teisės normomis, tuo tarpu šiame ginče yra susiklostę sutartiniai teisiniai santykiai, kylantys iš sudarytos ir neteisėtai nutrauktos sutarties.

319.5. Pirmosios instancijos teismas netaikė CK 6.221 ir 6.222 straipsnių nuostatų, kad vienašališkai nutraukus sutartį, net nepripažinus, kad ši sutartis nutraukta neteisėtai, kiekviena iš sutarties šalių turi atlyginti viena kitai turėtas išlaidas. Šiuo konkrečiu atveju ieškovė privalo atlyginti už atsakovo įdėtą darbą ir panaudotą techniką, atliekant jai priklausančiuose žemės sklypuose žemės lėkščiavimo darbus.

329.6. Sutartį sudarė ir darbus vykdė kaip privatus asmuo, todėl atsakovo atžvilgiu turi būti taikoma CK 6.210 straipsnio 1 dalies norma ir nustatytos 5 procentų dydžio palūkanos.

3310.

34Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

3510.1. 2018 m. birželio 29 d. šalių pasirašytos sutarties 29 punktu šalys aiškiai susitarė, jog šioje sutartyje numatytų susitarimų – įsipareigojimų pažeidimas, netinkamas sutarties vykdymas, suteikia teisę šalims be išankstinio įspėjimo nutraukti sutartį, paliekant teisę panaudos gavėjui nuimti jo paties pasėtą derlių. Šalys taip pat sutarties 20 punkte susitarė, jog ieškovei nustačius, jog atsakovas nepajėgus įgyvendinti sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, ieškovė turi teisę nutraukti panaudos sutartį per tris dienas pateikdama raštišką pranešimą apie sutarties nutraukimą atsakovo adresu. Taigi šiuose sutarties punktuose šalys susitarė dėl galimybės vienašališkai nutraukti sutartį

3610.2. Ieškovė pateikė įrodymus, patvirtinančius susirašinėjimą elektroniniais laiškais tarp ieškovės ir atsakovo bei raštų dėl netinkamo sutarties vykdymo įteikimą, kuriais atsakovas buvo informuotas dėl netinkamo sutarties vykdymo. Šios aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, jog atsakovas piktybiškai, grubiai pažeidė esmines sutarties nuostatas, bendradarbiauti su ieškove nesiekė, į raginimus, įspėjimus dėl sutarties nutraukimo, prašymus ir reikalavimus neragavo, todėl ieškovė teisėtai ir pagrįstai nutraukė sutartį.

3710.3. Nors atsakovas teigia, kad neva yra nepagrįstai apkaltinas sutarties 4 punkto, įpareigojančio savo lėšomis apdrausti sutarties Nr. 1 V dalyje nurodytą turtą, kadangi šioje sutartyje nenurodytas terminas, per kurį šis turtas turiu būti apdraustas, tačiau sutarties 4 punktu šalys aiškiai sutarė, kad atsakovas įsipareigoja savo lėšomis apdrausti šios sutarties Nr. 1 V dalyje nurodytą turtą. Sutarties 2 punktu šalys sutarė, kad minėto turto vertė yra 350.000,00 EUR. Sutarties 7 punktu atsakovas įsipareigojo tinkamai prižiūrėti jam perduodamą turtą, užtikrinti jo saugumą, švarą, tvarką bei naudoti išimtinai tik pagal jo paskirtį, apmokėti visas turto išlaikymo išlaidas.

3810.4. Ieškovė, sudarydama sutartį, niekada su atsakovu nesitarė dėl to, jog pastatai bus apdrausti kai atsakovas pabaigs sėją. Atsakovas nuo sutarties pasirašymo dienos įsipareigojo užtikrinti sutartimi perduodamo didelės vertės turto saugumą. Jokių kitų išlygų šiuo klausimu sutartyje nurodyta ar žodžiu sutarta nebuvo.

3910.5. Skunde nepagrįstai nurodoma, kad atsakovas nepažeidė sutarties 30 punkto, įpareigojančio teikti informaciją ieškovei elektroniniu laišku. Visiškai nesutinka su atsakovo pozicija, jog jis neturėjo absoliučiai jokios galimybės naudotis kompiuteriu, kadangi kaip pats nurodo, jo vardu buvo sukurtas elektroninio pašto adresas, kurio turinio valdymas buvo pavestas dukrai Akvilei. Ieškovės teigimu, sutarties 30 punktas būtent ir buvo numatytas tam, jog pasirašytos sutarties vykdymas būtų kuo efektyvesnis, greitesnis, užtikrinantis kiekvienai šaliai informacijos pateikimo - gavimo patikimumą, o tuo pačiu užtikrinantis sąžiningą šalių bendradarbiavimą.

4010.6. Atsakovas nesutikdamas su perduoto kuro kiekiu bylos nagrinėjimo metu nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių koks kitas kuro kiek jam buvo perduotas. Teismo posėdžio metu atsakovas aiškiai pripažino, jog ieškovė pasirašant sutartį jam siūlė pamatuoti kuro kiekį, bet jis su tuo nesutiko, todėl pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai konstatavo, kad kai atsakovas pasirašo sutartį ir tuo pačiu kuro perdavimo aktą, kur nurodytas 7 tonų kuro kiekis, perdavimo metu nesutinka patikrinti kiekį ir teismui nepateikia įrodymų paneigiančių, jog jam buvo perduotos 7 tonos kuro, laikoma įrodyta, jog atsakovui buvo perduotos 7 tonos kuro.

41Teisėjų kolegija

konstatuoja:

42IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

4311.

44Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

4512.

46Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą atsakovo apeliacinio skundo ribose, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

4713.

48Pagal CPK 2 straipsnio nuostatas, teismas, nagrinėdamas civilinę bylą bei priimdamas sprendimą, privalo teisingai, sąžiningai, protingai taikyti bei aiškinti įstatymus tam, jog tarp ginčo šalių atkurta teisinė taika atitiktų įstatymų reikalavimus, būtų teisinga; kad pagal CPK 176 straipsnio nuostatas įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, jog egzistuoja arba neegzistuoja tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku; kad pagal CPK 12 ir 178 straipsnius, šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis); kad pagal CPK 185 straipsnį teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Taigi skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentai, ieškovo ir atsakovių apeliacinių skundų motyvai šioje nutartyje yra analizuojami remiantis būtent nagrinėjamoje byloje surinktų įrodymų bei nustatytų teisinių, faktinių aplinkybių visetu (CPK 3 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009; 2015 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009 etc.).

4914.

50Pažymėtina, jog sekant kasacinio teismo praktika, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (LAT 2005-11-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007-12-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007). Todėl teisėjų kolegija apeliacinio skundo ribose patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 str.).

5115.

52Remiantis bylos duomenimis nustatyta, jog 2018 m. birželio 29 d. tarp šalių buvo sudaryta Panaudos sutartis Nr. 2, pagal kurią ieškovė V. R. (Panaudos davėjas) neatlygintini perdavė naudotis atsakovui A. P. (Panaudos gavėjas) 444,2113 ha žemės plotą bei pastatus. Sutarties 28 punkte šalys susitarė, jog Sutartis įsigalioja nuo jos pasirašymo dienos ir galioja 5 metus. Sutarties 7 punktu atsakovas įsipareigojo tinkamai prižiūrėti jam perduodamą turtą, užtikrinti jo saugumą, švarą, tvarką, bei naudoti išimtinai tik pagal jo paskirtį, apmokėti visas turto išlaikymo išlaidas. Sutarties 4 punkte šalys sutarė, kad panaudos gavėjas įsipareigoja savo lėšomis apdrausti šios sutarties priede Nr. 1 V dalyje nurodytą turtą, kurio vertė 350.000,00 EUR (sutarties 2 punktas). Po sutarties pasirašymo 2018 m. birželio 29 d., atsakovas nevykdė Sutarties 4 ir 7 punktuose nustatytų reikalavimų ir ieškovo perduoto didelės vertės turto neapdraudė. Kadangi atsakovas nevykdė sutartyje numatytų įsipareigojimų ir pažeidė esmines sutarties nuostatas, 2018 m. liepos 19 d. raštu „Dėl 2018 m. birželio 29 d. panaudos sutarties Nr. 2“, ieškovė įpareigojo atsakovą per tris dienas nuo šio laiško gavimo dienos įvykdyti panaudos sutartyje prisiimtus ir rašte nurodytus panaudos sutarties nuostatų pažeidimus ir apie jų įvykdymą informuoti panaudos davėją. Nurodė, jog per tris dienas nepašalinus aukščiau nurodytų panaudos sutarties nuostatų pažeidimų, remiantis sutarties 29 punktu sutartis bus nutraukta be atskiro (papildomo) įspėjimo. Atsakovas net ir po šio pranešimo, sutarties nuostatų nevykdė, ieškovės siųstuose pranešimuose nurodytų panaudos sutarties nuostatų pažeidimų nepašalino, todėl 2018 m. liepos 24 d. pranešimu, kuris buvo siunčiamas panaudos sutartyje numatytu el. paštu ( - ) ir registruotu paštu sutartyje nurodytu adresu ( - ), pranešė, kad 2018 m. birželio 29 d. tarp ūkininkės V. R. ūkio ir A. P. pasirašyta Panaudos sutartis Nr. 2 yra nutraukiama nuo 2018 m. liepos 24 d.

5316.

54Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, atsižvelgdamas į teisės aktų nuostatas ir sutarties nuostatas konstatavo, kad šalių sudarytos sutarties 29 punktas ieškovei suteikė teisę vienašališkai nutraukti sutartį.

5517.

56Atsakovas apeliaciniame skunde teigia, kad teismas neįvertino sutarties 29 punkto nuostatų, kaip prieštaraujančių imperatyvioms įstatymo nuostatoms, nes sutartis suteikia teisę šalims be išankstinio įspėjimo nutraukti šią sutartį. Apelianto teigimu, tokia sutarties nuostata prieštarauja imperatyviai CK 6.218 straipsnio 1 dalies normai, kurioje įtvirtinta, kad visais atvejais vienašališkai sutartis negali būti nutraukta, neįspėjus kitos šalies.

5718.

58Apeliacinės instancijos teismas su tokiais atsakovo (apelianto) argumentais ir vertinimais visiškai nesutinka. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju esminę teisinę reikšmę turi ne vien tik sutarties nuostatos, tačiau ir byloje nustatytos faktinės bylos aplinkybės. Byloje esant nustatytoms aplinkybėms, jog ieškovė prieš nutraukdama sutartį, apie planuojamą sutarties nutraukimą tinkamai informavo panaudos gavėją tiek elektroniniu laišku, tiek registruotu laišku, o atsakovui nepateikus įrodymų apie tinkamą įsipareigojimų vykdymą, nėra jokio pagrindo išvadai, kad ieškovė neturėjo pagrindo nutraukti sutartį arba tai buvo padaryta neteisėtai, pažeidžiant imperatyvias įstatymo nuostatas.

5919.

60Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu atsakovas mano, jog teismo sprendimas yra nemotyvuotas, teismas visiškai nevertino CK 6.218 straipsnio pažeidimo ir nepagrįstai netaikė šios įstatymo normos, priimdamas sprendimą. Taip pat nurodoma, jog teismas nesivadovavo CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, sąžiningumo, ir protingumo kriterijais, pažeidė procesines teisės normas, reglamentuojančias įrodymų rinkimą, tyrimą ir vertinimą, neteisingai ir šališkai juo įvertindamas.

6120.

62Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiais apelianto argumentais. Teismo sprendimas turi būti pagrįstas ir teisėtas (CPK 263 straipsnis). Šie reikalavimai taikytini visų instancijų teismų priimamiems sprendimams ir yra susiję su įstatymu pavesta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimamą sprendimą, t. y. jį pagrįsti faktiniais ir teisiniais argumentais (CPK 270, 331 straipsniai). Motyvuojamoji teismo sprendimo (nutarties) dalis yra pati svarbiausia, todėl jei sprendimas (nutartis) yra be motyvų (sutrumpintų motyvų), tai pripažįstama absoliučiu teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindu (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

6321.

64Teismo sprendimo motyvavimo svarbą yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodęs, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (2001 m. rugsėjo 27 d. sprendimas byloje Hirvisaari prieš Suomiją, peticijos Nr. 4968/99, par. 30), tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama ir kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus, peticijos Nr. 288, p. 20, par. 61).

6522.

66Taigi motyvų procesiniame sprendime teisingumas, išsamumas, pakankamumas yra vertinimo kriterijai, todėl net ir esant pagrindui konstatuoti procesinio dokumento trūkumus šiais aspektais, tai savaime nereiškia absoliutaus jo negaliojimo pagrindo, nes tokį pagrindą konstatuoti galima tik tuomet, kai procesiniame sprendime iš esmės visiškai nėra motyvų.

6723.

68Teisėjų kolegija, išanalizavusi pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį ir bylos duomenis, pažymi, kad teismo sprendime yra atsakyta į esminius bylos nagrinėjimo metu keltus klausimus bei įvertinti pagrindiniai faktiniai ir teisiniai nagrinėto ginčo aspektai. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, atsižvelgdamas į teisės aktų ir šalių sutartyje įtvirtintas nuostatas konstatavo, kad nepaisant to, kad ieškovė remiantis sutarties 29 punktu turėjo teisę nutraukti sutartį be išankstinio įspėjimo, elektroniniu paštu ir 2018 m. liepos 9 ir 2018 m. liepos 19 d. raštais vis dėlto informavo atsakovą apie sutarties pažeidimus ir nustatė papildomus terminus sutartiniams įsipareigojimams įvykdyti, tokiu būdu parodydama savo ketinimus išsaugoti sutartį. Taigi, priešingai nei nurodo apeliantas, pirmosios instancijos teismas konstatuodamas, jog atsakovas pažeidė sutarties sąlygas, o ieškovė, įspėjusi apie sutarties sąlygų nevykdymą ir planuojamą sutarties pasibaigimą, turėjo teisę vienašališkai nutraukti sutartį, pakankamai motyvavo savo sprendimą, remdamasis tiek bylos nustatytomis faktinėmis aplinkybės, tiek teisiniu reglamentavimu, tiek formuojama teismų praktika. Šiuo atveju taikyti CK 6.218 straipsnio, reglamentuojančio pranešimo apie sutarties nutraukimo tvarką, nuostatų nebuvo jokio būtinumo, kadangi kaip minėta ieškovė, nepaisydama sutartyje įtvirtintos galimybės, tinkamai elektroniniu paštu ir 2018 m. liepos 9 ir 2018 m. liepos 19 d. raštais informavo atsakovą apie sutarties pažeidimus ir nustatė papildomus terminus sutartiniams įsipareigojimams įvykdyti. Iš sprendimo turinio aišku, kokiais argumentais remdamasis teismas tenkino ieškinį, ir, kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio, teismo pozicija apeliantui buvo pakankamai aiški bei suprantama. Akivaizdu, kad tam tikri motyvacijos detalumo trūkumai nesutrukdė atsakovui pasinaudoti apeliacijos teise, o tai suponuoja išvadą, jog nagrinėjamu atveju neegzistuoja CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtintas teismo sprendimo absoliutus negaliojimo pagrindas – motyvų nebuvimas.

6924.

70Tai, kad apeliantas nesutinka su teismo išvadomis ir kitaip vertina teismo įvertintus įrodymus, nėra pagrindo, nesant apelianto teiginius pagrindžiančių įrodymų, pripažinti teismo išvadas nepagrįstomis. Pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje, priešingai nei teigia apeliantas, tinkamai ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso taisyklių, tinkamai jas taikė, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės bei procesines normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą dėl ginčo esmės (CPK 263 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis).

7125.

72Apelianto teigimu, sutartyje nebuvo nurodytas terminas, kuriam suėjus, jis privalėjo apdrausti ieškovei priklausantį turtą, todėl teismas be jokio pagrindo konstatavo sutarties 4 punkto, įpareigojančio panaudos gavėją savo lėšomis apdrausti šios sutarties priede Nr. 1 V dalyje nurodytą turtą, pažeidimą.

7326.

74Pažymėtina, kad CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas vienas iš svarbiausių civiliniuose santykiuose galiojančių principų – sutarties laisvės principas. Šis principas, detalizuotas CK 6.156 straipsnyje, suteikia teisę civilinių teisinių santykių subjektams laisvai spręsti, ar sudaryti jiems konkrečią sutartį, ar jos nesudaryti, taip pat pasirinkti, su kuo tą sutartį sudaryti, be to, savarankiškai spręsti dėl sutarties turinio bei formos, išskyrus atvejus, kai tam tikros sutarties sąlygos ar jų turinys nustatomi imperatyviomis įstatymo normomis arba tam tikrų sąlygų reikalauja viešoji tvarka, teisės principai, gera moralė. Sutarties laisvės principas taip pat apima šalių teisę pasirinkti ir sudaryti tokios rūšies sutartį, kuri labiausiai atitinka jų interesus. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis), o CK 6.200 str. 1 d. reikalauja sutartis vykdyti tinkamai ir sąžiningai. Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.63 str. 1 d. 2 p., 6.205 str.). Be to, sutarties pažeidimas gali pasireikšti ne tik konkrečiai įtvirtintos sutarties sąlygos pažeidimu. Jis gali pasireikšti: 1) imperatyviųjų teisės normų pažeidimu; 2) dispozityviųjų teisės normų, nustatančių atskirų sutarčių rūšių šalių teises ir pareigas, pažeidimu; 3) sutarčių vykdymo principų pažeidimu; 4) numanomų sutarties sąlygų pažeidimu.

7527.

76Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad pagal CK 6.156 straipsnio nuostatas šalys turi teisę ne tik laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas, taip pat sudaryti sutartis, nenumatytas šiame kodekse, jeigu tai neprieštarauja įstatymams, bet taip pat ir prisiimti pasekmes, kylančias dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo vykdymo.

7728.

78Kaip teisingai nurodo pirmosios instancijos teismas, sutarties 4 punkte šalys susitarė, jog atsakovas įsipareigoja savo lėšomis apdrausti sutarties priede nurodytą turtą. Byloje nėra pateiktų įrodymų, jog atsakovas iki sutarties nutraukimo dienos – 2018 m. liepos 24 d. būtų sudaręs turto draudimo sutartį ir atsakovas šios aplinkybės neįrodinėjo bylos nagrinėjimo metu, dėl to byloje įrodyta aplinkybė, jog atsakovas nebuvo sudaręs turto draudimo sutarties.

7929.

80Atsižvelgiant į tai, kad sutartyje nebuvo nurodytas konkretus terminas, per kurį atsakovas privalėjo įvykdyti savo sutartinius įsipareigojimus, apdraudžiant ieškovės turtą ir tarp šalių kilus ginčui dėl sutarties 4 punkte nurodytos pareigos apdrausti turtą vykdymo termino, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad analizuojamu atveju ginčui spręsti taikomos šalių sutarties nuostatos, jas aiškinant pagal sutarčių aiškinimo taisykles. Sutarčių aiškinimo taisyklės įtvirtintos CK 6.193–6.195 straipsniuose. Sutarčių aiškinimo nuostatos reikalauja sutartį aiškinti laikantis sąžiningumo principo ir prioritetiškai siekiant nustatyti tikruosius sutarties šalių ketinimus, neapsiribojant pažodiniu sutarties teksto aiškinimu; jeigu šalių tikrų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys; visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes, taip pat į įprastines sąlygas, nors jos sutartyje nenurodytos; jeigu abejojama dėl sąvokų, kurios gali turėti kelias reikšmes, šioms sąvokoms priskiriama priimtiniausia, atsižvelgiant į tos sutarties prigimtį, esmę bei jos dalyką, reikšmė; kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai; aiškinant sutartį, taip pat turi būti atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių tarpusavio santykių praktiką, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir papročius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010 ir kt.). Taigi aiškinant sutartį, svarbu nustatyti, kokių tikslų ir teisinių padarinių siekė šalys; surašytų dokumentų prasmė turi būti nustatoma pagal tai, kokio turinio veiksmai buvo įforminti, ar jais siekta sukurti šalims tarpusavio teises ir pareigas ir kokias būtent.

8130.

82Nagrinėjamu atveju, nors šalys aiškiai nenurodė konkretaus termino kada atsakovas turi apdrausti turtą, apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, sutarties 4 punkto nuostatas būtina sistemiškai aiškinti su kitomis sutarties nuostatomis, ypač sutarties 7 punktu, įpareigojančiu panaudos gavėją tinkamai prižiūrėti jam perduodamą turtą, užtikrinti jo saugumą, švarą, tvarką ir apmokėti visas išlaikymo išlaidas. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas prisiėmė visus įsipareigojimus už turto saugumą, pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, jog sutarties 4 punktas turi būti aiškinamas kaip atsakovo pareiga sudaryti turto draudimo sutartį per protingą ir kuo greitesnį terminą po sutarties sudarymo. Priešingas šios sutarties nuostatos aiškinimas neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijų, reikštų sutarties įsipareigojimų vykdymą priklausomą vien tik nuo atsakovo noro ar galimybių, paneigtų pačio įsipareigojimo apdrausti turtą prasmę ir paskirtį, nes akivaizdu, jog turto draudimas reikalingas nuo pat sutarties įsigaliojimo, o ne po sutarties pasibaigimo ar kitu neapibrėžtu terminu, kaip kad nurodo apeliantas (CK 6.193 straipsnio 1 dalis, 2 dalis, CK 1.5 straipsnis). Šią išvadą patvirtina ir paties atsakovo paaiškinimai, kuriais 2019 m. vasario 26 d. teismo posėdžio metu (2019 m. vasario 26 d. teismo posėdžio garso įrašas 1.55-1.59 min) patvirtino, jog dar iki sutarties sudarymo jam buvo žinomas ieškovės pageidavimas apdrausti turtą ir jis sutiko tai padaryti, vėliau po sutarties sudarymo ieškovei pranešė, jog neturi pinigų draudimui ir kurui, todėl apdraus kai bus pinigai. Taigi, priešingai nei nurodyta atsakovo procesiniuose dokumentuose, atsakovui buvo žinoma jo pareiga apdrausti turtą, tačiau to nedarė dėl pinigų stygiaus. Taigi, byloje nesant duomenų, leidžiančių teismui spręsti apie tarp šalių vykusį susitarimą dėl draudimo sutarties sudarymo termino nustatymo ir atsakovui neįrodžius, jog tarp šalių įvyko susitarimas, jog turto draudimas turi būti atliktas po sėjos ar kai atsakovas turės tam piniginių lėšų, leidžia teismui daryti visiškai pagristą išvadą, jog atsakovas po sutarties sudarymo neapdraudęs sutartyje nurodyto turto ir šios pareigos neįvykdęs po ieškovės papildomai nustatytų terminų, pažeidė sutarties 4 punkte numatytą pareigą. Atsižvelgdama į tai, kas nurodyta, įvertinusi sutarties nuostatas, taip pat byloje nustatytas aplinkybes apie neįvykdytus atsakovo įsipareigojimus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nusprendė, jog neapdraudęs sutartyje nurodyto turto ir šios pareigos neįvykdęs po ieškovės papildomai nustatytų terminų, pažeidė sutarties 4 punkte numatytą pareigą (CPK 185 straipsnis).

8331.

84Teisėjų kolegijos įsitikinimu, pirmosios instancijos teismo išvados nepaneigia apeliacinio skundo argumentai apie buvusį susitarimą, jog atsakovas įvykdys sutartinius įsipareigojimus vėliau po sėjos ar kai atsakovas turės tam piniginių lėšų.

8532.

86Pirma, pažymėtina tai, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia, jog įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims – šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnis). Šiuo atveju, kaip teisingai sprendė pirmosios instancijos teismas, atsakovas nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų jo deklaratyvius teiginius. Apelianto išreikšta pozicija dėl kitokio susitarimo iš esmės grindžiama ne objektyviais duomenimis, o subjektyviais samprotavimais. Šalys buvo susitarusios dėl konkretaus ir aiškaus atsakovo įsipareigojimo – atsakovo įsipareigojimo užtikrinti perduoto turto saugumą, tuo tikslu atsakovo lėšomis apdraudžiant ieškovei priklausantį turtą (sutarties 4, 7 punktai). Byloje nėra konkrečių įrodymų, išskyrus pačio apelianto išsakytus teiginius apie buvusį kitokį susitarimą. Antra, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad ir pačio apelianto pozicija šiuo klausimu yra prieštaringa – teigdamas, kad buvo susitarimas apdrausti turtą po sėjos ar kitu nustatytu terminu, o ne iš karto po sutarties sudarymo, jis teismo posėdžio metu pats patvirtino apie dar iki sutarties sudarymo su ieškove aptartas aplinkybes apie ieškovės pageidavimą apdrausti turtą.

8733.

88Teisėjų kolegija taip pat atmeta kaip nepagrįstus apelianto argumentus, jog pirmosios instancijos teismas neteisėtai apkaltino atsakovą sutarties 30 punkto, įpareigojančio šalis bendradarbiauti, teikti informaciją elektroniniu paštu, pažeidimu.

8934.

90Sutarties 30 ir 31 punktuose šalys susitarė, jog informaciją šalys teikia nurodytais elektroninių paštų adresais, ir kiekviena šalis privalo patvirtinti kitai šaliai apie informacijos gavimo faktą, nes priešingai informacija nedelsiant siunčiama registruotu paštu. Atsakovo teiginiai apie tai, jog jis nesinaudoja ir neturėjo galimybės naudotis elektroniniu paštu sutarties vykdymo metu ir kitos panašios atsakovo nurodytos aplinkybės neturi jokios teisinės reikšmės ir nepaneigia sutartyje įtvirtinto informacijos tarp šalių keitimosi būdo, nes kaip minėta kiekviena šalis yra laisva spręsti, ar sudaryti jiems konkrečią sutartį, ar jos nesudaryti, savarankiškai spręsti dėl sutarties turinio bei formos, o teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Be to atsakovas teismo posėdžio metu pripažino, jog jo vardu buvo sukurta elektroninio paštu dėžutė, kurią jis pavedė tvarkyti savo dukrai, dukra jį informavo apie ieškovės siunčiamus laiškus. Todėl tai, kad atsakovas nemoka naudotis elektroniniu paštu ar sutarties 30 punkto nuostatos vykdymą pavedė savo dukrai, neatleidžia atsakovo nuo atsakomybės dėl šios sutarties nuostatos vykdymo. Taigi esant nurodytoms sutarties nuostatoms ir nurodytoms aplinkybėms ir atsakovui neginčijus aplinkybių, jog jis nežinojo apie jam siunčiamų elektroninių laiškų ir raštų turinį, nenurodžius, jog sužinojęs laiškų turinį, būtų pasielgęs kitaip, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šalių sutartyje 30 ir 31 esantį susitarimą keistis informacija elektroniniu paštu ir vėliau siunčiant paštu, pagrįstai sprendė, jog atsakovas buvo tinkamai informuotas apie ieškovės surašytų byloje pateiktų elektroninių laiškų ir parengtų trijų raštų turinį.

9135.

92Apeliaciniame skunde atsakovas teigia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino sutarties 15 punkto nuostatas, reglamentuojančias atsiskaitymą už kurą. Apeliacinės instancijos teismas tokiems apelianto argumentams neturi pagrindo pritarti. Pirma, kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, atsakovas nesutikdamas su jam perduotu kuro kiekiu bylos nagrinėjimo metu nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių koks kitas kuro kiekis jam buvo perduotas. Antra, tokių duomenų ar naujų aplinkybių nepateikė ir bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Taigi, esant byloje nustatytoms aplinkybėms, kad kuras atsakovui buvo perduotas sutarties pasirašymo metu 2018 m. birželio 29 d., todėl remiantis sutarties 15 punktu (panaudos gavėjas įsipareigoja apmokėti už sunaudotą kurą per 10 dienų nuo sutarties pasirašymo) atsakovui kilo pareiga sumokėti už sunaudotą kurą iki 2019 m. liepos 9 d. Atsakovui byloje nepateikus duomenų, patvirtinančių atsakovo atsiskaitymą su ieškove už sunaudotą kurą ir/ar neįrodžius kitokio kuro likučio, akivaizdžiai patvirtina atsakovo sutarties 15 punkto pažeidimą.

9336.

94Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje esančių įrodymų visuma sudaro pagrindą daryti išvadą, jog atsakovas netinkamai įvykdė šalių sudarytos 2018 m. birželio 29 d. sutarties įsipareigojimus, taip pat CK 6.200 straipsnyje įtvirtintą pareigą tinkamai ir sąžiningai vykdyti sutartį, todėl vien dėl šių aplinkybių, nevertinat kitų sutarties sąlygų pažeidimą yra neabejotinas pagrindas konstatuoti atsakovo neteisėtus veiksmus. Tokia išvada yra tinkamai motyvuota, atitinka faktinius bylos duomenis bei yra padaryta nepažeidžiant įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisyklių, todėl apelianto teiginiai dėl atsakovo veiksmų teisėtumo yra visiškai nepagrįsti ir nesudaro pagrindo panaikinti šioje dalyje teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo sprendimą.

95Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų

9637.

97Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad nors teismo sprendimo motyvavimo svarbą yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodęs, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai, tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo arba nutarties motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime padarytomis išvadomis bei konstatuoja, jog kiti atsakovo apeliacinio skundo argumentai, kurie iš esmės jau kartojasi arba ta pati mintis aprašoma kitais sakiniais, teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui ir byloje skundžiamo pirmosios instancijos teismo priimto teisinio rezultato neįtakoja, todėl atskirai dėl jų nepasisako.

98Dėl bylos procesinės baigties

9938.

100Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai ištyrė ir įvertino visas nagrinėjamam klausimui reikšmingas faktines aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė ginčui aktualias materialiosios teisės bei procesinės teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti atsakovo apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

101Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

10239.

103CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

10440.

105Atsižvelgus į tai, kad šiuo procesiniu sprendimu pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, ieškovė turi teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą už atsiliepimo į atsakovo apeliacinio skundo parengimą. Ieškovė V. R. pateikė prašymą priteisti jos naudai iš atsakovo 200,00 EUR išlaidų advokato pagalbai apmokėti už atsiliepimo į apeliacinį skundą rengimą. Nurodytos išlaidos neviršija 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų maksimalių atlygintinų išlaidų dydžių, todėl šios išlaidos – 200,00 EUR, priteistinos ieškovei iš atsakovo (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1, 2 dalys).

10620.

107Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę nei 3,00 EUR sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio, 96 straipsnio 6 dalį bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymą Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

108Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

109atsakovo apeliacinį skundą atmesti.

110Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

111Priteisti ieškovei V. R. iš atsakovo A. P. 200,00 EUR bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

112Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija... 4. I.... 5. Ginčo esmė... 6. 1.... 7. Ieškovė V. R. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniu,... 8. 2.... 9. Ieškinyje nurodė, kad jog tarp šalių 2018 m. birželio 29 d. buvo sudaryta... 10. 3.... 11. Atsakovas teismui pateiktame priešieškinyje nurodė, jog sutinka su... 12. 4.... 13. Atsiliepime į priešieškinį ieškovė nurodė, jog su priešieškiniu... 14. II.... 15. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 16. 5.... 17. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. balandžio 9 d. sprendimu ieškovės... 18. 6.... 19. Teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, atsižvelgdamas į teisės aktų... 20. 7.... 21. Teismas vertindamas ieškovės pareikštus reikalavimus, nustatė, jog... 22. 8.... 23. Teismo vertinimu įrodyta, jog negavusi raktų nuo pastatų, ieškovė pakeitė... 24. III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai... 25. 9.... 26. Atsakovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės... 27. 9.1. 2018-07-19 pranešime apie sutarties nutraukimą, ieškovė nurodė, kad... 28. 9.2. Sutartis nutraukta, apkaltinus apeliantą, kad nevykdė sutarties 4 p. ir... 29. 9.3. Pirmosios instancijos teismas perkėlė įrodinėjimą atsakovui, tačiau... 30. 9.4. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas priešieškinį, absoliučiai... 31. 9.5. Pirmosios instancijos teismas netaikė CK 6.221 ir 6.222 straipsnių... 32. 9.6. Sutartį sudarė ir darbus vykdė kaip privatus asmuo, todėl atsakovo... 33. 10.... 34. Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo atsakovo apeliacinį... 35. 10.1. 2018 m. birželio 29 d. šalių pasirašytos sutarties 29 punktu šalys... 36. 10.2. Ieškovė pateikė įrodymus, patvirtinančius susirašinėjimą... 37. 10.3. Nors atsakovas teigia, kad neva yra nepagrįstai apkaltinas sutarties 4... 38. 10.4. Ieškovė, sudarydama sutartį, niekada su atsakovu nesitarė dėl to,... 39. 10.5. Skunde nepagrįstai nurodoma, kad atsakovas nepažeidė sutarties 30... 40. 10.6. Atsakovas nesutikdamas su perduoto kuro kiekiu bylos nagrinėjimo metu... 41. Teisėjų kolegija... 42. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai... 43. 11.... 44. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo... 45. 12.... 46. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą atsakovo... 47. 13.... 48. Pagal CPK 2 straipsnio nuostatas, teismas, nagrinėdamas civilinę bylą bei... 49. 14.... 50. Pažymėtina, jog sekant kasacinio teismo praktika, apeliacinis procesas nėra... 51. 15.... 52. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, jog 2018 m. birželio 29 d. tarp šalių... 53. 16.... 54. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, atsižvelgdamas į... 55. 17.... 56. Atsakovas apeliaciniame skunde teigia, kad teismas neįvertino sutarties 29... 57. 18.... 58. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais atsakovo (apelianto) argumentais ir... 59. 19.... 60. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu atsakovas mano, jog... 61. 20.... 62. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiais apelianto argumentais.... 63. 21.... 64. Teismo sprendimo motyvavimo svarbą yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių... 65. 22.... 66. Taigi motyvų procesiniame sprendime teisingumas, išsamumas, pakankamumas yra... 67. 23.... 68. Teisėjų kolegija, išanalizavusi pirmosios instancijos teismo sprendimo... 69. 24.... 70. Tai, kad apeliantas nesutinka su teismo išvadomis ir kitaip vertina teismo... 71. 25.... 72. Apelianto teigimu, sutartyje nebuvo nurodytas terminas, kuriam suėjus, jis... 73. 26.... 74. Pažymėtina, kad CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas vienas iš... 75. 27.... 76. Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad pagal CK 6.156 straipsnio nuostatas... 77. 28.... 78. Kaip teisingai nurodo pirmosios instancijos teismas, sutarties 4 punkte šalys... 79. 29.... 80. Atsižvelgiant į tai, kad sutartyje nebuvo nurodytas konkretus terminas, per... 81. 30.... 82. Nagrinėjamu atveju, nors šalys aiškiai nenurodė konkretaus termino kada... 83. 31.... 84. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, pirmosios instancijos teismo išvados... 85. 32.... 86. Pirma, pažymėtina tai, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi... 87. 33.... 88. Teisėjų kolegija taip pat atmeta kaip nepagrįstus apelianto argumentus, jog... 89. 34.... 90. Sutarties 30 ir 31 punktuose šalys susitarė, jog informaciją šalys teikia... 91. 35.... 92. Apeliaciniame skunde atsakovas teigia, kad pirmosios instancijos teismas... 93. 36.... 94. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje... 95. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų... 96. 37.... 97. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad nors teismo... 98. Dėl bylos procesinės baigties... 99. 38.... 100. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės... 101. Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme... 102. 39.... 103. CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad šaliai, kurios naudai... 104. 40.... 105. Atsižvelgus į tai, kad šiuo procesiniu sprendimu pirmosios instancijos... 106. 20.... 107. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme... 108. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 109. atsakovo apeliacinį skundą atmesti.... 110. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 9 d. sprendimą palikti... 111. Priteisti ieškovei V. R. iš atsakovo A. P. 200,00 EUR bylinėjimosi... 112. Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos....