Byla e2A-752-440/2017
Dėl žalos už neteisėtą elektros vartojimą atlyginimo

1Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės, Linos Muchtarovienės, pirmininkės ir pranešėjos Vilijos Valantienės, teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo ieškovės akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. gegužės 24 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-2154-1051/2017 pagal ieškovės akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ ieškinį atsakovams V. B. ir A. B. dėl žalos už neteisėtą elektros vartojimą atlyginimo.

2Teismas,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė
  1. Ieškovas akcinė bendrovė (toliau – AB) „Energijos skirstymo operatorius“ kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovų V. B. ir A. B. solidariai 6659,22 Eur žalos, padarytos neteisėtai naudojant elektros energiją, atlyginimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, jog nuo 2016-01-01 perėmė AB LESTO teises ir pareigas. Ieškovės AB „Energijos skirstymo operatorius“ elektros apskaitų grupės darbuotojai nustatė, kad atsakovams nuosavybės teise priklausančiame gyvenamajame name, adresu ( - ), prieš elektros apskaitos prietaisą, palėpėje įrengta slapta atšaka. Atšakos ir prailgintuvų išvedžiotų po namą pagalba buvo neteisėtai „užmaitinama“ dalis namo elektros įrenginių. Įrengta slapta atšaka elektros energija naudojama be apskaitos nes neteisėtai vartojamos elektros energijos apskaitos prietaisas nefiksavo. Nors šalys rašytinės elektros energijos pirkimo-pardavimo sutarties nėra sudariusios, tačiau, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ( toliau - CK ) 6.384 straipsnio 1 dalimi, tais atvejais, kai abonentas yra fizinis asmuo – vartotojas, naudojantis energiją savo buities reikmėms, sutartis laikoma sudaryta nuo vartotojo įrenginių prijungimo prie elektros tinklų. Nustatytos aplinkybės patvirtina, kad neteisėta atšaka yra įrengta labai seniai. Esant gyvam buvusiam namo savininkui, ieškovė neturėjo objektyvių galimybių patikrinimui atlikti. Pažeidimai konstatuoti, kai savininkais tapo atsakovai. Atsakovas V. B. pripažino, kad, jam atsikrausčius gyventi, jis pastebėjo neteisėtai įrengtą slaptą elektros energijos tiekimo atšaką, tačiau apie tai ieškovei nepranešė ir elektros energija naudojosi.
  2. Vadovaujantis Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių, patvirtintų 2010-02-11 Energetikos ministro įsakymu Nr. 1-38, redakcija 2013-12-04, (toliau - Taisyklės) 120 punktu, bendrovės darbuotojai, dalyvaujant atsakovui, name 2016-10-17 surašė Elektros energijos vartojimo vietos apžiūros aktą Nr. 11003554. Ieškovė 6659,22 Eur žalą paskaičiavo už tris metus vadovaujantis Taisyklių 132.12 punktu, 132.13 punktu, t.y. nuo 2013-10-18 iki 2016-10-17 pagal faktinę elektros imtuvų galią, taikant buitinių vartotojų dažniausiai vartojamų elektros energijos imtuvų darbo valandų kiekio per parą lentelę.
  3. Atsakovas V. B. su ieškiniu sutiko iš dalies. Nurodė, kad grįžęs gyventi į Lietuvą, po tėvo mirties tvarkėsi name, rado neteisėtai įrengtą elektros energijos tiekimo atšaką, tačiau ieškovei nepranešė, o nutarė pasinaudoti neteisėtai gaunama elektros energija. Nurodė, kad sutinka su aplinkybėmis, dėl neteisėto elektros naudojimo, tačiau nesutinka su mokėtina suma, nes skaičiuotinas laikotarpis neatitinka faktinių aplinkybių. Atsakovas Lietuvoje pradėjo gyventi tik nuo 2016 metų sausio mėnesio, skaičiuotinas laikotarpis atitinkamai mažintinas, todėl mokėtina suma turėtų būti perskaičiuota už atitinkamą laikotarpį. Ieškovė nepagrįstai skaičiuoja žalą už laikotarpį, kai jis nebuvo Lietuvoje ir žalos negalėjo padaryti. Nurodė, kad sutinka atlyginti žalą nuo 2016 m. sausio, t. y. kai iš Rusijos buvo deportuotas į Lietuvą.
  4. Atsakovo A. B. atstovas su ieškiniu sutiko iš dalies. Nurodė, kad atsakovas V. B. į Lietuvą grįžo tik 2016 m. sausio mėnesį, o A. B. dirba Norvegijoje, name iš viso negyveno, tačiau yra namo bendrasavininkis, todėl abu atsakovai žalą privalo atlyginti kartu, tačiau tik nuo 2016 m. sausio mėnesio. Žalos paskaičiavimo tvarkos neginčijo, tik nesutiko su nustatytu trejų metų terminu žalai atlyginti. Likusioje dalyje ieškinį prašė atmesti.
  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
  1. Šiaulių apylinkės teismas 2017 m. gegužės 24 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė ieškovei AB „Energijos skirstymo operatorius“ solidariai iš atsakovų A. B. ir V. B. 1515,12 Eur žalos atlyginimą už neteisėtą elektros energijos vartojimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 1515,12 Eur sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2017-02-07 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
  1. Teismas nustatė, kad 2016 m. spalio 17 d. Elektros energijos vartojimo vietos apžiūros aktu Nr. 11003554 gyvenamajame name, esančiame adresu ( - ), užfiksuota, jog įvadiniame kabelyje prieš apskaitos prietaisą, palėpėje slaptai įrengta trifazė kabelio atšaka. Atšakos ir prailgintuvų, išvedžiotų po namą pagalba, yra „užmaitinama“ dalis namo vidaus elektros įrenginių.
  2. V. B. ir A. B. gyvenamojo namo, adresu ( - ), bendrasavininkiais tapo nuo 2016 m. rugsėjo mėnesio Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimų pagrindu (atsakovui A. B. Paveldėjimo teisės liudijimas išduotas 2016-09-26, atsakovui V. B. – 2016-09-13), iki tol gyvenamasis namas priklausė atsakovų tėvui J. B., mirusiam ( - ).
  3. 2015 m. lapkričio 27 d. Maskvos srities Mutiščių miesto teismo nutartimi atsakovą V. B. buvo nuspręsta deportuoti už Rusijos Federacijos ribų, nurodyta, kad jis privalo išvykti iš Rusijos Federacijos penkių dienų laikotarpiui nuo šios nutarties įsigaliojimo datos, nutarties apskundimui buvo nustatytas 10 parų laikotarpis . Lietuvoje atsakovas V. B. 2016-01-13 buvo registruotas Darbo biržoje kaip ieškantis darbo asmuo. Iš atsakovo A. B. pateiktų įrodymų nustatyta, kad 2014-12-03 Midtre Hologaland rajono policija A. B. yra išdavusi registracijos pažymėjimą, kur nurodyta, kad šis registracijos sertifikatas yra jo teisės gyventi Norvegijoje įrodymas.
  4. Nors atsakovai faktiškais namo savininkais tapo tik 2015-09-14, t. y. po tėvo mirties ( - ), atsakovų dalinės nuosavybės teisės į namą, adresu ( - ), įregistruotos viešame registre 2016 m. rugsėjo mėnesį, nes tik tuomet jiems buvo išduoti paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimai. Teismas vertino, kad byloje nėra įrodymų, kad prieš priimant palikimą, ieškovė per CK 5.63 straipsnyje nustatytą trijų mėnesių terminą nuo palikimo atsiradimo dienos būtų pareiškę reikalavimus J. B. palikimą priėmusiems atsakovams. Byloje neginčytinai nustatyta, kad ieškovė tik po buvusio turto savininko mirties aptiko ir surašė 2016-10-17 Elektros energijos vartojimo vietos apžiūros aktą, nustatydama, jog name, adresu ( - ), buvo neteisėtai įrengta elektros energijos atšaka.
  5. Teismas įvertinęs bylos duomenis sprendė, kad nėra pagrindas pripažinti, kad turto paveldėtojams buvo žinoma, jog jų tėvas, miręs ( - ), be apskaitos naudojosi elektros energija, apie neteisėtą atšaką atsakovai galėjo ir turėjo sužinoti tik po tėvo mirties ( - ). Todėl teismas sprendė, kad ieškovo patirta žala skaičiuotina nuo 2015 m. gruodžio 14 d. iki 2016 m. spalio 17 d., t. y. už 10 mėnesių ir 3 dienų laikotarpį.
  6. Nagrinėjamu atveju abu atsakovai yra turto, kuriame buvo aptikta neteisėtai įrengta elektros energijos tiekimo atšaka, bendrasavininkiai, todėl jų solidarioji pareiga atlyginti ieškovei padarytą žalą preziumuojama (CK 6.6 straipsnio 3 dalis, CK 6.279 straipsnio 1 dalis).
  1. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
  1. Apeliaciniu skundu ieškovė akcinės bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo 2017 m. gegužės 24 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-2154-1051/2017 ir pripažinti ieškovės ieškinį pagrįstu ir teisėtu jį tenkinant visiškai .t.y priteisiant ieškovei solidariai iš atsakovų V. B. ir A. B. 6.659,22 žalos padarytos neteisėtai naudojant elektros energiją atlyginimo, 5 % dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas, t.y. 150 Eur žyminio mokesčio. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

412.1. Teismas pripažįsta neteisėto elektros energijos vartojimo faktą galimai nuo namo, esančio ( - ) pastatymo dienos, tačiau jo nuomone paveldėtojai nėra atsakingi už palikėjo padarytą žalą ieškovei. Ieškovė mano, kad teismas netinkamai vertino paveldėjimo institutą ir paveldėtojų atsakomybės ribas, nesivadovavo pagrindiniais paveldėjimo principais. Palikimo priėmimas apima visą palikimą, nepriklausomai nuo to, kokios formos ir pas ką jis būtų. Įpėdinis perima ne tik palikėjo teises, bet ir visas jo pareigas. Palikėjo teisės ir pareigos pereina palikimą priėmusiam įpėdiniui, neatsižvelgiant į tai, jis žinojo ar nežinojo apie atitinkamas palikėjo teises ir pareigas. Teismo argumentas dėl atsakovų nežinojimo apie pajungimą yra netinkamas ir priimtas sprendimas nepagrįstas.

512.2. Teismas netinkamai vertino rašytinį įrodymą: Elektros energijos vartojimo vietos apžiūros akte Nr. 11003554 V. B. savo ranka padarytą įrašą, „ Pajungė turbūt tėvukas, žinojau, kad naudojame elektrą be apskaitos“. Ieškovė mano, kad šis įrašas atskleidžia tikrąją atsakovo nuomonę ir situacijos padėtį, nes parašyta buvo tada, kai nustatytas faktas. Vėliau atsakovo pozicija pasikeitė, todėl ieškovės nuomone vertintina kaip gynybinė. Pagal byloje pateiktas nuotraukas, akivaizdžiai matyti seniai įrengta slapta neteisėta elektros energijos tiekimo atšaka, kurios gyvenant namuose, neįmanoma nepastebėti. Taip pat įvertinant šeimyninius santykius, neįtikinamai skamba, kad sūnūs galėjo nežinoti.

612.3. Teismas netinkamai vertino liudytojų parodymus. Teismas netinkamai pritaikė materialinės teisės normas. Įvertindama visas aplinkybes, ieškovė mano, kad liudytojų parodymai yra nevertintini šioje byloje, nes dalis jų patikrinus buvo paneigta, o kita dalis kelia pagrįstų abejonių. Be to liudytojų parodymai nepaneigia fakto, kad name, esančiame ( - ) elektros energija buvo vartojama be apskaitos ir tuo buvo padaryta žala Ieškovei. Iš vis nelabai aišku, kas buvo byloje įrodinėjama liudytojų pagalba.

712.4. Teismas vadovaujasi CK 6.248 straipsniu, kuris numato, jog civilinė atsakomybė atsiranda tik tada, kai asmuo yra kaltas. Teismas atsakovų kaltės įrodinėjimo naštą nepagrįstai perkelia ieškovei. Tačiau tiek Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklėse, tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra įtvirtinta vartotojo kaltės prezumpcija dėl neteisėto elektros energijos vartojimo. Tai reiškia, kad vartotojas privalo paneigti šią prezumpciją, kas betarpiškai susiję su įrodinėjimo naštos paskirstymu.

812.5. Ieškovė mano, kad teismas netinkamai vertina paveldėjimo teisės normas, ieškovės paskaičiuotos žalos atlyginimas nėra asmeninė mirusiojo J. B. pareiga ir ši pareiga paveldėjus turtą pereina atsakovams. Nagrinėjamu atveju, atsakingas už nustatytą pažeidimą buvo J. B. (atsakovų tėvas), nes jis buvo namo savininkas, todėl jis turėjo atlyginti padarytą žalą ieškovei, padarytą iki savo mirties, t.y. ( - ) Tačiau žala nebuvo ir negalėjo būti atlyginta, nes dėl objektyvių byloje nustatytų aplinkybių jos padarymo faktas nebuvo konstatuotas. Ši pareiga paveldėjus turtą pereina atsakovams. Ieškovės nuomone, yra visiška paveldėtojų atsakomybė už palikėjo skolas, skolą aiškinant plačiąja prasme, t.y. apimant ir pareigą atlyginti padarytą žalą.

913.

10Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas V. B. prašo apeliacinį skundą atmesti, kaip nepagrįstą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

    1. Vadovaujantis CK 5.3 straipsnio 1 dalimi, palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas. Pažymi, kad prievolės, atsiradusios po palikėjo mirties, nėra palikėjo prievolės. Tai yra naujo turto savininko (įpėdinio) prievolės, atsiradusios dėl jo, kaip turto savininko, ir kitų asmenų prievolinių teisinių santykių. Pagal CK 5.63 straipsnio 1 dalį palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Šios normos reikalavimų nesilaikymas lemia, kad palikėjo turtinė prievolė įpėdiniams nepereina paveldėjimo būdu, nes atitinkama palikėjo skola nepatenka į palikimo masę. Byloje nėra duomenų, kad ieškovė būtų įvykdžiusi CK 5.63 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Tokių aplinkybių nenurodo ir pati ieškovė. Iš bylos taip pat matyti, kad dėl žalos išieškojimo ieškovė kreipėsi į teismą 2017 m. vasario mėnesį, t. y. praleidusi trijų mėnesių terminą nuo palikimo atsiradimo dienos, per kurį yra leidžiama pareikšti kreditorinius reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams.
    2. Ieškovė teigia, kad teismas netinkamai paskirstė šalims įrodinėjimo naštą ir nurodo, kad pagal civilinio proceso įstatymo nuostatas, įrodinėjimo našta dėl kaltės nebuvimo yra perkeliama skolininkui , t. y. elektros energijos abonentui (vartotojui), kuris turi įrodyti savo kaltės dėl sutartinių nuostatų pažeidimų nebuvimą, t. y. paneigti kaltės prezumpciją. Pagal bylos faktines aplinkybės ši nuostata nėra taikytina, juolab atsakovas visiškai pripažino savo kaltę. Tarp šalių kilo ginčas dėl laikotarpio už kurį ieškovė skaičiuoja padarytą žalą.
    1. Ieškovė mano, kad liudytojų parodymai yra nevertintini šioje byloje, nes dalis jų patikrinus buvo paneigta, o kita dalis kelia pagrįstų abejonių. Be to liudytojų parodymai nepaneigia fakto, kad name, esančiame ( - ) elektros energija buvo vartojama be apskaitos ir tuo buvo padaryta žala ieškovei. Su ieškovės pozicija, kad nebūtų vertintini liudytojų parodymai, kurie buvo pakviesti atsakovo, negalima sutikti, nes tai pažeistų civiliniame procese nustatytus imperatyvus. Tai, kad liudytojai yra senyvo amžiaus žmonės ir negalėjo suprasti žinoti, kad J. B. teisiškai nebuvo nustatyta globa, tai nereiškia, kad jų parodymai yra nepatikimi. Nėra pagrindo teiginiui, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus ir netinkamai šalims paskirstė įrodinėjimo naštą.

11Teisėjų kolegija,

konstatuoja:

12IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13Apeliacinis skundas netenkintinas.

  1. Nagrinėjamu atveju tarp šalių kilo ginčas dėl laikotarpio už kurį skaičiuotinas žalos atlyginimas dėl neteisėto elektros energijos vartojimo.
  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Teismas, remdamasis ištirtais ir įvertintais duomenimis, konstatuoja, kad absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų šioje byloje nenustatyta (CPK 329 straipsnis).
  1. Pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį, 322 straipsnį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 321 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertintinos, kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar skundžiamu sprendimu byla buvo išspręsta teisingai, yra pakankami (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

14Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

  1. 2016 m. spalio 17 d. AB „Energijos skirstymo operatorius“ Apskaitų kontrolės II grupės darbuotojai surašė Elektros energijos vartojimo vietos apžiūros aktą Nr. 11003554. Nustatyta, kad name, esančiame adresu ( - ), įvadiniame kabelyje prieš apskaitos prietaisą, palėpėje slaptai įrengta trifazė kabelio atšaka. Atšakos ir prailgintuvų, išvedžiotų po namą pagalba, yra „užmaitinama“ dalis namo vidaus elektros įrenginių. Elektros energija vartojama be apskaitos. Prie akto pridėtos fotografijos. Atšaka atjungta. 2016 m. spalio 17 d. Vartotojo veikiančių elektros energijos imtuvų sąraše, kuris sudarytas dalyvaujant faktiniam vartotojui V. B., objekte, esančiame adresu ( - ), surašyti veikiantys elektros energijos imtuvai ir jų galia, atsakovas V. B. savo parašu patvirtino, jog minėti imtuvai ir jų galios išvardinti teisingai. Šios aplinkybės byloje nėra ginčijamos. Elektros energijos suvartojimo apskaičiavimu per neapskaitinį laikotarpį, kuris atliktas vadovaujantis Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklėmis nustatyta, jog paskaičiavus patikrinimo metu objekte, esančiame ( - ), rastų elektros imtuvų faktinę galią, taikant buitinių vartotojų dažniausiai vartojamų elektros energijos imtuvų darbo valandų kiekio per parą lentelę trijų metų laikotarpiui, paskaičiuota ieškovui padaryta žala sudaro 6659,92 Eur. Paskaičiavimo tvarka byloje neginčijama, tačiau atsakovai nesutinka su nustatytu trejų metų terminu žalai atlyginti. Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo nustatyta, jog atsakovai V. B. ir A. B. gyvenamojo namo, adresu ( - ), bendrasavininkiais tapo nuo 2016 m. rugsėjo mėnesio Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimų pagrindu. Atsakovui A. B. Paveldėjimo teisės liudijimas išduotas 2016-09-26, atsakovui V. B. – 2016-09-13, iki tol namas priklausė atsakovų tėvui J. B., mirusiam ( - ). Iš atsakovo V. B. pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2015 m. lapkričio 27 d. Maskvos srities Mutiščių miesto teismo nutartimi atsakovą V. B. buvo nuspręsta deportuoti už Rusijos Federacijos ribų, nurodyta, kad jis privalo išvykti iš Rusijos Federacijos penkių dienų laikotarpiui nuo šios nutarties įsigaliojimo datos, nutarties apskundimui buvo nustatytas 10 parų laikotarpis. Atsakovas V. B. 2016-01-13 buvo registruotas Darbo biržoje kaip ieškantis darbo asmuo. Nuo 2016-01-28 yra deklaravo savo gyvenamąją vietą ( - ). Iš atsakovo A. B. pateiktų įrodymų nustatyta, kad 2014-12-03 Midtre Hologaland rajono policija A. B. yra išdavusi registracijos pažymėjimą, kur nurodyta, kad šis registracijos sertifikatas yra jo teisės gyventi Norvegijoje įrodymas.

15Dėl įrodymų vertinimo

  1. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad sprendžiant dėl padarytos žalos ir jos dydžio, aktualu CK 6.246 straipsnio nuostatos, kurios numato, kad civilinė atsakomybė atsiranda atlikus neteisėtus veiksmus, CK 6.247 straipsnis numato, jog atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su neteisėtais veiksmais. CK 6.248 straipsnis numato, jog civilinė atsakomybė atsiranda tik tada, kai įpareigotas asmuo yra kaltas, išskyrus įstatymų arba sutarties numatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės. CK 6.253 straipsnis numato, jog asmuo gali būti dalinai atleistas nuo civilinės atsakomybės, įrodžius trečiojo asmens ar nukentėjusiojo veiksmus, kurie sąlygojo nuostolių atsiradimą. Svarbus aspektas teismo vertinimu byloje yra tai, kad atsakovai namo, esančio ( - ), bendrasavinkiais tapo tik po savo tėvo J. B. mirties ( - ), kai paveldėjo jo turtą, ir atsakovams buvo išduoti paveldėjimo teisės liudijimai. Byloje nėra jokių įrodymų, kad prieš pasikeičiant namo savininkams, prieš atsakovams priimant tėvo palikimą, ieškovė būtų reiškusi kokias tai pretenzijas atsakovams.
  2. Teismas sprendė, kad V. B. paaiškinime nurodymas, kad „prijungė turbūt tėvukas“, kad atsakovas žinojo, jog elektra naudojasi be apskaitos, nėra pagrindas pripažinti, kad turto paveldėtojams buvo žinoma, jog jų tėvas, miręs ( - ), be apskaitos naudojosi elektros energija, o apie neteisėtą atšaką atsakovai galėjo ir turėjo sužinoti tik po tėvo mirties ( - ). Teismo vertinimu šias teismo išvadas patvirtina ir byloje nustatytos faktinės aplinkybės, jog V. B. ne vėliau kaip ( - ) grįžo iš Rusijos Federacijos, o atsakovas A. B. ir šiuo metu gyvena Norvegijoje. Teismas, įvertinęs pateiktus įrodymus, laikė neabejotinai nustatytu, jog name, adresu ( - ), buvo neteisėtai vartojama elektros energija, apeinant elektros energijos apskaitos prietaisus, todėl naudotojams kyla pareiga atlyginti žalą, padarytą neteisėtai vartojant elektros energiją. Tačiau, sprendžiant dėl žalos dydžio, įvertintina tai, kiek laiko atsakovai objektyviai galėjo neteisėtai naudotis elektros energija, bei kokia žala dėl to buvo padaryta. Teismas sprendė, kad ieškovė teismui nėra pateikusi jokių įrodymų, jog atsakovai turėjo galimybę ir privalėjo žinoti iki savo tėvo J. B. mirties ( - ), jog name, adresu ( - ), buvo neteisėtai be apskaitos vartojama elektros energija. Todėl teismo vertinimu ieškovės patirta žala skaičiuotina nuo 2015 m. gruodžio 14 d. iki 2016 m. spalio 17 d., t. y. už 10 mėnesių ir 3 dienų laikotarpį.
  3. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino paveldėjimo institutą ir paveldėtojų atsakomybės ribas. Palikimo priėmimas apima visą palikimą, nepriklausomai nuo to, kokios formos ir pas ką jis būtų. Įpėdinis perima ne tik palikėjo teises, bet ir visas jo pareigas, neatsižvelgiant į tai, jis žinojo ar nežinojo apie atitinkamas palikėjo teises ir pareigas. Todėl apeliantės vertinimu teismo argumentai dėl atsakovų nežinojimo apie pajungimą yra netinkami, priimtas sprendimas nepagrįstas, žala iš atsakovų turėjo būti priteista už visą trijų metų laikotarpį. Be to apeliantės vertinimu teismas nepagrįstai atsakovų kaltės įrodinėjimo naštą perkėlė ieškovei nes konkrečiu atveju vartotojas privalo paneigti šią prezumpciją, kas betarpiškai susiję su įrodinėjimo naštos paskirstymu.
  1. CK 6.384 straipsnio 1 dalimi, tais atvejais, kai abonentas yra fizinis asmuo – vartotojas, naudojantis energiją savo buities reikmėms, sutartis laikoma sudaryta nuo vartotojo įrenginių prijungimo prie elektros tinklų. Sutartinei civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti ne tik sutartinės prievolės pažeidimą – neteisėtus veiksmus (CK 6.246 straipsnis), bet ir padarytą žalą bei atliktų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusių nuostolių priežastinį ryšį (CK 6.249 straipsnis). Dar viena iš būtinųjų sąlygų taikyti skolininkui sutartinę civilinę atsakomybę yra kaltė (CK 6.248 straipsnis). Skolininko kaltė pagal CK 6.248 straipsnio 1 dalį yra preziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis. Elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarties pažeidimo atveju išimčių dėl kaltės prezumpcijos įstatymuose neįtvirtinta, todėl įrodinėjimo pareiga, kad žala padaryta ne dėl elektros energijos vartotojo kaltės, tenka elektros energijos vartotojui. Pagal civilinio proceso įstatymo nuostatas, tokiu atveju įrodinėjimo našta dėl kaltės nebuvimo yra perkeliama skolininkui, t. y. elektros energijos abonentui (vartotojui), kuris turi įrodyti savo kaltės dėl sutartinių nuostatų pažeidimo nebuvimą, t. y. paneigti kaltės prezumpciją (CPK 178 straipsnis). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. gruodžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1296/2000; 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-348/2009; 2011 m. rugsėjo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-356/2011). Sutiktina su apeliantės argumentais, kad elektros energijos pirkimo – pardavimo sutarties pažeidimo atveju išimčių dėl kaltės prezumpcijos įstatymuose neįtvirtinta, todėl įrodinėjimo pareiga, kad žala padaryta ne dėl elektros energijos vartotojo kaltės, tenka elektros energijos vartotojui. Tačiau pažymėtina, kad pagal CPK 12 ir 178 straipsnius kiekviena šalis privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, nurodytas konkrečias faktines aplinkybes, argumentus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). Ieškovė nesutikdama su atsakovų argumentais turi pareigą pateikti įrodymus paneigiančius atsakovų argumentus ir pan. Įvertinus byloje nustatytas faktines aplinkybes nėra pagrindo sutikti su apeliantės teiginiais, kad teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigas. Byloje iš esmės nekyla ginčo, kad elektros energija buvo naudojamasi neteisėtai, kad nustatyti konkretūs pažeidimai, atsakovai neneigia byloje nustatytų aplinkybių, nekilo ginčo dėl žalos apskaičiavimo. Tačiau byloje nėra nustatyta faktinių aplinkybių, kad dėl neteisėto elektros pajungimo yra atsakovų kaltė CK 6.248 straipsnio prasme. Ieškovė įrodinėjo, jog neteisėtas pasijungimas į elektros liniją buvo įrengtas labai seniai, gal net nuo namo statybos apie 1972 metus, tokiems argumentams pagrįsti pateikė fotonuotraukas, iš kurių teismas vertino, kad matyti, jog naudoti prietaisai yra labai seni, aplinkui daug dulkių, susidariusių per ilgą laiko tarpą. Iš esmės, kaip minėta dėl šių aplinkybių ginčo tarp šalių nekyla.
  1. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs byloje esančius įrodymus padarė išvadą, kad atsakovai apie tai, kad name įrengtas neteisėtas prisijungimas nežinojo. Teismo vertinimu kaip įstatyminiai paveldėtojai, ne anksčiau nei po tėvo mirties ( - ), galėjo ir turėjo sužinoti, jog name, adresu ( - ), be apskaitos vartojama elektros energija. Įvertinus byloje esančius duomenis su tokiomis teismo išvadomis nėra pagrindo nesutikti, apeliantė nepateikė patikimų, neabejotinų įrodymų, kurie paneigtų atsakovų argumentus bei teismo padarytas išvadas. Apeliantės apeliacinio skundo argumentai dėl netinkamo teismo įrodymų vertinimo, tai, kad atsakovas V. B. prieš tai akte nurodęs, kad pajungė turbūt tėvukas, žinojau, kad naudojame elektrą be apskaitos, nors vėliau nurodė kitokią poziciją nepatvirtina fakto apie atsakovų žinojimą apie neteisėtą elektros naudojimą, ar neteisėtą naudojimąsi elektros energija iki palikimo priėmimo. Be to argumentai, kad neįmanoma nematyti akivaizdžiai seniai įrengtos slaptos neteisėtos elektros energijos tiekimo atšakos, kad gyvenant namuose, neįmanoma nepastebėti nepatvirtina apeliantės argumentų apie atsakovų žinojimą ir naudojimąsi neteisėtai elektros energija. Taip pat apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantės argumentai, kad neįtikinami atsakovų argumentai, kad sūnūs galėjo nežinoti, niekuo nepagrįsti, ir kaip minėta nesuteikia pagrindo kitokioms išvadoms nei sprendė teismas. Apeliantė taip pat nurodė argumentus dėl teismo netinkamai įvertintų liudytojų paaiškinimų, tuo pačiu pažymėdama, kad neaišku kokias aplinkybes įrodinėjo liudytojai. Apeliacinio teismo vertinimu apeliantės argumentai dėl liudytojų vertinimo taip pat nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų, neturi esminės įtakos teismo sprendimo teisėtumui todėl nėra tikslinga dėl jų plačiau pasisakyti.
  1. Pagal CPK 185 straipsnio 2 dalį jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus oficialiuosius rašytinius įrodymus (prima facie-turinčius didesnę įrodomąją galią), kuriais patvirtintos aplinkybės laikomos visiškai įrodytomis, iki jos nebus paneigtos įstatymų nustatyta tvarka (CPK 197 straipsnio 2 dalis). Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jų pakanka reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-547/2013). Apeliacinio teismo vertinimu pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje tinkamai vadovavosi įrodymų vertinimo taisyklėmis, kurios suformuluotos CPK 185 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad įrodymus, vadovaudamasis įstatymais, teismas vertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu bylos aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu teismo posėdyje. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas tikėtinumo taisykle – laisvo įrodymų vertinimo principu, reiškiančiu, kad teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tiems įrodymams, kurie suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę. Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantės argumentai dėl netinkamo įrodymų vertinimo nepagrįsti.

16Dėl laikotarpio už kurį paskaičiuotas žalos atlyginimas

  1. Apeliantė teigia, kad iš esmės atsakovų žinojimas ar nežinojimas apie neteisėtą elektros pasijungimą ir naudojimą nėra reikšmingas. Teismas netinkamai vertino paveldėjimo institutą ir paveldėtojų atsakomybės ribas, nesivadovavo pagrindiniais paveldėjimo principais. Palikimo priėmimas apima visą palikimą, nepriklausomai nuo to, kokios formos ir pas ką jis būtų. Įpėdinis perima ne tik palikėjo teises, bet ir visas jo pareigas. Apeliantės vertinimu paskaičiuotos žalos atlyginimas nėra asmeninė mirusiojo J. B. pareiga ir ši pareiga paveldėjus turtą pereina atsakovams. CK 5.52 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įpėdinis, kuris priėmė palikimą turto valdymo perėmimu arba padavęs pareiškimą notarui, už palikėjo skolas atsako visu savo turtu, išskyrus šiame kodekse numatytus atvejus. Jeigu šioje dalyje nurodytu palikimo priėmimo būdu palikimą priėmė keletas įpėdinių, visi jie už palikėjo skolas atsako solidariai visu savo turtu. CK 6.128 straipsnyje numatyta, kad kai skolininkas miršta, prievolė baigiasi, jeigu ji negali būti įvykdyta nedalyvaujant pačiam skolininkui arba kitokiu būdu yra neatsiejamai susijusi su skolininko asmeniu. Pagal šią įstatymo nuostatą, nagrinėjamu atveju, mirus J. B., prievolė gali būti įvykdyta ir be mirusiojo, nes tai piniginė prievolė, kuri nėra neatsiejamai susijusi su mirusiuoju. Apeliantės pašoma priteisti žala už elektros energijos neteisėtą vartojimą yra susijusi būtent su mirusiojo valdytu ir perleistu turtu, kuriam išlaikyti ir tinkamai naudoti skirta elektros energija, nors ji ir naudojama pagal savininko poreikius. Nagrinėjamu atveju, atsakingas už nustatytą pažeidimą buvo atsakovų tėvas J. B., nes jis buvo namo savininkas, todėl jis turėjo atlyginti padarytą iki savo mirties žalą ieškovei, t.y. ( - ) Tačiau žala nebuvo ir negalėjo būti atlyginta, nes dėl objektyvių byloje nustatytų aplinkybių jos padarymo faktas nebuvo konstatuotas. Ši pareiga paveldėjus turtą pereina atsakovams. Apeliantės nuomone yra visiška paveldėtojų atsakomybė už palikėjo skolas, skolą aiškinant plačiąja prasme, t.y. apimant ir pareigą atlyginti padarytą žalą.
  1. CK 5.1 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad paveldimi materialūs dalykai (nekilnojamieji ir kilnojamieji daiktai) ir nematerialūs dalykai (vertybiniai popieriai, patentai, prekių ženklai ir kt.), palikėjo turtinės reikalavimo teisės ir palikėjo turtinės prievolės, įstatymų numatytais atvejais intelektinė nuosavybė (autorių turtinės teisės į literatūros, mokslo ir meno kūrinius, gretutinės turtinės teisės bei teisės į pramoninę nuosavybę) ir kitos įstatymų nustatytos turtinės teisės bei pareigos. Nepaveldimos asmeninės neturtinės ir turtinės teisės, neatskiriamai susijusios su palikėjo asmeniu (teisė į garbę ir orumą, autorystė, teisė į autorinį vardą, į kūrinio neliečiamybę, į atlikėjo vardą ir atlikimo neliečiamybę), teisė į alimentus ir pašalpas, mokamas palikėjui išlaikyti, teisė į pensiją, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis (CK 5.1. straipsnio 3 dalis).
  1. Paveldėjimo teisinius santykius reglamentuojantys įstatymai nustato specifinę įpėdinio teisių į palikimą įgyvendinimo tvarką. Tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, jis turi įstatymo nustatyta forma išreikšti valią, kad palikimą priima (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Tinkama forma pareiškęs valią, kad palikimą priima, įpėdinis įgyja jam tenkančią paveldėto turto dalį; teisė į palikimą jį priėmusiam įpėdiniui priklauso nuo palikimo atsiradimo momento, o paveldėto turto masė nustatoma iškirtinai pagal objektyvų kriterijų - priėmęs palikimą įpėdinis įgyja teises į visą palikimu esantį turtą (jam tenkančią dalį) (CK 5.1 straipsnio 2 dalis). Nuosavybės teisė į paveldėtą turtą įgyjama palikimo priėmimu ir priklauso įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo momento nepriklausomai nuo to, ar įpėdinis yra gavęs paveldėjimo teisės liudijimą. Prievolės, atsiradusios po palikėjo mirties, nėra palikėjo prievolės. Tai yra naujo turto savininko (įpėdinio) prievolės, atsiradusios dėl jo, kaip turto savininko, ir kitų asmenų prievolinių teisinių santykių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014).
  1. Taip pat pažymėtina, kad CK 5.63 straipsnio 1, 2 dalyse nustatyta, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Reikalavimai pareiškiami neatsižvelgiant į tai, ar jau suėjo jų patenkinimo terminai. Atvejai, kuriems esant pirmiau nurodyta tvarka netaikoma, nurodyti CK 5.63 straipsnio 3 dalyje (kai reikalavimai pagrįsti hipoteka ir įkeitimu, susiję su paveldimos individualios įmonės ar ūkininko ūkio veikla). Trijų mėnesių terminą kreditoriaus reikalavimams pareikšti teismas gali pratęsti, jeigu jis praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai (CK 5.63 straipsnio 4 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad kreditorius, siekiantis, kad palikėjo prievolę (skolą) perimtų skolininko įpėdinis, turi apie tai pareikšti CK 5.63 straipsnyje nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2011).
  1. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad neteisėta atšaka buvo įrengta labai seniai, gal net nuo namo pastatymo, kuris pastatytas 1972 metais, nors atsakovai faktiškais namo savininkais tapo tik 2015-09-14, t. y. po tėvo mirties ( - ), atsakovų dalinės nuosavybės teisės į namą, adresu ( - ), įregistruotos viešame registre 2016 m. rugsėjo mėnesį, nes tik tuomet jiems buvo išduoti paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimai. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra įrodymų, kad prieš priimant palikimą, ieškovė per CK 5.63 straipsnyje nustatytą trijų mėnesių terminą nuo palikimo atsiradimo dienos būtų pareiškusi reikalavimus J. B. palikimą priėmusiems atsakovams. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė tik po buvusio turto savininko mirties 2016-10-17 aptiko ir surašė Elektros energijos vartojimo vietos apžiūros aktą, nustatydama, jog name, adresu ( - ), buvo neteisėtai įrengta elektros energijos atšaka. Teismas įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą sprendė, kad ieškovės patirta žala skaičiuotina nuo 2015 m. gruodžio 14 d. iki 2016 m. spalio 17 d., t. y. už 10 mėnesių ir 3 dienų laikotarpį (CK 6.246, CK 6.247 , CK 6.248, CK 6.253 straipsniai). Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais ir išvadomis. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, kad jų pakanka konstatuoti atitinkamą faktą buvus nei nebuvus. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes, įvertinus visumą įrodymų pirmosios instancijos teismo sprendimas priteisti žalą už konkretų laikotarpį, žalos apskaičiavimas atitinka protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus. Apeliacinės instancijos teismas pritaria atsakovo atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytiems argumentams, vertina, kad apeliantės apeliacinio skundo argumentai nepagrįsti, todėl atmestini.
  1. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu tinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes ir teisėtai bei pagrįstai, tinkamai motyvuodamas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Europos žmogaus teisių teismo praktika, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja nacionalinius teismus išsamiai ištirti byloje pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo tuo aspektu, ar jie svarbūs sprendimo priėmimui. Sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (žr. Hirvisaari v. Finland, no. 4968/99, par. 30, 27 September 2001). Tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos žmogaus teisių teismo Van de Hurk v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2009, nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Atsižvelgiant į tai, pažymėtina, kad jei apeliacinės instancijos teismas atmeta apeliacinį skundą pritardamas pirmosios instancijos teismo motyvams, tai neprivalo jų išsamiai kartoti, gali tiesiog jiems pritarti. Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas jį tinkamai ir išsamiai motyvavus, todėl pirmosios instancijos motyvų, jiems pritarus nėra tikslinga kartoti. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas, tirdamas ir vertindamas įrodymus, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, pažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles ar neatsižvelgė į nagrinėjamos bylos ypatumus. Byloje esančius įrodymus vertinti kitaip, negu tai padarė pirmos instancijos teismas, teisėjų kolegija neturi pagrindo.
  1. Atsižvelgiant į visumą byloje ištirtų ir įvertintų įrodymų, į apeliantės apeliacinio skundo argumentus spręstina, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Daroma išvada, kad apeliantė šioje byloje leistinais įrodymais nepaneigė pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, todėl nėra teisinio pagrindo skundžiamą teisėtą ir pagrįstą sprendimą naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais. (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

17Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

  1. Bylinėjimosi išlaidos atmetus apeliantės apeliacinį skundą, ieškovei, apeliantei neatlyginamos ir nepriteisiamos (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis). Atsakovas V. B. pareiškė prašymą priteisti 300 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimą į apeliacinio skundą, pateikė duomenis apie patirtas išlaidas. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Teismas pažymi, kad išlaidos, susijusios su teisine pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatytos 2015 m. kovo 19 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-77 Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio. Teismas atsižvelgęs į Rekomendacijų nuostatas dėl už atsiliepimą į apeliacinį skundą parengimą, rekomenduojamą priteisti maksimalų užmokesčio dydį, atsižvelgęs į atsiliepimo turinį, apimtį, nurodytus argumentus, galimas darbo ir laiko sąnaudas, vertina, kad prašomos priteisti išlaidos, susijusios su advokato pagalba yra pagrįstos, todėl iš apeliantės atsakovui priteistini 300 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą.

18Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija,

Nutarė

19Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. gegužės 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.

20Priteisti iš ieškovės AB „Energijos skirstymo operatorius“ (j. a. k. 304151376) atsakovui V. B. (a. k. ( - )) 300 Eur ( tris šimtus eurų ) išlaidų patirtų apeliacinės instancijos teisme.

21Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

22Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti šalims.

Proceso dalyviai
Ryšiai