Byla 2-12967-615/2013
Dėl pripažinimo teisės privatizuoti nuomojamas gyvenamąsias patalpas

1Kauno apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Plučas, sekretoriaujant Vilmai Mikelionienei, dalyvaujant ieškovui A. G. B., jo atstovei advokatei V. T., atsakovo Kauno miesto savivaldybės atstovui D. B., trečiajam asmeniui R. B., viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo A. G. B. ieškinį atsakovui Kauno miesto savivaldybei, trečiajam asmeniui R. B. dėl pripažinimo teisės privatizuoti nuomojamas gyvenamąsias patalpas,

Nustatė

2Ieškovas Kauno apylinkės teisme pareikštu ieškiniu (b.l. 3-4) prašo pripažinti ieškovui teisę privatizuoti nuomojamas gyvenamąsias patalpas - butą ( - ) pagal LR Butų privatizavimo įstatymą lengvatinėmis sąlygomis ir įpareigoti Kauno miesto savivaldybę sudaryti šio buto privatizavimo sutartį, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

3Nurodė, kad 47,29 kv.m. bendrojo ploto dviejų kambarių ir atskiros virtuvės butas, esantis ( - ), nuosavybės teise priklauso Kauno miesto savivaldybei. Butas penkių asmenų B. šeimai buvo suteiktas 1965 metais, pagrindinis buto nuomininkas tuo laiku buvo ieškovo tėvas A. B.. Jam 1997-03-27 mirus, nuomos sutartis buvo pakeista ieškovo brolio A. B. vardu, o jam 2004-08-11 mirus, nuomos sutartis 2005-05-10 buvo pakeista ieškovo vardu. Pakeitus nuomos sutartį, ieškovo brolis A. B. susirūpino nuomojamo buto privatizavimu, ieškovui pritariant, surinko visus reikiamus dokumentus ir pateikė juos kartu su pareiškimu į savivaldybės Butų privatizavimo tarnybą. Pareiškimas ir dokumentai buvo pateikti 1997 metų lapkričio 21 d., t.y. tebegaliojant Lietuvos Respublikos Butų privatizavimo įstatymui. Pareiškimas, dokumentai buvo priimti ir įregistruoti Nr. 83320. Bute tuo laiku A. B. buvo registruotas vienas, todėl notariškai patvirtintų sutikimų nereikėjo, o žodžiu su ieškovu brolis viską suderino, nes visada laikė, kad šis butas yra šeimos. Anksčiau butas nebuvo privatizuojamas, nes tam trukdė tėvas A. B., kuris laikė, kad nėra tikslo leisti pinigus, jam mirus ir buvo pateikti dokumentai, prašymas privatizuoti butą, nes ieškovas su broliu laikėsi kitokios pozicijos buto privatizavimo klausimu. Taigi, buvo pradėtos privatizavimo procedūros, įmokėti pinigai procedūroms vykdyti, buvo sudaryta buto techninės apskaitos byla, tuo pačiu buvo kreiptasi į Seime sudarytą komisiją dėl leidimo privatizuoti butą gavimo. Leidimas brolio A. B. vardu buvo išduotas, apie tai jis gavo informaciją, tačiau jam buvo nurodoma, kad pats leidimas dar neatsiųstas, o gavus jį bus tęsiamos eilės tvarka privatizavimo procedūros. Tačiau 1998-07-01 Butų privatizavimo įstatymas buvo pripažintas negaliojančiu, o A. B. nurodyta, kad buto privatizavimas bus baigtas, priėmus reikiamą įstatymą, o apie tai jis bus papildomai informuotas. Jokios informacijos A. B. negavo, kartkartėmis jis teiraudavosi atsakovo tarnybos apie privatizavimo eigą, tačiau jokios tikslios informacijos, kada bus pratęstos buto privatizavimo procedūros negavo iki pat mirties, t.y. 2004 m. rugpjūčio mėn. Šiuo metu ieškovui tapo žinoma, kad 2001-01-01 įsigaliojo LR Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo 12 straipsnis, kurio 1 dalies 1 punktas deklaruoja gyvenamųjų patalpų privatizavimą lengvatinėmis sąlygomis nuomininkams, kuriems įstatymo nustatyta tvarka iki 1998 m. liepos 1 d. Seimo sudaryta butų privatizavimo komisija buvo išdavusi leidimus privatizuoti nuomojamas gyvenamąsias patalpas pagal Butų privatizavimo įstatymą. Tačiau A. B. tai nebuvo žinoma, tokios informacijos jis negavo net lankydamasis atsakovo Butų privatizavimo tarnyboje. Todėl nuomojamas butas liko neprivatizuotas. Ieškovas trumpą laiko tarpą pastoviai bute negyveno, dėl mokesčių mokėjimo sumažinimo net buvo išdeklaruotas, tačiau nuo 1999 metų butas vėl tapo ieškovo nuolatine gyvenamąja vieta. Jokio kito nekilnojamojo turto ieškovas neturi, nėra privatizavęs jokio buto, neturi jokios kitos gyvenamosios vietos. Mirus A. B., ieškovas perėmė visas jo vardu įformintas nuomininko teises ir pareigas. Kitų artimų giminaičių ieškovas ir jo brolis neturėjo, po brolio mirties ieškovas perėmė ir visus broliui priklausančius daiktus, kadangi jie dviese gyveno viename bute. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo yra konstatuota, kad subjektinė teisė privatizuoti butą savo turiniu yra turtinė reikalavimo teisė ir gali būti paveldima. Tačiau specialiuoju teisės aktu (Butų privatizavimo įstatymu) nustatytas reglamentavimas lemia, kad ši teisė nėra absoliuti - tam, kad galėtų paveldėti, įpėdinis turi atitikti Butų privatizavimo įstatyme nustatytus reikalavimus, tarp jų - nebūti pasinaudojęs teise pagal šį įstatymą įsigyti kitas gyvenamąsias patalpas. Ieškovas atitinka visus Butų privatizavimo įstatyme keliamus reikalavimus. Pareiškimas ir kiti privalomi dokumentai buvo pateikti pagal tuo metu galiojusius įstatymus. Notariškai patvirtintų kitų šeimos narių sutikimų nereikėjo, nes A. B. tuo metu gyveno vienas. Buvo kreiptasi ir į Butų privatizavimo valstybinę komisiją. Ieškovas nesutinka su atsakovo argumentu, kad turėjo būti ir ieškovo notariškai patvirtintas sutikimas privatizuoti ginčo butą ir nurodymas, kad ieškovo pateiktame 1997-11-06 Vilijampolės butų ūkio tarnybos pažymėjime tai nurodyta, kad ieškovas buvo deklaruotas bute. Šiame pažymėjime aiškiai nurodyta, kad ieškovas buvo registruotas iki 1996-11-05, atžyma yra prie jo pavardės. Todėl jokių kliūčių pateikti A. B. pareiškimą, išreiškiantį valią privatizuoti ginčo butą ir nepateikti ieškovo notariškai patvirtinto sutikimo, nebuvo. Ši aplinkybė nustatyta ir Kauno miesto apylinkės teismo 2005-02-23 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-00892-480/2005. Ieškovas atitinka visus Butų privatizavimo įstatyme keliamus reikalavimus, apie kuriuos aiškina Lietuvos Aukščiausiasis teismas savo jurisprudencijoje. Ieškovas buvo savo brolio A. B. šeimos narys, priėmė jam priklausiusį kilnojamąjį turtą, dėl kurio paveldėjimo teisės liudijimas neišduodamas, gyveno ir gyvena tame bute nuomininko teisėmis, todėl atsižvelgiant į tai, kad A. B., galiojant Butų privatizavimo įstatymui įgijo subjektinę teisę privatizuoti ginčo butą, tačiau šios teisės neįgyvendino, ieškovas gali įgyvendinti teisę įsigyti butą lengvatine tvarka. Ieškovas nesutinka su atsakovo teiginiu, kad nebuvo atlikti visi privalomi veiksmai dėl nuomojamos gyvenamos patalpos privatizavimo. Teigia, kad privatizavimas neatliktas tik dėl privatizavimo procedūras vykdančių institucijų, t.y. atsakovo Butų privatizavimo tarnybos darbuotojų kaltės. Jei šios tarnybos darbuotojai būtų tinkamai ir operatyviai atlikę savo pareigas, ginčo butas galėjo būti privatizuotas iki baigiant galioti Butų privatizavimo įstatymui, t.y. iki 1998-07-01, nes leidimas Valstybinės komisijos buvo išduotas dar 1997-12-29. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad šiuo metu galiojančio Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti įstatymo 12 straipsnio l dalies l punktas numato teisę privatizuoti butą, kai yra išduoti komisijos leidimai, teismine tvarka nereikia įrodinėti tokios teisės. Todėl kliūčių nebūtų A. B. privatizuoti butą, jei jam laiku tai būtų žinoma, o po jo mirties tokią teisę turi ieškovas, nes pagal įstatymą yra jo įstatyminis įpėdinis, priėmė palikimą padavęs pareiškimą notarui. Visiškai nepagrįstas atsakovo argumentas, kad dėl A. B. ar jo šeimos narių aplaidumo privatizavimo procedūros nebuvo baigtos. Kasacinės instancijos teismas 2010 m. kovo 1 d. nutartyje civilinėje byloje 3K-3-67/2010 išsamiai išaiškino, kad savivaldybei butų privatizavimas buvo teisės aktais priskirta funkcija, todėl būtent ši šalis turėjo užtikrinti tinkamą teisės privatizuoti butus įgyvendinimą, netinkamas šios pareigos vykdymas neturėtų sukelti neigiamų padarinių asmenims, pageidavusiems privatizuoti gyvenamąsias patalpas. Taip pat konstatuota, kad asmenų, pageidaujančių privatizuoti gyvenamąsias patalpas veiksmai priklausė nuo privatizavimą vykdančių institucijų atliekamų veiksmų ir todėl jie negalėjo daryti tiesioginės įtakos privatizavimo proceso eigai. Ieškovas priėmė palikimą, ir brolis R. B. buvo padavęs pareiškimą dėl palikimo priėmimo, su juo buvo sudarytas susitarimas. Be to, ieškovas kaip A. B. šeimos narys, gyvenantis ginčo bute, perėmė buvusio pagrindinio nuomininko visas teises ir pareigas. Ieškovo brolio R. B. interesai dėl to, kad ginčo butas bus privatizuotas ieškovo vardu, nebus pažeisti, jis bute negyvena, jo teisės nepažeidžiamos, jo valia išreikšta 2013-07-26 susitarime. Atsakovas iškėlė klausimą dėl ieškovo pamotės, kuri gyveno ginčo bute. Ieškovas paaiškina, kad bute trumpu laikotarpiu gyveno nedeklaruota pamotė, kuri jau seniai bute negyvena, negyveno ir laikotarpiu, kai A. B. išreiškė valią privatizuoti nuomojamą butą, todėl jokio jos sutikimo nereikėjo, ji jokių teisių į butą nebuvo įgijusi. Be to, atsakovas prašo taikyti ieškinio senaties terminą. Ieškovas teigia, kad ieškininė senatis nėra praleista ir ji negali būti taikoma šioje byloje. Apie ieškininės senaties taikymą šios kategorijos bylose yra išsamiai išaiškinta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje praktikoje. Ieškovui tapo žinoma, kad teismine tvarka gali įrodyti savo teisę privatizuoti ginčo butą lengvatine tvarka tik 2012 metais, tuomet jis ir ėmėsi aktyvių veiksmų. Ir ta aplinkybė, kad ieškovo brolis A. B. mirė 2004-08-11 ir kad tik tuomet ieškovui atsirado galimybė privatizuoti ginčo butą savo vardu, tik įrodo, kad ieškininė 10 metų senatis nėra praleista.

4Atsakovas rašytiniu atsiliepimu į ieškinį, tripliku su ieškiniu nesutiko, prašė taikyti ieškinio senaties terminą ir ieškinį atmesti. Nurodė, kad gyvenamoji patalpa, adresu ( - ), nuosavybės teise priklauso Kauno miesto savivaldybei. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991-07-31 nutarimu Nr. 309 patvirtintų Valstybinio ir visuomeninio butų fondo privatizavimo taisyklėse buvo numatyta, kad pilietis, pageidaujantis pirkti savivaldybei priklausantį gyvenamąjį namą, butą turi raštu kreiptis į miesto ar rajono valdybą, jos sudarytą tarnybą ar komisiją, o įmonės, įstaigos, organizacijos balanse esantį gyvenamąjį namą, butą - į atitinkamą administraciją, o prie pareiškimo turėjo būti pridėtas gyvenamojo namo, buto nuomininko ir jo šeimos narių notariškai patvirtintas susitarimas, kieno vardu bus sudaroma gyvenamųjų patalpų pirkimo pardavimo sutartis. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993-04-20 potvarkyje Nr. 290p numatyta, kad gyventojai, kurie ne dėl savo kaltės neprivatizavo Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymo nustatytu laiku jų nuomojamų gyvenamųjų patalpų, turėjo teisę paduoti prašymus ministerijai, kitai valstybinei tarnybai, miestų, rajonų valdyboms, įmonėms, įstaigoms bei organizacijoms, kurios apsvarstę pateiktus prašymus dėl gyvenamųjų patalpų privatizavimo turėjo pateikti dokumentus Butų privatizavimo valstybinei komisijai. Gyventojai galėjo kreiptis tiesiai į Butų privatizavimo valstybinę komisiją dėl gyvenamųjų patalpų privatizavimo. Aukščiau nurodyto potvarkio 3 punkte buvo numatyta, kad Valstybinė komisija apsvarsčiusi pateiktus prašymus, surašo atitinkamą protokolą ir jo išrašą siunčia atitinkamoms ministerijoms, kitoms valstybinėms tarnyboms, miestų, rajonų valdyboms, įmonėms, įstaigoms bei organizacijoms, o išvadą - pareiškėjui, o valstybinės komisijos išvados dėl gyvenamųjų patalpų pirkimo-pardavimo buvo privalomos ministerijoms, kitoms valstybinėms tarnyboms, miestų, rajonų valdyboms, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms. Byloje yra pateikta 1997-11-21 Pareiškimo privatizuoti ginčo gyvenamąją patalpą Nr. 83320 kopija, taip pat ir Valstybinės komisijos 1997-12-29 protokolo Nr. 16 (202) kopija dėl leidimo A. B. privatizuoti nuomojamas gyvenamąsias patalpas. Tačiau pagal tuo metu galiojusį Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymą, ieškovas ar jo šeimos nariai taip pat turėjo pateikti ne tik minėtus dokumentus, bet ir visų pilnamečių šeimos narių notariškai patvirtintą susitarimą, kieno vardu bus sudaroma pirkimo-pardavimo sutartis ir kas taps perkamo buto savininku, kaip to reikalavo Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymo 5 straipsnio nuostatos. Tas pats įstatymo straipsnis numatė, kad nesutarus pirkti buto, pirkimo-pardavimo sutartis nesudaroma. Ieškinyje nėra duomenų, kad ieškovas ir jo šeimos nariai būtų susitarę, kieno vardu bus išperkamos ginčo gyvenamosios patalpos. Sprendžiant iš ieškovo pateikto Pareiškimo Nr. 83320, kurio kitoje lapo pusėje turėjo būti užpildytas susitarimas su kitais pilnamečiais nuomininko šeimos nariais, yra teigtina, jog A. B. nebuvo sutaręs su savo broliu A. G. B. dėl gyvenamosios patalpos, adresu ( - ), privatizavimo. Ieškovas teigia, jog jis tuo metu negyveno ginčo gyvenamojoje patalpoje, tačiau jo paties pateiktas Kauno savivaldybės įmonės „Santakos butų ūkis“ Vilijampolės butų ūkio tarnybos 1997-11-06 Pažymėjimas Nr. 2138 nurodo, jog A. G. B. taip pat gyveno ginčo gyvenamosiose patalpose. Vadinasi susitarimas privatizuoti ginčo gyvenamąsias patalpas privalėjo būti, tačiau byloje nėra pateikta įrodymų, jog toks susitarimas egzistavo. Priešingai, ieškinyje nurodoma, jog ieškovas nebuvo sudaręs rašytinio sutikimo su A. B.. Tai, kad Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymo galiojimo metu nebuvo sudarytas susitarimas, kieno vardu bus privatizuojamos ginčo gyvenamosios patalpos ir kas taps privatizuojamos ginčo gyvenamųjų patalpų savininku, reiškia, kad tuo metu ginčo gyvenamųjų patalpų privatizavimas bei ieškovo teisės privatizuoti ginčo gyvenamąsias patalpas įgijimas ir jo tolesnis įgyvendinimas apskritai nebuvo galimas. Ir ši privatizavimo procedūrų kliūtis buvo išimtinai nuo ieškovo ir jo brolio valios priklausanti aplinkybė. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teisės aiškinimo ir taikymo panašaus pobūdžio bylose praktiką, pagal Butų privatizavimo įstatymą, galiojusį iki 1998-07-01, pirmiausia reikia nustatyti visas šiame įstatyme nustatytas tokio privatizavimo sąlygas, t.y. ar ieškovas yra subjektas, kuriam įstatymo suteikta teisė privatizuoti butą (Butų privatizavimo įstatymo 4 straipsnis), ar ginčo butas yra gyvenamoji patalpa ir ar gali būti privatizavimo objektas (Butų privatizavimo įstatymo 2, 3 straipsniai), taip pat ar ieškovas, kaip subjektas, kuriam įstatymas suteikė teisę privatizuoti butą, šia teise pasinaudojo, atlikdamas veiksmus, būtinus šiai teisei įgyti, ir tarp ieškovo ir atsakovo, kaip buto privatizavimo (pirkimo-pardavimo) subjektų, susiklostė santykiai dėl ginčo buto privatizavimo (Butų privatizavimo įstatymo 1, 5 ir kiti straipsniai), t.y. nuomininkai, norėję privatizuoti jų nuomojamas gyvenamąsias patalpas, turėjo Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymo nustatytais terminais ir tvarka pareikšti norą jas įsigyti nuosavybėn. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2007-10-12 nutartyje Nr. 3K-3-440/2007 konstatavo, kad iki pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo turi būti tinkamai atlikti atitinkami veiksmai, kurie privalomi ir suinteresuotajam asmeniui (ieškovui), gyvenamosios patalpos privatizavimo teisei įgyti, t. y. tinkamas suinteresuoto asmens kreipimasis, kurio pagrindu savivaldybės institucijai atsiranda pareiga pradėti privatizavimo procedūras ir kurios užbaigiamos pirkėjui sumokėjus nustatytą kainą ir notarine forma sudarius pirkimo-pardavimo sutartį, dalyvaujant pirkėjui ir pardavėjui. Taigi, vien asmens kreipimasis dėl gyvenamosios patalpos privatizavimo nereiškia, kad jis atliko visus privalomus veiksmus ir toliau neturėjo įstatyminės pareigos dalyvauti gyvenamosios patalpos privatizavimo eigoje. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad jis ar jo šeimos nariai būtų elgęsi rūpestingai ir atsakingai. Nors ieškovas teigia, jog A. B. domėjosi privatizavimo procesu, tačiau nepateikė jokių įrodymų patvirtinančių šį teiginį. Taip pat iš ieškinio turinio galima spręsti, jog ieškovas pats nė karto nėra domėjęsis privatizavimo procesu. Atsakovas mano, kad ieškovas taip pat turėjo laikytis pareigos gyvenamosios patalpos privatizavimo santykiuose elgtis rūpestingai ir atsakingai. Iš byloje esančių duomenų teigtina, jog susitarimas dėl ginčo buto privatizavimo taip ir nebuvo pateiktas iki A. B. mirties. Atsižvelgiant į tai, mano, kad nėra pagrindo konstatuoti, kad ginčo gyvenamųjų patalpų pirkimo-pardavimo sutartis buvo nesudaryta dėl atsakovo kaltės. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad gyvenamųjų patalpų, adresu ( - ), privatizavimas neatliktas dėl privatizavimo procedūras vykdančių institucijų kaltės. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, jog įgaliotai institucijai buvo pateikti visi reikalingi dokumentai ginčo buto privatizavimui, todėl pagrįstai teigtina, kad dėl ieškovo bei jo brolio aplaidumo privatizavimo procedūros nebuvo įgyvendintos, t. y. pačių valia neįgijo subjektinių teisių. Ieškovo pateiktame 2013-05-08 Kauno miesto 15-ojo notarų biuro rašte Nr. 66 nurodyta, jog A. B., mirusio 2004-08-11, palikimą priėmė A. G. B. ir R. B.. Paveldėjimo byla nebaigta. Visų pirma, ieškovas savo reikalavimą grindžia paveldėta iš A. B. teise privatizuoti ginčo butą, tačiau paveldėjimo byla nėra baigta, vadinasi ieškovas dar neįgijo A. B. turėtų teisių. Antra, šis dokumentas nurodo, kad tariamai paveldima privatizavimo teisė susijusi ir su R. B. teisėtais interesais. Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog nuomininkas ir jo šeimos nariai, įgiję nuosavybės teisę į nupirktą gyvenamąjį namą, butą, pagal šį įstatymą negali privatizuoti kito gyvenamojo namo, buto. Ieškovo pateiktame Valstybinės įmonės registrų centras Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše nurodyta, kad R. B. priklauso gyvenamasis namas. Kadangi A. B. palikimą priėmė A. G. B. ir R. B., o viena iš būtinų sąlygų privatizuojant butą pagal Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymą yra kad šeimos nariai nebūtų įsigiję gyvenamųjų patalpų, vadinasi privatizuoti ginčo gyvenamąją patalpą ieškovas neturi teisinio pagrindo. Ieškovo pateiktame 2005-02-23 Kauno miesto apylinkės teismo sprendime civilinėje byloje Nr. 2-00892-480/2005 A. G. B. nurodė, jog ginčo bute gyveno ir jo pamotė. Byloje nėra pateikti duomenys iš Valstybės įmonės Registrų centro apie minimos pamotės ir R. B. turėtą ir šiuo metu turimą nekilnojamąjį turtą, ar jie buvo pasinaudoję teise pagal Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymą įsigyti kitas gyvenamąsias patalpas. Pažymėtina, kad, Teismui net ir nusprendus, jog ieškovas ar jo brolis pateikė visus reikiamus dokumentus, kad būtų galima užbaigti ginčo gyvenamųjų patalpų privatizavimo procesą, nors byloje nėra jokių tai patvirtinančių įrodymų, ieškovas praleido ieškinio senaties terminą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2007-10-12 nutartyje Nr. 3K-3-440/2007 nurodė, jog ieškinio senaties terminas yra laiko tarpas, per kurį asmuo gali priverstinai įgyvendinti savo pažeistas teises (1964 m. CK 83 straipsnio 1 dalis, 2000 m. CK 1.124 straipsnis). Šis terminas pradedamas skaičiuoti nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, t.y. nuo tos dienos, kada ieškovas sužinojo arba turėjo sužinoti, kad jo teisės yra pažeistos (CK 86 straipsnis, CK 1.127 straipsnio 1 dalis). Ieškinį dėl tariamai pažeistų teisių ieškovas pareiškė 2013-05-20 t.y. nuo 1998-07-01 (Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymas galiojo iki 1998 m. liepos 1 d.) iki ieškinio pareiškimo ieškovas nesiėmė jokių veiksmų ginti savo teisių, jeigu laikė, kad jos buvo pažeistos. 1964 m. CK 84 straipsnio 1 dalyje yra nustatytas bendras trejų metų ieškininės senaties terminas. Lietuvos Respublikos CK 1.125 str. 1 d. nustatytas dešimties metų ieškinio senaties terminas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 10 str. 1 d. nustatyta, jog civilinio kodekso nustatyti ieškinio senaties terminai taikomi, jeigu ieškinio senaties terminas prasidėjo įsigaliojus šiam kodeksui, taip pat jei reikalavimams pareikšti ieškinio senaties terminai, numatyti pagal galiojusius įstatymus, nepasibaigė iki šio kodekso įsigaliojimo. Iki šio kodekso įsigaliojimo praėjusi ieškinio senaties termino dalis įskaitoma į šio kodekso nustatytą ieškinio senaties terminą. Vadinasi, ieškinio senatis ieškovui buvo 10 metų ir turi būti skaičiuojama nuo 1998-07-01. Ieškovas ar jo brolis nesiekė ginti savo tariamai pažeistų teisių per ieškinio senaties terminą, o turėjo tai daryti, jei manė, kad savivaldybės institucijos neveikimu atsisako sudaryti gyvenamųjų patalpų pirkimo-pardavimo sutartį ar kad savivaldybės institucijos darbuotojų veiksmai pažeidžia jų teises. Ieškovas nepateikė jokių argumentų, kodėl praleido ieškinio senaties terminą, nors nuosavybės teisei į gyvenamąją patalpą privatizavimo pagrindu atitinkamus veiksmus tinkamai turi atlikti reikalavimo teisę turintis asmuo, kuris gyvenamosios patalpos privatizavimo santykiuose turi elgtis rūpestingai ir atsakingai. Todėl laikytina, kad ieškovo pateikto ieškinio senaties terminas praleistas. Ieškovas dublike nurodo, jog jis ginčo bute gyveno iki 1996-11-05, o ieškinyje nurodo, jog ginčo bute vėl apsigyveno nuo 1999 metų. Ieškovas nurodo, jog šią aplinkybę patvirtina Kauno miesto apylinkės teismo 2005-02-23 sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-00892-480/2005. Ieškovas dublike taip pat nurodo, jog būtent dėl to, jog A. B. kreipimosi į savivaldybės ir valstybės institucijas metu ieškovas negyveno ginčo bute, A. B. nereikėjo gauti ieškovo sutikimo privatizuoti butą, adresu ( - ). Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog pagal šį įstatymą pirkti gyvenamąjį namą, butą turi teisę asmenys, kurie iki 1989 m. lapkričio 3 d. nuolat gyveno Lietuvos Respublikos teritorijoje ir šio įstatymo įsigaliojimo dieną buvo perkamo gyvenamojo namo, buto nuomininkai ar jų šeimų nariai, arba kuriems po šio įstatymo įsigaliojimo nustatyta tvarka buvo suteikta gyvenamoji patalpa. To paties įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad gyvenamojo namo, buto nuomininkas, jo šeimos nariai, taip pat ir laikinai išvykusieji, susitaria dėl gyvenamojo namo, buto pirkimo, kieno vardu bus sudaroma pirkimo-pardavimo sutartis ir kas taps perkamo namo, buto savininku. Vadovaujantis 1964 m. civiliniu kodekso 329 straipsniu šeimos nariu galėjo būti pripažintas nuomininko giminaitis, su sąlyga, jog jis gyvena su kartu su nuomininku. Ieškovo broliui A. B. tariamai kreipusis dėl privatizavimo procedūrų pradėjimo (1997-11-21), ieškovas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymo ir 1964 m. civilinio kodekso nuostatomis, nebuvo ginčo buto nuomininku ar jo šeimos nariu ir netapo juo iki 1998-07-01, kol Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymas galiojo pilna apimtimi. Remiantis paties A. G. B. nurodytomis aplinkybėmis, apsigyvenimo ginčo bute metu Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymas iš esmės nustojo galioti (pabaigti pradėtas butų privatizavimo procedūras buvo galima iki 1998-07-01) ir pagal aukščiau nurodytas Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymo nuostatas A. G. B. nebuvo laikomas ginčo privatizavimo subjektu: neturėjo teisės į ginčo buto privatizavimą, todėl tokios teisės suteikimas ieškovui dabar prieštarautų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai bei imperatyvioms teisės normoms. Be to, dublike ieškovas nurodė, jog jam tapo žinoma, jog jis gali privatizuoti ginčo butą tik 2012 metais ir kad senatis turėtų būti skaičiuojama nuo 2004-08-11, kai mirė ieškovo brolis A. B.. Tačiau tariamai paveldėta subjektinė teisė į ginčo buto privatizavimą Lietuvos Respublikos privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka atsirado ieškovo broliui 1998-07-01 (Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymas galiojo iki 1998 m. liepos 1 d.) ir nėra jokio teisinio pagrindo skaičiuoti senatį nuo 2004-08-11, kai mirė ieškovo brolis A. B. ar nuo 2012 metų, kai ieškovas tariamai sužinojo apie A. B. tariamai turėtą teisę į ginčo buto privatizavimą. Senatis yra tiesiogiai susijusi su subjektine teise ir yra neatskiriama jos dalis. Ieškovas negali priimti subjektinės teisės skyrium nuo senaties. Todėl laikytina, kad ieškovo pateikto ieškinio senaties terminas praleistas.

5Trečiasis asmuo R. B. rašytiniu atsiliepimu į ieškinį, ieškinį palaikė, palaikė ieškinyje bei dublike išdėstytus motyvus, aplinkybes bei ieškinio reikalavimą ir prašė ieškinį patenkinti. Nurodė, nesutinka su atsakovo atsiliepimu į ieškinį ir tripliku, juose nurodyti argumentai yra nepagrįsti ir atmestini. Butą ( - ), kuris nuosavybės teise priklauso Kauno miesto savivaldybei, šiuo metu nuomoja A. G. B., kurio vardu po kito brolio A. B. mirties 2005-05-10 buvo pakeista nuomos sutartis. Šiame bute B. šeima gyveno nuo 1965 metų. Trečiajam asmeniui žinoma, kad jo brolis A. B., tebegaliojant Butų privatizavimo įstatymui, t.y. laiku ir tinkamai išreiškė valią privatizuoti butą ( - ). Jis tuo metu buvo deklaruotas bute vienas. Pareiškimas, dokumentai buvo priimti ir įregistruoti Nr. 83320, buvo atliktos ir kitos privatizavimo procedūros- kreiptasi į Valstybinę komisiją, gautas leidimas, sudaryta buto techninės apskaitos byla, tačiau buto nespėta privatizuoti, nes miesto Savivaldybės darbuotojai pilnai neatliko savo pareigų, o Butų privatizavimo įstatymas praėjus pusmečiui po brolio valios išraiškos, nustojo galioti. Brolis A. B. mirė, taip ir nespėjęs privatizuoti buto, nors Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams modernizuoti Įstatymas ir jo 12 straipsnis, suteikiantis galimybes privatizuoti nuomojamas gyvenamąsias patalpas nuomininkams ar baigti privatizavimo procedūras, pasirodo galiojo nuo 2001 m. sausio 1 d. Tačiau A. B. jokios informacijos iš atsakovo tarnybų negavo, kad gali privatizuoti nuomojamą butą. Mirus A. B. brolis A. G. B. perėmė visas buvusio nuomininko vardu įformintas nuomininko teises ir pareigas ir iki šiol gyvena ginčo bute. Jokio nekilnojamojo turto ieškovas neturi, nėra privatizavęs jokio buto, neturi jokios kitos gyvenamosios vietos. Todėl trečiasis asmuo palaiko ieškovo teiginius, kad jis visiškai atitinka visus Butų privatizavimo įstatyme keliamus reikalavimus. Be to, A. G. B. buvo A. B. šeimos narys, priėmęs, paveldėjęs A. B. priklausiusį kilnojamąjį turtą (namų apstatymo ir apyvokos reikmenis - CK 5.14 straipsnis), gyveno ginčo bute nuo pat jo suteikimo dienos, t.y. 1965 metų, gyvena ir dabar tame bute nuomininko teisėmis, todėl atsižvelgiant į tai, kad A. B., galiojant Butų privatizavimo įstatymui įgijo subjektinę teisę privatizuoti ginčo butą, tačiau šios teisės neįgyvendino, ieškovas turi teisę įsigyti butą lengvatine tvarka. Po A. B. mirties trečiasis asmuo ir A. G. B. kreipėsi į notarus dėl paveldėjimo priėmimo, kadangi laikė, kad mirusysis turi piniginius indėlius, kuriuos jie turi teisę paveldėti. Tačiau pasirodė, kad jokio turto nėra, todėl paveldėjimo teisės liudijimai neišduoti. Į paveldėtą A. G. B. kilnojamąjį turtą - namų apstatymo ir apyvokos reikmenis paveldėjimo liudijimas pagal galiojančius įstatymus neišduodamas. Taigi, palikimą priėmė ir valdo tik A. G. B.. Nesutinka su atsakovo argumentais dėstomais atsiliepime ir triplike. Atsakovo samprotavimai dėl ieškininės senaties yra visiškai nepagrįsti ir prieštarauja galiojančių įstatymų nuostatoms, t.y. Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti Įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 1 punktui, kurio pagrindu ir šiai dienai be teisminių ginčų galima privatizuoti nuomojamus butus, ką būtų galėjęs įvykdyti ir A. B., būdamas gyvas. Ši įstatymo nuostata nenumato ieškininės senaties, ji galioja be pakeitimų nuo 2001-01-01. O jei ir kalbant apie ieškininę senatį, ji jokiu būdu nėra praleista, tai nurodyta ir ieškovo dublike, ką trečiasis asmuo palaiko. Nežiūrint šioje civilinėje byloje pateiktų rašytinių įrodymų, atsakovui yra „tariamas“ ir paveldėjimas ir kreipimasis dėl privatizavimo procedūrų pradėjimo, ir turėta teisė į ginčo buto privatizavimą. Darytina išvada, kad atsakovas arba nesusipažinęs su bylos medžiaga, kuri gauta iš atsakovo privatizavimo skyriaus arba turi įrodymų (kurių nepateikė iki šiol), kad tie rašytiniai įrodymai yra nuginčyti ar suklastoti. Visiškai nepagrįstas ir atsakovo argumentas, kad, atseit, ieškovas neturi teisės į privatizavimą, nes trečiasis asmuo yra įgijęs gyvenamąjį namą. Tai visiškai nesietina. Pirma, trečiasis asmuo su ieškovu nėra šeimos nariai; antra, trečiasis asmuo nepageidauja privatizuoti ginčo buto; trečia, tai yra įgyta sodyba vasaros poilsiui, o ne pastoviam gyvenimui ir nieko bendro neturinti su privatizavimu; ketvirta, trečiasis asmuo nereiškia jokių reikalavimų dėl ginčo buto privatizavimo; penkta, trečiasis asmuo yra sudaręs su A. G. B. susitarimą šiuo klausimu. Laiko, kad ši atsakovo padaryta išvada prasilenkia su CK įtvirtintu protingumo, sąžiningumo kriterijais.

6Ieškovas teismo posėdžio metu ieškinį palaiko, prašo jį tenkinti, tvirtina savo pateiktuose procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes.

7Ieškovo atstovė teismo posėdžio metu ieškinį palaiko, prašo jį tenkinti. Paaiškino, jog atsakovas neginčija, kad privatizavimo procedūros buvo pradėtos, nes atsakovas neginčija, kad dėl privatizavimo buvo kreiptasi. Ieškovas atitinka visus reikalavimus, kurie yra keliami pagal Butų privatizavimo įstatymą. Ieškinio senaties terminas nėra praleistas, be to, jokia senatis nėra galima (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-312/2012, 3K-3-53/2009).

8Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu ieškinį prašo atmesti. Kad A. B. kreipėsi dėl privatizavimo procedūros, atsakovas neginčija.

9Trečiasis asmuo teismo posėdžio metu ieškinį palaiko, prašo jį tenkinti, tvirtina ieškinyje nurodytas aplinkybes, taip pat savo atsiliepime į ieškinį nurodytas aplinkybes, paaiškino, kad į ginčo butą nepretenduoja.

10Ieškinys tenkintinas.

11Civilinės bylos medžiaga yra nustatyta, kad 47,29 kv.m. bendrojo ploto dviejų kambarių ir atskiros virtuvės butas, esantis ( - ), nuosavybės teise priklauso atsakovui Kauno miesto savivaldybei, atsakovas su ieškovu yra sudaręs nurodyto buto nuomos sutartį. Ginčo butas 1965 metais buvo suteiktas penkių asmenų B. šeimai, pagrindinis buto nuomininkas tuo laiku buvo ieškovo tėvas A. B.. Jam 1997-03-27 mirus, nuomos sutartis buvo pakeista ieškovo brolio A. B. vardu. Pakeitus nuomos sutartį ieškovo brolis A. B. kreipėsi pareiškimu į Kauno miesto savivaldybės Butų privatizavimo tarnybą. Pareiškimas ir dokumentai buvo pateikti 1997 metų lapkričio 21 d. Tuo metu galiojo Lietuvos Respublikos Butų privatizavimo įstatymas. A. B. pareiškimas ir dokumentai buvo priimti ir įregistruoti. Bute tuo laiku A. B. buvo registruotas vienas. Pradėjus aukščiau nurodyto buto privatizavimo procedūras buvo įmokėti pinigai šioms procedūroms vykdyti, buvo sudaryta buto techninės apskaitos byla, taip pat buvo kreiptasi į Seime sudarytą komisiją dėl leidimo privatizuoti butą gavimo. Leidimas brolio A. B. vardu buvo išduotas, apie tai jis gavo informaciją, tačiau jam buvo nurodoma, kad pats leidimas dar neatsiųstas, o gavus jį bus tęsiamos eilės tvarka privatizavimo procedūros. 1998-07-01 Butų privatizavimo įstatymas pripažintas negaliojančiu. A. B. buvo informuotas, kad buto privatizavimas bus baigtas, priėmus reikiamą įstatymą, o apie tai jis bus papildomai informuotas. Duomenų, kurie patvirtintų, kad iki savo mirties 2004 m. rugpjūčio mėnesį A. B. gavo nurodytą informaciją, civilinėje byloje nėra. Nuomojamas butas liko neprivatizuotas. Ieškovas ginčo bute pastoviai negyveno trumpą laiko tarpą, nuo 1999 metų butas vėl tapo ieškovo nuolatine gyvenamąja vieta. Jokio kito nekilnojamojo turto ieškovas neturi, nėra privatizavęs jokio buto, neturi jokios kitos gyvenamosios vietos. Mirus A. B., ieškovas perėmė visas jo vardu įformintas nuomininko teises ir pareigas.

12Po A. B. mirties ieškovas A. G. B. ir trečiasis asmuo R. B. kreipėsi į notarą dėl palikimo priėmimo ir Kauno miesto 15- ajame notarų biure buvo užvesta mirusio A. B. turto paveldėjimo byla (20 b.l.). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (Civilinio kodekso 5.50 straipsnio 2 dalis). Paveldėjimo byla nėra baigta, nes paaiškėjo, kad jokio turto, į kurį yra išduodami paveldėjimo teisės liudijimai, mirusysis A. B. neturėjo. Mirusio A. B. daiktus ir jam priklausiusius namų apyvokos reikmenis priėmė ieškovas A. G. B.. Be to, ieškovas A. G. B. ir trečiasis asmuo R. B. 2013-07-26 sudarė notarine tvarka patvirtintą susitarimą, kuriuo susitarė, jog nurodytas butas bus išpirktas ieškovo (61 b.l.).

13Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad subjektinė teisė privatizuoti butą savo turiniu yra turtinė reikalavimo teisė ir gali būti paveldima. Tačiau specialiuoju teisės aktu (Butų privatizavimo įstatymu) nustatytas reglamentavimas lemia, kad ši teisė nėra absoliuti- tam, kad galėtų paveldėti, įpėdinis turi atitikti Butų privatizavimo įstatyme nustatytus reikalavimus, tarp jų- nebūti pasinaudojęs teise pagal šį įstatymą įsigyti kitas gyvenamąsias patalpas. Civilinės bylos medžiaga yra nustatyta, kad ieškovas neturi jokio nekilnojamojo turto, nėra privatizavęs jokio buto, neturi jokios kitos gyvenamosios vietos. Todėl konstatuotina, kad ieškovas yra paveldėjęs A. B. teisę privatizuoti ginčo butą ir atitinka visu Butų privatizavimo įstatyme keliamus reikalavimus. Pažymėtina, kad A. G. B. buvo A. B. šeimos narys, gyveno ginčo bute nuo buto B. šeimai suteikimo 1965 metais, šiame bute gyvena ir šiuo metu nuomininko teisėmis. Tuo tarpu trečiasis asmuo R. B. ginčo bute negyvena, gyvena atskirai, jokių pretenzijų į nurodytą butą nereiškia, jo privatizuoti neketina. Tai R. B. visiškai aiškiai patvirtino tiek rašytiniu atsiliepimu į ieškinį, tiek betarpiškai teismo posėdžio metu. Šią aplinkybę patvirtina ir trečiojo asmens su ieškovu 2013-07-26 sudarytas notarine tvarka patvirtintas susitarimas (61 b.l.). Esant nurodytoms aplinkybėms ir šalių į bylą pateiktiems įrodymams ieškinio reikalavimai pripažintini pagrįstais.

14Ieškovo atstovė ir trečiasis asmuo pagrįstai nurodo, kad Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 1 punktas galioja be pakeitimų nuo 2001-01-01. Šios teisės normos pagrindu ir šiuo metu be teisminių ginčų galima privatizuoti nuomojamus butus, tai šiuo metu būtų galėjęs padaryti ir A. B., jeigu būtų gyvas. O A. B. teisę privatizuoti ginčo butą, kaip jau yra nurodyta sprendime aukščiau, ieškovas A. G. B. paveldėjo. Todėl atsakovas nepagrįstai nurodo, kad ieškovas yra praleidęs ieškinio senatį.

15Be to pažymėtina, kad taip pat pagrįstais pripažintini ir ieškovo atstovės argumentai, jog ginčo buto privatizavimas nebuvo pabaigtas dėl privatizavimo procedūras vykdančių institucijų- atsakovo Butų privatizavimo tarnybos darbuotojų kaltės. Jei šios tarnybos darbuotojai būtų tinkamai ir operatyviai atlikę savo pareigas, ginčo butas galėjo būti privatizuotas iki baigiant galioti Butų privatizavimo įstatymui, t.y. iki 1998-07-01, nes leidimą privatizuoti butą Valstybinė komisija išdavė dar 1997-12-29. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo suformuotoje teismų praktikoje yra pažymėjęs, kad asmenų, pageidaujančių privatizuoti gyvenamąsias patalpas veiksmai priklausė nuo privatizavimą vykdančių institucijų atliekamų veiksmų ir todėl jie negalėjo daryti tiesioginės įtakos privatizavimo proceso eigai. Butų privatizavimas buvo teisės aktais savivaldybei priskirta funkcija, todėl būtent ši šalis turėjo užtikrinti tinkamą teisės privatizuoti butus įgyvendinimą, o netinkamas šios pareigos vykdymas neturėtų sukelti neigiamų padarinių asmenims, pageidavusiems privatizuoti gyvenamąsias patalpas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-03-01 nutartis civilinėje byloje 3K-3-67/2010 ir kt.).

16Patenkinus ieškinį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas, teismas priteisia iš antrosios šalies. Todėl iš atsakovo ieškovui priteistinos ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

17Kadangi teismo turėtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, šioje civilinėje byloje nesiekia 10,00 Lt, todėl, vadovaujantis CPK 96 straipsnio 6 dalimi, bei 2011 m. lapkričio 7 d. Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos Finansų ministro įsakymu „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ Nr. 1R-261/1K-355, minėtos bylinėjimosi išlaidos iš atsakovo nepriteistinos.

18Teismas, vadovaudamasis CPK 259 straipsniu, 268- 270 straipsniais,

Nutarė

19Ieškovo A. G. B. ieškinį atsakovui Kauno miesto savivaldybei tenkinti.

20Pripažinti ieškovui A. G. B., a.k. ( - ) teisę privatizuoti nuomojamas gyvenamąsias patalpas– butą, unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ), pagal LR Butų privatizavimo įstatymą lengvatinėmis sąlygomis ir įpareigoti atsakovą Kauno miesto savivaldybę, į.k. ( - ), sudaryti šio buto privatizavimo sutartį.

21Priteisti iš atsakovo Kauno miesto savivaldybės, į.k. ( - ), buveinė ( - ), a.s. Nr. ( - ), AB DNB bankas, b.k. 40100, 144,00 lt. žyminio mokesčio ieškovo A. G. B., a.k. ( - ) gyv. ( - ), naudai.

22Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Plučas, sekretoriaujant Vilmai... 2. Ieškovas Kauno apylinkės teisme pareikštu ieškiniu (b.l. 3-4) prašo... 3. Nurodė, kad 47,29 kv.m. bendrojo ploto dviejų kambarių ir atskiros virtuvės... 4. Atsakovas rašytiniu atsiliepimu į ieškinį, tripliku su ieškiniu nesutiko,... 5. Trečiasis asmuo R. B. rašytiniu atsiliepimu į ieškinį, ieškinį palaikė,... 6. Ieškovas teismo posėdžio metu ieškinį palaiko, prašo jį tenkinti,... 7. Ieškovo atstovė teismo posėdžio metu ieškinį palaiko, prašo jį... 8. Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu ieškinį prašo atmesti. Kad A. B.... 9. Trečiasis asmuo teismo posėdžio metu ieškinį palaiko, prašo jį tenkinti,... 10. Ieškinys tenkintinas.... 11. Civilinės bylos medžiaga yra nustatyta, kad 47,29 kv.m. bendrojo ploto... 12. Po A. B. mirties ieškovas A. G. B. ir trečiasis asmuo R. B. kreipėsi į... 13. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad subjektinė... 14. Ieškovo atstovė ir trečiasis asmuo pagrįstai nurodo, kad Valstybės paramos... 15. Be to pažymėtina, kad taip pat pagrįstais pripažintini ir ieškovo... 16. Patenkinus ieškinį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas... 17. Kadangi teismo turėtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų... 18. Teismas, vadovaudamasis CPK 259 straipsniu, 268- 270 straipsniais,... 19. Ieškovo A. G. B. ieškinį atsakovui Kauno miesto savivaldybei tenkinti.... 20. Pripažinti ieškovui A. G. B., a.k. ( - ) teisę privatizuoti nuomojamas... 21. Priteisti iš atsakovo Kauno miesto savivaldybės, į.k. ( - ), buveinė ( - ),... 22. Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno...