Byla 3K-3-53/2009

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Juozo Šerkšno (kolegijos pirmininkas), Vinco Versecko (pranešėjas) ir Dangutės Ambrasienės, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. R. kasacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2008 m. birželio 12 d. sprendimo ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 20 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės G. R. ieškinį atsakovui Alytaus miesto savivaldybei dėl pažeistų teisių gynimo ir įpareigojimo sudaryti buto pirkimo-pardavimo sutartį.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ginčas yra kilęs dėl asmens teisės privatizuoti butą lengvatinėmis sąlygomis pripažinimo ir pažeistų teisių gynimo. Ieškovė su šeima iki 1984 m. lapkričio 14 d. gyveno trijų kambarių bute, esančiame ( - ), kartu su kita šeima. Alytaus m. vykdomojo komiteto 1984 m. lapkričio 14 d. sprendimu Nr. 289 buvo leista ieškovei susikeisti butais su kita šeima ir jos trijų asmenų šeimai buvo skirtas dviejų kambarių butas ( - ). Šio sprendimo pagrindu Alytaus m. vykdomasis komitetas 1986 m. kovo 6 d. išdavė šio buto orderį.

5Ieškovė 1993 m. gegužės 6 d. pateikė prašymą dėl nuomojamo buto ( - ) išsipirkimo Butų privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka, tačiau privatizavimo procedūros nebaigė. Pateikusi prašymą privatizuoti butą bei notariškai patvirtintą susitarimą, ieškovė nesulaukė jokios informacijos iš savivaldybės. Dėl amžiaus, mažaraštiškumo ir informacijos stokos iki 2007 m. ieškovė manė, kad butą išsipirkinėjo, nes už jį mokėjo nuo 1986 m. Atsakovas tik 2007 m. sausio 22 d. paaiškino, kad su ja buvo sudaryta gyvenamųjų patalpų nuomos, o ne buto išsipirkimo sutartis. Nors butų išsipirkimas lengvatinėmis sąlygomis yra pasibaigęs 1998 metais, ieškovė norėtų baigti šią procedūrą, nes terminą butui privatizuoti praleido dėl savivaldybės darbuotojų aplaidumo.

6Ieškovė 2007 m. spalio 5 d. kreipėsi į teismą, CK 1.138 straipsnio, 4.47 straipsnio, Gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymo nuostatų pagrindu prašydama atkurti jos pažeistas teises ir įpareigoti atsakovą Alytaus m. savivaldybę sudaryti su ja nuomojamo buto ( - ) pirkimo-pardavimo sutartį.

7II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

8Alytaus rajono apylinkės teismas 2008 m. birželio 12 d. sprendimu ieškovės ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad 1993 m. gegužės 6 d. ieškovė padavė Alytaus m. savivaldybei prašymą dėl buto ( - ) privatizavimo, tačiau privatizavimo procedūros nebaigė. Teismas vadovavosi Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo 12 straipsnio 4 dalimi bei Gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymo pakeitimo įstatymo nuostatomis, kad savivaldybės vykdomosios institucijos pirkimo-pardavimo sutartis sudaro tais atvejais, jeigu gyventojai pagal Butų privatizavimo įstatymą nustatytu laiku buvo pateikę prašymus, įstatymo nustatyta tvarka yra priimtas sprendimas dėl privatizavimo ir gyventojai yra sumokėję nustatyto dydžio įmokas, tačiau nesudarę pirkimo-pardavimo sutarties, ir padarė išvadą, kad ieškovė neįrodė, jog buvo sumokėjusi nustatyto dydžio įmokas už butą ir buvo priimtas sprendimas dėl buto privatizavimo. Teismas taip pat nurodė, kad butų išsipirkimas (privatizavimas) lengvatinėmis sąlygomis pagal Butų privatizavimo įstatymą pasibaigė 1998 metais ir šis terminas yra naikinamasis. Ieškovės argumentą, kad privatizavimo proceso nebaigė dėl atsakovo darbuotojų aplaidumo, teismas atmetė kaip nepagrįstą ir nurodė, kad ieškovė pati privalėjo rūpintis buto privatizavimu, todėl šio proceso nebaigė dėl savo aplaidumo.

9Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008 m. spalio 20 d. nutartimi atmetė ieškovės apeliacinį skundą ir Alytaus rajono apylinkės teismo 2008 m. birželio 12 d. sprendimą paliko nepakeistą. Kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo nustatytais faktais, kad ieškovė 1993 m. gegužės 6 d. pateikė atsakovui prašymą leisti privatizuoti butą;

101998 m. rugpjūčio 6 d. ieškovė su atsakovu pasirašė Gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, kurią pakeitė 2007 m. sausio 22 d. Gyvenamųjų patalpų nuomos sutartimi.

11Kolegija nurodė, kad Butų privatizavimo įstatymui netekus galios, ieškovė teisę privatizuoti butą galėtų įgyvendinti pagal Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 2 punktą, t. y. jeigu teismo sprendimu būtų pripažinta teisė privatizuoti butą. Kadangi ieškovė tokio reikalavimo teismui nepateikė ir jai ši teisė nebuvo pripažinta, tai, kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino reikalavimo įpareigoti Alytaus miesto savivaldybę sudaryti su ja nuomojamo buto pirkimo- pardavimo sutartį, privatizuojant butą kainomis, skaičiuotomis remiantis Butų privatizavimo įstatymo nuostatomis.

12III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai

13Kasaciniu skundu ieškovė G. R. prašo panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2008 m. birželio 12 d. sprendimą, Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 20 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

141) teismai netinkami taikė materialiosios teisės normas dėl valstybės (savivaldybės) gyvenamųjų patalpų privatizavimo ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos šiuo klausimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. kovo 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-391/2002). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, sprendžiant dėl teisės privatizuoti butą pagal Butų privatizavimo įstatymą, reikia nustatyti šiame įstatyme nurodytas privatizavimo sąlygas. Teismai nustatė, kad ginčo butas buvo tinkamas privatizavimo objektas, Butų privatizavimo įstatymo įsigaliojimo dieną kasatorė buvo ginčo buto nuomininkė, prašymą bei notariškai patvirtintą susitarimą pateikė laiku. Taigi kasatorė įgijo subjektinę teisę privatizuoti gyvenamąsias patalpas, tačiau butas liko neprivatizuotas ne dėl nuo kasatorės priklausančių aplinkybių;

152) apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad kasatorės teisė buvo pažeista, tačiau nepagrįstai atsisakė tenkinti ieškinį. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad kasatorės teisė gali būti apginta tik reiškiant reikalavimą pripažinti teisę lengvatine tvarka išsipirkti būstą, o ne prašant atkurti pažeistas teises. Kasatorės nuomone, nesant imperatyvaus draudimo, civilinių teisių gynimo būdą ji gali pasirinkti savo nuožiūra.

16Atsiliepime į kasacinį skundą atsakovas Alytaus miesto savivaldybė prašo ieškovės kasacinį skundą atmesti, o skundžiamus teismų sprendimą bei nutartį palikti nepakeistus. Atsiliepime nurodoma, kad palaikomi tie patys motyvai, kurie yra išdėstyti atsiliepime į apeliacinį skundą. Atsakovas taip pat nurodo, kad savo reikalavimus ieškinyje kasatorė formulavo pagal įstatymą, kurio nuostatos neatitiko faktinių bylos aplinkybių. Apeliacinės instancijos teismas teisingai įvertino kasatorės reikalavimus, bylos faktinius duomenis, teisinę ginčo reglamentaciją, todėl pagrįstai teismo sprendimą paliko nepakeistą.

17Teisėjų kolegija

konstatuoja:

18IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

19Dėl teisės normų, reglamentuojančių valstybės (savivaldybės) gyvenamųjų patalpų privatizavimą, aiškinimo ir taikymo

20Butų privatizavimo įstatyme buvo įtvirtinta Lietuvos gyventojų teisė įsigyti privačion nuosavybėn jų nuomojamus valstybinio ir visuomeninio butų fondo gyvenamuosius namus, butus daugiabučiuose namuose ir bendrabučiuose. Šiame įstatyme ir jį detalizuojančiuose teisės aktuose nustatyta gyvenamųjų patalpų privatizavimo (pirkimo-pardavimo) sąlygos ir tvarka. Butų privatizavimo įstatymui 1998 m. liepos 1 d. netekus galios, šio įstatymo pagrindu pradėtas ir nebaigtas butų privatizavimo procedūras galima užbaigti pagal Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo nuostatas, t. y. subjektines teises ir pareigas, kurios buvo pažeistos, bet įgytos pagal anksčiau galiojusį Butų privatizavimo įstatymą ir įstatymo galiojimo metu, galima įgyvendinti Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namas modernizuoti įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu. Tokios nuostatos laikomasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. kovo 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. L. v. Vilniaus m. savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-394/2002; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. P. v. Vilniaus m. savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-189/2006; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. G. v. Kauno m. savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-192/2008). Pagal šio įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 2 punktą valstybės (savivaldybės) gyvenamosios patalpos gali būti privatizuojamos laikantis sąlygos, kad jų pardavimo kaina nebūtų didesnė negu kaina pinigais, kuri Butų privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka galėjo būti apskaičiuota iki 1998 m. liepos 1 d. ir patikslinta atsižvelgiant į infliaciją, kai privatizuoja nuomininkai, kuriems teismo sprendimu pripažinta teisė privatizuoti jų nuomojamas gyvenamąsias patalpas pagal Butų privatizavimo įstatymą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. kovo 4 d. nutartyje išaiškinta, kad Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 2 punkto norma taikytina tokiais atvejais, kai nustojus galioti Butų privatizavimo įstatymui ginčas dėl įgytos teisės privatizuoti butą pažeidimo teisme išspręstas ir priimto teismo sprendimo pagrindu ginčo butas turi būti privatizuotas arba kai nustojus galioti Butų privatizavimo įstatymui ginčas dėl įgytos teisės privatizuoti butą dar neišspręstas ir jį išsprendus priimto teismo sprendimo pagrindu ginčo butą reikėtų privatizuoti.

21Sprendžiant dėl to, turėjo asmuo teisę privatizuoti gyvenamąją patalpą pagal Butų privatizavimo įstatymą ar ne, reikia nustatyti visas šiame įstatyme nustatytas būtinas tokio privatizavimo sąlygas: pirma, kad atitinkama gyvenamoji patalpa gali būti privatizavimo objektas (Butų privatizavimo įstatymo 2, 3 straipsniai); antra, kad asmuo yra subjektas, kuriam įstatymo suteikta teisė privatizuoti butą (Butų privatizavimo įstatymo 4 straipsnis); trečia, kad asmuo išreiškė savo valią pasinaudoti šia teise, atlikdamas per įstatyme nustatytą terminą veiksmus, būtinus šiai teisei įgyti (Butų privatizavimo įstatymo 1, 5 straipsniai). Toks teisės aiškinimas ir taikymas suformuluotas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m, balandžio 1 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje A. G. v. Kauno m. savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-192/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 15 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje S. P. v. Vilniaus m. savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-189/2006; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. kovo 4 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje J. L. v. Vilniaus m. savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-394/2002; ir kt.

22Byloje teismai nustatė, kad ginčo butas galėjo būti privatizavimo objektas; kasatorė galėjo būti pripažinta tinkamu privatizavimo subjektu, nes ji bute gyveno nuo 1986 m.; kasatorė, kaip nustatyta įstatyme, išreiškė savo valią dėl buto privatizavimo kreipdamasi įstatymo nustatytu terminu su prašymu dėl buto privatizavimo bei pateikdama jos ir šeimos narių notarine tvarka patvirtintą susitarimą dėl buto privatizavimo. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas, gavęs kasatorės pareiškimą, būtų atlikęs Vyriausybės 1991 m. liepos 31 d. nutarimu Nr. 309 ar Vyriausybės

231993 m. balandžio 20 d. potvarkiu Nr. 290p jam pavestus veiksmus ir informavęs kasatorę dėl tolesnės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo eigos. Taigi, kasatorė galiojant Butų privatizavimo įstatymui, įgijo subjektinę teisę privatizuoti jos nuomojamą butą lengvatine tvarka, tačiau buto privatizavimo procedūros nebaigė, nes atsakovas, vykdydamas butų privatizavimą, neišnagrinėjo kasatorės pareiškimo ir neatliko jam pavestų darbų.

24Dėl ieškinio dalyko ir pažeistos teisės gynimo būdo

25Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis aptarta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika butų privatizavimo klausimais, faktiškai pripažino kasatorės teisę privatizuoti butą, tačiau nurodė, kad kasatorė nereiškė reikalavimo pripažinti teisę privatizuoti butą, nes reikalavimas įpareigoti sudaryti su atsakove buto privatizavimo sutartį gali būti tenkinamas tik esant teismo sprendimui, kuriuo pripažįstama tokia teisė. Taigi apeliacinės instancijos teismas pagal byloje nustatytas aplinkybes pripažino kasatorės teisę į buto privatizavimą, tačiau pareikšto ieškinio netenkino dėl netinkamo ieškinio dalyko suformulavimo.

26Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju iš kasatorės ieškinio pagrindu išdėstytų aplinkybių (faktinio ieškinio pagrindo) aišku, jog ji siekia įgyvendinti savo teisę privatizuoti butą lengvatine tvarka. Kasatorės suformuluotas reikalavimas (ieškinio dalykas) – atkurti jos pažeistas teises ir įpareigoti atsakovą sudaryti su ja nuomojamo buto pirkimo-pardavimo sutartį, parduodant kaina, nustatyta pagal Butų privatizavimo įstatymo tvarką, reiškia ne ką kitą, kaip reikalavimą pripažinti atsakovo ginčijamą jos teisę ir sudaryti buto privatizavimo lengvatine tvarka sutartį. Taigi, pagal kasatorės reikalavimo atsakovui pagrindu nurodytas aplinkybes, kurias teismai pripažino, ir pareikšto reikalavimo esmę bei tikslą yra pagrindas taikyti CK 1.138 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintą civilinių teisių gynimo būdą – pripažinti ginčijamą teisę. Tokio reikalavimo tenkinimas nėra ieškinio dalyko keitimas, t. y. nepakeičiamas kasatorės pareiškiamas reikalavimas, o tik tinkamai teisiškai suformuluojamas, atsižvelgiant į šio reikalavimo pagrindu nurodytas aplinkybes. Teisinė ginčo santykio kvalifikacija yra teismo prerogatyva.

27Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, jog pirmosios instancijos teismas byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms netinkamai taikė butų privatizavimą reglamentuojančias teisės normas, ir pripažinęs kasatorės teisę į buto privatizavimą, tačiau atsisakęs tenkinti ieškinį dėl netinkamo ieškinio reikalavimo formulavimo, netinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir procesinės teisės normas, reglamentuojančias pažeistų teisių gynimą ir užtikrinančias asmens teisę į teisminę gynybą (CK 1.138 straipsnis, CPK 2, 5 straipsniai), todėl, atsisakydamas tenkinti kasatorės apeliacinį skundą, priėmė neteisėtą nutartį. Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kad išdėstyta, naikina pirmosios instancijos teismo sprendimą ir apeliacinės instancijos teismo nutartį ir priima naują sprendimą, kuriuo ieškinį tenkina.

28Priimant naują sprendimą, iš atsakovo ieškovei priteistinas 362 Lt žyminis mokestis, sumokėtas paduodant ieškinį, apeliacinį ir kasacinį skundus (CPK 93 straipsnis).

29Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

30Alytaus rajono apylinkės teismo 2008 m. birželio 12 d. sprendimą ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 20 d. nutartį panaikinti ir ieškinį tenkinti – pripažinti G. R. (a. k. duomenys neskelbtini) teisę privatizuoti jos nuomojamas gyvenamąsias patalpas – butą ( - ) pagal Butų privatizavimo įstatymą ir įpareigoti atsakovą Alytaus miesto savivaldybę sudaryti su ja šio buto pirkimo-pardavimo sutartį, laikantis sąlygos, kad jo pardavimo kaina nebūtų didesnė negu kaina pinigais, kuri Butų privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka galėjo būti apskaičiuota iki 1998 m. liepos 1 d. ir patikslinta atsižvelgiant į infliaciją.

31Priteisti iš Alytaus miesto savivaldybės (k. 188706935) ieškovei G. R. 362 Lt (tris šimtus šešiasdešimt du litus) bylinėjimosi išlaidų.

32Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ginčas yra kilęs dėl asmens teisės privatizuoti butą lengvatinėmis... 5. Ieškovė 1993 m. gegužės 6 d. pateikė prašymą dėl nuomojamo buto ( - )... 6. Ieškovė 2007 m. spalio 5 d. kreipėsi į teismą, CK 1.138 straipsnio, 4.47... 7. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė... 8. Alytaus rajono apylinkės teismas 2008 m. birželio 12 d. sprendimu ieškovės... 9. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008 m.... 10. 1998 m. rugpjūčio 6 d. ieškovė su atsakovu pasirašė Gyvenamųjų patalpų... 11. Kolegija nurodė, kad Butų privatizavimo įstatymui netekus galios, ieškovė... 12. III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai... 13. Kasaciniu skundu ieškovė G. R. prašo panaikinti Alytaus rajono apylinkės... 14. 1) teismai netinkami taikė materialiosios teisės normas dėl valstybės... 15. 2) apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad kasatorės teisė buvo... 16. Atsiliepime į kasacinį skundą atsakovas Alytaus miesto savivaldybė prašo... 17. Teisėjų kolegija... 18. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 19. Dėl teisės normų, reglamentuojančių valstybės (savivaldybės)... 20. Butų privatizavimo įstatyme buvo įtvirtinta Lietuvos gyventojų teisė... 21. Sprendžiant dėl to, turėjo asmuo teisę privatizuoti gyvenamąją patalpą... 22. Byloje teismai nustatė, kad ginčo butas galėjo būti privatizavimo objektas;... 23. 1993 m. balandžio 20 d. potvarkiu Nr. 290p jam pavestus veiksmus ir... 24. Dėl ieškinio dalyko ir pažeistos teisės gynimo būdo... 25. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis aptarta Lietuvos... 26. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju iš kasatorės ieškinio... 27. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas,... 28. Priimant naują sprendimą, iš atsakovo ieškovei priteistinas 362 Lt žyminis... 29. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 30. Alytaus rajono apylinkės teismo 2008 m. birželio 12 d. sprendimą ir Kauno... 31. Priteisti iš Alytaus miesto savivaldybės (k. 188706935) ieškovei G. R. 362... 32. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...