Byla 2-6148-1012/2016
Dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, ir atsakovų S. P. ir jo įstatyminių atstovų A. P. ir J. P. priešieškinį ieškovui J. M. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, trečiasis asmuo AB „Lietuvos draudimas“

1Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Asta Jakutytė-Sungailienė, sekretoriaujant Romai Railianienei, dalyvaujant vertėjui Giedriui Račkauskui, ieškovui J. M., ieškovo atstovui advokatui Gintarui Algirdui Peredniui, atsakovui S. P., atsakovo įstatyminiams atstovams A. P. ir J. P., atsakovų atstovui advokatui Zigmantui Benečiui, liudytojams E. P. ir M. P.,

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo J. M. ieškinį atsakovui S. P. ir jo įstatyminiams atstovams A. P. ir J. P. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, ir atsakovų S. P. ir jo įstatyminių atstovų A. P. ir J. P. priešieškinį ieškovui J. M. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, trečiasis asmuo AB „Lietuvos draudimas“.

Nustatė

3ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo S. P. ieškovo naudai 850, 00 Eur turtinės žalos, 500, 00 Eur neturtinės žalos bei 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas, o atsakovui neturint pakankamai lėšų žalai atlyginti, šią sumą subsidiariai priteisti iš atsakovo įstatyminių atstovų A. P. ir J. P. Nurodo, kad 2014 m. spalio 21 d. vairuodamas jam priklausantį automobilį Opel Zafira, valstybinis registracijos numeris ( - ), Šviesos gatvėje, Grigiškėse, Vilniuje, partrenkė atsakovą, kuris išbėgo į važiuojamąją dalį draudžiamoje vietoje ir sudarė staigią, neišvengiamą kliūtį. Ikiteisminio tyrimo Nr. 10-1-01066-14 metu buvo nustatyta, jog eismo įvykis kilo dėl atsakovo S. P. kaltės, kuris pažeidė Kelių eismo taisyklių 42 ir 44 punktus ir sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintas ieškovo automobilis. Pažymi, kad ikiteisminio tyrimo metu ieškovo veiksmuose kaltės dėl eismo įvykio nenustatyta, ikiteisminis tyrimas nutrauktas.

4Ieškovas nurodo, kad minėto eismo įvykio metu buvo sugadintas ieškovo automobilis Opel Zafira, valstybinis registracijos numeris ( - ), ieškovui teko keisti priekinį stiklą, remontuoti ir dažyti variklio dangtį, remontuoti prietaisų skydelį, elektros instaliaciją, stabdžius ir priekinio stiklo valymo sistemas, keisti stabilizatoriaus traukę, pirkti detales, iš viso dėl automobilio remonto ieškovas patyrė 855, 00 Eur išlaidų. Ieškovas paaiškina, kad yra neįgalus, darbingumas 20 procentų, dėl eismo įvykio ir apgadinto automobilio patyrė dvasinius išgyvenimus, prarado gyvenimo džiaugsmą, todėl prašo atlyginti ir neturtinę žalą, kurią vertina 500, 00 Eur.

5Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė ieškinį tenkinti iš dalies, priteisti iš atsakovo ieškovo naudai 100, 00 Eur turtinės žalos, o likusią ieškinio dalį atmesti bei priteisti iš ieškovo atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovo vertinimu, dėl jo sukelto eismo įvykio ieškovas galėjo patirti 100, 00 Eur išlaidų, t. y. 15, 00 Eur automobilio valstybinio numerio ženklo keitimo išlaidų ir 85, 00 Eur priekinio stiklo ir jo keitimo darbų išlaidų. Ieškovas nesutinka atlyginti kitų prašomų priteisti automobilio remonto išlaidų – variklio dangčio remonto ir dažymo, prietaisų skydelio remonto, elektros instaliacijos, stabdžių ir priekinio stiklo valymo sistemų remonto, stabilizatoriaus traukės keitimo, taip pat transportavimo išlaidų. Pažymi, kad eismo įvykis, kurį sukėlė atsakovas, įvyko 2014 m. spalio 21 d., o ieškovas remonto išlaidoms pagrįsti pateikia 2015 m. balandžio 9 d. sąskaitą faktūrą GONT Nr. 000557, kurioje neidentifikuotas remontuojamas automobilis. Taip pat nurodo, kad atsakovui žinoma, jog po 2014 m. spalio 21 d. ieškovas turėjo kitą eismo įvykį. Atsakovas teigia, kad ieškovas reikalauja didesnės sumos už priekinį stiklą ir jo keitimą negu rinkos vertė ir tokio reikalavimo tenkinimas pažeistų ne tik visiško nuostolio atlyginimo principą, bet ir atliktų atsakovo baudimo funkciją, kuri nėra suderinama su civilinės atsakomybės tikslais. Dėl kitų prašomų priteisti remonto ir detalių pirkimo išlaidų, atsakovo vertinimu, ieškovas neįrodė priežastinio ryšio tarp autoįvykio ir atlikto remonto. Atsakovas pažymi, kad nėra teisinio pagrindo ieškovui reikalauti atlyginti neturtinę žalą, kadangi žala buvo padaryta ieškovo turtui. Neturtinės žalos padarymo faktą ir tą aplinkybę, kad yra įstatymo nustatytas žalos atlyginimo atvejis, turi įrodyti ieškovas, manantis, kad pažeista jo neturtinė vertybė.

6Ieškovas dubliku prašo atsakovo atsiliepime į ieškinį išdėstytus atsikirtimus į ieškinį atmesti. Ieškovas dublike patvirtina, kad visos 2015 m. balandžio 9 d. sąskaitoje faktūroje GONT Nr. 000557 nurodytos remonto išlaidos yra susijusios tik su 2014 m. spalio 21 d. įvykusio eismo įvykio metu automobiliui padarytais apgadinimais. Po 2014 m. spalio 21 d. eismo įvykio automobilis buvo visiškai suremontuotas 2015 m. balandžio 9 d., remontą atliko UAB „Gontus“. Kitas eismo įvykis, kurio metu nukentėjo ieškovo automobilis, įvyko 2015 m. lapkričio 12 d., t. y. kai automobilis po pirmojo eismo įvykio jau buvo suremontuotas. Papildomai pažymi, kad būtinumas atlyginti asmeniui padarytą neturtinę žalą yra konstitucinis principas, o atsižvelgiant į tai, kad ieškovas yra neįgalus, praradimas galimybės naudotis automobiliu dėl atsakovo neteisėtų veiksmų ir dėl to kilę neigiami padariniai, t. y. negalėjimas be kitų asmenų pagalbos laisvai judėti, pačiam susitvarkyti būtiniausių gyvenimo reikalų, yra pakankamas pagrindas neturtinei žalai atlyginti.

7Atsakovas triplike nurodo, kad nesutinka su dublike pateiktais atsikirtimais. Pažymi, kad ieškovo teigimu po 2014 m. spalio 21 d. eismo įvykio automobilis buvo visiškai suremontuotas 2015 m. balandžio 9 d., tačiau 2015 m. spalio 19 d. Nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 10-1-01066-14 yra užfiksuoti automobilio Opel Zafira, valstybinis registracijos numeris ( - ), nustatyti išoriniai sugadinimo požymiai: sulenktas priekinis valstybinis numeris, sudaužytas priekinis stiklas, sulenktas dešinys priekinis statramstis. Pažymi, tai, kad ieškovas yra neįgalus ir turi tik 20 procentų darbingumą, kad jam nustatyti specialūs nuolatinės priežiūros (pagalbos), specialus transporto išlaidų kompensacijos ir lengvojo automobilio įgijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensavimo poreikiai, nesudaro pagrindo atlyginti neturtinę žalą.

8Atsakovas byloje pateikė priešieškinį, kuriuo prašo priteisti iš ieškovo J. M. 2500, 00 Eur neturtinės žalos atsakovo naudai, taip pat po 2000, 00 Eur neturtinės žalos atsakovo tėvams A. P. ir J. P. bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, nors ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad dėl eismo įvykio yra kaltas atsakovas, tačiau su tokiu eismo įvykio vertinimu jis nesutinka. Teigia, kad ieškovo paaiškinimai apie eismo įvykį neatitinka tikrovės ir vertintini kritiškai. Pažymi, jog iš liudytojų parodymų darytina išvada, kad, pirma, atsakovas išbėgo ne iš dešinės pusės krūmų, o iš kairės pusės, kurioje krūmų nėra ir matomumas yra geras, antra, prieš susidūrimą tiek atsakovas, tiek V. Š. buvo gatvės viduryje, šalia gatvės stovėjo L. G. ir tai privalėjo matyti ieškovas, trečia, iš teismui pateiktų nuotraukų matyti, kad dešinėje pusėje jokių krūmų nėra. Iš ieškovo parodymų darytina išvada, kad jis atsiradus kliūčiai ir iškilus grėsmei eismo saugumui, važiuodamas gatve ir privalėdamas pastebėti per kelią einančius vaikus, ne tik, kad nesulėtino greičio, bet ir nestabdė automobilio. Teigia, kad įvertinus liudytojų parodymus, yra akivaizdu, kad ieškovas vairuodamas padidinto pavojaus šaltinį - automobilį, nestebėjo kelio ir pažeidė Kelių eismo taisyklių 127 punkto reikalavimą, t. y. nepasirinko važiavimo greičio atsižvelgiant į važiavimo sąlygas, bei 128 punkto reikalavimą - vairavo neatidžiai ir atsiradus kliūčiai jos nepastebėjo. Dėl ieškovo padarytų sveikatos sužalojimų atsakovui, t. y. nuo susidūrimo su automobiliu atsakovui buvo padaryti daugybiniai kūno odos nubrozdinimai, galvos smegenų sumušimas, pasireiškęs intrasmegenine kraujosrūva dešinėje pamato branduolių srityje, dėl to jis patyrė didžiulį fizinį skausmą, po autoįvykio neteko sąmonės, tris dienas gulėjo reanimacijoje, ilgai gulėjo ligoninėje ir toliau turės reguliariai tikrintis dėl galimų komplikacijų, todėl jis patyrė neturtinę žalą, kuri vertinama 2500, 00 Eur. Kadangi atsakovas sužalojimų metu buvo nepilnametis, nedirbo, todėl dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo padaryta neturtinė žala ir jo tėvams - A. P. ir J. P., kuri įvertinama kiekvienam po 2000, 00 Eur, iš viso 4000, 00 Eur. Nurodo, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsniu, neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo ir sveikatos sužalojimo. Dėl ieškovo neatidaus vairavimo buvo sužalota atsakovo sveikata, todėl iš jo turi būti priteistas neturtinės žalos atlyginimas.

9Ieškovas pateikė atsiliepimą į priešieškinį, kuriame nurodo, kad su atsakovo ir jo įstatyminių atstovų pateiktu priešieškiniu nesutinka. Nurodo, kad 2015 m. spalio 19 d. prokuroro nutarimu ikiteisminis tyrimas Nr. 10-1-01066-14 nutrauktas nesant ieškovo veiksmuose nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje požymių, atsakovas su šiuo nutarimu sutiko ir nutarimo neskundė. Teigia, kad priešieškinyje savaip vertintos eismo įvykio aplinkybės yra tik atsakovo nuomonė, todėl atsakovo ir jo atstovų reikalavimas prisiteisti iš ieškovo neturtinę žalą yra neteisėtas ir nepagrįstas, turi būti atmestas.

10Trečiasis asmuo AB „Lietuvos draudimas“ prašo priešieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad draudikui buvo žinoma apie 2014 m. spalio 21 d. eismo įvykį, dėl kurio metu patirtos žalos atsakovas teikia priešieškinį. 2015 m. gruodžio 4 d. draudikas priėmė sprendimą atsisakyti atlyginti atsakovo prašomas sumas, nes ieškovas neatliko jokių neteisėtų veiksmų, dėl kurių kiltų jo civilinė atsakomybė. Draudiko vertinimu, žalą atsakovui lėmė būtent atsakovo neatsargūs veiksmai, padaryti administraciniai teisės pažeidimai, atsakovo veiksmai tiesioginiu priežastiniu ryšiu susiję su kilusiu eismo įvykiu, o priežastinis ryšys tarp ieškovo veiksmų ir žalos nenustatytas.

11Teismo posėdžio metu ieškovas J. M. palaikė ieškinį jame nurodytais motyvais. Ieškovas ieškinį prašė tenkinti, o priešieškinį atmesti.

12Teismo posėdžio metu atsakovas S. P. prašė priešieškinį tenkinti, o ieškinį atmesti. Atsakovai A. P. ir J. P. prašė ieškinį atmesti, o priešieškinį tenkinti. Atsakovo atstovas patikslino, jei būtų nustatyta atsakovo kaltė, atsakovai pripažįsta nuostolius dėl 100,00 Eur sumos, kitoje dalyje dėl turtinės žalos ir dėl neturtinės žalos prašė ieškinį atmesti.

13Ieškinys tenkintinas iš dalies, priešieškinis atmestinas.

14Byloje surinkti rašytiniai įrodymai bei prie bylos prijungta ikiteisminio tyrimo Nr. 10-1-01066-14 medžiaga patvirtina, kad 2014 m. spalio 21 d. apie 13.52 val. Šviesos g., ties 4-tu pastatu, Grigiškėse, Vilniuje, ieškovas J. M., vairuodamas automobilį Opel Zafira, valst. Nr. ( - ), partrenkė į važiuojamąją dalį, perėjimu nepažymėtoje vietoje, išbėgusį pėsčiąjį atsakovą S. P., kuris dėl autoįvykio metu patirtų traumų buvo hospitalizuotas.

15Autoįvykis įvyko dienos metu, kai buvo šviesu, oras – giedra, be kritulių, kelio danga – asfaltas, vietomis šlapias. Autoįvykio metu ieškovo vairuojamas automobilis buvo techniškai tvarkingas. Ieškovas automobiliu judėjo Šviesos g. (Grigiškės) nuo Kovo 11-osios g. (ikiteisminio tyrimo Nr. 10-1-01066-14 medžiaga, l. 4-5; 17; 20).

16Autoįvykio metu atsakovas S. P. mokėsi ir šiuo metu mokosi ( - ) (b. l. 56); autoįvykio metu atsakovas kirto važiuojamąją gatvės dalį eidamas iš mokyklos ( - ) link IKI prekybos centro, esančio Šviesos g. 1 ir Kovo 1-osios g. 39, Grigiškės, Vilnius, sankryžoje (ikiteisminio tyrimo Nr. 10-1-01066-14 medžiaga, l. 26-27). Atsakovas S. P. per gatvę bėgo ne pėsčiųjų perėjoje, nors iš įvykio vietos į abi puses buvo matomos paženklintos pėsčiųjų perėjos (ikiteisminio tyrimo Nr. 10-1-01066-14 medžiaga, l. 70-71).

17Autoįvykio metu, prieš stabdymą, ieškovas automobiliu važiavo apie 41 km/h greičiu, kai įvykio vietoje maksimalus leistinas greitis buvo 50 km/h (ikiteisminio tyrimo Nr. 10-1-01066-14 medžiaga, l. 103-108). Atsakovas S. P. per gatvę bėgo, tačiau nustatyti tikslaus bėgimo greičio objektyviai neįmanoma (ikiteisminio tyrimo Nr. 10-1-01066-14 medžiaga, l. 119-121).

182015 m. spalio 19 d. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros nutarimu ikiteisminis tyrimas Nr. 10-1-01066-14 buvo nutrauktas nesant nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 281 straipsnio 1 dalyje, požymių (b. l. 5-11). Šiame nutarime taip pat nurodyta, kad eismo įvykis kilo dėl paties S. P. kaltės, t. y. todėl, kad jis nebuvo pakankamai atsargus ir atidus, pažeidė Kelių eismo taisyklių 42 ir 44 punktų reikalavimus, o vairuotojas (ieškovas) Kelių eismo taisyklių nepažeidė.

19Dėl didesnio pavojaus šaltinio valdytojo atsakomybės

20CK 6.270 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad asmuo, kurio veikla susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams (transporto priemonių, mechanizmų, elektros ir atominės energijos, sprogstamųjų ir nuodingų medžiagų naudojimas, statybos ir t. t.), privalo atlyginti didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo.

21Kasacinis teismas savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad atsakomybės pagal CK 6.270 straipsnį pagrindas – rizika. Asmuo naudoja pavojingą objektą (daiktą, įrenginius, mechanizmus, medžiagas ir kt.) arba vykdo tokio pavojingumo veiklą (pvz., vežimus, transporto veiklą, tam tikros rūšies gamybą, tam tikrų pramoginių paslaugų teikimą bei kt.), kurių jis nepajėgus visiškai kontroliuoti. Reikalavimas laikytis visų įmanomų saugumo reikalavimų tokiu atveju neišnyksta, tačiau nėra esminis, nes, net ir elgiantis maksimaliai saugiai, išlieka realus žalos padarymo kitiems pavojus. Tokiais atvejais atsakomybė atsiranda už žalos padarymo faktą, nesiejant jo su teisinių pareigų nevykdymu ir didesnio pavojaus šaltinio valdytojo kalte; neturi reikšmės, buvo pažeisti saugumo reikalavimai ar ne. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2011 m. lapkričio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. L. v. UADB „ERGO Lietuva“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-446/2011; 2015 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-696-916/2015).

22Nagrinėjamoje byloje ieškovo, kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytojo, civilinė atsakomybė kyla be kaltės, nebent įrodoma, kad žala atsirado dėl nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo (CK 6.270 straipsnio 1 dalis). Dėl to šiuo atveju yra teisiškai reikšminga įvertinti atsakovo S. P., kaip nukentėjusiojo, elgesį CK 6.270 straipsnio 1 dalies taikymo kontekste, t. y. ar atsakovo S. P. elgesys (bėgimas per gatvę ne pėsčiųjų perėjoje) vertintinas kaip didelis neatsargumas.

23Atsakovai savo procesiniuose dokumentuose bei bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad atsakovas S. P. į gatvę išbėgo iš kairės pusės pagal ieškovo automobilio važiavimo kryptį, o ne iš dešinės (kaip teigia ieškovas). Atsakovų teigimu, atsakovui S. P. į gatvę išbėgus iš kairės pusės, ieškovas turėjo techninę galimybę išvengti autoįvykio, todėl turėtų būti laikomas atsakingu už žalos atsakovams atsiradimą, t. y. ieškovas kaltas dėl autoįvykio.

24Ikiteisminio tyrimo Nr. 10-1-01066-14 medžiagoje (l. 103-108) yra 2015 m. rugpjūčio 31 d. specialisto išvada Nr. 11-687 (15), kurioje, be kita ko, nurodyta, kad jei pėsčiasis važiuojamąją dalį kirto automobiliui Opel Zafira, važiuojančiam apie 41 km/h greičiu, iš kairės pusės, bėgdamas ne didesniu kaip 10,7 km/h greičiu, tai automobilio vairuotojo veiksmai techniniu požiūriu sąlygojo eismo įvykio kilimą.

25Pagal kasacinio teismo išaiškinimus, įrodymų vertinimas (CPK 185 straipsnis) reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pagal CPK 176 straipsnio 1dalį, įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Įrodinėjimo proceso baigiamasis etapas yra įrodymų įvertinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-597-421/2015). Tais atvejais, kai iš skirtingų byloje pateiktų įrodinėjimo priemonių gaunama prieštaringa informacija, teismas turi šį prieštaravimą išspręsti, t. y. atsakyti į klausimą, kuria informacija (duomenimis) remtis, o kurią atmesti. Tai atliekama įrodymų tyrimo ir vertinimo proceso metu. Teismo sprendimas remtis vienais įrodymais ir jų pagrindu konstatuoti buvus tam tikras bylos aplinkybes ar jų nebuvus, o kitus įrodymus atmesti ir jais nesivadovauti turi būti tinkamai motyvuotas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 20 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „JG Property developments“ v. V. K., bylos Nr. 3K-3-99/2009).

26Specialisto išvada ikiteisminio tyrimo byloje – tai tik vienas iš rašytinių įrodymų, kuris civilinę bylą nagrinėjančio teismo turi būti vertinamas visų bylos duomenų kontekste. Nors specialisto išvadoje atsakoma į specialių, inter alia, technikos žinių, reikalaujančius klausimus, kurie galbūt teisiškai reikšmingi nagrinėjant civilinę bylą dėl žalos, padarytos eismo įvykio metu, atlyginimo, tačiau ji netampa teismui privaloma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-597-421/2015).

27Nagrinėjamoje byloje, teismui, įvertinus ikiteisminio tyrimo Nr. 10-1-01066-14 medžiagą, atsižvelgiant į tai, kad atsakovo S. P. lankoma mokykla yra toje pačioje gatvės pusėje, kur įvyko autoįvykis, pažymėtoje lyginiais skaičiais, kai atsakovas bėgo link kitos gatvės pusės, pažymėtos nelyginiais skaičiais, labiau tikėtina, jog autoįvykio metu ieškovas automobiliu partrenkė pėsčiąjį atsakovą, kai šis bėgo iš kairės pusės pagal ieškovo automobilio važiavimo kryptį. Minėta, kad objektyviai nustatyti, kokiu greičiu judėjo atsakovas S. P. nėra įmanoma, todėl ikiteisminio tyrimo Nr. 10-1-01066-14 medžiagoje (l. 103-108) esanti 2015 m. rugpjūčio 31 d. specialisto išvada Nr. 11-687 (15), kurioje, be kita ko, nurodyta, kad, jei pėsčiasis judėjo iš kairės pusės, tai automobilio vairuotojo veiksmai techniniu požiūriu sąlygojo eismo įvykio kilimą, yra vertintini tik kaip teorinė prielaida, nes atsakovas S. P. galėjo judėti ir žymiai didesniu greičiu. Dar daugiau, pažymėtina, kad ieškovo, kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytojo, civilinė atsakomybė kyla be kaltės, todėl nagrinėjamu atveju ieškovo kaltę pagrindžiančios ar paneigiančios aplinkybės (ar ieškovas turėjo techninę galimybę išvengti autoįvykio, ar ne) neturi teisinės reikšmės. Dėl to šiuo atveju teismas vertina nukentėjusiojo (atsakovo) elgesį.

28Kelių eismo taisyklių nustato tokias pėsčiųjų, kaip eismo dalyvių, pareigas: į kitą važiuojamosios dalies pusę pėstieji privalo eiti tik pėsčiųjų perėjomis, o kur jų nėra, – sankryžose pagal šaligatvių arba kelkraščių liniją. Kai matomumo zonoje perėjos ar sankryžos nėra, leidžiama eiti per kelią stačiu kampu į abi puses gerai apžvelgiamose vietose, tačiau tik įsitikinus, kad eiti saugu ir nebus trukdoma transporto priemonėms (42 punktas); įžengti į važiuojamąją dalį pėstiesiems leidžiama tik po to, kai jie įvertina atstumą iki artėjančių transporto priemonių ir jų greitį ir įsitikina, kad tai saugu ir nebus trukdoma transporto priemonėms (44 punktas).

29Minėta, kad nagrinėjamu atveju nustatyta, jog autoįvykis įvyko dienos metu, kai buvo šviesu ir geros oro sąlygos, ieškovas važiavo automobiliu lėčiau nei leistinas maksimalus greitis, jo automobilis buvo techniškai tvarkingas, ieškovas Kelių eismo taisyklių nepažeidė, atsakovas S. P. per gatvę bėgo ne pėsčiųjų perėjoje, nors iš įvykio vietos į abi puses buvo matomos paženklintos pėsčiųjų perėjos. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad atsakovas S. P. nesilaikė Kelių eismo taisyklių 42 ir 44 punktų reikalavimų ir toks atsakovo S. P. elgesys teismo yra vertinamas kaip itin neatsargus.

30Nagrinėjamu atveju teisinę reikšmę vertinant nukentėjusiojo elgesį CK 6.270 straipsnio 1 dalies kontekste turi atsakovo S. P. faktinio elgesio ir tam tikro reikalaujamo elgesio standarto santykis, t. y. ar asmuo buvo pakankamai atidus, rūpestingas ir atsargus (bonus pater familias) konkrečioje situacijoje. Kelių eismo taisyklės (42 ir 44 punktai) aiškiai ir nedviprasmiškai nustato pėsčiųjų pareigas, t. y. reikalaujamo elgesio standartą, todėl akivaizdus šių taisyklių nepaisymas (bėgimas per gatvę, kai iš abiejų pusių yra matomos paženklintos pėsčiųjų perėjos) vertintinas kaip didelis nukentėjusiojo neatsargumas, kuris yra pagrindas atleisti didesnio pavojaus šaltinio valdytoją nuo civilinės atsakomybės. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju ieškovo J. M., kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytojo, civilinė atsakomybė nekyla, nes nukentėjusysis atsakovo S. P. elgesys kvalifikuotinas kaip didelis neatsargumas, todėl atsakovų priešieškinis yra atmestinas (CK 6.270 straipsnio 1 dalis).

31Dėl ieškovo patirtos turtinės žalos

32Ieškovas nurodė, kad eismo įvykio metu buvo sugadintas ieškovo automobilis Opel Zafira, valstybinis registracijos numeris ( - ) (po remonto valstybinis Nr. ( - ) (b. l. 33), ieškovui teko keisti priekinį stiklą, remontuoti ir dažyti variklio dangtį, remontuoti prietaisų skydelį, elektros instaliaciją, stabdžius ir priekinio stiklo valymo sistemas, keisti stabilizatoriaus traukę, pirkti detales, iš viso dėl automobilio remonto ieškovas patyrė 855,00 Eur išlaidų.

33Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovas S. P., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 42 ir 44 punktų reikalavimus, bėgo per važiuojamąją dalį, buvo užkliudytas ieškovo vairuojamo automobilio, ko pasėkoje ieškovo automobilis buvo apgadintas; šie atsakovo S. P. veiksmai kvalifikuoti kaip didelis neatsargumas. Dėl to teismas konstatuoja, kad yra nustatytos visos atsakovo S. P. civilinės atsakomybės sąlygos, t. y. atsakovas S. P. turi pareigą atlyginti ieškovo patirtą turtinę žalą (CK 6.245 – 6.249 straipsniai).

34Ieškovas ieškiniu reikalauja atlyginti išlaidas, patirtas už automobilio priekinio stiklo, variklio dangčio, elektros instaliacijos, stabdžių sistemos, priekinio stiklo valymo sistemos, prietaisų skydelio, stabilizatoriaus traukės remontą, valstybinio numerio keitimą, transportavimo išlaidas (b. l. 12-13; 142). Ikiteisminio tyrimo Nr. 10-1-01066-14 medžiagoje yra užfiksuoti ieškovo automobiliui 2014 m. spalio 21 d. eismo įvykio metu padaryti apgadinimai: sulenktas priekinis valstybinis numeris, sudaužytas priekinis stiklas, sulenktas dešinys priekinis statramstis (Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros 2014-10-21 protokolas; šioje apžiūroje dalyvavo pats ieškovas; ikiteisminio tyrimo Nr. 10-1-01066-14 medžiagos l. 12-13). Pažymėtina, kad ikiteisminio tyrimo Nr. 10-1-01066-14 medžiaga patvirtina, kad automobilis po šio įvyko buvo važiuojantis, todėl jo transportuoti nebuvo būtina. Atitinkamai teismas sprendžia, kad šių automobilio apgadinimų remonto išlaidos – priekinio stiklo keitimas (40 Eur + 120 Eur) ir valstybinio numerio keitimas (15 Eur); iš viso 175,00 Eur - yra susijusios priežastiniu ryšiu su 2014 m. spalio 21 d. įvykusiu autoįvykiu (CK 6.247 straipsnis), todėl ši ieškinio dalis yra tenkintina (b. l. 5-13, 142, 144). Dėl kitų automobilio remonto (variklio dangčio, elektros instaliacijos, stabdžių sistemos, prietaisų skydelio, stabilizatoriaus traukės, priekinio stiklo valymo sistemos), transportavimo išlaidų priežastinio ryšio su 2014 m. spalio 21 d. įvykusiu autoįvykiu ieškovas nepateikė teismui pakankamų įrodymų, todėl ši ieškinio dalis atmestina kaip neįrodyta (CPK 178 straipsnis).

35Ieškinio dalį patenkinus, ieškovui iš atsakovo S. P. priteisiamos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 175,00 Eur sumą, skaičiuojamos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2016 m. sausio 12 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

36Dėl nepilnamečio tėvų subsidiariosios atsakomybės

37Tėvų valdžios įgyvendinimas ir šios valdžios neįgyvendinimo teisiniai padariniai reglamentuojami atskiruose įstatymuose, visų pirma CK. Vienas tokių atvejų – tėvų subsidiarioji atsakomybė už jo nepilnamečio nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų amžiaus vaiko padarytą žalą. Pagal CK 6.276 straipsnio 1 ir 2 dalis tokio amžiaus nepilnametis už savo padarytą žalą atsako tiesiogiai. Tais atvejais, kai jis neturi turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, atitinkamą žalos dalį turi atlyginti jo tėvai ar rūpintojas, jeigu neįrodo, kad žala atsirado ne dėl jų kaltės. Kalte šio delikto prasme yra vaikų nepriežiūra ar netinkama priežiūra, kuri turėjo įtakos ar nulėmė žalos padarymą. Jeigu priežiūrą delikto padarymo atveju vykdo tik tėvai, tai dėl žalos kalti yra tik jie ir atsiranda jų civilinė atsakomybė. Mokykla ar kita institucija priežiūrą vykdo tol, kol vaikas yra ar turi būti jos žinioje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-434/2010).

38Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad žala ieškovo turtui buvo padaryta ne mokyklos organizuoto ir vykdyto renginio metu; aplinkybės, kad autoįvykis įvyko po pamokų atsakovui S. P. einant iš mokyklos, bylos šalys neginčija. Atsakovas S. P. nurodė, kad jokio nuosavo turto neturi, pajamų negauna, nes mokosi mokykloje (b. l. 55-56). Bylos nagrinėjimo metu atsakovo S. P. tėvai iš dalies sutiko su ieškovo reikalavimu dėl turtinės žalos atlyginimo ir neprieštaravo, kad jiems būtų taikoma subsidiarioji civilinė atsakomybė. Dėl to yra pagrindas svarstyti dėl tėvų vykdytos nepilnamečio asmens priežiūros, jos tinkamumo ir įtakos žalai kilti, t. y. civilinei atsakomybei taikyti dėl netinkamos nepilnamečio asmens priežiūros. Atsakovai A. P. ir J. P. neįrodė, kad žala ieškovo turtui, kurią sukėlė jų sūnus, atsirado ne dėl jų kaltės (CPK 178 straipsnis), todėl teismas sprendžia, kad atsakovai A. P. ir J. P. yra subsidiariai atsakingi su atsakovu S. P. už ieškovo patirtą turtinę žalą.

39Dėl ieškovo reikalaujamos neturtinės žalos

40Ieškovas nurodo, kad yra neįgalus, darbingumas 20 procentų, dėl eismo įvykio ir apgadinto automobilio patyrė dvasinius išgyvenimus, prarado gyvenimo džiaugsmą, todėl prašo atlyginti ir neturtinę žalą, kurią vertina 500, 00 Eur. Teismo posėdžio metu ieškovas, grįsdamas neturtinės žalos padarymo faktą, prašomą priteisti neturtinės žalos dydį siejo su tuo, kad dėl eismo įvykio laikinai negalėjo naudotis savo automobiliu, tai sukėlė nepatogumų (2016-08-01 teismo posėdžio garso įrašas nuo 8:35 min. iki 23:20 min.).

41Kasacinio teismo praktikoje yra suformuluotos esminės neturtinės žalos atlyginimą reglamentuojančių įstatymų aiškinimo ir taikymo nuostatos, pagal kurias neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).

42Visiško nuostolių atlyginimo principas įtvirtintas ir CK 6.251 straipsnio 1 dalyje, ir 6.263 straipsnio 2 dalyje. CK 6.251 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę: deliktinės atsakomybės santykius reglamentuojančioje normoje – CK 6.263 straipsnio 2 dalyje – įtvirtinta, jog žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Kasacinio teismo praktikoje taip pat nuosekliai pripažįstamas visiško nuostolių atlyginimo principas (restitutio in integrum) (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. G. ir kt. v. V. G. , bylos Nr. 3K-7-335/2013; teisėjų kolegijos 2015 m. sausio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje „ERGO Insurance SE“ v. B. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-44/2015) bei akcentuojamas teisingo kompensavimo būtinumas, sprendžiant ginčus dėl neturtinės žalos atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. V. v. ŽŪB „Šiaulėnų statyba“, bylos Nr. 3K-3-529/2008; 2007 m. balandžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. L. v. Lietuvos ir Kanados UAB „Pajūrio mediena“, bylos Nr. 3K-3-157/2007). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse ne kartą konstatuota, jog tais atvejais, kai neturtinės žalos atlyginimo, kaip konstitucinio principo, neužtikrina galiojantys įstatymai, reikia tiesiogiai remtis konstitucinėmis žalos atlyginimo nuostatomis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. M. v. Lietuvos valstybė, bylos Nr. 3K-3-490/2010; 2007 m. sausio 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje E. Š. v. Lietuvos advokatūra, bylos Nr. 3K-3-26/2007;2014 m. balandžio 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. M. v. UAB „Stamona“, bylos Nr. 3K-3-173/2014).

43Pažymėtina, kad tam tikri nepatogumai, sunkumai yra natūralus gyvenimo ir dalyvavimo civilinėje apyvartoje reiškinys ir ne kiekvienas teisės pažeidimas kartu reiškia ir neturtinės žalos padarymą. Neturtinės žalos atlyginimas gali būti priteistas, jeigu įrodyta, kad neturtinė žala padaryta. Žalos padarymo faktą, remiantis CPK 178 straipsniu, turi įrodyti tai teigianti šalis (ieškovas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-698-686/2015). Nagrinėjamoje byloje nustatytos faktinės aplinkybės nėra pakankamos faktui, kad ieškovui buvo padaryta neturtinės žalos, konstatuoti. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių neturtinės žalos padarymo jam faktą (CPK 178 straipsnis); vien ta aplinkybė, jog ieškovas patyrė nepatogumų dėl to, kad jo automobilis buvo apgadintas eismo įvykio metu, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog ieškovas patyrė ir įrodė neturtinės žalos padarymo faktą. Nenustačius šios civilinės atsakomybės sąlygos, nėra pagrindo priteisti ieškovui neturtinės žalos atlyginimą iš atsakovų, todėl ieškovo ieškinio dalis dėl neturtinės žalos priteisimo yra atmestina.

44Dėl bylinėjimosi išlaidų

45CPK 98 straipsnyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Nagrinėjamu atveju patenkinta ieškinio reikalavimų proporcija sudaro 13 procentų.

46Ieškovui nagrinėjamoje byloje buvo teikiama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba (b. l. 34-35). Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė duomenis, kad nagrinėjamoje byloje ieškovui paskirto advokato užmokestis yra 411,09 Eur (b. l. 157). CPK 96 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Išdėstytų aplinkybių pagrindu iš atsakovo S. P. įstatyminių atstovų atsakovų A. P. ir J. P. lygiomis dalimis į valstybės biudžetą priteistina 5,28 Eur žyminio mokesčio ir 53,44 valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, iš viso 58,72 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 79 str., 80 str. 1 d. 1 p., 96 str.).

47Atsakovai pateikė bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius įrodymus (b. l. 145-147): už atsiliepimo į ieškinį ir tripliko, kitų procesinių prašymų parengimą, atstovavimą teisme prašo priteisti 895,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Atsakovų prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos yra protingo dydžio ir neviršija anksčiau minėtų rekomendacinių dydžių, todėl iš ieškovo J. M. atsakovo S. P. įstatyminio atstovo atsakovo A. P. naudai priteistina 778,65 Eur bylinėjimosi išlaidų (895 Eur * 87 proc.).

48Byloje iš viso patirta 7,58 EUR išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos, priteistinos iš kiekvieno iš atsakovų atskirai (po 0,68 Eur), neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos, o ieškovas yra atleistas nuo šių išlaidų – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš šalių nepriteistinos, o yra dengiamos iš valstybės biudžeto (CPK 92 straipsnis).

49Vadovaujantis CK 6.270 straipsnio 1 dalimi, 6.276 straipsniu, CPK 270 straipsniu, teismas

Nutarė

50priešieškinį atmesti, ieškovo ieškinį tenkinti iš dalies.

51Priteisti ieškovui J. M., a. k. ( - ) iš atsakovo S. P., a. k. ( - ), o jam neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų padarytai žalai atlyginti, subsidiariai iš jo tėvų A. P., a. k. ( - ) ir J. P., a. k. ( - ) 175,00 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt penkis eurus) turtinės žalos ir 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą (175,00 Eur) sumą, skaičiuojamas nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2016 m. sausio 12 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

52Kitą ieškinio dalį atmesti.

53Priteisti atsakovui A. P., a. k. ( - ) iš ieškovo J. M., a. k. ( - ) 778,65 Eur (septynis šimtus septyniasdešimt aštuonis eurus ir 65 ct.) bylinėjimosi išlaidų.

54Priteisti iš atsakovų A. P., a. k. ( - ) ir J. P., a. k. ( - ) lygiomis dalimis į valstybės biudžetą 58,72 Eur (penkiasdešimt aštuonis eurus ir 72 ct.) bylinėjimosi išlaidų, t. y. po 29,36 Eur (dvidešimt devynis eurus ir 36 ct.). Nurodyta suma mokėtina Valstybinei mokesčių inspekcijai, j. a. k. 188659752, įmokos kodas 5660. Sumokėjus priteistą sumą valstybės naudai, tai patvirtinantys įrodymai pateiktini teismui.

55Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Asta Jakutytė-Sungailienė,... 2. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę... 3. ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo... 4. Ieškovas nurodo, kad minėto eismo įvykio metu buvo sugadintas ieškovo... 5. Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė ieškinį tenkinti... 6. Ieškovas dubliku prašo atsakovo atsiliepime į ieškinį išdėstytus... 7. Atsakovas triplike nurodo, kad nesutinka su dublike pateiktais atsikirtimais.... 8. Atsakovas byloje pateikė priešieškinį, kuriuo prašo priteisti iš ieškovo... 9. Ieškovas pateikė atsiliepimą į priešieškinį, kuriame nurodo, kad su... 10. Trečiasis asmuo AB „Lietuvos draudimas“ prašo priešieškinį atmesti... 11. Teismo posėdžio metu ieškovas J. M. palaikė ieškinį jame nurodytais... 12. Teismo posėdžio metu atsakovas S. P. prašė priešieškinį tenkinti, o... 13. Ieškinys tenkintinas iš dalies, priešieškinis atmestinas.... 14. Byloje surinkti rašytiniai įrodymai bei prie bylos prijungta ikiteisminio... 15. Autoįvykis įvyko dienos metu, kai buvo šviesu, oras – giedra, be... 16. Autoįvykio metu atsakovas S. P. mokėsi ir šiuo metu mokosi ( - ) (b. l. 56);... 17. Autoįvykio metu, prieš stabdymą, ieškovas automobiliu važiavo apie 41 km/h... 18. 2015 m. spalio 19 d. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės... 19. Dėl didesnio pavojaus šaltinio valdytojo atsakomybės... 20. CK 6.270 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad asmuo, kurio veikla susijusi su... 21. Kasacinis teismas savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad atsakomybės... 22. Nagrinėjamoje byloje ieškovo, kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytojo,... 23. Atsakovai savo procesiniuose dokumentuose bei bylos nagrinėjimo metu nurodė,... 24. Ikiteisminio tyrimo Nr. 10-1-01066-14 medžiagoje (l. 103-108) yra 2015 m.... 25. Pagal kasacinio teismo išaiškinimus, įrodymų vertinimas (CPK 185... 26. Specialisto išvada ikiteisminio tyrimo byloje – tai tik vienas iš... 27. Nagrinėjamoje byloje, teismui, įvertinus ikiteisminio tyrimo Nr.... 28. Kelių eismo taisyklių nustato tokias pėsčiųjų, kaip eismo dalyvių,... 29. Minėta, kad nagrinėjamu atveju nustatyta, jog autoįvykis įvyko dienos metu,... 30. Nagrinėjamu atveju teisinę reikšmę vertinant nukentėjusiojo elgesį CK... 31. Dėl ieškovo patirtos turtinės žalos... 32. Ieškovas nurodė, kad eismo įvykio metu buvo sugadintas ieškovo automobilis... 33. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovas S. P., pažeisdamas Kelių eismo... 34. Ieškovas ieškiniu reikalauja atlyginti išlaidas, patirtas už automobilio... 35. Ieškinio dalį patenkinus, ieškovui iš atsakovo S. P. priteisiamos 5... 36. Dėl nepilnamečio tėvų subsidiariosios atsakomybės... 37. Tėvų valdžios įgyvendinimas ir šios valdžios neįgyvendinimo teisiniai... 38. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad žala ieškovo turtui buvo padaryta ne... 39. Dėl ieškovo reikalaujamos neturtinės žalos... 40. Ieškovas nurodo, kad yra neįgalus, darbingumas 20 procentų, dėl eismo... 41. Kasacinio teismo praktikoje yra suformuluotos esminės neturtinės žalos... 42. Visiško nuostolių atlyginimo principas įtvirtintas ir CK 6.251 straipsnio 1... 43. Pažymėtina, kad tam tikri nepatogumai, sunkumai yra natūralus gyvenimo ir... 44. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 45. CPK 98 straipsnyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas,... 46. Ieškovui nagrinėjamoje byloje buvo teikiama valstybės garantuojama antrinė... 47. Atsakovai pateikė bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius įrodymus (b. l.... 48. Byloje iš viso patirta 7,58 EUR išlaidų, susijusių su procesinių... 49. Vadovaujantis CK 6.270 straipsnio 1 dalimi, 6.276 straipsniu, CPK 270... 50. priešieškinį atmesti, ieškovo ieškinį tenkinti iš dalies.... 51. Priteisti ieškovui J. M., a. k. ( - ) iš atsakovo S. P., a. k. ( - ), o jam... 52. Kitą ieškinio dalį atmesti.... 53. Priteisti atsakovui A. P., a. k. ( - ) iš ieškovo J. M., a. k. ( - ) 778,65... 54. Priteisti iš atsakovų A. P., a. k. ( - ) ir J. P., a. k. ( - ) lygiomis... 55. Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas...