Byla 1A-726-365/2019

1Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Dzedulionio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Daivos Kazlauskienės ir Pauliaus Veršekio, sekretoriaujant Ingai Šaranovai, dalyvaujant prokurorui Šarūnui Šimoniui, nuteistajam A. K. ir jo gynėjui advokatui Rimantui Prėskieniui,

2viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. K. (A. K.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 21 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 4 dalį (dėl 2019 m. balandžio 16 d. įvykdytos vagystės) – 3 mėnesių laisvės apribojimo bausme; pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (dėl 2019 m. balandžio 17 d. įvykdytos vagystės) – 5 mėnesių laisvės apribojimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir A. K. paskirta galutinė subendrinta – 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant nuteistąjį bausmės vykdymo laikotarpiu: 1) tęsti darbą arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 2) neatlygintinai išdirbti 50 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

3Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas A. K. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2019 m. balandžio 19 d. iki 2019 m. balandžio 20 d. (1 diena), vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

4Bausmės pradžią nustatyta skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos. Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuspręsta palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios. Prokuroro 2019 m. gegužės 9 d. nutarimu paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą į UAB „( - )“ priklausantį automobilį Renault, valst. Nr. ( - ) nuspręsta panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus. Procesą dėl UAB „( - )“ civilinio ieškinio nuspręsta nutraukti (BPK 107 straipsnis).

5Teisėjų kolegija

Nustatė

6I.

7Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės ir sprendimo esmė

81.

9A. K. nuteistas už tai, kad jis pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą, o būtent: jis, 2019 m. balandžio 16 d., laikotarpyje nuo 11.25 val., iki 11.58 val., ( - ), Vilniuje, iš UAB „( - )“ priklausančios parduotuvės Nr. ( - ), prekybos salėje iš įrankių skyriaus paėmė plytelių pjovimo įrankį „TS-66 RUBI“ (prekės kodas –( - )), 228 eurų vertės, įsidėjo į prekių vežimėlį, nuvežė į statybinių priekių zoną, kur įkrovė į automobilį „Renault“, valst. Nr. ( - ) po ko išvažiavo pro statybinių medžiagų skyriaus išvažiavimą nesumokėjęs už prekes, tokiu būdu tyčia pagrobė UAB „( - )“ priklausantį 228 eurų vertės turtą.

10Šiais savo veiksmai A. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytas BK 178 straipsnio 4 dalyje.

112.

12Be to, A. K. nuteistas už tai, kad pagrobė svetimą turtą, o būtent: jis, 2019 m. balandžio 17 d., laikotarpyje nuo 9.59 val., iki 10.28 val., ( - ), Vilniuje, iš UAB „( - )“ priklausančios parduotuvės Nr. ( - ), prekybos salėje iš ekspozicijos stendo paėmė plytelių pjovimo įrankį – stakles „RUBI DU-200 EVO 55903“ (prekės kodas –( - )), 299 eurų vertės, įsidėjo į prekių vežimėlį, nuvežė į statybinių priekių zoną, kur įkrovė į automobilį „Renault“, valst. Nr. ( - ) po ko išvažiavo pro statybinių medžiagų skyriaus išvažiavimą nesumokėjęs už prekes, tokiu būdu tyčia pagrobė UAB „( - )“ priklausantį 299 eurų vertės turtą.

13Šiais savo veiksmai A. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje.

143.

15Pirmosios instancijos teismas, ištyręs byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka konstatavo, kad A. K. kaltė dėl 2019 m. balandžio 16 d. įvykdytos vagystės, t. y. iš UAB „( - )“ priklausančios parduotuvės Nr. ( - ) pagrobto plytelių pjovimo įrankio „TS-66 RUBI“, 228 eurų vertės bei dėl 2019 m. balandžio 17 d. įvykdytos vagystės, t. y. iš tos pačios parduotuvės pagrobto plytelių pjovimo įrankio – staklių „RUBI DU-200 EVO 55903“ 299 eurų vertės, byloje – įrodyta. Apylinkės teismas spręsdamas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės klausimą, darė išvadą, jog nagrinėjamoje situacijoje A. K. atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės nei susitaikius su nukentėjusiuoju, nei pagal laidavimą nėra galimas, nesant BK 38 ir 40 straipsniuose numatytų sąlygų.

16II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

174.

18Apeliaciniu skundu nuteistasis A. K. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 21 d. nuosprendį bei atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius, neradus galimybės atleisti šiuo pagrindu, perduoti laiduotojo S. B. atsakomybei pagal laidavimą be užstato, ir baudžiamąją bylą nutraukti.

194.1.

20Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad A. K. nesutinka su teismo išvadomis, jog jo atlikti veiksmai sudaro dvi atskiras nusikalstamas veikas. Nuteistojo nuomone, abi įvykdytos vagystės buvo vieningos tyčios rezultatas, todėl turėjo būti kvalifikuotos kaip viena tęstinė nusikalstama veika.

214.2.

22Skunde taip pat nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad pirmoji vagystė (2019 m. balandžio 16 d. veika) buvo padaryta tyčia, siekiant pagrobti 228 eurų vertės UAB „( - )“ priklausantį turtą. Nuteistasis teigia, kad teismas priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį neįvertino šių svarbių bylos aplinkybių: 1) nuteistasis pjovimo įrankį ,,TS-66RUBI“, remdamasis UAB „( - )“ nustatyta tvarka, kartu su kitomis prekėmis automobilio ,,Renault“ krovinių skyriuje pateikė kasininkui nuskanavimui; 2) atsikaitydamas mokėjimo kortele, kurioje buvo pakankamai lėšų, ir pasitikėdamas pardavėjo profesionalumu neturėjo jokio išankstinio tikslo pasisavinti svetimą turtą. Pasak apelianto, mintis pasisavinti kitą UAB „( - )“ priklausantį turtą kilo tik pastebėjus pardavėjo klaidą ir supratus, kad UAB „( - )“ nustatyta apsipirkimo tvarka turi saugumo spragų, kuriomis pasinaudojus yra galima pasisavinti svetimą turtą, t. y. žinodamas apie egzistuojančią saugumo spragą jis turėjo vieningą tyčią iš UAB „( - )“ grobti prekes tol, kol bus galimybė tai daryti. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo nuosprendis, kuriuo nuteistojo veiksmai kvalifikuoti kaip dvi atskiros veikos, yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl turi būti naikintinas dėl procesinių teisės normų pažeidimų vertinant įrodymus bei teismo išvadų neatitikimo bylose faktinėms aplinkybėms.

23III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

245.

25Apeliantas neginčija kaltės, įrodymų vertinimo dėl 2019 m. balandžio 17 d. įvykdytos vagystės, tačiau iš apeliacinio skundo turinio seka, jog nuteistasis nesutinka su įrodymų vertinimu 2019 m. balandžio 16 d. vagystės epizode, tvirtindamas, jog jis neturėjo tyčios pagrobti svetimą turtą. Taip pat apeliantas, alternatyviai prašydamas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu arba BK 40 straipsnio pagrindu, nesutinka su jo atliktų veiksmų kvalifikacija, vertindamas, jog jis padarė vieną tęstinę nusikalstamą veiką. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).

266.

27Atmestinas skundo argumentas, jog pirmosios instancijos teismas apkaltinamąjį nuosprendį 2019 m. balandžio 16 d. vagystės epizode grindė prielaidomis. Kaip matyti iš skundo argumentų, A. K. kaip ir pirmosios instancijos teisme palaikė poziciją, jog jis neturėjo tyčios pagrobti svetimą turtą. Tačiau tokia pozicija paneigta byloje surinktais ir apylinkės teismo įvertintais įrodymais: teismo posėdyje apklaustų liudytojų I. J., V. S., G. N. parodymais, UAB „( - )“ pareiškimo duomenimis.

287.

29Nors liudytojais apklausti UAB „( - )“ pardavėjai I. J. ir V. S. konkrečių 2019 m. balandžio 16 d. A. K. aptarnavimo aplinkybių nurodyti negalėjo ir dėl didelio kiekio klientų jų neprisiminė, tačiau liudytojai, paaiškindami UAB „( - )“ nustatytą tvarką, nurodė, jog tais atvejais, kai yra aptarnaujamas klientas, kuris prekes vežasi automobiliu, jis privalo įsigyjamas prekes pateikti kasininkui, t. y. atidaryti automobilio bagažinę ir dureles bei parodyti prekes, kad kasininkas galėtų jas nuskenuoti. Taip pat šie liudytojai patvirtino, kad baigę skenuoti prekes, jie visais atvejais paklausia pirkėjų, ar tai visos prekės, nes tokia pareiga jiems nustatyta jų pareiginėse instrukcijose. Be to, akcentavo, jog klientas turi galimybę žinoti, ar visos prekės nuskanuotos, nes prie kasos yra ekranas, kuriame pirkėjas mato, kokios prekės skanuojamos, jų kaina. Tokias klientų aptarnavimo „drive-in“ sistemoje aplinkybes nurodė ir liudytojas G. N.. Liudytojai atmetė galimybę, kad prekė galėjo būti nenuskenuota dėl techninių gedimų. Taigi, šių liudytojų parodymai patvirtina, kad prekės gali būti nenuskenuojamos tik tais atvejais, kai pirkėjas jas slepia ar kitaip nepateikia apmokėjimui. Tokių duomenų visuma leido pirmosios instancijos teismui daryti išvadą, kad apeliantas būdamas pirkėju, turėjo veikti aktyviai, išlipti iš automobilio, atidaryti dureles ir parodyti prekes, jis gi privalėjo atsakyti ir į kasininko klausimą, ar tai visos prekės. Be to, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad prekė nebuvo smulkiagabaritė (jos matmenys buvo apie 1 m ir 40 cm, svoris apie 10 kg.), todėl pritartina išvadai, kad tokios prekės, jeigu ji būtų tinkamai pateikta apmokėjimui, nei kasininkė, nei pats A. K. negalėjo neapstebėti. Įvertinus aptartų įrodymų visumą, nagrinėjamu atveju paneigta nuteistojo versija, kad plytelių pjovimo įrankis su kitomis prekėmis automobilio ,,Renault“ krovinių skyriuje buvo pateiktos kasininkui nuskanavimui. Nuteistojo veiksmų vertinimui neturi reikšmės apeliacinio skundo argumentai, kad atsikaitant mokėjimo kortele, joje buvo pakankamai lėšų, nes tolimesni kaltinamojo (nuteistojo) veiksmai – kaltinamojo parodymais nustatyta, kad jis ne tik nepranešė UAB „( - )“ apie neapmokėtą prekę ir jos negrąžino, bet sekančią dieną, t. y. 2019 m. balandžio 17 d., nuėjęs į tą pačią parduotuvę vėl įvykdė vagystę analogiškomis aplinkybėmis; jo parodymai ikiteisminio tyrimo metu, kad šių staklių parduotuvei grąžinti jis tikslo neturėjo (T. 1, b.l. 53), paneigia A. K. versiją, kad jis 2019 m. balandžio 16 d. neturėjo tyčios pagrobti pjovimo įrankį „TS-66 RUBI“, o tokia situacija susiklostė dėl kasininkės kaltės.

308.

31Atmetus apelianto argumentus dėl vagystės 2019 m. balandžio 16 d. epizode, A. K. inkriminuotas nusikalstamas veikas abejuose epizoduose kvalifikuoti kaip vieną tęstinę nusikalstamą veiką nėra teisinio pagrindo, todėl toks apelianto prašymas atmestinas. Nors turtas buvo pagrobtas per du kartus, iš tos pačios parduotuvės ir per trumpą laiko tarpą, tačiau teisėjų kolegija sprendžia, kad šių vagysčių nesieja vieninga tyčia. Bylos duomenimis, liudytojų parodymais, iš dalies paties nuteistojo parodymais tiek teisminio, tiek ikiteisminio tyrimo metu, nustatyta, kad tyčia antrą kartą pavogti plytelių pjovimo įrankį iš tos pačios parduotuvės apeliantui susiformavo po pirmos vagystės padarymo, kuomet A. K. buvo įsitikinęs, kad 2019-04-16 plytelių pjovimo staklių kasininkė nenuskenavo dėl to, kad jos buvo paslėptos. Tokią išvadą patvirtina iš dalies ir paties A. K. parodymai ikiteisminio tyrimo metu (T. 1 b.l.), kuris neneigė, jog 2019-04-17 jis vėl norėjo pavogti plytelių pjovimo stakles, todėl jas padėjo po kitomis pirktomis prekėmis, kad šios blogai matytųsi, žinodamas, kad prekė nenuskenuota, jis apie tai nieko nesakęs kasininkei iš prekybos centro išvažiavo. Be to, būdamas sulaikytas dėl 2019-04-19 vagystės (t.y. įvykdžius trečią analogišką vagystę iš tos pačios „( - )“ parduotuvės, dėl kurios A. K. taikyta administracinė atsakomybė), jis gi patvirtino, kad analogišku būdu buvo įvykdyta ir 2019-04-16 plytelių pjovimo staklių vagystė. Apeliacinio skundo argumentai, kad mintis pasisavinti kitą UAB „( - )“ priklausantį turtą kilo tik pastebėjus pardavėjo klaidą ir nuteistajam supratus, kad apsipirkimo tvarka turi saugumo spragų, patvirtina, kad A. K. sumanymas daryti naują nusikalstamą veiką kiekvieną kartą kilo iš naujo, o tai reiškia, kad jo tyčia buvo susiformavusi ne visumai nusikalstamų veikų, o atskiroms konkrečioms nusikalstamoms veikoms. Toks A. K. veiksmų teisinis vertinimas visiškai atitinka vieningai šiuo klausimu formuojamą teismų praktiką (pvz. kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-181/2007, 2K-717/2007, 2K-605/2007, 2K-148/2010, Nr. 2K-7-109/2013, 2A-7-6/2013), todėl pirmos instancijos teismas teisingai nustatė, kad buvo padarytos dvi atskiros nusikalstamos veikos, pagrobiant UAB „( - )“ priklausantį turtą.

329.

33Tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu, tiek apeliaciniu skundu, nuteistasis A. K. teikia alternatyvų prašymą atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu, jam susitaikius su UAB „( - )“ atstovu arba BK 40 straipsnio pagrindu pagal laidavimą, laiduotoju paskiriant jo bendradarbį ir vadovą S. B.. Apeliacinio skundo teiginiai ir juos siejantys argumentai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatleido nuteistojo A. K. nuo baudžiamosios atsakomybės, todėl priėmė neteisėtą sprendimą, teisėjų kolegijos vertinimu, yra nepagrįsti, todėl atmestini.

3410.

35Pirmosios instancijos teismo detaliai aptartos BK 38 ir 40 straipsniuose numatytos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygos (kurių apeliacinės instancijos teismas nebekartoja) patvirtina apylinkės teismo išvadą, jog nagrinėjamoje situacijoje A. K. atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės nei susitaikius su nukentėjusiuoju, nei pagal laidavimą nėra galimas. Analizuojant BK 38 ir 40 straipsniuose numatytas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygas matyti, kad jose įtvirtintas reikalavimas, jog kaltinamasis visiškai pripažintų savo kaltę. Nagrinėjamu atveju, tiek A. K. nepripažino savo kaltės, t.y. esminių jam inkriminuotos vagystės aplinkybių 2019 m. balandžio 16 d. epizode, kadangi nurodo, kad tyčios pagrobti pjovimo įrankio „TS-66 RUBI“ jis neturėjo. Apeliacinės instancijos teismui atmetus tokią nuteistojo versiją ir konstatavus, jog jo kaltė šiame epizode (2019-04-16 vagystė) yra įrodyta bei nustačius, kad nuteistasis A. K. padarė ne vieną, bet dvi nusikalstamas veikas (pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu jis nuteistas už dvi nusikalstamas veikas, t. y. šios veikos viena kitos atžvilgiu yra pakartotinės) leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nenustatyta BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta sąlyga, kad A. K. nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą, kaip ir nenustatyta BK 38 straipsnio 1 dalies 1 punkte bei BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta sąlyga – asmuo prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nes aptartų ir pirmosios instancijos teismo įvertintų apelianto paaiškinimų negalima laikyti jo prisipažinimu padarius nusikalstamą veiką. Tai, jog nuteistasis A. K. praeityje neteistas, pilnai atlygino nusikalstama veika padarytą žalą, nepaneigia pirmosios instancijos išvadų, kad atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negalimas, nes aptartos aplinkybės rodo, kad apeliantas A. K. formaliai atitinka tik tam tikras atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygas. Pritartina apylinkės teismo abejonėms dėl S. B. kaip laiduotojo tinkamumo, nes apklausiamas pirmosios instancijos teisme, šis asmuo nenurodė įtikinamų argumentų, kaip jis galėtų daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, be to, apklausiamas teismo posėdyje S. B. palaikė kaltinamojo (nuteistojo) poziciją, tvirtindamas, jog prekės parduotuvėje „( - )“ nebuvo nuskanuotos dėl kasininkės kaltės. Atsižvelgiant į išdėstytas faktines aplinkybes, į tai, jog taikant BK 38 arba 40 straipsnio nuostatas turi būti nustatytos visos šiuose straipsniuose numatytos sąlygos ir nesant kaltinamojo prisipažinimo dėl vienos iš jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, pirmosios instancijos teismas pagrįstai skundžiamame nuosprendyje neanalizavo kitų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 ir 40 straipsnį sąlygų, o priimdamas sprendimą netaikyti apeliantui A. K. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, baudžiamojo įstatymo taikymo klaidų nepadarė. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistajam paskirtos bausmės, jų rūšis už kiekvieną nusikalstamą veiką yra proporcingos padarytoms nusikalstamoms veikoms, subendrintos bausmės dydis yra tinkamas pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus. Ši baudžiamosios atsakomybės realizavimo forma užtikrins, kad A. K. laikysis įstatymų ir nebenusikals.

3611.

37Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į išdėstytas aplinkybes, konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 21 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo jį keisti ar naikinti, todėl nuteistojo A. K. apeliacinis skundas atmestinas.

38Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

39nuteistojo A. K. (A. K.) apeliacinį skundą atmesti.

40Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą... 3. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas A. K.... 4. Bausmės pradžią nustatyta skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio... 5. Teisėjų kolegija... 6. I.... 7. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės ir sprendimo esmė... 8. 1.... 9. A. K. nuteistas už tai, kad jis pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą, o... 10. Šiais savo veiksmai A. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytas BK 178... 11. 2.... 12. Be to, A. K. nuteistas už tai, kad pagrobė svetimą turtą, o būtent: jis,... 13. Šiais savo veiksmai A. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178... 14. 3.... 15. Pirmosios instancijos teismas, ištyręs byloje surinktus įrodymus ir... 16. II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai... 17. 4.... 18. Apeliaciniu skundu nuteistasis A. K. prašo panaikinti Vilniaus miesto... 19. 4.1.... 20. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad A. K. nesutinka su teismo... 21. 4.2.... 22. Skunde taip pat nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai... 23. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados... 24. 5.... 25. Apeliantas neginčija kaltės, įrodymų vertinimo dėl 2019 m. balandžio 17... 26. 6.... 27. Atmestinas skundo argumentas, jog pirmosios instancijos teismas apkaltinamąjį... 28. 7.... 29. Nors liudytojais apklausti UAB „( - )“ pardavėjai I. J. ir V. S.... 30. 8.... 31. Atmetus apelianto argumentus dėl vagystės 2019 m. balandžio 16 d. epizode,... 32. 9.... 33. Tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu, tiek apeliaciniu skundu, nuteistasis A.... 34. 10.... 35. Pirmosios instancijos teismo detaliai aptartos BK 38 ir 40 straipsniuose... 36. 11.... 37. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į išdėstytas aplinkybes, konstatuoja, kad... 38. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 39. nuteistojo A. K. (A. K.) apeliacinį skundą atmesti.... 40. Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos....