Byla 2K-148/2010

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vladislovo Ranonio, Antano Klimavičiaus ir pranešėjo Olego Fedosiuko, teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. G. gynėjo advokato Jono Kvaraciejaus kasacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. birželio 29 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 9 d. nutarties.

2Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. birželio 29 d. nuosprendžiu V. G. nuteistas pagal BK 260 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu aštuoneriems metams, pagal BK 260 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu dvejiems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas aštuoneriems metams ir šešiems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. Ši bausmė, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Kauno apygardos teismo 2006 m. kovo 2 d. nuosprendžiu (juo buvo pakeistas Kauno miesto apylinkės teismo 2005 m. gruodžio 14 d. nuosprendis) paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas devyneriems metams ir šešiems mėnesiams su 5 MGL (625 Lt) bauda, bausmę atliekant pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaitytas sulaikymo ir suėmimo nuo 2007 m. rugsėjo 17 d. iki 2009 m. birželio 29 d. laikas.

3Šiuo nuosprendžiu taip pat nuteisti A. J. ir E. A., tačiau jie nuosprendžio kasacine tvarka neskundžia.

4Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009 m. spalio 9 d. nutartimi nuteistojo V. G. gynėjo advokato J. Kvaraciejaus apeliacinį skundą patenkino iš dalies, Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. birželio 29 d. nuosprendį pakeitė: iš nuosprendžio aprašomosios dalies (dėl nusikaltimo, numatyto BK 260 straipsnio 2 dalyje) pašalino aplinkybę, kad V. G. pardavė narkotines medžiagas;

Nustatė

5, kad V. G. neteisėtai disponavo dideliu kiekiu narkotinių medžiagų, turėdamas tikslą jas parduoti.

6Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

7Teisėjų kolegija, susipažinusi su byla ir išklausiusi teisėjo Olego Fedosiuko pranešimą, n u s t a t ė :

8V. G. nuteistas pagal BK 260 straipsnio 2 dalį už tai, kad neteisėtai disponavo dideliu kiekiu narkotinių medžiagų, turėdamas tikslą jas parduoti. Ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis, ne vėliau kaip 2007 m. rugsėjo 12 d., iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, turėdamas tikslą parduoti, neteisėtai įgijo didelį kiekį narkotinių medžiagų – 971,36 g kanapių ir jų dalių, kurias 2007 m. rugsėjo 12 d., apie 13 val., Kauno mieste, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje perdavė A. J., kad jis šias narkotines medžiagas nuvežtų į V. G. namus ir ten paliktų. Perduodamas šias narkotines medžiagas A. J., V. G. leido jam dalį narkotinių medžiagų pasiimti savo reikmėms. A. J. savo automobiliu „VW Golf“ (duomenys neskelbtini) keliu Kaunas–Jonava gabenant šias narkotines medžiagas, apie 14 val., šio kelio 29-ajame kilometre automobilį sustabdė policijos pareigūnai ir apžiūros metu rado bei paėmė šį didelį kiekį narkotinių medžiagų.

9V. G. taip pat nuteistas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį už tai, kad ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir nenustatytomis aplinkybėmis, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų, turėdamas tikslą platinti, neteisėtai įgijo narkotinių medžiagų – 240,59 g kanapių ir jų dalių, kurias iki 2007 m. rugsėjo 12 d. 18.10 val. laikė savo buto, esančio (duomenys neskelbtini), rūsyje. 2007 m. rugsėjo 12 d., 18.10 val., kratos metu policijos pareigūnai šias narkotines medžiagas rado ir paėmė.

10Kasaciniu skundu nuteistojo V. G. gynėjas advokatas Jonas Kvaraciejus prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. birželio 29 d. nuosprendį ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 9 d. nutartį pakeisti: panaikinti jų dalį dėl V. G. pripažinimo kaltu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, taip pat dėl narkotinių medžiagų įgijimo; pripažinti atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad nusikaltimas padarytas dėl labai sunkios materialinės padėties, ir sušvelninti paskirtą bausmę.

11Kasatorius nurodo, kad teismas nepagrįstai paneigė apeliacinio skundo motyvą, jog V. G., laikydamas narkotines medžiagas, padarė vieną tęstinį nusikaltimą. Teismas padarė išvadą, kad „bylos medžiaga nepatvirtina, jog nuteistojo V. G. padarytus abu nusikaltimus siejo vieningas jo sumanymas. Nuosprendyje aptarti įrodymai rodo, kad kiekvienu narkotinių medžiagų įgijimo atveju susiformuodavo savarankiška tyčia“. Pasak kasatoriaus, iš tokio teiginio neaišku, kokia buvo ta savarankiška tyčia, kokius įrodymus, patvirtinančius abiem atvejais savarankišką tyčią, teismas turėjo omenyje. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nurodė, kad, abiem atvejais įgydamas narkotines medžiagas, V. G. turėjo tikslą jas parduoti. Jis parodė, kad narkotines medžiagas įgijo iš to paties asmens. Tyčios klausimas pirmosios instancijos teismo nuosprendyje plačiau neaptartas ir neanalizuotas, o apeliacinio teismo išvada pagrįsta spėjimu ir nepagrįstais samprotavimais. Neatlikus įrodymų tyrimo, šis apeliacinio skundo motyvas liko neišnagrinėtas, baudžiamasis įstatymas pritaikytas neteisingai.

12Kasatoriaus teigimu, BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktai reikalauja teismo apkaltinamajame nuosprendyje išdėstyti ir įrodyti nusikalstamos veikos padarymo laiką, vietą, būdą, padarinius bei kitas svarbias aplinkybes, taip pat įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvus, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus. Teismas nuosprendį grindžia tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje (BPK 301 straipsnio 1 dalis). Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis turi būti pagrįstas įrodymais. Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartą konstatavo, kad abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai (Barbers, Messegue and Jabardo v. Spain, judgment of 6 December 1988, Series A no. 146; Telfner v. Austria, no. 33501/20, March 2001 ir kiti). Pasak kasatoriaus, kvalifikavus V. G. veiką pagal du epizodus ir nuteisus jį už šias veikas, buvo pažeisti BPK 1 straipsnio 1 dalies, 44 straipsnio 6 dalies, 301 straipsnio 1 dalies, 305 straipsnio 1 dalies 1, 2 punkto reikalavimai.

13Kasatorius taip pat nurodo, kad teismas neturėjo atmesti ir apeliacinio skundo motyvo dėl nepagrįsto nuteisimo už narkotinių medžiagų įgijimą, nes nenustatyta, kada ir iš ko buvo įgytos narkotinės medžiagos. Pasak kasatoriaus, įgijimo faktas preziumuotas pagal surastos medžiagos kiekį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad, nenustačius narkotinių medžiagų įgijimo aplinkybių (vienos iš BPK 260 straipsnyje nurodytų veikų), niekas negali būti nuteistas už tokią veiką. Apkaltinus V. G. neteisėtai įgijus narkotines medžiagas ir nuteisus už šią veiką buvo pažeisti BPK 1 straipsnio 1 dalies, 44 straipsnio 6 dalies, 301 straipsnio 1 dalies, 305 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktų reikalavimai.

14Anot kasatoriaus, šiuos BPK pažeidimus teismas padarė, nes buvo šališkas. Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimuose bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse yra išaiškinta teismo nešališkumo samprata (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje D. prieš Lietuvą, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos kasacinės nutartys Nr. 2K-2002/2005, 2K-243/2009). Teismo nešališkumo principas turi du aspektus – subjektyvųjį ir objektyvųjį. Subjektyvusis nešališkumas reiškia, kad nė vienas bylą nagrinėjantis teisėjas negali turėti išankstinio nusistatymo ir tendencingumo. Teismo nešališkumas objektyviąja prasme reiškia tai, kad teismas privalo suteikti pakankamas garantijas, pašalinančias, bet kokią su tuo susijusią abejonę, teismo procesas turi vykti taip, kad jo metu nė vienai proceso šaliai nebūtų reiškiamas priešiškumas ar palankumas ir kad proceso dalyviams nekiltų abejonių dėl bylos nagrinėjimo objektyvumo. Iš teismo nutarties matyti, jog teismas ne tik ignoravo norminių aktų reikalavimus, bet ir savo išvadas pagrindė ne bylos medžiaga, o samprotavimais ir prielaidomis. Anot kasatoriaus, teismo šališkumas buvo dar akivaizdesnis vertinant V. G. asmenybę ir sprendžiant bausmės dydį. Teismas, spręsdamas bausmės klausimą, ypatingą dėmesį skyrė tik aplinkybėms, neigiamai apibūdinančioms nuteistąjį, ir neatsižvelgė į kitas aplinkybes. Vertindamas nuteistojo sunkią turtinę padėtį, teismas nurodė, „kad reikia nustatyti, ar tokia situacija susidarė ne dėl tyčinių paties kaltinamojo veiksmų“. Nekonstatavęs, kokius tyčinius veiksmus jis atliko savo turtinei padėčiai pabloginti, teismas apkaltino V. G., kad tokia padėtis susidarė dėl paties kaltininko tyčinių veiksmų, ir nepripažino šios aplinkybės lengvinančia. Pasak kasatoriaus, tokia teismo išvada niekuo nepagrįsta, neobjektyvi tendencinga ir šališka. Teismas, paneiginėdamas sunkią nuteistojo turtinę padėtį, nurodė, kad jis iki suėmimo dirbo vadybininku, tačiau neįvertino, kad V. G. dirbo tik puse etato, iš šių lėšų turėjo išlaikyti sutuoktinę, neįgalų tėvą ir save. Netinkami yra ir motyvai, kad tėvo rūpintoju jis buvo paskirtas dar iki nusikaltimų padarymo, o tai rodo, kad ši aplinkybė netrukdė jam daryti tyčinius nusikaltimus“, kad „neįgalumas nustatytas per vėlai“, t. y. 2008 m. lapkričio 20 d., kai V. G. buvo suimtas. Anot kasatoriaus, abu teismai neatsižvelgė ir nevertino V. G. tėvo parodymų, nors jis teisme buvo apklaustas kaip liudytojas ir paaiškino aplinkybes, susijusias su jo priežiūra bei materialine padėtimi. Teismai neatkreipė dėmesio ir nevertino, kad nuteistasis turi mažametį vaiką, darbovietėje charakterizuojamas teigiamai, pripažino savo kaltę. Bausmė buvo paskirta jos neindividualizuojant, atsižvelgiant tik į teistumą ir nusikaltimo sunkumą. Pasak kasatoriaus, ji aiškiai per griežta ir neatitinka teisingumo principo, BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytų tikslų. Skirdamas bausmę, teismas taip pat nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 1999 m. gruodžio 23 d. nutarimu Nr. 23 „Dėl teismų praktikos taikant bendruosius bausmių skyrimo pradmenis“, kuriame nurodoma, kad, „skirdamas bausmę, teismas gali atsižvelgti ir į kitus asmenybę charakterizuojančius požymius: amžių, lytį, šeimyninę padėtį, išsilavinimą, sveikatos būklę ir pan.“.

15Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Valstybinio kaltinimo skyriaus prokuroras Sergejus Stulginskis atsiliepimu į nuteistojo V. G. gynėjo advokato Jono Kvaraciejaus kasacinį skundą prašo šį atmesti, nes jame išdėstyti argumentai ir prašymai nepagrįsti. Teismai, nagrinėdami baudžiamąją bylą, esminių BPK pažeidimų nepadarė ir tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Anot prokuroro, kasatorius nepagrįstai teigia, kad nuteistasis padarė vieną tęstinį nusikaltimą, nes V. G. padarytus veiksmus siejo vieningas sumanymas, narkotines medžiagas jis įgijo iš to paties asmens. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką tęstine nusikalstama veika laikoma tokia veika, kuri susideda iš dviejų ar daugiau tapačių ar vienarūšių veiksmų, iš kurių kiekvienas, vertinamas atskirai, atitinka to paties BK specialiosios dalies straipsnyje numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo objektyviuosius požymius, tačiau jie visi yra jungiami vieno sumanymo (vieningos tyčios). Tęstiniu nusikaltimu pripažįstami keli tapatūs laiko požiūriu vienas nuo kito nenutolę veiksmai, padaryti analogišku būdu, analogiškomis aplinkybėmis, įgyvendinant vieną sumanymą dėl to paties dalyko (pavyzdžiui, kai pagal susitarimą su pardavėju asmuo vieną kartą nupirktas narkotines medžiagas iš jo atsiima dalimis, ne vienu metu ir pan.). Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje aptartų įrodymų visuma leidžia konstatuoti, kad 971,36 g ir 240,59 g kanapių ir jų dalių įgijimo ir laikymo nesiejo vieningas kaltininko sumanymas. Pats nuteistasis V. G. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad dėl 971,36 g narkotinės medžiagos įgijimo 2007 m. rugsėjo 11 d. jis atskirai susitarė su jam pažįstamu vyriškiu, kuris paketą su kanapėmis turėjo palikti Kaune, prie buvusios parduotuvės „V.“ turgelio. 2007 m. rugsėjo 12 d. V. G. sutartoje vietoje paėmė šį paketą ir įdėjo jį į A. J. automobilio bagažinę, kuris turėjo narkotinę medžiagą nugabenti į V. G. namus, bet buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Šiuos nuteistojo parodymus iš esmės patvirtina byloje esanti pažyma apie V. G. vykdytą slaptą operatyvinį sekimą, nuteistojo A. J. parodymai, specialisto išvados (T. 1, b. l. 72-73, 83), automobilio „VW Golf“ apžiūros protokolo duomenys (T. 1, b. l. 60-62). Darytina išvada, kad šios narkotinės medžiagos įgijimo atveju susiformavo savarankiška tyčia ir abiejų nusikaltimų nesiejo vieningas V. G. sumanymas. Tais atvejais, kai tam tikri veiksmai buvo padaryti ne vieną kartą ir atlikti ne pagal vieną sumanymą, nėra pagrindo daryti išvadą, kad nuteistasis padarė tęstinę nusikalstamą veiką.

16Prokuroras siūlo atmesti ir kasatoriaus argumentus, kad V. G. nepagrįstai nuteistas už narkotinių medžiagų įgijimą. Pasak prokuroro, priešingai nei nurodo skunde gynėjas, įgijimo faktas šioje byloje nėra preziumuojamas. Nors nuteistasis, apklaustas teisiamajame posėdyje, nenurodė tikslių narkotinių medžiagų (971,36 g ir 240,59 g kanapių ir jų dalių) įgijimo aplinkybių, tačiau pripažino, kad jas tikrai įgijo iš tam tikro asmens bei šio fakto neginčijo. Kaip minėta pirmiau, nuteistojo parodymus dėl 971,36 g kanapių ir jų dalių įgijimo ir perdavimo A. J., kad šis jas nuvežtų į V. G. namus, sutampa su nuteistojo A. J. parodymais, pažymos ir suvestinės apie vykdytą slaptą operatyvinį V. G. sekimą duomenimis, liudytojų A. U., A. P. parodymais bei kitais įrodymais. Visi šie duomenys yra gauti baudžiamojo proceso įstatymo nustatytais būdais, pripažinti įrodymais ir buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje. Kasatoriaus teiginiai, kad byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių narkotinių medžiagų įgijimo faktą, o nuosprendis grindžiamas vien prielaidomis, nepagrįsti. Teismai išsamiai ištyrė bylos aplinkybes, tinkamai įvertino faktinius duomenis, išsiaiškino, kaip nuteistasis suvokė kaltinimo inkriminuotos nusikalstamos veikos požymius, kokie buvo veikos tikslai, ir pagrįstai , kad V. G. neteisėtai disponavo narkotinėmis medžiagomis turėdamas tikslą jas platinti (BK 260 straipsnio 1 dalis ir BK 260 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismo nutartyje dėl visų bylai svarbių apeliacinio skundo aspektų išsamiai pasisakyta, pateiktos motyvuotos išvados, todėl nėra jokio pagrindo keisti teismų procesinius sprendimus.

17Prokuroras siūlo atmesti ir kasatoriaus argumentus dėl neteisingai paskirtos bausmės. Anot prokuroro, už kiekvieną nusikalstamą veiką paskirtos bausmės bei galutinė subendrinta bausmė atitinka baudžiamojo įstatymo reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai atmetė teiginius, kad nusikalstamos veikos padarytos dėl labai sunkios kaltininko turtinės padėties. Byloje tokių duomenų nėra. V. G. padaryti nusikaltimai nebuvo atsitiktiniai, jis nusikalto ne pirmą kartą, buvo teistas už disponavimą narkotinėmis medžiagomis, naujas nusikalstamas veikas padarė bausmės už ankstesnes veikas vykdymo atidėjimo metu. Pasak prokuroro, šios aplinkybės rodo, kad antivisuomeninės nuteistojo nuostatos buvo susiformavusios dar iki nusikaltimų, už kuriuos jis nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarymo. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai ir motyvuotai atmetė galimybę pripažinti V. G. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 4 punkte. Prokuroro teigimu, spręsdami bausmės skyrimo klausimus, teismai vadovavosi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnis), atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, jo šeiminę padėtį, įvertino ir kasatoriaus argumentus apie nuteistojo tėvo sveikatos būklę, bausmės individualizavimą reglamentuojančių įstatymų bendrųjų reikalavimų nepažeidė.

18Kasacinis skundas netenkintinas.

19

20Dėl nusikalstamų veikų kvalifikavimo

21Kasaciniame skunde pripažįstama, kad V. G. disponavo narkotinėmis medžiagomis pardavimo tikslais, neginčijami ir teismo nustatyti narkotinių medžiagų kiekiai (vienu atveju – 971,36 g, kitu atveju – 240,59 g kanapių ir jų dalių). Kita vertus, kasaciniame skunde teigiama, kad teismas visus nustatytus narkotinių medžiagų įgijimo ir laikymo epizodus turėjo kvalifikuoti kaip vieną tęstinę nusikalstamą veiką. Šis argumentas nepagrįstas. Pagal teismų praktikoje suformuotą nuostatą tęstine laikoma tokia nusikalstama veika, kuri susideda iš dviejų ar daugiau tapačių ar vienarūšių veiksmų, iš kurių kiekvienas, vertinamas atskirai, atitinka to paties BK specialiosios dalies straipsnyje numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo objektyviuosius požymius, tačiau jie visi yra jungiami vieningos tyčios. Tęstiniu nusikaltimu pripažįstami keli tapatūs laiko požiūriu vienas nuo kito nenutolę veiksmai, padaryti analogišku būdu, analogiškomis aplinkybėmis, įgyvendinant vieną sumanymą dėl to paties dalyko (kasacinė nutartis Nr. 2K-P-412/2007). Vieningai tyčiai, jungiančiai atskirus nusikalstamus veiksmus, būdinga tai, kad pats kaltininkas šiuos savo veiksmus suvokia kaip vientisą nusikalstamą veiką ir, darydamas pirmą veiksmą, jau turi susiformavusį (pradinį) sumanymą ir dėl kito nusikalstamo veiksmo. Todėl tais atvejais, kai tyčia padaryti kitą nusikalstamą veiką kyla jau po pirmosios veikos, šios veikos paprastai kvalifikuojamos kaip pakartotinės (kasacinės nutartys Nr. 2K-671/2001, 2K-181/2007, 2K-717/2007, 2K–605/2007).

22V. G. nuteistas už dvi skirtingas nusikalstamas veikas. Viena nusikalstama veika buvo tai, kad jis įgijo didelį kiekį narkotinių medžiagų – 971,36 g kanapių ir jų dalių – ir 2007 m. rugsėjo 12 d., apie 13 val., perdavė šias medžiagas kitam asmeniui (A. J.), kad šis jas nuvežtų į V. G. namus ir ten paliktų. Kita nusikalstama veika pasireiškė tuo, kad jis nenustatytu laiku ir iš nenustatyto asmens įgijo ir iki 2007 m. rugsėjo 12 d. 18.10 val. neteisėtai laikė savo namuose 240,59 g kanapių ir jų dalių, kol kratos metu policijos pareigūnai jų nerado. Pats V. G. 240,59 g kanapių ir jų dalių įgijimo aplinkybių neatskleidė, tik nurodė, kad jas įgijo iš to paties (nenustatyto) asmens. Konstatuotina, kad nei V. G. parodymų turinys, nei kiti byloje esantys duomenys nesuteikia pagrindo išvadai, kad, darydamas pirmą veiksmą, V. G. jau turėjo susiformavusį (pradinį) sumanymą ir dėl kito nusikalstamo veiksmo – taigi veikė vieninga tyčia.

23Kasacinio skundo teiginiai, kad, kvalifikavus V. G. veiksmus kaip dvi pakartotines nusikalstamas veikas, buvo pažeisti BPK 1 straipsnio 1 dalies, 44 straipsnio 6 dalies, 301 straipsnio 1 dalies, 305 straipsnio 1 dalies 1, 2 punkto reikalavimai, yra deklaratyvūs ir nepagrįsti bylos duomenimis.

24Kasaciniame skunde teigiama, kad V. G. nepagrįstai nuteistas už narkotinių medžiagų įgijimą, nes teismas nenurodė, kada ir iš kur jis įgijo narkotines medžiagas. Pažymėtina, kad teismų praktikoje iš tikrųjų laikomasi nuostatos, kad tais atvejais, kai kuris nors iš alternatyvių nusikalstamos veikos požymių (pvz., narkotinių medžiagų įgijimas) pagrįstas ne įrodymais, bet tik prielaidomis (pvz., kad neįmanoma laikyti narkotinių medžiagų prieš tai jų neįgijus), toks požymis šalintinas iš kaltinimo (kasacinė nutartis Nr. 2K-P-218/2009). Nagrinėjamu atveju, nors nepavyko nustatyti tikslių narkotinių medžiagų įgijimo aplinkybių, tačiau įgijimo faktai nustatyti byloje surinktais įrodymais. Dėl 971,36 g narkotinės medžiagos įgijimo V. G. parodė, kad 2007 m. rugsėjo 11 d. susitarė su nenustatytu asmeniu, jog šis jam paliks narkotinių medžiagų paketą Kaune prie buvusios parduotuvės „V.“ turgelio, kad 2007 m. rugsėjo 12 d. jis susitiko su tuo nenustatytu asmeniu, sužinojo iš jo, kur šis padėjo narkotikus, po to paėmė juos iš sutartos vietos (T. 5, b. l. 129). Įgijimo faktą taip pat patvirtina nuteistojo A. J. parodymai, pažymos ir suvestinės apie vykdytą slaptą operatyvinį V. G. sekimą, liudytojo A. P. parodymai. Dėl savo namuose laikytų 240,59 g kanapių ir jų dalių įgijimo aplinkybių V. G. parodė, kad įsigijo šias medžiagas iš vyriškio, su kuriuo susipažino prieš 4-5 metus ir kuris pasiūlė jam parduoti „žolę“. Buvo susitarta dėl teikiamų narkotinių medžiagų pardavimo kainos ir atsiskaitymo (T. 5, b. l. 129). Taigi narkotinių medžiagų (240,59 g kanapių ir jų dalių) įgijimo nuteistasis neginčijo, tik neatskleidė jų įgijimo šaltinio ir kitų detalių. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, nėra jokio pagrindo teigti, kad narkotinių medžiagų įgijimo faktai byloje nustatyti prielaidomis ir kad šiuos požymius reikėtų šalinti iš teismo nuosprendžio.

25Dėl paskirtos bausmės

26Kasaciniame skunde teigiama, kad teismas nepagrįstai nepripažino atsakomybę lengvinančios aplinkybės – labai sunkios nuteistojo materialinės padėties, bausmė buvo paskirta jos neindividualizuojant, ji aiškiai per griežta ir neatitinka teisingumo principo. Pažymėtina, kad kasacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 376 straipsnio 1 dalimi, nagrinėja bylą teisės taikymo aspektu, taigi iš naujo surinktų įrodymų nevertina, naujų faktinių aplinkybių nenustato. Apeliacinės instancijos teismas argumentą dėl labai sunkios nuteistojo materialinės padėties išnagrinėjo ir jį motyvuotai atmetė. Pagrindo abejoti apeliacinės instancijos teismo tokio sprendimo motyvais nėra. Kasacinio skundo argumentas, kad V. G. paskirta aiškiai per griežta ir teisingumo principo neatitinkanti bausmė, nepagrįstas. Pirmosios instancijos teismas už kiekvieną nusikalstamą veiką paskyrė minimalias sankcijose numatytas bausmes, jas subendrino dalinio sudėjimo būdu. Jokių išskirtinių aplinkybių, leidžiančių konstatuoti paskirtos galutinės bausmės neatitikimą teisingumo principui ir skirti nuteistajam švelnesnę nei nustatyta įstatymo bausmę, teismai ne. Argumentai dėl netinkamai paskirtos bausmės patikrinti ir motyvuotai atmesti apeliacinės instancijos teismo. Duomenų, kad teismas, skirdamas bausmę, nesivadovavo baudžiamojo įstatymo reikalavimais, byloje nėra.

27Dėl teismo šališkumo

28Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas buvo šališkas. Tai motyvuojama tuo, kad teismas ignoravo norminių aktų reikalavimus, savo išvadas pagrindė prielaidomis, spręsdamas bausmės klausimą, dėmesį skyrė tik aplinkybėms, neigiamai apibūdinančioms nuteistąjį. Šie argumentai deklaratyvūs ir nepagrįsti bylos medžiaga, todėl atmestini.

29Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 382 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

30Nuteistojo V. G. gynėjo advokato Jono Kvaraciejaus kasacinį skundą atmesti.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. birželio 29 d. nuosprendžiu V. G.... 3. Šiuo nuosprendžiu taip pat nuteisti A. J. ir E. A., tačiau jie nuosprendžio... 4. Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009 m.... 5. , kad V. G. neteisėtai disponavo dideliu kiekiu narkotinių medžiagų,... 6. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.... 7. Teisėjų kolegija, susipažinusi su byla ir išklausiusi teisėjo Olego... 8. V. G. nuteistas pagal BK 260 straipsnio 2 dalį už tai, kad neteisėtai... 9. V. G. taip pat nuteistas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį už tai, kad... 10. Kasaciniu skundu nuteistojo V. G. gynėjas advokatas Jonas Kvaraciejus prašo... 11. Kasatorius nurodo, kad teismas nepagrįstai paneigė apeliacinio skundo... 12. Kasatoriaus teigimu, BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktai reikalauja... 13. Kasatorius taip pat nurodo, kad teismas neturėjo atmesti ir apeliacinio skundo... 14. Anot kasatoriaus, šiuos BPK pažeidimus teismas padarė, nes buvo šališkas.... 15. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Valstybinio kaltinimo skyriaus... 16. Prokuroras siūlo atmesti ir kasatoriaus argumentus, kad V. G. nepagrįstai... 17. Prokuroras siūlo atmesti ir kasatoriaus argumentus dėl neteisingai paskirtos... 18. Kasacinis skundas netenkintinas.... 19. ... 20. Dėl nusikalstamų veikų kvalifikavimo... 21. Kasaciniame skunde pripažįstama, kad V. G. disponavo narkotinėmis... 22. V. G. nuteistas už dvi skirtingas nusikalstamas veikas. Viena nusikalstama... 23. Kasacinio skundo teiginiai, kad, kvalifikavus V. G. veiksmus kaip dvi... 24. Kasaciniame skunde teigiama, kad V. G. nepagrįstai nuteistas už narkotinių... 25. Dėl paskirtos bausmės ... 26. Kasaciniame skunde teigiama, kad teismas nepagrįstai nepripažino atsakomybę... 27. Dėl teismo šališkumo... 28. Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas buvo šališkas. Tai... 29. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 30. Nuteistojo V. G. gynėjo advokato Jono Kvaraciejaus kasacinį skundą atmesti....