Byla 1-548-834/2019
Dėl jos pobūdžio užtruko ilgesnį nei 10 dienų laikotarpį, t. y. nesunkiai sutrikdė sveikatą

1Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Vaida Sinkevičienė, sekretoriaujant Viktorijai Podlipskienei, E. B., Irenai Adamovič, Norai Šukaitytei, dalyvaujant prokurorams Indrei Petkevičiūtei, Jonui Selilioniui, nukentėjusiajam M. K., nukentėjusiojo M. K. atstovui advokatui Algiui Lukoševičiui, kaltinamojo K. G. gynėjui advokato padėjėjui A. M., nedalyvaujant Vilniaus teritorinės ligonių kasos atstovui (gautas prašymas bylą nagrinėti nedalyvaujant),

2viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje K. G., a. k. ( - ) gim. ( - ), Lietuva, Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. ( - ), aukštojo išsilavinimo, pensininkas, neteistas,

3kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 139 straipsnio 1 dalyje.

4Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Nustatė

5K. G., būdamas atsakingas už rotveilerių veislės šuns priežiūrą, grubiai pažeidė 2014-12-03 Vilniaus rajono savivaldybės direktoriaus įsakymu Nr. A27(l) -2876 patvirtintų "Gyvūnų laikymo ir priežiūros Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisyklių (toliau – Taisyklės) 50 punkto reikalavimus, pagal kuriuos viešosiose vedimo vietose gyvūnai, atsižvelgiant į gyvūnų rūšies bei veislės ypatumus, nešami, laikomi rankose, specialiuose narveliuose, kuprinėse ir pan. ar vedami tik su pavadėliu, agresyvūs šunys – ir su antsnukiu bei šunys ir kiti gyvūnai neturi kelti grėsmės (urgzti, pulti, loti ir pan.), nepakenkti praeiviams, aplinkiniams gyvūnams, šunys žmonių susibūrimo vietose (gatvėse, keliuose, autobusų stovėjimo stotelėse, prie parduotuvių, turguje, lifte ir pan.) turi būti su antsnukiais ir pavadėliais, dėl ko 2018-07-25 apie 16.00 val., viešoje vietoje, ( - ), prie V. S. gatvės esančio tvenkinio, K. G. žinioje buvęs šuo užpuolė ir įkando nukentėjusiajam M. K. į dešinę ranką, taip padarydamas kastinę žaizdą dešiniame dilbyje, kurios gijimas dėl jos pobūdžio užtruko ilgesnį nei 10 dienų laikotarpį, t. y. nesunkiai sutrikdė sveikatą.

6Kaltinamasis K. G., faktą, kad šuo įkando nukentėjusiajam M. K. pripažino, tačiau savo kaltės, dėl įvykusio įvykio nepripažino. Teisiamajame posėdyje paaiškino, kad nukentėjusįjį pažinojo iš matymo. Kaltinamasis užkandžiavo, o šuo buvo šalia. Tuo metu kai kaltinamasis maitino šunį, nukentėjusysis priėjo prie šuns tyliai ir arti, todėl šuo ėsdamas ir sureagavo. M. K. nedavė jokio signalo, kad prieina prie kaltinamojo K. G., jo žmonos B. ir šalia buvusio šuns. Šuo tuo metu šuo buvo po maudynių, todėl be pavadėlio. Teigė, kad šuo po maudynių buvo maitinamas, o šuns pamaitinti su antsnukiu nėra įmanoma, todėl šis buvo be antsnukio. Parodė, kad nereikėjo nukentėjusiajam provokuoti šuns, jis (nukentėjusysis) tiesiog užlipo ant šuns, o šis ir įkando. Per 10 metų nieko panašaus nebuvo įvykę. Šuo yra išauklėtas, maitinamas iš rankų. Kaltinamasis paaiškino, kad nukentėjusysis mostelėjo ranka, todėl šuo ir sureagavo. Iki įvykio šuns reakcija buvo nuspėjama. Po įvykio, šunį jo ( kaltinamojo ) žmona nuvedė į automobilį. Kaltinamasis K. G. parodė, kad šuo ne jo, o žmonos. Po įvykio nebendravo su nukentėjusiuoju, nes jis iškart po įkandimo pagrasino ,,Nu pažiūrėsim“. Kaltinamasis K. G. nurodė, kad po medicininės apžiūros nukentėjusysis pats savo automobiliu išvažiavo iš įvykio vietos. Kaltinamasis greitosios medicinos pagalbos darbuotojų, atvykusių į įvykio vietą, teiravosi apie nukentėjusiojo sveikatą, šie jam atsakė, kad yra nedidelė žaizdelė, kraujosrūva. Kaltinamasis pripažino, kad šuo įkando nukentėjusiajam, kad jis (kaltinamasis) nesilaikė taisyklių. Kaltės nepripažino.

7Nukentėjusysis M. K. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad 2018-07-25 važiavo palei tvenkinį ir sustojo prie pakrantės pasižiūrėti ar nebuvo kas kokių įrankių palikęs. Pastebėjo prie kranto sėdinčią porą. Takeliu ėjo toliau, matė porą, bet šuns nematė. Priėjęs prie poros pasakė ,,Laba diena“ šuo atsikėlė ir įkando. Nukentėjusysis teigė, kad šeimininkai neskubėjo šuns suvaldyti. Šuo išrovė pusė gabalo mėsos, nukentėjusysis bijojo prarasti sąmonę, nes negalėjo sustabdyti kraujavimo. Iš šuns šeimininkų išgirdo priekaištus, kodėl jis čia vaikšto, tuomet nukentėjusysis bėgo prie savo automobilio 20 metrų, kad kviestųsi sau pagalbą, nes niekas nesistengė jam padėti. Kol jis (nukentėjusysis) laukė atvažiuojančios pagalbos, atėjęs kaltinamasis K. G. vėl priekaištavo nukentėjusiajam dėl to, kad jis (M. K.) vaikščiojo. Nukentėjusysis parodė, kad tuo metu jis nenorėjo ginčytis, nes kentė skausmą ir jo ranka kraujavo. Prie nukentėjusiojo priėję sutuoktiniai (Liudytojas K. D. su žmona) paklausė kas atsitiko, nukentėjusysis paaiškino ir paklausė, ar jie galėtų būti įvykio liudininkais, šie nelabai norėjo. Kaip paaiškino nukentėjusysis, sulaukę policijos, jis (nukentėjusysis) matė, kad kaltinamojo žmona susipyko su pareigūnais. Nukentėjusysis buvo nuvežtas į Lazdynų ligoninę, kur jam nustatė sužalojimus. Po įvykio, jis (nukentėjusysis) turėjo nedarbingumą, teko gerti vaistus, lankytis pas medikus perrišimams, kurie buvo skausmingi. Po įkandimo liko randai, kuriuos slepia. Taip pat teigė, jog sunku vairuoti automobilį, įkandimo vieta dar iki šiol užtirpsta. Nesulaukė po įvykio jokio atsiprašymo iš kaltinamojo. Prašo priteisti turtinę ir neturtinės žalos 3000 Eur. Tokį neturtinės žalos dydį grindžia tuo, kad sapnuoja košmarus, atsirado fobija šunims, išgyvenimai šeimoje, kurie turėjo įtakos ir nukentėjusiojo šeimos nariams, atsirado tempimas, kurio nebuvo ankščiau. Gydymo procesą įvardijo, kaip blogą periodą.

8Liudytoja B. G. teismo posėdžio metu paaiškino, kad atvažiavo su vyru ir šunimi pailsėti. Toje teritorijoje nieko nebuvo. Ji pasiėmusi šunį su pavadėliu vedė iki tvenkinio, atsegė šuns pavadėlį, šuo išsimaudė ir išlipo iš vandens. Tada šuo buvo tarp jos ir jos vyro. Jos vyras (kaltinamasis) šunį maitino, o ji tuo metu žvejojo. Po kurio laiko ji išgirdo triukšmą ir pamatė, kad nukentėjusysis prie pat šuns, staigiai ,,pasisveikino“ su šuniu, mojavo rankomis ir pakišo dešinę ranką šuniui. Ji nesupratusi, kodėl suaugęs žmogus taip elgėsi. Nukentėjusysis iššoko staiga ir jie (ji ir jos vyras ) nespėjo uždėti šuniui pavadėlio. Nukentėjusysis pats kaltas, nes užšoko ant šuns, šuo tik atliko savo pareigą – gynė ją ir jos vyrą. Šuo yra nepuolantis, vaikai jį nori paglostyti. Per 10 metų šuo nieko nebuvo užpuolęs. Parodė, jog nukentėjusysis pažeidė visas taisykles: jis staiga iššoko ir mojavo rankomis gulinčiam šuniui. Kai šuo puolė nukentėjusįjį, ji šuns nesustabdė, nes nespėjo. Komandos šuniui pulti, niekas nedavė. Nukentėjusysis jai pasirodė neadekvatus tuo metu, todėl ji manė, kad gal jis buvo išgėręs. Pykčio, nukentėjusiojo atžvilgiu, ji nelaiko.

9Liudytojas K. D. teismo posėdžio metu paaiškino, kad nei su kaltinamuoju, nei su nukentėjusiuoju jokie giminystės ryšiai jo nesieja. Tą įvykis jis prisimena. Jis sėdėjo prie ežero su savo žmona. Kai jie atvažiavo prie ežero, kaltinamasis ir jo žmona su šunimi jau buvo prie ežero. Jie (kaltinamasis, jo žmona ir šuo) nuo jo (K. D.) ir jo žmonos buvo 20 metrų atstumu. Iš pradžių, šuo buvo automobilyje, vėliau prie kranto. Taip pat pamena ta periodą, kai šuo buvo pririštas ir prie medžio. Šuns maudynių, nepamena. Pamena, jog šuo galiausiai buvo prie kaltinamojo ir jo žmonos, prieš pat įvykstant įvykiui, tačiau galimai be antsnukio ir nepririštas. Matė, kad pro dešinę pusę pro juos (K. D. ir jo žmoną) praėjo nukentėjusysis. Kai šuo įkando nukentėjusiajam, jis ( K. D. ) atsisuko, nes pastarasis (nukentėjusysis) sušuko ir jis (K. D.) pamatė, kad nukentėjusysis laikėsi už rankos. Vėliau atvažiavo greitoji ir policija. Įvykio metu daugiau žmonių prie tvenkinio nematė.

10Iš byloje esančių 2019-01-09 liudytoju apklausto A. G. parodymų matyti, kad gyvena ( - ). Namas yra privatus, su teritorija, o soduose daug vagysčių, turi sarginį šunį – rotveilerį. Būna, kad jis (A. G.) išvyksta arba ilgai dirba, todėl tėvams yra leidęs paimti šunį ir jį vedžioti. Šuo yra sarginis, nepuolantis, saviems labai ramus. Jis (A. G.) šį šunį sau pirko apsaugai, sargybai. Charakteris šuns, kaip katino, tik svetimų žmonių neprisileidžia, bet jų ir nepuola. Kai šunį pasiima jo tėvai, t. y. K. G. su B. G., šunimi daugiau rūpinasi jo mama B., tėvas mažiau. Nepamena, kur buvo 2018-07-25, t. y. ar dirbo, ar buvo išvykęs. Apie įvykį, kai jo šuo įkando M. K., sužinojo vakare iš tėvų. Jis asmeniškai M. K. buvo matęs ne vieną kartą, kadangi prie tvenkinio ( - ) jie važiuodavo nuolat. Mano, kad ir M. K. jį žino, nes jis būdavo nuolat su savo šunimi ir šuo būdavo be antsnukio, bet su pavadėliu. Tai buvo pirmas kartas per 10 metų, kad šuo įkando. Galimai M. K. padarė kokius staigius judesius arba šunį užklupo netikėtai, kad jį šuo užpuolė. (1 tomas, b. 1.147)

11Iš byloje esančios Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. G3442/2018 (01), matyti, kad M. K. nustatyta kąstinė žaizda dešiniame dilbyje, kuri padaryta kietu buku, ribotą paviršių ar briauną turinčiu daiktu (daiktais), prieš kreipiantis medicinos pagalbos. Sužalojimas vertinamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu, kadangi žaizdos gijimas dėl jos pobūdžio užtruko ilgesnį nei 10 dienų laikotarpį. Neatmetama galimybė, kad sužalojimas galėjo būti padarytas šuns dantimis. M. K. sužalojimo jam padarymo metu galėjo būti įvairiose padėtyse.(1 tomas, b. 1. 59-60)

12Iš byloje esančio 2018-11-09 įvykio vietos apžiūros protokolo su foto lentele, matyti, jog užfiksuota įvykio vieta, į kurią patenkama važiuojant keliu ( - ). Važiuojant V. S. gatve privažiuojamas vandens telkinys. Jo pakrantė ištrypta. Telkinyje yra iškirsta apie 5 metrų pločio juosta skirta maudytis ir žvejoti. (1 tomas, b. l. 30-33)

13Iš byloje esančio 2018-09-04 objektų apžiūros protokolo matyti, jog apžiūrėti Bendrojo pagalbos centro pateikti 2018-07-28 garso įrašai, iš kurių girdėti, kaip asmuo, prisistatęs M. K., praneša, kad šuo jam perkando ranką, ( - ). Ranka kraujuoja, jis negali sustabdyti kraujo. Nurodo, kad nepririštas šuo jį puolė. (1 tomas, b. l. 92-96)

14Dėl veikos kvalifikavimo ir motyvų

15Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad įrodymų visumos vertinimo reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 24 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-247-788/2017). Teisingą teismo baudžiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

16Teismas išanalizavęs byloje surinktus įrodymus ir juos patikrinęs teismo posėdžio metu, konstatuoja, jog kaltinamojo K. G. kaltė, jog jis nesunkiai dėl neatsargumo sutrikdė nukentėjusiojo M. K. sveikatą, visiškai įrodyta. Nagrinėjamu atveju K. G., savo kaltės nepripažino. Kaltinamasis pripažino tik tai, kad sūnaus šuo, už kurį, įvykio metu jis buvo atsakingas, įkando nukentėjusiajam M. K..

17Kaltinamasis K. G. ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad nukentėjusysis M. K. pats yra kaltas, kad šuo jam įkando, o būtent – M. K. neįspėjo ir nedavė jokių ženklų kaltinamajam, jog artinasi, todėl kaltinamasis nespėjo sulaikyti šuns ir jis įkando.

18Teismas atmesdamas kaltinamojo argumentus, kad nukentėjusysis pats yra kaltas, vadovavosi: nukentėjusiojo M. K., iš dalies įvykį mačiusios liudytojos B. G. parodymais ir liudytojo K. D. parodymais, teismo medicinos eksperto išvada. Teismas pažymi, kad įrodymai vertinami pagal įstatymo reikalavimus. Ar įrodymai patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką bei palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais. Ar asmenų parodymai patikimi, vertinama išanalizavus tų parodymų gavimo šaltinį, gavimo būdą (ar duoti gera valia, be pašalinės įtakos), vertinamas parodymų nuoseklumas, detalumas, išsamumas, logiškumas, jie lyginami su kitais byloje esančiais įrodymais. Teisminio nagrinėjimo metu nenustatyta, jog paties kaltinamojo K. G., nukentėjusiojo M. K. ir liudytojų B. G. bei K. D. parodymai ikiteisminio tyrimo metu ar teisminio nagrinėjimo metu būtų užfiksuoti pažeidžiant įstatymo reikalavimus. Minėti asmenys ikiteisminio tyrimo metu buvo supažindinti su apklausų protokolais, kuriems pastabų nereiškė. Tai viena. Antra. Kaltinamasis, nukentėjusysis, liudytojai teisminio nagrinėjimo ir ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad kaltinamojo K. G. žinioje buvęs, jo (kaltinamojo) sūnaus šuo, įkando nukentėjusiam M. K.. Trečia, teismo medicinos ekspertas išvadoje nurodyta, kad nukentėjusiajam buvo padaryta kąstinė žaizda, dešiniame dilbyje, galimai šuns dantimis. Teismas daro pagrįstą išvadą, kad toks elgesys, nepaisant jau minėtų nuoseklių byloje esančių kaltės įrodymų, patvirtina, jog tai yra kaltinamojo gynybinė taktika, pateikta, dėl nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių.

19Pagal BK 139 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas dėl neatsargumo sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių. Taigi asmeniui baudžiamoji atsakomybė pagal BK 139 straipsnio 1 dalį kyla tada, kai nustatoma, jog objektyviai būtent kaltininko veika ar neveikimas buvo nesunkaus sveikatos sutrikdymo priežastis, bei yra teisiškai reikšmingas priežastinis veikos bei padarinių ryšys ir kad šie padariniai buvo dėsningas veikos rezultatas (Vilniaus apygardos teismo 2019 m. kovo 28 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-157-468/2019). BK 139 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nusikalstama veika padaroma tik neatsargia kaltės forma. Teismas konstatuoja, kad K. G. veikoje yra nusikalstamos veikos, numatytos BK 139 straipsnio 1 dalyje, sudėties subjektyviosios pusės – neatsargios kaltės – požymis, kuris vertintinas kaip nusikalstamas nerūpestingumas. Nusikalstamas nerūpestingumas reiškia, kad asmuo nenumatė, jog dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti padariniai pagal BK atitinkamą straipsnį, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti (BK 16 straipsnio 3 dalis) (Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-304-195/2019). Šiuo konkrečiu atveju, nusikalstamas nerūpestingumas pasireiškė tuo, jog kaltinamasis K. G. nenumatė, kad jo žinioje esantis sūnaus šuo, būdamas šalia, kai tuo metu jis maitino šunį, staiga ims ir puls praeinantį žmogų (kai tuo tarpu, už 20 metrų, buvo svetimų žmonių, kurie taip pat, kaip ir kaltinamasis, leido laisvalaikį prie tvenkinio), nors galėjo ir privalėjo tai numatyti. Nors K. G. teigė, jog pats nukentėjusysis kaltas, kad šuo jam įkando, kadangi neperspėjo jog ateina, tačiau nukentėjusysis posėdžio metu nurodė, jog jis šuns nematė.

20Teismas atkreipia dėmesį, kad kaltinamajam K. G. kyla pareiga ne tik iš Lietuvos Respublikos Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 3 punkto, kuriame teigiama, kad gyvūno laikytojas privalo užtikrinti, kad jo laikomas gyvūnas nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ar turtui, bet ir iš Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo ,,Dėl gyvūnų laikymo Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietose taisyklių“, kur nurodoma, kad laiptinėse, koridoriuose, viešosiose vedimo vietose gyvūnai, atsižvelgiant į gyvūnų rūšies bei veislės ypatumus, nešami, laikomi rankose, specialiuose narveliuose, kuprinėse ir pan., ar vedami tik su pavadėliu. Šunys ir kiti gyvūnai neturi kelti grėsmės (urgzti, pulti, loti ir pan.), nepakenkti praeiviams, aplinkiniams gyvūnams. Esant pašaliniams asmenims, kitiems gyvūnams, pavadėlis turi būti sutrumpinamas tiek, kad šuo nekeltų grėsmės žmonėms ir kitiems gyvūnams. Šunys žmonių susibūrimo vietose (gatvėse, keliuose, autobusų stovėjimo stotelėse, prie parduotuvių, turguje, lifte ir pan.) turi būti su antsnukiais ir pavadėliais. Nagrinėjamu atveju kaltinamasis taip pat ginčijo, jog šuo buvo viešoje vietoje. Teismų praktikoje išaiškinta, kad viešoji vieta – tai tokia vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys nepriklausomai nuo to, ar nusikaltimo padarymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Nagrinėjamu atveju, abejonių nekelia, jog įvykis vyko viešoje vietoje, kadangi ( - ) prie V. S. gatvės esančio tvenkinio galėjo laisvai lankytis pašaliniai asmenys. Nagrinėjamu atveju kaltinamojo kaltė būtent ir pasireiškė tuo, kad jis nepasirūpino privalomų priemonių uždėjimu šuniui jį maitindamas, būtent neuždėjo pavadėlio ir nesutrumpino taip , kad jo maitinamas šuo, neužpultų , dėl ko šuo, būdamas viešoje vietoje, pamatęs, kad link jo artinasi nepažįstamas asmuo, puolė ir sužalojo nukentėjusįjį M. K.. Iš ikiteisminio tyrimo metu duotų A. G. parodymų matyti, kad šunį įsigijo A. G.. Tačiau įvykio metu šunį maitino be pavadėlio, neužtikrindamas, kad šuo neužpultų kitų asmenų, K. G., liudytoja B. G. žvejojo būdama toliau. Tai gi aptarti objektyvūs bylos faktiniai duomenys patvirtina, kad tuo metu šunimi rūpinosi ir buvo už jį atsakingas K. G.. Taigi, kaltinamasis K. G. yra nusikalstamos veikos, numatytos BK 139 straipsnio 1 dalyje, subjektas ir jo veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 139 straipsnio 1 dalį.

21Dėl bausmės skyrimo

22Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltės formą, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

23Kaltinamasis padarė neatsargią nusikalstamą veiką. Byloje kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, nors teisminio nagrinėjimo metu kaltinamasis nurodė, kad jis pripažįstą, kad jo žinioje buvęs šuo, įkando nukentėjusiajam M. K., tačiau kaltės nepripažino. Pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą baudžiamąją atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstamas kaltinamojo prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo nurodytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis arba padėjimas išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Ši lengvinanti aplinkybė pripažįstama tik nustačius dvi sąlygas: prisipažinimą padarius baudžiamajame įstatyme nustatytą veiką ir vieną iš alternatyvių aplinkybių – kaltininko nuoširdų gailestį arba padėjimą išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Nesant bent vienos iš nurodytų sąlygų, BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė negali būti konstatuota (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 7 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-66-976/2019). Kaip jau minėta, kaltinamojo pripažinimas, kad įvykis įvyko ir šuo įkando nukentėjusiajam, vadovaujantis teismų praktika, nelaikytina atsakomybe lengvinančia aplinkybe. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, nenustatyta.

24Kaltinamojo asmenybę charakterizuojantys duomenys, kad neteistas, pensininkas, senyvo amžiaus, administracine tvarkas baustas 1 vieną kartą, nuobauda nebegaliojanti, neatsargią nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą, būdamas garbingame (senyvame) amžiuje, todėl teismo vertinimu bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus laisvės apribojimo bausmę, be papildomų įpareigojimų ir draudimų.

25Paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina iki bausmės vykdymo pradžios.

26Dėl civilinių ieškinių.

27Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už jų veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Kai civilinis ieškinys pareikštas ikiteisminio tyrimo metu, ikiteisminio tyrimo metu turi būti surinkti duomenys, patvirtinantys pareikšto civilinio ieškinio pagrindą ir dydį. Gali būti atlyginama tik ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos pasekmė, ir tarp nusikalstamos veikos, kurią padaro kaltu pripažintas asmuo, bei atsiradusios žalos turi būti teisinis priežastinis ryšys. Pagal BPK 110 straipsnio 1 dalį civiliniu ieškovu pripažįstamas fizinis ar juridinis asmuo, kuris baudžiamojoje byloje reikalauja atlyginti dėl įtariamojo ar kaltinamojo nusikalstamos veikos patirtą turtinę ar neturtinę žalą. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-18-693/2019). Nagrinėjamoje byloje civiliniai ieškovais pripažinti: Vilniaus teritorinė ligonių kasa – ieškinio suma 93,97 Eur ir nukentėjusysis M. K., kuris pareiškė 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, 509,46 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 1573 Eur atstovavimo išlaidų.

28Byloje civilinis ieškovas Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė 93,97 Eur civilinį ieškinį už M. K. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas. (b. l. 95-96) Teismas nustatė, kad kaltinamojo žinioje buvęs šuo, įkando nukentėjusiajam M. K. taip sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą dėl kurio nukentėjusysis kreipėsi į gydymo įstaigą. Nukentėjusiojo gydymo paslaugos sudarė 93,97 Eur sumą, kuri buvo apmokėta iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Taigi, Vilniaus teritorinė ligonių kasa pagal subrogaciją tapo kreditore. Teismų praktikoje išaiškinta, kad <...> teritorinės ligonių kasos pagal BPK 109 straipsnio prasmę turi teisę kaip kreditoriai, tapę pagal subrogaciją, atsiradus deliktinei prievolei, reikalauti žalos atlyginimo iš ją padariusio nuteistojo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 6 d. nutartis baudžiamojoje byloje 2K-128-696/2018). Nagrinėjamu atveju nustatyta dėl kaltinamojo K. G. neatsargių veiksmų nukentėjusysis M. K. dėl sveikatos sutrikdymo buvo gydytas asmens sveikatos priežiūros įstaigoje ambulatoriškai ( 1 tomas, b.l. 73 ). Todėl ieškinys pagrįstas, įrodytas ir tenkintinas, priteisiant šią sumą iš kaltinamojo K. G. (Lietuvos Respublikos Sveikatos draudimo įstatymo 30 straisnio 1 punktas, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.263 straipsnio 1 dalis, 6.280 straipsnio 1 dalis, 6.279 straipsnio 1 dalis).

29Nagrinėjamoje byloje nukentėjusysis M. K. ikiteisminio tyrimo metu pateikė civilinį ieškinį 10 000 eurų ( 1 tomas, b.l. 63 ). Teisiamojo posėdžio metu civilinį ieškinį sumažino iki 3000 eurų ir prašė priteisti neturtinės žalos, kurią vertina 3000 Eur suma, atlyginimo. Neturtinė žala yra suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalis). CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. CK nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydis nustatomas vadovaujantis CK nuostatomis ir pagal konkrečioje situacijoje nustatytų teisiškai reikšmingų kriterijų visumą. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Kartu kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 27 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-112-697/2018). Teismų praktikoje pripažįstama, jog nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydis nustatomas vadovaujantis CK nuostatomis ir pagal konkrečioje situacijoje nustatytų teisiškai reikšmingų kriterijų visumą. Neturtinė žala yra padaroma nematerialioms vertybėms, todėl jos piniginis įvertinimas ir kompensavimas yra sąlyginio pobūdžio. Pinigine kompensacija siekiama ne nubausti žalą padariusį asmenį, o kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiam asmeniui atsiradusias negatyvias pasekmes. Paprastai, nustatant neturtinės žalos dydį bylose, <...> atsižvelgiama į nukentėjusiojo amžiaus grupės asmenims būdingus fizinės ir psichinės raidos ypatumus, socialinę brandą, situacijos suvokimo laipsnį, reakciją į prieš jį padarytą nusikalstamą veiką, įtaką nukentėjusiojo fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi, asmenybės formavimuisi. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 25 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-306/2010). Nagrinėjamu atveju teismas neabejoja, jog dėl nusikalstamos veikos nukentėjusysis patyrė neigiamus išgyvenimus bei emocijas, buvo pažemintas, kadangi kaltinamasis nors ir galėjo bei privalėjo, bet nesuteikė pagalbos įkandus jų priežiūroje buvusiam šuniui. Tokiais veiksmais nukentėjusiajam M. K. buvo padaryta neturtinė žala, kuri neabejotinai turi būti atlyginta. Iš byloje esančios specialisto išvados Nr. G3442/2018(01) matyti, kad M. K. konstatuota kąstinė žaizda dešiniame dilbyje kas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą. Todėl akivaizdu, kad M. K. dėl tokio sužalojimo patyrė fizinį skausmą (dėl šuns įkandimo), nepatogumus (dėl gydymo eigos) ir dvasinį sukrėtimą (dėl išgąsčio ir patirto streso). Visgi teismas, spręsdamas neturtinės žalos dydžio klausimą, atsižvelgia ir į tai, kad nukentėjusysis niekaip nepagrindė ieškinyje bei iki įrodymų tyrimo pabaigos, kad dėl galimai kaltinamojo veiksmų, atsirado fobija šunims, išgyvenimai šeimoje, kurie turėjo įtakos ir nukentėjusiojo šeimos nariams, taip pat nepateikė jokių objektyvių medicinos įstaigos duomenų, leidžiančių spręsti, kad dėl nusikalstamos veikos kilo ilgalaikės pasekmės sveikatai, t. y . atsirado tempimas, kurio nebuvo ankščiau, pradėjo sapnuoti košmarus. Teismas vertindamas minėtus faktus, bei tai, kad K. G. yra senyvo amžiaus ir nukentėjusiajam žala padaryta dėl neatsargios kaltinamojo kaltės, mano esant tikslinga nukentėjusiojo M. K. prašomą neturtinės žalos dydį mažinti. Todėl įvertinus išdėstytu aplinkybių visumą, nukentėjusiojo sužalojimo mąstą, tai, kad sveikata buvo sutrikdyta nesunkiai, į kaltinamojo kaltės formą, jog neturtinės žala padaryta neatsargiais veiksmais, taip pat į padarytos turtinės žalos dydį, kaltinamojo amžių ir vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais nukentėjusiajai iš kaltinamojo priteistina 1500 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus eurų) neturtinės žalos. Likusioje dalyje ieškinys dėl neturtinės žalos atmestinas.

30Vadovaujantis CK 6.249 straipsnio 1 dalimi, 6.263 straipsnio 2 dalimi, 6.283 straipsnio 2 dalimi, nuteistasis taip pat privalo atlyginti turtinius nuostolius nukentėjusiajam, kuriuos jis patyrė dėl neteisėta veika sugadinto ar prarasto turto, sužalojimų, patirtų nusikaltimo metu, gydydamosi, negautų pajamų. Baudžiamojo proceso išlaidų atlyginimą reglamentuoja BPK VIII skyrius. Tam, kad teismas pasisakytų dėl proceso išlaidų atlyginimo, proceso dalyvis, turi laiku pateikti tokį prašymą ir įrodymus, patvirtinančius išlaidų dydį. Civilinį ieškinio įrodinėjimo pareiga tenka civiliniam ieškovui, nagrinėjamu atveju M. K.. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad nukentėjusysis M. K. pateikė prašymą dėl turtinės žalos atlyginimo negautų pajamų 400 Eur. ir išlaidas už kurą 109 , 46 Eur (2 tomas, b. l. 6), rašytinius įrodymus, tačiau iš pateiktų duomenų nėra galimybės teisingai nustatyti padarytos turtinės žalos dydžio. Nukentėjusysis prašo priteisti negautą atlyginimo dalį 400 Eur dėl ligos nuo 2018-07-27-2018-08-05, tačiau nepateikė duomenų, t. y. kokia suma buvo išmokėta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos skyriaus nedarbingumo laikotarpyje nuo 2018-07-27 iki 2018-08-05, tam, kad teismas galėtų teisingai įvertinti negautas pajamas, gautą nedarbingumo pašalpą ir priteisti minėtų sumų skirtumą. Taip pat prašo priteisti išlaidas už kurą 109, 46 eurų, tačiau teismui nepateikta duomenų iš gydymo įstaigos, kiek kartų ir kuriomis datomis nukentėjusysis vyko į perrišimus, todėl teismas negali vertinti ir teisingai priteisti iš kaltinamojo K. G. nukentėjusiojo patirtas išlaidas už kurą. BPK 115 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad išimtiniais atvejais, kai negalima civilinio ieškinio tiksliai apskaičiuoti neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos, teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, gali pripažinti civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka. Taigi, teismas neturėdamas pakankamai objektyvių duomenų dėl patirtos turtinės žalos dydžio, sprendžia, kad nukentėjusiajam pripažintina teisė į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl jo dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka (BPK 115 str. 2 d.).

31Nukentėjusysis M. K. prašo priteisti iš K. G. 1573 pirmojoje instancijoje patirtų bylinėjimosi išlaidų.

32Teismas, spręsdamas dėl nukentėjusiojo prašomų priteisti advokato atstovavimo išlaidų, vadovaujasi Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu patvirtintose rekomendacijose dėl priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus. Teismas atsižvelgia į sprendžiamo klausimo sudėtingumą, jo pobūdį, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialiųjų žinių reikalingumą. Rekomendacijos nuostatose neribojama šalių teisė susitarti dėl advokato atlyginimo (Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-213-574/2018). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nukentėjusysis atstovaujamam advokatui sumokėjo 1573 Eur už jo atstovavimą nagrinėjamoje byloje, teisines konsultacijas, pateiktų dokumentų ir padėties įvertinimą, civilinį ieškinį, pasirengimą bylos nagrinėjimui ir vykimus į teismo posėdžius. Teismas, spręsdamas dėl nukentėjusiajam priteistinų proceso išlaidų, išanalizavęs byloje esančius dokumentus ir įvertinęs advokato Algio Lukoševičiaus atlikto darbo baudžiamojoje byloje apimtį, konstatuoja, kad: nukentėjusiojo atstovas dalyvavo 2019-05-15 teismo posėdyje (b. l. 2 t., 18–24), kuris truko 2 val. 05 min., 2018-06-03 teismo posėdyje (b. l. 2 t., 30–35), kuris truko 53 min., parengė civilinį ieškinį (b. l. 1 t., 61–64). Teismo nuomone, 1573 Eur suma, sumokėta advokatui už nukentėjusiojo atstovavimą ir dokumentų paruošimą nesudėtingoje bei nedidelės apimties byloje, kurioje vienas kaltinamas, padaręs vieną nesunkų nusikaltimą dėl neatsargumo, yra nepagrįstai didelė. Teismas atkreipia dėmesį, kad nors kaltinamasis savo kaltės nepripažino, tačiau byloje surinkta pakankamai įrodymų, įrodančių kaltinamojo kaltę ir bylos teisminis nagrinėjimas nebuvo itin ilgas. Teismo vertinimu, prašoma priteisti už atstovavimą byloje, neatitinka realumo kriterijaus. Teismų praktikoje išaiškinta, kad išlaidos advokato pagalbai apmokėti turi atitikti realumo kriterijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje E3K-3-214-695/2017). Taip pat teismas atkreipia dėmesį į civiliniame ieškinyje pateiktus teisinius argumentus, motyvus dėl neturtinės žalos priteisimo. Civiliniame ieškinyje pateikiamos bylos aplinkybės, CK normos, cituojama teismų praktika, tačiau nėra analizuojami sudėtingi teisės klausimai dėl neturtinės žalos atlyginimo tokio pobūdžio bylose. Nors LR Civilinio kodekso šeštos knygos normos ir numato, jog žala visiškai atlyginama , jei ji padaryta nusikalstama veika, tačiau šis principas draudžia nesąžiningai pelnytis, dirbtinai išpučiant advokato, kaip nukentėjusiojo atstovo, honoraro sumą. Atsižvelgus į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir sunkumą, faktinį ir teisinį bylos sudėtingumą ir apimtį, teisinės pagalbos teikimo trukmę ir pan. (Šiaulių apygardos teismo 2016 m. birželio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje 1A-229-616/2016), darytina išvada, kad M. K. sumokėtas honoraras advokatui už teisinę pagalbą, neatitinka proporcingumo ir realumo kriterijų, nukentėjusiojo prašymas priteisti jo patirtas atstovavimo išlaidas tenkintinas iš dalies.

33Teismas, vadovaudamasis BPK 303, 304, 305 ir 307 straipsniais,

Nutarė

34K. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 139 straipsnio 1 dalyje ir nubausti laisvės apribojimo bausme 9 (devyniems) mėnesiams.

35Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš K. G. 93,97 Eur (devyniasdešimt trys eurus 97 ct) (Valstybinė ligonių kasa, Ž. Liauksmino g. 6, Vilnius, atsiskaitomoji sąskaita LT217300010002484333, AB bankas “Swedbank”, banko kodas 73000).

36M. K. civilinį ieškinį neturtinės žalos atlyginimo dalyje tenkinti iš dalies ir priteisti iš K. G. 1500 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus eurų), likusioje dalyje ieškinį atmesti.

37M. K. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų tenkinti iš dalies ir priteisti iš K. G. 800 Eur (aštuonis šimtus eurų), likusioje dalyje atmesti.

38M. K. civilinį ieškinį turtinės žalos atlyginimo pripažinti M. K. teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl jo dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.

39Šioje byloje paskirtą kardomąją priemonę– rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

40Nuosprendis per 20 dienų gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui, paduodant skundą per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Vaida... 2. viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,... 3. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos... 4. Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,... 5. K. G., būdamas atsakingas už rotveilerių veislės šuns priežiūrą,... 6. Kaltinamasis K. G., faktą, kad šuo įkando nukentėjusiajam M. K. pripažino,... 7. Nukentėjusysis M. K. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad 2018-07-25... 8. Liudytoja B. G. teismo posėdžio metu paaiškino, kad atvažiavo su vyru ir... 9. Liudytojas K. D. teismo posėdžio metu paaiškino, kad nei su kaltinamuoju,... 10. Iš byloje esančių 2019-01-09 liudytoju apklausto A. G. parodymų matyti, kad... 11. Iš byloje esančios Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus... 12. Iš byloje esančio 2018-11-09 įvykio vietos apžiūros protokolo su foto... 13. Iš byloje esančio 2018-09-04 objektų apžiūros protokolo matyti, jog... 14. Dėl veikos kvalifikavimo ir motyvų... 15. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20... 16. Teismas išanalizavęs byloje surinktus įrodymus ir juos patikrinęs teismo... 17. Kaltinamasis K. G. ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio nagrinėjimo metu... 18. Teismas atmesdamas kaltinamojo argumentus, kad nukentėjusysis pats yra kaltas,... 19. Pagal BK 139 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas dėl neatsargumo sužalojo ar... 20. Teismas atkreipia dėmesį, kad kaltinamajam K. G. kyla pareiga ne tik iš... 21. Dėl bausmės skyrimo... 22. Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo... 23. Kaltinamasis padarė neatsargią nusikalstamą veiką. Byloje kaltinamojo... 24. Kaltinamojo asmenybę charakterizuojantys duomenys, kad neteistas, pensininkas,... 25. Paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti... 26. Dėl civilinių ieškinių.... 27. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 109... 28. Byloje civilinis ieškovas Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė 93,97... 29. Nagrinėjamoje byloje nukentėjusysis M. K. ikiteisminio tyrimo metu pateikė... 30. Vadovaujantis CK 6.249 straipsnio 1 dalimi, 6.263 straipsnio 2 dalimi, 6.283... 31. Nukentėjusysis M. K. prašo priteisti iš K. G. 1573 pirmojoje instancijoje... 32. Teismas, spręsdamas dėl nukentėjusiojo prašomų priteisti advokato... 33. Teismas, vadovaudamasis BPK 303, 304, 305 ir 307 straipsniais,... 34. K. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 139... 35. Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir... 36. M. K. civilinį ieškinį neturtinės žalos atlyginimo dalyje tenkinti iš... 37. M. K. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų tenkinti iš dalies ir priteisti... 38. M. K. civilinį ieškinį turtinės žalos atlyginimo pripažinti M. K. teisę... 39. Šioje byloje paskirtą kardomąją priemonę– rašytinį pasižadėjimą... 40. Nuosprendis per 20 dienų gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui,...