Byla 2K-112-697/2018
Dėl Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. rugsėjo 20 d. nuosprendžio

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vytauto Masioko (kolegijos pirmininkas), Artūro Ridiko ir Alvydo Pikelio (pranešėjas), sekretoriaujant Daivai Kučinskienei, dalyvaujant prokurorui Arvydui Kuzminskui, asmeniui, kuriam baudžiamoji byla nutraukta, A. J., asmens, kuriam baudžiamoji byla nutraukta, gynėjui advokatui Žygimantui Rutkauskui, išteisintajam D. Š., išteisintojo gynėjai advokatei Kristinai Rutkauskienei, nukentėjusiam ir civiliniam ieškovui E. Ž., nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo E. Ž. atstovui advokatui Algirdui Misevičiui,

2viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų E. Ž. ir P. P. kasacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. rugsėjo 20 d. nuosprendžio.

3Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 6 d. nuosprendžiu nuteisti:

4A. J. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnį laisvės apribojimu vieneriems metams ir trims mėnesiams. Vadovaujantis BK 48 straipsnio 1 dalimi, 6 dalies 2 ir 3 punktais, jis įpareigotas per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti solidariai nusikalstama veika padarytą 86,95 Eur turtinę žalą P. P. ir per šį laiką dirbti ar būti registruotas darbo biržoje.

5D. Š. pagal BK 284 straipsnį laisvės apribojimu vieneriems metams. Vadovaujantis BK 48 straipsnio 1 dalimi, 6 dalies 2 ir 3 punktais, jis įpareigotas per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti solidariai nusikalstama veika padarytą 86,95 Eur turtinę žalą P. P. ir per šį laiką dirbti arba būti registruotas darbo biržoje.

6Nukentėjusiojo P. P. civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo patenkintas visiškai ir iš A. J. bei D. Š. solidariai priteista 86,95 Eur nusikalstama veika padarytai turtinei žalai atlyginti, o nukentėjusiojo civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo patenkintas iš dalies ir iš A. J. bei D. Š. solidariai priteista 1000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

7Nukentėjusiojo E. Ž. civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo išspręstas pripažinus jam teisę į civilinio ieškinio patenkinimą, o ieškinio dydžio klausimas perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka, o nukentėjusiojo civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintas iš dalies ir iš A. J. bei D. Š. solidariai priteista 1000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

8Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 106 straipsnio 2 dalimi, E. Ž. ir P. P. priteista iš A. J. ir D. Š. po 250 Eur už nukentėjusiųjų patirtas išlaidas advokato pagalbai atlyginti.

9Skundžiamu Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. rugsėjo 20 d. nuosprendžiu Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 6 d. nuosprendis pakeistas.

10Panaikinta nuosprendžio dalis dėl D. Š. nuteisimo pagal BK 284 straipsnį ir dėl jos priimtas naujas nuosprendis, kuriuo D. Š. pagal BK 284 straipsnį išteisintas, nes nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

11Panaikinta nuosprendžio dalis dėl nukentėjusiųjų E. Ž. ir P. P. civilinių ieškinių dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo, dėl turėtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti išieškojimo, dėl proceso išlaidų valstybei išieškojimo iš D. Š.

12A. J. padaryta nusikalstama veika, pirmosios instancijos teismo kvalifikuota pagal BK 284 straipsnį, perkvalifikuota į BK 187 straipsnio 1 dalį.

13Vadovaujantis BK 40 straipsniu, A. J. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 187 straipsnio 1 dalį pagal laidavimą be užstato, perduodant jį laiduotojui T. R., ir byla dėl A. J. nutraukta, nustatant laidavimo terminą vienerius metus ir šešis mėnesius.

14Sumažintas priteistos neturtinės žalos nukentėjusiesiems E. Ž. ir P. P. dydis ir iš A. J. nukentėjusiesiems E. Ž. ir P. P. priteista po 500 Eur patirtai neturtinei žalai atlyginti.

15Pašalinta iš nuosprendžio nustatomosios dalies sunkinanti aplinkybė, kad A. J. nusikalstamą veiką padarė, veikdamas bendrininkų grupe su D. Š.

16Teisėjų kolegija, išklausiusi nukentėjusiojo bei civilinio ieškovo ir jo atstovo, prašiusių kasacinį skundą tenkinti, asmens, kuriam baudžiamoji byla nutraukta, ir jo gynėjo, išteisintojo ir jo gynėjos, prašiusių kasacinį skundą atmesti, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą tenkinti iš dalies,

Nustatė

17

  1. Bylos esmė
  1. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu A. J. ir D. Š. nuteisti pagal BK 284 straipsnį už tai, kad 2016 m. kovo 10 d., apie 12.50 val., viešoje vietoje – Panevėžio rajone, Paliūniškio kaime, Vabalninko g. 15, prie mokyklos pastato, matant aplinkiniams, elgėsi įžūliai, t. y., pažeisdami žmonių teises į normalią ir ramią aplinką, sukeldami išgąstį bei baimę automobilyje sėdintiems nukentėjusiems E. Ž. ir P. P., bendrais vandališkais veiksmais niokodami ir apgadindami nukentėjusiajam E. Ž. priklausantį turtą – automobilį „Audi A6“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) t. y. A. J., smūgiuodamas rankoje turimu strypu į E. Ž. priklausantį automobilį, suskaldė priekinį automobilio stiklą, nulaužė vairuotojo pusės šoninį veidrodėlį, įlenkė vairuotojo dureles, tuo tarpu D. Š., stovėdamas šalia automobilio, bandant automobiliui judėti atbuline eiga, mėgino jį blokuoti ir rankoje turimu strypu išdaužė automobilio galinio lango stiklą, taip E. Ž. padarė bendrą 3207,15 Eur turtinę žalą ir šiais bendrais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
  1. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio esmė
  1. Apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad byloje nėra neginčijamų ir abejonių nekeliančių įrodymų, jog D. Š. 2016 m. kovo 10 d. padarė viešosios tvarkos pažeidimą, aprašytą BK 284 straipsnyje, todėl dėl šio kaltinimo jį išteisino, nes jis nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).
  2. Be to, apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad A. J. veika netinkamai kvalifikuota pagal BK 284 straipsnį, nes A. J. neturėjo tyčios pažeisti viešąją tvarką, todėl jo veiką perkvalifikavo iš BK 284 straipsnio į 187 straipsnio 1 dalį.
  3. Perkvalifikuodamas A. J. veiką į BK 187 straipsnio 1 dalį, apeliacinės instancijos teismas nustatė tokias nusikalstamos veikos padarymo faktines aplinkybes: A. J. 2016 m. kovo 10 d., apie 12.50 val., Panevėžio rajone, Paliūniškio kaime, Vabalninko g. 15, prie mokyklos pastato, sugadino nukentėjusiajam E. Ž. priklausantį turtą – automobilį „Audi A6“ (valst. Nr. ( - ) t. y. A. J., smūgiuodamas rankoje turimu strypu į E. Ž. priklausantį automobilį, suskaldė priekinį automobilio stiklą, nulaužė vairuotojo pusės šoninį veidrodėlį, įlenkė vairuotojo dureles, išdaužė automobilio galinio lango stiklą, tokiais savo veiksmais tyčia sugadino svetimą turtą ir padarė E. Ž. bendrą 3207,15 Eur turtinę žalą.
  4. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad yra pagrindas atleisti A. J. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 straipsnis), todėl, vadovaudamasis BPK 254 straipsnio 5 dalimi, baudžiamąją bylą A. J. nutraukė, BK 67 straipsnyje nustatytų poveikio priemonių neskyrė.
  5. Atsižvelgdamas į tai, kad išteisino D. Š. dėl jam pareikšto kaltinimo, apeliacinės instancijos teismas panaikino pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria iš D. Š. priteisti nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams E. Ž. ir P. P. civiliniai ieškiniai turtinei ir neturtinei žalai atlyginti, taip pat išlaidos už advokatų pagalbą.
  6. Atsižvelgęs į teisingumo ir protingumo kriterijus, bylos aplinkybes ir teismų praktiką, konkrečiai kasacinę nutartį baudžiamojoje Nr. 2K-424-222/2015, apeliacinės instancijos teismas nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams E. Ž. ir P. P. neturtinės žalos dydį mažino iki 500 Eur.

18III. Kasacinio skundo argumentai

19

  1. Kasaciniame skunde nukentėjusieji ir civiliniai ieškovai E. Ž. ir P. P. prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. rugsėjo 20 d. nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka, be to, priteisti iš A. J. ir D. Š. jų naudai su šia byla susijusias proceso išlaidas. Kasatoriai nurodo:
    1. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nes A. J. ir D. Š. veikos turėtų būti kvalifikuotos kaip savaldžiavimas pagal BK 294 straipsnio 2 dalį. Byloje nustatyta, kad A. J. suorganizavo žmonių grupę, aprūpino ją metaliniais strypais, sėdo į automobilį ir dideliu greičiu vyko ieškoti ir sulaikyti galbūt nusikalstamą veiką padariusių asmenų, o pamatęs įtartiną automobilį, jį užblokavo ir su D. Š. pradėjo tą automobilį daužyti. Kaip paaiškino pats A. J., atlikdamas tokius veiksmus jis siekė sulaikyti asmenis, kurie galbūt pasikėsino įvykdyti plėšimą, tačiau automobilyje, kurį užblokavo A. J. ir kurį daužė su D. Š., buvo visai ne plėšimą pasikėsinę įvykdyti asmenys, o kasatoriai nukentėjusieji, kurių vienas yra kunigas, o kitas neįgalusis. Dėl to, kasatorių nuomone, atsižvelgus į A. J. ir D. Š. veikų subjektyviuosius požymius, būtent norą sulaikyti ar sustabdyti galimus nusikaltėlius, jų veikos turėtų būti kvalifikuojamos kaip savavaldžiavimas. Kasatoriai sutinka, kad A. J., būdamas įmonės „AJ paslaugos“ savininkas ir vadovas, siekdamas apginti savo įmonės turtą, turėjo teisę ginti jos interesus, tačiau tai privalėjo atlikti teisės aktų nustatyta tvarka, o tokie veiksmai, kaip žmonių organizavimas, pasirūpinimas metaliniais strypais, lėkimas ieškoti galbūt nusikalstamą veiką padariusių asmenų, A. J. įtartino automobilio blokavimas ir jo fizinis niokojimas, negali būti laikomi teisėtu veikimu siekiant sulaikyti nusikalstamą veiką galbūt padariusius asmenis.
    2. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą atleisdamas A. J. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 straipsnis). Iš BK 40 straipsnio nuostatų matyti, kad asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, kai jis pripažįsta padaręs nusikalstamą veiką, dėl to apgailestauja ir atlygina ar susitaria atlyginti padarytą žalą. A. J. dėl padaryto nusikaltimo nesigailėjo, neatlygino ir nesutiko tarpusavio sutarimu spręsti žalos atlyginimo klausimo nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Prasidėjus apeliaciniam procesui, A. J. pervesti 100 Eur žalai atlyginti, atsižvelgus į jų pervedimo momentą ir sumą, vertintini ne kaip apgailestavimas dėl savo elgesio, padarytos žalos atlyginimas, o tik kaip formalus veiksmas, siekiant atitikti teisės reikalavimus, kad jis būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
    3. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai priteisė neproporcingą mažą pinigų sumą nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų patirtai neturtinei žalai atlyginti. Kasatoriai pažymi, kad pirmosios instancijos teismas jų pareikštus civilinius ieškinius sumažino net penkis kartus, o šią pirmosios instancijos teismo priteistą pinigų sumą apeliacinės instancijos teismas sumažino dar per pusę. Priimdami sprendimą sumažinti prašomą atlyginti neturtinę žalą, teismai nepagrįstai tai motyvavo tuo, kad dėl kaltininkų veiksmų nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams buvo sukeltas tik trumpalaikis išgąstis, nebuvo liekamųjų reiškinių, nes tokia išvada prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms. Kasatorius P. P. yra neįgalus, po patirto streso įvykio metu ilgai gydėsi, jam buvo atliekamos įvairios medicinos procedūros, tik po mėnesio jis vėl iš dalies pradėjo pasitikėti visuomene, naudotis transporto priemonėmis. Net ir šiuo metu jis bijo pasilikti automobilyje, vengia kitų asmenų, o tai rodo, kad dėl kaltinamųjų veikos buvo sukelti ilgalaikiai psichosocialiniai padariniai, kurių neatitinka priteistas neturtinės žalos atlyginimo dydis.
    4. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai nepagrįstai sumažino nukentėjusių ir civilinių ieškovų išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti. Iš sisteminės teisės normų, reglamentuojančių išlaidas advokato pagalbai apmokėti, analizės išplaukia, kad sumokėtos sumos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos nustatytų dydžių vidurkių, pagalba atstovavimu ir procesinių dokumentų rengimo forma buvo suteikta, todėl šios išlaidos turėtų būti priteistos iš kaltinamųjų.

20IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

21

  1. Nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų E. Ž. ir P. P. kasacinio skundo dalis tenkintina.

22Dėl bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribų

  1. Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nes byloje nustatyti D. Š. ir A. J. veiksmai ir jų tyčios kryptingumas rodo, kad jie kvalifikuotini pagal BK 294 straipsnio 2 dalį kaip savavaldžiavimas.
  2. Kolegija pažymi, kad pagal BPK 255 straipsnio 1 dalį byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. Kaltinamasis negali būti nuteistas dėl nusikalstamos veikos, kuri buvo perkvalifikuota, arba dėl nusikalstamos veikos, kurios faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte išdėstytųjų, jeigu apie tokią galimybę teisiamajame posėdyje jam iš anksto nebuvo pranešta. Nagrinėjant bylą pirmosios ar apeliacinės instancijos teismuose, kaltinamiesiems A. J. ar D. Š. nebuvo reiškiamas kaltinimas, nustatomos faktinės aplinkybės dėl jų veikos kvalifikavimo pagal BK 294 straipsnio 2 dalį. Nagrinėjant bylą kasacine tvarka baudžiamojo proceso įstatyme galimybė pakeisti kaltinimą taip pat nėra numatyta, todėl kasatorių prašymas kvalifikuoti A. J. ir D. Š. veikas pagal BK 294 straipsnio 2 dalį atmestinas kaip peržengiantis bylos nagrinėjimo teisme ribas. Pažymėtina ir tai, kad pagal BPK 367 straipsnio 3 dalį kasacine tvarka apskųsti įsiteisėjusį nuosprendį ar nutartį galima tik dėl tų klausimų, kurie buvo nagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Iš bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dokumentų matyti, kad apeliaciniuose skunduose nebuvo keliamas klausimas dėl A. J. ir D. Š. veikų perkvalifikavimo iš BK 284 straipsnio į BK 294 straipsnio 2 dalį, todėl kasacinio skundo motyvas dėl A. J. ir D. Š. veikų perkvalifikavimo į BK 294 straipsnio 2 dalį atmestinas, nes nenagrinėtinas.

23Dėl BK 40 straipsnio taikymo

  1. Kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas, atleisdamas A. J. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, netinkamai pritaikė BK 40 straipsnį, nes A. J. neįvykdė atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygų, t. y. dėl savo veikos nesigailėjo, dalį veika padarytos žalos atlygino ne išreikšdamas savo apgailestavimą, bet siekdamas formaliai sukurti sąlygas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės.
    1. BK 40 straipsnio 1 dalis numato galimybę atleisti asmenį, padariusį baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu yra šio straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
    2. Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad A. J. pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, padaryta veika yra nesunkus nusikaltimas, dėl nusikalstamos veikos padarymo jis savo kaltę pripažino ir dėl to nuoširdžiai gailisi, atlygino dalį nusikalstama veika padarytos žalos. Įvertinęs tai, kad A. J. teisiamas pirmą kartą, apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad baudžiamasis procesas padarė A. J. pakankamą auklėjamąjį poveikį, todėl yra pagrindas manyti, kad jis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Be to, apeliacinės instancijos teismas išnagrinėjo laiduotojo asmenybę apibūdinančius duomenis, jo galimybę daryti teigiamą įtaką A. J. ir pripažino, kad jis tinkamas būti laiduotoju. Dėl to konstatavo, kad yra teisinis pagrindas A. J. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Šios apeliacinės instancijos teismo išvados atitinka bylos duomenis, nesutikti su jomis nėra teisinio pagrindo. Kasatorių teiginiai, kad A. J. dėl padarytos nusikalstamos veikos nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nesigailėjo, prieštarauja teisiamojo posėdžio protokolo duomenims, iš kurių matyti, kad A. J. pripažino faktines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, kad jo veika nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams padaryta žalos, sutiko, kad turi atlyginti žalą. Vien tai, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme A. J. dalies turtinės ar neturtinės žalos neatlygino, nepaneigia apeliacinės instancijos teismo teisės, nustačius teisinį pagrindą, atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą taikant BK 40 straipsnio taisykles, nes BK 40 straipsnyje nėra įtvirtintas reikalavimas, kad dalis žalos turi būti atlyginta, pašalinta ar įsipareigota ją atlyginti iki bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme. Dalį žalos A. J. atlygino nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, o tai pripažįsta ir kasatoriai nukentėjusieji. Dėl to aplinkybė, jog A. J. atlygino dalį padarytos žalos, apeliacinės instancijos teismo pagrįstai buvo įvertinta šiame teisme sprendžiant dėl A. J. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą taikant BK 40 straipsnio nuostatas. Kolegija pažymi, kad po bylos išnagrinėjimo apeliacine tvarka A. J. tęsia žalos atlyginimą nukentėjusiesiems, nes iš kasacinės instancijos teismui pateiktų mokėjimo pavedimų matyti, kad jau pasibaigus apeliaciniam procesui, t. y. 2017 m. spalio 16 d., A. J. pervedė 836,95 Eur P. P., o E. Ž. 650 Eur kaip nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą. Dėl to nėra pagrindo išvadai, kad apeliacinės instancijos teismas, atleisdamas A. J. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 40 straipsnį, netinkamai pritaikė BK 40 straipsnį.

24Dėl neturtinės žalos dydžio

  1. Kasaciniame skunde teigiama, kad nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams priteistas neturtinės žalos dydis yra aiškiai neproporcingas jų patirtai žalai atlyginti, nes teismai padarė tikrovės neatitinkančią išvadą, esą nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams buvo sukeltas tik trumpalaikis išgąstis, nebuvo liekamųjų reiškinių. Šie kasacinio skundo argumentai nepagrįsti.
    1. Kolegija pažymi, kad neturtinės žalos dydžio klausimas paprastai yra ne teisės, bet fakto klausimas, priklausantis pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų kompetencijai. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kasacinės instancijos teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą, privalo patikrinti, ar teismai, nagrinėdami baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, tinkamai vadovavosi įstatymų normomis, reglamentuojančiomis neturtinės žalos dydžio nustatymą.
    2. Neturtinė žala yra suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 1 dalis). CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
    3. CK nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat ne kartą yra pažymėjęs, jog nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydis nustatomas vadovaujantis Civilinio kodekso nuostatomis ir pagal konkrečioje situacijoje nustatytų teisiškai reikšmingų kriterijų visumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose

      25Nr. 2K-114/2008, 2K-420/2007, 2K-209/2007, 2K-118/2013, 2K-38-942/2017). Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Kartu kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005).

    4. Iš nagrinėjamos baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusieji ir civiliniai ieškovai E. Ž. ir P. P. pareiškė civilinius ieškinius dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas E. Ž. prašė priteisti 5000 Eur, o nukentėjusysis ir civilinis ieškovas P. P. 3000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Pirmosios instancijos teismas nagrinėjo nukentėjusiųjų E. Ž. ir P. P. pateiktus civilinius ieškinius dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo ir jų dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkino, priteisdamas iš nuteistųjų A. J. ir D. Š. po 1000 Eur kiekvienam iš nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų neturtinei žalai atlyginti. Sprendimą priteisti mažesnę, nei prašoma, pinigų sumą neturtinei žalai atlyginti pirmosios instancijos teismas padarė atsižvelgęs į nukentėjusiųjų dėl nusikalstamos veikos patirtus padarinius, dvasinius išgyvenimus, kaltinamųjų turtinę padėtį. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, D. Š. išteisino, todėl iš jo priteistą sumą nukentėjusiesiems neturtinei žalai atlyginti panaikino, o iš A. J. priteistą neturtinės žalos dydį nukentėjusiesiems sumažino iki 500 Eur. Sprendimą dėl neturtinės žalos dydžio apeliacinės instancijos teismas priėmė įvertinęs tai, kad A. J. savo kaltę pripažino, savo veiksmais padarė turtinę žalą, nukentėjusieji fiziškai nenukentėjo, nebuvo sužaloti, liekamųjų padarinių nėra, nusikalstami veiksmai truko trumpai – apie minutę laiko, nukentėjusieji patyrė momentinį išgąstį, stresą, baimę. Be to, teismas atsižvelgė į A. J. šeiminę ir turtinę padėtį, kad jis išsiskyręs, augina sūnų, moka butui įsigyti skirtą kreditą, kad vidutinis jo darbo užmokestis 400 Eur, kad jo vadovaujama įmonė per praėjusius metus turėjo 54 124 Eur nuostolių. Kolegija pažymi, kad kasatorių nukentėjusiųjų teiginių dėl ilgalaikių padarinių sveikatai nepatvirtina bylos duomenys. Bylos medicininiuose dokumentuose yra tik duomenų apie iš karto po įvykio nukentėjusiųjų patirtą stresą ir jo gydymą, tačiau nėra jokių duomenų apie tai, kad jo gydymas buvo ilgalaikis, kad yra likę liekamųjų reiškinių. Dėl to pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimai dėl neturtinės žalos dydžio yra pagrįsti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodytomis aplinkybėmis. Pažymėtina ir tai, kad priteistas neturtinės žalos dydis aiškiai nenukrypsta nuo teismų praktikos panašiose baudžiamosiose bylose (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-90-976/2016, 2K-298-697/2016). Esant tokioms aplinkybėms, nėra pagrindo daryti išvadą, kad teismas, spręsdamas dėl neturtinės žalos dydžio, pažeidė materialiosios ar proceso teisės normas, o savu ruožtu ir keisti nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams priteistos neturtinei žalai atlyginti pinigų sumos dydį.
Dėl proceso išlaidų atlyginimo
  1. Kasaciniame skunde teigiama, kad nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams priteistos proceso išlaidos yra nepagrįstai sumažintos, nes nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams teisinė pagalba buvo realiai suteikta, o išlaidos advokatų teisinei pagalbai byloje atlyginti neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos nustatytų dydžių vidurkių.
  2. BPK 105 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui, o BPK 106 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti; teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Šioje byloje ikiteisminio tyrimo metu, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, dalyvavo nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo E. Ž. atstovas advokatas A. Biguzas ir nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo P. P. atstovas advokato padėjėjas D. Mažylis, kurie už suteiktas teisines paslaugas gavo atlyginimą iš nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų – A. Biguzas 1210 Eur, o D. Mažylis 900 Eur. Nukentėjusieji ir civiliniai ieškovai ar jų atstovai nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme prašė iš kaltinamųjų A. J. ir D. Š. priteisti išlaidas, kurios buvo patirtos dėl advokato ar jo padėjėjo dalyvavimo byloje kaip nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo atstovo. Pirmosios instancijos teismas šiuos nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų prašymus tenkino ir tokio pobūdžio proceso išlaidas, atsižvelgęs į kaltinamųjų turtinę padėtį, bylos sudėtingumą ir apimtį, priteisė iš nuteistųjų A. J. ir D. Š., nustatydamas jiems sumokėti kiekvienam iš nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų po 250 Eur. Išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, apygardos teismas panaikino pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl šių išlaidų priteisimo iš D. Š., o dalį dėl A. J. paliko nepakeistą. Šio proceso metu nukentėjusieji ir civiliniai ieškovai E. Ž. patyrė papildomas 605 Eur išlaidas advokato pagalbai atlyginti, o P. P. – 450 Eur išlaidas advokato teisinei pagalbai atlyginti, tačiau apeliacinės instancijos teismas šias išlaidas atsisakė priteisti, nes nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų apeliaciniai skundai atmetami, nors nuosprendžio rezoliucinėje dalyje, priešingai nei reikalaujama BPK 307 straipsnio 6 dalyje, sprendimo dėl šių išlaidų priteisimo nenurodė. Nors BPK 106 straipsnio 2 dalis nenustato ribų, proporcijų, kiek teismas, priimdamas nuosprendį, gali sumažinti nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo už advokato pagalbą patirtų išlaidų dydį, tačiau teismo sprendimas sumažinti nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo už advokato pagalbą patirtų išlaidų dydį turi būti motyvuotas. Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai savo sprendimo dėl nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų patirtų išlaidų dydžio sumažinimo nemotyvavo, nes tik išvardino kriterijus, pagal kuriuos priteisė proceso išlaidas. Savo ruožtu apeliacinės instancijos teismas neįvertino nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų atstovų suteiktų teisinių paslaugų atstovaujant teismo posėdyje nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų interesams. Kolegija pažymi, kad byla buvo nagrinėjama dėl nesunkaus nusikaltimo, pirmosios instancijos teisme jai išnagrinėti buvo surengti šeši teismo posėdžiai, iš kurių penkiuose dalyvavo nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų atstovai, kurie aktyviai dalyvavo procese atstovaudami nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų interesams, o asmenys, kurie buvo kaltinami dėl nusikalstamų veikų padarymo, buvo nuteisti ir iš jų priteistas žalos atlyginimas. Apeliacine tvarka byla buvo išnagrinėta dviejuose teismo posėdžiuose, joje nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams atstovavo tie patys advokatai ir advokato padėjėjas, kaip ir nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, nukentėjusių ir civilinių ieškovų apeliaciniai skundai buvo atmesti, į jų pateiktus atsikirtimų argumentus atsižvelgta tik ta apimtimi, kad A. J. padarė nusikalstamą veiką. Bylos duomenys patvirtina, kad A. J. finansinė padėtis pakankamai gera. Atsižvelgdama į šiuos duomenis, teisėjų kolegija mano, kad E. Ž. priteistinos išlaidos už atstovavimą pirmosios instancijos teisme 1210 Eur, o už atstovavimą apeliacinės instancijos teisme 150 Eur. Atitinkamai P. P. priteistinos išlaidos už atstovavimą pirmosios instancijos teisme 900 Eur, o apeliacinės instancijos teisme 100 Eur. Dėl to šiuo aspektu keistini pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nuosprendžiai.

26Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 6 punktu,

Nutarė

27Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 6 d. nuosprendį ir Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. rugsėjo 20 d. nuosprendį pakeisti:

28Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 6 d. nuosprendžiu iš A. J. priteistą E. Ž. sumą advokato teisinei pagalbai atlyginti padidinti iki 1210 Eur, o P. P. iki 900 Eur.

29Iš A. J. priteisti 150 Eur E. Ž. ir 100 Eur P. P. jų patirtoms atstovavimo išlaidoms apeliacinės instancijos teisme atlyginti.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 6 d. nuosprendžiu... 4. A. J. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284... 5. D. Š. pagal BK 284 straipsnį laisvės apribojimu vieneriems metams.... 6. Nukentėjusiojo P. P. civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo... 7. Nukentėjusiojo E. Ž. civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo... 8. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir... 9. Skundžiamu Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus... 10. Panaikinta nuosprendžio dalis dėl D. Š. nuteisimo pagal BK 284 straipsnį ir... 11. Panaikinta nuosprendžio dalis dėl nukentėjusiųjų E. Ž. ir P. P.... 12. A. J. padaryta nusikalstama veika, pirmosios instancijos teismo kvalifikuota... 13. Vadovaujantis BK 40 straipsniu, A. J. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės... 14. Sumažintas priteistos neturtinės žalos nukentėjusiesiems E. Ž. ir P. P.... 15. Pašalinta iš nuosprendžio nustatomosios dalies sunkinanti aplinkybė, kad A.... 16. Teisėjų kolegija, išklausiusi nukentėjusiojo bei civilinio ieškovo ir jo... 17.
  1. Bylos esmė
  1. Pirmosios... 18. III. Kasacinio skundo argumentai... 19.
    1. Kasaciniame skunde nukentėjusieji ir civiliniai... 20. IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados... 21.
      1. Nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų E. Ž.... 22. Dėl bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribų
          23. Dėl BK 40 straipsnio taikymo
          1. Kasaciniame skunde... 24. Dėl neturtinės žalos dydžio
            1. Kasaciniame... 25. Nr. 2K-114/2008, 2K-420/2007, 2K-209/2007, 2K-118/2013, 2K-38-942/2017).... 26. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi... 27. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 6 d. nuosprendį ir... 28. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 6 d. nuosprendžiu iš... 29. Iš A. J. priteisti 150 Eur E. Ž. ir 100 Eur P. P. jų patirtoms atstovavimo...