Byla 1A-2-307/2020
Dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 20 d. nuosprendžio, kuriuo:

1Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Bielskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jolantos Čepukėnienės ir Justo Namavičiaus, sekretoriaujant Daliai Lukoševičienei, Rasai Maldanytei, dalyvaujant prokurorui Gintui Ivanauskui, nuteistajam R. D., gynėjui advokatui Kęstučiui Ragaišiui,

2teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. D. gynėjo advokato Kęstučio Ragaišio (toliau – gynėjas, advokatas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 20 d. nuosprendžio, kuriuo:

3R. D. pripažintas kaltu ir nuteistas:

4– pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199 straipsnio 2 dalį (dėl 2007 m. rugsėjo 5 d.) laisvės atėmimu dvejiems metams;

5– pagal BK 253 straipsnio 2 dalį (dėl 2007 m. rugsėjo 5 d.) laisvės atėmimu ketveriems metams ir trims mėnesiams;

6– pagal BK 199 straipsnio 2 dalį (dėl 2007 m. lapkričio 12 d.) laisvės atėmimu dvejiems metams;

7– pagal BK 253 straipsnio 2 dalį (dėl 2007 m. lapkričio 12 d.) laisvės atėmimu ketveriems metams;

8– pagal BK 249 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu ketveriems metams ir trims mėnesiams.

9Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, paskirtas bausmes subendrinus bausmių dalinio sudėjimo būdu, R. D. paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas ketveriems metams ir šešiems mėnesiams, laisvės atėmimo bausmę pirmuosius vienerius metus paskiriant atlikti kalėjime, o likusią bausmės dalį – pataisos namuose.

10Tuo pačiu nuosprendžiu M. B. nuteistas pagal BK 249 straipsnio 1 dalį, BK 199 straipsnio 2 dalį, BK 253 straipsnio 2 dalį, BK 199 straipsnio 2 dalį, R. R. nuteistas pagal BK 199 straipsnio 2 dalį ir išteisintas pagal BK 249 straipsnio 1 dalį, tačiau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 17 d. nutartimi jiems nutraukus bylą pagal BK 199 straipsnio 2 dalį (dėl 2007 m. lapkričio 12 d. veikos) (BPK 3 straipsnio 1 dalies 8 punktas) bei pakeitus Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. sausio 20 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gruodžio 8 d. nutarties dalis dėl bausmės už BK 249 straipsnyje numatytą veiką M. B. paskyrimo ir jam paskirtų bausmių subendrinimo, baudžiamasis procesas prieš M. B. ir R. R. yra baigtas, o baudžiamoji byla perduota iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka tik pagal nuteistojo R. D. gynėjo apeliacinį skundą.

11Teisėjų kolegija

Nustatė

12I. Bylos esmė

131.

14R. D. pagal BK 249 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad kartu su R. L., D. B., A. E., D. K., kurių atžvilgiu tyrimas atskirtas, K. Č., kurio atžvilgiu tyrimas nutrauktas jam mirus, M. B., kuris Jungtinės Karalystės Snaresbrook Karūnos teismo įsiteisėjusiu 2008 m. gegužės 29 d. sprendimu nuteistas už neteisėtą disponavimą trimis savadarbiu būdu perdirbtais dujiniais pistoletais ( - ), pritaikytais šaudyti 9 mm kalibro šoviniais, ir septyniasdešimt trimis 9 mm kalibro šoviniais, ir R. R., kuris Jungtinės Karalystės I. K. teismo įsiteisėjusiu 2008 m. birželio 9 d. sprendimu nuteistas už neteisėtą disponavimą dešimčia savadarbiu būdu perdirbtų dujinių pistoletų ( - ), pritaikytų šaudyti 9 mm kalibro šoviniais, ir devyniais šimtais dešimčia 9 mm kalibro šovinių, dalyvavo nusikalstamo susivienijimo veikloje darant sunkius nusikaltimus su nusikalstamam susivienijimui nepriklausančiais bendrininkais, o būtent: R. D., laikotarpiu nuo 2006 m. rugsėjo mėn. iki 2007 m. rugsėjo mėn. įsitraukė į R. L. vadovaujamo nusikalstamo susivienijimo veiklą, sutikęs dalyvauti kontrabandos būdu nugabenant slėptuvę – krovininio automobilio akumuliatorių, su jame esančiais šaunamaisiais ginklais ir šaudmenimis iš Lietuvos į Jungtinę Karalystę, surasti bendrininkus ir juos užverbuoti, surasti šaunamiesiems ginklams ir šaudmenims pirkėjus bei vykdyti kitas užduotis. Laikotarpiu nuo 2006 m. rugsėjo mėn. iki 2007 m. lapkričio mėn. taip pat į nusikalstamo susivienijimo veiklą buvo įtraukti D. B., K. Č., A. E., D. K., M. B., R. R., be to, parinkti nusikaltimams daryti bendrininkai S. K., D. K. ir kiti tyrimo nenustatyti asmenys. Laikotarpiu nuo 2006 m. rugsėjo mėn. iki 2007 m. gruodžio 7 d. R. L. vadovaujant šio nusikalstamo susivienijimo veiklai, kas pasireiškė bendrininkų sutelkimu bendrai nusikalstamai veiklai, susitikimų, kuriuose būdavo planuojami nusikaltimai ir aptariami nusikalstamo susivienijimo narių ir kitų bendrininkų tarpusavio santykiai bei sprendžiami kiti susivienijimo veiklai svarbūs klausimai, rengimu, nurodymų asmeniškai arba per K. Č. ir D. B. bendrininkams davimu ir jų vaidmenų paskirstymu darant konkrečius nusikaltimus, iš nusikalstamos veiklos gautų piniginių lėšų rinkimu ir panaudojimu mokant bendrininkams atlygį ir įsigyjant nusikaltimams daryti reikiamas priemones bei įrankius; jis, R. D., vykdydamas R. L. nurodymus, parinkdamas ir užverbuodamas kaip bendrininką M. B., užtikrindamas kontrabandos būdu iš Lietuvos į Jungtinę Karalystę įvežtų šaunamųjų ginklų ir šaudmenų paėmimą ir laikymą bei realizavimą Jungtinėje Karalystėje ir vykdydamas kitas užduotis, kartu su bendrininkais įvairiomis sudėtimis dalyvavo darant konkrečius sunkius nusikaltimus – neteisėtai disponuojant ne mažiau kaip trimis šaunamaisiais ginklais ir dideliu kiekiu šaudmenų, vykdant 2007 m. rugsėjo 5 d. ir 2007 m. lapkričio 12 d. šaunamųjų ginklų ir šaudmenų kontrabandas iš Lietuvos į Jungtinę Karalystę.

152.

16R. D. pagal BK 199 straipsnio 2 dalį ir BK 253 straipsnio 2 dalį taip pat nuteistas už tai, kad dalyvaudamas nusikalstamo susivienijimo veikloje, veikdamas kartu su nusikalstamo susivienijimo nariais R. L., D. B., A. E., D. K., kurių atžvilgiu tyrimas atskirtas, K. Č., kurio atžvilgiu tyrimas nutrauktas mirus, M. B. ir nusikalstamam susivienijimui nepriklausančiu S. K., kurio atžvilgiu tyrimas atskirtas, bei kitais tyrimo metu nenustatytais asmenimis, neteisėtai įgijo, laikė, gabeno ir realizavo ne mažiau kaip tris šaunamuosius ginklus ir didelį kiekį šaudmenų, 2007 m. rugsėjo 5 d. kontrabandos būdu per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno šaunamuosius ginklus ir šaudmenis, o būtent: laikotarpiu nuo 2006 m. rugsėjo mėn. iki 2007 m. rugsėjo 4 d., R. L., K. Č. ir D. B. iš anksto sutarė su R. D. ir M. B., kad pastarieji paims į Jungtinę Karalystę kontrabandos būdu atvežtus savadarbiu būdu perdirbtus dujinius pistoletus ( - ), mokėdami ne mažiau kaip 850 Didžiosios Britanijos svarų sterlingų (4 250 Lt) už vienetą, ir 9 mm kalibro šovinius, mokėdami ne mažiau kaip 1 Didžiosios Britanijos svarą sterlingų (5 litus) už vienetą, ir juos realizuos, sutarė su A. E., kad pastarasis suras vairuotoją, sutiksiantį kontrabandos būdu nugabenti slėptuvę – krovininio automobilio akumuliatorių, su jame esančiais šaunamaisiais ginklais ir šaudmenimis iš Lietuvos į Jungtinę Karalystę už 1 000 eurų (3 450 Lt) atlygį, sutarė su D. K., kad pastarasis paruoš iš automobilių akumuliatorių slėptuves ir jose paslėps neteisėtai disponuojamus šaunamuosius ginklus ir šaudmenis bei ne mažiau kaip dvylika savadarbiu būdu perdirbtų dujinių pistoletų ( - ), pritaikytų šaudyti 9 mm kalibro šoviniais, ir ne mažiau kaip vieną šimtą 9 mm kalibro šovinių, per kelis kartus transporto priemonėmis nugabeno į garažus Nr. ( - ), esančius ( - ), Alytuje, D. K., kur šaunamieji ginklai ir šaudmenys neturint leidimo buvo laikomi ne ilgiau kaip iki 2007 m. rugsėjo 5 d. Vykdant R. L. nurodymus, 2007 m. rugpjūčio mėnesį Alytaus mieste A. E. surado ir įkalbėjo S. K. kontrabandos būdu nugabenti slėptuvę – krovininio automobilio akumuliatorių, su jame esančiais uždraustais apyvartoje daiktais iš Lietuvos į Jungtinę Karalystę; D. K. laikotarpiu nuo 2007 m. rugpjūčio mėn. iki 2007 m. rugsėjo 4 d. paslėpė iš R. L., K. Č. ir D. B. gautus ginklus ir šaudmenis slėptuvėje – krovininio automobilio akumuliatoriuje, kurį A. E. nugabeno į butą, esantį ( - ), Alytuje, S. K.. 2007 m. rugsėjo 5 d. S. K., važiuodamas per Kalvarijų užkardą su UAB „( - )“ priklausančiu krovininiu automobiliu „Mercedes Benz 1840“ (valst. Nr. ( - ) neturėdamas leidimo ir nepateikdamas muitinės kontrolei, per Lietuvos Respublikos valstybės sieną išgabeno krovininio automobilio akumuliatoriuje paslėptus ne mažiau kaip dvylika savadarbiu būdu perdirbtų dujinių pistoletų ( - ), pritaikytų šaudyti 9 mm kalibro šoviniais, ir ne mažiau kaip vieną šimtą 9 mm kalibro šovinių į Jungtinę Karalystę, kur laikotarpiu nuo 2007 m. rugsėjo 8 d. iki 2007 m. rugsėjo 9 d. R. D., atlikdamas savo vaidmenį ir derindamas savo veiksmus su R. L., nurodė M. B. paimti, laikyti ir realizuoti į Jungtinę Karalystę atvežtus šaunamuosius ginklus ir šaudmenis, o M. B. su tyrimo metu nenustatytais asmenimis juos paėmė ir iki 2007 m. spalio 5 d. 21.10 val. neturėdami leidimo laikė tyrimo nenustatytose vietose Jungtinėje Karalystėje bei patalpose, esančiose ( - ), London, ( - ), kol penkis savadarbiu būdu perdirbtus dujinius pistoletus ( - ) ir devynis 9 mm šovinius paėmė Jungtinės Karalystės pareigūnai kratos metu, o ne mažiau kaip septynis savadarbiu būdu perdirbtus dujinius pistoletus ( - ), pritaikytus šaudyti 9 mm kalibro šoviniais, ir ne mažiau kaip devyniasdešimt vieną 9 mm kalibro šovinį iki 2007 m. lapkričio 10 d. realizavo tyrimo metu nenustatytiems asmenims nenustatytomis aplinkybėmis.

173.

18Be to, R. D. pagal BK 199 straipsnio 2 dalį ir BK 253 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad veikdamas kartu su nusikalstamo susivienijimo nariais R. L., D. B., A. E., D. K., kurių atžvilgiu tyrimas atskirtas, K. Č., kurio atžvilgiu tyrimas nutrauktas mirus, M. B., kuris Jungtinės Karalystės Snaresbrook Karūnos teismo įsiteisėjusiu 2008 m. gegužės 29 d. sprendimu nuteistas už neteisėtą disponavimą trimis savadarbiu būdu perdirbtais dujiniais pistoletais ( - ), pritaikytais šaudyti 9 mm kalibro šoviniais, ir septyniasdešimt trimis 9 mm kalibro šoviniais, R. R., kuris Jungtinės Karalystės I. K. teismo įsiteisėjusiu 2008 m. birželio 9 d. sprendimu nuteistas už neteisėtą disponavimą dešimčia savadarbiu būdu perdirbtų dujinių pistoletų ( - ), pritaikytų šaudyti 9 mm kalibro šoviniais, ir devyniais šimtais dešimčia 9 mm kalibro šovinių, ir nusikalstamam susivienijimui nepriklausančiais S. K., kurio atžvilgiu tyrimas atskirtas, bei D. K., kuri Jungtinės Karalystės Snaresbrook Karūnos teismo įsiteisėjusiu 2008 m. gegužės 29 d. sprendimu nuteista už neteisėtą disponavimą devyniais šimtais dešimčia 9 mm kalibro šovinių, neteisėtai įgijo, laikė, gabeno ir realizavo ne mažiau kaip tris šaunamuosius ginklus ir didelį kiekį šaudmenų, 2007 m. lapkričio 12 d. kontrabandos būdu per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno šaunamuosius ginklus ir šaudmenis, o būtent: laikotarpiu nuo 2006 m. rugsėjo mėn. iki 2007 m. lapkričio 12 d. R. L., K. Č. ir D. B. iš anksto sutarė su R. D. ir M. B., kad pastarieji paims į Jungtinę Karalystę kontrabandos būdu atvežtus savadarbiu būdu perdirbtus dujinius pistoletus ( - ), mokėdami ne mažiau kaip 850 Didžiosios Britanijos svarų sterlingų (4 250 Lt) už vienetą, ir 9 mm kalibro šovinius, mokėdami ne mažiau kaip 1 Didžiosios Britanijos svarą sterlingų (5 litus) už vienetą, ir juos realizuos, sutarė su R. R., kad pastarasis paims ir laikys iki atskiro nurodymo į Jungtinę Karalystę kontrabandos būdu atvežtus šaunamuosius ginklus ir šaudmenis, sutarė su A. E., kad pastarasis suras vairuotoją, sutiksiantį kontrabandos būdu nugabenti slėptuvę – krovininio automobilio akumuliatorių, su jame esančiais šaunamaisiais ginklais ir šaudmenimis iš Lietuvos į Jungtinę Karalystę už 1 000 eurų (3 450 Lt) atlygį, sutarė su D. K., kad pastarasis paruoš iš automobilių akumuliatorių slėptuves ir jose paslėps neteisėtai disponuojamus šaunamuosius ginklus ir šaudmenis, po to ne mažiau kaip aštuoniolika savadarbiu būdu perdirbtų dujinių pistoletų ( - ), pritaikytų šaudyti 9 mm kalibro šoviniais, ir ne mažiau kaip devynis šimtus aštuoniasdešimt tris 9 mm kalibro šovinius R. L. ir K. Č. per kelis kartus transporto priemonėmis nugabeno į garažus Nr. ( - ), esančius ( - ), Alytuje, D. K., kur šaunamieji ginklai ir šaudmenys neturint leidimo buvo laikomi ne ilgiau kaip iki 2007 m. lapkričio 12 d. Vykdant R. L. nurodymus, laikotarpiu nuo 2007 m. spalio mėnesio iki 2007 m. lapkričio 11 d. A. E. įkalbėjo S. K. kontrabandos būdu nugabenti slėptuvę – krovininio automobilio akumuliatorių, su jame esančiais uždraustais apyvartoje daiktais iš Lietuvos į Jungtinę Karalystę; D. K. laikotarpiu nuo 2007 m. rugsėjo mėn. iki 2007 m. lapkričio 11 d. paslėpė iš R. L. ir K. Č. gautus ne mažiau kaip trylika savadarbiu būdu perdirbtų dujinių pistoletų ( - ), pritaikytų šaudyti 9 mm kalibro šoviniais, ir ne mažiau kaip devynis šimtus aštuoniasdešimt tris 9 mm kalibro šovinius slėptuvėje – krovininio automobilio akumuliatoriuje, kurį A. E. transporto priemone nugabeno į butą, esantį ( - ), Alytuje, S. K.. 2007 m. lapkričio 12 d. S. K., važiuodamas per Kalvarijų užkardą su UAB „( - )“ priklausančiu krovininiu automobiliu „Mercedes Benz 1840“ (valst. Nr. ( - ) neturėdamas leidimo ir nepateikdamas muitinės kontrolei per Lietuvos Respublikos valstybės sieną išgabeno krovininio automobilio akumuliatoriuje paslėptus ne mažiau kaip trylika savadarbiu būdu perdirbtų dujinių pistoletų ( - ), pritaikytų šaudyti 9 mm kalibro šoviniais, ir ne mažiau kaip devynis šimtus aštuoniasdešimt tris 9 mm kalibro šovinius į Jungtinę Karalystę, kur laikotarpiu nuo 2007 m. lapkričio 15 d. iki 2007 m. lapkričio 16 d. R. R. paėmė ir transporto priemone nugabeno bei iki 2007 m. gruodžio 6 d. neturėdami leidimo laikė savo gyvenamojoje vietoje, esančioje ( - ), ir D. K., kurią įkalbėjo laikyti šaudmenis, gyvenamojoje vietoje, esančioje ( - ), London, ( - ). 2007 m. gruodžio 6 d. 20 val. 10 min., vykdant per K. Č. perduotus R. L. nurodymus, R. R. tris savadarbiu būdu perdirbtus dujinius pistoletus ( - ), pritaikytus šaudyti 9 mm kalibro šoviniais, ir septyniasdešimt tris 9 mm kalibro šovinius perdavė M. B., kuris, derindamas savo veiksmus su R. D., neturėdamas leidimo juos gabeno automobiliu „Honda Civic“, Jungtinės Karalystės (valst. Nr. ( - )), kol 2007 m. gruodžio 6 d. 20 val. 22 min. juos paėmė Jungtinės Karalystės pareigūnai kratos ir M. B. sulaikymo metu. Laikotarpiu nuo 2007 m. gruodžio 6 d. iki 2007 m. gruodžio 7 d. R. R. kartu su D. K. devynis šimtus dešimt 9 mm kalibro šovinių neturėdami leidimo laikė D. K. gyvenamojoje vietoje, esančioje ( - ) London, ( - ), kol 2007 m. gruodžio 7 d. 00 val. 50 min. juos paėmė Jungtinės Karalystės pareigūnai kratos ir D. K. sulaikymo metu, o dešimt savadarbiu būdu perdirbtų dujinių pistoletų ( - ), pritaikytų šaudyti 9 mm kalibro šoviniais, laikė R. R. gyvenamojoje vietoje, esančioje ( - ), London, ( - ), kol 2007 m. gruodžio 7 d. 21 val. juos paėmė Jungtinės Karalystės pareigūnai kratos ir R. R. sulaikymo metu.

19II. Apeliacinio skundo argumentai

204.

21Nuteistojo R. D. gynėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis R. D. atžvilgiu yra naikintina ir jo atžvilgiu turi būti priimtas išteisinamasis nuosprendis, nes jis nepadarė nusikalstamos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

224.1.

23Apelianto teigimu, viso proceso metu R. D. kaltu neprisipažino, nes nepadarė ir negalėjo padaryti jam inkriminuotų nusikalstamų veikų. Teismo išvados nuosprendyje nepagrįstos bylos duomenimis. Be to, pripažindamas R. D. kaltu pagal BK 199 straipsnio 2 dalį, BK 249 straipsnio 1 dalį ir BK 253 straipsnio 2 dalį, apygardos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

244.2.

25Apelianto nuomone, bylos medžiagoje nėra jokių objektyvių ir neginčijamų įrodymų, patvirtinančių, jog R. D. dalyvavo darant jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Gynėjo teigimu, R. D. dėl savo negalios – ( - ) – negalėjo atlikti tokių aktyvių veiksmų, kaip neteisėtas šaunamųjų ginklų ir šaudmenų laikymas ir jų gabenimas kontrabanda iš Lietuvos į Jungtinę Karalystę. Be to, inkriminuojamų nusikalstamų veikų laikotarpiu R. D. buvo sulaikytas ir atliko bausmę. Taigi, nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negalėjo dalyvauti Alytuje veikiančio nusikalstamo susivienijimo veikloje, gabenti ginklus ir šaudmenis iš Lietuvos į Jungtinę Karalystę, laikyti tuos ginklus ne kalėjimo teritorijoje. Apelianto nuomone, vien dėl šios aplinkybės kritiškai vertintina ir jo ginamojo R. D. galimybė dėl tokių veikų atlikimo duoti nurodymus kitiems asmenims.

264.3.

27Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo neišsamiai, neištyrė esminių ir reikšmingų veikos kvalifikavimui pagal BK 249 straipsnio 1 dalį aplinkybių. Minėtos normos taikymas reikalauja vieno iš svarbių požymių tokių, kaip ryšių pastovumas tarp nusikalstamo susivienijimo narių. Pastovumas reiškia, kad nusikalstamo susivienijimo narys prisijungė prie grupės veiklos, atlieka tam tikras funkcijas nuolat ar ilgesnį laiką. Sprendžiant apie tai, ar asmuo suvokė save kaip nusikalstamo susivienijimo narį, būtina atsižvelgti, ar tas asmuo dalyvavo grupės susirinkimuose, sprendė bendrus klausimus, laikėsi nustatytos tvarkos, pažinojo ir palaikė pastovius ryšius su kitais susivienijimo nariais, žinojo visus nusikalstamo susivienijimo tikslus, bendrininkų tarpusavio ryšius, techninį, organizacinį nusikalstamos veiklos lygį.

284.4.

29Apelianto teigimu, skundžiamame nuosprendyje dėl R. D. kaltės pagal BK 249 straipsnio 1 dalį nurodyta tik jo užduotis – surasti bendrininkus ir juos užverbuoti, surasti pirkėjus šaunamiesiems ginklams ir šaudmenims, o jo nusikalstami veiksmai pasireiškė tuo, kad jis surado M. B., su kuriuo bei R. L. derino veiksmus 2007 m. rugsėjo 5 d. ir 2007 m. lapkričio 12 d. priimant R. L., K. Č. ir D. B. į Jungtinę Karalystę atvežtus perdirbtus dujinius pistoletus ir šaudmenis. Nuosprendyje nurodoma ir tai, kad R. D. į nusikalstamą susivienijimą buvo įtrauktas nuo 2006 metų rugsėjo mėnesio. Apelianto nuomone, šie nuosprendžio teiginiai nepagrįsti jokiais byloje esančiais įrodymais. Byloje nėra duomenų, kad R. D. būtų buvę pavesta užverbuoti M. B. ar surasti pirkėjus ginklams, taip pat minėtų pirkėjų duomenų. Be to, byloje nėra jokių įrodymų, kad R. D. būtų tokių pirkėjų ieškojęs ar davęs nurodymą tai daryti kitiems asmenims. Taigi, apelianto vertinimu, pirmiau nurodytos pirmosios instancijos teismo išvados pagrįstos tik prielaidomis.

304.5.

31Apelianto teigimu, skundžiamas nuosprendis yra nelogiškas, nes vieno susivienijimo nariais negali būti asmenys, kurių dauguma vienas kito nepažįsta, o jų veiklos tikslai, veikimo teritorijos skiriasi. Alytuje veikusio nusikalstamo susivienijimo viena iš pagrindinių veikų buvo neteisėtas disponavimas dideliais kiekiais narkotinių ir psichotropinių medžiagų. Tačiau R. D. tokia veika neinkriminuota. Apeliantas pažymi, kad R. D. iki jo ekstradicijos į Lietuvą, joje nebuvo lankęsis nuo 1992 metų, dėl to veikti Alytuje organizuotame nusikalstamame susivienijime, dalyvauti jo susirinkimuose priimant sprendimus neturėjo galimybės. Nuosprendyje nurodyta, jog R. L. ir kiti nusikalstamo susivienijimo nariai susitarė su R. D. ir M. B., kad pastarieji pirks iš jų pistoletus po 850 svarų. Apelianto nuomone, neįtikėtina ir nelogiška, kad vieno susivienijimo nariai prekes, kuriomis disponuoti bei jas realizuoti ir buvo sukurtas nusikalstamas susivienijimas, būtų pirkę iš vienas kito. Be to, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad dėl nesavalaikio atsiskaitymo už pateiktą prekę po pirmo ginklų perdavimo epizodo, tarp R. L. ir R. D. kilo konfliktas, po kurio buvo nutarta R. D. ginklų nebeparduoti. Taigi, apeliantas daro išvadą, kad vien jau dėl to R. D. 2007 m. lapkričio 12 d. negalėjo dalyvauti ginklų ir šaudmenų kontrabandoje, neteisėtai laikyti ginklus bei šaudmenis.

324.6.

33Apelianto teigimu, skundžiamame nuosprendyje konstatuota, jog R. L. per K. Č. davė nurodymą R. R., kuris teismo buvo išteisintas dėl dalyvavimo nusikalstamo susivienijimo veikloje, 3 pistoletus ir 73 šovinius perduoti M. B. ir paimti pinigus. Apelianto nuomone, tai įrodo, kad R. D. nedalyvavo nusikalstamo susivienijimo veikloje, nes veikdamas viename nusikalstamame susivienijime R. L. galėjo duoti nurodymus tiesiogiai nusikalstamo susivienijimo nariams, tačiau to nedarė. Byloje nėra jokių įrodymų, o kaltinime taip pat nenurodyta konkretūs veiksmai, kad ginklų ir šaudmenų pervežimo per Lietuvos Respublikos valstybinę sieną klausimais būtų rūpinęsis R. D.. Be to, R. L. vadovaujamo nusikalstamo susivienijimo nariai ginklus į Jungtinę Karalystę vežė ir po 2007 m. lapkričio 12 d., taigi R. D. negalėjo būti vieninteliu ginklų realizavimo šaltiniu.

344.7.

35Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas nuosprendyje neatskleidė BK 249 straipsnyje nustatytos veikos sudėties objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių. Nuosprendyje neatskleistas juridiškai reikšmingas R. D. veiksmų Jungtinėje Karalystėje ir R. L., K. Č. ir D. B. nusikalstamo susivienijimo veiklos santykis, R. D. tyčia. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas, padaręs išvadą, kad R. D. įsitraukė į nusikalstamo susivienijimo, veikusio Lietuvoje veiklą turėjo pareigą bylos duomenų pagrindu konstatuoti, kad R. D., gyvendamas Jungtinėje Karalystėje, žinojo apie tokį susivienijimą Lietuvoje.

364.8.

37Apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismas nuosprendyje padarė klaidingas prielaidas, kad R. D. pažįsta R. L., D. B., M. B., R. R. ir jis yra nusikalstamo susivienijimo narys. Pasak apelianto, teismas ne tik neįvertino aplinkybės, kad R. D. Lietuvoje nesilankė nuo 1992 metų, bet ir to, kad su pirmiau nurodytais asmenimis R. D. galėjo sieti ir kiti, nebūtinai nusikalstami ryšiai. Be to, M. B., R. L., D. B., K. Č. (R. L. faktinis pavaduotojas), A. E., S. K., D. K. (prisipažino ir padėjo teisėsaugai) nedavė R. D. kaltinančių parodymų, kad jis būtų dalyvavęs jam inkriminuojamoje nusikalstamoje veikloje. Todėl, apelianto nuomone, nenustačius jokių objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kad R. D. dalyvavo nusikalstamo susivienijimo veikloje, jis pagal BK 249 straipsnio 1 dalį turi būti išteisintas.

384.9.

39Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai R. D. pripažino kaltu ir pagal BK 199 straipsnio 2 dalį ir BK 253 straipsnio 2 dalį. Apelianto nuomone, teismas bylos duomenis vertino vienpusiškai ir padarė bylos duomenimis nepagrįstas išvadas. Nuosprendyje nurodoma, kad 2007 m. gruodžio 5 d. ir 2007 m. lapkričio 12 d. ginklų ir šaudmenų gabenimu kontrabanda per Lietuvos Respublikos, t. y. pasiruošimu, paslepiant ir supakuojant Lietuvoje ginklus ir šaudmenis į krovininių automobilių akumuliatorius, vairuotojų suradimu, pervežimu į Jungtinę Karalystę užsiiminėjo R. L., K. Č., D. B. ir kiti, bet ne R. D.. Nuosprendyje nurodomas R. D. vaidmuo yra tik kaip šaunamųjų ginklų ir šaudmenų pirkėjo, nurodant, kad jis turėjo tuos ginklus ir šaudmenis nupirkti, mokėdamas po 850 svarų sterlingų už pistoletą ir po 1 svarą sterlingų už šovinį. Tačiau nuosprendyje nenurodyta jokių bylos duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad šią ginklų ir šaudmenų kontrabandą organizavę ir realizavę asmenys, savo veiksmus derino su R. D.. Nuosprendyje nenurodyta, kokiu būdu R. D. galėjo prisidėti prie ginklų ir šaudmenų kontrabandos, neatskleisti jo veiksmai atlikti Lietuvoje ar Jungtinėje Karalystėje, kurie yra reikšmingi nusikalstamos veikos, nustatytos BK 199 straipsnio 2 dalyje, sudėties požymiams ir tyčios turiniui konstatuoti. Apeliaciniame skunde pažymima ir tai, kad byloje nėra pateikti kaltinime nurodyti Jungtinėje Karalystėje išimti šaunamieji ginklai ir šaudmenys. Be to, byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, kad tai galėjo būti būtent tie patys ginklai, kuriuos iš Lietuvos galimai išsiuntė R. L., K. Č., D. B..

404.10.

41Apelianto teigimu, byloje užfiksuoti nuteistojo telefoniniai pokalbiai su kitais asmenimis yra neparemti pokalbyje dalyvavusių asmenų parodymais, yra fragmentiški, nenuoseklūs ir neatitinkantys visų nuosprendyje nurodomų aplinkybių. Teismas nurodo, kad R. D. telefonu kalba apie 13 sugedusių ginklų, tačiau tokie sugedę ginklai Jungtinėje Karalystėje nebuvo išimti. Skundžiamame teismo nuosprendyje taip pat nurodoma, kad R. D. telefonu tarėsi su R. L. iš pastarojo nupirkti ginklus sumokant po 850 svarų už vienetą, tačiau byloje nėra jokių duomenų patvirtinančių, kad minėti pinigai iš viso buvo perduoti.

424.11.

43Apelianto nuomone, byloje pateikiami įrodymai, tokie, kaip vaizdo įrašai, kuriuose užfiksuota garaže, esančiame Alytuje, į akumuliatorius pakuojami ginklai, jų apžiūra, sekimas juos pervežant į Jungtinę Karalystę, yra nesusiję su R. D., nes byloje nėra jokių duomenų, kad jis žinojo apie pirmiau nurodytus veiksmus. Minėti įrodymai nepatvirtina R. D. kaltės dar ir todėl, kad jie pradėti rinkti po to, kai buvo baigta paskutinė R. D. inkriminuojama veika. Be to, visa bylos medžiaga buvo perduota tirti Jungtinės Karalystės teisėsaugos pareigūnams, nes R. D. inkriminuojamos nusikalstamos veikos buvo padarytos Jungtinėje Karalystėje. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad R. D. atžvilgiu tyrimą atliko Jungtinės Karalystės Sunkių organizuotų nusikaltimų agentūra dėl nusikalstamų veikų, susijusių su šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis, duslintuvais, rastais 2007 m. spalio 5 d. ir 2007 m. gruodžio 6-7 d. Šis tyrimas apėmė laikotarpį nuo 2007 m. rugsėjo 28 d. iki 2008 m. kovo 3 d. Šiuo laikotarpiu R. D. buvo laikomas suimtas viename iš Jos Didenybės kalėjimų. Nurodoma ir tai, kad tyrimo metu nebuvo surinkta pakankamai įrodymų, todėl R. D. nebuvo pareikšti kaltinimai ir jis nebuvo persekiojamas baudžiamąja tvarka. Apeliantas daro išvadą, kad teisinis procesas R. D. atžvilgiu dėl jam inkriminuojamų veikų šioje byloje vyko Jungtinėje Karalystėje ir šios šalies prokurorų buvo nutrauktas. Dėl to, nenustačius jokių objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kad R. D. padarė nusikalstamas veikas, nustatytas BK 199 straipsnio 2 dalyje ir BK 253 straipsnio 2 dalyje, jis turi būti išteisintas.

444.12.

45Apeliaciniame skunde nurodoma ir tai, kad pirmos instancijos teismas padarė esminį baudžiamojo proceso teisės pažeidimą, nes nuosprendyje nepagrįstai netaikė BPK 3 straipsnio 1 dalies 8 punkto nuostatų. Apelianto teigimu, R. D., pagal jo prisipažinimą, už šaunamųjų ginklų ir šaudmenų laikymą 2008 m. birželio 17 d. buvo nuteistas Jungtinėje Karalystėje. Įsiteisėjęs Jungtinės Karalystės teismo nuosprendis yra byloje ir pirmosios instancijos teismui buvo gerai žinomas. Skundžiamame teismo nuosprendyje teismas pripažino, kad R. D. nuosekliai laikosi pozicijos, jog už šioje byloje jam inkriminuojamas veikas jis jau yra teistas, visi jo veiksmai yra įvertinti, pasiektas susitarimas su Jungtinės Karalystės teisėsauga dėl jo prisipažinimo ir kitų kaltinimų nepateikimo, taip pat ir tai, kad jis jau atliko jam už tai paskirtą bausmę Jungtinėje Karalystėje. Tai iš esmės patvirtino ir M. B. bei R. R.. Apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nepašalino abejonės dėl galimo dvigubo R. D. nuteisimo už tas pačias veikas šiame teismo procese ir Jungtinės Karalystės teisme. Apeliantas pažymi ir tai, kad teisminio proceso metu R. D. gynėjai ne kartą raštu ir žodžiu teismo prašė iš Jungtinės Karalystės teismo gauti tai patvirtinančius ar paneigiančius įrodymus, ar kviesti ir apklausti Jungtinės Karalystės prokurorę, atlikusią tyrimą. Tinkamai nežinant Jungtinės Karalystės baudžiamojo proceso teisės normų ypatumų ir skirtumų nuo Lietuvos baudžiamojo proceso, negavus gynybos prašomo pilno R. D. teismo nuosprendžio iš Jungtinės Karalystės, nėra galimybės nustatyti, ar jis buvo teisiamas, ar kitaip nebuvo įvertinta (pavyzdžiui padarant susitarimą dėl dalinio prisipažinimo) ta pati veika, už kurią jis nuteistas skundžiamu nuosprendžiu. Pažymėtina ir tai, kad pagal BPK 3 straipsnio 1 dalies 8 punktą reikšmingas ne tik teismo nuosprendis dėl to paties kaltinimo arba teismo nutartis, bet ir prokuroro nutarimas nutraukti procesą tuo pačiu pagrindu.

464.13.

47Apeliantas nurodo, kad byloje yra 2008 m. birželio 3 d. Jungtinės Karalystės prokuratūros laiškas – prašymas. Jame nurodyta, kad, Jungtinės Karalystės teisėsaugos įstaigos RONTA nuomone, Jungtinėje Karalystėje R. D. vadovauja organizuotų nusikaltimų grupei, kuri ginklus gauna iš R. L. organizuotos nusikalstamos grupės, taip pat ir tai, kad RONTA nori surinkti visus įmanomus įrodymus prieš R. D. ir jo nusikalstamą grupuotę tam, jog pradėtų jų baudžiamąjį persekiojimą bei prašo pateikti visus įkalčius, telefoninių pokalbių įrašus. Nurodomi įtariami Jungtinės Karalystės organizuotos grupės asmenys – R. D., D. D., B. K., M. B. ir R. R.. Taip pat nurodomi Jungtinės Karalystės teisės aktai, pagal kuriuos šie asmenys numanomi persekioti, tai – 1977 metų baudžiamosios teisės įstatymo 1(1) ir 1A skyrius (Bendrininkavimas), pagal kurį teisiami asmenys, kai vienas asmuo susitaria su kitais, kad bus atliekami tam tikri veiksmai, kurie, jei bendrininkavimas bus padarytas pagal jų ketinimus, būtinai bus tolygūs bet kokiam nusikaltimui, padarytam vienos ar daugiau susitarimo šalių (kas, apelianto nuomone, atitinka BK 25 straipsnio ir BK 249 straipsnio 2 dalį), 1968 metų šaunamųjų ginklų įstatymas (kas, apelianto nuomone, atitinka BK 253 straipsnio 2 dalį), 1979 metų Muitinės ir akcizo administravimo įstatymo 50 skyrius (kas, apelianto nuomone, atitinka BK 199 straipsnio 2 dalį). Skunde pažymima, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino aplinkybės, jog R. D. teisinis persekiojimas pagal visas dabar jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas Jungtinėje Karalystėje buvo atliekamas. Jis buvo sulaikytas Jungtinėje Karalystėje dar 2006 metais, o 2008 m. birželio 17 d. buvo nuteistas penkerių su puse metų laisvės atėmimo bausme, pagal jo prisipažinimą, už šaunamųjų ginklų ir šaudmenų laikymą. Apeliantas pažymi ir tai, kad R. D. nuteistas vėliausiai už kitus, jau po to, kai buvo įvykdytos ir, teisėsaugai žinomos, visos nusikalstamos veikos. Šioje byloje visą esančią slaptą telefoninių pokalbių klausymosi medžiagą, kuria iš esmės ir grindžiama R. D. kaltė, Lietuvos prokurorai buvo perdavę Jungtinės Karalystės teisėsaugos pareigūnams. Iš byloje esančių minimų Jungtinės Karalystės prokuratūros pateiktų dokumentų matyti, kad tyrimas dėl R. D. šiame procese inkriminuojamų nusikalstamų veikų Jungtinėje Karalystėje buvo atliekamas pilna apimtimi. Apeliantas nurodo ir tai, kad byloje nėra duomenų apie nurodyto proceso baigtį. Apelianto nuomone, nežinodamas Jungtinės Karalystės baudžiamojo proceso reguliavimo taisyklių ir jų nevertindamas pirmosios instancijos teismas negalėjo tinkamai išspręsti galimo dvigubo R. D. nuteisimo klausimo. Apelianto nuomone, nagrinėjamu atveju principo non bis in idem taikymas Europos Tarybos konvencijų aspektu yra platesnis nei aiškinama skundžiamame nuosprendyje. Pažymėtina, kad teismas nepagrįstai nurodė, jog byloje yra Jungtinės Karalystės prokurorės paaiškinimas. Tokio pasirašyto ir oficialaus Jungtinės Karalystės prokurorės paaiškinimo, gauto teisės aktų nustatyta tvarka, byloje nėra. Yra tik neoficialus, sunkiai identifikuojamas susirašinėjimas elektroniniu paštu, kuriame pateikiami klaidingi duomenys, pavyzdžiui, apie R. D. deportaciją iš Jungtinės Karalystės. Apeliantas daro išvadą, kad apygardos teismas, tirdamas bylos įrodymus, nesivadovavo leistinumo ir liečiamumo principais bei pažeidė BPK 301 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Skunde nurodoma ir tai, kad teismas privalėjo teisingai įvertinti visas pirmiau nurodytas aplinkybes, visas kilusias bei nepašalintas abejones vertinti R. D. naudai ir baudžiamąją bylą nutraukti.

484.14.

49Apeliantas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju nepagrįstai netaikė BK 76 straipsnio 1 dalies nuostatų. Byloje esanti R. D. ligos istorija bei kiti bylos dokumentai patvirtina, kad jis yra ( - ). Teisiamojo posėdžio metu apklaustas teismo medicinos ekspertas taip pat patvirtino, kad R. D. yra ( - ), jo sveikatos būklės diagnozė yra įtraukta į sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtino „Nepagydomų ligų“ sąrašo 18 punktą, kuriuo remiantis asmuo gali būti atleistas nuo bausmės atlikimo. Tačiau pirmosios instancijos teismas netyrė kokią įtaką R. D. nepagydoma liga turės bausmės atlikimui, neįvertino, kad R. D. negalia yra labai sunki, trukdanti jam normaliai orientuotis aplinkoje ir nėra jokios galimybės, kad jis ateityje pasveiks. Esant šioms aplinkybėms, apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismo R. D. paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimas jam būtų aiškiai per sunkus. Juo labiau, kad nuteistajam reikalinga nuolatinė, speciali kito asmens slauga ir priežiūra, nes nuteistasis negali savarankiškai pasirūpinti savo buitimi ar elementaria higiena. Gynėjo teigimu, laisvės atėmimo bausmę vykdančios įstaigos negalėtų užtikrinti R. D. reikalingos priežiūros, todėl tikėtina, kad realios laisvės atėmimo bausmės paskyrimas šiam asmeniui, dėl jo sveikatos būklės, galėtų virsti jo nereikalingu kankinimu. Apeliantas taip pat nurodo, kad R. D. yra tik vieną kartą teistas Jungtinėje Karalystėje, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, o jam inkriminuojamos veikos padarytos labai seniai. Per tą laiką naujų nusikaltimų jis nepadarė, charakterizuojamas teigiamai. Be to, ikiteisminis tyrimas ir teisminis bylos nagrinėjimas užsitęsė ne dėl R. D. kaltės – su nuteistaisiais ilgą laiką nebuvo atliekami jokie ikiteisminio tyrimo veiksmai, kelis kartus keitėsi bylą nagrinėjusių teisėjų kolegijų sudėtys. Teismo nuosprendyje nurodytos nusikalstamos veikos yra susijusios su tomis veikomis, už kurias nuteistasis jau atliko nemažą realią laisvės atėmimo bausmę pagal Jungtinės Karalystės teismo nuosprendį. Apeliantas pažymi ir tai, kad viso proceso metu R. D. buvo taikomos kardomosios priemonės, trukdžiusios jam su šeima gyventi savo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje – Jungtinėje Karalystėje. Be to, apelianto vertinimu, bausmės laukimas taip pat yra bausmė, asmeniui sukelianti itin neigiamus išgyvenimus. Apelianto teigimu, esant pirmiau nurodytų aplinkybių visumai, R. D. baudimas realia laisvės atėmimo bausme, jo neatleidimas nuo bausmės dėl nepagydomos ligos, prieštarautų bausmės tikslams ir uždaviniams.

504.15.

51Apeliantas nurodo, kad R. D. šiame procese inkriminuojamos nusikalstamos veikos buvo tiriamos ir Jungtinėje Karalystėje, dėl ko minėtoje šalyje jis buvo laikomas suimtas nuo 2006 metų rugsėjo mėnesio. Taigi, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai R. D. suėmimo Jungtinėje Karalystėje ir ten atliktos laisvės atėmimo bausmės laiko neįskaitė į skundžiamu nuosprendžiu paskirtąją laisvės atėmimo bausmę. Be to, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nenustatė R. D. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, įtvirtintos BK 59 straipsnio 2 dalyje. Apelianto vertinimu, nustačius minėtą atsakomybę lengvinančią aplinkybę jo ginamajam paskirta galutinė laisvės atėmimo bausmė turėtų būti švelninama ir laikoma, kad jis yra ją atlikęs.

525.

53Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija apeliacine tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą pagal Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroro, nuteistojo R. R., nuteistojo M. B. gynėjo ir nuteistojo R. D. gynėjo apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 20 d. nuosprendžio, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2016 m. gruodžio 8 d. nutartimi atmetė Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroro, nuteistojo R. R., nuteistojo M. B. gynėjo A. L. ir nuteistojo R. D. gynėjo Kęstučio Ragaišio apeliacinius skundus.

546.

55Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2017 m. birželio 17 d. nutartimi panaikino Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gruodžio 8 d. nutarties dalį, kuria atmestas R. D. gynėjo apeliacinis skundas paliekant galioti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. sausio 20 d. nuosprendį, kuriuo R. D. nuteistas pagal BK 199 straipsnio 2 dalį (dėl 2007 m. rugsėjo 5 d. veikos) laisvės atėmimo bausme dvejiems metams; pagal BK 253 straipsnio 2 dalį (dėl 2007 m. rugsėjo 5 d. veikos) laisvės atėmimo bausme ketveriems metams trims mėnesiams; pagal BK 199 straipsnio 2 dalį (dėl 2007 m. lapkričio 12 d. veikos) laisvės atėmimo bausme dvejiems metams; pagal BK 253 straipsnio 2 dalį (dėl 2007 m. lapkričio 12 d. veikos) laisvės atėmimo bausme ketveriems metams; pagal BK 249 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimo bausme ketveriems metams trims mėnesiams ir dėl šios dalies perdavė bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kasacinės instancijos teismas konstatavo, kad nagrinėjamoje byloje siekiant nustatyti, ar Jungtinės Karalystės prokuroro sprendimas dėl R. D. nepersekiojimo laikytinas galutiniu Konvencijos, įgyvendinančios Šengeno susitarimą, 54 straipsnio, aiškinamo atsižvelgiant į Chartijos 50 straipsnį, prasme, būtina gauti iš Jungtinės Karalystės informaciją dėl šio sprendimo pobūdžio (galutinis jis ar ne) pagal Jungtinės Karalystės teisę ir išsiaiškinti, ar jis buvo priimtas atlikus išsamų tyrimą bei įvertinus jo rezultatus. Nesant galimybių tokią informaciją gauti ir ją vertinti nagrinėjant bylą kasacine tvarka, bylos dalis, susijusi su R. D. inkriminuojamomis veikomis ir jų vertinimu, grąžinta iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

56Apeliacinės instancijos teismo posėdyje, nagrinėjant bylą iš naujo, nuteistojo R. D. gynėjas prašė apeliacinį skundą patenkinti, o prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

57III.

58Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

597.

60Nuteistojo R. D. gynėjo advokato K. Ragaišio apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

61Dėl BK 249 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos

628.

63Nuteistojo gynėjas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nuteistasis R. D. jam inkriminuotas nusikalstamas veikas įvykdė dalyvaudamas nusikalstamo susivienijimo veikloje. Teismas nuosprendyje neatskleidė BK 249 straipsnyje nustatytos veikos sudėties objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių. Nuosprendyje neatskleistas juridiškai reikšmingas R. D. veiksmų Jungtinėje Karalystėje ir R. L., K. Č. ir D. B. nusikalstamo susivienijimo veiklos santykis, R. D. tyčia. Byloje nėra objektyvių ir neginčijamų įrodymų, patvirtinančių, jog R. D. dalyvavo darant jam inkriminuotas nusikalstamas veikas.

649.

65Teisėjų kolegija nesutinka su tokiais apeliacinio skundo argumentais. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė byloje surinktus įrodymus. Nuosprendžio dalyje dėl R. D. pripažinimo kaltu dalyvavus nusikalstamo susivienijimo veikloje pateikta įrodymų analizė. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumą ir teisėtumą, pripažįsta, kad teismo nuosprendyje padarytos išvados dėl R. D. dalyvavimo nusikalstamo susivienijimo veikloje darant sunkius nusikaltimus yra pagrįstos ir teisingos.

6610.

67Pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kuri buvo išskirta iš baudžiamosios bylos, kurioje kaltinimai buvo pareikšti R. L., A. E., D. B., D. K., S. K. ir M. S.. Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 13 d. nuosprendyje, pakeistame Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gegužės 31 d. nuosprendžiu, konstatuota, kad R. L. vadovaujamo nusikalstamo susivienijimo tikslas buvo daryti ir sunkius nusikaltimus, susijusius su neteisėtu disponavimu įvairiais kiekiais šaunamųjų ginklų ir šaudmenų bei šaunamųjų ginklų ir šaudmenų kontrabanda iš Lietuvos į Jungtinę Karalystę. Nusikalstamas susivienijimas egzistavo nuo 2006 m. rugsėjo mėn. iki 2008 m. kovo 7 d.

6811.

69BK 249 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas dalyvavo nusikalstamo susivienijimo veikloje. Dalyvavimas nusikalstamo susivienijimo veikloje apibūdinamas kaip bet koks sąmoningas nuolatinis asmenų pasirengimas kartu su kitais susivienijimo dalyviais veikti tokio susivienijimo naudai, o dažniausiai ir konkrečių gautų susivienijimo pavedimų vykdymas. Dalyvavimu pagrįstai pripažįstamas ne vien nusikalstamų veikų darymas, bet ir kitokių pavedimų atlikimas – susivienijimo apsauga, rūpinimasis susivienijimo ginklais, transportu, turtu, lėšomis, informuotumu ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-2-699/2016). BK 249 straipsnio 1 dalyje numatyta formali nusikaltimo sudėtis, nereikalaujanti padarinių, t. y. siekiamų, planuojamų nusikaltimų realaus padarymo, todėl atsakomybei už baigtą nusikaltimą pakanka vien dalyvavimo jo veikoje.

7012.

71Nuteistasis R. D., duodamas parodymus teisiamajame posėdyje neigė dalyvavęs nusikalstamo susivienijimo veikloje. Nežinojo apie Lietuvoje ieškomus žmonės, kurie gabentų ginklus į Jungtinę Karalystę (t. 27, b. l. 116-120). Aiškino, kad jo niekas nesieja su M. B. ir R. R.. Gyvenant Londone bendravo su M. B. vakarėliuose, su R. R. kartais susitikdavo, tik pasisveikindavo. R. L. ir D. B. pažįsta. Tvirtino, kad R. L. jo kalėjime Anglijoje nelankė (t. 26, b. l. 130-131). Vis tik nuteistojo aiškinimą, kad jis nedalyvavo nusikalstamo susivienijimo veikloje darant sunkius nusikaltimus, paneigia byloje surinkta įrodymų visuma.

7213.

73Byloje esančiuose operatyvinių veiksmų atlikimo protokoluose, vykdant telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolę, užfiksuoti duomenys, liudytojų B. K., R. L., nuteistojo M. B. parodymai, kiti rašytiniai bylos duomenys, leidžia daryti išvadą, kad nuteistasis R. D., disponuodamas šaunamaisiais ginklais ir šaudmenimis bei vykdydamas jų kontrabandą, veikė pagal iš anksto numatytą vaidmenį nusikalstamo susivienijimo veikloje, atlikdavo konkrečias užduotis.

7414.

75Operatyvinių veiksmų atlikimo protokoluose, vykdant telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolę, užfiksuoti duomenys apie 2007 m. rugsėjo mėn. vykusius R. L. pokalbius su tuo metu Jungtinėje Karalystėje buvusiais M. B. bei R. D.. Kalbama apie šaunamųjų ginklų partiją, esančią Jungtinėje Karalystėje, kurią realizuoja M. B.. Šią šaunamųjų ginklų partiją sudaro 23 šaunamieji ginklai, kurių 9 yra brokuoti. Priekaištaujama dėl ginklų broko (ginklai surūdiję ir kt.). 2007 m. rugsėjo 12 d. R. L. skambino R. D., kalbama apie prekybą iš R. L. gautais ginklais, duslintuvais ir šaudmenimis. 2007 m. rugsėjo 15 d. R. L. skambino R. D., kalbama apie ginklų kokybę, apie R. L. planus atvykti į Jungtinę Karalystę. 2007 m. rugsėjo 20 d. R. L. ir R. D. kalba apie naują ginklų partiją, pinigus (t. 6, b. l. 1-22). 2007 m. rugsėjo 29 d. ir 2007 m. spalio 6 d. telefoninių pokalbių tarp R. D. ir R. L. metu kalbama apie M. B. ir nekokybiškus ginklus, jų remontą, apie 2007 m. spalio 5 d. Jungtinėje Karalystėje sulaikytą Ž. B. ir kratos metu rastus ir paimtus penkis perdirbtus dujinius pistoletus. Taip pat kalbama apie pinigus. R. L. sako, kad jis investuoja didelius pinigus ir negauna pajamų, jis investuoja ir pirmas turi gauti uždarbį, o visi kiti uždarbį turėtų pasiimti tik po to, kai jis (R. L.) gauna savo dalį. R. D. sako, kad R. L. jau pasiėmė aštuonis su puse. R. L. sako, kad tai nedidelė suma, palyginus su jo investicijomis. R. L. taip pat sako, kad viskas atiduota meistrui remontuoti, jeigu meistras nesuremontuos, tuomet jis (R. L.) viską pasiims. R. D. sako, kad jis, gavęs pinigus, pasiims savo dalį ir likusius atiduos jam (R. L.). R. L. atsako, kad R. D. jau yra gavęs labai daug pinigų ir šių pinigų neleidžia, o jis (R. L.) turi užpirkinėti už savo pinigus. R. L. priekaištauja R. D., kad garaže buvo policininkai ir paėmė daiktus (ginklus), kad R. D. gauna pinigus ir nesusitvarko su savo veikla, kad nieko nežino apie tai kas vyksta, bet reiškia pretenzijas dėl pinigų. Taip pat, kad dalis daiktų jau realizuota, bet jis (R. L.) gavo 16 tūkstančių, o turėjo gauti 19 tūkstančių su puse (t. 6, b. l. 23-29). 2007 m. lapkričio 10 d. pokalbio metu R. L. priekaištauja R. D., kad asmuo, kuris turi ginklus, vengia juos grąžinti, be to, jiems abiems nurodo skirtingas aplinkybes. R. D. sako, kad tas žmogus kitą dieną daiktus atiduos „šlubiui“. R. L. reikalauja grąžinti daiktus, nurodo, kad R. D. perduotų tam žmogui, kad jis (R. L.) atvažiuos ir jei nebus grąžinti daiktai, susidoros su tuo asmeniu (t. 6, b. l. 37-48). 2007 m. lapkričio 24 d. pokalbio tarp M. B. ir D. B. metu kalbama apie ginklų kainą, pas M. B. likusius ginklus, M. B. skolą K. Č. ir R. L., apie tai, kad dėl kitų ginklų bus sprendžiama be R. D.. Taip pat kalbama apie kainą, kuri būtų mokama R. D.. 2007 m. lapkričio 25 d. pokalbio tarp M. B. ir R. D. metu kalbama apie 13 800 skolą, apie dalį ginklų, kurie buvo prarasti (t. 6, b. l. 61-87). Visi šie vykdant telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolę užfiksuoti pokalbiai patvirtina aktyvius R. D. veiksmus nusikalstamo susivienijimo veikloje. Paminėti duomenys rodo, jog R. D. kontaktavo su R. L., D. B., M. B., pastarieji žinojo apie jo atliekamus veiksmus, R. L. duodavo nurodymus.

7615.

77Teisiamajame posėdyje apklausiamas R. L. atsisakė duoti parodymus (t. 26, b. l. 115-116). Ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas kaip įtariamasis R. L. parodė, kad 2007 m. pabaigoje buvo nuskridęs į Londoną, kur aplankė suimtus D. B. ir R. D. (t. 15, b. l. 137-138). Teisiamajame posėdyje apklaustas liudytojas D. K. parodė, kad jis sudėdavo į akumuliatorių vidų atvežtus ginklus. Dėl pakuojamų ginklų kiekio ir komplektacijos sprendimą priimdavo R. L.. Pinigus jam (D. K.) mokėjo K. Č., D. B., R. L. (t. 26, b. l. 58-60). Teisiamajame posėdyje buvo perskaityti liudytojo B. K. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu (t. 26, b. l. 124-126). Liudytojas B. K. parodė, kad 2006 m. spalio 21 d. Anglijoje buvo sulaikytas su R. D. ir D. B.. Juos sulaikė dėl dviejų pistoletų, kuriuos rado jo automobilyje. Susipažinęs su pateiktu telefoninio pokalbio įrašu, patvirtino, kad tai jo pokalbis su seserimi K. L., ir R. L. pokalbis su R. D. (t. 2, b. l. 126-128). Nuteistasis M. B. teisiamajame posėdyje parodė, kad jis (M. B.) ginklus pirko Anglijoje (t. 27, b. l.118-119). Su R. D. susitikdavo Londone. Jam (M. B.) reikėjo trijų ginklų, kuriuos paėmė iš R. R.. (t. 26, b. l. 130-141). Ikiteisminio tyrimo metu M. B. parodė, kad 2007 m. rugsėjo mėn. pradžioje jam buvo paduoti ne mažiau kaip 12 pistoletų, šoviniai bei duslintuvai. R. L. prašymu pistoletus nuvežė Ž. B., kuris turėjo juos pataisyti. Su R. D. būtų pasidalinęs pinigus, jei būtų juos gavęs (t. 24, b. l. 35-36). Nuteistasis R. R. teisiamajame posėdyje parodė, kad K. Č. paskambinęs telefonu nurodė, kad bus atvežti ginklai (t. 27, b. l. 118-119). M. B. perdavė tris pistoletus. Taip pat parodė, kad buvo pažįstamas su R. D., pažinojo R. L., M. B. (t. 26, b. l.138-140). Kalėjime iš M. B. sužinojo, kad su ginklų kontrabanda yra susiję R. D., D. B., A. E., viskam vadovauja R. L. (t. 24, b. l. 177-178, 179-181, 182-183, 187-191). Jungtinėje Karalystėje vykdyto slapto sekimo metu užfiksuota, kad 2007 m. rugsėjo 26 d. R. L. buvo Londone ir lankėsi ( - ) kalėjime, kur buvo laikomi R. D. ir D. B. (t. 12, b. l. 37-40).

7816.

79Nagrinėjamu atveju yra nustatyta, kad viena iš nusikalstamo susivienijimo vykdomų veiklų buvo susijusi su neteisėtu disponavimu šaunamaisiais ginklais ir šaudmenimis bei jų kontrabanda iš Lietuvos į Jungtinę Karalystę. Vilniaus apygardos teismo 2012 m. sausio 13 d. nuosprendyje, pakeistame Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gegužės 31 d. nuosprendžiu, buvo konstatuota, kad R. L., veikdamas kartu su K. Č., 2006 m. rugsėjo mėn. – 2008 m. kovo 7 d. vadovavo nusikalstamo susivienijimo veiklai.

8017.

81Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad R. D. įsitraukė į R. L. vadovaujamo nusikalstamo susivienijimo veiklą. Jis turėjo savo aiškiai apibrėžtą vaidmenį ir funkcijas vykdant neteisėtą disponavimą šaunamaisiais ginklais ir šaudmenimis bei jų gabenimą kontrabandos būdu. Pirmiau minėtais įrodymais nustatyta, kad nusikalstamo susivienijimo nariai buvo pasiskirstę užduotimis ir vaidmenimis, susijusiais su nusikalstamo susivienijimo veikla. R. D. veikla buvo sudėtinė nusikalstamo susivienijimo tikslo – disponavimo šaunamaisiais ginklais bei šaudmenimis ir jų gabenimo kontrabandos būdu iš Lietuvos į Jungtinę Karalystę – įgyvendinimo grandis. R. D. daugiausia ryšius palaikė su tais nusikalstamo susivienijimo nariais, kurie buvo atsakingi už konkrečią nusikalstamos veiklos sritį. R. D. siejo ilgalaikiai, nuolatiniai ryšiai su nusikalstamo susivienijimo lyderiu R. L. ir kitais nusikalstamo susivienijimo dalyviais. R. L. paskirstydavo užduotis, rinkdavo ir paskirstydavo iš nusikalstamos veiklos gautas pinigines lėšas ir kt. R. D. surado M. B., kuris buvo reikalingas ginklams realizuoti. Telefoninių pokalbių metu R. L. su R. D. aptarinėjo ginklų realizavimo bei atsikaitymų problemas, ginklų kokybę. R. L. reiškė nepasitenkinimą dėl R. D. veiklos, kad negrąžinami pinigai ir ginklai, t. y., kad R. D. blogai dirba, be to grasino susidoroti su R. D. žmogumi. R. D. buvo nepatenkintas tuo, kad jis yra apeinamas, nesilaikoma subordinacijos. Visa tai rodo pastovius ir tamprius jų tarpusavio ryšius. Akivaizdu, kad R. D. turėjo atskirą vaidmenį, susijusį su kontrabandos būdu į Jungtinę Karalystę atgabentų šaunamųjų ginklų bei šovinių laikymu ir realizavimu. Nusikalstamo susivienijimo organizatorius ir vadovas R. L. palaikė vidinę drausmę ir subordinaciją duodamas įsakmius nurodymus nusikalstamo susivienijimo dalyviams, gąsdinant susidorojimu siekė paklusnumo, paskirstydavo nusikalstamu būdu gautas lėšas. Siekdami palengvinti nusikalstamų veikų padarymą ar išvengti planuojamų daryti ar daromų veikų demaskavimo, nusikalstamo susivienijimo dalyviai buvo apsirūpinę ryšio priemonėmis, kurios buvo naudojamos tik nusikaltimų darymo metu. Pirmiau nurodytais bylos duomenimis nustatyta, kad R. D. dalyvavo nusikaltimų planavimo veiksmuose, vykdė R. L. nurodymus, parinkdamas ir užverbuodamas bendrininką M. B., užtikrino kontrabandos būdu iš Lietuvos į Jungtinę Karalystę įvežtų šaunamųjų ginklų ir šaudmenų paėmimą ir laikymą, o taip pat realizavimą. R. D. numatytas vaidmuo buvo paimti į Jungtinę Karalystę kontrabandos būdu atvežtus savadarbiu būdu perdirbtus dujinius pistoletus ir už juos sumokėti ne mažiau kaip 850 Didžiosios Britanijos svarų sterlingų už vienetą ir 9 mm kalibro šovinius, sumokant ne mažiau kaip 1 Didžiosios Britanijos svarą sterlingų už vienetą ir juos realizuoti. R. D., atlikdamas savo vaidmenį ir derindamas savo veiksmus su R. L., nurodydavo M. B. paimti, laikyti ir realizuoti į Jungtinę Karalystę atvežtus šaunamuosius ginklus ir šaudmenis. Pats R. D. neneigė aplinkybės, jog laikė du pistoletus, du duslintuvus ir 70 šovinių ir už tai buvo nuteistas Jungtinėje Karalystėje. Nuteistasis tvirtino, jog nusikalstamo susivienijimo veikloje nedalyvavo, nežinojo, kad Lietuvoje buvo ieškomi žmonės, kurie gabens ginklus kontrabandos būdu. Vis tik jau aptarti bylos įrodymai šią jo gynybinę poziciją paneigia. Tuo pačiu pažymėtina, kad dalyvavimas nusikalstamo susivienijimo veikloje gali pasireikšti ne tik konkrečių nusikaltimų darymu arba rengimu, bet ir kitokia veikla grupės naudai. Nustatyta, kad R. L. nurodymu A. E. surado vairuotoją A. K., kuris automobiliu iš Lietuvos į Jungtinę Karalystę kontrabandos būdu nugabeno D. K. automobiliniame akumuliatoriuje paslėptus iš R. L., K. Č. ir D. B. gautus šaunamuosius ginklus ir šaudmenis. Taigi kiekvieno nusikalstamo susivienijimo dalyvio funkcijos nusikalstamų veikų padaryme buvo reikšmingos, be jų tam tikroje nusikalstamo susivienijimo vykdomos nusikalstamos veiklos stadijoje nebūtų įmanoma padaryti sunkių nusikaltimų. Jau minėti bylos įrodymai paneigia apeliacinio skundo argumentus, jog nėra duomenų apie tai, kad R. D. buvo pavestos atlikti konkrečios užduotys. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad ginklų ir šaudmenų pervežimo per Lietuvos sieną klausimų R. D. nesprendė, tačiau tai tik parodo nusikalstamo susivienijimo požymį – išankstinį vaidmenų ir užduočių pasiskirstymą. Teisėjų kolegijos vertinimu, nepagrįsti ir nuteistojo gynėjo apeliacinio skundo argumentai, jog dauguma nusikalstamo susivienijimo dalyvių nepažinojo vienas kito, todėl jie negalėjo veikti nusikalstamo susivienijimo sudėtyje. Pirmiau aptartos aplinkybės paneigia ir nuteistojo gynėjo apeliacinio skundo teiginius, kad R. D. su R. L., D. B., M. B., R. R. siejo ne nusikalstami, o tik draugiški ar giminystės ryšiai. Nėra pagrindo sutikti su nuteistojo gynėjo apeliacinio skundo teiginiu, kad liga R. D. trukdė dalyvauti nusikalstamoje veikoje. Operatyvinių veiksmų atlikimo protokoluose ir jų prieduose užfiksuoti duomenys leidžia teigti, kad R. D. buvo aktyvus nusikalstamų veikų vykdytojas. Apeliaciniame skunde nuteistojo gynėjas pažymi, kad R. D. negalėjo dalyvauti nusikalstamo susivienijimo veikloje, taip pat duoti nurodymus kitiems asmenims, nes tuo metu buvo laikomas suimtas ir atliko bausmę Anglijos kalėjime. Tokie apelianto teiginiai taip pat nepagrįsti, nes R. D. buvo suimtas laikotarpiu nuo 2007 m. rugsėjo 24 d iki 2008 m. kovo 4 d. Jau minėti duomenys paneigia ir nuteistojo gynėjo apeliacinio skundo argumentus dėl R. D. nedalyvavimo nusikalstamo susivienijimo veikloje. Minėtuose operatyvinių veiksmų atlikimo protokoluose bei jų prieduose užfiksuoti duomenys, kad, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, R. D. daug kartų bendravo telefonu su R. L., M. B., sprendė ginklų kokybės bei piniginius klausimus, kalbėjo užuominomis ir laikėsi konspiracijos.

8218.

83Pirmiau aptartų aplinkybių visuma patvirtina, kad R. D. sunkių nusikaltimų padaryme neteisėtai disponuojant ir vykdant šaunamųjų ginklų bei šaudmenų kontrabandą, dalyvavo neatsitiktinai. Jis suvokė apie savo priklausymą nusikalstamai struktūrai, susidedančiai iš daugiau negu trijų narių, suprato apie nusikalstamos veiklos nuolatinį pobūdį, taip pat apie susitarimą daryti sunkius nusikaltimus. R. D. ne tik suvokė, kad kaip nusikalstamo susivienijimo narys dalyvauja jo veikloje, bet ir norėjo taip veikti. Tai reiškia, kad jis veikė tiesiogine tyčia. Jau aptartų nusikalstamo susivienijimo požymių konstatavimas R. D. veiksmuose yra pakankamas vertinti jo nusikalstamą veiką kaip dalyvavimą nusikalstamo susivienijimo veikloje.

84Dėl BK 199 straipsnio 2 dalyje, BK 253 straipsnio 2 dalyje numatytų nusikalstamų veikų

8519.

86Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs baudžiamosios bylos medžiagą, pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus ir patikrinęs skundžiamą nuosprendžio dalį paduoto apeliacinio skundo ribose, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo išvados buvo padarytos remiantis byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais. Apygardos teismas, įvertinęs įrodymus iš esmės teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, išskyrus aplinkybes, nulėmusias išvadą, kad R. D. nėra antrą kartą persekiojamas ir baudžiamas už tą patį nusikaltimą (2007 m. lapkričio 12 d. epizodas). Todėl šioje dalyje nuosprendis naikinamas ir byla dėl šios veikos R. D. nutraukiama (BPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 327 straipsnio 1 punktas).

8720.

88Byloje surinktų duomenų visuma (liudytojų S. K., D. K., nuteistojo M. B. parodymai, atliekant telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolę gauti duomenys ir kt.), leidžia daryti išvadą, kad R. D. padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas.

8921.

90Bylos duomenimis nustatyta, kad D. K. krovininio automobilio akumuliatoriuje paslėpus iš R. L., K. Č. ir D. B. gautus ginklus ir šaudmenis, A. E. akumuliatoriuje paslėptus ginklus ir šovinius nugabendavo S. K., kuris 2007 m. rugsėjo 5 d. ir 2007 m. lapkričio 12 d. krovinį per Lietuvos Respublikos sieną išgabeno į Jungtinę Karalystę. S. K. atvykęs į Londoną paskambindavo A. E. duotu telefonu numeriu, o atvažiavę žmonės akumuliatorių išsiveždavo. Liudytojas S. K. tvirtino, kad A. E. prašymu į Angliją nuvežė du akumuliatorius. Nuvažiavęs į Londoną paskambindavo duotu kontaktiniu telefonu (t. 26, b. l. 100-103, t. 19, b. l. 99-100, b. l. 102-103). S. K. su A. E. supažindino G. M.. Liudytojas G. M. parodė, kad A. E. prašymu S. K. pasiūlė už atlygį į Angliją nuvežti siuntinį (t. 26, b. l. 124-126, t. 2, b. l. 147-149, t. 2, b. l. 154-157). Teisiamajame posėdyje buvo perskaityti A. E. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (t. 26, b. l. 124-126). Kaip įtariamasis apklaustas A. E. parodė, kad vairuotojui vardu S., perdavė D. B. atvežtą krepšį, kurį šis turėjo nuvežti į Angliją (t. 18, b. l. 150-152, 159-160). 2007 m. rudenį sužinojo, kad R. R. sulaikytas Londone, pas jį buvo rasti ginklai (t. 18, b. l. 166). Liudytojas D. K. parodė, kad kartu su D. B. nusprendė, jog slėptuvę ginklams būtų galima įrengti akumuliatoriuje. Akumuliatorius jam atveždavo D. B. ir K. Č., o jis tik sudėdavo į akumuliatorių vidų atvežtus ginklus ir uždarydavo, už tai gaudavo 300 litų. Į akumuliatorių tilpdavo apie 13 pistoletų su šoviniais ir duslintuvais. Dėl pakuojamų ginklų kiekio ir komplektacijos sprendimą priimdavo R. L.. (t. 26, b. l. 58-60). Daiktų (ginklų) parodymo atpažinti metu D. K. atpažino pistoletus, kuriuos jis dėjo į slėptuves akumuliatoriuose (t. 19, b. l. 65-66). R. R. teisiamajame posėdyje parodė, kad vairuotojas iš Lietuvos atvežė akumuliatoriuje sudėtus ginklus – 13 pistoletų, duslintuvų ir apie 1 000 šovinių bei perdavė jam (R. R.). Jis ginklus perdavė pasaugoti D. K.. Tarėsi su K. Č. ir M. B. dėl trijų „komplektų“ - pistoletų su apkaba pilna šovinių ir duslintuvu, bei papildomų šovinių perdavimo M. B.. M. B. jis padavė tris „komplektus“ ir 70 šovinių. M. B. nurodė likusius ginklus ir šovinius dar palaikyti. Kalėjime iš M. B. sužinojo, kad su ginklų kontrabanda yra susiję R. D., D. B., A. E., viskam vadovauja R. L. (t. 27, b. l. 118-119, t. 26, b. l. 138-140, t. 24, b. l. 177-178, 179-181, 182-183, 187-191). Tokius R. R. parodymus patvirtino liudytoja D. K., kuri teisiamajame posėdyje parodė, kad R. R. prašymu apie savaitę ar dvi nuomojamame bute Londone laikė krepšį su ginklais. Dalį ginklų R. R. paėmė, o likusią dalį ginklų atliekant kratą rado policijos pareigūnai (t. 26, b. l. 60-61). Nuteistasis M. B. teisiamajame posėdyje parodė, jis ginklus pirko Anglijoje (t. 27, b. l.118-119). Su R. D. susitikdavo Londone. Jam (M. B.) reikėjo trijų ginklų. Buvo susitikęs su R. R., paėmė iš jo krepšį, kuriame buvo trys pistoletai. Pinigų už ginklus nemokėjo, pažadėjo atsiskaityti vėliau. Teigė, kad apsiėmė surasti žmogų, kuris sutvarkytų surūdijusius ginklus, taip pat, jog nuvežė ginklus Ž. B. sutvarkyti. Kiek buvo ginklų – neprisimena, gal penki. Už pistoletą, duslintuvą ir šovinius jam turėjo sumokėti po 1 000 svarų (t. 26, b. l. 130-141). 2007 m. rugsėjo mėn. pradžioje jam buvo paduoti nemažiau kaip 12 pistoletų, šoviniai bei duslintuvai, kurie buvo sudėti į automobilinį akumuliatorių. Pradžioje jis tarėsi su K. Č., o vėliau jau tiesiogiai tarėsi su R. R.. Ginklai buvo nekokybiški. R. L. prašė, kad jis pabandytų tuos pistoletus suremontuoti. Jis (M. B.) tuos pistoletus nuvežė Ž. B., kuris turėjo pažiūrėti ar galima pataisyti. K. Č. bei D. B. skambino dėl pinigų už tuos ginklus. Su R. D. būtų pasidalinęs pinigus, jei būtų juos gavęs (t. 24, b. l. 35-36). Liudytojas T. R. parodė, kad galimai 2007 m. rugsėjo 26 d. jis buvo susitikęs su M. B. ir važiavo į garažus, kuriuos 2007 m. nuomojo. Ž. B. buvo sulaikytas dėl tame garaže rastų ginklų. Su garaže buvusiais ginklais galimai susijęs M. B. (t. 21, b. l. 192-196). Tokius liudytojų ir R. R. bei M. B. parodymus patvirtina operatyvinių veiksmų atlikimo protokoluose, vykdant telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolę, užfiksuoti duomenys: 2007 m. rugsėjo mėn. R. L. pokalbių su R. D. ir M. B. metu kalba apie vykdomą prekybą iš jo (R. L.) gautais ginklais, duslintuvais, šoviniais, taip pat ginklų kokybę, apie naują šaunamųjų ginklų partiją, pinigų perdavimą R. L.. Šią šaunamųjų ginklų partiją sudaro 23 šaunamieji ginklai, kurių 9 yra brokuoti; 2007 m. rugsėjo 12 d. R. L. pokalbis su R. D. apie prekybą iš R. L. gautais ginklais, duslintuvais ir šaudmenimis; 2007 m. rugsėjo 15 d. R. L. pokalbis su R. D., aptariama ginklų kokybė, R. L. planai atvykti į Jungtinę Karalystę; 2007 m. rugsėjo 20 d. R. L. ir R. D. pokalbis apie naują ginklų partiją, pinigus (t. 6, b. l. 1-22). 2007 m. rugsėjo 29 d. ir 2007 m. spalio 6 d. R. D. ir R. L. pokalbiai apie M. B. ir nekokybiškus ginklus, jų remontą, apie 2007 m. spalio 5 d. Jungtinėje Karalystėje kratos metu rastus ir paimtus penkis perdirbtus dujinius pistoletus. Taip pat kalbama apie pinigus (t. 6, b. l. 23-29). Londono policijos pareigūnai 2007 m. spalio 5 d. kratos metu autoserviso dirbtuvėse, rado ir išėmė penkis pistoletus ( - ) ir devynis šovinius (t. 12, b. l. 91-125). Jungtinėje Karalystėje vykdyto slapto sekimo santraukoje užfiksuota, kad 2007 m. rugsėjo 25, 26 d. R. L. lankėsi ( - ) kalėjime, kur buvo laikomi R. D. ir D. B., o taip pat patalpose, kur 2007 m. spalio 5 d. kratos metu buvo surasti penki savadarbiu būdu perdirbti dujiniai pistoletai ( - ) su šoviniais (t. 12, b. l. 37-70). 2007 m. lapkričio 10 d. pokalbio metu R. L. su R. D. kalba apie tai, kad asmuo, kuris turi ginklus, vengia juos grąžinti. R. D. sako, kad tas žmogus kitą dieną daiktus atiduos „šlubiui“. R. L. reikalauja grąžinti daiktus, grasina atvažiuoti ir jei nebus grąžinti daiktai, susidoros su tuo asmeniu (t. 6, b. l. 37-48). 2007 m. lapkričio 4-7 dienomis užfiksuoti susirašinėjimai SMS žinutėmis tarp R. L. ir K. Č. apie ruošiamą trylikos vienetų šaunamųjų ginklų su duslintuvais ir 1 000 vnt. šaudmenų kontrabandą (t. 6, b. 1. 30-33). 2007 m. lapkričio 24 d. pokalbis tarp M. B. ir D. B., kurio metu kalbama apie ginklų kainą, likusius ginklus, M. B. skolą K. Č. ir R. L., apie tai, kad dėl kitų ginklų bus sprendžiama be R. D., apie kainą, kuri būtų mokama R. D.. M. B. pokalbio su R. D. metu nurodo pokalbių su K. Č. ir D. B. detales, taip pat kalbasi apie ginklus, kurie nebuvo realizuoti ir už kuriuos reikalauja pinigų R. L. ir K. Č.. 2007 m. lapkričio 25 d. pokalbio tarp M. B. ir R. D. metu kalbama apie 13 800 skolą, apie dalį ginklų, kurie buvo prarasti (t. 6, b. l. 61-87). 2007 m. lapkričio 24 d. K. Č. ir M. B. pokalbio metu susitaria, kad R. D. ir M. B. skola už anksčiau jiems perduotus ginklus yra 13 800 svarų sterlingų, ir ji sumažės, jei M. B. grąžins sugedusius ginklus (t. 6, b. l. 88-104). 2007 m. gruodžio 6-7 dienomis Londone buvo sulaikytas M. B., automobilyje rasti trys pistoletais su duslintuvais bei šoviniai. R. R. taip pat buvo sulaikytas, kratos metu rasta dešimt šaunamųjų ginklų „( - )“ (t. 12, b. l. 73-79). Jungtinės Karalystės ekspertų išvadoje nurodyta, kad trys pistoletai yra perdaryti iš dujinių pistoletų ( - ) ir pritaikyti šaudyti 9 mm kalibro šoviniais, yra šaunamieji ginklai, o duslintuvai pritaikyti naudoti kartu su jais, visi 73 šoviniai yra 9 mm kalibro, tinkami šaudymui iš tirtų pistoletų (t. 12, b. l. 187-201).

9122.

92Šios aplinkybės teisėjų kolegijai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, jog R. D., dalyvaudamas nusikalstamo susivienijimo veikloje (vykdė R. L. nurodymus), padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Byloje esančiu įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2012 m. sausio 13 d. nuosprendžiu, priimtu byloje Nr. 1-14-256/2012 (t. 20, b. l. 123-143), pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gegužės 31 d. nuosprendžiu, buvo konstatuota, kad R. L., kartu su nusikalstamo susivienijimo nariais D. B. ir K. Č., organizavo daugiau kaip trijų vienetų šaunamųjų ginklų ir didelio kiekio šaudmenų kontrabandą į Jungtinę Karalystę 2007 m. rugsėjo 5 d. ir 2007 m. lapkričio 12 d. Dalyvaudamas nusikalstamo susivienijimo veikloje (2007 m. rugsėjo 5 d. veika), R. D. atlikdamas savo vaidmenį, derindamas savo veiksmus su R. L., nurodė M. B. paimti, laikyti ir realizuoti į Jungtinę Karalystę atvežtus šaunamuosius ginklus ir šaudmenis. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenimis nustatytų aplinkybių visumą, tai, kad R. D., bendraudamas su R. L., D. B. laikėsi konspiracijos, nurodė M. B. paimti, laikyti ir realizuoti į Jungtinę Karalystę atvežtus šaunamuosius ginklus ir šaudmenis, daro išvadą, kad šioje byloje yra įrodyta, jog R. D. žinojo apie R. L., K. Č., D. B. neteisėtą disponavimą šaunamaisiais ginklais ir šaudmenimis bei jų gabenimą kontrabandos būdu per Lietuvos Respublikos valstybinę sieną, ir pats dalyvavo padarant šias nusikalstamas veikas. Iš bylos duomenų matyti, kad R. D. su R. L. nuolat bendravo telefonu, aptarinėjo prekybą iš R. L. gautais ginklais, duslintuvais, šoviniais, taip pat ginklų kokybę, pinigų perdavimą R. L., tai reiškia, jog R. D. nuolat su R. L. derino savo veiksmus. Tokie R. D. nusikalstami veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 199 straipsnio 2 dalį, 253 straipsnio 2 dalį.

9323.

94Vis tik, nepaisant šių konstatuotų aplinkybių, teisėjų kolegija iš dalies sutinka su apelianto teiginiais, kad skundžiamame nuosprendyje netinkamai taikytos baudžiamojo proceso normos, susijusios su non bis idem principo taikymu, įtvirtintu BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punkte (veika, susijusi su neteisėtu disponavimu šaunamaisiais ginklais ir šaudmenimis bei jų gabenimu kontrabandos būdu, įvykdyta 2007 m. lapkričio 12 d.).

9524.

96Draudimas bausti už tą pačią nusikalstamą veiką antrą kartą įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje, BK 2 straipsnio 6 dalyje. Draudimas persekioti ar bausti asmenį už nusikaltimą, dėl kurio jis jau buvo galutinai išteisintas arba nuteistas pagal tos valstybės įstatymus ir baudžiamąjį procesą, nustatytas ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos protokolo Nr. 7 4 straipsnio 1 dalyje.

9725.

98Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) 50 straipsnyje numatyta, kad niekas negali būti antrą kartą teisiamas ar baudžiamas už nusikalstamą veiką, dėl kurios Sąjungoje jis jau buvo galutinai išteisintas ar pripažintas kaltu pagal įstatymą.

9926.

100Konvencijos dėl Šengeno susitarimo įgyvendinimo (toliau – Šengeno konvencija) 54 straipsnyje numatyta, kad asmuo, kurio teismo procesas vienoje Susitariančiojoje Šalyje yra galutinai baigtas, už tas pačias veikas negali būti persekiojamas kitoje Susitariančiojoje Šalyje, jei jau paskirta bausmė, ji jau įvykdyta, faktiškai vykdoma arba pagal nuosprendį priėmusios Susitariančiosios Šalies įstatymus nebegali būti vykdoma. 55 straipsnio 1 dalies a punkte numatyta, kad Susitariančioji Šalis, ratifikuodama, priimdama arba patvirtindama šią Konvenciją, gali pareikšti, jog 54 straipsnis jos nesaisto jei veikos, dėl kurių kitose valstybėse buvo priimtas nuosprendis, visos arba iš dalies buvo padarytos jos teritorijoje; tačiau pastaruoju atveju ši išimtis netaikoma, jei veikos iš dalies buvo padarytos Susitariančiosios Šalies, kurioje buvo priimtas teismo sprendimas, teritorijoje. To paties straipsnio 4 dalyje numatyta, kad išimtys, dėl kurių buvo pateikta deklaracija pagal šio straipsnio 1 dalį, netaikomos tais atvejais, kai atitinkama Susitariančioji Šalis dėl tų pačių veikų prašo kitą Susitariančiąją Šalį pradėti baudžiamąjį persekiojimą arba sutinka išduoti atitinkamą asmenį. 57 straipsnyje numatyta, kad jei Susitariančioji Šalis pareiškia kaltinimą asmeniui ir tos Susitariančiosios Šalies kompetentingos institucijos turi pagrindo manyti, kad šis kaltinimas yra susijęs su tomis pačiomis veikomis, dėl kurių to asmens teismo procesas kitoje Susitariančioje Šalyje yra galutinai baigtas, tos institucijos savo nuožiūra prašo Susitariančiosios Šalies, kurios teritorijoje nuosprendis jau priimtas, pateikti atitinkamą informaciją. 58 straipsnyje numatyta, kad pirmiau išdėstytos nuostatos neužkerta kelio užsienyje priimtiems teismo sprendimams taikyti platesnes nacionalines ne bis in idem principo nuostatas.

10127.

102Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos teismų praktikoje non bis in idem principas aiškinamas taip, kad, priėmus galutinį sprendimą baudžiamojoje byloje, negalima kartoti baudžiamojo proceso dėl identiškų arba iš esmės tų pačių teisiškai reikšmingų faktų. Nustatant, ar teisiškai reikšmingi faktai, nagrinėjami abiejuose procesuose, laikytini identiškais, vertinami faktai, sudarantys visumą konkrečių faktinių aplinkybių, susijusių su tuo pačiu kaltinamuoju ir neatskiriamai susijusių tarpusavyje laiko bei erdvės požiūriu, kurių buvimas turi būti nustatytas siekiant pradėti baudžiamąjį persekiojimą arba priimti apkaltinamąjį nuosprendį (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2009 m. vasario 10 d. sprendimas byloje S. Zolotukhin prieš Rusiją ir kt., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2K-7-68/2009, 2K-174/2014 ir kt.).

10328.

104Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (didžiosios kolegijos) 2016 m. balandžio 29 d. sprendime byloje Nr. C-486/14 nurodyta, kad aplinkybės, jog nutarimą nutraukti baudžiamąjį persekiojimą priėmė prokuratūra, o ne teismas ir bausmė nebuvo įvykdyta, nėra lemiamos vertinant, ar šiuo nutarimu galutinai užkertamas kelias baudžiamajai bylai tęsti. Siekiant nustatyti, ar šis nutarimas yra tas sprendimas, kuriuo galutinai baigiamas asmens baudžiamasis procesas, kaip tai suprantama pagal Šengeno konvencijos 54 straipsnį, reikia įsitikinti, kad šis nutarimas buvo priimtas išnagrinėjus bylą iš esmės. Šioje byloje Teisingumo Teismas pažymėjo ir tai, kad susitariančios valstybės pasitiki viena kitos baudžiamosios teisės sistemomis, šį tarpusavio pasitikėjimą galima užtikrinti tik jeigu antroji susitariančioji valstybė turi galimybę, remdamasi pirmosios susitariančiosios valstybės perduotais dokumentais, įsitikinti, kad pirmosios susitariančiosios valstybės kompetentingų valdžios institucijų priimtas atitinkamas sprendimas iš tiesų yra galutinis sprendimas, kuriuo byla išnagrinėta iš esmės. Teisingumo Teismas (didžioji kolegija) konstatavo, kad Šengeno konvencijos 54 straipsnyje įtvirtintas principas ne bis in idem, atsižvelgiant į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 50 straipsnį, aiškintinas taip, kad prokuratūros nutarimas nutraukti baudžiamąjį persekiojimą ir galutinai baigti ikiteisminio tyrimo procedūrą (esant galimybei atnaujinti tyrimą arba panaikinti nutarimą) dėl asmens, nepaskyrus bausmės, negali būti laikomas galutiniu sprendimu, kaip tai suprantama pagal šiuos straipsnius, kai iš šio nutarimo motyvų matyti, kad ši procedūra baigta neatlikus išsamaus tyrimo.

10529.

106Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2008 m. gruodžio 22 d. sprendime byloje Nr. C-491/07 nurodyta, kad dėl „galutinai baigto“ teismo proceso sąvokos Teisingumo Teismas 2003 m. vasario 11 d. sprendime Gözütok ir Brügge, bylos Nr. C-187/01 ir Nr. C-385/01, jau yra nusprendęs, kad baudžiamojoje byloje galiausiai pareiškus kaltinimus turi būti laikoma, kad teismo procesas atitinkamo asmens atžvilgiu yra „galutinai baigtas“ Konvencijos, įgyvendinančios Šengeno susitarimą, 54 straipsnio prasme dėl veikų, kuriomis jis yra kaltinamas. Šiame sprendime taip pat nurodyta, kad galima daryti išvadą, jog iš esmės tam, kad sprendimą galima būtų laikyti galutinai užbaigiančiu teismo procesą Konvencijos, įgyvendinančios Šengeno susitarimą, 54 straipsnio prasme, juo turi būti užbaigiamas baudžiamasis persekiojimas ir galutinai pareiškiami kaltinimai. Siekiant įvertinti, ar sprendimas yra „galutinai užbaigiantis“ teismo procesą Konvencijos, įgyvendinančios Šengeno susitarimą, 54 straipsnio prasme, visų pirma reikia patikrinti, ar pagal Susitariančiosios Valstybės, kurios pareigūnai priėmė aptariamą sprendimą, nacionalinę teisę šis sprendimas laikomas galutiniu ir privalomu, bei įsitikinti, kad šioje valstybėje juo yra užtikrinama ne bis in idem principo apsauga.

10730.

108Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimuose nurodoma, jog non bis in idem principo pažeidimui nustatyti nėra būtina, kad teisiškai reikšmingi faktai abiejuose procesuose sutaptų visiškai: pakanka, kad asmuo antrą kartą persekiojamas dėl tam tikrų faktinių aplinkybių, dėl kurių jau buvo galutinai išteisintas arba nuteistas, abiejuose procesuose nustatytos to paties įvykio aplinkybės gali šiek tiek skirtis, jei tokie skirtumai nėra esminiai; viename iš procesų atitinkamos aplinkybės gali sudaryti tik vieną iš teisės pažeidimo sudėties požymių arba asmeniui abiejuose procesuose inkriminuojamas veikos laikotarpis gali sutapti tik iš dalies (sprendimai bylose Tomasovic prieš Kroatiją ir kt.).

10931.

110Europos Sąjungos Teisingumo Teismas yra nustatęs, kad Konvencijos, įgyvendinančios Šengeno susitarimą, 54 straipsnyje įtvirtintas non bis in idem principas taikytinas ir teismo sprendimui, kuriuo kaltinamasis galutinai išteisintas nesant pakankamai įrodymų (sprendimas byloje V. S., bylos Nr. C-150/05), ar suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui (sprendimas byloje Gasparini ir kt., bylos Nr. C-467/04). Taip pat šio principo taikymo sritis apima galutinį baudžiamojo persekiojimo nutraukimą ikiteisminėje stadijoje kaltinamajam įvykdžius tam tikrus įpareigojimus. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas nagrinėtose bylose baudžiamieji procesai buvo nutraukti prokuroro sprendimais, nedalyvaujant teismui (sprendimas byloje Gözütok ir Brügge, bylos Nr. C-187/01 ir Nr. C-385/01). Konvencijos, įgyvendinančios Šengeno susitarimą, 54 straipsnis taip pat taikytinas sprendimams, kuriuos priima valdžios institucija, turinti dalyvauti vykdant baudžiamąjį teisingumą atitinkamoje nacionalinės teisės sistemoje, kaip antai prokuratūra, ir kuriais valstybėje narėje galutinai nutraukiamas baudžiamasis persekiojimas, net jei šie sprendimai priimami nedalyvaujant teismui ir ne teismo sprendimo forma (sprendimas byloje Gözütok ir Brügge). Taip pat – teismo ikiteisminio tyrimo kolegijos nutarčiai neperduoti bylos nagrinėti teisiamajame posėdyje, kuria Susitariančiojoje Valstybėje, kurioje ji buvo priimta, užkertamas kelias naujam atitinkamo asmens baudžiamajam persekiojimui dėl tų pačių veikų, išskyrus atvejus, kai paaiškėja šio asmens kaltę patvirtinančių naujų faktinių aplinkybių arba įrodymų (sprendimas byloje M, bylos Nr. C‑398/12).

11132.

112Apeliaciniame skunde nuteistojo gynėjas tvirtina, kad už visas R. D. šioje byloje inkriminuojamas nusikalstamas veikas jis buvo nuteistas Jungtinėje Karalystėje. Tokie apelianto argumentai yra nepagrįsti. Byloje nustatyta, kad R. D. buvo nuteistas 2008 m. birželio 17 d. Snaresbrook Karūnos teismo pagal du kaltinamojo akto punktus dėl uždrausto ginklo laikymo ir pagal vieną kaltinamojo akto punktą dėl šovinių laikymo neturint tam leidimo (t. 27, b. l. 125-128). Byla buvo susijusi su įrodymais, kurie buvo surinkti laikotarpiu nuo 2006 m. birželio 14 d. iki 2006 m. spalio 21 d. Taigi akivaizdu, kad šis 2008 m. birželio 17 d. Snaresbrook Karūnos teismo sprendimas nėra susijęs su R. D. šioje baudžiamojoje byloje inkriminuojamomis nusikalstamomis veikomis. Tačiau byloje pateikta Jungtinės Karalystės prokurorės Saros Dillon informacija, kad dėl R. D. tyrimas buvo atliekamas Jungtinėje Karalystėje taip pat dėl veikų, susijusių su šaunamųjų ginklų, šaudmenų ir duslintuvų, rastų 2007 m. spalio 5 d. ir 2007 m. gruodžio mėn. 6 ir 7 d., laikymu. Tyrimą atliko Jungtinės Karalystės Sunkių organizuotų nusikaltimų agentūra. Tyrimas apėmė laikotarpį nuo 2017 m. rugsėjo 28 d. iki 2008 m. kovo 3 d. Laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 24 d. iki 2008 m. kovo 3 d. R. D. buvo laikomas suimtas. Prokurorei S. Dillon buvo pavesta kontroliuoti šį tyrimą ir jam vadovauti. Prokurorė S. Dillon nustatė, kad tyrimo metu nebuvo surinkta pakankamai įrodymų pareikšti kaltinimą R. D. dėl minėtų nusikalstamų veiksmų, todėl jis nebuvo persekiojamas baudžiamąją tvarka (t. 27, b. l. 37-39, 40-43). Tokia Jungtinės Karalystės prokurorės pateikta informacija leidžia spręsti apie galimą R. D. baudžiamąjį persekiojimą Jungtinėje Karalystėje, susijusį su jam šioje byloje inkriminuojamu neteisėtu disponavimu šaunamaisiais ginklais ir šaudmenimis bei jų gabenimu kontrabandos būdu, įvykdytu 2007 m. lapkričio 12 d.

11333.

114Lietuvos apeliacinis teismas siekdamas įvykdyti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 16 d. nutartyje nurodytus reikalavimus 2017 m. spalio 13 d. išdavė Europos tyrimo orderį, kuriuo prašė Jungtinės Karalystės įgaliotą instituciją pateikti papildomą informaciją ir dokumentus: Jungtinės Karalystės Snaresbrook Karūnos teismo 2008 m. birželio 17 d. priimtą procesinį sprendimą (visą procesinio sprendimo tekstą su sprendimo priėmimo motyvais), kuriuo R. D. nuteistas laisvės atėmimo bausme; duomenis apie tai, ar R. D. šiuo sprendimu buvo nuteistas už šaunamųjų ginklų ir šaudmenų kontrabandą bei dalyvavimą nusikalstamo susivienijimo veikloje; duomenis apie tai, ar Jungtinės Karalystės teismas 2010 m. spręsdamas R. D. išdavimo pagal Europos arešto orderį klausimą, vertino non bis in idem principą, atsižvelgiant į tai, už ką Jungtinėje Karalystėje buvo nuteistas R. D. ir dėl kokių R. D. inkriminuotų nusikaltimų buvo prašoma jį išduoti Lietuvos Respublikai; duomenis apie tai, kokie įstatymai Jungtinėje Karalystėje 2008 m. buvo taikomi teisiant asmenis už šaunamųjų ginklų ir šaudmenų kontrabandą bei dalyvavimą nusikalstamo susivienijimo veikloje, ir kokie Jungtinės Karalystės įstatymai būtų taikomi 2008 m. teisiant asmenį pagal tokius kaltinimus, už kokius Lietuvos Respublikoje yra teisiamas R. D.; duomenis apie tai, ar Jungtinėje Karalystėje tyrimą dėl galimai R. D. padarytų nusikalstamų veikų atliekančioms teisėsaugos institucijoms buvo žinoma apie Lietuvos Respublikos teisėsaugos institucijų atliekamą ikiteisminį tyrimą Nr. 01-2-00032-08 dėl R. D. dalyvavimo nusikalstamo susivienijimo veikloje, neteisėto disponavimo šaunamaisiais ginklais ir šaudmenimis bei jų kontrabandos iš Lietuvos Respublikos į Jungtinę Karalystę, ir asmenis, kurie šiame tyrime buvo įtariami šių nusikaltimų padarymų ir kuriuos buvo planuojama patraukti baudžiamojon atsakomybėn Lietuvos Respublikoje; duomenis apie tai, ar Jungtinės Karalystės prokuroras Jungtinėje Karalystėje atliktame tyrime, vykdytame prieš R. D., priėmė sprendimus dėl tyrimo nepradėjimo ar nutraukimo dėl R. D. vykdytos šaunamųjų ginklų ir šaudmenų kontrabandos bei dalyvavimo nusikalstamo susivienijimo veikloje, ir ar toks sprendimas dėl R. D. nepersekiojimo laikytinas galutiniu Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, įgyvendinančios Šengeno susitarimą, 54 straipsnio, aiškinamo atsižvelgiant į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 50 straipsnį, prasme. Ar toks sprendimas buvo priimtas atlikus išsamų tyrimą bei įvertinus jo rezultatus, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikoje atliekamą ikiteisminį tyrimą šio asmens atžvilgiu (t. 29, b. l. 121-136).

11534.

1162018 m. balandžio 23 d. Lietuvos apeliaciniame teisme buvo gauti Jungtinės Karalystės Centrinės institucijos pateikti duomenys: Snaresbrook Karūnos teisme nagrinėtas kaltinamasis aktas, kuriame nurodyti kaltinimai R. D., B. K. ir D. B.; kaltinamasis aktas, kuriame kaltinimai pareikšti R. D., B. K., D. B. ir J. H.; proceso dalyvių sąrašai, posėdžių datos, pareikštų kaltinimų išnagrinėjimo rezultatas (t. 29, b. l. 160-166, 168-183). Iš šių dokumentų matyti, kad R. D. 2008 m. birželio 17 d. Snaresbrook Karūnos teismo buvo nuteistas pagal du kaltinamojo akto punktus dėl uždrausto ginklo laikymo ir pagal vieną kaltinamojo akto punktą dėl šovinių laikymo neturint tam leidimo.

11735.

118Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. liepos 3 d. išdavė Europos tyrimo orderį, kuriuo prašė Jungtinės Karalystės įgaliotą instituciją pateikti papildomą informaciją ir dokumentus: Jungtinės Karalystės Snaresbrook Karūnos teismo 2008 m. birželio 17 d. priimtą procesinį sprendimą (visą procesinio sprendimo tekstą su sprendimo priėmimo motyvais); informaciją apie tai, kokiu rezultatu baigėsi RONTA (angl. Serious Organised C. A. – SOCA) atliktas tyrimas Nr. BB1/1753/01, kuriam vadovavo Karūnos prokurorė Sarah Dillon, pavadintas operacija „( - )“, dėl R. D. ir jo nusikalstamos grupuotės, t. y. koks sprendimas buvo priimtas šiame tyrime dėl R. D.; informaciją apie tai, ar R. D. Jungtinės Karalystės pareigūnai siūlė mainais už kaltės prisipažinimą pagal pareikštus kaltinimus byloje Nr. 01-KF-5504-06, kurioje R. D. atžvilgiu 2008 m. birželio 17 d. priimtas Jungtinės Karalystės Snaresbrook Karūnos teismo nuosprendis, prieš jį nutraukti tyrimą Nr. BB1/1753/01, t. y. operaciją „( - )“, ar toks susitarimas buvo pasiektas; informaciją apie tai, ar operacija „( - )“ ir tyrimas dėl R. D. 2006 m. spalio 21 d. padarytų nusikaltimų, dėl kurių jis nuteistas Jungtinės Karalystės Snaresbrook Karūnos teismo 2008 m. birželio 17 d., buvo atliekami kartu, ar tai buvo du atskiri ir tarpusavyje nesusiję tyrimai, dėl skirtingų R. D. nusikalstamų veikų; gauti rašytinį prokurorės S. Dillon paaiškinimą apie operacijos „( - )“, atliktos prieš R. D., rezultatus (t. 30, b. l. 3-18).

11936.

1202019 m. balandžio 17 d. Lietuvos apeliaciniame teisme buvo gauti Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroro pateikti duomenys: Jungtinės Karalystės Tarptautinio teisingumo ir organizuotų nusikaltimų skyriaus Baudžiamojo persekiojimo tarnybos elektroniniu paštu persiųstas prokurorės Saros Dillon laiškas, kuriame nurodoma, kad „Operation ( - )“ buvo vykdomas dėl abipusio bendradarbiavimo tarp Lietuvos teisėsaugos institucijų ir Jungtinės Karalystės Rimto organizuoto nusikalstamumo agentūros (SOCA). 2008 m. kovo mėnesį Lietuvos valdžios institucijos vykdė suėmimą Lietuvoje. Keli asmenys buvo suimti ir apkaltinti Lietuvoje. Po to Miesto policijos šaunamųjų ginklų komanda ėmėsi tolimesnių tyrimo elementų, o byla Organizuotų nusikaltimų skyriuje buvo „uždaryta“. 2008 m. vykdytą ir Europos tyrimo orderyje nurodytą baudžiamąjį persekiojimą vykdė Miesto Policija ir galimai vietos Baudžiamojo persekiojimo tarnyba (t. 30, b. l. 96-106). Tokia prokurorės S. Dillon pateikta informacija rodo, kad tyrimas Jungtinėje Karalystėje buvo tęsiamas ir po to, kai 2008 m. kovo 3 d. byla Jungtinės Karalystės Sunkių organizuotų nusikaltimų agentūroje buvo „uždaryta“.

12137.

1222019 m. rugsėjo 11 d. Lietuvos apeliaciniame teisme gauta Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroro pateikta informacija, kad S. Dillon nebedirba Jungtinės Karalystės Karališkosios prokuratūros prokurore, nes išėjo į pensiją (t. 30, b. l. 116).

12338.

1242020 m. sausio 27 d. Lietuvos apeliaciniame teisme gautas Jungtinės Karalystės Centrinės institucijos pranešimas dėl Europos tyrimo orderio R. D. byloje, kuriame nurodoma, jog nebuvo gauti jokie įrodymai šioje byloje bei pridėtas policijos pranešimas – baigiamoji UKCA ataskaita, kurioje nurodoma, kad buvo kreiptasi į Snaresbrook Karališkąjį teismą dėl R. D. bylos nagrinėjimo šiame teisme posėdžio protokolo kopijos, tačiau gautas atsakymas, jog 2008 m. teismo posėdžių protokolų kopijos nėra saugomos (t. 30, b. l. 163-164, 165, 166, 168-169).

12539.

126Taigi Lietuvos apeliacinis teismas ėmėsi visų įmanomų priemonių siekdamas išsiaiškinti, ar Jungtinės Karalystės prokuroro sprendimas dėl R. D. nepersekiojimo baudžiamąja tvarka laikytinas galutiniu Konvencijos, įgyvendinančios Šengeno susitarimą, 54 straipsnio, aiškinamo atsižvelgiant į Chartijos 50 straipsnį, prasme. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius duomenis, taip pat Jungtinės Karalystės Centrinės institucijos vykdant Europos tyrimo orderį pateiktus duomenis, konstatuoja, kad vis tik galimybės įvertinti šias aplinkybes nėra.

12740.

128Byloje esanti Jungtinės Karalystės prokurorės S. Dillon pateikta informacija rodo, kad dėl veikų, susijusių su šaunamųjų ginklų, šaudmenų ir duslintuvų, rastų 2007 m. spalio 5 d. ir 2007 m. gruodžio mėn. 6 ir 7 d., laikymu (tyrimo laikotarpis 2017 m. rugsėjo 28 d. 2008 m. kovo 3 d.), nebuvo surinkta pakankamai įrodymų pareikšti kaltinimą R. D., todėl jis nebuvo persekiojamas baudžiamąją tvarka. Taip pat, jog 2008 m. kovo mėn. Miesto policijos šaunamųjų ginklų komanda ėmėsi tolimesnių tyrimo elementų, byla Organizuotų nusikaltimų skyriuje buvo „uždaryta“. 2008 m. vykdytą ir Europos tyrimo orderyje nurodytą baudžiamąjį persekiojimą vykdė Miesto Policija ir galimai vietos Baudžiamojo persekiojimo tarnyba.

12941.

130Lietuvos apeliacinis teismas išduotame Europos tyrimo orderyje prašė Jungtinės Karalystės įgaliotą instituciją pateikti duomenis, ar prokuroras Jungtinėje Karalystėje atliktame tyrime, vykdytame prieš R. D., priėmė sprendimus dėl tyrimo nepradėjimo ar nutraukimo dėl R. D. vykdytos šaunamųjų ginklų ir šaudmenų kontrabandos bei dalyvavimo nusikalstamo susivienijimo veikloje, taip pat, ar toks sprendimas buvo priimtas atlikus išsamų tyrimą bei įvertinus jo rezultatus, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikoje atliekamą ikiteisminį tyrimą dėl šio asmens. Tačiau Jungtinės Karalystės įgaliota institucija reikalaujamų duomenų nepateikė. Todėl teisėjų kolegija neturi galimybės įvertinti Jungtinės Karalystės prokuroro sprendimo, kuriuo kaip teigia prokurorė S. Dillon, nesurinkus pakankamai įrodymų pareikšti kaltinimą R. D., nuspręsta nepersekioti jo baudžiamąją tvarka. Teisėjų kolegija neturi galimybės įsitikinti, ar šis prokuratūros sprendimas buvo priimtas atlikus išsamų tyrimą. Taip pat teisėjų kolegija negali patikrinti ar šis Jungtinės Karalystės prokuroro sprendimas pagal šios šalies nacionalinę teisę laikomas galutiniu ir privalomu.

13142.

132Sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą, būtina vadovautis in dubio pro reo principu, reiškiančiu, kad visos baudžiamojo proceso metu nepašalintos abejonės ir neaiškumai dėl nusikalstamos veikos padarymu kaltinamo asmens kaltės ar kitų bylai reikšmingų aplinkybių turi būti vertinami nusikalstamos veikos padarymu kaltinamo asmens naudai. Teismų praktikoje pažymima, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką, o taip pat kitas svarbias bylos aplinkybes. Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat ne kartą yra konstatavęs, kad abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai (sprendimas byloje Telfner prieš Austriją ir kt.).

13343.

134Teisėjų kolegijos vertinimu, baudžiamojoje byloje surinkti duomenys neleidžia daryti vienareikšmės išvados, kad R. D. nėra baudžiamas antrą kartą už tą pačią nusikalstamą veiką, susijusią su jam šioje byloje inkriminuotu neteisėtu disponavimu šaunamaisiais ginklais ir šaudmenimis bei jų gabenimu kontrabandos būdu, įvykdytu 2007 m. lapkričio 12 d. Byloje nepavyko pašalinti abejonių, susijusių su R. D. baudžiamuoju persekiojimu Jungtinėje Karalystėje dėl veikų, susijusių su šaunamųjų ginklų, šaudmenų bei duslintuvų laikymu, kai nesurinkus pakankamai įrodymų jam nebuvo pareikšti kaltinimai. Todėl teisėjų kolegija, vadovaudamasi in dubio pro reo principu, t. y. kad visos abejonės turi būti aiškinamos nuteistojo naudai, daro išvadą, jog vis tik šiuo atveju R. D. pagal BK 199 straipsnio 2 dalį, BK 253 straipsnio 2 dalį (2007 m. lapkričio 12 d. veika) negali būti baudžiamas. Todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl R. D. nuteisimo pagal šį jam pareikštą kaltinimą naikinama ir byla dėl šios veikos nutraukiama. Taip pat iš pripažintos įrodyta nusikalstamos veikos, numatytos BK 249 straipsnio 1 dalyje, aprašymo šalinamos faktinės aplinkybės, susijusios su R. D. nusikalstamais veiksmais disponuojant šaunamaisiais ginklais ir šaudmenimis bei gabenimu kontrabandos būdu 2007 m. lapkričio 12 d. Keičiama ir pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl bausmės paskyrimo už BK 249 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, taip pat ir nuosprendžio dalis dėl galutinės subendrintos bausmės paskyrimo.

135Dėl BK 76 straipsnio 1 dalies taikymo

13644.

137Nuteistojo gynėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netaikė BK 76 straipsnio nuostatų ir neatleido R. D. nuo bausmės dėl ligos.

13845.

139BK 76 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo gali būti atleistas nuo bausmės, jeigu iki teismo nuosprendžio priėmimo jis suserga sunkia nepagydoma liga, dėl kurios bausmę atlikti būtų per sunku. Byloje nustatyta, kad nuteistasis R. D. dėl ( - ) patirtos traumos yra ( - ) (t. 26, b. l. 178-179, 182-202). Tokie duomenys patvirtina, kad R. D. serga nepagydoma liga, kuria susirgo dar iki nuosprendžio priėmimo. Tačiau būtina atsižvelgti į tai, jog aplinkybės, susijusios su nuteistojo liga, egzistavo iki nusikalstamų veikų padarymo, tačiau nuo nusikalstamo elgesio R. D. sveikatos būklė nesulaikė. Tuo pačiu būtina atsižvelgti į tai, kad R. D. turėdamas ( - ) negalią atlikinėjo jam paskirtą bausmę Jungtinės Karalystės įkalinimo įstaigoje. Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad dėl savo sveikatos būklės nuteistasis negalėtų atlikti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės, taip pat, jog laisvės atėmimo bausmę vykdančios įstaigos negalėtų užtikrinti R. D. reikalingos priežiūros. Įvertinus visas pirmiau minėtas aplinkybes bei atsižvelgiant į tai, kad skundžiamu nuosprendžiu R. D. buvo nuteistas už nusikalstamas veikas, kurias jis padarė jau turėdamas ( - ) negalią, kuri jam nesutrukdė imtis nusikalstamo elgesio ir įvykdyti sunkius nusikaltimus, šiuo atveju nėra pagrindo daryti išvadą, kad R. D. dėl sveikatos būklės būtų per sunku atlikti paskirtą laisvės atėmimo bausmę ir taikyti BK 76 straipsnio 1 dalies nuostatas.

140Dėl baudžiamąją atsakomybę lengvinančios aplinkybės

14146.

142Nuteistojo gynėjas apeliaciniame skunde nurodo ir tai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepripažino nuteistojo R. D. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 2 dalyje.

14347.

144Pagal BK 59 straipsnio 2 dalį, bausmę skiriantis teismas gali pripažinti atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis ir kitas šio straipsnio 1 dalyje nenurodytas aplinkybes. Tai reiškia, kad atsakomybę lengvinančių aplinkybių sąrašas nėra išsamus, teismas turi teisę pripažinti lengvinančiomis ir kitas aplinkybes, kurios parodo mažesnį padarytos nusikalstamos veikos ar kaltininko asmenybės pavojingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2K-176-222/2019 ir kt.). Tačiau nuteistojo gynėjo apeliaciniame skunde nurodoma aplinkybė - R. D. ( - ) negalia (( - )) neturėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui ir nemažina jų bei R. D. pavojingumo. Todėl teisėjų kolegijos vertinimu pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo pripažinti šios aplinkybės lengvinančia nuteistojo atsakomybę.

145Dėl paskirtos bausmės

14648.

147Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamame nuosprendyje išdėstytus bausmės, už BK 199 straipsnio 2 dalyje ir BK 253 straipsnio 2 dalyje (2007 m. rugsėjo 5 d. veika) numatytus nusikaltimus, skyrimo motyvus, sprendžia, kad nuosprendį priėmęs teismas, skirdamas bausmes R. D., teisingai taikė BK 41 straipsnio bei BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas bendrąsias bausmės skyrimo nuostatas. Nuteistajam R. D. paskirtos bausmės yra proporcingos padarytoms nusikalstamoms veikoms bei nuteistojo asmenybės pavojingumui, atitinka bausmės tikslus, bendrąsias bausmės skyrimo taisykles, yra teisingos ir tinkamai individualizuotos, neprieštarauja teisingumo, proporcingumo principams ir bausmės paskirčiai. Įvertinus nuteistojo R. D. asmenybę, padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamų veikų padarymo motyvus ir tikslus, jog baudžiamąją atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta, nėra pagrindo išvadai, kad pirmosios instancijos teismo R. D. paskirtos bausmės, yra aiškiai per griežtos.

14849.

149Tačiau sumažėjus nusikalstamos veikos, numatytos BK 249 straipsnio 1 dalyje apimčiai (panaikinus nuosprendžio dalį dėl R. D. nuteisimo pagal BK 199 straipsnio 2 dalį ir BK 253 straipsnio 2 dalį (2007 m. lapkričio 12 d. veika), R. D. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausmė už nusikaltimo, numatyto BK 249 straipsnio 1 dalyje, padarymą mažintina iki trejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 20 d. nuosprendžiu R. D. pagal BK 199 straipsnio 2 dalį (dėl 2007 m. rugsėjo 5 d.) paskirta laisvės atėmimo bausmė dvejiems metams, pagal BK 253 straipsnio 2 dalį (dėl 2007 m. rugsėjo 5 d.) laisvės atėmimo bausmė ketveriems metams trims mėnesiams, ir šia nutartimi R. D. paskirta bausmė, bendrintinos bausmių dalinio sudėjimo būdu, ir R. D. skirtina galutinė subendrinta ketverių metų penkių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, laisvės atėmimo bausmę pirmuosius vienerius metus paskiriant atlikti kalėjime, o likusią bausmės dalį – pataisos namuose.

15050.

151Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai į paskirtą laisvės atėmimo bausmę neįskaitė Jungtinėje Karalystėje R. D. taikyto suėmimo ir laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikotarpio. Su tokiais nuteistojo gynėjo teiginiais sutikti nėra pagrindo. Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė BK 66 straipsnio 1 dalies nuostatas bei teisingai į paskirtą bausmę įskaitė nuteistojo R. D. kardomojo kalinimo laikotarpį Jungtinėje Karalystėje nuo 2010 m. spalio 6 d. iki 2011 m. sausio 13 d. (nuo R. D. sulaikymo pagal išduotą Europos arešto orderį iki perdavimo Lietuvos Respublikai). Priešingai nei teigia gynėjas, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo į paskirtą bausmę įskaityti suėmimo ir atliktos bausmės Jungtinėje Karalystėje laikotarpį, t. y. kitoje byloje paskirto kardomojo kalinimo ir kitu teismo nuosprendžiu paskirtos ir atliktos bausmės laikotarpių.

152Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 327 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

153panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 20 d. nuosprendžio dalį dėl R. D. nuteisimo pagal BK 199 straipsnio 2 dalį (2007 m. lapkričio 12 d. veika) laisvės atėmimo bausme dvejiems metams ir pagal BK 253 straipsnio 2 dalį (2007 m. lapkričio 12 d. veika) laisvės atėmimo bausme ketveriems metams ir bylą R. D. dėl BK 199 straipsnio 2 dalies (2007 m. lapkričio 12 d. veika), BK 253 straipsnio 2 dalies (2007 m. lapkričio 12 d. veika) nutraukti (BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

154Pašalinti iš R. D. inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 249 straipsnio 1 dalyje, aprašymo faktines aplinkybes, susijusias su 2007 m. lapkričio 12 d. veika.

155Pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 20 d. nuosprendžio dalį dėl bausmės už BK 249 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką R. D. paskyrimo ir R. D. už BK 249 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką skirti trejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

156Pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 20 d. nuosprendžio dalį dėl subendrintos bausmės R. D. paskyrimo ir Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 20 d. nuosprendžiu ir šia nutartimi paskirtas R. D. bausmes, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, subendrinti bausmių dalinio sudėjimo būdu, ir R. D. paskirti galutinę subendrintą laisvės atėmimo bausmę ketveriems metams penkiems mėnesiams, laisvės atėmimo bausmę pirmuosius vienerius metus paskiriant atlikti kalėjime, o likusią bausmės dalį – pataisos namuose.

157Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. R. D. pripažintas kaltu ir nuteistas:... 4. – pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199... 5. – pagal BK 253 straipsnio 2 dalį (dėl 2007 m. rugsėjo 5 d.) laisvės... 6. – pagal BK 199 straipsnio 2 dalį (dėl 2007 m. lapkričio 12 d.) laisvės... 7. – pagal BK 253 straipsnio 2 dalį (dėl 2007 m. lapkričio 12 d.) laisvės... 8. – pagal BK 249 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu ketveriems metams ir... 9. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, paskirtas bausmes subendrinus bausmių... 10. Tuo pačiu nuosprendžiu M. B. nuteistas pagal BK 249 straipsnio 1 dalį, BK... 11. Teisėjų kolegija... 12. I. Bylos esmė... 13. 1.... 14. R. D. pagal BK 249 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad kartu su R. L., D.... 15. 2.... 16. R. D. pagal BK 199 straipsnio 2 dalį ir BK 253 straipsnio 2 dalį taip pat... 17. 3.... 18. Be to, R. D. pagal BK 199 straipsnio 2 dalį ir BK 253 straipsnio 2 dalį... 19. II. Apeliacinio skundo argumentai... 20. 4.... 21. Nuteistojo R. D. gynėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios... 22. 4.1.... 23. Apelianto teigimu, viso proceso metu R. D. kaltu neprisipažino, nes nepadarė... 24. 4.2.... 25. Apelianto nuomone, bylos medžiagoje nėra jokių objektyvių ir neginčijamų... 26. 4.3.... 27. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas bylą... 28. 4.4.... 29. Apelianto teigimu, skundžiamame nuosprendyje dėl R. D. kaltės pagal BK 249... 30. 4.5.... 31. Apelianto teigimu, skundžiamas nuosprendis yra nelogiškas, nes vieno... 32. 4.6.... 33. Apelianto teigimu, skundžiamame nuosprendyje konstatuota, jog R. L. per K. Č.... 34. 4.7.... 35. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas nuosprendyje neatskleidė BK... 36. 4.8.... 37. Apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismas nuosprendyje padarė... 38. 4.9.... 39. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai R. D. pripažino... 40. 4.10.... 41. Apelianto teigimu, byloje užfiksuoti nuteistojo telefoniniai pokalbiai su... 42. 4.11.... 43. Apelianto nuomone, byloje pateikiami įrodymai, tokie, kaip vaizdo įrašai,... 44. 4.12.... 45. Apeliaciniame skunde nurodoma ir tai, kad pirmos instancijos teismas padarė... 46. 4.13.... 47. Apeliantas nurodo, kad byloje yra 2008 m. birželio 3 d. Jungtinės Karalystės... 48. 4.14.... 49. Apeliantas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju... 50. 4.15.... 51. Apeliantas nurodo, kad R. D. šiame procese inkriminuojamos nusikalstamos... 52. 5.... 53. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija... 54. 6.... 55. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 56. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje, nagrinėjant bylą iš naujo,... 57. III.... 58. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados... 59. 7.... 60. Nuteistojo R. D. gynėjo advokato K. Ragaišio apeliacinis skundas tenkinamas... 61. Dėl BK 249 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos... 62. 8.... 63. Nuteistojo gynėjas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos... 64. 9.... 65. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiais apeliacinio skundo argumentais.... 66. 10.... 67. Pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kuri buvo... 68. 11.... 69. BK 249 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas dalyvavo nusikalstamo... 70. 12.... 71. Nuteistasis R. D., duodamas parodymus teisiamajame posėdyje neigė dalyvavęs... 72. 13.... 73. Byloje esančiuose operatyvinių veiksmų atlikimo protokoluose, vykdant... 74. 14.... 75. Operatyvinių veiksmų atlikimo protokoluose, vykdant telekomunikacijų... 76. 15.... 77. Teisiamajame posėdyje apklausiamas R. L. atsisakė duoti parodymus (t. 26, b.... 78. 16.... 79. Nagrinėjamu atveju yra nustatyta, kad viena iš nusikalstamo susivienijimo... 80. 17.... 81. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad R. D. įsitraukė į R.... 82. 18.... 83. Pirmiau aptartų aplinkybių visuma patvirtina, kad R. D. sunkių nusikaltimų... 84. Dėl BK 199 straipsnio 2 dalyje, BK 253 straipsnio 2 dalyje numatytų... 85. 19.... 86. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs baudžiamosios bylos medžiagą,... 87. 20.... 88. Byloje surinktų duomenų visuma (liudytojų S. K., D. K., nuteistojo M. B.... 89. 21.... 90. Bylos duomenimis nustatyta, kad D. K. krovininio automobilio akumuliatoriuje... 91. 22.... 92. Šios aplinkybės teisėjų kolegijai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad... 93. 23.... 94. Vis tik, nepaisant šių konstatuotų aplinkybių, teisėjų kolegija iš... 95. 24.... 96. Draudimas bausti už tą pačią nusikalstamą veiką antrą kartą... 97. 25.... 98. Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) 50... 99. 26.... 100. Konvencijos dėl Šengeno susitarimo įgyvendinimo (toliau – Šengeno... 101. 27.... 102. Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos teismų praktikoje non bis in idem... 103. 28.... 104. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (didžiosios kolegijos) 2016 m. balandžio... 105. 29.... 106. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2008 m. gruodžio 22 d. sprendime byloje... 107. 30.... 108. Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimuose nurodoma, jog non bis in idem... 109. 31.... 110. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas yra nustatęs, kad Konvencijos,... 111. 32.... 112. Apeliaciniame skunde nuteistojo gynėjas tvirtina, kad už visas R. D. šioje... 113. 33.... 114. Lietuvos apeliacinis teismas siekdamas įvykdyti Lietuvos Aukščiausiojo... 115. 34.... 116. 2018 m. balandžio 23 d. Lietuvos apeliaciniame teisme buvo gauti Jungtinės... 117. 35.... 118. Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. liepos 3 d. išdavė Europos tyrimo... 119. 36.... 120. 2019 m. balandžio 17 d. Lietuvos apeliaciniame teisme buvo gauti Lietuvos... 121. 37.... 122. 2019 m. rugsėjo 11 d. Lietuvos apeliaciniame teisme gauta Lietuvos Respublikos... 123. 38.... 124. 2020 m. sausio 27 d. Lietuvos apeliaciniame teisme gautas Jungtinės... 125. 39.... 126. Taigi Lietuvos apeliacinis teismas ėmėsi visų įmanomų priemonių siekdamas... 127. 40.... 128. Byloje esanti Jungtinės Karalystės prokurorės S. Dillon pateikta informacija... 129. 41.... 130. Lietuvos apeliacinis teismas išduotame Europos tyrimo orderyje prašė... 131. 42.... 132. Sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą, būtina vadovautis in dubio... 133. 43.... 134. Teisėjų kolegijos vertinimu, baudžiamojoje byloje surinkti duomenys... 135. Dėl BK 76 straipsnio 1 dalies taikymo... 136. 44.... 137. Nuteistojo gynėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos... 138. 45.... 139. BK 76 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo... 140. Dėl baudžiamąją atsakomybę lengvinančios aplinkybės... 141. 46.... 142. Nuteistojo gynėjas apeliaciniame skunde nurodo ir tai, kad pirmosios... 143. 47.... 144. Pagal BK 59 straipsnio 2 dalį, bausmę skiriantis teismas gali pripažinti... 145. Dėl paskirtos bausmės... 146. 48.... 147. Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamame nuosprendyje išdėstytus... 148. 49.... 149. Tačiau sumažėjus nusikalstamos veikos, numatytos BK 249 straipsnio 1 dalyje... 150. 50.... 151. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai... 152. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 153. panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 20 d. nuosprendžio dalį... 154. Pašalinti iš R. D. inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 249... 155. Pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 20 d. nuosprendžio dalį... 156. Pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 20 d. nuosprendžio dalį... 157. Kitos nuosprendžio dalies nekeisti....