Byla 2K-176-222/2019
Dėl Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. gruodžio 6 d. nuosprendžio

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gabrielės Juodkaitės-Granskienės (kolegijos pirmininkė), Audronės Kartanienės ir Dalios Bajerčiūtės (pranešėja), sekretoriaujant Ritai Bartulienei, dalyvaujant prokurorei Dainorai Miliūtei, nuteistajam P. P. ir jo gynėjui advokatui Aidui Mažeikai,

2neviešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Tomo Grušo kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. gruodžio 6 d. nuosprendžio.

3Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 12 d. nuosprendžiu P. P. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį ir 149 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. Į paskirtą bausmę įskaitytas laikinojo sulaikymo ir suėmimo laikas (41 diena).

4Iš nuteistojo P. P. nukentėjusiajai I. Č. priteista 1000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

5Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. gruodžio 6 d. nuosprendžiu Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 12 d. nuosprendis pakeistas:

6panaikinta nuosprendžio dalis dėl paskirtos bausmės ir P. P. pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 149 straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 62 straipsnio 2 dalies 4 punktą, 3 dalies 3 punktą, paskirta laisvės apribojimo dvejiems metams bausmė, įpareigojant nuteistąjį visą bausmės laiką dirbti pagal darbo sutartį, pirmus devynis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo būti namuose nuo 23.00 iki 6.00 val., išskyrus atvejus, kai iš namų būtina išvykti dėl darbo, taip pat uždraudžiant visą bausmės laiką bendrauti ir ieškoti kontaktų (bet kokia forma) su nukentėjusiąja I. Č. (išskyrus priteistos žalos atlyginimą). Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais, į paskirtą bausmę įskaitytas laikinojo sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2018 m. kovo 6 d. iki 2018 m. balandžio 16 d. (41 diena, kuri prilyginama 82 laisvės apribojimo dienoms).

7Nukentėjusiajai I. Č. priteistos neturtinės žalos suma padidinta iki 2500 Eur.

8Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

9Teisėjų kolegija, išklausiusi prokurorės, prašiusios kasacinį skundą patenkinti, nuteistojo ir jo gynėjo, prašiusių kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

Nustatė

10I. Bylos esmė

111. P. P. nuteistas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 149 straipsnio 1 dalį dėl pasikėsinimo išžaginti, t. y. už tai, kad 2018 m. sausio 27 d. apie 8.38 val. ( - ), nukentėjusiajai I. Č. einant pro šalį, nusismaukęs kelnes ir apnuoginęs savo lytinius organus, norėdamas su ja lytiškai santykiauti prieš jos valią, atimdamas galimybę priešintis, sugriebė ją už drabužių ir plaukų, naudodamas fizinę jėgą tempė į namo kiemą, besipriešinančią pargriovė į prie tvoros esančius krūmus; nukentėjusiajai atsistojus, du kartus pastūmė, dėl to ši trenkėsi į tvorą; nukentėjusiajai šaukiantis pagalbos, sugriebė ranka už kaklo, smaugė, reikalavo nutilti ir grasino papjauti, jeigu nenutils; nutempė nukentėjusiąją į kiemą ir stumdamas bandė pargriauti ant žemės už kieme stovinčio automobilio. Tokiais veiksmais P. P. padarė nukentėjusiajai odos nubrozdinimą kairio kelio priekiniame paviršiuje (nežymų sveikatos sutrikdymą). Nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes nukentėjusioji besipriešindama išsilaisvino ir pabėgo.

12II. Kasacinio skundo argumentai

132. Kasaciniu skundu prokuroras prašo pakeisti Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. gruodžio 6 d. nuosprendį – panaikinti nuosprendžio dalį dėl nuteistajam P. P. paskirtos bausmės – ir dėl šios dalies palikti galioti Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 12 d. nuosprendį. Kasatorius nurodo:

143. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą – BK 62 straipsnio 2 dalį.

154. Pagal BK 62 straipsnio 2 dalį švelnesnė, negu įstatymo nustatyta, bausmė gali būti skiriama tik tada, kai nustatomos mažiausiai dvi kaltininko atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir yra bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu tokia buvo padaryta, taip pat nustatyta bent viena iš būtinų alternatyvių savarankiškų aplinkybių, nurodytų šio straipsnio 2 dalies 1–6 punktuose. Tik konstatavęs šių sąlygų visumą teismas, atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes, gali taikyti BK 62 straipsnio 2 dalį ir paskirti švelnesnę, negu įstatymo nustatyta, bausmę (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-511/2010, 2K-400/2007, 2K-625/2007). Be to, šiuo pagrindu skirti švelnesnę, negu įstatyme nurodyta, bausmę yra teismo teisė, o ne pareiga (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-456/2013, 2K-209-222/2018). Net ir esant BK 62 straipsnyje nustatytoms sąlygoms, teismas gali neskirti švelnesnės bausmės, jei konstatuoja, kad jos paskirtis tokiu atveju nebūtų pasiekta (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-49/2012). Taigi teisingumas reiškia ne tik išsamų, visapusišką ir objektyvų bylai reikšmingų aplinkybių nustatymą, bet ir adekvačios (proporcingos) bausmės paskyrimą: bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį, kaltininko asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-428/2009, 2K-28/2012, 2K-316/2014, 2K-7-2-699/2016).

165. Apeliacinės instancijos teismas BK 62 straipsnio 2 dalį taikė formaliai, tinkamai neįvertinęs minėtų bausmei paskirti reikšmingų aplinkybių. Teismas neatsižvelgė į tai, kad nuteistojo atsiprašymas nėra nuoširdus, nes jis viso proceso metu neigė esmines inkriminuoto nusikaltimo aplinkybes, nepripažino kaltės, siekdamas sumenkinti savo vaidmenį derino savo parodymus prie byloje surinktų įrodymų ir melavo teismui. Be to, nuteistasis atlygino tik dalį neturtinės žalos ir tik po to, kai teismas ištyrė visus įrodymus. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad P. P. praeityje, 2012 m., Švedijos Karalystės teismo buvo teistas dėl moterų seksualinio išnaudojimo (sąvadavimo), už šį nusikaltimą atliko realią laisvės atėmimo bausmę, tačiau net ir praėjus ilgam laiko tarpui po šio proceso, prisimindamas savo praeitį, jis neigė padaręs ką nors blogo.

176. Priešingai nei nustatė apeliacinės instancijos teismas, išdėstytų aplinkybių visuma patvirtina tai, kad nuteistasis P. P. kritiškai nevertina savo elgesio, yra nelinkęs keistis ir būdamas laisvėje kelia grėsmę visuomenei. Tokią išvadą pagrindžia ir įvykdyto nusikaltimo pavojingumas, o nustatytos sunkaus nusikaltimo aplinkybės patvirtina, kad veika nebuvo atsitiktinio pobūdžio, nuteistasis prieš padarydamas nusikaltimą aiškiai ieškojo nusikaltimo aukos, ją suradęs sąmoningai judrioje gatvėje pasirinko vietą prie įėjimo į nuošalų kiemą, ten sustojęs palaukė nukentėjusiosios, panaudojo prieš ją fizinį smurtą siekdamas įgyvendinti nusikalstamą sumanymą.

187. Taigi, visuma aptartų aplinkybių, taip pat nuteistąjį apibūdinančios aplinkybės nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad mažesnės, nei BK 149 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytas laisvės atėmimo vidurkis, bausmės paskyrimas yra neproporcingas padarytam nusikaltimui ir nuteistojo asmenybei, prieštarauja teisingumo principui ir neužtikrina bausmės paskirties.

19III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

208. Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo T. Grušo kasacinis skundas tenkintinas.

21Dėl BK 62 straipsnio 2 dalies taikymo

229. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam P. P. laisvės atėmimo bausmę bei nustatydamas jos dydį – vienerius metus šešis mėnesius, atsižvelgė į tai, kad padarytas sunkus nusikaltimas, kuris nutrūko pasikėsinimo stadijoje, kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, nukentėjusiajai padarė nežymų sveikatos sutrikdymą. Teismas įvertino ir P. P. asmenybę: dirba, darbdavio apibūdinamas teigiamai, vieną kartą baustas administracine tvarka už smulkų Kelių eismo taisyklių pažeidimą, Lietuvoje neteistas. Stokholmo teismo 2012 m. birželio 12 d. nuosprendžiu buvo nuteistas už sąvadavimą vienerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme, ją atliko 2012 m. gruodžio 4 d. (analogiškas nusikaltimas Lietuvoje pagal BK 307 straipsnio 1 dalį yra laikomas nesunkiu); kadangi nuo bausmės atlikimo iki naujo nusikaltimo šioje byloje padarymo praėjo daugiau nei treji metai, P. P. laikomas neteistu. P. P. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis teismas pripažino tai, kad jis savo noru teisme atlygino nukentėjusiajai dalį neturtinės žalos (1000 Eur) ir jos atsiprašė (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 2 dalis). Nuteistojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

2310. Apeliacinės instancijos teismas pakeitė pirmosios instancijos teismo nuosprendį – paskyrė P. P. švelnesnę bausmės rūšį, negu nustatyta BK 149 straipsnio 1 dalies sankcijoje, konstatuodamas, kad yra visos sąlygos taikyti BK 62 straipsnio 2 dalies nuostatas, t. y. nustatytos dvi nuteistojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės (savo noru atlygino nukentėjusiajai žymią dalį neturtinės žalos, teisme jos atsiprašė); turtinė žala nusikaltimu nepadaryta. Be to, teismas nurodė, kad veika nutrūko pasikėsinimo stadijoje, o tokiu atveju gali būti paskirta švelnesnė negu už pabaigtą nusikalstamą veiką numatyta bausmė. Teismas taip pat atsižvelgė ir į aplinkybes, kurios nebuvo aptartos pirmosios instancijos teismo nuosprendyje: nuteistasis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, augina mažametį sūnų, nuteistojo sutuoktinė laukėsi dar vieno kūdikio, tačiau persileido, po nusikalstamos veikos įvykdymo (daugiau nei dešimt mėnesių) nepadarė naujų teisės pažeidimų. Be to, apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad P. P. Švedijoje buvo baustas už kitokio pobūdžio nusikalstamą veiką (nusikalstamą veiką žmogaus laisvei). Teismo nuomone, paskyrus P. P. švelnesnę bausmės rūšį, negu nurodyta BK 149 straipsnio 1 dalies sankcijoje (t. y. laisvės apribojimo bausmę), bausmės paskirtis (BK 41 straipsnis) bus įgyvendinta; reali laisvės atėmimo bausmė jos atlikimo metu sulaikytų nuteistąjį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, apribotų galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, nubaustų nuteistąjį, t. y. atitiktų dalį bausmės tikslų, tačiau abejotina, ar tokia bausmė užtikrintų teisingumo principo įgyvendinimą.

2411. Pažymėtina, kad už P. P. padarytą nusikaltimą BK 149 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė iki septynerių metų. Pagal bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, nustatytus BK 54 straipsnyje, teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teismų praktikoje išaiškinta, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų nesuteikiant prioriteto (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-603/2010, 2K-118/2011, 2K-568/2013, 2K-148/2014, 2K-492/2014 ir kt.). Kartu baudžiamasis įstatymas (BK bendrosios dalies normos) numato atvejus, kai teismas nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui gali paskirti švelnesnę bausmę (jos rūšį ar dydį), nei nurodyta BK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje. Pagal BK 62 straipsnio 2 dalies nuostatas teismas, atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes, gali už kiekvieną nusikalstamą veiką paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta , bausmę ir tuo atveju, kai yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta, ir: 1) kaltininkas išlaiko asmenis, kurie serga sunkia liga ar yra neįgalūs ir nėra kam juos prižiūrėti, arba 2) kaltininkas išlaiko mažamečius vaikus, kurių dėl paskirtos įstatyme numatytos bausmės nebūtų kam prižiūrėti, arba 3) kaltininko kaip bendrininko vaidmuo darant nusikalstamą veiką buvo antraeilis, arba 4) veika nutrūko rengiantis padaryti nusikaltimą ar pasikėsinant daryti nusikalstamą veiką, arba 5) veika padaryta peržengiant būtinosios ginties ribas, arba 6) veika padaryta pažeidus nusikalstamą veiką padariusio asmens sulaikymo, būtinojo reikalingumo, profesinės pareigos arba teisėsaugos institucijų užduoties vykdymo, gamybinės ar ūkinės rizikos, mokslinio eksperimento teisėtumo sąlygas. Taigi BK 62 straipsnio 2 dalies pagrindu švelnesnė bausmė gali būti skiriama tik tada, kai nustatomos mažiausiai dvi kaltininko atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir yra bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu tokia buvo padaryta, taip pat nustatyta bent viena iš būtinų alternatyvių savarankiškų aplinkybių, nurodytų šio straipsnio 2 dalies 1–6 punktuose. Tik konstatavęs šių sąlygų buvimą, teismas, atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes, gali taikyti BK 62 straipsnio 2 dalį ir paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta , bausmę (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-511/2010, 2K-289/2011). BK 62 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas imperatyvus reikalavimas atsižvelgti į visas bylos aplinkybes, be kita ko, reiškia, kad sprendžiant šios BK normos taikymo klausimą teismo daromos išvados turi būti grindžiamos objektyviais bylos duomenimis.

2512. Pažymėtina, kad švelnesnės, negu įstatymo nurodyta, bausmės paskyrimas, net ir esant konkrečioje baudžiamojoje byloje BK 62 straipsnio 2 dalyje nustatytų sąlygų visumai, yra teismo, nagrinėjančio bylą, teisė, bet ne pareiga. Teismų praktikoje išaiškinta, kad teismas ir taikydamas BK 62 straipsnį privalo vadovautis BK 54 straipsnyje nustatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, todėl įvertinęs nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, kitas bausmės klausimui išspręsti reikšmingas aplinkybes gali neskirti švelnesnės, negu įstatymo nurodyta, bausmės, nors būtinos sąlygos yra (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-415/2012). Esant BK 62 straipsnyje nustatytoms sąlygoms teismas gali bausmės nešvelninti, jei nustato, kad, paskyrus švelnesnę bausmę, jos paskirtis nebūtų pasiekta (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-297/2013). Pažymėtina, kad BK 62 straipsnyje nustatyta teismo teisė skirti švelnesnę negu įstatymo nustatytą bausmę iš esmės yra išimtis iš bendros taisyklės (BK 54 straipsnio 1 dalis), ir tik nustačius visumą bylos aplinkybių, kurios leidžia pagrįstai teigti apie mažesnį kaltininko asmenybės ir jo padarytos veikos pavojingumą, veikos atsitiktinį pobūdį ir panašiai, atsiranda pagrindas taikyti BK 62 straipsnio nuostatas.

2613. Minėta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą, sprendžiant bausmės klausimą, svarbios yra kaltininko atsakomybę lengvinančios ir (ar) sunkinančios aplinkybės. Kaip atsakomybę lengvinančios aplinkybės suprantamos aplinkybės, parodančios teismui tuos teigiamus aspektus, kurie leidžia daryti išvadas apie mažesnį nusikalstamos veikos ar kaltininko asmenybės pavojingumą ir yra vienos iš aplinkybių, pagrindžiančių švelnesnį jo nubaudimą. Viena iš atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nurodyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, yra kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis arba padėjimas išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Minėta aplinkybė – prisipažinimas, nuoširdus gailėjimasis – savo esme susijusi su kaltininko atsiprašymu (nuo jo nusikalstamos veikos nukentėjusio asmens), todėl nagrinėjamu atveju šios aplinkybės pripažinimas atsakomybę lengvinančia turi būti paremtas sisteminiu baudžiamojo įstatymo normos, nustatančios atsakomybę lengvinančias aplinkybes, aiškinimu bei tokių aplinkybių samprata, pateikta kasacinės instancijos teismo praktikoje. Pažymėtina tai, kad pagal teismų praktiką BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės buvimas nepripažįstamas tais atvejais, kai kaltininkas duodamas parodymus neigia esmines įvykio aplinkybes, kritiškai nevertina savo elgesio, arba nors ir pripažįsta esmines įvykio aplinkybes, bet tik verčiamas surinktų įrodymų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-412/2014, 2K-372-697/2017). Šiai atsakomybę lengvinančiai aplinkybei konstatuoti nepakanka vien to, kad kaltininkas nuoširdžiai gailisi dėl nusikalstamos veikos padarymo (neigiamai vertina savo poelgį, išgyvena dėl padarytų veiksmų, stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius), būtina nustatyti ir jo prisipažinimą padarius nusikalstamą veiką (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-36-677/2016).

2714. BK 59 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta bausmę skiriančio teismo teisė pripažinti atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis ir kitas šio straipsnio 1 dalyje nenurodytas aplinkybes. Tai reiškia, kad atsakomybę lengvinančių aplinkybių sąrašas nėra išsamus, teismas turi teisę pripažinti lengvinančiomis ir kitas aplinkybes, kurios parodo mažesnį padarytos nusikalstamos veikos ar kaltininko asmenybės pavojingumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-433/2011, 2K-448-303/2016). Šiame kontekste pažymėtina, kad tais atvejais, kai kaltininkas pareiškia atsiprašantis nukentėjusio asmens, būtina atsižvelgti, ar toks atsiprašymas nėra formalus, ar jis išplaukia iš kritiško savo nusikalstamo elgesio vertinimo ir tikrai parodo mažesnį jo asmenybės ir padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą. Taigi, darant išvadą apie atsakomybę lengvinančios aplinkybės buvimą, nepakanka formalaus ar tik deklaratyvaus kaltininko prisipažinimo ar pareiškimo, kad jis atsiprašo, gailisi padaręs nusikalstamą veiką. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad, įvertinus nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį, kaltininko asmenybę, aplinkybė, kad jis atsiprašė nukentėjusio asmens, negali būti pripažinta jo atsakomybę lengvinančia ir vadovaujantis BK 59 straipsnio 2 dalies nuostata (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-651/2006).

2815. Bylos duomenys patvirtina, kad P. P. ikiteisminio tyrimo metu atsisakė duoti parodymus, teigė, kad pamena tik tai, jog buvo konfliktas su kažkokia moterimi. P. P. parodymus davė pirmosios instancijos teisme, būdamas susipažinęs su bylos įrodymais, iš jų – įvykio vaizdo įrašu, kuris, be kita ko, kaip nustatė teismai, patvirtino nukentėjusiosios papasakotas prieš ją padaryto nusikaltimo aplinkybes. P. P. parodymų turinys liudija, kad jis siekė sušvelninti savo padėtį, pateisinti elgesį, jo parodymai paneigti nukentėjusiosios parodymais ir teismų įvertintais bylos įrodymais, patvirtinančiais pasikėsinimą išžaginti, kurį jis neigė. Apeliacinės instancijos teismas paneigė nuteistojo P. P. versijas ir, atmesdamas jo apeliacinį skundą, kuriame jis teigė nepadaręs šios nusikalstamos veikos, pažymėjo, kad nuteistasis savo veiksmų nenutraukė net tuomet, kai, kaip pats teigė, suprato, jog apsiriko, t. y. užpultoji yra ne ta mergina, apie kurią pagalvojo. Taigi, nors P. P. atsiprašė nukentėjusiosios (beje, tai padarė atsakydamas į savo gynėjo klausimą teismo posėdžio metu), tačiau, atsižvelgiant į pirmiau minėtas bylos aplinkybes ir kriterijus, pagal kuriuos sprendžiama apie kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių buvimą, šiuo atveju nėra pagrindo teigti, kad P. P. atsiprašymas yra nuoširdus ir rodo mažesnį padaryto nusikaltimo ar jo paties asmenybės pavojingumą.

2916. BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra, kai kaltininkas savo noru atlygino ar pašalino padarytą žalą. Teismų praktikoje ši aplinkybė atsakomybę lengvinančia pripažįstama tada, kai kaltininkas pats savo noru ar jo valia kiti asmenys nukentėjusiajam atlygino ar pašalino visą žalą (t. y. tiek turtinę, tiek neturtinę) iki teismo nuosprendžio priėmimo, o jį apskundus – iki bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-345/2013, 2K-211/2014, 2K-560/2014). Teismas, vadovaudamasis BK 59 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgdamas į faktines bylos aplinkybes, atsakomybę lengvinančia aplinkybe gali pripažinti ir dalinį žalos atlyginimą, tačiau tokiais atvejais atlygintos žalos dydis turi būti pakankamai didelis, sudaryti pagrįstas prielaidas nukentėjusiesiems tikėtis neuždelsto likusios žalos dalies atlyginimo, o kaltininko pastangos atlyginti likusią padarytos žalos dalį – nuoširdžios (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2007, 2K-437/2007, 2K-94/2010, 2K-579/2010, 2K-345/2013).

3017. Bylos duomenys patvirtina, kad P. P. nukentėjusiajai I. Č. savo noru atlygino dalį neturtinės žalos, t. y. iki pirmosios instancijos teismo nuosprendžio priėmimo 1000 Eur (nuosprendžiu, atsižvelgiant į atlygintą dalį, priteista dar 1000 Eur). Apeliacinės instancijos teismas priteistinos neturtinės žalos dydį padidino iki 2500 Eur. Kasacinės instancijos teismui pateikti duomenys, kad po apeliacinės instancijos teismo sprendimo nuteistasis atlygino dar 1000 Eur žalos.

3118. Nagrinėjamu atveju konstatavus, kad nuteistasis atlygino dalį neturtinės žalos (turtinė žala nebuvo padaryta), ir pripažinus šį faktą kaip atsakomybę lengvinančią aplinkybę, taip pat atsižvelgus į tai, kad nusikaltimas nepabaigtas dėl nuo kaltininko valios nepriklausančių aplinkybių, visgi nėra pagrindo daryti išvadą, kad P. P. gali būti skiriama švelnesnė, negu įstatymo sankcijoje numatyta, bausmė.

3219. Byloje nustatyta, kad nuteistasis pasikėsino padaryti sunkų tyčinį nusikaltimą, tačiau neigė tai padaręs ir savo elgesio kritiškai nevertino. Be to, nors šis nusikaltimas nutrūko, kai buvo kėsinamasi jį daryti, nukentėjusioji I. Č., kaip nurodyta apkaltinamajame nuosprendyje, patyrė sumušimus, atitinkančius nežymų sveikatos sutrikdymą, po įvykio ji blogai jautėsi psichologiškai, lankėsi pas gydytojus, patirtas stresas brutalaus užpuolimo metu sukėlė įtampą, neigiamus išgyvenimus, kurie trukdė darbui. Beje, apeliacinės instancijos teismas, padidindamas nukentėjusiajai I. Č. priteistinos neturtinės žalos dydį, šių neigiamų padarinių nepaneigė. Pirmosios instancijos teismas, kaip minėta, P. P. paskyrė laisvės atėmimo bausmę, kuri yra žymiai mažesnė nei jos vidurkis (artimesnė minimaliai ribai), nustatytas įstatymo sankcijoje. Visas aplinkybes, reikšmingas bausmei paskirti, šis teismas įvertino, apeliacinės instancijos teismas naujų esminių aplinkybių nenustatė.

3320. Atsižvelgdama į pirmiau išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliacinės instancijos teismas neįvertino bylos aplinkybių visumos, sureikšmino tik nuteistajam palankias aplinkybes ir jų kontekste vienpusiškai sprendė apie teisingumo principo įgyvendinimą. Šiuo atveju nuteistojo teigiamas apibūdinimas iš jo darbovietės, jo amžius ir šeiminė padėtis nėra pakankamos aplinkybės, parodančios, kad jis reikiamai vertina savo nusikalstamą poelgį ir yra vertas pasitikėjimo. Tai, kad nusikalstama veika nutrūko pasikėsinant išžaginti ir kad nuteistasis atlygino dalį neturtinės žalos, negali nulemti švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės paskyrimo. Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas aiškiai netinkamai pritaikė BK 62 straipsnio 2 dalies nuostatas, dėl to šios instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl P. P. paskirtos bausmės naikintina, paliekant galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę.

34Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 4 punktu,

Nutarė

35Panaikinti Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. gruodžio 6 d. nuosprendžio dalį, kuria P. P. pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 149 straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 62 straipsnio 2 dalies 4 punktą, 3 dalies 3 punktą, paskirta laisvės apribojimo dvejiems metams bausmė su atitinkamu įpareigojimu ir draudimu, ir dėl šios dalies palikti galioti Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 12 d. nuosprendį be pakeitimų.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. neviešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 12 d. nuosprendžiu P. P.... 4. Iš nuteistojo P. P. nukentėjusiajai I. Č. priteista 1000 Eur neturtinei... 5. Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos... 6. panaikinta nuosprendžio dalis dėl paskirtos bausmės ir P. P. pagal BK 22... 7. Nukentėjusiajai I. Č. priteistos neturtinės žalos suma padidinta iki 2500... 8. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.... 9. Teisėjų kolegija, išklausiusi prokurorės, prašiusios kasacinį skundą... 10. I. Bylos esmė... 11. 1. P. P. nuteistas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 149 straipsnio 1 dalį... 12. II. Kasacinio skundo argumentai... 13. 2. Kasaciniu skundu prokuroras prašo pakeisti Šiaulių apygardos teismo... 14. 3. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą... 15. 4. Pagal BK 62 straipsnio 2 dalį švelnesnė, negu įstatymo nustatyta,... 16. 5. Apeliacinės instancijos teismas BK 62 straipsnio 2 dalį taikė formaliai,... 17. 6. Priešingai nei nustatė apeliacinės instancijos teismas, išdėstytų... 18. 7. Taigi, visuma aptartų aplinkybių, taip pat nuteistąjį apibūdinančios... 19. III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados... 20. 8. Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros... 21. Dėl BK 62 straipsnio 2 dalies taikymo... 22. 9. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam... 23. 10. Apeliacinės instancijos teismas pakeitė pirmosios instancijos teismo... 24. 11. Pažymėtina, kad už P. P. padarytą nusikaltimą BK 149 straipsnio 1... 25. 12. Pažymėtina, kad švelnesnės, negu įstatymo nurodyta, bausmės... 26. 13. Minėta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą, sprendžiant bausmės... 27. 14. BK 59 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta bausmę skiriančio teismo teisė... 28. 15. Bylos duomenys patvirtina, kad P. P. ikiteisminio tyrimo metu atsisakė... 29. 16. BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad atsakomybę lengvinanti... 30. 17. Bylos duomenys patvirtina, kad P. P. nukentėjusiajai I. Č. savo noru... 31. 18. Nagrinėjamu atveju konstatavus, kad nuteistasis atlygino dalį neturtinės... 32. 19. Byloje nustatyta, kad nuteistasis pasikėsino padaryti sunkų tyčinį... 33. 20. Atsižvelgdama į pirmiau išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija daro... 34. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi... 35. Panaikinti Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų...