Byla 2A-306/2012
Dėl žalos atlyginimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danutės Milašienės ir Algirdo Gailiūno, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Transvesta“ ir atsakovo P. R. apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. sausio 6 d. sprendimo, kuriuo ieškinys patenkintas iš dalies, civilinėje byloje Nr. 2-2216-560/2011 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Transvesta“ ieškinį atsakovui P. R. dėl žalos atlyginimo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas UAB „Transvesta“ (buvęs pavadinimas – Bendra Lietuvos-Rusijos įmonė UAB „Transvesta“) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo P. R. (buvusio ieškovo administracijos vadovo) 553 257,23 Lt žalos, 5 proc. dydžio metinių procesinių palūkanų bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2002-05-20 su atsakovu sudarė neterminuotą darbo sutartį Nr. 132, pagal kurią atsakovas buvo priimtas į darbą ieškovo BĮ UAB „Transvesta“ direktoriaus pareigoms. 2006-10-18 ieškovo visuotinio akcininkų susirikimo nutarimu ši darbo sutartis buvo nutraukta, atsakovą atleidžiant iš darbo nuo 2006-12-22 dėl netinkamai vykdomų tiesioginių jo pareigų. Ieškovo sandėlius atskyrus į faktiškai atskirai esančius padalinius, už 2005-2006 m. laikotarpį nebuvo įmanoma nustatyti materialiai atsakingų asmenų dėl to, kad su atsakingais sandėlių darbuotojais nebuvo sudarytos visiškos materialinės atsakomybės sutartys, be to, buvo vedama netiksli sandėlio priežiūros apskaita. Siekiant šią situaciją pakeisti, ieškovo akcininkai 2005-10-20 visuotiniame susirinkime atsakovui nurodė: 1) suformuoti atskirus prekių sandėlius, 2) kiekvienam sandėliui priskirti materialiai atsakingus darbuotojus, sudarant su jais visiškos materialinės atsakomybės sutartis, 3) kiekvienam materialiai atsakingam darbuotojui perduoti jam priskirtame sandėlyje esančias prekes, nurodant jų kiekį, rūšį, įgijimo datas ir kitus reikiamus duomenis. Tačiau iki atsakovo atleidimo iš darbo šis įpareigojimas nebuvo įvykdytas, iš ko seka, kad atsakovas tokiu elgesiu pažeidė lojalumo vadovaujamai įmonei pareigą bei fiduciarinę pareigą veikti protingai, įvertinant galimas rizikas ir priimant sprendimus išskirtinai naudingus įmonei, jos materialinei gerovei bei veiklos organizavimui. 2008-03-21 UAB „Transvesta“ komisija, atlikusi 2005-2007 m. inventorizacijos rezultatų analizės ataskaitą, padarė tokias išvadas: 1) perrūšiavimo rezultate gali dalyvauti prekės, kurios užfiksuotos trūkume ir kurių kiekis yra 74 033,49 vienetų, o savikainos suma, apskaičiuota pagal vidutinę kainą, yra 3 455 892,12 Lt; 2) perrūšiavimo rezultate gali dalyvauti prekės, kurios užfiksuotos pertekliuose ir kurių kiekis yra 74 033,49 vienetų, o savikainos suma, apskaičiuota pagal vidutinę kainą, yra 3 323 615,07 Lt; 3) likęs neperrūšiuotas prekių trūkumo kiekis gali būti 8 768,97 vienetų, o šių prekių savikainos suma – 295 620,75 Lt; 4) likęs neperrūšiuotas prekių perteklių kiekis gali būti 5 983,73 vienetų, o šių prekių savikainos suma – 27 669,19 Lt. 2008 m. ieškovo finansų direktorius A. Ž. tyrimo metu nustatė, jog įmonės apskaitoje per laikotarpį nuo 2005-01-01 iki 2007-12-31 prekių trūkumas (3 801 758,44 Lt be PVM) buvo užfiksuotas padaliniuose, nurodytuose bendrojoje prekių trūkumo suvestinėje. Finansų direktorius taip pat nustatė, jog už 293 097,37 Lt prekių trūkumą nėra galimybės nustatyti materialiai atsakingų asmenų. Susidaręs prekių trūkumas pagal 2005-2006 m. inventorizacijų duomenis yra sudarytas iš prekių, įgytų ne anksčiau nei nuo 2005 m. pradžios. Atsakovas laikotarpiu nuo 2002-09-25 iki 2006-12-28 iš ieškovo kasos paėmė 1 271 281,39 Lt ūkio išlaidoms, grąžino 1 063 879,06 Lt, ką patvirtina kasos išlaidų/pajamų orderiai. Laikantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-02-17 nutarimu Nr. 179 „D. K. darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų taisyklių, atsakovas gautais pinigais atsiskaitęs su kitais asmenimis ar ūkio subjektais, turėjo pateikti įmonės buhalterijai pinigų sumokėjimą pagrindžiančius dokumentus. 2006-10-18 ieškovo visuotinio akcininkų susirinkimo metu nuspręsta atšaukti atsakovą iš einamų direktoriaus pareigų bei įpareigoti jį iki 2006-11-30 grąžinti ieškovui susidariusią skolą – 218 910,09 Lt. Po atsakovo atleidimo iš darbo jis į įmonės kasą grąžino

510 031,29 Lt, likusi 207 402,33 Lt dydžio skola liko negrąžinta. Atsakovas atliko neteisėtus veiksmus: 1) atliekant inventorizaciją buvo pažeistas UAB „Transvesta“ prekių inventorizacijos vykdymo reglamentas; 2) 2005-2006 m. nebuvo paskirti už įmonės padaliniuose (sandėliuose) esančias prekes atsakingi asmenys; 3) nebuvo pateikti 2006 m. inventorizacijos rezultatai: nėra komisijos išvados ir atitinkamo vadovo sprendimo; 4) dėl netinkamai atliktos inventorizacijos, jos rezultatai panaikinti ir turėjo būti perskaičiuojami iš naujo; 5) patikrinus įmonės sandėlius ir perrūšiavus prekes nustatytas neperrūšiuotų prekių trūkumas; 6) 2006-10-18 visuotinis akcininkų susirinkimas priėmė sprendimą, jog 2006 m. I pusmečio UAB „Transvesta“ rezultatus vertinti nepatenkinamai, o direktorius yra tas asmuo, kuris labiausiai įtakojo įmonės veiklą ir jos neigiamus rezultatus. Visų šių faktų ir veiksmų (neveikimo) visetas leidžia daryti išvadą, jog atsakovo veikla vadovavimo laikotarpiu neatitiko sąžiningo, apdairaus ir rūpestingo asmens elgesio standartų, įmonės veikla nukentėjo dėl direktoriaus veiksmų (priežastinis ryšys), todėl jis turi atlyginti padarytą žalą – neperrūšiuotų prekių trūkumo sumą (293 097,37 Lt + PVM (52 757,53 Lt). Atsakovas turėjo teisę paimti pinigus iš kasos, tačiau jis privalėjo pateikti dokumentus apie šių pinigų panaudojimą ūkio išlaidoms (įmonės reikmėms). To nepadaręs, atsakovas pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-02-17 nutarimo Nr. 179 9 p. reikalavimus bei atliko neteisėtus veiksmus, todėl jis turi atlyginti įmonei padarytą žalą – grąžinti buhalterijai nepanaudotus iš kasos gautus pinigus (207 402,33 Lt). Atsižvelgiant į išdėstyta, ieškovas daro išvadą, jog atsakovas atliko neteisėtus veiksmus ir pažeidė pareigą veikti sąžiningai ir protingai juridinio asmens atžvilgiu, nepainioti juridinio asmens turto su savo turtu, nenaudoti jo savo asmeniniams interesams ir dėl to bendrovė patyrė žalos. Todėl atsakovui kaip administracijos vadovui kyla civilinė atsakomybė ir jis turi atlyginti juridiniam asmeniui dėl neteisėtų veiksmų ar fiduciarinių pareigų nevykdymo (netinkamo vykdymo) padarytą žalą (CK 2.87 str. 7 d., 6.245 str., UAB „Transvesta“ įstatų 5.21 p.).

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Vilniaus apygardos teismas 2011 m. sausio 6 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė ieškovui UAB „Transvesta“ iš atsakovo P. R. 174 231,33 Lt žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo 2008-11-19 (bylos iškėlimo teisme dienos) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, kitą ieškinio dalį atmetė, priteisė ieškovui iš atsakovo 3 001,94 Lt žyminio mokesčio, priteisė į valstybės biudžetą iš ieškovo UAB „Transvesta“ 47,24 Lt bei iš atsakovo P. R. 21,71 Lt dydžio išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Taip pat teismas Vilniaus apygardos teismo 2008-11-19 nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, kurios buvo pakeistos Vilniaus apygardos teismo 2010-09-14 nutartimi, mastą sumažino iki 174 231,33 Lt. Teismas, remdamasis bylos duomenimis, nustatė, kad 2002-05-20 ieškovas UAB „Transvesta“ su atsakovu P. R. sudarė darbo sutartį Nr. 132, pagal kurią atsakovas buvo priimtas dirbti į direktoriaus pareigas nuo 2002-05-20. 2006-10-18 įvykęs ieškovo akcininkų susirinkimas nusprendė nuo 2006-11-30 atšaukti atsakovą iš einamų pareigų bei įpareigoti atsakovą iki 2006-11-30 pateikti inventorizacijos aktus ir grąžinti ieškovui 218 910,09 Lt skolą. 2006-12-29 ieškovas pateikė VSDFV Vilniaus skyriui pranešimą, kad atsakovas atleidimo data yra 2006-12-22. 2007-12-28 ieškovo direktorius V. V. priėmė įsakymą Nr. 22-2007 dėl prekių inventorizacijų, kuriame pripažino 2005 m. inventorizaciją bei jos rezultatus negaliojančiais. 2008-03-21 ieškovo komisija, atlikusi 2005-2007 m. inventorizacijų rezultatų analizę, nustatė, kad neperrūšiuotų prekių trūkumo kiekis gali būti 8 768,97 vienetų, o šių prekių savikainos suma, paskaičiuota pagal prekių vidutines kainas, gali būti 295 620,75 Lt. 2008-03-31 ieškovo sudaryta komisija pranešė, kad fiksuojant buhalterinėje programoje pagal vidutines kainas nustatytą 295 620,75 Lt trūkumą galutinis neperrūšiuotų prekių trūkumo rezultatas yra 293 097,37 Lt. 2008-03-31 ieškovo finansų direktorius A. Ž. pateikė pranešimą, kad grąžintas į valstybės biudžetą nuo minėto prekių trūkumo 18 proc. PVM sudaro 52 757,53 Lt. 2008-05-08 ieškovo finansų direktorius A. Ž. pateikė pranešimą, kad materialiai atsakingų asmenų už 293 097,37 Lt prekių trūkumą nustatyti neįmanoma. Be to, ieškovo atliktoje kasos išlaidų ir pajamų orderių, išduotų atsakovui laikotarpyje nuo 2002-09-25 iki 2006-12-28 suvestinėje, paskaičiuota, kad atsakovas yra skolingas ieškovui 207 402,33 Lt.

8Atsižvelgdamas į ieškinio reikalavimo dalį dėl 293 097,37 Lt vertės prekių trūkumo bei 52 757,53 Lt grąžinto į valstybės biudžetą 18 proc. PVM priteisimo iš atsakovo faktinį pagrindą, teismas padarė išvadą, kad šiuo atveju nustatinėjant atsakovo atsakomybę taikytinos darbuotojo materialinę atsakomybę reglamentuojančios teisės normos, nes prekių trūkumo atsiradimas yra siejamas su atsakovo netinkamu įmonės kasdienės veiklos organizavimu, tai yra netinkamu materialinės atsakomybės sutarčių su darbuotojais įforminimu, netinkamu inventorizacijos atlikimu bei aktų surašymu, netinkamu prekių apskaitos vedimu ir t. t. Materialinei atsakomybei taikyti turi būti nustatytos tokios sąlygos: 1) reali žala; 2) žala padaryta neteisėta veika (veiksmais, neveikimu); 3) priežastinis neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo ryšys; 4) pažeidėjo kaltė; 5) pažeidėją ir nukentėjusią šalį teisės pažeidimo metu siejo darbo teisiniai santykiai; 6) žalos atsiradimas susijęs su darbo veikla. Teismas ieškovo žalos, kurią sudaro 293 097,37 Lt vertės prekių trūkumas bei nuo jo grąžintas į valstybės biudžetą 52 757,53 Lt dydžio PVM, atsiradimo faktą pagrindžiančius įrodymus - ieškovo darbuotojų 2008-03-21 atliktą 2005-2007 m. inventorizacijų rezultatų analizę, kitų ieškovo darbuotojų pateiktas išvadas, paskaičiavimus bei pranešimus - vertino kritiškai, nurodydamas, kad visi jie buvo parengti ieškovo darbuotojų, tai yra asmenų, kurie susiję su ieškovu subordinaciniais (pavaldumo) santykiais ir yra materialiai priklausomi nuo ieškovo, mokančio jiems darbo užmokestį. Taip pat teismas atkreipė dėmesį, kad pagal ieškovo darbuotojų komisijos 2008-03-21 atliktą 2005-2007 m. inventorizacijų rezultatų analizę prekių kiekio trūkumas nustatytas lyginant prekių kiekį pagal esančius prekių įsigijimo dokumentus bei skaičiuojant faktiškai esančių prekių kiekį sandėliuose, tačiau šioje analizėje nebuvo pateikta duomenų kiek prekių laikotarpyje nuo 2005-01-01 iki 2007-12-31 buvo nurašyta dėl jų sugadinimo/nusidėvėjimo, kiek prekių buvo perleista tretiesiems asmenims bei apskritai kaip šių prekių vertė (kaina) pakito, taip pat neaišku, kada tiksliai prekės, nurodytos suvestinėje, buvo įsigytos. Todėl teismas sprendė, kad ieškovo komisijos pateikta analizė yra netiksli bei neatspindi realaus dydžio ieškovo žalos, tai yra ieškovo prarastų prekių kiekio bei jų vertės, taip pat ji neatspindi realaus žalos atsiradimo momento. Teismas nurodė, kad į bylą buvo pateikta 2007-06-28 Nepriklausomo auditoriaus UAB „Nepriklausomas auditas“ išvada dėl ieškovo 2006 m. finansinės atskaitomybės, kurios auditorius pareiškė besąlyginę nuomonę, jog finansinė atskaitomybė visais reikšmingais atžvilgiais tikrai ir teisingai parodo UAB „Transvesta“ 2006-12-31 finansinę būklę, 2006 m. veiklos rezultatus bei pinigų srautus. Jokios sąlyginės nuomonės apie 2006-01-01 apskaitoje užfiksuoto atsargų likučio (kuris perkeliamas iš 2005-12-31) bei apskritai jokios sąlyginės nuomonės apie 2006 m. apskaitoje užfiksuoto atsargų likučio neatitikimą faktiniam likučiui, 2006-12-31 buvusiam ieškovo sandėliuose, auditorius nepateikė. Teismas nurodė, kad auditorius, kuris nėra jokiais pavaldumo ar kitokiais priklausomybės santykiais susijęs su ieškovu, pateikė besąlyginę nuomonę, kad 2006 m. ieškovo finansinėje atskaitomybėje nurodyti skaičiai (tame tarpe ir atsargų (prekių) kiekiai bei vertė) atspindi faktinę ieškovo finansinę situaciją (tame tarpe ir faktiškai turimų atsargų (prekių) kiekį bei vertę). Įvertinęs šią auditoriaus išvadą teismas sprendė, kad ieškovo nurodomas 293 097,37 Lt vertės prekių trūkumas dėl atsakovo kaip darbuotojo neteisėtų veiksmų negalėjo atsirasti nei 2005 m. (kaip teigia ieškovas), nei 2006 m., todėl ieškovo komisijos 2008-03-21 nustatytas 293 097,37 Lt vertės prekių trūkumas, negalėjo atsirasti ir tuo metu, kai ieškovą ir atsakovą siejo darbo teisiniai santykiai. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas sprendė, kad ieškovas neįrodė, jog patyrė realią žalą tuo metu, kai ieškovą ir atsakovą siejo darbo teisiniai santykiai. Taigi, ieškovas neįrodė pirmosios ir penktosios iš šešių sąlygų, būtinų atsakovo materialinei atsakomybei kilti. Taip pat teismas pažymėjo, kad ieškovas neįrodė, jog jis 52 757,53 Lt dydžio PVM grąžino į valstybės biudžetą, nes minėtos PVM sumos už 2005 m. grąžinimas valstybei turėjo atsispindėti 2005 m. PVM deklaracijos patikslinime (Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 65 str.), tačiau nei 2005 m. PVM deklaracija, nei jos patikslinimas, iš kurių galima būtų daryti išvadą apie ieškovo papildomai sumokėtą 52 757,53 Lt dydžio PVM už 2005 m., teismui nebuvo pateikti.

9Įvertinęs ieškinio reikalavimo dalį dėl 207 402,33 Lt žalos atlyginimo iš atsakovo faktinį pagrindą, teismas padarė išvadą, kad šiuo atveju nustatinėjant atsakovo atsakomybę taikytinos atsakovo kaip juridinio asmens vadovo civilinę atsakomybę reglamentuojančios teisės normos, nes atsakovo skolos atsiradimas ieškovui kildinamas iš atsakovo kaip juridinio asmens valdymo organo (atstovo) neteisėtos veikos, tai yra bendrovės lėšų, skirtų ūkinėms reikmėms, panaudojimo ne pagal paskirtį. Įmonės vadovų civilinė atsakomybė atsiranda tik esant visoms civilinės atsakomybės sąlygoms: 1) žalai (nuostoliams); 2) neteisėtiems veiksmams; 3) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir žalos; 4) už žalą atsakingo asmens kaltei. Iš šių keturių sąlygų tik atsakovo kaltė pagal civilinius santykius yra preziumuojama. Ieškovas atsakovo padarytos žalos dydį, tai yra 207 402,33 Lt skolą, nustatė paskaičiuodamas skirtumą, atsiradusį tarp sumų, užfiksuotų kasos išlaidų ir pajamų orderiuose, išduotose atsakovui laikotarpiu nuo 2002-09-25 iki 2006-12-28. Teismas atlikęs ieškovo kasos išlaidų ir pajamų orderių suvestinėje esančių duomenų atitikimo pačių kasos išlaidų ir orderių duomenims patikrinimą, nustatė, kad suvestinėje klaidingai įrašyta 2005-11-07 kasos pajamų orderio Nr. 010000001550 suma, todėl iš atsakovo ieškovui priteistinos žalos dydis mažintinas

10iki 174 231,33 Lt (207 402,33 Lt – 33 171 Lt). Ištyręs byloje esančių įrodymų, kurie susiję su atsakovo žalos atlyginimo ieškovui priteisimu, visetą, teismas nustatė, kad byloje yra rašytiniai įrodymai – kasos išlaidų orderiai, kuriuose kaip pinigų gavėjas pasirašė atsakovas. Vadovaujantis LR Vyriausybės 2000-02-17 nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimų taisyklių 5 p. atsakovo parašas ties žyma „Gavėjo parašas“ patvirtina, kad kasos išlaidų orderiuose nurodytas sumas atsakovas gavo asmeniškai. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas kasos išlaidų orderių išdavimo ir pasirašymo laikotarpiu buvo ieškovo vadovas, jis vykdydamas pareigas bei įgyvendindamas savo teises (įskaitant ir teisę pasirašyti kaip pinigų gavėjas už kitą asmenį) turėjo elgtis protingai, vadovautis bonus pater familias elgesio standartais. Tuo tarpu, jei atsakovas, įgyvendindamas savo civilines teises nesilaikė įstatymų, tai yra nepaisant to, kad (kaip teigia atsakovas) pinigų sumų, nurodytų kasos išlaidų orderyje atsakovas negavo, tačiau vis vien pasirašė, jog jas gavo, teismas laikė, kad atsakovas prisiėmė ir riziką dėl neigiamų teisinių pasekmių kilimo jo atžvilgiu, tai yra atsakovas prisiėmė atsakomybę dėl šių pinigų panaudojimo pagal išlaidų orderyje nurodytą pagrindą ar šių pinigų grąžinimo atgal į kasą. Be to, atsakovas prisiėmė ir riziką dėl įrodinėjimo, jog išlaidų orderyje nurodytos pinigų sumos iš tikrųjų buvo atiduotos kitam asmeniui. Teismo teigimu, šiuo atveju atsakovas pateikė tik abstrakčias prielaidas, jog išlaidų orderiuose nurodytos sumos, nepaisant to, kad kaip jų gavėjas pasirašė atsakovas, iš tikrųjų būdavo atiduodamos kitam asmeniui – ieškovo akcininkui M. D., tačiau šių prielaidų nepagrindė jokiais rašytiniais įrodymais ar liudytojų parodymais, priešingai, liudytoja S. S., kuri dirbo ieškovo kasininke, paliudijo, kad kasos išlaidų orderis būdavo išrašomas to asmens vardu, kuris ir paimdavo pinigus. Teismas pažymėjo, kad nors atsakovas teigė bei liudytoja S. S. paliudijo, jog būdavo atvejų, kai už atsakovą jo skolas ieškovui grąžindavo pagal kasos pajamų orderius M. D., teismui nebuvo pateikti jokie įrodymai, kurie patvirtintų grąžintų piniginių sumų dydžius bei patvirtintų, kad M. D. grąžino už atsakovą būtent tas sumas (jų dalį), kurios nurodytos kaip atsakovo skoliniai įsipareigojimai ieškovui pagal kasos išlaidų ir pajamų orderių suvestinę. Taip pat teismas nurodė, kad atsakovas pateikė tik abstrakčias prielaidas, kurių nepagrindė jokiais įrodymais bei neprašė išreikalauti iš ieškovo jokių įrodymų (pavyzdžiui, PVM sąskaitų-faktūrų, jų suvestinių, susigrąžinto PVM dydžio ir pan.), kurie patvirtintų, jog į ieškovo kasą pagal pajamų orderius negrąžintos sumos buvo iš tikrųjų panaudotos ieškovo ūkio reikmėms, todėl teismas sprendė, kad labiau tikėtina, jog atsakovas 174 231,33 Lt į ieškovo kasą negrąžino bei nepanaudojo jų ieškovo ūkio reikmėms, iš ko seka, kad atsakovas pažeidė Akcinių bendrovių įstatymo 19 str. 8 d. įtvirtintą valdymo organo pareigą veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir CK 2.87 str. 1, 2 ir 4 d. įtvirtintas valdymo organo pareigas veikti sąžiningai ir protingai, būti lojaliam juridiniam asmeniui bei nenaudoti jo turto asmeninei naudai ar naudai trečiajam asmeniui gauti be juridinio asmens dalyvių sutikimo, o tokiais savo neteisėtais veiksmais padarė ieškovui 174 231,33 Lt turtinę žalą (nuostolius), kurią privalo ieškovui atlyginti visiškai (CK 2.87 str. 7 d., 6.246 str., 6.247 str. ir 6.263 str.). Atsakovas savo, kaip įmonės vadovo, kaltės prezumpcijos nepaneigė (CK 6.248 str.) bei neįrodė, jog dėl ieškovo ūkio reikmėms skirtų lėšų neapskaitymo yra ir kitų asmenų kaltės (CPK 12 ir 178 str.). Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas laiko pagrįstu ir tenkino ieškinio dalį dėl žalos, kurią sudaro 174 231,33 Lt atsakovo skola ieškovui, priteisimo (CPK 12 ir 178 str.) bei vadovaudamasis CK 6.37 str. ir CK 6.210 str. 1 d. ieškovo naudai iš atsakovo yra priteisė 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo 2008-11-19 (bylos iškėlimo teisme dienos) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

11III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

12Ieškovas UAB ,,Transvesta“ apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2011 m. sausio 6 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovo reikalavimas dėl 293 097,37 Lt prekių trūkumo ir 52 757,53 Lt PVM priteisimo, ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Skundą grindžia šiais argumentais:

131. Teismas nepagrįstai sprendė, jog atsakovui, kaip buvusiam bendrovės direktoriui, taikytina materialinė, bet ne civilinė atsakomybė. Atsakovas, kaip įmonės vadovas, veikė neteisėtai ir kaltai, kadangi tinkamai ir laiku nepaskirstė sandėlininkams materialinės atsakomybės, netinkamai atliko 2005 m. inventorizaciją. Tam, kad būtų aiškiai nustatytos įmonės darbuotojų, atsakingų už prekes, atsakomybės ribos, faktiškai turėjo būti ne tik sudaromos materialinės atsakomybės sutartys, bet ir suformuojami atskiri sandėliai, bei perduodamos šiuose sandėliuose esančios prekės. Nustatyta, kad atskyrus sandėlius, prekės sandėlininkams perduotos nebuvo, o jiems liko galioti buvusios materialinės atsakomybės sutartys. Tai, kad buvo būtina ne tik atskirti sandėlius, bet ir sudaryti naujas materialinės atsakomybės sutartis ir perduoti darbuotojams tikslius kiekius prekių, atsakovui buvo nurodyta dar 2005 m. spalio 20 d. bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo protokolu Nr. 33. Būtent dėl aiškių ir realių nurodymų nevykdymo, t. y. netinkamo pareigų vykdymo, buvo priimtas sprendimas atleisti atsakovą iš darbo. Todėl šioje byloje teisiniai santykiai sietini ne su bendrovės vadovo materialine atsakomybe, o su civiline atsakomybe. Pagal į bylą pateiktas 2008 m. kovo 21 d. bendrovės komisijos išvadas, nustatyta, jog bendrovėje susidarė trūkumas už 293 097,37 Lt (be PVM), už kurį nėra galimybės nustatyti materialiai atsakingų asmenų, kadangi darbuotojams laiku nebuvo perduoti prekių likučiai atskiruose sandėliuose. Įmonės vadovas, gavęs kito įmonės valdymo organo – visuotinio akcininkų susirinkimo – nurodymą suformuoti atskirus sandėlius ir paskirti atsakingus asmenis, šio įpareigojimo per metus laiko neatliko, todėl savo neveikimu yra atsakingas už įmonei padarytą žalą – susidariusį prekių trūkumą, už kurį nėra atsakingi asmenys. Žalos atsiradimo faktas kildinamas ir siejamas su 2005-2006 m., kai atsakovas ėjo UAB ,,Transvesta“ direktoriaus pareigas. Susidaręs prekių trūkumas pagal 2005-2006 m. inventorizacijos duomenis yra sudarytas iš prekių, įgytų ne anksčiau nei nuo 2005 m. Nors žalos dydis nustatytas ir apskaičiuotas tik 2008 m, tačiau jis susidarė dar atsakovui dirbant įmonėje.

142. Teismas netinkamai vertino pateiktas UAB ,,Nepriklausomas auditas“ auditoriaus išvadas, teigdamas, jog auditoriai konstatavo, kad įmonėje buvo užfiksuoti tinkami atsargų likučiai. Atliekant auditą, auditoriai nevertino ir neskaičiavo faktinio prekių likučio įmonės sandėliuose, tačiau vadovavosi išskirtinai tik apskaitoje esančiais duomenimis ir prekių verte. Be to, pateiktose išvadose auditoriai netikrino ir nevertino 2005 m. inventorizacijos rezultatų, kurie buvo įvesti į programą 2006 m. sausio mėn. Faktiškus skaičiavimus, susijusius su šiomis operacijomis, atliko ieškovo sudaryta komisija ir rezultatus pateikė 2008 m. kovo 21 d.

153. Neteisinga teismo išvada dėl sumokėto PVM. Tai, jog nuo apskaitoje buvusių prekių buvo sumokėtas PVM patvirtina į bylą pateikta UAB ,,Transvesta“ finansų direktoriaus pažyma bei UAB ,,Nepriklausomas auditas“ išvados už 2006 ir 2007 metus. Tuo atveju, jei įmonė nebūtų sumokėjusi PVM, tai atsispindėtų tiek auditorių išvadose, tiek įmonės finansinės atskaitomybės dokumentuose.

16Atsakovas P. R. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2011 m. sausio 6 d. sprendimo dalį, kuria ieškinys patenkintas, panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Skundą grindžia šiais argumentais:

171. Teismas nepagrįstai nurodė, kad šiuo atveju nustatinėjant atsakovo atsakomybę taikytinos atsakovo kaip juridinio asmens vadovo civilinę atsakomybę reglamentuojančios teisės normos. Sprendžiant ginčą dėl 207 402,33 Lt žalos atlyginimo, tarp ieškovo ir atsakovo susiklostė ,,vidiniai“ santykiai ir juose atsakovas, nors ir būdamas bendrovės vadovu, vertintinas kaip darbo teisinių santykių subjektas. Atitinkamai, atsakovo atžvilgiu taikytinos ne juridinio asmens vadovo civilinę atsakomybę reglamentuojančios teisės normos, o darbo teisės normos, reglamentuojančios darbo santykių subjektų materialinę atsakomybę.

182. Teismas nepagrįstai atmetė atsakovo poziciją, jog atsakovas ieškovo reikalautos grąžinti ir teismo iš atsakovo ieškovo naudai priteistos sumos pinigų niekada faktiškai negavo, jų neturėjo ir jais nedisponavo. Visa tai darydavo pagrindinis bendrovės akcininkas M. D.. Paprastai M. D. pats asmeniškai, atsakovui nedalyvaujant, iš bendrovės kasos pasiimdavo grynų pinigų tiek, kiek jam reikėdavo, o kasininkė tiesiog atnešdavo atsakovui pasirašyti išlaidų orderius. Taip pat būdavo su pinigų grąžinimu. Tai, kad atsakovo nelaikė atsakingu už iš bendrovės kasos paimtų grynųjų pinigų sumas tiek UAB ,,Transvesta“ savininkai (akcininkai), tiek pati bendrovė (ieškovas), pagrindžia ir aplinkybės, kad: atsakovas iš darbo bendrovėje buvo atleistas ne iš kart, o tik po daugiau kaip dvejų mėnesių po akcininkų susirinkimo sprendimo; atsakovas iš darbo buvo atleistas ne dėl atsakovo kaltės; atsakovui bendrovės akcininkų sprendimu buvo nuspręsta sumokėti dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę kompensaciją; atsiskaitant pasibaigus darbo santykiams tarp bendrovės ir atsakovo, iš bendrovės atsakovui mokėtinų sumų nebuvo išskaičiuotos jokios atsakovo bendrovei mokėtinos sumos; nei atleidimo iš darbo metu, nei keletą metų po to, iš atsakovo nebuvo pareikalauta grąžinti bendrovei kokių nors sumų.

193. Teismas netinkamai vertino liudytojų parodymus ir padarė liudytojų parodymams visiškai prieštaraujančias išvadas. Liudytoja A. S., dirbusi bendrovės kasininke, paliudijo, kad būdavo, kad pinigus atiduodavo akcininkui ir kad pagal kasos išlaidų orderius pinigus visada grąžindavo akcininkas. Tačiau teismas nepagrįstai nurodė, kad liudytoja S. S. paliudijo, jog kasos išlaidų orderis būdavo išrašomas to asmens vardu, kuris ir paimdavo pinigus. Teismas sprendime nepaminėjo ir nevertino liudytojų parodymų, jog bendrovėje buvo vedama dvejopa atsakovo iš bendrovės kasos paimtų ir į bendrovės kasą grąžinamų grynų pinigų apskaita. Teismas taip pat nepasisakė ir nenagrinėjo atsakovo argumentų, jog tokios didelės pinigų sumos negalėjo būti reikalingos bendrovės vadovui, kadangi pagal savo funkcijas bendrovės vadovas iš esmės neužsiiminėjo tiesioginiu prekių ar paslaugų bendrovės vardu įsigijimu ir apmokėjimo grynais pinigais.

204. Teismas visiškai nepasisakė dėl atsakovo prašymo taikyti ieškinio senatį. Tiek pagal DK 27 straipsnio 2 dalį, tiek pagal CK 1.25 straipsnio 8 dalį yra numatytas 3 metų ieškinio senaties terminas reikalavimams dėl žalos atlyginimo. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys teismui pateiktas 2008-10-30, ieškovas turi teisę reikalauti iš atsakovo atlyginti žalą, kuri susidarė laikotarpiu po 2005-10-30.

21Ieškovas UAB ,,Transvesta“ atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą prašo atsakovo skundą atmesti. Atsiliepime nurodo, kad atsakovo teisiniai ir faktiniai argumentai yra nepagrįsti, todėl atmestini, o pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl 174 231,33 Lt priteisimo iš atsakovo paliktina nepakeista.

22Atsakovas P. R. atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą prašo skundą atmesti. Atsiliepime nurodo, kad ieškovas savo reikalavimus grindžia tik abstrakčiais teiginiais, jų nepatvirtindamas atitinkamais įrodymais, arba net priešingai, darydamas byloje esantiems įrodymams prieštaraujančias išvadas.

23IV. Apeliacinio teismo argumentai

24Apeliaciniai skundai netenkintini.

25Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų ir ef officio patikrina, ar nėra Civilinio proceso kodekso 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 2 d.).

26Byloje kilo ginčas dėl bendrovės administracijos vadovo atsakomybės.

27Administracijos vadovas yra specialus subjektas, kuriam taikomi aukštesni veiklos ir atsakomybės standartai nei eiliniam bendrovės darbuotojui; įmonę ir administracijos vadovą sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai; tai reiškia, kad įmonės administracijos vadovas privalo ex officio veikti išimtinai įmonės interesais; administracijos vadovui keliama lojalumo pareiga ( duty of loyalty); įmonės vadovas atstovauja bendrovei, atsako už įmonės kasdienės veiklos organizavimą; jis turi veikti rūpestingai, sąžiningai, atidžiai, kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje L. B. v. AB bankas „Snoras“, bylos Nr. 3K-3-880/2002).

28Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija, pasisakydama dėl juridinio asmens vadovo teisinio statuso, akcentavo tam tikrą vadovo ir bendrovės santykių dualizmą: „vidiniuose“ santykiuose, t. y. organizuodamas kasdienę bendrovės veiklą, priimdamas, atleisdamas, skatindamas, bausdamas darbuotojus, vadovas vertintinas kaip darbo teisinių santykių subjektas, o „išoriniuose“, t. y. veikdamas bendrovės vardu santykiuose su kitais asmenimis, – kaip bendrovės, t. y. juridinio asmens, valdymo organas (ir atstovas). Išplėstinė teisėjų kolegija, įgyvendindama kasacinio teismo kompetenciją – formuoti vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką ir siekdama suvienodinti teisės aiškinimo ir taikymo praktiką bendrovės vadovo, kaip bendrovės valdymo organo, atsakomybės aspektu, išaiškino, kad kai bendrovės vadovas padaro bendrovei žalos veikdamas kaip jos valdymo organas „išoriniuose“ santykiuose, tai jam taikytina civilinė atsakomybė pagal civilinius įstatymus, o ne materialinė atsakomybė pagal Darbo kodeksą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje BUAB „Optimalūs finansai“ v. G. P., bylos Nr. 3K-7-444/2009).

29Kasacinio teismo kolegija 2009 m. gruodžio 18 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje AB „Mažeikių nafta“ v. I. D. (I. D.) ir kt. (bylos Nr. 3K-3-446/2009), išaiškino, kad tais atvejais, kai bendrovės vadovas padaro bendrovei žalos netinkamai organizuodamas kasdienę bendrovės veiklą, t. y. netinkamai atlikdamas savo kaip vadovo pareigas „vidiniuose“ santykiuose, tai dėl jo atsakomybės spręstina pagal darbo teisės normas.

30Dėl prekių trūkumo bei PVM priteisimo

31Nagrinėjamu atveju atsakovui – buvusiam ieškovo bendrovės vadovui – pareikštas reikalavimas atlyginti žalą dėl prekių trūkumo netinkamai atliekant vadovo pareigas, t. y. netinkamai organizuojant bendrovės veiklą, netinkamu inventorizacijos atlikimu, materialinės atsakomybės tarp darbuotojų nepaskirstymu, apskaitos programos netinkamu vedimu ir kt. Taigi atsakovo atsakomybė kyla iš jo kaip įmonės vadovo veiksmų ,,vidiniuose“ santykiuose, todėl ją reglamentuoja darbo teisės normos, dėl to teisiškai nepagrįsti yra ieškovo apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas turėjo atsakovui taikyti civilinę atsakomybę.

32Materialinė atsakomybė pagal darbo teisę suprantama kaip darbuotojo pareiga atlyginti darbdaviui žalą, padarytą neatlikus ar netinkamai atlikus nustatytas darbo pareigas. Nurodytos atsakomybės tikslas – pasiekti, kad darbuotojas atlygintų darbdaviui padarytus nuostolius darbo teisės normų nustatytu dydžiu ir tvarka. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teisės normų, reglamentuojančių darbuotojo materialinę atsakomybę, aiškinimo ir taikymo praktiką pagrindinis šios atsakomybės uždavinys – garantuoti darbdaviui padarytų visų ar dalies nuostolių atlyginimą (DK 245 str., 253-255 str.). Materialinei atsakomybei taikyti turi būti nustatytos tokios sąlygos: 1) reali žala; 2) žala padaryta neteisėta veika (veiksmais, neveikimu); 3) priežastinis neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo ryšys; 4) pažeidėjo kaltė; 5) pažeidėją ir nukentėjusią šalį teisės pažeidimo metu siejo darbo teisiniai santykiai; 6) žalos atsiradimas susijęs su darbo veikla (DK 246 str.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Sūduvos vandenys“ v. A. D., bylos Nr. 3K-3-1444/2002; 2003 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje AB „Vakarų skirstomieji tinklai“ v. L. L., A. K., bylos Nr. 3K-3-280/2003; kt.).

33Ieškovas prašoma priteisti iš atsakovo realia žala laiko 293 097,37 Lt neperrūšiuotų prekių trūkumą bei nuo jo grąžintą į valstybės biudžetą 52 757,53 Lt dydžio PVM, kurią grindžia 2008-03-21 UAB ,,Transvesta“ komisijos išvada bei ieškovo darbuotojų liudijimais, paskaičiavimais, pažymomis. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šie ieškovo pateikti įrodymai vertintini kritiškai, nes jie visi buvo parengti ieškovo darbuotojų, tai yra asmenų, kurie susiję su ieškovu subordinaciniais (pavaldumo) santykiais, kai atsakovas jau nebedirbo bendrovėje. Be to, pagal byloje esančią UAB ,,Transvesta“ komisijos 2008-03-21 atliktą 2005-2007 m. inventorizacijų rezultatų analizę nėra aišku, kada ir koks prekių trūkumas susidarė. Tai, kad neįmanoma nustatyti, kada ir koks prekių trūkumas susidarė, teismo posėdžio metu pripažino ir UAB ,,Transvesta“ finansų direktorius A. Ž. (t. 5, b. l. 93-94). Taip pat, minėtoje inventorizacijos rezultatų analizėje nurodyta, kad analizė buvo atlikta vidutinėmis prekių kainomis. Todėl atsižvelgdamas į tai, kad ieškovo pateiktoje analizėje nebuvo pateikta duomenų kiek prekių buvo nurašyta dėl jų sugadinimo/nusidėvėjimo, kiek prekių buvo perleista tretiesiems asmenims bei kaip šių prekių vertė pakito, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovo komisijos pateikta analizė yra netiksli bei neatspindi realaus dydžio žalos bei jos susidarymo laikotarpio. Ieškovas apeliaciniame skunde nurodydamas, kad žalos atsiradimo faktas kildinamas ir siejamas su 2005-2006 metais, jokių minėtas išvadas paneigiančių įrodymų nepateikė.

34Nagrinėjamoje byloje taip pat buvo pateikta UAB ,,Nepriklausomas auditas“ 2007-06-28 auditoriaus išvada (t. 5, b. l. 4), kurioje konstatuota, kad auditas atliktas pagal Nacionalinio audito standartus ir nustatyta, jog UAB ,,Transvesta“ finansinė atskaitomybė visais reikšmingais atžvilgiais tikrai ir teisingai parodo bendrovės 2006 m. gruodžio 31 d. finansinę būklę, 2006 m. veiklos rezultatus bei pinigų srautus pagal Lietuvos Respublikoje galiojančius teisės aktus, reglamentuojančius buhalterinę apskaitą ir finansinės atskaitomybės sudarymą bei Verslo apskaitos standartus. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, jokios sąlyginės nuomonės apie 2006-01-01 apskaitoje užfiksuoto atsargų likučio (kuris perkeliamas iš 2005-12-31) bei apie 2006 m. apskaitoje užfiksuoto atsargų likučio neatitikimą faktiniam likučiui, 2006-12-31 buvusiam ieškovo sandėliuose, auditorius nepateikė, todėl teismas pagrįstai sprendė, kad 2006 m. ieškovo finansinėje atskaitomybėje nurodyti skaičiai (tame tarpe ir atsargų (prekių) kiekiai bei vertė) atspindi faktinę ieškovo finansinę situaciją (tame tarpe ir faktiškai turimų atsargų (prekių) kiekį bei vertę). Šią išvadą patvirtina ir byloje esanti UAB ,,Nepriklausomas auditas“ 2008-06-16 auditoriaus išvada, kurioje buvo vertinamas UAB ,,Transvesta“ 2007 m. gruodžio 31 d. balansas ir kiti finansiniai dokumentai, bei iš kurios matyti, kad auditoriaus buvo įvertintos įmonės turimos atsargos bei jų vertė (t. 5, b. l. 5-6). Dėl to atmestini ieškovo skundo argumentai, kad atliekant auditą, auditoriai nevertino prekių likučio.

35Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes bei įvertinęs UAB ,,Nepriklausomas auditas“ 2007-06-28 auditoriaus išvadą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovo nurodomas 293 097,37 Lt vertės prekių trūkumas dėl atsakovo kaip darbuotojo neteisėtų veiksmų negalėjo atsirasti nei 2005 m., nei 2006 m., t. y, negalėjo atsirasti ir tuo metu, kai ieškovą ir atsakovą siejo darbo teisiniai santykiai, nes atsakovas atleistas iš darbo 2006-12-22 (t. 1, b. l. 29).

36Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymai yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 str. 1 d.). Atmestinas ieškovo apeliacinio skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tinkamu įrodymu, pagrindžiančiu tai, jog prekių trūkumo nebuvo, laikė UAB ,,Nepriklausomas auditas“ 2007-06-28 auditoriaus išvadą.

37Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 str. 1 d.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje E. C. v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-23/2009; 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Panevėžio miesto savivaldybė v. UAB „Panevėžio miestprojektas“, bylos Nr. 3K-3-526/2009; 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje UAB ,,Interbolis“ v. VĮ Registrų centras, bylos Nr. 3K-3-155/2010; kt.). Įvertinusi skundžiamo teismo sprendimo turinį, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas laikėsi šių įrodinėjimą reglamentuojančių nuostatų taikymo taisyklių.

38Nagrinėjamu atveju vertinant nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad nėra pagrindo taikyti atsakovo materialinę atsakomybę, kadangi ieškovas neįrodė, jog patyrė realią žalą tuo metu, kai ieškovą ir atsakovą siejo darbo teisiniai santykiai, t. y. neįrodė dviejų būtinų sąlygų materialinei atsakomybei taikyti.

39Kadangi ieškinio reikalavimas dėl 52 757,53 Lt PVM priteisimo kildinamas iš prekių trūkumo, todėl remiantis minėtais argumentais, atmestinas ir šis reikalavimas.

40Dėl žalos atlyginimo, panaudojus bendrovės lėšas ne pagal paskirtį

41Lietuvos Aukščiausiais Teismas yra konstatavęs, kad įmonės vadovo civilinė atsakomybė gali atsirasti tiek įmonei, kai įmonės vadovas veikia priešingai įmonės interesams, tiek tretiesiems asmenims, kai įmonės vadovas pažeidžia apribojimus, nustatančius tam tikras tokių asmenų garantijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. J. J. v. J. B., V. K., bylos Nr. 3K-7-266/2006).

42Nagrinėjamu atveju ieškovas ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo žalą, kurią grindė tuo, jog atsakovas iš UAB ,,Transvesta“ kasos paėmė pinigus ūkio išlaidoms, tačiau iki darbo sutarties nutraukimo nepateikė ieškovui jų tinkamą panaudojimą patvirtinančių dokumentų. Šiuo atveju atsakovui, kaip bendrovės vadovui taikytina civilinė atsakomybė pagal civilinius įstatymus, kadangi pinigų paėmimas pagal kasos išlaidų orderius atitinka sandorio sudarymą pagal CK normas bei specialųjį įstatymą – Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymą.

43Vadovo civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246-6.249 str.). Tokio pobūdžio bylose iš pirmiau nurodytų civilinės atsakomybės sąlygų ieškovas privalo įrodyti neteisėtus vadovo veiksmus, padarytos žalos (nuostolių) faktą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 str.). Nustačius vadovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 str. 1 d.), todėl ieškovas neprivalėtų įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas. Paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų bendrovės vadovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. lapkričio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. G. v. AB „Aviakompanija Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-1130/2003).

44Byloje nustatyta, kad atsakovui nuo 2002 m. rugsėjo 25 d. iki 2006 m. gruodžio 28 d. (tai įrodo byloje esantys rašytiniai įrodymai t. 2, b. l. 125-200, t. 3, b. l. 1-139), atsakovas iš ieškovo pagal kasos išlaidų orderius gavo 1 271 281,39 Lt, tačiau negrąžino 174 231,33 Lt. Atsakovas teigia, kad jis ieškovo reikalautos grąžinti ir teismo iš atsakovo ieškovo naudai priteistos sumos pinigų niekada faktiškai negavo, jų neturėjo ir jais nedisponavo, o pinigus iš bendrovės kasos paimdavo pagrindinis bendrovės akcininkas M. D..

45Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.). Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymai yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 str. 1 d.).

46Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai, kurie atspindi įmonei priklausančių piniginių lėšų panaudojimą įmonės reikmėms, turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Tai atitinka įrodinėjimo civiliniame procese taisyklę, jog bylos aplinkybės, kurios pagal įstatymus turi būti patvirtintos tam tikromis įrodinėjimo priemonėmis, negali būti patvirtinamos jokiomis kitomis įrodinėjimo priemonėmis (CPK 177 str. 3 d.). Bendrovės kasos operacijų apskaitą reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintos Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklės. Minėtų taisyklių 9 punkte nustatyta, kad įmonė gali išmokėti pinigus įmonės darbuotojams, išmokant pinigus iš kasos, išrašomas kasos išlaidų orderis, asmuo, gautais pinigais atsiskaitęs su kitais ūkio subjektais, pateikia įmonės buhalterijai pinigų sumokėjimą įrodančius dokumentus, o nepanaudotų pinigų grąžinimas į kasą įforminamas kasos pajamų orderiu. Atsakovas neginčija, kad ant visų kasos išlaidų orderių, kuriais buvo išmokėta ginčijama suma, yra jo parašas. Tačiau atsakovas nepateikė įrodymų, kad visos iš įmonės paimtos piniginės lėšos buvo panaudotos įmonės ūkio reikmėms. Atsakovo argumentai, kad jis negavo pinigų iš įmonės, nėra pagrįsti jokiais įrodymais, o atsakovo teiginiai, kad pinigai buvo perduoti įmonės akcininkui, grindžiami tik prielaidomis. Dėl to teisėjų kolegija minėtus apelianto argumentus atmeta kaip neįrodytus (CPK 178, 185 str.). Atmestini ir atsakovo argumentai, kad teismas netinkamai vertino liudytojos A. S. parodymus. Priešingai nei teigia apeliantas, liudytoja A. S. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu patvirtino, kad kasos išlaidų orderis buvo išrašomas to asmens vardu, kuris paimdavo pinigus (t. 5, b. l. 97-98).

47Nepagrįstas ir atsakovo argumentas, kad ieškovas atsakovo nelaikė atsakingu už iš bendrovės kasos paimtų grynųjų pinigų sumas, nes nei atleidimo iš darbo metu, nei keletą metų po to, iš atsakovo nebuvo pareikalauta grąžinti bendrovei kokių nors sumų. Šį atsakovo argumentą paneigia 2006 m. spalio 18 d. UAB ,,Transvesta“ visuotinio akcininkų susirinkimo protokole nurodyta aplinkybė, kad atleidžiant atsakovą iš UAB ,,Trasnvesta“ direktoriaus pareigų, atsakovas buvo įpareigotas iki 2006 m. lapkričio 30 d. grąžinti įmonei susidariusią 218 910,09 Lt skolą (t. 1, b. l. 70).

48Taigi, bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas savo darbo funkcijoms vykdyti iš bendrovės kasos buvo paėmęs pinigų, tačiau iki darbo sutarties nutraukimo nepateikė ieškovui jų tinkamą panaudojimą patvirtinančių dokumentų (tokių įrodymų taip pat nepateikė nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui, CPK 178 str.), tokiu būdu atsakovas ieškovui padarė žalą, kurios dydis - paimtų ir negrąžintų pinigų sumos skirtumas. Neteisėta veika pasireiškė tuo, kad atsakovas negrąžino jam perduotų ir nepanaudotų sumų. Priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo taip pat egzistuoja - pinigų negrąžinimas ir tinkamą pinigų panaudojimą įrodančių dokumentų nepateikimas - tiesiogiai sukėlė žalą ieškovui. Nagrinėjamoje situacijoje pačios atsakovo kaltės ieškovas įrodyti neprivalėjo, nes kaltė yra preziumuojama, be to, atsakovas žinojo apie savo pareigą atsiskaityti su ieškovu, kadangi po atsakovo atleidimo iš darbo jis į įmonės kasą grąžino dalį – 10 031,29 Lt paimtų pinigų.

49Atsižvelgiant į tai, kad yra nustatytos visos sąlygos įmonės vadovo civilinei atsakomybei taikyti, pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė iš atsakovo ieškovui 174 231,33 Lt žalos atlyginimo.

50Dėl ieškinio senaties

51Ieškinio senaties darbo teisiniuose santykiuose samprata ir teisinis reglamentavimas įtvirtintas DK 27 straipsnio nuostatose. Ieškinio senatis – tai įstatyme nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (teisme). Bendrasis ieškinio senaties terminas DK reglamentuojamiems santykiams yra treji metai, jeigu DK ir kiti darbo įstatymai atskiriems reikalavimams nenustato trumpesnių ieškinio senaties terminų (DK 27 str. 2 d.). Pagal šio straipsnio 5 dalies nuostatas – ieškinio senačiai taikomos Civilinio kodekso ir Civilinio proceso kodekso nuostatos, jeigu DK ir kituose darbo įstatymuose nėra specialių ieškinio senaties taikymo nuostatų. CK 1.127 straipsnio 1 dalyje nustatyta bendroji taisyklė, kad ieškinio senatis prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą.

52Bylos duomenys patvirtina, kad ieškinio senaties terminas ieškovui prasidėjo (ieškovo teisė į ieškinį atsirado) 2008 m. kovo 21 d., UAB ,,Transvesta“ komisijai atlikus 2005-2007 m. inventorizacijų rezultatų analizę bei nuo 2006 m. spalio 18 d. , kai UAB ,,Transvesta“ visuotinio akcininkų susirinkimo metu nuspręsta atšaukti atsakovą iš direktoriaus pareigų bei įpareigoti jį grąžinti įmonei susidariusią skolą. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys teismui pateiktas 2008 m. lapkričio 14 d., atmestinas atsakovo argumentas, kad ieškovas praleido ieškinio senaties terminą.

53Teisėjų kolegija, remdamasi nurodytomis aplinkybėmis, konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentais neturi pagrindo naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str. 2 d.).

54Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,

Nutarė

55Vilniaus apygardos teismo 2011 m. sausio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas UAB „Transvesta“ (buvęs pavadinimas – Bendra Lietuvos-Rusijos... 5. 10 031,29 Lt, likusi 207 402,33 Lt dydžio skola liko negrąžinta. Atsakovas... 6. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 7. Vilniaus apygardos teismas 2011 m. sausio 6 d. sprendimu ieškinį tenkino iš... 8. Atsižvelgdamas į ieškinio reikalavimo dalį dėl 293 097,37 Lt vertės... 9. Įvertinęs ieškinio reikalavimo dalį dėl 207 402,33 Lt žalos atlyginimo... 10. iki 174 231,33 Lt (207 402,33 Lt – 33 171 Lt). Ištyręs byloje esančių... 11. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 12. Ieškovas UAB ,,Transvesta“ apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos... 13. 1. Teismas nepagrįstai sprendė, jog atsakovui, kaip buvusiam bendrovės... 14. 2. Teismas netinkamai vertino pateiktas UAB ,,Nepriklausomas auditas“... 15. 3. Neteisinga teismo išvada dėl sumokėto PVM. Tai, jog nuo apskaitoje... 16. Atsakovas P. R. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2011 m.... 17. 1. Teismas nepagrįstai nurodė, kad šiuo atveju nustatinėjant atsakovo... 18. 2. Teismas nepagrįstai atmetė atsakovo poziciją, jog atsakovas ieškovo... 19. 3. Teismas netinkamai vertino liudytojų parodymus ir padarė liudytojų... 20. 4. Teismas visiškai nepasisakė dėl atsakovo prašymo taikyti ieškinio... 21. Ieškovas UAB ,,Transvesta“ atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą... 22. Atsakovas P. R. atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą prašo skundą... 23. IV. Apeliacinio teismo argumentai... 24. Apeliaciniai skundai netenkintini.... 25. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame... 26. Byloje kilo ginčas dėl bendrovės administracijos vadovo atsakomybės.... 27. Administracijos vadovas yra specialus subjektas, kuriam taikomi aukštesni... 28. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija, pasisakydama... 29. Kasacinio teismo kolegija 2009 m. gruodžio 18 d. nutartyje, priimtoje... 30. Dėl prekių trūkumo bei PVM priteisimo... 31. Nagrinėjamu atveju atsakovui – buvusiam ieškovo bendrovės vadovui –... 32. Materialinė atsakomybė pagal darbo teisę suprantama kaip darbuotojo pareiga... 33. Ieškovas prašoma priteisti iš atsakovo realia žala laiko 293 097,37 Lt... 34. Nagrinėjamoje byloje taip pat buvo pateikta UAB ,,Nepriklausomas auditas“... 35. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes bei įvertinęs UAB ,,Nepriklausomas... 36. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu... 37. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui... 38. Nagrinėjamu atveju vertinant nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad... 39. Kadangi ieškinio reikalavimas dėl 52 757,53 Lt PVM priteisimo kildinamas iš... 40. Dėl žalos atlyginimo, panaudojus bendrovės lėšas ne pagal paskirtį... 41. Lietuvos Aukščiausiais Teismas yra konstatavęs, kad įmonės vadovo... 42. Nagrinėjamu atveju ieškovas ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo žalą,... 43. Vadovo civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo... 44. Byloje nustatyta, kad atsakovui nuo 2002 m. rugsėjo 25 d. iki 2006 m.... 45. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai,... 46. Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai, kurie atspindi įmonei... 47. Nepagrįstas ir atsakovo argumentas, kad ieškovas atsakovo nelaikė atsakingu... 48. Taigi, bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas savo darbo funkcijoms vykdyti... 49. Atsižvelgiant į tai, kad yra nustatytos visos sąlygos įmonės vadovo... 50. Dėl ieškinio senaties ... 51. Ieškinio senaties darbo teisiniuose santykiuose samprata ir teisinis... 52. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškinio senaties terminas ieškovui prasidėjo... 53. Teisėjų kolegija, remdamasi nurodytomis aplinkybėmis, konstatuoja, kad... 54. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio... 55. Vilniaus apygardos teismo 2011 m. sausio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą....