Byla 2A-1385-230/2017
Dėl pareiškimo panaikinti testamentą pripažinimo negaliojančiu

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nijolios Indreikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Virginijos Lozoraitytės, Arūno Rudzinsko,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės L. E. L. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės D. G. ieškinį atsakovei L. E. L., trečiajam asmeniui Kauno 7-jo notarų biuro notarei J. V. dėl pareiškimo panaikinti testamentą pripažinimo negaliojančiu.

3Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą ir civilinę bylą,

Nustatė

4Ginčo esmė

5

    1. Ieškovė D. G. ieškinyje teismo prašė pripažinti negaliojančiu Kauno 7-jo notarų biuro notarės J. V. 2011 m. rugpjūčio 16 d. patvirtintą G. M. pareiškimą dėl 2008 m. rugsėjo 22 d. testamento panaikinimo, patvirtinti D. G. mirusiosios G. M. testamentine įpėdine pagal 2008 m. rugsėjo 22 d. Kauno 7-jo notarų biuro patvirtintą oficialųjį testamentą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad G. M. yra jos mamos brolio žmona. Kadangi G. M. sutuoktinis buvo miręs, jie vaikų neturėjo, o su atsakove, savo seserimi, G. M. nesutarė, ji paprašė, kad ieškovė ja pasirūpintų ir jai padėtų. Ieškovė sutiko ir maždaug nuo 2007-2008 metų pradėjo visapusiškai rūpintis G. M.. G. M. ieškovės naudai 2008 m. rugsėjo 22 d. buvo surašiusi testamentą, kad visą savo turtą, kuris mirties dieną jai priklausys, palieka ieškovei. Ieškovė po testatorės mirties kreipėsi į notarą dėl palikimo priėmimo ir sužinojo, kad šis testamentas 2011 m. rugpjūčio 16 d. testatorės prašymu buvo panaikintas. Palikimą 2014 m. gegužės 30 d. pareiškimu priėmė įstatyminė įpėdinė G. M. sesuo L. E. L.. Ieškovė ieškinyje taip pat pažymėjo, jog maždaug nuo 2011 metų labai pašlijo G. M. psichinė būklė. Buvo inicijuota byla dėl G. M. pripažinimo neveiksnia, tačiau jai mirus, ši byla buvo nutraukta. Ne kartą dėl neadekvačių ir neprognozuojamų G. M. veiksmų reikėjo kviesti policiją, medicininę greitąją pagalbą. G. M. 2013 metais buvo gydyta VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės padalinio Psichiatrijos ligoninės psichiatrijos skyriuje. Atlikus teismo psichiatrinę ekspertizę, buvo konstatuota, kad 2011 metais G. M. negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti.
    2. Atsakovė L. E. L. su ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad testatorė dėl 2008 m. rugsėjo 22 d. testamento panaikinimo nusprendė pati ir tai yra jos tikroji valia. Ji pati savo valia nuvyko pas testamentą patvirtinusią notarę. Notarė, įsitikinusi, kad testatorės valia dėl testamento panaikinimo yra tikra, patenkino testatorės pareiškimą ir testamentą panaikino. Mano, kad testatorė tikrai suprato savo veiksmus, nes turėjo patirties, susijusios su notarinių veiksmų atlikimu – ji yra prieš tai naikinusi savo sudarytą testamentą. Nors atlikus G. M. teismo psichiatrinę ekspertizę buvo konstatuota, kad ji testamento panaikinimo metu negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, mano, kad ši ekspertų išvada yra nepakankama. Byloje surinkti įrodymai rodo, kad G. M. iki pat mirties buvo sveikos nuovokos.
    3. Trečiasis asmuo Kauno 7-jo notarų biuro notarė J. V. su ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad 2008 m. rugpjūčio 22 d. patvirtino G. M. testamentą, kuriuo ji savo turtą paliko ieškovei, o 2011 m. rugpjūčio 16 d. testatorė šį testamentą panaikino. G. M. ( - ) mirė, o palikimą 2014 m. gegužės 30 d. pagal įstatymą priėmė atsakovė. Patvirtino, kad tiek 2008 m. rugpjūčio 22 d. sudarydama ir tvirtindama testamentą, tiek 2011 m. rugpjūčio 16 d. nagrinėdama testatorės pareiškimą dėl testamento panaikinimo, įsitikino, kad G. M. valia abiem atvejais buvo tikra, jos sveikatos būklė notarei nekėlė abejonių. Pas ją kabinete testatorė buvo viena, todėl jos valios niekas negalėjo įtakoti iš šalies. Mano, kad tvirtindama abu sandorius notarė galiojančių įstatymų nepažeidė, todėl jie neturėtų būti naikinami.
  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
    1. Kauno apylinkės teismas 2017 m. vasario 20 d. sprendimu ieškinį tenkino, pripažino negaliojančiu Kauno miesto 7-jo notarų biuro notarės J. V. 2011 m. rugpjūčio 16 d. patvirtintą G. M. pareiškimą dėl 2008 m. rugsėjo 22 d. testamento panaikinimo, patvirtino D. G. mirusiosios G. M. testamentine įpėdine pagal 2008 m. rugsėjo 22 d. Kauno miesto 7-jo notarų biure patvirtintą oficialųjį testamentą, priteisė ieškovei D. G. iš atsakovės L. E. L. 41,88 Eur žyminį mokestį, 386,30 Eur ekspertizės atlikimo ir 492,35 advokatės atstovavimo išlaidas, iš viso 920,53 Eur, priteisė iš atsakovės L. E. L. valstybei 22,55 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.
    2. Teismas nustatė, kad testamente, sudarytame ir notarės patvirtintame 2008 m. rugsėjo 22 d., nurodoma, jog G. M. savo mirties atveju visą savo kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą palieka ieškovei. G. M. 2011 m. rugpjūčio 16 d. pareiškimu pareiškė, kad naikina savo testamentą, patvirtintą 2008 m. rugsėjo 22 d. G. M. 2008 m. rugpjūčio 22 d. surašydama testamentą, kuriuo jai priklausantį turtą paliko ieškovei, buvo veiksni. Šias aplinkybes patvirtina šalių paaiškinimai, byloje apklausti liudytojai ir pomirtinė teismo psichiatrinė ekspertizė. Po to, kai G. M. atsakovės buvo apgauta, t. y. perėmus jos turtą (butą) buvo vengiama ją išlaikyti, dėl išgyvenimų pablogėjo jos sveikata, atsirado baimių. Teismo 2009 m. gruodžio 15 d. sprendimu G. M. atgavo iš atsakovės jai priklausantį turtą. Nuo to momento jos ir atsakovės santykiai buvo konfliktiški, jos praktiškai nebendravo. G. M. prašymu ja rūpinosi ir visokeriopą pagalbą jai teikė ieškovė. Nors atsakovė teigia, kad ji taip pat rūpinosi G. M., teismas šiuos teiginius vertino kritiškai. Byloje nustatyta, kad atsakovė iš Lietuvos į Italiją pas dukterį išvyko 2012 metų pradžioje. Liudytojas B. B. parodė, kad jis G. M. maistą teikė 2-3 mėnesius 2012 metų pradžioje. G. M. mirė ( - ). Akivaizdu, kad iki mirties jai buvo reikalinga kitų asmenų pagalba ir globa, nes Kauno apylinkės teisme buvo inicijuota civilinė byla dėl jos pripažinimo neveiksnia ir globos nustatymo.
    3. Byloje apklausti liudytojai, kurie artimai pažinojo G. M., su ja bendravo, kontaktavo kaip kaimynai, gydytoja, kiti artimieji (liudytojai N. P., A. Š., E. A., J. G.) parodė, kad maždaug nuo 2009 metų G. M. psichinė sveikata blogėjo. Momentais ji tapdavo neprognozuojama, agresyvi ir neadekvati, kas kėlė grėsmę kaimynams. Dėl to buvo kviečiami policijos darbuotojai, greitoji medicininė pagalba, galiausiai buvo kreiptasi į teismą su prašymu pripažinti G. M. neveiksnia. Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-2581-886/20014 2014 metų vasario 7 – kovo 14 d. G. M. buvo atlikta teismo psichiatrinė ekspertizė ir nustatyta, kad jai konstatuojamas psichikos sutrikimas. Atliekant pomirtinę teismo psichiatrinę ekspertizę, ekspertai padarė tokią išvadą – tiriamajai 2012 m. lapkričio 15 d. buvo diagnozuotas lėtinis psichikos sutrikimas. Ekspertai taip pat nustatė, kad dėl tokios sveikatos būklės tiriamoji negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti 2011 m. rugpjūčio 16 d. sandorio sudarymo metu. Kaip teismo posėdyje žodžiu paaiškino ekspertė N. M., nurodyta diagnozė neatsiranda staiga, ji vystosi per ilgesnį laiko tarpą, todėl nereikia manyti, kad jos neveiksnumas atsirado tada, kai liga buvo diagnozuota, t. y. 2012 m. lapkričio 15 d. Šis susirgimas iki aiškios diagnozės vystosi mažiausiai pusę metų. Kadangi G. M. 2011 m. rugpjūčio 16 d. jau nesuprato savo veiksmų esmės ir negalėjo jų valdyti, todėl tuo metu notarės J. V. patvirtintas pareiškimas dėl 2008 m. rugsėjo 22 d. testamento pripažinimo negaliojančiu, pripažintas negaliojančiu.
  1. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
    1. Apeliaciniu skundu atsakovė L. E. L. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
      1. Teismas išvadą, kad G. M. ginčijamo sandorio sudarymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti padarė išimtinai remdamasis ekspertizės išvada, suteikdamas ekspertizės aktui viršenybę prieš kitus įrodymus ir nevertino visumoje su kitais byloje esančiais įrodymais – rašytiniais ir kitais įrodymais, trečiojo asmens notarės paaiškinimais. Ekspertizės akto duomenys teismui turėjo didesnę išankstinę įrodomąją galią.
      2. Teismas netinkamai taikė CK 1.89 straipsnio nuostatą, kadangi priimdamas sprendimą nenustatė testatorės būklės ginčijamo sandorio sudarymo metu, t. y. neįvertino to, kad byloje nėra jokių objektyvių medicininių duomenų apie G. M. psichikos būklę, jai atliktus tyrimus, sandorio sudarymo metu (2011 m. rugpjūčio 16 d.). Byloje esantys medicininiai dokumentai patvirtina, kad G. M. pas gydytojus nesilankė, duomenų apie tai, kad 2011 m. rugpjūčio 16 d. ji būtų sirgusi kokia nors liga, kas būtų nulėmę jos gebėjimą orientuotis, priimti sprendimus ir patvarkymus dėl savo turto, taip pat nėra. Pirmą kartą G. M. gydytojo psichiatro buvo apžiūrėta namuose 2012 m. lapkričio 15 d., t. y. praėjus daugiau nei metams nuo ginčijamo sandorio sudarymo.
      3. Teismas neįvertino asmenų, bendravusių betarpiškai su G. M. ginčijamo sandorio sudarymo dieną, duotų parodymų, t. y. trečiojo asmens notarės J. V., liudytojos V. C.. Šiems asmenims, bendravusiems su G. M. tada, kai buvo patvirtintas pareiškimas panaikinti 2008 m. rugsėjo 22 d. sudarytą testamentą, jokių abejonių dėl G. M. būsenos, jos galėjimo suprasti savo veiksmus ir juos valdyti nekilo, G. M. elgėsi sąmoningai, adekvačiai situacijai, bendravo įprastai, suvokė savo veiksmus.
      4. Teismas ginčijamame sprendime nenustatinėjo, ar testatoriaus valia, išreikšta 2011 m. rugpjūčio 16 d. panaikinant savo 2008 m. rugsėjo 22 d. sudarytą testamentą, atitiko tikrąją testatorės G. M. valią ir kada tokia valia pas testatorę buvo susiformavusi. G. M. tokį notarinį veiksmą atliko ne pirmą kartą, ji jau anksčiau yra naikinusi testamentą, kas rodo, kad jai buvo žinomos notarinio veiksmo procedūros ir tokio sandorio pasekmės. Ta aplinkybė, kad testamento panaikinimo sandorį iniciavo pati mirusioji G. M., liudija apie tai, kad ji aiškiai buvo apsisprendusi tokį sandorį sudaryti. Tai patvirtina ir notarės nurodytos aplinkybės apie G. M. aiškų ir vienprasmišką valios pareiškimą naikinti savo testamentą, notarei išaiškinus pastarajai tokio sandorio sudarymo pasekmes. Kad G. M. pasirašydama pareiškimą dėl testamento panaikinimo suprato savo atliktų notarinių veiksmų pasekmes, iš anksto planavo, vertino savo poelgį, patvirtina ir byloje esantys garso įrašai, kurie buvo sudaryti 2011 m. rugpjūčio 16 d. ir 2011 m. rugpjūčio 17 d.
      5. Teismas, priimdamas sprendimą, neanalizavo sudaryto testamento turinio jo naudingumo, pagrįstumo, protingumo prasme. Tuo metu, kai G. M. nusprendė panaikinti savo sudarytą testamentą, ji gyveno viena, pilnai pati save apsitarnaudavo, jai nebuvo reikalinga nuolatinė kito žmogaus priežiūra ar slauga, kas leidžia teigti, kad testamento panaikinimas visiškai atitiko jos interesus, nebuvo jai nenaudingas ar žalingas. Kita vertus, panaikinimas anksčiau sudaryto testamento, tai nėra patvarkymas palikti savo turtą kažkam. Šiuo atveju panaikinus testamentą nebuvo sudarytas naujas testamentas, kas leistų daryti prielaidas apie atlikto patvarkymo naudingumą ar žalingumą.
      6. Siekiant nuginčyti asmens patvarkymą panaikinti testamentą, kaip sudarytą savo veiksmų reikšmės negalėjusio suprasti ir jų valdyti asmens, turi būti nustatyta medicininių ir juridinių kriterijų sutaptis. Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, neįvertino, kad byloje yra prieštaravimų ne tik tarp šių kriterijų, bet ir medicininis kriterijus nėra vienareikšmis, t. y. yra prieštaravimų tarp pomirtinės ekspertizės akto ir G. M. šeimos gydytojos N. P. užfiksuotos būklės, civilinėje byloje Nr. 2-2581/2014 esančių duomenų, minėtoje byloje esančios G. M. 2013 m. birželio 11 d. pasirašytos atstovavimo sutarties, notarės paaiškinimų, liudytojų V. C., V. T., D. C., B. B. parodymų, garso įrašuose užfiksuotų G. M. pokalbių 2011 m. rugpjūčio 16 d. ir 2011 m. rugpjūčio 17 d.
      7. Teismas neatsižvelgė į tai, kad byloje pateikta ekspertizės išvada yra prieštaringa. Ekspertė apklausta teisme nurodė, kad jos duota išvada yra kategoriška, tačiau kategoriška išvada galima tik esant objektyviems medicininiams duomenims. Medicininiuose dokumentuose nėra duomenų, kad G. M. psichikos būsena iki 2011 m. rugpjūčio 16 d. ar sandorio sudarymo metu buvo tirta ir profesionaliai įvertinta, iki 2011 m. rugpjūčio 16 d. G. M. psichiatro nebuvo konsultuota, klinikinė diagnozė jai nebuvo nustatyta, pažintinės funkcijos neįvertintos. Nesant išsamių duomenų apie būklę sandorio sudarymo metu, nebuvo pakankamo pagrindo konstatuoti teikiant teismui kategorišką išvadą.
      8. Teismas neatsižvelgė į tai, kad šeimos gydytojos N. P. įrašai 2003-04-20, 2011-11-03, 2011-11-07 mirusiosios G. M. asmens sveikatos kortelėje buvo padaryti tikslingai, kadangi ieškovė tuo metu buvo suinteresuota, jog tokie įrašai kortelėje atsirastų. Jie buvo reikalingi norint kreiptis į neįgalumo ir nedarbingumo nustatymo tarnybą tikslu nustatyti nuolatinės slaugos poreikį. Minėti įrašai buvo padaryti ne tiesiogiai apžiūrėjus pacientą, objektyviai stebint ir fiksuojant jo būklę, o užfiksuojant telefonu jai nepažįstamo žmogaus perduotą informaciją apie G. M. psichinės sveikatos būklę. Būtent šie įrašai G. M. sveikatos istorijoje užfiksuoti iš ieškovės žodžių apie neteisingo elgesio pasireiškimus praėjus keliems mėnesiams po testamento panaikinimo ir leido ekspertei daryti kategorišką išvadą.
      9. Teismas nepagrįstai byloje apklaustų liudytojų G. M. kaimynų E. A. ir A. Š. parodymus vertino kaip patikimus ir jais vadovavosi priimdamas sprendimą, kadangi byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, jog G. M. nuolat skųsdavosi nesutarianti su kaimynais, jų santykiai buvo priešiški.
      10. Teismas netinkamai įvertino G. M. ir atsakovės santykius. Iš civilinėje byloje Nr. 2-1598/2009 esančių duomenų matyti, kad teismas šioje byloje pripažino negaliojančiu susitarimą, kuriuo buvo panaikinta sąlyga išlaikyti iki gyvos galvos ir sutartį su sąlyga išlaikyti iki gyvos galvos pripažino nutrūkusia ne todėl, kad atsakovė apgavo seserį G. M., o dėl esminio sutarties pažeidimo. Notarės R. S. atsiliepime į ieškinį nurodyta, kad susitarimas buvo patvirtintas vien todėl, kad pati ieškovė (G. M.) norėjo atsisakyti išlaikymo prievolės, tačiau ji nesutiko sutarties naikinti, nes norėjo, kad perleistas turtas liktų L. E. L. nuosavybe. Galiausiai G. M. atsiėmė ieškinį, kadangi abi seserys susitarė gražiuoju.
      11. Teismas nepagrįstai tenkino ieškovės reikalavimą patvirtinti mirusiosios G. M. testamentine įpėdine pagal 2008 m. rugsėjo 22 d. Kauno miesto 7-ajame notaro biure patvirtintą oficialųjį testamentą, kadangi toks reikalavimas nesukuria teisinių pasekmių. Byloje savarankiškas reikalavimas pripažinti galiojančiu 2008 m. rugsėjo 22 d. G. M. sudarytą testamentą nebuvo reiškiamas. Kadangi šioje byloje buvo pripažintas negaliojančiu notarės J. V. 2011 m. rugpjūčio 16 d. patvirtintas pareiškimas dėl 2008 m. rugsėjo 22 d. testamento panaikinimo tuo pagrindu, jog jį sudarė asmuo, negalėjęs suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, atsižvelgiant į tai, kad pagal savo esmę nuginčytas pareiškimas atitinka tam tikrą asmens priimtą patvarkymą dėl savo turto (kaip ir naujo testamento sudarymo atveju, kadangi vėliau sudarytas testamentas panaikina visą pirmesnį testamentą), anksčiau, t. y. 2008 m. rugsėjo 22 d. G. M. sudarytas testamentas savaime netampa galiojančiu, nes pagrindas, kuriuo remiantis buvo panaikinta testatorės vėlesnė valia, nepatenka į CK 5.17 straipsnio 2 dalyje išvardytą sąrašą.

        6

  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7Dėl apeliacinio skundo ribų ir ginčo esmės

    1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis), kurios nagrinėjamu atveju nenustatytos. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė (CPK 329 straipsnis).
    2. Byloje ginčas kilo dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių pareiškimo dėl testamento panaikinimo nuginčijimą pagal CK 1.89 straipsnį, bei proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo.
    3. Byloje nustatyta, kad G. M. 2008 m. rugpjūčio 22 d. testamentu, patvirtintu notarės J. V., visą savo kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą paliko ieškovei D. G.. 2011 m. rugpjūčio 16 d. pareiškimu G. M. minėtą testamentą panaikino. ( - ) G. M. mirė, o jos palikimą 2014 m. gegužės 30 d. priėmė įstatyminė įpėdinė (mirusiosios sesuo) – atsakovė L. E. L.. Ieškovė D. G. kreipėsi į pirmosios instancijos teismą, prašydama pripažinti negaliojančiu 2011 m. rugpjūčio 16 d. pareiškimą dėl testamento panaikinimo pagal CK 1.89 straipsnį (kaip sudarytą asmens, negalėjusio suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti) ir patvirtinti ją mirusiosios G. M. testamentine įpėdine pagal 2008 m. rugpjūčio 22 d. testamentą.
    4. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu konstatavo, kad G. M. ginčijamo pareiškimo dėl testamento panaikinimo pasirašymo metu nesuprato savo veiksmų reikšmės ir negalėjo jų valdyti, todėl minėtą pareiškimą panaikino ir ieškovę patvirtino mirusiosios G. M. testamentine įpėdine pagal 2008 m. rugpjūčio 22 d. testamentą.
    5. Apeliantė (atsakovė) L. E. L. nesutinka su tokiu teismo sprendimu ir apeliacinį skundą grindžia tuo, jog teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus, netinkamai taikė materialinės teisės normos, dėl ko priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.

8Dėl testamento nuginčijimo pagal CK 1.89 straipsnį ir byloje esančių įrodymų vertinimo

    1. Apeliantė (atsakovė) L. E. L. apeliacinį skundą iš esmės grindžia tuo, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus – suteikė pernelyg didelę įrodomąją galią byloje esančiam ekspertizės aktui bei neatsižvelgė į liudytojų V. C., V. T., D. C., B. B. parodymus, notarės J. V. atsiliepime išdėstytas aplinkybes, byloje esančius garso įrašus, dėl ko nevisapusiškai ir neobjektyviai nustatė bylos aplinkybes ir priėmė neteisingą sprendimą.
    2. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, taip pat reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-335/2009; Nr. 3K-3-316/2010; Nr. 3K-3-206-916/2015 ir kt.).
    3. Kartu pažymėtina ir tai, jog pasisakydamas dėl CK 1.89 normos aiškinimo ir taikymo, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad teismai, nagrinėdami ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, kai sandorį sudarė fizinis asmuo, negalėjęs suprasti savo veiksmų reikšmės, turi atsižvelgti į duomenis apie šio asmens būseną sandorio sudarymo metu ir sudaryto sandorio turinį (sandorio naudingumą ar žalingumą, pagrįstumą ir kt.). Asmens būseną, kaip juridinį faktą, gali patvirtinti teismo psichiatrinė ekspertizė, tačiau teismas privalo vertinti ir kitus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius tam tikrą asmens būseną sandorio sudarymo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-451/2005; Nr. 3K-3-278/2009; Nr. 3K-3-421/2009; Nr. 3K-3-190/2013 ir kt.). Taigi ekspertizės aktą teismas vertina pagal vidinį savo įsitikinimą, kaip ir kitus įrodymus, o vidinis teismo įsitikinimas dėl eksperto išvados turi susiformuoti visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištyrus visus byloje esančius įrodymus. Turi būti įvertinami įrodymai, kurie patvirtina ar paneigia ekspertizės akte ir išvadoje esančias aplinkybes, o atliekant šį vertinimą atsižvelgiama į visų įrodymų tikslumą, detalumą, išsamumą, patikimumą, prigimtį ir kitas svarbias aplinkybes, sudarančias pagrindą eksperto išvadą vertinti patikimu įrodymu arba priešingu atveju motyvuotai spręsti, kad eksperto išvados yra nepagrįstos ir teismas jomis kaip įrodymais nesivadovaus. Taigi ekspertizės aktas turi būti vertinamas kartu su kitais įrodymais pagal bendrąsias įrodymų vertinimo taisykles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-503/2009; Nr. 3K-3-163/2010 ir kt.).
    4. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas minėtų įrodinėjimo procesą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų laikėsi, nuo minėtos teismų praktikos nenukrypo ir pagrįstai mirusios G. M. būklę ginčijamo pareiškimo dėl testamento panaikinimo pasirašymo metu vertino ne tik pagal šioje civilinėje byloje atliktos pomirtinės teismo psichiatrijos ekspertizės akto duomenis, bet ir pagal kitus per gana ilgą laikotarpį iki ginčijamo sandorio sudarymo gautus reikšmingus medicininius duomenis bei kitus byloje esančius įrodymus.
    5. Kaip jau minėta, nagrinėjant šią civilinę bylą buvo skirta ir atlikta pomirtinė teismo psichiatrijos ekspertizė. Nors ekspertizės aktas bylą nagrinėjančiam teismui ir neturi jokios išankstinės bei prioritetinės galios, tačiau jame esantys duomenys, sprendžiant klausimą dėl G. M. sugebėjimo suvokti savo veiksmų esmę pareiškimo dėl testamento panaikinimo pasirašymo metu, yra pakankamai reikšmingi.
    6. Kaip matyti iš aptariamo ekspertizės akto, tiriamajai 2012 m. lapkričio 15 d. buvo diagnozuotas lėtinis psichikos sutrikimas – kraujagyslinė demencija bei organinis asmenybės sutrikimas. 2013 metais dėl išreikštų psichikos ir elgesio sutrikimų gydyta psichiatrijos ligoninėje, tuomet klinikiniame vaizde aprašomas kliedesiais sindromas (išpasakojo santykio ir persekiojimo kliedesius, klausos ir regos haliucinacijos), taip pat pažymėtas pažintinių funkcijų nusilpimas – MMSE 15 balų (vidutinis pažinimo sutrikimas). Atliktos galvos smegenų KT – atrofijos pakitimai galvos smegenyse. Tolimesnio stebėjimo ir gydymo eigoje konstatuotas progresuojantis ir negrįžtamo pobūdžio pažintinių funkcijų nusilpimas, pasireiškiantis mąstymo neproduktyvumu, orientacijos praradimu, emociniu labilumu, dažna nuotaikų kaita, dėmesio ir atminties funkcijų susilpnėjimu, sutrikusiu socialiniu elgesiu ir savitarnos įgūdžių praradimu. 2014 metais atliktos ambulatorinės teismo psichiatrinės ekspertizės metu klinikiniame vaizde aprašyta išreikšta kraujagyslinė demencija (įgyta silpnaprotystė), dėl kurios G. M. negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Atsižvelgiant į gydytojų įrašus, jau 2011 metų rudenį aprašomas neteisingas elgesys – neįsileisdavo giminaičių į namus, kalbėjo, kad „lovoje mato mirusią seserį“, miegodavo ant grindų, t. y. aprašomas elgesys, sąlygotas liguistų išgyvenimų, kas liudija apie ne mažiau pusmečio besivystančią psichozę, dėl kurios G. M. 2011 m. rugpjūčio 16 d. negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti.
    7. Abejoti tokiomis ekspertizės akto išvadomis, priešingai nei nurodo apeliantė, nėra jokio pagrindo, kadangi ekspertizės akte esantys duomenys apie testatorės sveikatos būklę yra išsamūs, pakankami ir leidžiantys (vienareikšmiškai) konstatuoti testatorės būklę pareiškimo dėl testamento panaikinimo pasirašymo metu, be to, ekspertizės akto išvadas patvirtina ir kiti byloje esantys duomenys – tiek medicininiai dokumentai, tiek liudytojų parodymai ir pačių šalių paaiškinimai, kiti rašytiniai įrodymai. Nors apeliantė (atsakovė) L. E. L. apeliaciniame skunde nurodo, kad byloje nėra jokių objektyvių medicininių duomenų apie G. M. psichikos būklę, jai atliktus tyrimus, sandorio sudarymo metu (2011 m. rugpjūčio 16 d.), tačiau teismo posėdžio metu apklausta ekspertė N. M. paaiškino, kad nurodyta diagnozė neatsiranda staiga, ji vystosi per ilgesnį laiko tarpą, todėl nereikia manyti, kad G. M. neveiksnumas atsirado tada, kai liga buvo diagnozuota, t. y. 2012 m. lapkričio 15 d., šis susirgimas iki aiškios diagnozės vystosi mažiausiai pusę metų.
    8. Apeliantė (atsakovė) L. E. L. taip pat nurodo, jog šeimos gydytojos N. P. įrašai – 2003-04-20, 2011-11-03, 2011-11-07 – mirusiosios G. M. asmens sveikatos kortelėje buvo padaryti tikslingai, kadangi ieškovė buvo suinteresuota, kad tokie įrašai kortelėje atsirastų, t. y. jie buvo reikalingi norint kreiptis į neįgalumo ir nedarbingumo nustatymo tarnybą tam, kad būtų nustatytas nuolatinės slaugos poreikis, tačiau byloje nepateikta jokių įrodymų šiems teiginiams pagrįsti, todėl teismas neturi pagrindo abejoti medicininiuose dokumentuose esančių įrašų tikrumu ir patikimumu (CPK 178 straipsnis), kurie beje papildomai patvirtina G. M. sveikatos būklę nurodytu ir artimu ginčo sandorio sudarymui laikotarpiu.
    9. Tai, kad G. M., pasirašydama pareiškimą dėl testamento panaikinimo, turėjo psichikos sutrikimų, patvirtina ir prijungtoje civilinėje byloje Nr. 2-2581-886/2014, kurioje buvo sprendžiamas G. M. pripažinimo neveiksnia klausimas, esantis teismo psichiatrijos aktas. Iš jo matyti, kad tiriamosios psichinė būsena blogėjo nuo 2008 m., kai ryškiai pasikeitė elgesys, tapo priekabi, įtari, susipyko su kaimynais, neįsileisdavo į butą GMP, policijos darbuotojų, sutriko atmintis. Atliktame protinės būklės mini tyrime (MMSE) nurodyta 10 balų (sunkus pažinimo sutrikimas), Blessedo demencijos skalėje - 25 balai (sunkus pablogėjimas). 2012 m. lapkričio 15 d. tiriamajai konstatuotas psichikos sutrikimas - kraujagyslinė demencija, organinis kliedesinis sutrikimas. 2013 m. gegužės 3 d. – 2013 m. gegužės 22 d. gydyta VšĮ Resp. Kauno ligoninės padalinio Psichiatrijos ligoninėje, kur konstatuotas dalinis orientacijos sutrikimas laike ir vietoje, taip pat kliedesiai kaimynų atžvilgiu, susilpnėjusi atmintis, vidutinio sunkumo pažinimo sutrikimas (MMSE-15 balų), atliktoje galvos smegenų kompiuterinėje tomogramoje (Nr. 81808) - galvos smegenų atrofijos požymiai. Tiriamoji išlieka dalinai orientuota laike ir vietoje, stebimi atminties, dėmesio koncentracijos sutrikimai. Atliktame psichologiniame tyrime - protinės būklės mini tyrimo duomenys atspindi ryškų pažinimo sutrikimą (MMSE-10 balų), sutrikę skaitymo, rašymo, kopijavimo įgūdžiai. Tiriamoji priklausoma nuo aplinkinių. G. M. konstatuojamas psichikos sutrikimas - F01.2 Kraujagyslinė demencija, ji negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti.
    10. G. M. pareiškimo dėl testamento panaikinimo pasirašymo laikotarpiu turėtus psichikos sutrikimus patvirtino ir liudytojai, t. y. G. M. artimai pažinoję asmenys, bendravę su ja, kaimynai – A. Š., E. A., J. G., kurie parodė, jog po bylinėjimosi su seserimi G. M. psichinė sveikata kasdien blogėjo. Ji prašė, kad prie jos neprileistų jos sesers (atsakovės). Momentais ji tapdavo neprognozuojama, agresyvi ir neadekvati, kas kėlė grėsmę kaimynams. Kaimynai bijojo, kad ji nepadegtų namo ar nepadarytų kitokių nusikaltimų. Dėl to buvo kviečiami policijos darbuotojai, greitoji medicininė pagalba. Jai pradėjo vaidentis, girdėjosi nerealūs garsai, atsirado baimės jausmas, ji nesuvokdavo realybės. Liudytoja – šeimos gydytoja N. P. parodė, jog apie G. M. psichikos negalias pranešė jos giminaitė, o atvykus pas ligonę į namus, ja skundėsi ir namo kaimynai, kurie sakė, kad ji lipa per langus, kelia triukšmą, yra agresyvi kaimynų atžvilgiu, kaimynai bijojo neadekvataus jos elgesio, kad ji neatliktų kokių nors kenkėjiškų veiksmų – nepadegtų ar pan. Netikėti liudytojų N. P., A. Š., E. A. parodymais nėra jokio pagrindo, kadangi jie nėra suinteresuoti bylos baigtimi, parodymus davė būdami įspėti dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, jų parodymai nuoseklūs, neprieštarauja vieni kitiems.
    11. Dėl apeliacinio skundo argumento, kad teismas nepagrįstai nesirėmė V. C., D. C., V. T. ir B. B. parodymais, teisėjų kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje apklaustų liudytojų parodymų patikimumą, testatorės bendravimo su jais intensyvumą, jų galimybes atpažinti, ar testatorė testamento sudarymo metu galėjo suvokti savo veiksmus ir juos valdyti. Atkreiptinas dėmesys, jog liudytoja D. C. su G. M. nuolat nebendravo, apie G. M. sveikatos būklę sužinojo tik iš savo mamos pasakojimų (tiesiogiai jos sveikatos būklės negalėjo įvertinti), V. T. ir B. B. su G. M. bendraudavo tik epizodiškai ir trumpą laiko tarpą (V. T. kartą į metus, B. B. 2-3 mėnesius po du kartus į savaitę), o V. C. gyvena Italijoje, G. M. nesirūpino, jos neslaugė, be to, ji yra su atsakove L. E. L. artimai susijęs asmuo (dukra). Atsižvelgiant į tai, spręstina, jog minėti asmenys su G. M. bendravo tik epizodiškai ir galėjo nepastebėti blogėjančios jos psichinės sveikatos, todėl šių liudytojų parodymai nepaneigia byloje atliktos ekspertizės išvadų bei kitų byloje esančių duomenų, patvirtinančių, kad G. M. ginčijamo sandorio sudarymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Tokia pati išvada darytina ir apie notarės J. V. atsiliepime nurodytas aplinkybes dėl testatorės G. M. elgesio ir sveikatos būklės sudarant ginčijamą pareiškimą dėl testamento panaikinimo. Notarė, vertindama testatorės būklę galėjo suklysti, nepastebėti tikrosios G. M. psichinės būsenos, juolab, kad tiek civilinėje byloje Nr. 2-2581-886/2014 atliktoje teismo psichiatrijos ekspertizės akte, tiek pomirtinės teismo psichiatrijos ekspertizės akte nurodyta, jog tiriamoji dalinai orientuota laike ir vietoje, pasako savo vardą, pavardę, gimimo datą.
    12. Minėtų aplinkybių pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nagrinėjamu atveju daugiau tikėtinais ir pagrįstais pripažintini testatorei artimų, su ja daugiau bendravusių asmenų, taip pat kaimynų ir gydytojos parodymai, kurie sutapo su ekspertų kategoriškomis išvadomis (CPK 185 straipsnis).
    13. Apeliantė L. E. L. apeliaciniame skunde taip pat teigia, jog teismas neįvertino pateiktuose garso įrašuose užfiksuotų G. M. 2011 m. rugpjūčio 16 d. ir 2011 m. rugpjūčio 17 d. pokalbių. Tačiau pažymėtina, kad įrodymai konkrečioje byloje yra ne bet kokia informacija, o tik informacija apie aplinkybes, kurios yra įrodinėjimo dalykas. Toks įrodymams keliamas reikalavimas vadinamas įrodymų sąsajumo taisykle. Įrodymų sąsajumas reiškia įrodymų turinio loginį ryšį su konkrečios bylos įrodinėjimo dalyku, t. y. informacija (faktiniai duomenys), sudaranti įrodymų turinį, turi patvirtinti arba paneigti aplinkybes, kurios yra reikšmingos konkrečioje civilinėje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. spalio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2011). Nagrinėjamu atveju atsakovės pateikti garso įrašai nei patvirtina, nei paneigia bylai reikšmingas aplinkybes, susijusias su G. M. psichine būsena ginčijamo sandorio sudarymo metu, t. y. neatitinka įrodymų sąsajumo reikalavimo, įtvirtinto CPK 180 straipsnyje.
    14. Taigi pirmosios instancijos teismas išsamiai ir visapusiškai vertino testatorės G. M. būseną sudarant ginčijamą sandorį, teismo išvados dėl testatorės būsenos ir jos teisinių padarinių yra pagrįstos visų byloje surinktų įrodymų – šalių ir jų atstovų, liudytojų parodymų, rašytinių įrodymų, ekspertų išvadų ir paaiškinimų – įvertinimu, todėl negalima sutikti su apeliantės argumentais, kad ekspertizės aktui buvo suteikta didesnė įrodomoji galia.
    15. Nelaikytinas pagrįstu ir apeliacinio skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, pagal kurią teismai, nagrinėdami ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, kai sandorį sudarė fizinis asmuo, negalėjęs suprasti savo veiksmų reikšmės, turi atsižvelgti į duomenis apie sudaryto sandorio turinį (sandorio naudingumą ar žalingumą, pagrįstumą ir kt.). Pirmosios instancijos teismas šiuo atveju įvertino aplinkybes, jog G. M. rūpinosi būtent ieškovė D. G., kuriai testamentu ir buvo paliktas visas kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas, atsakovė L. E. L. gyvena Italijoje ir G. M. nesirūpino, jos neslaugė, neprižiūrėjo, tarp G. M. ir atsakovės teisme buvo kilęs ginčas dėl susitarimo išlaikyti iki gyvos galvos pripažinimo negaliojančiu ir sutarties su sąlyga išlaikyti iki gyvos galvos nutraukimo, kas sąlygojo tam tikrus nesutarimus tarp seserų, testamentas buvo panaikintas 2011 m. rugpjūčio 16 d., t. y. beveik po trejų metų laikotarpio. Šios aplinkybės nekelia abejonių dėl G. M. valios palikti savo turtą būtent ieškovei, kuri ja rūpinosi ir prižiūrėjo ją, o pareiškimas dėl testamento panaikinimo buvo sąlygotas jos psichinės būsenos, dėl kurios ji negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti.
    16. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino byloje esančius įrodymus, atsižvelgė į jų visumą bei visiškai pagrįstai padarė išvadą, kad ginčo sandorio sudarymo metu G. M. negalėjo suprasti savo veiksmų ir jų valdyti, todėl ginčijamas pareiškimas dėl testamento panaikinimo buvo pagrįstai pripažintas negaliojančiu.
Dėl CK 5.17 straipsnio 2 dalies taikymo
    1. Apeliantė L. E. L. taip pat teigia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tenkino ieškovės reikalavimą patvirtinti mirusiosios G. M. testamentine įpėdine pagal 2008 m. rugsėjo 22 d. Kauno miesto 7-ajame notaro biure patvirtintą oficialųjį testamentą, kadangi toks reikalavimas nesukuria teisinių pasekmių. Pripažinus negaliojančiu 2011 m. rugpjūčio 16 d. pareiškimą dėl testamento panaikinimo tuo pagrindu, jog jį sudarė asmuo, negalėjęs suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, 2008 m. rugsėjo 22 d. G. M. sudarytas testamentas savaime netapo galiojančiu, nes pagrindas, kuriuo remiantis buvo panaikinta testatorės vėlesnė valia, nepatenka į CK 5.17 straipsnio 2 dalyje išvardytą sąrašą. Apeliacinės instancijos teismas su tokiu nurodytos teisės normos aiškinimu nesutinka.
    2. Pažymėtina, jog pagal CK 5.17 straipsnio 2 dalį vėlesnį testamentą pripažinus negaliojančiu, anksčiau sudarytas testamentas netampa galiojančiu, išskyrus atvejus, kai vėlesnis testamentas pripažįstamas negaliojančiu dėl to, kad jis buvo sudarytas dėl smurto ar realaus grasinimo, taip pat asmens, teismo pripažinto neveiksniu šioje srityje ar ribotai veiksniu šioje srityje. Taigi minėta teisės norma reglamentuoja teisines pasekmes, kai vėlesniu testamentu yra panaikinamas ankstesnis testamentas, t. y. kai yra keli testamentai.
    3. Nagrinėjamu atveju testatorė G. M. 2008 m. rugpjūčio 22 d. buvo sudariusi testamentą, kurį panaikino ne vėlesniu testamentu, tačiau 2011 m. rugpjūčio 16 d. pareiškimu dėl testamento panaikinimo, todėl šiuo atveju pasekmės, numatytos CK 5.17 straipsnio 2 dalyje netaikytinos. Todėl pripažinus, kad 2011 m. rugpjūčio 16 d. pareiškimas dėl testamento panaikinimo yra negaliojantis CK 1.89 straipsnio pagrindu, laikytina, jog 2008 m. rugpjūčio 22 d. sudarytas testamentas lieka galioti ir nebūtina reikšti savarankiško reikalavimo dėl testamento pripažinimo galiojančiu (ar dėl asmens pripažinimo įpėdiniu pagal galiojantį testamentą). Visgi atsižvelgiant į tai, kad tarp šalių (ieškovės ir atsakovės) yra kilęs ginčas dėl to, kas turi paveldėjimo teisę į G. M. palikimą sudarantį turtą, siekiant apginti ieškovės teises, jos reikalavimas patvirtinti D. G. mirusiosios G. M. testamentine įpėdine pagal 2008 m. rugsėjo 22 d. Kauno 7-jo notarų biuro patvirtintą oficialųjį testamentą laikytinas pagrįstu ir pirmosios instancijos teismo sprendimu pagrįstai buvo tenkintas (CPK 5 straipsnis).

9Dėl bylinėjimosi išlaidų

    1. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovės L. E. L. apeliacinį skundą atmetus, jai bylinėjimosi išlaidos iš ieškovės nepriteistinos.

10Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

11Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

12Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Ryšiai