Byla 2A-1603-661/2014
Dėl skolos priteisimo, teismas, išnagrinėjęs bylą

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Alvydo Barkausko, teisėjų Andrutės Kalinauskienės ir Ritos Kisielienės teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo V. F. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal bylą ieškovo UAB „Būsto paskolų draudimas“ ieškinį atsakovams R. K., V. F. dėl skolos priteisimo, teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

2I Ginčo esmė

3Ieškovas UAB „Būsto paskolų draudimas“ prašė priteisti solidariai iš atsakovų R. K., V. F. 6 328,43 eurų skolą, 11,04 eurų delspinigius, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad atsakovai pažeidė Mokėjimų draudimo susitarimo nuostatas, neatsiskaitė su ieškovu ir nebendradarbiavo, vadovaudamasis Mokėjimų draudimo susitarimo 20.2., 20.6., 20.9., 20.10., 23.4., 23.6. bei 23.7. punktais ieškovas 2012-12-31 nutraukė Mokėjimų draudimo susitarimą ir 2012-12-31 apie tai registruotu laišku informavo atsakovus. Nurodo, kad, atsakovams nevykdant draudimo išmokų grąžinimo ieškovui draudimo išmokų grąžinimo grafike nustatytais terminais ir dydžiais, atsakovai privalo sumokėti ieškovui 0,02 proc. delspinigių nuo negrąžintos ir nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną (Mokėjimų draudimo susitarimo 20.8. p.). Nurodo, kad 2013-01-10 atsakovų įsiskolinimas ieškovui sudaro 6 328,43 EUR ir 11,04 EUR delspinigių.

4Atsiliepimu į ieškovo ieškinį atsakovas V. F. prašė ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodė, kad ieškovas, pažeisdamas šalių susitarimą, nesąžiningai vienašališkai nutraukė susitarimą, reikalauja sumų, kurių mokėjimo terminas pagal paties ieškovo sudarytą ir patvirtintą 2011-03-23 grafiką dar nėra suėjęs. Ieškovas reikalauja iš atsakovų sumos, kurios mokėjimai, remiantis 2011-03-23 grąžinimo grafiku, atsakovams buvo išdėstyti iki 2021-03-20. Teigia, kad 2011-03-23 grąžinimo grafikas yra galiojantis. Ieškovas, reikšdamas teismui ieškinį didesnei nei realus reikalavimas sumai, veikia priešingai sudarytos tarp šalių sutarties tikslui ir stumia atsakovą į dar sunkesnę finansinę padėtį (LAT nutartis civ. b. Nr. 3K-3-277/2009). Ieškovas pažeidė bendradarbiavimo ir kooperavimosi pareigą, susitarimo 26 punktą, pagal kurį pranešimai kitai šaliai yra siunčiami registruotais laiškais, tačiau 2012-01-06, 2012-05-07, 2012-07-25 raginimai atsakovui susimokėti skolą buvo siunčiami neregistruotais laiškais, todėl atsakovas tokių raginimų negavo ir apie juos sužinojo tik gavęs ieškinį. Raginimas atsakovui registruotu laišku buvo išsiųstas tik 2012-10-19, o 2012-12-31 atsakovui buvo išsiųstas raštas dėl susitarimo nutraukimo.

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. gruodžio 23 d. sprendimu ieškinį patenkino ir nusprendė priteisti solidariai iš atsakovų R. K. ir V. F. 6 328,43 EUR įsiskolinimą, 11,04 EUR delspinigius, 5 proc. procesinių palūkanų už priteistą sumą (6 339,47 EUR) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2013-01-23) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ieškovui UAB „Būsto paskolų draudimas“.

7Teismas konstatavo, kad atsakovas buvo tinkamai informuotas pagal susitarimo nuostatas. Ieškovas suteikė atsakovams papildomą terminą susitarimui įvykdyti. Šis terminas nelaikytinas neprotingai trumpu (laiškas išsiųstas 2012-10-22, pagal susitarimo 26 punktą laikomas vėliausiai įteiktas 2012-10-27, tad faktiškai suteiktas beveik 1 mėnesio terminas įsipareigojimams įvykdyti). Susitarimas nutrauktas ne suėjus raginime nurodytam terminui, o tik po mėnesio, t.y. 2012-12-31. Atsakovų skola 2012-10-19 buvo 309,35 EUR, o sutarties nutraukimo dieną 486,41 EUR, t.y. nesumokėta daugiau nei 8 įmokos, o nuo paskutinio mokėjimo buvo praėję daugiau nei 7 mėnesiai (114 b.l.), o atsakovas šių aplinkybių nepaneigė ir nenurodė, kad skola ar jos dalis buvo sumokėta (CPK 12, 178 str.), todėl teismas sprendė, kad susitarimą ieškovas nutraukė pagrįstai (CK 6.209 str., 6.217 str., 6.218 str.).

8III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

9Apeliantas V. F. (atsakovas) apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Nurodo:

101) UAB „Būsto paskolų draudimas“, pats elgėsi prieštaraudamas draudimo sutarties tikslui ir esmei, nes pats pažeisdamas susitarimą nesąžiningai vienašališkai nutraukė susitarimą reikalauja sumų, kurių mokėjimo terminas, pagal paties ieškovo sudarytą ir patvirtintą 2011-03-23 grafiką dar nėra suėjęs. Ieškovas reikalauja iš atsakovų sumos, kurios mokėjimai, remiantis 2011-03-23 grąžinimo grafiku, atsakovams buvo išdėstyti iki 2021-03-20.

112) Pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos ir savo sprendime formaliai konstatavo, kad atsakovų skolai esant 486,41 EUR ieškovas pagrįstai su jais nutraukė 2008-03-08 mokėjimų draudimo susitarimą, nes atsakovai neva padarė esminį savo prievolės ieškovo atžvilgiu pažeidimą. Pirmosios instancijos teismas visiškai neatsižvelgė į aplinkybę, kad atsakovų, kaip silpnesniosios Sutarties šalies, pažeidžiamumas inter alia reiškiasi tuo, kad atsakovai, kaip vartotojai, turėjo ir turi mažiau specialiųjų žinių ieškovo vykdomos veiklos (draudimo veikla) srityje negu ieškovas, be to, atsakovai yra silpnesni už ieškovą ir ekonomiškai, todėl tai objektyviai apribojo atsakovų galimybes derėtis dėl susitarimo sąlygų.

123) Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad 2012-10-19 ieškovo raginimas, siųstas atsakovams, atitiko 2010-03-08 mokėjimų draudimo susitarimo sąlygas, o atsakovai buvo tinkamai informuoti apie skolinius įsipareigojimus pagal mokėjimų draudimo susitarimo nuostatas. UAB „Būsto paskolų draudimas“ pažeidė susitarimą. Susitarimo 26 punkte yra nurodyta, kad pranešimai kitai šaliai yra siunčiami registruotais laiškais. Pažymėtina, kad ieškovas ieškinyje nurodė ir prie ieškinio pridėjo įrodymus, kad 2012-01-06; 2012-05-07; 2012-07-25 raginimai atsakovui susimokėti skolą buvo siunčiami neregistruotais laiškais, todėl atsakovas tokių raginimų negavo ir apie juos sužinojo tik gavęs ieškinį. Nepagrįsti teismo argumentai dėl 2008-03-08 tarp ginčo šalių sudaryto mokėjimų draudimo susitarimo 9 punkto bei teiginys, kad atsakovas nepaneigė, jog bankas jam siuntė raštus dėl palūkanų normos ir paskolos grafiko nustatymo.

134) Remiantis 2011-03-23 grąžinimo grafiku, mokėjimai atsakovams buvo išdėstyti iki 2021-03-20, todėl atsižvelgiant į paties ieškovo nustatytą mokėjimų atidėjimo terminą ir atsakovų prievolės neįvykdymo apimtį t.y. praterminuotus 7 mokėjimus pagal grafiką aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai pripažino 7 mokėjimų pagal grafiką praleidimą esminiu sutarties pažeidimu, todėl nepagrįstai mokėjimų draudimo susitarimo vienašališką nutraukimą pripažino pagrįstu bei patenkino ieškovo ieškinį.

14Ieškovas UAB „Būsto paskolų draudimas“ pateikė atsiliepimą į pareikštą apeliacinį skundą, su skundu nesutinka ir prašo jo netenkinti. Ieškovas nurodė:

151) Mokėjimų draudimo susitarimo 9 punkte buvo nustatyta draudimo išmokų mokėjimo grafiko dėl kredito ir palūkanų įmokų dengimo bankui sudarymo tvarka, t.y., kad draudimo išmokų mokėjimo grafikas sudaromas tuomet, kai iš banko yra gaunama informacija apie pasikeitusias palūkanas. Bendrovė, sudarydama Mokėjimų draudimo susitarimą, negalėjo sudaryti išmokų mokėjimo bankui grafiko 12 (dvylikai) mėnesių (Mokėjimų draudimo susitarimo 8 punktas), nes atsakovams R. K. ir V. F. 2007 metų gruodžio 21 d. su „Swedbank“, AB (buvusiu AB bankas „Hansabankas") (toliau - bankas) sudarant kredito sutartį Nr. 07- 149090-FA (toliau - kreditavimo sutartis) buvo nustatytos kintamos palūkanos, kurios kas 6 (šeši) mėnesiai turėjo būti perskaičiuojamos. Tokiu atveju, tam, kad bendrovė galėtų tinkamai vykdyti pagal Mokėjimų draudimo susitarimą prisiimtus įsipareigojimus, t.y. bankui mokėti tinkamo dydžio kredito ir palūkanų įmokas, gavusi iš banko informaciją apie pasikeitusias palūkanas, turėjo perskaičiuoti išmokas, todėl sudarinėjo priedus prie Mokėjimų draudimo susitarimo ir juos siuntė atsakovams, kad šie galėtų sekti įsipareigojimų vykdymą pagal Mokėjimų draudimo susitarimą.

162) Ieškovas nepažeidė Mokėjimų draudimo susitarimo 9 punkto reikalavimų, nes Priedą Nr.1 ir Priedą Nr. 2, kurie teismui buvo pateikti kartu su ieškiniu, sudarė tik gavusi iš banko informaciją. Minėtame punkte, kaip ir kituose Mokėjimų draudimo susitarimo punktuose nebuvo nustatyta ar aptarta sąlyga, kad atsakovams siunčiant priedus turi būti pridedami ir papildomi dokumentai, t.y. iš banko gauta informacija apie pasikeitusias palūkanas. Bendrovė, vienašališkai sudarydama priedus, vadovavosi Mokėjimų draudimo susitarimo 10 punktu, kuris nustato, jog bendrovė, atsižvelgdama į palūkanų normos kitimą ir/ ar būsto kredito dalies grąžinimą prieš būsto kreditavimo sutartyje nustatytus terminus ir kitas priežastis, draudimo išmokų mokėjimo grafiką keičia vienašališkai, o atsakovai pasirašė kiekviename Mokėjimų draudimo susitarimo lape, t.y. savo parašais patvirtino, kad su minėto susitarimo sąlygomis buvo supažindinti, jas suprato ir su jomis sutiko ir tai jiems nebuvo nauja siurprizinė sąlyga.

173) Atsakovas V. F. nereiškė jokių pretenzijų bendrovei kol ši vykdė įsipareigojimus, prisiimtus pagal Mokėjimų draudimo susitarimą, ir tik tuomet, kai bendrovė kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl skolos ir delspinigių priteisimo, nes atsakovai nevykdė įsipareigojimų, prisiimtų pagal Mokėjimų draudimo susitarimą, pareiškė, kad neteisėtai buvo sudaromi priedai prie Mokėjimų draudimo susitarimo.

184) Ieškovas, pateikdamas pirmos instancijos teismui ieškinį, pateikė pakankamai įrodymų, kurie patvirtina, kad bendrovė laikotarpyje nuo 2010 m. kovo 8 d. iki 2011 m. vasario 20 d. pagal Mokėjimų draudimo susitarimą mokėjo išmokas bankui, kurių bendra suma yra 6.908,72 EUR (šeši tūkstančiai devyni šimtai aštuoni eurai, 72 euro centai). Faktą, kad anksčiau nurodytu laikotarpiu bendrovė mokėjo išmokas bankui, kokio dydžio išmokas mokėjo ir, kad atsakovus bankas informavo apie palūkanų normų nustatymą patvirtina „Swedbank“, AB 2013 m. rugsėjo 9 d. pažyma apie išmokėtą draudimo išmoką (121 b. 1.).

195) Atsakovų padarytas pažeidimas buvo tęstinis. Ieškovas iki Mokėjimo draudimo susitarimo nutraukimo 4 kartus raštu 2012 m. sausio 6 d., 2012 m. gegužės 7 d., 2012 m. liepos 25 d. ir 2012 m. spalio 19 d. atsakovams siuntė raginimus sumokėti įsiskolinimą, kuriuose buvo aiškiai ir nedviprasmiškai nurodytos nesumokėjimo pasekmės - vienašališkas Mokėjimų draudimo susitarimo nutraukimas. Tačiau atsakovai ne tik, kad nevykdė savo įsipareigojimų pagal Mokėjimų draudimo susitarimą, bet ir nebendradarbiavimo, ir nesikooperavo su bendrove.

20IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

21Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra nustatyta. Todėl analizuotini apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai. Apeliaciniame skunde iš esmės keliamas ginčas ar ieškovas pagrįstai nutraukė 2010-03-08 Mokėjimų draudimo susitarimą ir ar pagrįstai reikalauja visos sumos priteisimo iš apelianto grąžintinos draudimo išmokos.

22Dėl tinkamo pranešimo

23Apelianto manymu, ieškovas pažeidė susitarimo 26 punktą dėl korespondencijos siuntimo registruotu laišku. Anot apelianto, 2012-01-06, 2012-05-07, 2012-07-25 raginimų, siųstų neregistruotu laišku, jis negavo, o pirmasis raginimas registruotu laišku jam buvo išsiųstas tik 2012-10-19, o po poros mėnesių, t.y. 2012-12-31, atsakovui buvo išsiųstas raštas dėl susitarimo nutraukimo. Kolegija nesutinka su tokia apelianto pozicija, nes 2010-03-08 Mokėjimų draudimo susitarimo Nr. BPD 044535-1/1608 prie 2008-09-01 draudimo sutarties 26 punktu šalys susitarė, kad pranešimai kitai šaliai yra siunčiami registruotu paštu ir laikomi kitos šalies gautais vėliausiai 5 kalendorinę dieną nuo jų išsiuntimo dienos, jeigu tokie pranešimai buvo išsiųsti paskutiniu šalies pateiktu adresu. Šalis negali reikšti pretenzijų, kad ji negavo kitos šalies siunčiamų pranešimų ar, kad kitos šalies veiksmai neatitinka šio susitarimo sąlygų, jei pranešimai buvo išsiųsti paskutiniu šalies pateiktu adresu (b.t. I., b.l. 39). Iš byloje esančio UAB „Būsto paskolų draudimas“ 2012-10-19 raginimo sumokėti įsiskolinimą, jis 2012-10-22 buvo siųstas atsakovams registruotu laišku adresu ( - ), Vilnius, ir grįžo atgal su atžyma „neatsiėmė“ (58, 59-61, 62 b.l.). Šiame raginime buvo nurodyta, kad atsakovų skola pagal susitarimą 2012-10-19 sudaro 309,35 EUR ir atsakovai buvo įspėti, kad, atsakovams iki 2012-11-23 neįvykdžius įsipareigojimų, jis bus vienašališkai nutrauktas ir bendrovė pradės vykdyti jai negrąžintų išmokėtų draudimo išmokų bei nesumokėtų draudimo išmokų išieškojimą. Taigi, 2012-10-19 ieškovo raginimas dėl skolos mokėjimo, siųstas registruotu laišku, atitiko 2010-03-08 Mokėjimų draudimo susitarimo 26 punkto nuostatas, to neneigia ir pats atsakovas. Taigi, laikytina, jog apeliantas buvo tinkamai informuotas.

24Taip pat atkreiptinas apelianto dėmesys į tai, kad vertinant šių sutarties sąlygų laikymąsi (nesilaikymą), aktuali kasacinio teismo praktika, kad CK 6.218 straipsnio 1 dalies reikalavimas, jog apie sutarties nutraukimą būtų iš anksto pranešta kitai sutarties šaliai, neturi būti aiškinamas tik kaip pranešimo įteikimas asmeniškai. Toks aiškinimas suteiktų sutartį pažeidžiančiai sutarties šaliai nepagrįstą pranašumą ir galėtų skatinti piktnaudžiavimą savo teisėmis. Sutarties šalys privalo bendradarbiauti (CK 6.200 straipsnio 2 dalis) ir savo teises įgyvendinti sąžiningai (CK 6.158 straipsnio 1 dalis, 6.200 straipsnio 1 dalis). Dėl to negali būti pateisinamas sutarties šalies elgesys, kai ši vengia priimti sutarta tvarka siunčiamą pranešimą, nepranešusi pakeičia gyvenamąją vietą, neinformavusi kitos šalies ilgam laikui išvyksta ir pan. Įstatyme konkretizuota šalių sąžiningumo ir bendradarbiavimo pareiga nustatant, kad fizinis asmuo privalo raštu pranešti kreditoriams apie savo gyvenamosios vietos pasikeitimą. Jeigu asmuo šios pareigos neįvykdo, kreditoriai turi teisę siųsti pranešimus bei atlikti kitus veiksmus paskutinėje jiems žinomoje asmens gyvenamojoje vietoje (CK 2.17 straipsnio 3 dalis). Atsižvelgiant į tai, CK 6.166 straipsnyje įtvirtinta prezumpcija, nustatanti, kad pranešimas tapo žinomas adresatui tuo momentu, kai jis pasiekė adresato gyvenamąją ar verslo vietą (buveinę), išskyrus atvejus, kai adresatas įrodo, kad ne dėl jo ar ne dėl jo darbuotojų kaltės jam nebuvo įmanoma gauti tokį pranešimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB DnB NORD bankas v. D. A., bylos Nr. 3K-3-241/2009; 2012 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal kreditoriaus AB „Citadele“ banko pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-189/2012).

25Dėl draudimo sutarties 9 punkto

26Mokėjimų draudimo susitarimo 9 punkte buvo nustatyta draudimo išmokų mokėjimo grafiko dėl kredito ir palūkanų įmokų dengimo bankui sudarymo tvarka, t.y., kad draudimo išmokų mokėjimo grafikas sudaromas tuomet, kai iš banko yra gaunama informacija apie pasikeitusias palūkanas (b.t. I., b.l. 37). Iš esmės, Draudimo sutartimi buvo apdraustas ne atsakovų, o banko, kaip naudos gavėjo, turtiniai interesai, todėl Mokėjimų draudimo susitarime buvo aptariami klausimai, kaip bendrovė vykdys prisiimtas prievoles ir kaip atsakovai grąžins bendrovei jos išmokėtas draudimo išmokas ir draudimo įmokos apmokėjimo tvarka.

27Ieškovas nepažeidė Mokėjimų draudimo susitarimo 9 punkto reikalavimų, nes Priedą Nr. l ir Priedą Nr. 2, , sudarė tik gavęs iš banko informaciją. Minėtame punkte, kaip ir kituose Mokėjimų draudimo susitarimo punktuose nebuvo nustatyta ar aptarta sąlyga, kad atsakovams siunčiant priedus turi būti pridedami ir papildomi dokumentai, t.y. iš banko gauta informacija apie pasikeitusias palūkanas. Tokia prievolė numatyta bankui, pagal kredito sutartį (b.t. I., b.l. 117). Iš bylos medžiagos galima daryti išvadą, jog ieškovas vienašališkai sudarydamas priedus vadovavosi Mokėjimų draudimo susitarimo 10 punktu, kuris nustatė, jog bendrovė, atsižvelgdama į palūkanų normos kitimą ir/ ar būsto kredito dalies grąžinimą prieš būsto kreditavimo sutartyje nustatytus terminus ir kitas priežastis, draudimo išmokų mokėjimo grafiką keičia vienašališkai, o atsakovai pasirašė kiekviename Mokėjimų draudimo susitarimo lape, t.y. savo parašais patvirtino, kad su minėto susitarimo sąlygomis buvo supažindinti, jas suprato ir su jomis sutiko ir tai jiems nebuvo nauja siurprizinė sąlyga.

28Iš Ieškovo pateiktų įrodymų matyti, kad ieškovas laikotarpyje nuo 2010 m. kovo 8 d. iki 2011 m. vasario 20 d. pagal Mokėjimų draudimo susitarimą mokėjo išmokas bankui, kurių bendra suma yra 6.908,72 EUR (šeši tūkstančiai devyni šimtai aštuoni eurai, 72 euro centai). Faktą, kad anksčiau nurodytu laikotarpiu bendrovė mokėjo išmokas bankui, kokio dydžio išmokas mokėjo ir, kad atsakovus bankas informavo apie palūkanų normų nustatymą patvirtina „Swedbank“, AB 2013 m. rugsėjo 9 d. pažyma apie išmokėtą draudimo išmoką (b.t. I., b.l. 121). Tokiu atveju, nėra pagrindo sutikti su apelianto nurodytu argumentu, kad į bylą nepateikta įrodymų apie ieškovo bankui sumokėtas sumas.

29Dėl esminio sutarties pažeidimo

30Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neanalizavo ginčo sutarties nutraukimo vartotojų teisės apsaugos prasme. Tokį požiūrį suponuoja UAB „Būsto draudimas“ būsto kreditų draudimo taisyklės (toliau- Taisyklės) (b.t. I, b.l. 24). Šių Taisyklių 4 p. nustato, jog draudimo objektas yra naudos gavėjo teisėti turtiniai interesai, susiję draudėjo prievole grąžinti būsto kreditą sumokėti palūkanas būsto kreditavimo sutartyje nustatytais terminais, dydžiais ir tvarka. Taigi, nagrinėjama ginčo draudimo sutartis yra ir vartojimo sutartis.

31Dėl to nagrinėjamos bylos kontekste aktualu, kad sutarčių laisvės ribojimai CK 6.188 straipsnio nustatyta apimtimi taikomi sudarant vartojimo sutartis. Aukščiausiu lygmeniu vartotojo teisių apsaugos garantijos įtvirtintos Konstitucijos 46 straipsnio 5 dalyje, kurioje nustatyta, kad valstybė gina vartotojo interesus; ši konstitucinė nuostata yra vienas iš pamatinių Lietuvos ūkio tvarkymo principų, ji įgyvendinama per žemesnės galios teisės normų sistemą. Vartotojas, kaip sutarties šalis, dėl objektyvių priežasčių – informacijos, patirties, ir kitų panašių aplinkybių yra akivaizdžiai nelygiavertėje padėtyje su kita sutarties šalimi – pardavėju ar paslaugų teikėju, todėl vartojimo sutarties institutas yra grindžiamas silpnesnės sutarties šalies (vartotojo) teisinės apsaugos doktrina, kuri reiškia sutarties laisvės principo ribojimą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, jog kreditavimo sutartyje įtvirtintos sutarties nutraukimą reglamentuojančios sąlygos ta apimtimi, kuria jos suteikia kreditoriui teisę, jei kredito gavėjas sutartyje nustatytais terminais negrąžina bankui bent vienos kredito dalies, nutraukti kreditavimo sutartį ir reikalauti iki sutarties nutraukimo termino suėjimo sugrąžinti visą paimtą kreditą, palūkanas, delspinigius bei kitus sutartyje numatytus mokėjimus, prieštarauja bendriesiems sąžiningumo reikalavimams ir iš esmės pažeidžia šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą vartotojo (kredito gavėjo) nenaudai (CK 6.188 straipsnio 1 ir 2 dalys), todėl nurodytos sutarties sąlygos pripažįstamos negaliojančiomis ab initio (CK 6.188 straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjo AB DnB NORD banko pareiškimą, bylos Nr. 3K-7-272/2011). Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl papildomos vartotojams taikomos apsaugos, yra pažymėjęs, kad papildoma vartotojams suteikiama apsauga yra skirta išvengti stipresnės šalies primestų sąlygų, taip siekiant atkurti šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą. Tačiau ši papildoma apsauga nedaro išimčių iš vieno svarbiausių privatinės teisės principų – pacta sunt servanda (CK 6.38, 6.59 straipsniai), todėl nereiškia, kad vartotojai gali naudotis įstatymo jiems suteiktomis vartotojų apsaugos priemonėmis siekiant nesąžiningai išvengti laisva valia prisiimtų prievolių vykdymo. <...> Jei iš turimų įrodymų matyti, kad skolininkas sistemingai laiku nevykdo prievolių, o skolininko, nors ir saugomo vartotojams taikomų papildomų teisinių apsaugos mechanizmų, ir kreditoriaus teisių bei pareigų įgyvendinimo požiūriu pirmajam (skolininkui) netenka neproporcingai griežta prievolių vykdymo našta, teismas turi teisinį pagrindą tenkinti kreditoriaus pareiškimą nepaisydamas sutarties kvalifikavimo kaip vartojimo fakto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB DnB NORD bankas v. A. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-58/2012). Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad būtina nustatyti, ar nagrinėjamu atveju benfrovė nesąžiningai pasinaudojo pranašumu prieš vartotoją sudarant sutartį, ar vartotojas pažeidė sutartį iš esmės ir ar sutartis gali būti laikoma nutraukta.

32Iš byloje pateiktų duomenų matyti, jog buvo nesumokėtos daugiau nei 8 įmokos. Atsakovai Mokėjimų draudimo susitarimo nutraukimo dienai buvo skolingi bendrovei 486,41 EUR (keturi šimtai aštuoniasdešimt šeši eurai, 41 euro centas), t.y. draudėjai buvo nesumokėję daugiau nei 8 (aštuonių) įmokų, o nuo paskutinio mokėjimo buvo praėję daugiau nei 7 (septyni) mėnesiai. Toks pažeidimas pagrįstai įvertintas, kaip esminis sutarties pažeidimas.

33Be to, reikėtu pažymėti, kad Mokėjimų draudimo susitarimo sudarymas nėra privalomas bendrovei pagal 2008 m. rugsėjo 1 d. draudimo sutartį (draudimo liudijimas serija Nr. BPD 044535) sudarytą su R. K. ir V. F., nes yra priskiriamas savanoriškajai, papildomai draudimo sutarties formai (CK 6.156 str. 1 d.). Iš byloje esančių įrodymų viseto galima spręsti, jog sudarant Mokėjimų draudimo susitarimą atsakovai sutiko su visomis bendrovės pasiūlytomis sąlygomis, jas suprato ir joms neprieštaravo. Mokėjimų draudimo susitarimo 32 punktas nustatė, jog šalys patvirtina, kad jie pilnai ir visiškai pripažįsta šio susitarimo terminus bei sąlygas, juos supranta ir įsipareigoja jų laikytis. Tokiu atveju atsakovai pasirašydami kiekviename Mokėjimų draudimo susitarimo lape, savo parašais patvirtino, kad su minėto susitarimo sąlygomis buvo supažindinti, jas suprato ir su jomis sutiko.

34Ieškovas visus pagal Mokėjimų draudimo susitarimą prisiimtus įsipareigojimus atsakovų atžvilgiu įvykdė, t.y. sumokėjo bankui Mokėjimo draudimo susitarimo sudarymo dienai susidariusią skolą (1.178,28 EUR) (Mokėjimų draudimo susitarimo - 7.1. p.) ir nuo 2010 m. kovo 20 d. iki 2011 m. vasario 20 d. mokėjo bankui draudimo išmokas dėl kredito ir palūkanų įmokų dengimo (6.908,72 EUR) (Mokėjimų draudimo susitarimo - 7.2. p.), todėl to paties tikėjosi ir iš atsakovų. Faktą, kad ieškovas bankui per 12 mėnesių laikotarpį už atsakovus išmokėjo 6.908,72 EUR dydžio išmoką, patvirtina ir 2013 m. rugsėjo 9 d. banko raštas Nr. SR/13-30697, pažyma apie išmokėtą draudimo išmoką (b.t. I., b.l. 121). Taigi ir vartotojų teisių apsaugos prasme, kolegija konstatuoja, jog nutraukus ginčo sutartį vartotojų teisė nebuvo pažeistos.

35Kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir tuo pagrindu tinkamai pritaikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias ginčo santykį, dėl ko skundžiamas teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas(CPK 320 str.).

36Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas,

Nutarė

37Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. I Ginčo esmė... 3. Ieškovas UAB „Būsto paskolų draudimas“ prašė priteisti solidariai iš... 4. Atsiliepimu į ieškovo ieškinį atsakovas V. F. prašė ieškinį atmesti,... 5. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. gruodžio 23 d. sprendimu ieškinį... 7. Teismas konstatavo, kad atsakovas buvo tinkamai informuotas pagal susitarimo... 8. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai... 9. Apeliantas V. F. (atsakovas) apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios... 10. 1) UAB „Būsto paskolų draudimas“, pats elgėsi prieštaraudamas draudimo... 11. 2) Pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo suformuluotos Lietuvos... 12. 3) Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad 2012-10-19... 13. 4) Remiantis 2011-03-23 grąžinimo grafiku, mokėjimai atsakovams buvo... 14. Ieškovas UAB „Būsto paskolų draudimas“ pateikė atsiliepimą į... 15. 1) Mokėjimų draudimo susitarimo 9 punkte buvo nustatyta draudimo išmokų... 16. 2) Ieškovas nepažeidė Mokėjimų draudimo susitarimo 9 punkto reikalavimų,... 17. 3) Atsakovas V. F. nereiškė jokių pretenzijų bendrovei kol ši vykdė... 18. 4) Ieškovas, pateikdamas pirmos instancijos teismui ieškinį, pateikė... 19. 5) Atsakovų padarytas pažeidimas buvo tęstinis. Ieškovas iki Mokėjimo... 20. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 21. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 22. Dėl tinkamo pranešimo... 23. Apelianto manymu, ieškovas pažeidė susitarimo 26 punktą dėl... 24. Taip pat atkreiptinas apelianto dėmesys į tai, kad vertinant šių sutarties... 25. Dėl draudimo sutarties 9 punkto... 26. Mokėjimų draudimo susitarimo 9 punkte buvo nustatyta draudimo išmokų... 27. Ieškovas nepažeidė Mokėjimų draudimo susitarimo 9 punkto reikalavimų, nes... 28. Iš Ieškovo pateiktų įrodymų matyti, kad ieškovas laikotarpyje nuo 2010 m.... 29. Dėl esminio sutarties pažeidimo... 30. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neanalizavo ginčo sutarties... 31. Dėl to nagrinėjamos bylos kontekste aktualu, kad sutarčių laisvės... 32. Iš byloje pateiktų duomenų matyti, jog buvo nesumokėtos daugiau nei 8... 33. Be to, reikėtu pažymėti, kad Mokėjimų draudimo susitarimo sudarymas nėra... 34. Ieškovas visus pagal Mokėjimų draudimo susitarimą prisiimtus... 35. Kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino... 36. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1... 37. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 23 d. sprendimą palikti...