Byla e2A-1121-413/2018
Dėl atlygintino servituto nustatymo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės, Gintauto Koriagino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dianos Labokaitės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Kauno rajono savivaldybės administracijos ir atsakovo P. Š. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. kovo 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1116-950/2018 pagal ieškovės Kauno rajono savivaldybės administracijos ieškinį atsakovui P. Š. dėl atlygintino servituto nustatymo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4Ginčo esmė

5

    1. Ieškovė Kauno rajono savivaldybės administracija teismui pateiktu ieškiniu prašė: 1) nustatyti atsakovui P. Š. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype (unikalus Nr. ( - ), kadastro Nr. ( - )), esančiame ( - ) (tarnaujantis daiktas), 0,0157 ha dydžio viešojo kelio (viešpataujantis daiktas) servitutą – važiuoti transporto priemonėmis dviračių taku – dviračių takas Šilelio k. – Kulautuvos mstl. (unikalus Nr. ( - )), nuosavybės teise priklausančiam Kauno rajono savivaldybei; 2) nustatyti 65,14 Eur vienkartinę piniginę kompensaciją už nustatytiną servitutą ir priteisti ją atsakovui iš ieškovės; 3) priteisti iš atsakovo visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.
    2. Ieškinyje nurodė, kad ieškovė vykdo turizmo plėtrą, kuri apima ir dviračių takų tinklo įrengimą Kauno rajone. Vykdant savivaldybės sprendimą buvo suprojektuotas ir įregistruotas dviračių takas Šilelio k. – Kulautuvos mstl., kuris kerta atsakovui nuosavybės teise priklausantį 0,3168 ha žemės sklypą. Planuojamo tiesti dviračių tako važiuojamoji dalis bus 3 m pločio (dvi juostos po 1,5 m) ir turės 0,5 m pločio kelkraščius. Vykdant pradėtus dviračių tako įrengimo darbus buvo pastebėta, kad atsakovui grąžintame sklype nebuvo įregistruotas servitutas, o gera valia susitarti su atsakovu dėl servituto nustatymo nepavyko, todėl servitutas turi būti nustatytas teismo tvarka. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gruodžio 2 d. nutarimu Nr. 1541 patvirtinta „Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančio daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo metodika“ ieškovė apskaičiavo atsakovui mokėtinos vienkartinės piniginės kompensacijos dydį – 65,14 Eur, kuris, anot ieškovės, atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus.
    3. Atsakovas su ieškiniu sutiko iš dalies, neprieštaravo, kad per jam priklausantį žemės sklypą galėtų būti nutiestas dviračių takas, tačiau nesutiko su prašomo nustatyti servituto apimtimi bei siūlomos kompensacijos dydžiu. Atsakovo nuomone, dviračių tako plotis turėtų būti ne didesnis nei 0,75/1,50 m. Tokio dviračių tako užtektų nemotorinėms transporto priemonėms ir būtų užtikrintas jo siekis, kad per atsakovui nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą nevažinėtų motorinės transporto priemonės. Ieškovės siūlomas už nustatytiną servitutą 65,14 Eur kompensacijos dydis yra neadekvatus atsakovo praradimams, nes esant nustatytam servitutui – per žemės sklypą nutiestam dviračių takui – tiesiogiai sumažėja žemės sklypo rinkos vertė, tampa neįmanoma jo nuoma ir kt. Atsakovo vertinimu, jis faktiškai netenka galimybės naudotis 5-6 arų nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo dalimi, todėl vienkartinės piniginės kompensacijos suma turėtų siekti 14 500 – 17 400 Eur. Tačiau atsakovas yra linkęs geranoriškai spręsti susidariusią situaciją, supranta, kad dviračių takas reikalingas visuomenės poreikiams, todėl sutiko, kad ieškovė sumokėtų jam 5 500 Eur dydžio vienkartinę piniginę kompensaciją.
  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
    1. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2018 m. kovo 5 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, nustatė atsakovui P. Š. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype (unikalus Nr. ( - ), kadastro Nr. ( - )), esančiame ( - ) (tarnaujantis daiktas), 0,0157 ha dydžio viešojo kelio servitutą – važiuoti transporto priemonėmis dviračių taku – dviračių takas Šilelio k. – Kulautuvos mstl. (unikalus Nr. ( - )), nuosavybės teise priklausančiam Kauno rajono savivaldybei, pagal UAB „Hidroprojektas“ 2005 m. rugsėjo 30 d. parengtą planą, ir priteisė atsakovui iš ieškovės 5073,00 Eur dydžio vienkartinę piniginę kompensaciją už nustatytą viešojo kelio servitutą. Teismas taip pat paskirstė bylinėjimosi išlaidas, priteisdamas iš atsakovo 279,00 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei ir 37,50 Eur valstybei.
    2. Teismas nustatė, kad ginčo inžinerinio statinio – dviračių tako – įrengimas (kapitalinis remontas) yra atliekamas pagal ieškovės užsakymu parengtą techninį darbo projektą, kuris yra suformuotas ant žemės sklypų. Remdamasis bylos duomenimis, teismas sprendė, kad tiesiamo dviračių tako įrengimas (kapitalinis remontas) ir tolesnis jo nepertraukiamas eksploatavimas bei priežiūra, nenustačius žemės servituto, yra neįmanomas. Įvertinęs šalių pozicijas, teismas konstatavo, kad ginčas civilinėje byloje kilo tik dėl servituto apimties ir kompensacijos dydžio.
    3. Pasisakydamas dėl servituto apimties teismas nurodė, kad techniniame darbo projekte yra numatyti techniniai įrengiamo dviračių tako parametrai, t. y. projektuojamo dviračių tako plotis 3,5 m su 0,5 m kelkraščiais, o vietose kur negalima išlaikyti projektinio pločio, dviračių taką galima siaurinti iki 2,0 m, kelkraščiai – 0,5 m, todėl sprendė, kad tokio dviračių tako eksploatavimui būtinas ieškovės prašomas 157 kv. m servitutas. Teismas pažymėjo, kad nurodyti projektuojamo ir per atsakovui nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą tiesiamo dviračių tako techniniai sprendimai atitinka CK 4.119 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą bendrojo pobūdžio taisyklę, kad nustatant kelio servitutą, suteikiantį teisę važiuoti transporto priemonėms, laikoma, jog galima naudotis 4 m pločio keliu. Teismas atkreipė dėmesį, kad atsakovas, nesutikdamas su tokios apimties servitutu, nepateikė siūlomo alternatyvaus servituto tikslaus pažymėjimo ginčo žemės sklypo plane schemos, kuri, sprendžiant servituto nustatymo klausimą, yra privaloma. Todėl teismas sutiko su ieškovės argumentais, kad nagrinėjamu atveju reikalingas 0,0157 ha dydžio kelio servitutas.
    4. Teismas nurodė, kad dviračių takas buvo projektuojamas taip, kad juo galėtų važiuoti ir motorinės transporto priemonės. Toks viešojo administravimo subjekto – Kauno rajono savivaldybės administracijos – siekis yra realiai įgyvendintas, nes atsakovo pateiktos dviračių tako fotonuotraukos liudija, kad jau įrengtoje dviračių tako dalyje yra pastatyti kelio ženklai, leidžiantys asmenims, turintiems leidimus, važiuoti ir motorinėmis transporto priemonėmis. Kiti asmenys, kurių žemės sklypuose yra įrengtas dviračių takas, prieštaravimų nėra pareiškę. Todėl teisės važiuoti transporto priemonėmis dviračiu taku nustatymas yra pateisinamas ir objektyviai būtinas, užtikrinant greta Nemuno esančių kitų žemės sklypų savininkams (taip pat ir atsakovui P. Š.) tinkamą patekimą į juos.
    5. Pasisakydamas dėl kompensacijos už servitutą dydžio teismas nurodė, kad jog itin svarbi aplinkybė yra tai, kad realiai ieškovo prašymu yra ne tik nustatomas 157 kv. m dydžio servitutas, bet jį užims tiesiamas dviračių takas, kuriuo naudotis galės visi be išimties asmenys, visų rūšių transporto priemonėmis, o tai reiškia, kad atsakovas tokią žemės sklypo dalį (1,57 arus) realiai praras, nes negalės ja naudotis pagal tiesioginę paskirtį. Pažymėjo, kad ginčo žemės sklypo bendras plotas yra 0,3168 ha (3168 kv. m), o nustačius 157 kv. m servitutą, nutiestu dviračių taku iš esmės bus atskirta 486 kv. m arba 4,86 arų dydžio žemės sklypo dalis. Tai reiškia, kad dėl nutiesto dviračių tako ir tuo pagrindu nustatyto servituto atsakovas patirs ne tik eilę akivaizdžių subjektyvaus pobūdžio nepatogumų (dalies privatumo praradimas; žymus triukšmo lygio padidėjimas), tačiau realiai atsakovo žemės sklypas bus padalintas į dvi izoliuotas dalis. Sumažėjusi žemės sklypo dalis, kurią atsakovas įprastinėmis, normaliomis sąlygomis galėtų pagal paskirtį naudoti savo reikmėms ir poreikiams, sudarytų 643 kv. m. arba 6,43 arus (1,57 a + 4,86 a = 6,43 a).
    6. Atsižvelgęs į paminėtas aplinkybes teismas sprendė, kad ieškovo siūlomas vienkartinės piniginės kompensacijos dydis – 65,14 Eur, yra neadekvatus atsakovo patiriamiems nuosavybės teisės suvaržymams, neprotingas, nesąžiningas ir nelogiškas. Kartu teismas pažymėjo, kad atsakovo siūlomos vienkartinės piniginės kompensacijos dydis – 5500 Eur, taip pat nėra pagrįstas jokiais objektyviais kriterijais, dėl to atsakovui mokėtinos vienkartinės kompensacijos už nustatytiną servitutą dydį nustatė teismas vadovaudamasis atsakovo pateiktu UAB „Turto vertė“ Nekilnojamojo turto rinkos vertės ekspertinio tyrimo ekspertizės aktu. Šiuo ekspertizės aktu nustatyta, kad 0,3168 ha žemės sklypo rinkos vertė (be nustatyto servituto) yra 25 000 Eur, o 1 a (vieno aro) vidutinė rinkos vertė atitinkamai yra 789 Eur (25 000 Eur / 31,68 a = 789 Eur). Teismas sprendė, kad teisinga, sąžininga ir protinga kompensacija už nustatoma servitutą yra būtent tokios dalies (643 kv. m arba 6,43 a) rinkos vertės dydžio kompensacija, todėl nurodė, kad ieškovė privalo sumokėti atsakovui vienkartinę piniginę kompensaciją – 5073,00 Eur (789,00 Eur x 6,43 a = 5073 Eur).
    7. Pasisakydamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo teismas nustatė, kad ieškovė patyrė 1857,35 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas teisinei advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, taip pat buvo atleista nuo 75,00 Eur dydžio žyminio mokesčio. Atsakovas patyrė 800,00 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas teisinei advokatės pagalbai apmokėti, taip pat 500 Eur už UAB „Turto vertė“ atliktą Nekilnojamojo turto rinkos vertės ekspertinį tyrimą ir parengtą tyrimo ekspertizės aktą, iš viso 1300,00 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas. Kadangi ieškovo ieškinys tenkintinas 50 proc. apimtimi, teismas sprendė, kad ieškovė turi teisę į 929,00 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, o atsakovas – į 650,00 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Įskaičius nurodytas sumas, teismas priteisė iš atsakovo ieškovei 279,00 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų ir 37,50 Eur žyminio mokesčio, nuo kurio mokėjimo ieškovė buvo atleistas, dalį (50 proc.) valstybei (CPK 96 str. 1 d.). Procesinių dokumentų siuntimo išlaidas (3,02 Eur) valstybei iš ginčo šalių teismas nepriteisė, kadangi jos iš esmės yra lygios minimaliai (3,00 Eur) dydžio valstybei priteistinai bylinėjimosi išlaidų sumai (CPK 96 str. 6 d.; Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos Finansų ministro 2014-09-23 įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo).
  1. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai
    1. Apeliaciniu skundu ieškovė Kauno miesto savivaldybės administracija prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. kovo 5 d. sprendimą priteistos vienkartinės kompensacijos dalyje ir priteisti iš ieškovės atsakovui 800 Eur dydžio vienkartinę piniginę kompensaciją už nustatytą viešojo kelio servitutą bei atitinkamai perskirstyti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
      1. Nagrinėdamas bylą ir spręsdamas klausimą dėl kompensacijos dydžio už nustatomą servitutą, teismas visiškai neatsižvelgė į tai, kokiam daiktui, visam ar jo daliai nustatomas servitutas; koks servituto turinys, pobūdis ir trukmė; kokio pobūdžio ir apimties asmeniniai ar veiklos bei kitokio pobūdžio suvaržymai tenka tarnaujančiojo daikto savininkui; ar jam tenka turtinių nuostolių dėl servituto nustatymo; ar jie atlyginti ir ar galimi visiškai atlyginti; kokią naudą turėjo ar įgyja viešpataujančiojo daikto savininkas dėl servituto nustatymo; ar teisės aktuose nereglamentuojamas nuostolių dėl servituto nustatymo apskaičiavimas ir ar juos visus numatyta kompensuoti. Teismo išvada reiškia, kad atsakovui turėtų būti sumokama dalies žemės sklypo (643 kv. m) vertė, nors ieškovė, sumokėdama žemės sklypo dalies rinkos kainą, nuosavybės teisių į minėtą žemės sklypo dalį neįgyja, o atsakovas ir toliau galės naudotis ta žemės sklypo dalimi kaip nuosavybės teisių savininkas.
      2. Apeliantė pažymi, kad atsakovui priklausančio turto vertė nustatyta jo iniciatyva, ekspertui suformulavus du klausimus: vienas dėl turto vertės, jei būtų naudojamas pagal paskirtį namų valdai ir parduodant rinkoje, kitas – jei būtų nustatytas kelio servitutas. Ekspertas nustatė, kad pirmuoju atveju žemės sklypo su šalia esančiu kitu žemės sklypu vertė yra 25 000 Eur, antru atveju – 24 200 Eur. Tokiu būdu ekspertas konstatavo, kad žemės sklypo, jį vertinant kartu su kitu žemės sklypu, vertės netekimas sudaro tik 800 Eur, jeigu žemės sklype būtų nustatytas servitutas.
      3. Teismas nenurodė, kuo ydingas ar netinkamas yra ieškovės paskaičiuotas kompensacijos dydis pagal Metodikos reikalavimus, formaliai apsiribodamas nurodymu, kad Kauno rajono savivaldybės administracijos ieškiniu siūlomas vienkartinės piniginės kompensacijos dydis 65,14 Eur yra neadekvatus atsakovo patiriamiems nuosavybės teisės suvaržymams, neprotingas, nesąžiningas ir nelogiškas, tačiau teismas nenurodė jokių argumentų, kad toks kompensacijos dydis būtų apskaičiuotas netinkamai, neteisėtai ar pan.
      4. Teismas turėjo įvertinti, jog atskirtoje žemės sklypo dalyje (486 kv. m) atsakovo nuosavybės teisės nebus labiau suvaržytos, nei yra iki šiol. Atsakovas turės teisę joje užsiimti tokia pačia ūkine veikla, kokia gali užsiimti ir prieš nustatant servitutą. Atsakovas neįrodė, kodėl už žemės sklypo dalį, kurioje nenustatomas servitutas jam turėtų būti atlyginama rinkos verte, nors apribojimų naudotis ta žemės sklypo dalimi nėra nustatyta.
      5. Ieškovės vienas ieškinio reikalavimas dėl servituto nustatymo objektyvumo buvo patenkintas visiškai, o kitas reikalavimas dėl kompensacijos dydžio už nustatomą servitutą buvo patenkintas iš dalies, nes ieškovas prašė priteisti atsakovo naudai 65,14 Eur vienkartinę kompensaciją, tačiau buvo priteista 5073,00 Eur dydžio kompensacija. Tuo tarpu, atsakovo reikalavimas nustatyti kitokios apimties servitutą buvo atmestas, o kitas reikalavimas dėl kompensacijos dydžio už nustatomą servitutą buvo patenkintas iš dalies, nes atsakovas prašė priteisti jo naudai 5500 Eur vienkartinę kompensaciją. Atsižvelgiant į tai, negalima teigti, kad ieškovės reikalavimai buvo patenkinti 50 procentų, kadangi antrasis reikalavimas nei vienai šaliai nebuvo patenkintas visiškai, dėl ko bylinėjimosi išlaidos turėtų būti perskirstytos (CPK 93 str. 2 d.).
    2. Atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą atsakovas P. Š. prašo jį atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
      1. Priešingai, nei teigia ieškovė, teismas, priteisdamas iš ieškovės 5073 Eur dydžio vienkartinę kompensaciją už servituto nustatymą, atsakė į visus ieškovės apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, t. y. kokiam daiktui, visam ar jo daliai nustatomas servitutas, koks servituto turinys, pobūdis ir trukmė, kokio pobūdžio ir apimties asmeniniai ir veiklos bei kitokio pobūdžio suvaržymai tenka tarnaujančiojo daikto savininkui, ar tarnaujančio daikto savininkui tenka turtinių nuostolių dėl servituto nustatymo, ar jie atlyginti ir ar galimi visiškai atlyginti. Savo išvadą, kad ieškovės paskaičiuotas kompensacijos dydis per mažas, teismas pagrindė detaliai ir išsamiai išnagrinėjęs atsakovo nuosavybės teisės suvaržymus bei nustatomo servituto turinį, pobūdį, trukmę, apimtį.
      2. Kadangi atsakovo sklype įrengiamas konkretus ir akivaizdus servitutas, kuris iš esmės visiškai apriboja bet kokią atsakovo asmeninę ar ūkinę veiklą tiek įrengiamo kelio plote, tiek palei Nemuną, taip pat sukelia nemenkus ir net tam tikrais atvejais grėsmę keliančius nepatogumus (tokius kaip dviračių ir motorinių transporto priemonių eismas, triukšmas, tarša, kurią sukelia motorinės transporto priemonės, vaikštinėjimas po savo sklypą nuolat dairantis dėl transporto priemonių judėjimo, prarastas privatumas, prarastas gražus vaizdas į Nemuną ir pan.), rodo, kad suvaržymai išties dideli.
      3. Nepaisant prarastos turto vertės, atsakovui teks kiekvienais metais mokėti pilną žemės mokestį, kadangi turtas, nors ir suvaržytas servitutu, išlieka atsakovo, kurio jis faktiškai niekada nenaudos. Be to, kelio servitutu yra atskiriama pati įspūdingiausia sklypo vieta – Nemuno krantas, dėl kurio ir buvo įsigytas pats sklypas, t. y. sklypas jo savininkui prarado tikrąją reikšmę. Akivaizdu, kad priešingai nei teigia apeliantė, atsakovui bus iš esmės apribotos visos trys teisės: naudojimas, valdymas ir disponavimas žemės sklypu.
    3. Apeliaciniu skundu atsakovas P. Š. prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. kovo 5 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir priteisti iš ieškovės visas atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
      1. Teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškinys patenkintas 50 procentų ir kad atsakovas turi teisę tik į 650 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas. Dėl ieškovės pirmojo ieškinio reikalavimo ginčo iš esmės nebuvo. Atsakovas su servituto nustatymu iš esmės sutiko. Nors ieškovas ir pageidavo, kad būtų nustatytas siauresnio pločio servitutas ir dėl to dėstė savo poziciją, tačiau neprieštaravo ir dėl platesnio kelio servituto nustatymo, jei taip nuspręstų teismas. Dėl paties servituto nustatymo atsakovas sutiko dar ir iki ieškinio pareiškimo, taigi, iš esmės ginčo dėl to byloje ir nebuvo.
      2. Atsakovas negalėjo visiškai sutikti su ieškiniu, kai tik jis buvo pareikštas, nes nebuvo išspręstas klausimas dėl kompensacijos dydžio už nustatytiną servitutą. Ieškovė ieškiniu prašė priteisti atsakovui 65,14 Eur sumą, o atsakovas atsiliepimu prašė priteisti 5 500 Eur vienkartinę kompensaciją už servituto nustatymą. Teismas priteisė tik vos mažesnę, t. y. 5073 Eur sumą (kai tuo tarpu dar bylos eigoje pats ieškovas siūlė ieškovei sumą sumažinti iki 4000 Eur sumos). Taigi, teismas iš esmės tenkino atsakovo atsiliepimu pareikštą prašymą dėl kompensacijos dydžio, o atsakovo reikalavimą atmetė.
      3. Antrasis ieškovės reikalavimas yra išvestinis iš pirmojo, dėl ko iš esmės šalys ir aiškinosi teisme. Ir šis reikalavimas patenkintas iš esmės pagal atsakovo poziciją. Galiausiai, pagrindinė išvada yra ta, kad šalys nebūtų apskritai bylinėjęsi teisme, jei jos būtų susitarę dėl vienkartinės kompensacijos už servituto nustatymą dydžio.
    4. Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovė prašo jį atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
      1. Atsakovas nepagrįstai savo skunde teigia, kad ginčas byloje yra kilęs tik dėl kompensacijos už servituto nustatymą dydžio. Atsakovas savo atsiliepime į ieškinį prašė nustatyti kelio servitutą, skirtą nemotorizuotam eismui, t. y. pėsčiųjų ir dviračių eismo takui įrengti, kurio plotis būtų ne didesnis nei 1,5 metro dviračių takas. Akivaizdu, kad atsakovas ginčijo ir servituto apimtis ir turinį.
      2. Atsakovas ikiteisminiuose santykiuose reikalavo iš ieškovo 12 000 Eur dydžio kompensacijos už servituto nustatytą jo žemės sklype, kai tuo tarpu teisme jo reikalaujama suma sumažėjo iki 5 500 Eur. Siekiant šį ginčą išspręsti taikiai, atsakovui buvo pasiūlyta dvigubai didesnė suma, nei buvo apskaičiuota vadovaujantis Metodika, t. y. 130 Eur. Ieškovas taip pat siūlė ir kitus variantus, pvz., 1000 Eur dydžio kompensaciją ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, bet atsakovas nesutiko.
      3. Ieškovė savo siūlomos nustatyti kompensacijos dydį įrodinėjo leistinomis įrodinėjimo priemonėmis ir esant tam teisiniam pagrindui – Metodikoje nurodytai apskaičiavimo formulei. Tuo tarpu, atsakovas savo įrodinėjimo pareigų nevykdė arba jas vykdė piktnaudžiaudamas procesu ir pareikšdamas prašymus aiškiai pavėluotai, nors procese jį atstovavo kvalifikuotas teisininkas.

6Teisėjų kolegija

konstatuoja:

  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
    1. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, teisėjų kolegija nenustatė.
    2. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovui P. Š. nuosavybės teise priklauso 0,3168 ha žemės sklypas (unikalus Nr. ( - ), kadastro Nr. ( - )), esantis ( - ), kurį atsakovas įgijo 2016 m. rugsėjo 13 d. Dovanojimo sutarties Nr. VL-3297 pagrindu iš R. Š. ir R. Š.. Kauno rajono savivaldybės administracijos 2015 m. sausio 29 d. sprendimu Nr. TS-43 buvo patvirtintas dviračių trasų (takų) Nemuno dešiniąja puse Kauno rajono savivaldybės teritorijoje specialusis planas, pagal kurį buvo pradėtas tiesti naujas kelias, į kurį patenka ir atsakovui 0,3168 ha nuosavybės teise priklausančio 0,0157 ha (157 kv. m arba 1,57 a) žemės sklypo dalis.
    3. Apeliacijos objektas – materialiosios teisės normų, reglamentuojančių atlygintinio servituto ir vienkartinės kompensacijos tarnaujančiojo daikto savininkui (atsakovui) dydžio nustatymo, aiškinimo ir taikymo klausimai.
    4. Servitutas – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiu daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančio daikto), tinkamą naudojimą (CK 4.111 straipsnio 1 dalis). Dėl servituto nustatymo atsiradę nuostoliai atlyginami įstatymo nustatyta tvarka. Įstatymais, sutartimis, teismo sprendimu ar administraciniu aktu gali būti nustatyta viešpataujančio daikto savininko prievolė mokėti vienkartinę ar periodinę kompensaciją tarnaujančio daikto savininkui (CK 4.129 straipsnis).
    5. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje servituto nustatymo bylose nurodyta, kad šiems teisiniams santykiams būdingas atlygintinumo principas, kuris reiškia, kad įgydama naudos viena šalis turi suteikti ekvivalentinę naudą kitai šaliai, nebent šalių susitarimu būtų nustatyta kitaip (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2011; 2012 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2012; 2014 m. spalio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-339/2014).
    6. Vadovaudamasis kasacinio teismo išaiškinimais teismas pagrįstai pažymėjo, kad nustatant kompensaciją už nustatomą servitutą turi būti atsižvelgta į sekančias aplinkybes: kokiam daiktui, visam ar jo daliai nustatomas servitutas; koks servituto turinys ir trukmė; kokio pobūdžio ir apimties asmeniniai ar veiklos bei kitokio pobūdžio suvaržymai tenka tarnaujančiojo daikto savininkui; ar jam tenka turtinių nuostolių dėl servituto nustatymo; ar jie atlyginti ir ar galimi visiškai atlyginti; kokią naudą turėjo ar įgyja viešpataujančiojo daikto savininkas dėl servituto nustatymo; kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-69/2009; kt.).
    7. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas sprendė, kad prašomas nustatyti servitutas yra neterminuotas, jo turinys yra platus - nustatomas viešojo kelio servitutas, dėl ko atsakovas praranda realią galimybę tinkamai (pagal paskirtį) naudotis pakankamai nemaža žemės sklypo dalimi – 6,43 a (1,57 a servitutu užimama žemės dalis + 4,86 a atskirta nuo pagrindinio sklypo pietinė žemės sklypo dalis), patiria gana ženklius subjektyvaus pobūdžio nepatogumus (dalies privatumo praradimas; triukšmo lygio padidėjimas; kt.), kas lemia žemės sklypo savininko suvaržymus, artimus tiems, kuriuos jis patirtų žemę paėmus visuomenės poreikiams. Todėl, vadovaudamasis UAB „Turto vertė“ Nekilnojamojo turto rinkos vertės ekspertinio tyrimo ekspertizės aktu apie ginčo žemės sklypo 1 (vieno) aro vidutinę rinkos vertę, kuri yra lygi 789,00 Eur (25000,00 Eur / 31,68 a. = 789,00 Eur), teismas sprendė, kad teisinga, sąžininga ir protinga kompensacija už nustatomą servitutą yra būtent 643 kv. m arba 6,43 a žemės sklypo rinkos vertės dydžio kompensacija, sudaranti 5073,00 Eur (789,00 Eur X 6,43 a. = 5073,00 Eur).
    8. Nesutikdama su teismo išvadomis ieškovė apeliaciniame skunde nurodė, kad tokia teismo išvada reiškia, jog atsakovui turėtų būti sumokama dalies žemės sklypo (643 kv. m) vertė, nors ieškovė, sumokėjusi žemės sklypo dalies rinkos kainą, nuosavybės teisių į minėtą sklypo dalį neįgis. Be to, kelio servitutu atskirtoje žemės sklypo dalyje (486 kv. m) atsakovo nuosavybės teisės nebus labiau suvaržytos, nes jis ir toliau galės užsiimti tokia pačia ūkine veikla, kokia galėjo užsiimti prieš nustatant servitutą, jokie apribojimai naudotis ta žemės sklypo dalimi jam nėra nustatyti. Be to, ekspertas nustatė, kad pirmuoju atveju žemės sklypo su šalia esančiu kitu žemės sklypu vertė yra 25 000 Eur, antru atveju – 24 200 Eur. Tokiu būdu ekspertas konstatavo, kad žemės sklypo, jį vertinant kartu su kitu žemės sklypu, vertės netekimas sudaro tik 800 Eur, jeigu žemės sklype būtų nustatytas servitutas.
    9. Teisėjų kolegija su minėtais ieškovės apeliacinio skundo argumentais sutinka iš dalies. Nustatydamas atlygintinio servituto kriterijus, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad individualizuojant kompensacijos dėl nustatyto servituto dydį atsižvelgtina į tai, kad nustatytas servitutas lemia žemės sklypo suvaržymus, artimus tiems, kuriuos šie patirtų žemę paėmus visuomenės poreikiams, todėl nustatant kompensacijos dydį vienu iš teisiškai reikšmingų kriterijų galėtų būti atlygio, mokamo turtą paėmus visuomenės poreikiams, dydis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-339/2014).
    10. Aptariamu atveju teisėjų kolegija pagrįstomis pripažįsta pirmosios instancijos teismo išvadas, kad 1,57 a žemės sklypo dalies servitutas yra neterminuotas, minėtu servitutu akivaizdžiai suvaržomos atsakovo nuosavybės teisės naudotis sklypo dalimi pagal tiesioginę jo paskirtį ir tokie suvaržymai artimi tiems, kuriuos šie patirtų žemę paėmus visuomenės poreikiams. Todėl atlygio, mokamo turtą paėmus visuomenės poreikiams, dydis būtų lygus vidutinei žemės rinkos vertei, kas nagrinėjamu atveju pagal eksperto pateiktas išvadas sudarytų 1238,73 Eur (789 Eur x 1,57 a = 1238,73 Eur).
    11. Tačiau teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su kita pirmosios instancijos teismo išvada, kad kelio servitutu atskirtai 486 kv. m žemės sklypo daliai turėtų būti taikomas toks pats kompensavimo mechanizmas, kuris nurodytas šios nutarties 24 pastraipoje. Pažymėtina, kad servitutas nustatytas tik nedidelei žemės sklypo daliai (iš valdomos 31,68 arų žemės servitutas nustatytas 1,57 arų žemės sklypo daliai); į bylą nepateikta duomenų, kad atsakovas negalėtų naudoti servitutu atskirtos 486 kv. m žemės sklypo dalies pagal tiesioginę jos paskirtį ar būtų kitaip apribota jo teisė valdyti ir disponuoti minėtu žemės sklypu; servitutas turi ne asmeninį, bet visuomeninį poreikį. Sutiktina su atsakovo atsiliepime į apeliacinį skundą nurodomais argumentais, kad dėl nustatyto servituto atsakovas turės kai kurių nepatogumų naudojantis 486 kv. m žemės sklypo dalimi (prarastas privatumas, laisvas priėjimas prie sklypo, kt.), tačiau minėti argumentai neteikia pagrindo išvadai, kad dėl nustatyto servituto atsakovas praras minėtos žemės sklypo dalies naudojimo, valdymo ir disponavimo teises. Objektyviuoju kriterijumi, lemiančiu nuostolius ir atsakovo teisių apribojimą, teisėjų kolegija laiko UAB „Turto vertė“ Nekilnojamojo turto rinkos vertės ekspertinio tyrimo ekspertizės akto išvadas dėl vidutinės viso žemės sklypo vertės nuvertėjimo, kuomet nustačius servitutą atsakovo 31,68 arų žemės sklypas nuvertėtų 800 Eur ( 25 000 Eur – 24 200 Eur = 800 Eur).
    12. Remdamasi nurodytu, teisėjų kolegija sprendžia tikslingu pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir sumažinti atsakovui priteistą 5073 Eur dydžio vienkartinę piniginę kompensaciją iki 2038,73 Eur (1238,73 Eur + 800 Eur = 2038,73 Eur) (CK 1.5 straipsnis).
    13. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus, kad teismas nevertino, kuo yra ydingas ar netinkamas ieškovės paskaičiuotas kompensacijos dydis pagal LR Vyriausybės 2004 m. gruodžio 2 d. nutarimu Nr. 1541 patvirtintos Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančio daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo metodikos (toliau – Metodikos), reikalavimus. Visų pirma, teismas sprendime taikė konstitucinį teisingo atlyginimo už paimamą turtą principą (Konstitucijos 23 straipsnis) ir vadovavosi kasacinio teismo išaiškinimais, kad nustatant kompensacijos dydį vienu iš teisiškai reikšmingų kriterijų galėtų būti atlygio, mokamo turtą paėmus visuomenės poreikiams, dydis. Kita vertus, apeliaciniu skundu prašydama sumažinti kompensacijos dydį iki 800 Eur, pati ieškovė pripažįsta, kad vadovautis paminėta Metodika nagrinėjamo ginčo atveju nėra pagrindo.
    14. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).

7Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pirmosios instancijos teisme

    1. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų priteista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.). Kadangi ieškovės ieškinys tenkinamas iš dalies, šalių patirtos išlaidos priteisiamos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų dydžiui (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
    2. Teisėjų kolegija sutinka su ieškovės atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą nurodytais argumentais, kad nepavykus šalims išspręsti ginčo neteismine tvarka ir ieškovei pateikus ieškinį teismui dėl servituto nustatymo ir kompensacijos priteisimo, atsakovas ginčijo ne tik antrąjį ieškovės reikalavimą dėl kompensacijos dydžio, bet nesutiko ir su pirmuoju ieškovės reikalavimu dėl prašomo nustatyti servituto, t. y. prašė nustatyti kelio servitutą, skirtą nemotorizuotam eismui – pėsčiųjų ir dviračių eismo takui įrengti, kurio plotis būtų ne didesnis nei 1,5 metro. Todėl pirmosios instancijos teismas, nustatydamas servitutą pagal ieškovės reikalavimus, pagrįstai sprendė, kad šis ieškovės reikalavimas buvo tenkintas 100 procentų.
    3. Antruoju ieškinio reikalavimu ieškovė prašė priteisti atsakovui už 1,57 a servitutu užimamą žemės dalį 65,14 Eur dydžio vienkartinę piniginę kompensaciją. Atsakovas nurodė, kad kompensacijos dydis turėtų siekti 5500 Eur. Tai reiškia, kad ginčo suma yra 5434,86 Eur (5500 Eur – 65,14 Eur). Apeliacinės instancijos teismas prieš tai nurodė, kad kompensacijos už 1,57 a servitutu užimamą žemės dalį ir kitus praradimus dydis yra 2038,73 Eur, t. y. atsakovui išmokėtinos kompensacijos dydis padidintas nuo 65,14 Eur iki 2038,73 Eur. Tai reiškia, kad atsakovo prašymas patenkintas 1973,59 Eur suma, todėl patenkintų ieškovės Kauno miesto savivaldybės administracijos reikalavimų proporcija sudaro 63,7 procentus (100 proc. – (1973,59 Eur x 100 proc. / 5434,86 Eur), o atmestų – 36,3 procentus.
    4. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovė patyrė 1857,35 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas teisinei advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, taip pat buvo atleista nuo 75,00 Eur dydžio žyminio mokesčio. Atsakovas patyrė 800,00 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas teisinei advokatės pagalbai apmokėti, taip pat 500 Eur už UAB „Turto vertė“ atliktą Nekilnojamojo turto rinkos vertės ekspertinį tyrimą ir parengtą tyrimo ekspertizės aktą, iš viso 1300,00 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas.
    5. Minėta, kad ieškovė buvo pareiškusi du reikalavimus (2 po 50 proc.), iš kurių vienas – dėl servituto nustatymo, kaip nurodyta šios nutarties 30 pastraipoje, buvo patenkintas visiškai. Apeliacinės instancijos teismui nusprendus pakeisti priteistinos iš ieškovės kompensacijos dydį bei ieškinio reikalavimų patenkinimo proporcijas, ieškovei iš atsakovo turėtų būti priteista 928,68 Eur (1857,35 Eur / 2 (50 proc.)) plius 591,57 Eur (928,68 x 63,7 proc. / 100 proc.), iš viso – 1520,25 Eur pirmosios instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų, o atsakovui turėtų būti priteista 235,95 Eur (1300 Eur / 2 (50 proc.) x 36,3 proc. / 100 proc.). Atlikus įskaitymą, iš atsakovo priteistina ieškovei 1284,30 Eur (1520,25 Eur – 235,95 Eur) pirmosios instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų.
    6. Atitinkamai perskirstytinos ir bylinėjimosi išlaidos, kurias teismas priteisė valstybei. Ieškovė šioje byloje atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, kurio dydis pagal pareikštą ieškinį yra 75 Eur (CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas), todėl iš atsakovo priteistina 47,78 Eur (75 Eur x 63,7 proc. / 100 proc.) šio mokesčio valstybei (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

8Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

    1. Apeliaciniu skundu ieškovė prašė priteistos kompensacijos dydį sumažinti iki 800 Eur. Tai reiškia, kad apeliaciniu skundu ginčijama suma yra 4273 Eur (5073 Eur – 800 Eur). Apeliacinės instancijos teismas prieš tai nusprendė, kad atlyginimo už 1,57 a servitutu užimamos žemės dalies ir kitus atsakovo praradimus dydis yra 2038,73 Eur. Tai reiškia, kad ieškovės prašymas patenkintas 1238,73 Eur suma (2038,73 Eur – 800 Eur), todėl patenkintų ieškovės Kauno miesto savivaldybės administracijos reikalavimų proporcija sudaro 29 procentai (1238,73 Eur x 100 proc. / 4273 Eur).
    2. Ieškovės atstovas pateikė teismui prašymą priteisti ieškovei iš atsakovo 1016,40 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtų išlaidų, o atsakovas prašė priteisti iš ieškovės 800 Eur atstovavimo išlaidų. Teismui nusprendus ieškovės apeliacinį skundą patenkinti 29 procentais, atitinkamai iš atsakovo ieškovei turėtų būti priteista 294,76 Eur (1016,40 Eur x 29 proc. / 100 proc.), o iš ieškovės atsakovui – 568 Eur (800 Eur x 71 proc. / 100 proc.). Atlikus įskaitymą, atsakovui iš ieškovės priteistina 273,24 Eur (568 Eur – 294,76 Eur) bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
    3. Minėta, kad ieškovė šioje byloje atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Teismas nustatė, kad apeliaciniu skundu ieškovės ginčijama suma yra 4273 Eur, todėl mokėtinas žyminis mokestis už apeliacinį skundą, pateiktą elektroninių ryšių priemonėmis, būtų 96 Eur. Atsižvelgus į tai, kad ieškovės apeliacinis skundas patenkintas 29 procentais, iš atsakovo valstybei priteistina 27,84 Eur (96 Eur x 29 proc. / 100 proc.; (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

9Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

10Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. kovo 5 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį kompensacijos ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo dalyje išdėstyti taip:

11Priteisti atsakovui P. Š. (a. k. ( - ) iš ieškovės Kauno rajono savivaldybės administracijos (j. a. k. 188756386) vienkartinę piniginę kompensaciją už nustatytą viešojo kelio servitutą – 2038,73 Eur (du tūkstančius trisdešimt aštuonis eurus 73 ct).

12Priteisti iš atsakovo P. Š. (a.k. ( - ) ieškovei Kauno rajono savivaldybės administracijai (j. a. k. 188756386) 1284,30 Eur (vieną tūkstantį du šimtus aštuoniasdešimt keturis eurus 30 ct) pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų ir 47,78 Eur (keturiasdešimt septynis eurus 78 ct) teismo išlaidų valstybei, sumokant šias išlaidas Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

13Kitą Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. kovo 5 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

14Priteisti atsakovui P. Š. (a. k. ( - ) iš ieškovės Kauno rajono savivaldybės administracijos (j. a. k. 188756386) 273,24 Eur (du šimtus septyniasdešimt tris eurus 24 ct) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

15Priteisti valstybei iš atsakovo P. Š. (a. k. ( - ) 27,84 Eur (dvidešimt septynis eurus 84 ct) bylinėjimosi išlaidų, sumokant jas Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

16Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai