Byla 2-1543-553/2012
Dėl vienašalio sutarties nutraukimo pripažinimo negaliojančiu

1Vilniaus apygardos teismo teisėja Aldona Tilindienė, sekretoriaujant Virginijai Kostenko ir Rimai Svirobovičienei, dalyvaujant ieškovei I. L., ieškovės atstovei advokatei L. P., atsakovo Danske Bank A/S, veikiančio per Danske Bank A/S, Lietuvos filialą atstovui A. B., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės I. L. ieškinį atsakovui Danske Bank A/S, veikiančiam per Danske Bank A/S, Lietuvos filialą dėl vienašalio sutarties nutraukimo pripažinimo negaliojančiu,

Nustatė

2Ieškovė I. L. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė pripažinti 2006-12-21 kredito sutarties Nr. RF3039060596 nutraukimą ir reikalavimą sugrąžinti skolą neteisėtu. Nurodė, kad Danske Bank A/S Lietuvos filialas 2009-06-11 raštu be atskiro įspėjimo nuo 2009-07-13 vienašališkai nutraukė su ieškove 2006-12-21 sudarytą kredito sutartį Nr. RF3039060596, kuria buvo suteiktas 750 000 Lt kreditas. Sutarties nutraukimą bankas motyvavo tuo, kad ieškovė nuo 2009-05-15 negrąžina kredito, o nuo 2009-02-17 nemoka palūkanų ir delspinigių. Ieškovės vertinimu, sutartis buvo nutraukta neteisėtai, nesant CK 6.217 straipsnyje nustatytų pagrindų. Esą sudarytos kredito sutarties 54 punktas numatė alternatyvias kreditoriaus teises (pareikalauti papildomų prievolių užtikrinimo priemonių arba nutraukti sutartį, arba pareikalauti grąžinti kreditą prieš terminą) tuo atveju, jeigu kredito gavėjas laiku negrąžina kredito ar jo dalies, nesumoka palūkanų ar kitų pagal sutartį mokėtinų sumų ir nepašalina pažeidimo per 30 dienų. Ieškovės teigimu, šios sutarties sąlygos turi būti aiškinamos jos, t. y. vartotojo naudai, nes sutartį ji sudarė prisijungimo būdu. Sutarties 55 punktas reikalauja, jog kreditorius apie numatomą sutarties nutraukimą privalo –pranešti skolininkui prieš 30 dienų. Kiekviena prievolės šalis turi visokeriopai padėti antrajai šaliai atlikti savo pareigas – bendradarbiauti ir sudaryti abipuses galimybes tinkamai įvykdyti sutarties sąlygas. Ieškovės teigimu, ji negali būti pripažinta esminiai pažeidusi sutartį, nes tinkamai vykdyti jos sąlygų negalėjo dėl to, kad atsiradus finansinių sunkumų kreditorius su ieškove nebendradarbiavo. Kreditorius tinkamai nepranešė apie savo sprendimą nutraukti sutartį, nors to reikalavo sutartis ir šalių kooperavimosi principas. Ieškovės teigimu, iki 2009 metų gegužės mėnesio ji tinkamai vykdė savo įsipareigojimus, o 2009-07-17 pilnai padengė savo skolą kreditoriui. Esant tokioms aplinkybėms ir atsižvelgiant, jog galutinis kredito grąžinimo terminas buvo nustatytas 2045-12-21, ieškovė teigia turėjusi pakankamą pagrindą manyti, kad kreditorius pasiūlys jai alternatyvius laikinų sunkumų išsprendimo būdus. Tačiau kreditorius nesiūlė pakeisti sutarties sąlygų, neprašė papildomų prievolių užtikrinimo priemonių, nepranešė apie savo sprendimą nutraukti sutartį. Toks jo elgesys vertintinas kaip nesąžiningas ir netinkamas prievolės vykdymas, todėl ieškovė negali būti laikoma esminiai pažeidusia prievolę (b. l. 52-53).

3Atsakovas su pareikštu ieškiniu nesutiko ir atsiliepime į ieškinį nurodė, kad šalys, pasirašydamos sutartį, jos 54, 55 punktais numatė, atsakovo teisę, esant tam tikroms sąlygoms, vienašališkai nutraukti sutartį prieš terminą. Atsakovas nutraukti šią sutartį turėjo teisę tiek sutarties, tiek įstatymo pagrindu. Kredito sutarties 54.1. punkte įtvirtinta, jog bankas turi teisę pareikalauti pateikti papildomas prievolių užtikrinimo priemones arba nutraukti sutartį ir (arba) pareikalauti grąžinti prieš terminą visą likusį kreditą kartu su visomis priskaičiuotomis palūkanomis ir kitomis mokėtinomis sumomis, jeigu kredito gavėjas laiku negrąžina kredito ar jo dalies, nesumoka palūkanų ar kitų mokėtinų sumų ir nepašalina pažeidimo per 30 dienų nuo banko raštiško pareikalavimo išsiuntimo dienos. Kredito sutarties 55 punkte numatyta, kad kredito gavėjui per nustatyta terminą nepašalinus sutarties pažeidimų, sutartis laikoma nutraukta be atskiro banko pranešimo. Ieškovė sutartyje buvo nurodžiusi savo susirašinėjimo adresą: (duomenys neskelbtini), todėl pagal sutarties 70 punktą bankas 2009-06-11 išsiuntė ieškovei laišką nurodytu adresu. Tai, kad pati ieškovė vengė priimti atsakovo siunčiamus laiškus, atsakovo vertinimu, nelaikytina jo neteisėtais veiksmais, dėl ko sutartis turėtų būti pripažinta nutraukta neteisėtai. Todėl esą ieškovės teiginiai, jog atsakovas neįteikė pranešimo apie vienašalį sutarties nutraukimą yra tikrovės neatitinkantys faktai. Pareiga pranešti apie adreso pasikeitimą tenka šaliai, kurios adresas pasikeitė. Apie banko ketinimą nutraukti sutartį ieškovė buvo informuota. Be to, atsakovo vertinimu, sutarties nutraukimas buvo galimas ir pagal CK 6.217 straipsnio nuostatas (b. l. 194-197).

4Ieškovės ieškinys tenkintinas.

5Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad Danske Bank A/S Lietuvos filialas (toliau - Bankas) 2006-12-21 su I. L. (toliau – Kredito gavėjas) sudarė Kreditavimo sutartį Nr. RF3039060596 (toliau – Kreditavimo sutartis), kurios pagrindu Kredito gavėjui buvo suteiktas 750 000 Lt dydžio kreditas 39 metų terminui, t. y. iki 2045-12-21, numatant kredito grąžinimo, palūkanų ir netesybų skaičiavimo bei mokėjimo tvarką, kredito užtikrinimo priemones, sutarties nutraukimo sąlygas ir t. t. Kredito paskirtis – būsto kredito refinansavimas ir investuotų į būstų remontą lėšų refinansavimas (b. l. 4-12). Kredito grąžinimas buvo užtikrintas butų, esančių Pievų tako g. 14-1, 2 ir 3, Klaipėdoje, hipoteka bei V. L. laidavimu. 2009-06-11 raštu Bankas pranešė Kredito gavėjui apie tai, kad yra susidaręs 19 918,21 Lt dydžio įsiskolinimas dėl netinkamai vykdomų prievolinių įsipareigojimų, ir kad šio įsiskolinimo nesumokėjimo iki 2009-07-13 atveju, Kredito sutartis be atskiro įspėjimo bus laikoma nutraukta nuo 2009-07-13 (b. l. 14). Kaip matyti iš pateikto I. L. sąskaitos išrašo, 2009-07-17 Kredito gavėjas Bankui pervedė 22 000 Lt (b. l. 19). Tačiau 2009-08-31 Bankas su prašymu areštuoti hipotekos lakštu įkeistą I. L. turtą kreipėsi į Hipotekos skyrių prie Klaipėdos miesto apylinkės teismo, nurodydamas, kad Kreditavimo sutartis laikoma nutrūkusia, o mokėjimo terminai – suėję (b. l. 55-56).

6Kaip matyti iš 2009-06-11 Banko rašto, 19 918,21 Lt įsiskolinimas susidarė Kredito gavėjui nuo 2009-05-15 negrąžinant kredito įmokų ir nuo 2009-02-17 nemokant palūkanų ir paskaičiuotų delspinigių. Atsižvelgiant į Kredito sutartyje numatytą sąlygą, kad mokėjimus Kredito gavėjas privalėjo atlikti kiekvieno mėnesio 15 dieną, konstatuotina, kad Kredito gavėjas vieną mėnesį neįvykdė prievolės sumokėti kredito dengimo įmokas ir keturis mėnesius nemokėjo palūkanų ir priskaičiuotų delspinigių. Minėtame Banko rašte yra nuoroda į 2009-03-19, 2009-04-19 bei 2009-05-03 raginimus susimokėti susidariusį įsiskolinimą, tačiau į bylą šių dokumentų atsakovas nepateikė, todėl nebuvo objektyvių galimybių nustatyti jų turinio. Bankas Kreditavimo sutartį nutraukė, vadovaudamasis šios sutarties 54 ir 55 punktais, nustatančiais, kad bankas turi teisę pareikalauti pateikti papildomas prievolių užtikrinimo priemones arba nutraukti sutartį ir (arba) pareikalauti grąžinti prieš terminą visą likusį kreditą kartu su visomis priskaičiuotomis palūkanomis ir kitomis mokėtinomis sumomis, jeigu kredito gavėjas laiku negrąžina kredito ar jo dalies, nesumoka palūkanų ar kitų mokėtinų sumų ir nepašalina pažeidimo per 30 dienų nuo banko raštiško pareikalavimo išsiuntimo dienos. Kredito sutarties 55 punkte numatyta, kad kredito gavėjui per nustatyta terminą nepašalinus sutarties pažeidimų, sutartis laikoma nutraukta be atskiro banko pranešimo. Todėl, formaliai vertinant šias sutartines nuostatas ir nustatytas aplinkybes apie Kredito gavėjo prievolių nustatytu terminu mokėti įmokas Bankui pažeidimą, būtų pagrindas pripažinti buvus pakankamiems pagrindams nutraukti Kreditavimo sutartį. Tačiau nagrinėjamuoju atveju nustatyta, kad Kredito gavėjas - fizinis asmuo - sudarė sutartį su Banku - kredito įstaiga, kuri turi licenciją verstis ir verčiasi indėlių ar kitų grąžintinų lėšų priėmimu iš neprofesionalių rinkos dalyvių, jų skolinimu ir prisiima su tuo susijusią riziką bei atsakomybę, ne su verslu ar profesija susijusiu tikslu, o gyvenamajam būstui, kuriame iki šiol gyvena su šeima (Kredito gavėjo siekis viename butų įkurti ofisą nepaneigia sutarties kvalifikavimo, nes dalis kredito neginčytinai panaudota gyvenamojo būsto įsigijimui), todėl sutartis laikytina vartojimo sutartimi (Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 2 straipsnio 14 dalis). Sutartis yra ilgalaikė – sudaryta 39 metams, sutarties šalys ekonominiu požiūriu yra nelygios.

7Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, vartotojų teisių gynimas vertintinas kaip viešasis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje I. A. V. v. SP UAB „Karoliniškių būstas“, bylos Nr. 3K-3-475/2001; 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje A. K. v. UAB ,,Ribenos prekyba“, bylos Nr. 3K-3-536/2008). Tais atvejais, kai ginčo šalių sudaryta sutartis kvalifikuojama kaip kylanti iš vartojimo teisinių santykių, bylą nagrinėjantis teismas visais atvejais sutarties sąlygas ex officio turi įvertinti pagal CK 6.188 straipsnyje įtvirtintus sąžiningumo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje V. S. ir N. S. v. UAB „Abuva“, bylos Nr. 3K-3-141/2006; 2008 m. vasario 29 d. nutartis civilinėje byloje 791-oji daugiabučio namo savininkų bendrija ir Č. K. v. AB „Grigiškės“, bylos Nr. 3K-3-211/2008).

8Todėl, kvalifikavus ginčo sutartį vartojimo sutartimi, teismui kyla pareiga atlikti šios sutarties sąlygų sąžiningumo kontrolę (CPK 353 straipsnio 2 dalis). Kaip jau buvo paminėta, Kreditavimo sutarties Bendrosios dalies 54.1 punkte nustatytas sutarties nutraukimo pagrindas – jei Kredito gavėjas sutartyje nustatytais terminais nesumoka Bankui kredito ar jo dalies, nesumoka palūkanų ar kitų pagal sutartį mokėtinų sumų ir nepašalina pažeidimo per 30 dienų nuo Banko raštiško pareikalavimo dienos; 55 punkte nustatyta, kad Kredito gavėjui per Banko nustatytą terminą nepašalinus sutarties pažeidimų, ji laikoma nutraukta be atskiro Banko pranešimo, o visi Kredito gavėjo mokėjimo terminai laikomi suėjusiais, t. y. nustatyta Kredito gavėjo pareiga iki sutarties nutraukimo termino suėjimo sugrąžinti visą paimtą kreditą, sumokėti iki kredito sugrąžinimo dienos apskaičiuotas ir nesumokėtas palūkanas, papildomas palūkanas, delspinigius bei kitus sutartyje numatytus mokėjimus. Atsižvelgdamas į tai, jog Kreditavimo sutartis yra ilgalaikė, kredito terminas yra 39 metai, kreditas turi būti grąžinamas nedidelėmis dalimis kas mėnesį mokamomis įmokomis, teismas konstatuoja, kad Kreditavimo sutarties Bendrosios dalies 54.1 ir 55 punktuose įtvirtintos sutarties nutraukimą reglamentuojančios sąlygos ta apimtimi, kuria jos suteikia kreditoriui teisę, jei kredito gavėjas sutartyje nustatytais terminais negrąžina bankui bent vienos kredito dalies, nutraukti kreditavimo sutartį ir reikalauti iki sutarties nutraukimo termino suėjimo sugrąžinti visą paimtą kreditą, palūkanas, delspinigius bei kitus sutartyje numatytus mokėjimus, prieštarauja bendriesiems sąžiningumo reikalavimams ir iš esmės pažeidžia šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą vartotojo (kredito gavėjo) nenaudai (CK 6.188 straipsnio 1 ir 2 dalys), todėl pripažįsta nurodytas sutarties sąlygas negaliojančiomis ab initio (CK 6.188 straipsnio 7 dalis). Vertinant tai, kad Bankas Kreditavimo sutartį nutraukė, vadovaudamasis būtent šiomis sutarties nuostatomis, vienašalis Kreditavimo sutarties nutraukimas ir reikalavimas sugrąžinti skolą taip pat pripažintini neteisėtais. Nors 2009-06-11 pranešime Bankas nenurodė, kad sutartis nutraukiama dėl esminio jos pažeidimo ir tokiomis aplinkybėmis neatsikirtinėjo, teismas vertina, kad tikslinga pasisakyti dėl ginčo sutarties nutraukimo prielaidų įstatyme nustatytais pagrindais.

9Sutarties šaliai neįvykdžius arba netinkamai įvykdžius sutartį, kita sutarties šalis, atsižvelgiant į aplinkybes, įgyja teisę naudotis sutartyje ir įstatyme nustatytais teisių gynimo būdais, be kita ko, nutraukti sutartį, jeigu sutarties pažeidimas yra esminis (CK 6.217 str. 1 d.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad kai sutartis yra pažeista, kita šalis gali prarasti interesą tęsti sutartinius santykius ir gali pasinaudoti vienašališku sutarties nutraukimu kaip savigynos priemone. Nustatant, ar sutarties pažeidimas yra esminis, atsižvelgiama į Civilinio kodekso 6.217 straipsnio 2 dalyje nurodytus pagrindus, kurie kiekvienu sutarties pažeidimo atveju yra vertinamojo pobūdžio, todėl leidžia kitai šaliai įrodinėti, kad sutarties pažeidimas buvo neesminis. Kiekvienu ginčo atveju sutarties pažeidimą pripažįstant esminiu, turi būti įvertinta, ar nukentėjusios šalies interesai dėl tokio pažeidimo buvo iš esmės suvaržyti, nes esminį sutarties pažeidimą nulemia tai, ar nukentėjusi šalis negavo didžiąja dalimi to, ką pagal sutartį per visą jos terminą pagristai tikėjosi gauti, taip pat ar nukentėjusios šalies teisėti, pagrįsti lūkesčiai dėl numatytų sutarties vykdymo rezultatų lieka neįgyvendinti vien dėl sutartį pažeidusio kontrahento veiksmų, ar ir dėl kitų priežasčių. Svarbu atsižvelgti ir į sutarties vykdymo tarp šalių susiklosčiusią praktiką, taip pat į sutartį pažeidusios šalies vaidmenį, t. y. nustatytina, ar sutartis netinkamai įvykdyta sąmoningai to siekiant (tyčia), ar dėl aplaidumo (didelio neatsargumo). Nutraukimo pagrindai turi būti realūs, jų tikrumas įrodytas, ir jie turėtų reikšti, kad sutarties tolesnis galiojimas sukeltų nukentėjusiai šaliai sutarties sudarymo metu nenumatytus turtinio ar asmeninio pobūdžio didelius praradimus. Vien tik formalus sutarties esminių nuostatų pažeidimas, jeigu neatsiranda neigiamų padarinių (žalos) nukentėjusiai šaliai, paprastai leidžia daryti išvadą, kad esminio sutarties pažeidimo nebuvo, o nukentėjusios šalies rėmimasis tokia aplinkybe vienašališkai nutraukiant sutartį reiškia bandymą įrodyti tariamą ar apsimestinį sutarties nutraukimo pagrindą. Vienašalis sutarties nutraukimas kaip nukentėjusios šalies interesų savigynos priemonė įstatymų leidėjo yra įtvirtinta ir laikoma adekvačia reakcija į sutartį pažeidusios šalies elgesį – esminį sutarties pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų plenarinės sesijos 2004 m. birželio 29 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-346/2004). Pagal bendrąją taisyklę šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties nevykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas (CK 6.217 str. 1 d.).

10Teismo vertinimu, tuo atveju, jeigu šio ginčo išsprendimui būtų taikytinos Civilinio kodekso 6.217 straipsnio 2 dalies nuostatos, būtų pagrindas pripažinti, kad Kredito gavėjas pareigą įrodyti, jog sutarties pažeidimas buvo neesminis, įvykdė, atsižvelgiant į tai, kad ginčo sutartis kvalifikuotina vartojimo sutartimi, kreditavimo terminas labai ilgas – 39 metai, Kredito gavėjas prievolių tinkamai nevykdė santykinai trumpą laiką (vieną mėnesį vėlavo sumokėti kredito padengimui skirtą sumą ir keturis mėnesius – palūkanas bei delspinigius) ir dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios – dėl atsiradusių mokumo problemų, susidariusį įsiskolinimą visiškai padengė praėjus tik 3 dienoms po Banko nustatyto termino, tuo tarpu Bankas nepasinaudojo turima teise pareikalauti papildomų prievolių užtikrinimo priemonių ir nevykdė pareigos bendradarbiauti. Todėl darytina išvada, kad Bankas neturėjo pagrindo Kreditavimo sutarties nutraukimui ir pagal įstatymo nuostatas.

11Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, priteisiamos iš antrosios šalies, todėl iš atsakovo Danske Bank A/S, veikiančio per Danske Bank A/S, Lietuvos filialą, ieškovės I. L. naudai priteistini 500 Lt žyminio mokesčio (CPK 93 str.).

12Ieškovė I. L., pateikdama ieškinio pareiškimą, apmokėjo jį 3 765 Lt dydžio žyminiu mokesčiu. Atsižvelgiant į Civilinio proceso kodekso 80 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas, jog ginčuose dėl sutarčių modifikavimo mokamas 500 Lt dydžio žyminis mokestis, ieškovei grąžintina nustatytą dydį viršijanti žyminio mokesčio dalis, t. y. 3 265 Lt (CPK 87 str. 1 d. 1 p.).

13Vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 96 straipsniu, valstybės naudai iš atsakovo priteistinos 25 Lt dydžio teismo išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu.

14Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 259, 263-270, 279 straipsniais, teismas

Nutarė

15Ieškovės I. L. ieškinį tenkinti visiškai.

16Pripažinti 2006-12-21 kredito sutarties Nr. RF3039060596 nutraukimą ir reikalavimą sugrąžinti visą skolą neteisėtu.

17Priteisti iš atsakovo Danske Bank A/S, veikiančio per Danske Bank A/S, Lietuvos filialą, ieškovės I. L. naudai 500 Lt (penkis šimtus litų) teismo išlaidų atlyginimui.

18Grąžinti ieškovei I. L. 3 265 Lt (tris tūkstančius du šimtus šešiasdešimt penkis litus) sumokėto žyminio mokesčio.

19Priteisti iš atsakovo Danske Bank A/S, veikiančio per Danske Bank A/S, Lietuvos filialą, 25 Lt (dvidešimt penkis litus) teismo išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės pajamas.

20Laikinąsias apsaugos priemones, pritaikytas Vilniaus apygardos teismo 2010-01-05 nutartimi, palikti galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.

21Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo teisėja Aldona Tilindienė, sekretoriaujant... 2. Ieškovė I. L. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė pripažinti... 3. Atsakovas su pareikštu ieškiniu nesutiko ir atsiliepime į ieškinį nurodė,... 4. Ieškovės ieškinys tenkintinas.... 5. Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad Danske Bank A/S... 6. Kaip matyti iš 2009-06-11 Banko rašto, 19 918,21 Lt įsiskolinimas susidarė... 7. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, vartotojų teisių gynimas... 8. Todėl, kvalifikavus ginčo sutartį vartojimo sutartimi, teismui kyla pareiga... 9. Sutarties šaliai neįvykdžius arba netinkamai įvykdžius sutartį, kita... 10. Teismo vertinimu, tuo atveju, jeigu šio ginčo išsprendimui būtų taikytinos... 11. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos išlaidos, susijusios... 12. Ieškovė I. L., pateikdama ieškinio pareiškimą, apmokėjo jį 3 765 Lt... 13. Vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 96 straipsniu, valstybės naudai iš... 14. Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 259, 263-270, 279 straipsniais,... 15. Ieškovės I. L. ieškinį tenkinti visiškai.... 16. Pripažinti 2006-12-21 kredito sutarties Nr. RF3039060596 nutraukimą ir... 17. Priteisti iš atsakovo Danske Bank A/S, veikiančio per Danske Bank A/S,... 18. Grąžinti ieškovei I. L. 3 265 Lt (tris tūkstančius du šimtus... 19. Priteisti iš atsakovo Danske Bank A/S, veikiančio per Danske Bank A/S,... 20. Laikinąsias apsaugos priemones, pritaikytas Vilniaus apygardos teismo... 21. Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui,...