Byla 2A-956/2012
Dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Marytės Mitkuvienės, Donato Šerno ir Dalios Vasarienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Murena“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. liepos 26 d. sprendimo, kuriuo atmestas ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Murena“ ieškinys atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Grand SPA Lietuva“, uždarajai akcinei bendrovei „Koresta“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas BUAB „Murena“ pareikštu atsakovams UAB „Grand SPA Lietuva“ ir UAB „Koresta“ actio Pauliana ieškiniu prašė pripažinti negaliojančiais nuo jų sudarymo momento 2009-02-02 susitarimą ir 2009-02-26 susitarimą Nr. 42 dėl priešpriešinių reikalavimų įskaitymo tarp ieškovo ir atsakovų; priteisti iš atsakovo UAB „Koresta“ 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas. Nurodė, kad 2009-02-02 susitarimu šalys susitarė dėl tokios tarpusavio priepriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymo tvarkos: ieškovas perleido atsakovui UAB „Koresta“ reikalavimo teisę į 100 000 Lt atsakovo UAB „Grand SPA Lietuva“ skolą, kylančią iš 2008-05-29 Statybos rangos sutarties Nr. AD3-08-06, o UAB „Grand SPA Lietuva“ įsipareigojo sumokėti 100 000 Lt ieškovo kreditoriui UAB „Koresta“. UAB „Grand SPA Lietuva“ sumokėjus 100 000 Lt UAB „Koresta“, bus laikoma, kad UAB „Grand SPA Lietuva“ atsiskaitė su UAB „Murena“, o UAB „Murena“ atsiskaitė su UAB „Koresta“. 2009-02-26 susitarimu Nr. 42 šalys susitarė dėl tokios tarpusavio priepriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymo tvarkos: ieškovas perleido atsakovui UAB „Koresta“ reikalavimo teisę į 50 000 Lt UAB „Grand SPA Lietuva“ skolą, kylančią iš 2008-05-29 Statybos rangos sutarties Nr. AD3-08-06, o UAB „Grand SPA Lietuva“ įsipareigojo sumokėti 50 000 Lt ieškovo kreditoriui UAB „Koresta“. UAB „Grand SPA Lietuva“ sumokėjus 50 000 Lt UAB „Koresta“ bus laikoma, kad UAB „Grand SPA Lietuva“ atsiskaitė su UAB „Murena“, o UAB „Murena“ atsiskaitė su UAB „Koresta“. 2009-06-03 skolų suderinimo aktu UAB „Koresta“ ir UAB „Murena“ patvirtino, jog UAB „Murena“ nėra skolinga UAB „Koresta“. UAB „Koresta“ nėra įtraukta į ieškovo kreditorių sąrašą bankroto byloje, vadinasi, UAB „Grand SPA Lietuva“ įvykdė iš minėtų susitarimų kylančius įsipareigojimus. Šalių sudaryti susitarimai yra negaliojantys, nes jie buvo sudaryti, kai ieškovas turėjo kitų kreditorių, kuriems įsipareigojimų įvykdymo terminai buvo suėję; jais buvo pažeistos kitų kreditorių teisės, sandorių sudarymo momentu ieškovas buvo nemokus, įsiskolinimai kreditoriams 2008-12-31 dieną sudarė 18 979 112 Lt, kai turto bendrovė turėjo už 21 125 905 Lt. Nuo 2008 m. spalio mėn. bendrovės turtui buvo pritaikytas areštas. Ieškovas, būdamas nemokus, su atsakovais sudarė sutartis, kuriomis sumažino kitų kreditorių galimybę gauti jų reikalavimo patenkinimą, taip pat suteikė pirmenybę atsakovui UAB „Koresta“, kuris yra trečios eilės kreditorius, prieš kitus kreditorius; nebuvo jokios sutarties, įstatymo ar teismo sprendimo, kuris būtų įpareigojęs atsakovus sudaryti ginčijamas sutartis; sandorio šalys buvo nesąžiningos, jos turėjo žinoti, kad susitarimais pažeidžiami kitų kreditorių interesai bei apie ieškovo nemokumą. Ieškovas nėra praleidęs ieškinio senaties termino, nes apie ginčijamus sandorius ieškovo bankroto administratorius sužinojo 2009 m. gruodžio pabaigoje. Pripažinus ginčo sandorius negaliojančiais, šalys turi būti grąžintos į pradinę padėtį, tai yra UAB „Koresta“ turėtų grąžinti UAB „Grand SPA Lietuva“ 150 000 Lt, o UAB „Grand SPA Lietuva“ šią sumą turėtų grąžinti ieškovui, o ieškovo įsiskolinimas UAB „Koresta“ turėtų padidėti 150 000 Lt. Kadangi pagal ginčo sandorį pinigus gavo UAB „Koresta“, taikant restituciją ginčo sandoriu pervestos lėšos turi būti priteistos ieškovo naudai.

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6Kauno apygardos teismas 2011 m. liepos 26 d. sprendimu ieškovo BUAB „Murena“ ieškinį atmetė. Teismas sprendė, kad ieškovo bankroto administratorius, remiantis Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 8 punktu, turi teisę reikšti ieškinį CK 6.66 straipsnio pagrindu. Atsižvelgdamas į tai, kad bankrutuojančios įmonės dokumentai administratoriui buvo perduoti 2009-12-28 ir 2010-01-04, teismas konstatavo, jog ieškinio senaties terminas nėra praleistas.

7Šalys buvo susijusios neabejotinomis ir galiojančiomis reikalavimo teisėmis, kylančiomis iš 2008-05-29 statybos rangos sutarties Nr. AD3-08-06 ir 2008-09-01 subrangos sutarties Nr. ADO3-08-06-17, ir ginčijamų sandorių sudarymo metu buvusiu tarpusavio įsiskolinimu. Byloje nėra ginčo, jog atsakovas UAB „Koresta“ atliko statybos darbų iš viso už 150 000 Lt ir kad atsakovui UAB „Koresta“, remiantis ginčo susitarimais, buvo sumokėta būtent ši dalis įsiskolinimo už atliktus darbus. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad 150 000 Lt mokėjimas buvo dalinis, bet ne galutinis atsiskaitymas pagal subrangos sutartį, o po šio mokėjimo subrangovui dar liko skola, ginčo santykiams netaikė subrangos sutarties sąlygų (7.4. punkto nuostatos dėl sulaikymo teisės), kurios taikytinos ginčo šalims užbaigus darbus, vykdant galutinį atsiskaitymą, o ne atliekant tarpinius mokėjimus, ir todėl atmetė ieškovo motyvą, jog ginčo susitarimu šalys nesilaikė darbų apmokėjimo tvarkos.

8Teismas sprendė, kad iki bankroto bylos iškėlimo sudarytus sandorius negalima vertinti pagal taisykles, kurios yra būdingos bankroto procesui. Ginčijamo sandorio sudarymo metu ieškovui nebuvo iškelta bankroto byla, todėl ginčijami sandoriai nebuvo draudžiami ir atitiko įprastą verslo praktiką bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo bei sąžiningos dalykinės praktikos reikalavimus (CK 1.5, 6.158 str.). Šiuo atveju už subrangovo atliktus darbus užsakovui, pastarasis atsiskaitė tiesiogiai, išvengdamas tarpininko – generalinio rangovo, kuris nebuvo įgijęs teisės gauti atlygį už savo atliktus darbus. Teismas laikė, kad toks sandoris jo sudarymo metu galimai buvo vienintelė racionali išeitis išvengti bankroto ir toliau vystyti veiklą. Byloje teismas nustatė, jog ieškovas turėjo įsiskolinimų ir kitiems kreditoriams, tačiau su kitais analogiškoje situacijoje esančiai kreditoriais (subrangovais) buvo elgiamasi analogiškai. Dėl Lietuvos Respublikos laikinojo mokėjimų tvarkos įstatymo taikymo teismas pažymėjo, kad jame nustatytos atsiskaitymų eiliškumo tvarkos pažeidimas gali sudaryti prielaidas ginčyti sandorius CK 6.66 straipsnio pagrindu, tačiau tik nustačius visas būtinas actio Pauliana taikymo sąlygas. Kadangi teismas nagrinėjamoje byloje visų šių sąlygų nenustatė, todėl šiuo aspektu plačiau nepasisakė.

9Teismas laikė, kad ieškovas neįrodė, jog ginčijamų sandorių sudarymo metu jis buvo nemokus. Ieškovas sandorių sudarymo metu turėjo finansinių sunkumų, tačiau įmonės veikla nebuvo nutrūkusi, jis ir toliau vykdė ūkinę komercinę veiklą ir atsiskaitinėjo su kreditoriais, taip pat ėmėsi teisinių priemonių mažinti įsiskolinimus tiek iki ginčo sandorių sudarymo, tiek po jų sudarymo.

10Teismas nenustatė, kad ginčijamų sandorių sudarymo metu šalys buvo nesąžiningos (CK 6.66 str. 1 d., 2 d.). Apie ieškovo finansinius sunkumus atsakovams negalėjo būti žinoma, nes ieškovo balansas už 2008 metus Juridinių asmenų registrui buvo pateiktas 2009-07-17. Ieškovas nepateikė duomenų iš VMI dėl informacijos apie jį, kaip įmonę nevykdančią įsipareigojimų. Duomenys apie ieškovui iškeltas bylas, taikytas laikinąsias apsaugos priemones, neturint duomenų apie ieškovo turimą turtą ir pradelstus įsipareigojimus, nesudarė pagrindo atsakovams ginčijamą sandorį vertinti kaip pažeidžiantį kreditorių interesus ir nelaikytini pakankamais duomenimis priimant sprendimą sudaryti sandorį ir vertinant, ar sudaromas sandoris nėra rizikingas. Nesidomėjimas minėta informacija nereiškia, kad atsakovai sandorio sudarymo metu buvo nesąžiningi. Pats atsiskaitymas pagal ginčijamus trišalius susitarimus visiškai atitiko tiek versle, tiek ir teisėje taikomus teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų reikalavimus, nes užsakovas pagal rangos sutartį privalėjo sumokėti už atliktus darbus, šį atlygį šalių susitarimu sumokėjo tiesiogiai subrangovui, o rangovo mokumas dėl to nepasikeitė, ir tai nedarė jokios tiesioginės įtakos kitų kreditorių teisėms.

11Teismas konstatavo, kad ieškovo reikalavimas pripažinti ginčijamus sandorius negaliojančiais pagal actio Pauliana taisykles negali būti tenkinamas, nes jis neįrodė visų būtinų sąlygų viseto, numatyto CK 6.66 straipsnyje.

12Teismas taip pat sprendė, kad nėra pagrindo ginčijamus sandorius pripažinti negaliojančiais ex officio, kaip prieštaraujančius imperatyvioms įstatymo normoms ir taikyti restituciją pagal CK 1.80 straipsnį. Byloje esantys turto arešto aktai nepatvirtina, kad ginčo sandorių sudarymo metu ieškovui buvo draudžiama gauti pinigines lėšas, dalyvauti tam tikrose sandoriuose, perduoti kitiems asmenims turtą ar vykdyti kitas prievoles.

13III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

14Apeliaciniu skundu apeliantas BUAB „Murena“ prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2011 m. liepos 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nevisapusiškai ištyrė bylos aplinkybes, netinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą. Apeliacinį skundą grindžia šiais esminiais argumentais:

151. Ginčo susitarimais buvo pažeistos kitų apelianto kreditorių teisės ir Lietuvos Respublikos laikinasis mokėjimų eilės tvarkos įstatymas. Norint konstatuoti kreditorių teisių pažeidimą dėl pirmenybės vienam kreditoriui suteikimo nereikia nustatyti, kad dėl piniginio atsiskaitymo skolininkas tapo nemokus. Kreditorių teisių pažeidimui nustatyti pakanka, kad egzistuotų viena iš CK 6.66 straipsnio 1 dalyje nurodytų sąlygų. Nagrinėjamu atveju kreditorių interesų pažeidimas pasireiškė tuo, kad apeliantui esant nemokiam buvo suteikta pirmenybė trečios eilės kreditoriui UAB „Koresta“. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendime nurodė, kad su atsakovu UAB „Koresta“ buvo atsiskaityta tik iš dalies, nes šis atsakovas nėra įtrauktas į apelianto kreditorių sąrašą. Sudarant ginčo susitarimus apeliantas buvo nemokus, o nemokumas šiuo atveju turi būti įrodinėjamas kaip actio Pauliana viena iš aplinkybių, o ne kaip nemokumas Įmonių bankroto įstatymo prasme. Teismo teiginiai, kad su kitais kreditoriais, esančiais analogiškoje situacijoje, buvo elgiamasi analogiškai, nepagrįsti įrodymais. Ne su visais subrangovais buvo atsiskaitoma sudarant susitarimus.

162. Sudarant ginčo sandorius šalys buvo nesąžiningos. Pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl atsakovo UAB „Koresta“ pareigos pateikti draudimo garantiją, kurį įrodytų atsakovo teisės gauti apmokėjimą atsiradimą, neįvykdymo ir šios aplinkybės netyrė. Teismas, vertindamas šalių sąžiningumą, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos (2007 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168/2007), konstatuodamas, kad atsakovai neprivalėjo domėtis apelianto finansine situacija. Teismas nevertino įrodymų, kad viešai spaudoje ir internete jau buvo skelbiama informacija apie tai, jog apeliantas turi finansinių sunkumų, neatsižvelgė į tai, kad atsakovai nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog jie domėjosi apelianto finansine situacija. Apelianto nemokumą rodė jau 2007 metų balansas, kuris sandorių sudarymo metu buvo pateiktas Juridinių asmenų registrui. Duomenys apie apeliantui sandorių sudarymo metu taikytus laikinus turto areštus taip pat buvo viešai prienami.

173. Ginčijami susitarimai pažeidė Mokesčių administravimo įstatymą, konstitucinę pareigą mokėti mokesčius, imperatyvų Alytaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko sprendimą bei imperatyvias teisės normas, nustatančias laikino turto arešto privalomumą, todėl ginčo sandoriai teismo privalėjo būti pripažinti niekiniais ex officio, kaip pažeidžiantys imperatyvias įstatymų normas (CK 1.78 str., 1.80 str., 1.81 str.). Susitarimų sudarymo metu apelianto turtui galiojo laikinas turto areštas, areštuotas turtas identifikuotas nebuvo, todėl laikoma, kad buvo areštuotas visas apelianto turtas, kuriuo disponuoti jis neturėjo teisės. Reikalavimo teisė įeina į turto sąvoka, todėl negalėjo būti perleista, o atsakovai neįrodė, kad į areštuoto turto masę ši teisė nepateko.

184. Pirmosios instancijos teismas, nesant byloje atitinkamų įrodymų, konstatuodamas, jog apelianto ieškinio reikalavimai atmestini ir restitucija netaikytina, pažeidė CPK 12, 178, 185, 265, 270 straipsnių nuostatas.

19Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas UAB „Koresta“ prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o skundą atmesti. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

201. Apeliacinis skundas pateiktas netinkamo subjekto – apelianto vardu skundą padavė neįgaliotas vesti bylą asmuo, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo atsisakyti skundą priimti.

212. Apeliantas neturėjo teisės reikšti ieškinį CK 6.66 straipsnio nustatyta tvarka, nes ginčijo savo paties kaip skolininko sudarytus sandorius.

223. Apeliantas apeliacinį skundą grindžia nauju argumentu, kuris nebuvo nurodytas ieškinyje, įrodinėdamas atsakovo nesąžiningumą tuo, kad atsakovas privalėjo domėtis ar apelianto turtas yra areštuotas ir iš to spręsti dėl sandorio sudarymo galimybės. Apeliantas neįrodė, kad sandorių šalys buvo nesąžiningos. CK 6.67 straipsnio nuostatos šiuo atveju netaikomos.

23Atsakovas UAB „Grand SPA Lietuva“ atsiliepimo į apelianto apeliacinį skundą nepateikė.

24IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

25teisiniai argumentai ir išvados

26Apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas neįsiteisėjusį pirmosios instancijos teismo sprendimą, turi pareigą įvertinti sprendimo teisinį ir faktinį pagrindą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (CPK 301 str.) ir ex officio absoliučius sprendimo negaliojimo pagrindus (CPK 263 str., 320 str. 1 d., 2 d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, tačiau pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bylos faktinių aplinkybių, tuo pažeisdamas CPK 185 straipsnio reikalavimus, ir netinkamai taikė bei aiškino actio Pauliana instituto nuostatas, todėl teismo sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas – ieškinys tenkinamas.

27Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

28Ieškovas UAB „Murena“, kaip rangovas, ir atsakovas UAB „Grand SPA Lietuva“ (buvęs UAB „Lietuvos sanatorija“), kaip užsakovas, 2008 m. gegužės 29 d. sudarė Kapitalinės statybos rangos sutartį Nr. AD3-08-06 (toliau – Rangos sutartis).

29Ieškovas UAB „Murena“, kaip generalinis rangovas, ir atsakovas UAB „Koresta“ (buvęs IĮ „Koresta“), kaip subrangovas, 2008 m. rugsėjo 1 d. sudarė subrangos sutartį Nr. ADO3-08-06-17 (toliau – Subrangos sutartis). Pagal šią sutartį atsakovas UAB „Koresta“ įsipareigojo atlikti įvarius darbus už 240 800 Lt sumą ir perduoti juos ieškovui. Dalį subrangos sutartyje nurodytų darbų už 150 000 Lt sumą atsakovas UAB „Koresta“ atliko ir perdavė juos ieškovui. Ieškovas darbus priėmė, tačiau su UAB „Koresta“ neatsiskaitė.

30Šalys, atsižvelgdamos į 2008 m. gegužės 29 d. Rangos sutartį bei 2008 m. rugsėjo 1 d. Subrangos sutartį, 2009 m. vasario 2 d. sudarė susitarimą (toliau – Susitarimas) dėl tarpusavio atsiskaitymo tvarkos – priešpriešinių vienarūšių reikalavimo įskaitymo. Pagal šį Susitarimą užsakovas (atsakovas UAB „Grand SPA Lietuva“) rangovui (ieškovui) mokėtiną 100 000 Lt sumą pagal Rangos sutartį įsipareigojo sumokėti tiesiogiai subrangovui (atsakovui UAB „Koresta“). Susitarimu taip pat sutarta, jog atlikus minėtą mokėjimą bus laikoma, kad užsakovas tinkamai atsiskaitė su rangovu pagal Rangos sutartį, o rangovas tinkamai atsiskaitė su subrangovu pagal Subrangos sutartį.

31Šalys, atsižvelgdamos į minėtas Rangos ir Subrangos sutartis, 2009 m. vasario 26 d. sudarė susitarimą Nr. 42 (toliau – Susitarimas Nr. 42) dėl tarpusavio atsiskaitymo tvarkos – priešpriešinių vienarūšių reikalavimo įskaitymo. Pagal šį Susitarimą Nr. 42 užsakovas (atsakovas UAB „Grand SPA Lietuva“) rangovui (ieškovui) mokėtiną 50 000 Lt sumą pagal Rangos sutartį įsipareigojo sumokėti tiesiogiai subrangovui (atsakovui UAB „Koresta“). Atlikus minėtą mokėjimą bus laikoma, kad užsakovas tinkamai atsiskaitė su rangovu pagal Rangos sutartį, o rangovas tinkamai atsiskaitė su subrangovu pagal Subrangos sutartį.

32Byloje esantys 2009 m. balandžio 3 d., 2009 m. birželio 12 d. mokėjimų nurodymai (t. 1, b. l. 13, 15), tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktas (t. 1, b. l. 39) patvirtina, kad šalys savo įsipareigojimus tiek pagal Susitarimą, tiek pagal Susitarimą Nr. 42 įvykdė. Ginčo dėl to byloje nėra.

33Ieškovui UAB „Murena“ Kauno apygardos teismo 2009 m. birželio 30 d. nutartimi iškelta bankroto byla.

34Dėl actio Pauliana instituto taikymo ir bankroto administratoriaus teisės pareikšti actio Pauliana ieškinį

35Įmonių bankroto procesą reglamentuoja Įmonių bankroto įstatymas, pagal kurio 11 straipsnio 3 dalies 8 punktą bankrutuojančios įmonės administratorius patikrina bankrutuojančios įmonės sandorius, sudarytus per ne mažesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo ir turi pareigą pareikšti ieškinius įmonės bankroto bylą nagrinėjančiame teisme dėl sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir tikėtinai turėjusių įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais. Taigi įmonės bankroto atveju sandorių ginčijimas – bankrutuojančios įmonės administratoriaus teisė ir pareiga. Įmonių bankroto įstatyme nereglamentuojami savarankiški sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindai, tik akcentuojami ginčytinų sandorių požymiai – priešingumas įmonės veiklos tikslams ir galima įtaka įmonės mokumui. Dėl to bankrutuojančios įmonės administratorius prieš bankroto bylos iškėlimą sudarytus šios įmonės sandorius gali ginčyti visais CK nustatytais sandorių negaliojimo pagrindais, tarp jų – ir CK 6.66 straipsnio pagrindu, nes pagal Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 14 punktą administratorius gina visų bankrutuojančios įmonės kreditorių interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-917/2003).

36Nagrinėjamu atveju BUAB „Murena“ bankroto administratorius, atstovaudamas kreditorių interesus, pasinaudojęs įstatymo jam suteikiama teise ginčyti administruojamos bankrutuojančios įmonės sandorius, kurie galimai pažeidė jos kreditorių interesus, BUAB „Murena“ vardu 2010 m. lapkričio 10 d. pateikė teismui ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo actio Pauliana pagrindu. Kauno apygardos teismui atmetus ieškinį BUAB „Murena“ bankroto administratorius pateikė apeliacinį skundą, jame išdėstė argumentus, kurias prašo pripažinti pirmos instancijos teismo sprendimą nepagrįstu ir neteisėtu. Kaip jau minėta, Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnyje yra įtvirtinta bankroto administratoriaus pareiga ginti kreditorių interesus, o ir iš sisteminės šio įstatymo analizės galima spręsti, kad viena iš svarbiausių bankroto administratoriaus funkcijų yra ginti ir atstovauti bankrutuojančios įmonės kreditorių interesus (žr. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gegužės mėn. 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-224). Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad įmonės bankroto administratorius turėjo teisę atstovaudamas bankrutuojančios įmonės kreditorių interesus pareikšti actio Pauliana ieškinį dėl ieškovo BUAB „Murena“, kaip skolininko, sudaryto sandorio, kurio pastarasis sudaryti neprivalėjo, o sudaręs, administratoriaus nuomone, vienam kreditoriui suteikė prioritetą kitų atžvilgiu, ir tuo pažeidė visų kitų skolininko kreditorių interesus. Šiuo atveju teigtina, kad buvo nesilaikyta paritas creditorum principo, užtikrinančio, kad skolininkui faktiškai esant nemokiam, jis privalo visus savo kreditorius traktuoti vienodai (net jei formali bankroto procedūra dar nėra prasidėjusi).

37Dėl kitų ieškovo UAB „Murena“ kreditorių teisių pažeidimo

38CK 6.66 straipsnio 1 dalis nustato, kokiais atvejais sandoris yra pripažintinas kaip pažeidžiantis kreditoriaus teises ir iš kurių įrodžius bent vieną pripažintina, kad sandoris pažeidžia kreditorių interesus. Tai atvejai, kai dėl sudaryto sandorio skolininkas tampa nemokus, kai būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui arba kai yra kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės.

39Ieškovas teigia, kad nagrinėjamu atveju Susitarimas ir Susitarimas Nr. 42 yra vertintini kaip pažeidžiantys kitų ieškovo kreditorių teises, nes jais UAB „Murena“, faktiškai būdama nemoki, suteikė prioritetą trečios eilės kreditoriui UAB „Koresta“. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su šiuo ieškovo teiginiu.

40Byloje esantis ieškovo 2007 m. gruodžio 31 d. balansas (t. 2, b. l. 18-20) patvirtina, kad ieškovas 2007 metais turėjo 19 517 486 Lt vertės turto, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 14 696 111 Lt. Iš ieškovo 2007 m. gruodžio 31 d. pelno (nuostolių) ataskaitos (t. 2, b. l. 21) matyti, kad ieškovas 2007 metais patyrė 246 492 Lt nuostolių. Ieškovo 2008 m. gruodžio 31 d. balansas (t. 1, b. l. 102-104) patvirtina, kad 2008 metais ieškovas turėjo 21 125 905 Lt vertės turto, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 18 979 112 Lt. Iš ieškovo 2008 m. gruodžio 31 d. pelno (nuostolių) ataskaitos (t. 2, b. l. 22) matyti, kad ieškovas 2008 metais patyrė 6 360 633 Lt nuostolių. Pagal bylos duomenis ieškovo finansinė padėtis iki bankroto bylos jam iškėlimo sunkėjo. Taigi ginčijami susitarimai buvo sudaryti, kai ieškovo turtinė padėtis buvo itin sunki, t. y. įmonė buvo faktiškai nemoki. Be to, jie buvo sudaryti prieš pat bankroto bylos ieškovui iškėlimą (4 mėnesiai). Atsakovai nei pirmosios instancijos, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė įrodymų, paneigiančių ieškovo nemokumą ginčo susitarimų sudarymo metu (CPK 178 str., 314 str.).

41Nagrinėjamu atveju tuo metu, kai buvo sudaromi ginčijami susitarimai, t. y. 2009-02-02 ir 2009-02-26 BUAB „Murena“ jau buvo skolinga įmonės darbuotojams (1 t. b. l. 40-45), Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR Finansų ministerijos (1 t. b. l. 48-51), kitiems kreditoriams (1 t. b. l. 71-84). Šios skolos buvo atsiradusios nuo 2008 metų spalio mėnesio. Ieškovo kreditoriai buvo kreipęsi dėl skolos išieškojimo į teismus. Taigi ieškovas, būdamas nemokus, sudarė sutartį su atsakovais, kuria sumažino kitų kreditorių galimybę gauti jų reikalavimų patenkinimą. Tai reiškia, kad buvo nesilaikyta paritas creditorum principo ir su kreditoriumi UAB „Koresta“ buvo atsiskaityta pažeidžiant įmonės darbuotojų, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos bei kitų kreditorių interesus.

42Dėl to kas pasakyta teisėjų kolegija sprendžia, kad BUAB „Murena“ būdama faktiškai nemoki sudarė ginčijamus susitarimus taip suteikdama pirmumo teisę UAB „Koresta“ kitų kreditorių atžvilgiu ir tuo pažeidė kitų savo kreditorių teises.

43Dėl ieškinio senaties termino

44CK 6.66 straipsnio 3 dalis nustato, kad ieškinys actio Pauliana pagrindu gali būti pareikštas per vienerių metų ieškinio senaties terminą. Nors atsakovai pirmosios instancijos teisme siekė įrodyti, kad ieškovas pažeidė vienerių metų ieškinio senaties terminą, tačiau pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškinio senaties termino, teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes ir padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovas nepraleido vienerių metų termino ieškiniui pareikšti. Kaip nustatyta pirmos instancijos teisme, ieškovo BUAB „Murena“ bankroto administratoriui įmonės dokumentai buvo perduoti 2009-12-28 ir 2010-01-04, o ieškinys teismui dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo buvo pateiktas Kauno apygardos teismui 2010-11-10, todėl pritartina pirmos instancijos teismui, kad vienerių metų ieškinio senaties terminas (CK 6.66 str. 3 d.) nėra praleistas.

45Dėl neprivalėjimo sudaryti ginčijamo sandorio

46Sandoris gali būti ginčijamas actio Pauliana pagrindu, jeigu jis neprivalėjo būti sudarytas (CK 6.66 str.1 d.). Šioje normoje įtvirtinta taisyklė, jog skolininkas neturėjo teisinės prievolės sudaryti ginčijamo sandorio, turi vieną išimtį, t. y. kai skolininkas, būdamas faktiškai nemokus, sudarytu sandoriu suteikė pirmenybę kitiems kreditoriams. Pabrėžtina, kad ši išimtis yra taikoma esant išskirtinei situacijai, t. y. tada, kai skolininkas yra faktiškai nemokus, nes priešingu atveju būtų pažeidžiamas jau minėtas paritas creditorum principas, užtikrinantis, kad nebus suteikta pirmenybė vieniems nemokaus skolininko kreditoriams kitų atžvilgiu.

47Kaip jau buvo minėta, turėdama kitų kreditorių, tokių kaip įmonės darbuotojai, Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos ir kitų, kuriems BUAB „Murena“ jau buvo skolinga, pažeisdama jų interesus ieškovė sudarė ginčijamus susitarimus su atsakovais, todėl spręstina, kad BUAB „Murena“ neprivalėjo sudaryti 2009-02-02 Susitarimo ir 2009-02-26 Susitarimo Nr. 42 dėl priešpriešinių reikalavimų įskaitymo su UAB „Koresta“ ir UAB „Grand SPA Lietuva“.

48Dėl sandorio šalių nesąžiningumo

49Apeliaciniame skunde ieškovas teigia, kad sudarant ginčo sandorius šalys buvo nesąžiningos. Šis teiginys grindžiamas argumentais, kad teismas vertindamas šalių sąžiningumą nukrypo nuo teismų praktikos, nevertino jam pateiktų įrodymų apie apelianto nemokumą sandorių sudarymo metu.

50Asmens sąžiningumas teisėje vertinamas pagal asmens informatyvumą apie tam tikrus faktus. Vienu atveju įstatyme nustatytas reikalavimas, kad asmuo žinotų apie tam tikras aplinkybes, kitu atveju – asmuo neturi tam tikrų aplinkybių žinoti. „Žinojimas“ suprantamas kaip asmens turėjimas tam tikrų duomenų, o „turėjimas žinoti” aiškinamas kaip asmens pareiga veikti aktyviai, nustatyta pareiga pasidomėti, todėl nepagrįstas neveikimas vertinamas kaip nesąžiningas elgesys. Taigi sąžiningu gali būti laikomas tas įgijėjas, kuris jam prieinamomis priemonėmis pasidomėjo, ar sandorį ketinantis sudaryti asmuo neturi kreditorių, ar sudarant sandorį nebus pažeisti jų interesai. Tokie duomenys gali būti gaunami iš pokalbio su turtą parduodančiu asmeniu arba jo atstovu, iš registrų, kitų šaltinių (oficialių ar privačių). Kreditoriaus interesų gynimas pagal actio Pauliana apima ne tik tuos atvejus, kai yra suvaržytos skolininko daiktinės teisės, bet ir tuos, kai skolininkas turi kreditorių, o skolininko daiktinės teisės neapribotos. Svarbu įvertinti, ar sandorio sudarymu objektyviai nebus pažeistos kreditoriaus teisės. Sudarant kiekvieną sandorį turto įgijėjas yra suinteresuotas neturėti sunkumų dėl įgyjamo turto, siekia apsisaugoti, kad šis nebūtų išreikalaujamas. Tai reiškia, kad turto įgijėjas taip pat yra suinteresuotas civilinių teisinių santykių stabilumu. Vadinasi, jis, elgdamasis apdairiai, prieš sudarydamas sutartį turi pasidomėti, ar patikima kita sandorio šalis, ar ji elgiasi sąžiningai. Iš būsimos sandorio šalies yra pagrįsta reikalauti paaiškinimo ir kitų duomenų, ar ji neturi kreditorių, kurių interesams gali būti padaryta žala sandorio sudarymu. Jeigu asmuo gauna žinių apie galimo kontrahento kreditorių, tai privalo svarstyti, ar skolininko turto įgijimu nepažeis kreditoriaus interesų. Protingu ir apdairiu, t. y. sąžiningu, minėta, gali būti laikomas tas įgijėjas, kuris jam prieinamomis priemonėmis pasidomėjo, ar sandorį ketinantis sudaryti asmuo neturi kreditorių, ar sudarant sandorį nebus pažeisti jų interesai. Tai daroma iš dalies jo paties interesais, todėl iš turto įgijėjo pagal sandorį gali būti reikalaujama domėtis kita sandorio šalimi ir jos turtine padėtimi, kiek normaliai reikia sandoriui sudaryti, nepažeidžiant įstatymų. Toks elgesys pripažintinas įgijėjo pareiga, kurią sustiprina šio asmens statusas, pvz., verslininkas ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168/2007).

51Teismų praktikoje taip pat yra įtvirtinta nuostata, kad nagrinėdamas bylą teismas privalo nustatyti, ar turto įgijėjams buvo prieinama informacija apie skolininką, ar turto įgijėjai dėl savo nepakankamo atidumo, net nesidomėdami apie kitą sutarties šalį, kaip skolininkę, nesielgė neapdairiai ir dėl to, ar jie turi būti pripažinti nesąžiningais turto įgijėjais. Nustatant skolininko ir trečiojo asmens nesąžiningumą užtenka, kad šis reikštųsi neatsargia forma, kai skolininkas ar turto įgijėjas žino ar turi žinoti, kad toks sudaromas sandoris gali sukelti ar sustiprinti skolininko nemokumą, t. y. nebuvo tiek rūpestingi ir apdairūs, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. Vertinant trečiojo asmens nesąžiningumą, kuris, palyginti su skolininko nesąžiningumu, gali būti ne taip aiškiai išreikštas, nereikalaujama, kad jo žinojimas būtų nukreiptas į konkretų kreditorių, užtenka, kad trečiasis asmuo žinotų, jog toks sandoris sukels ar sustiprins skolininko nemokumą (žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2006).

52Dėl to kas pasakyta teisėjų kolegija konstatuoja, kad sąžiningu gali būti laikomas tas įgijėjas, kuris jam prieinamomis priemonėmis pasidomėjo ar sandorį ketinantis sudaryti asmuo neturi kreditorių, ar sudarant sandorį nebus pažeisti jų interesai. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad dar iki ginčijamų susitarimų sudarymo dalis ieškovo kreditorių siekė išieškoti skolas teismuose (t. 1, b. l. 85-87, 90-93, 96, 97, 100). Teismai nagrinėjamose bylose ieškovo atžvilgiu taikė laikinąsias apsaugos priemones – buvo areštuotas ieškovo turtas (t. 1, b. l. 88, 89, 94, 95, 98, 99, 105-130). Turto arešto duomenys vieši, todėl kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę ir galimybę pasidomėti ar nesuvaržytos sandorio šalies daiktinės teisės, kad ateityje išvengti dėl to galinčių atsirasti sunkumų. Akivaizdu, kad ieškovui visos šios faktinės aplinkybės: skolų mastas, turtinė padėtis, finansiniai sunkumai, nemokumas, ginčai teisme pagal kreditorių ieškinius, buvo žinomos, todėl, kaip atidus ir rūpestingas verslininkas, ieškovas privalėjo apie minėtą situaciją informuoti sandorio šalis, tačiau įrodymų, kad tokią pareigą įvykdė, į bylą nepateikta. Atsakovai taip pat nepateikė įrodymų, kad jie, kaip asmenys suinteresuoti civilinių teisinių santykių stabilumu, elgėsi apdairiai ir iki ginčijamų susitarimų sudarymo pasidomėjo kitos sandorio šalies – ieškovo patikimumu, prašė informacijos apie šalies turtinę padėtį, turimus kreditorius, skolų mastą, atsiskaitymus su kreditoriais, ginčus teisme, daiktinių teisių suvaržymus ir pan., svarstė ar ginčo sandoriai nepažeis skolininko kreditorių interesų. Atsakovai turėjo suabejoti ieškovo mokumu jau ginčo susitarimų sudarymo metu, kai atsiskaityti už skolininką – ieškovą, negalintį atsiskaityti tiesiogiai su kreditoriumi, pasirinktas kitas skolininkas – UAB „Grand SPA Lietuva“. Iš byloje esančių teismų nutarčių taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėse bylose bei turto arešto aktų matyti, kad susitarimų metu buvo areštuotas ieškovo turtas, taip pat ir piniginės lėšos. Be to, viešoje erdvėje jau buvo pasirodžiusi informacija apie tai, kad ieškovas nemoka atlyginimų ir stringa jo gamybinė veikla (t. 1, b. l. 131-133).

53Remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje ginčijamų susitarimų šalys buvo nesąžiningos. Dėl šios priežasties vertintina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai ištyrė bylai reikšmingas aplinkybes ir įrodymus bei priėmė neteisėtą ir nepagrįstą skundžiamą sprendimą, todėl Kauno apygardos teismo 2011 m. liepos 26 d. sprendimas naikintinas, priimant naują sprendimą – ieškinį tenkinti.

54Teisėjų kolegija nepasisako dėl kitų argumentų, nurodytų apeliaciniame skunde ir atsiliepime į jį, kurie pripažintini teisiškai nereikšmingais teisingam nagrinėjamo klausimo išsprendimui.

55Dėl teisinių pasekmių

56Pripažinus sandorį negaliojančiu actio Pauliana pagrindu taikoma restitucija (CK 6.145 str. 1 ir 2 d.). Pagal CK 6.66 straipsnio 4 dalį sandorio pripažinimas negaliojančiu sukelia teisines pasekmes tik ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu pareiškusiam kreditoriui ir tik tiek, kiek būtina kreditoriaus teisių pažeidimui pašalinti, išieškojimą pagal kreditoriaus reikalavimą nukreipiant į perduotą pagal skolininko sudarytą sandorį turtą, jo vertę ar lėšas (CK 6.66 straipsnio 4 dalis). Tokią nuostatą lemia actio Pauliana kompensacinis pobūdis. Nenukreipus kreditoriaus reikalavimo į skolininko perleistą turtą, nebūtų atkurta padėtis, buvusi iki kreditoriaus teisių pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-201/2001; 2002 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1415/2002; 2003 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-174/2003; 2006 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-584/2006; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-497/2006).

57Nagrinėjamu atveju ieškovui BUAB „Murena“ iškelta bankroto byla, todėl teisinių padarinių klausimas sprendžiamas kitaip nei įprastai taikant actio Pauliana institutą: CK 6.66 straipsnio nuostatos taikytinos kartu su Įmonių bankroto įstatymo 35 straipsniu, reglamentuojančiu kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką. Nagrinėjamu atveju skolininko BUAB „Murena“ nepagrįstai perleistas turtas (pinigai) grąžinamas bankrutuojančiai įmonei į bendrą turto masę ir naudojamas atsiskaityti su visais kreditoriais Įmonių bankroto įstatyme nustatyta tvarka. Analogiškos nuostatos laikomasi ir teismų praktikoje. Lietuvos Aukščiausias Teismas yra konstatavęs, kad Įmonių bankroto įstatyme esant nustatytai kreditorių reikalavimų tenkinimo tvarkai, teismui panaikinus bankrutuojančios įmonės sandorį CK 6.66 straipsnio pagrindu, negali būti taikomos šio straipsnio 4 dalyje nustatytos sandorio pripažinimo negaliojančiu teisinės pasekmės tik actio Pauliana pareiškusiam kreditoriui. Tokiais atvejais į skolininko nepagrįstai perleistą turtą (ar jo vertę) negali būti nukreipiamas kreditoriaus reikalavimo patenkinimas. Šis turtas (ar jo vertė) turi būti grąžinamas bankrutuojančiai įmonei į bendrą turto masę ir naudojamas atsiskaityti su visais kreditoriais Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka. Taigi tokiais atvejais yra svarbus turto iš trečiojo asmens valdymo grąžinimo skolininkui natūra klausimas. Teismas, spręsdamas teisinių pasekmių taikymo klausimą sandorį pripažinus negaliojančiu, nustato aplinkybes, susijusias su grąžintino natūra daikto būkle ir galimybe tą daiktą grąžinti buvusiam savininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-573/2005). Atsižvelgiant į tai, kad pagal ginčijamus susitarimus pinigus gavo atsakovas UAB „Koresta“, o pripažinus ginčo susitarimus negaliojančiais, jų pagrindu sumokėtos minėtam atsakovui lėšos turi būti priteistos ieškovo BUAB „Murena“ naudai, taigi iš atsakovo UAB „Koresta“ ieškovo naudai priteistina 150 000 Lt suma. Tuo pačiu UAB „Koresta“ įgyja reikalavimo teisę BUAB „Murena“ bankroto byloje.

58Patenkinus ieškinį, priteisus iš atsakovo UAB ,,Koresta“ ieškovo reikalaujamą sumą, iš to paties atsakovo priteisiamos ir šešių procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str., 6.210 str. 1 ir 2 d.).

59Dėl bylinėjimosi išlaidų

60Apeliantas prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, tačiau šias išlaidas pagrindžiančių įrodymų nepateikė, todėl toks prašymas netenkintinas (CPK 98 str. 1 d.).

61Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Nutarė

62Panaikinti Kauno apygardos teismo 2011 m. liepos 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.

63Ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Murena“ ieškinį tenkinti.

64Pripažinti 2009 m. vasario 2 d. Susitarimą bei 2009 m. vasario 26 d. Susitarimą Nr. 42, sudarytus tarp ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Murena“ ir atsakovų uždarosios akcinės bendrovės „Grand SPA Lietuva“ bei uždarosios akcinės bendrovės „Koresta“, negaliojančiais nuo jų sudarymo momento.

65Priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Koresta“ ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Murena“ naudai 150 000 Lt (vieno šimto penkiasdešimties tūkstančių Lt 00 ct) sumą ir 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2010 m. lapkričio 18 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas BUAB „Murena“ pareikštu atsakovams UAB „Grand SPA Lietuva“... 5. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 6. Kauno apygardos teismas 2011 m. liepos 26 d. sprendimu ieškovo BUAB... 7. Šalys buvo susijusios neabejotinomis ir galiojančiomis reikalavimo teisėmis,... 8. Teismas sprendė, kad iki bankroto bylos iškėlimo sudarytus sandorius... 9. Teismas laikė, kad ieškovas neįrodė, jog ginčijamų sandorių sudarymo... 10. Teismas nenustatė, kad ginčijamų sandorių sudarymo metu šalys buvo... 11. Teismas konstatavo, kad ieškovo reikalavimas pripažinti ginčijamus sandorius... 12. Teismas taip pat sprendė, kad nėra pagrindo ginčijamus sandorius pripažinti... 13. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 14. Apeliaciniu skundu apeliantas BUAB „Murena“ prašo panaikinti Kauno... 15. 1. Ginčo susitarimais buvo pažeistos kitų apelianto kreditorių teisės ir... 16. 2. Sudarant ginčo sandorius šalys buvo nesąžiningos. Pirmosios instancijos... 17. 3. Ginčijami susitarimai pažeidė Mokesčių administravimo įstatymą,... 18. 4. Pirmosios instancijos teismas, nesant byloje atitinkamų įrodymų,... 19. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas UAB „Koresta“ prašo pirmosios... 20. 1. Apeliacinis skundas pateiktas netinkamo subjekto – apelianto vardu skundą... 21. 2. Apeliantas neturėjo teisės reikšti ieškinį CK 6.66 straipsnio nustatyta... 22. 3. Apeliantas apeliacinį skundą grindžia nauju argumentu, kuris nebuvo... 23. Atsakovas UAB „Grand SPA Lietuva“ atsiliepimo į apelianto apeliacinį... 24. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,... 25. teisiniai argumentai ir išvados... 26. Apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas neįsiteisėjusį pirmosios... 27. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės... 28. Ieškovas UAB „Murena“, kaip rangovas, ir atsakovas UAB „Grand SPA... 29. Ieškovas UAB „Murena“, kaip generalinis rangovas, ir atsakovas UAB... 30. Šalys, atsižvelgdamos į 2008 m. gegužės 29 d. Rangos sutartį bei 2008 m.... 31. Šalys, atsižvelgdamos į minėtas Rangos ir Subrangos sutartis, 2009 m.... 32. Byloje esantys 2009 m. balandžio 3 d., 2009 m. birželio 12 d. mokėjimų... 33. Ieškovui UAB „Murena“ Kauno apygardos teismo 2009 m. birželio 30 d.... 34. Dėl actio Pauliana instituto taikymo ir bankroto administratoriaus teisės... 35. Įmonių bankroto procesą reglamentuoja Įmonių bankroto įstatymas, pagal... 36. Nagrinėjamu atveju BUAB „Murena“ bankroto administratorius, atstovaudamas... 37. Dėl kitų ieškovo UAB „Murena“ kreditorių teisių pažeidimo... 38. CK 6.66 straipsnio 1 dalis nustato, kokiais atvejais sandoris yra... 39. Ieškovas teigia, kad nagrinėjamu atveju Susitarimas ir Susitarimas Nr. 42 yra... 40. Byloje esantis ieškovo 2007 m. gruodžio 31 d. balansas (t. 2, b. l. 18-20)... 41. Nagrinėjamu atveju tuo metu, kai buvo sudaromi ginčijami susitarimai, t. y.... 42. Dėl to kas pasakyta teisėjų kolegija sprendžia, kad BUAB „Murena“... 43. Dėl ieškinio senaties termino... 44. CK 6.66 straipsnio 3 dalis nustato, kad ieškinys actio Pauliana pagrindu gali... 45. Dėl neprivalėjimo sudaryti ginčijamo sandorio... 46. Sandoris gali būti ginčijamas actio Pauliana pagrindu, jeigu jis neprivalėjo... 47. Kaip jau buvo minėta, turėdama kitų kreditorių, tokių kaip įmonės... 48. Dėl sandorio šalių nesąžiningumo... 49. Apeliaciniame skunde ieškovas teigia, kad sudarant ginčo sandorius šalys... 50. Asmens sąžiningumas teisėje vertinamas pagal asmens informatyvumą apie tam... 51. Teismų praktikoje taip pat yra įtvirtinta nuostata, kad nagrinėdamas bylą... 52. Dėl to kas pasakyta teisėjų kolegija konstatuoja, kad sąžiningu gali būti... 53. Remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad... 54. Teisėjų kolegija nepasisako dėl kitų argumentų, nurodytų apeliaciniame... 55. Dėl teisinių pasekmių... 56. Pripažinus sandorį negaliojančiu actio Pauliana pagrindu taikoma restitucija... 57. Nagrinėjamu atveju ieškovui BUAB „Murena“ iškelta bankroto byla, todėl... 58. Patenkinus ieškinį, priteisus iš atsakovo UAB ,,Koresta“ ieškovo... 59. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 60. Apeliantas prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės... 61. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 62. Panaikinti Kauno apygardos teismo 2011 m. liepos 26 d. sprendimą ir priimti... 63. Ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Murena“... 64. Pripažinti 2009 m. vasario 2 d. Susitarimą bei 2009 m. vasario 26 d.... 65. Priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Koresta“ ieškovo...